LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2014 M. VASARIO 17 D. ĮSAKYMO NR. 3-70-(E) „DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. lapkričio 23 d. Nr. 3-473
Vilnius
1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 3-70-(E) „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
1.2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisykles:
1.2.1. Pakeičiu 3.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„3.2. Įvykis uosto teritorijoje ir (ar) akvatorijoje – uosto teritorijoje ir (ar) akvatorijoje įvykęs įvykis, keliantis pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai, ir (ar) įvykis, kurio metu žuvo ar buvo sužeisti žmonės, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje uosto teritorijoje ir (ar) akvatorijoje buvęs turtas.“
1.2.2. Pakeičiu 3.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„3.4. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme ir Laivybos taisyklėse.“
1.2.3. Papildau 31 punktu:
„31. Uosto funkcinę paskirtį atitinkanti veikla – komercinė ir ūkinė veikla, kuri atitinka bent vieną iš sąlygų:
31.2. vykdoma veikla, veiklos kryptis ir tikslai yra numatyti akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – Uosto direkcija) aktualiuose planavimo dokumentuose (strateginiame veiklos plane ir kt.);
1.2.4. Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:
1.2.5. Pakeičiu 11.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.2.6. Pakeičiu 11.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.2.7. Papildau 11.7 papunkčiu:
„11.7. Uosto direkcijai būtų pateikta raštu (ir elektroniniu būdu) visa su naudojamame uosto žemės plote esančio nekilnojamojo turto perleidimo sandoriu susijusi informacija:
11.7.2. laisvos formos pagrindimas, kurio turinys turi apimti, bet neapsiriboti, šias nekilnojamojo turto įgijėjo veiklos sritis:
11.7.2.2. perimamų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, apimtį ar kitus veiklos rodiklius;
11.7.2.3. patirties vykdant veiklą, tiesiogiai susijusią su nuomojamame uosto žemės sklype ketinama vykdyti veikla, pagrindimą;
1.2.8. Papildau 11.8 papunkčiu:
„11.8. atlikus nuomojamoje uosto teritorijoje esančio nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio daikto kadastro duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, Uosto direkcijai būtų pateikta raštu (ir elektroniniu būdu) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopija;“.
1.2.9. Papildau 11.9 papunkčiu:
„11.9. laikant, kraunant, vežant uosto teritorijoje palaidas kietąsias medžiagas būtų laikomasi Minimalių reikalavimų dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-682 „Dėl Minimalių reikalavimų dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas patvirtinimo“, nuostatų.“
1.2.10. Papildau 111 punktu:
1.2.11. Pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip:
„12. Uosto žemės naudotojas privalo nuomojamą uosto žemę aptverti, įrengti vartus ir tvarkyti. Tvorų aukštis turi būti 2 450 mm (pagrindinė vertikali dalis – 2 050 mm, papildoma, apsaugos funkciją gerinanti dalis, statoma 45 laipsnių kampu, – 400 mm). Tvorų konstrukcijos projektas derinamas su miesto architektu ir Uosto direkcija. Abiejose tvoros pusėse 3 000 mm atstumu privalo nebūti aukštesnių negu 150 mm objektų: medžių, augmenijos ir įvairių kilnojamųjų daiktų. Uosto žemės naudotojas taip pat privalo įrengti aptvertas ir apšviestas (ne mažiau kaip 20 lx) saugomas aikšteles akcizais apmokestinamoms prekėms, nurodytoms Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme, ir kontroliuojamoms strateginėms prekėms ir technologijoms, nurodytoms Bendrajame karinės įrangos sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1216 „Dėl Bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“, sandėliuoti ir saugoti. Mechanizuoti įvažiavimo vartai privalo turėti įrenginius, kad bet kuriuo paros metu juos būtų galima atidaryti rankomis. Prie įvažiavimo į įmonės teritoriją turi būti įrengta pastatų ir vandens telkinių išdėstymo schema.“
1.2.12. Pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:
1.2.13. Pakeičiu IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
1.2.14. Pakeičiu 24 punktą ir jį išdėstau taip:
„24. Uosto direkcija įrengia, naudoja ir plėtoja uosto hidrotechninius statinius ir įrenginius. Uosto direkcija turi teisę leisti uosto žemės naudotojui naudotis uosto hidrotechniniais statiniais ir įrenginiais jos nustatyta ir Uosto direkcijos ir uosto žemės naudotojo sudaromoje uosto žemės nuomos sutartyje nurodyta tvarka.“
1.2.15. Pakeičiu 37 punktą ir jį išdėstau taip:
1.2.16. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:
„42. Uoste galioja leidimų sistema. Uosto žemės naudotojas, vadovaudamasis Uosto direkcijos generalinio direktoriaus tvirtinamomis patekimo į uosto žemės naudotojų teritoriją taisyklėmis, privalo parengti apsaugos ir leidimų sistemos nuostatus ir suderinti juos su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktine, Klaipėdos teritorine muitine ir Uosto direkcija.“
1.2.17. Pakeičiu 44 punktą ir jį išdėstau taip:
„44. Į uosto žemės naudotojo teritoriją įeiti ir išeiti žmonėms, įvažiuoti ir išvažiuoti transportui, įvežti ir išvežti materialines vertybes galima tik per kontrolės punktus, gavus uosto žemės naudotojo leidimą. Leidimas galioja tik leidimą išdavusio ūkio subjekto išsinuomotame uosto žemės plote. Leidimai gali būti mokami. Tokiu atveju uosto žemės naudotojas privalo patvirtinti įmokų dydžius ir leidimų išdavimą tvarką. Uosto žemės naudotojas privalo išduoti leidimus eiti ir (ar) važiuoti per išsinuomotą uosto žemę laivų, stovinčių prie krantinių, įmonių, turinčių teisę teikti laivų agentavimo, laivų aprūpinimo ir priežiūros paslaugas, ir krovinių ekspedijavimo atstovams, taip pat asmenims, įgaliotiems Lietuvos jūrininkų sąjungos teikti jūrininkams gerovės priemones ir paslaugas, numatytas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje dėl darbo jūrų laivyboje. Be to, uosto žemės naudotojas privalo išduoti leidimus įeiti į šioje teritorijoje esančią bankrutuojančią įmonę antstoliams, šios įmonės administratoriui, jo įgaliotiniui ir jo nurodytiems asmenims.“
1.2.18. Pakeičiu 50 punktą ir jį išdėstau taip:
„50. Be leidimų per kontrolės punktus įleidžiami Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gelbėjimo, avarinės ir greitosios medicinos pagalbos automobiliai, vykstantys pagal iškvietimą.“
1.2.19. Pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip:
1.2.20. Pakeičiu 54 punktą ir jį išdėstau taip:
„54. Reguliariojo susisiekimo keltų (reguliariojo susisiekimo laivų ir keltų, plaukiančių tarp valstybių uostų pagal Šengeno susitarimą) įgulų nariai išleidžiami iš uosto žemės naudotojo teritorijos ir įleidžiami į ją per kontrolės punktus pagal įgulų sąrašus ir pateikę asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Reguliariojo susisiekimo laivais ir keltais vykstantys keleiviai ir transporto priemonės į uosto žemės naudotojo teritoriją įleidžiami pateikę įregistruotą bilietą, įlaipinimo kortelę arba pagal laivo agentūros pateiktus sąrašus, o išvykstantys keleiviai išvežami reguliariuoju keleiviniu transportu, įtrauktu į tokių transporto priemonių sąrašą, arba išleidžiami už pasienio kontrolės punkto ribų pro pėsčiųjų vartus.“
1.2.21. Pakeičiu 55 punktą ir jį išdėstau taip:
„55. Duomenys apie per uostą visų rūšių transporto priemonėmis vežamas prekes, tuščius konteinerius ir transporto priemones, asmenis, vykstančius per valstybės sieną, automatiniu būdu apskaitomi ir kaupiami Uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinėje sistemoje (toliau – KIPIS), Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje arba kitoje informacinėje infrastruktūroje, pripažintoje tinkama muitinės formalumams atlikti. KIPIS naudojimo sąlygos tvirtinamos Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu.“
1.2.22. Pakeičiu 56 punktą ir jį išdėstau taip:
1.2.23. Pakeičiu 58 punktą ir jį išdėstau taip:
1.2.24. Pakeičiu VI skyrių ir jį išdėstau taip:
„VI SKYRIUS
KRIZIŲ VALDYMO, CIVILINĖS SAUGOS IR GAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI
59. Uosto žemės naudotojai rengiamus ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ar pavojingojo objekto vidaus avarinius planus derina su Uosto direkcijos Uosto saugos skyriumi. Uosto teritorijoje susidarius ekstremaliajam įvykiui, ypatingam įvykiui ar įvykiui, uoste esantys fiziniai ir juridiniai asmenys nedelsdami apie tai privalo informuoti budintį Uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus (toliau – UPS) uosto dispečerį-koordinatorių (toliau – uosto dispečeris) ir Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 (toliau – numeris 112), pagal įvykio rūšį organizuoti ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir jų padarinių šalinimo veiksmus.
60. Uosto žemės naudotojas privalo leisti naudotis gaisrui gesinti jo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, gaisro gesinimo priemonėmis ir įranga, nesvarbu, kurioje vietoje kilo gaisras.
61. Sandėlių ir sandėliuojamų krovinių aikštelių teritorijoje privalo būti numatyti priešgaisriniai įvažiavimai ir išvažiavimai.
62. Uosto žemės naudotojas privalo užtikrinti, kad kroviniai būtų išdėstomi ir sandėliuojami taip, kad būtų užtikrintas priėjimas prie krovinio, gaisro gesinimo priemonių bei įrangos ir kad nebūtų užkrauti evakuacijos keliai.
1.2.25. Pakeičiu VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
1.2.26. Pakeičiu 64 punktą ir jį išdėstau taip:
„64. Pavojingieji ir (ar) aplinką teršiantys kroviniai gali būti įvežami į uostą tik tolesniam transportavimui ir kaupiami tiek, kiek reikia krovos technologiniam procesui užbaigti, išskyrus krovinius konteineriuose, kurie uosto teritorijoje gali būti laikinai saugomi ne ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų. Baigiantis nustatytam terminui, uosto žemės naudotojas privalo gauti rašytinį (įskaitant ir pateiktą elektroniniu būdu) uosto kapitono leidimą pratęsti terminą.“
1.2.27. Pakeičiu 66.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„66.4. užtikrinti, kad personalas būtų parengtas dirbti su visomis reikiamomis apsaugos, darbo su pavojingaisiais ir (ar) aplinką teršiančiais kroviniais priemonėmis ir jomis aprūpintas, kad būtų parengtos įvairių avarinių atvejų instrukcijos personalui, kad būtų speciali įranga ir pakankamas kiekis kenksmingumą pašalinančių medžiagų;“.
1.2.28. Pakeičiu 66.9 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.2.29. Pakeičiu 71 punktą ir jį išdėstau taip:
„71. Jeigu laive yra pavojingasis krovinys, bortu prie borto statyti laivą be atskiro uosto kapitono leidimo draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai gautas uosto dispečerio leidimas tiekti degalus į laivą ar priimti atliekas iš laivo. Ši nuostata negalioja suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalui.“
1.2.30. Pakeičiu 76 punktą ir jį išdėstau taip:
1.2.31. Pakeičiu VIII skyrių ir jį išdėstau taip:
„VIII SKYRIUS
SAUGUS DEGALŲ TIEKIMAS
77. Tiekti degalus iš mobiliųjų kranto transporto priemonių į uosto teritorijoje esantį specialųjį transportą (automobilius, krautuvus ir pan.) leidžiama tik tam skirtose vietose, kuriose turi būti įrengti išsiliejusių naftos produktų gaudytuvai pagal tokį tiekimą ir gaudytuvų įrengimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus.
78. Teritorijoje, skirtoje degalams tiekti į specialųjį transportą, kuris skirtas naftos produktams krante krauti ir saugoti, naftos produktų vamzdynų šachtos, šuliniai ir akvatorija privalo būti tvarkingi ir švarūs, vamzdynai sandarūs. Degalų tiekimo teritorijoje sandėliuoti pavojinguosius krovinius draudžiama.
79. Vykdant alternatyviųjų degalų tiekimo į laivą operacijas, turi būti užtikrintas patikimas ir nuolatinis ryšys tarp laivo, alternatyviųjų degalų tiekimo operaciją vykdančių darbuotojų, uosto žemės naudotojo (terminalo operatoriaus), LET ir UPS.
80. Uosto žemės naudotojas, prie kurio krantinių vykdomos alternatyviųjų degalų tiekimo į laivą operacijos, privalo paskirti saugos pareigūnus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus, reikiamų žinių ir galinčius kompetentingai nuolat kontroliuoti alternatyviųjų degalų tiekimo į laivą operacijas. Darbuotojai, vykdantys alternatyviųjų degalų tiekimo į laivą operacijas, turi turėti galiojančius atitinkamus kvalifikacijos pažymėjimus. Uosto žemės naudotojas privalo pateikti Uosto direkcijai saugos specialistų sąrašą ir informuoti ją apie sąrašo pakeitimus.