JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKYMO 2016–2020 METAIS BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO
2016 m. kovo 31 d. Nr. T2-58
Jurbarkas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 ir 8 dalimis bei 7 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo redakcija), Jurbarko rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkymo 2016–2020 metais bendrąjį planą (pridedama).
2. Įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administraciją vykdyti savivaldybės mokyklų veiklos stebėseną bei mokinių skaičiaus pokyčius ir esant būtinybei teikti Jurbarko rajono savivaldybės tarybai pasiūlymus dėl bendrojo plano dalies „Jurbarko rajono mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metais siūlymų planas“ koregavimo.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Jurbarko rajono savivaldybės tarybos
2016 m. kovo 31 d. sprendimu T2-58
JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKYMO
2016–2020 METAIS BENDRASIS PLANAS
1. Įvadas
Šiais laikais sparti visuomenės gyvenimo kaita yra įprastinis reiškinys. Žinių ir informacinėje visuomenėje tokia tendencija labai aiškiai jaučiama visose veiklos srityse, o ypač švietimo sistemoje. Realybė ir visuomenė reikalauja nuolatinių bei ženklių švietimo sistemos pokyčių. Švietimo sistema turi siekti naujos kokybės, kad paruoštų mokinius veiksmingai gyventi ir kurti rinkos sąlygomis besikeičiančioje visuomenėje.
Keliami vis didesni reikalavimai ugdymo organizavimui, mokyklų veiklai ir aptarnavimui. Siekiama, jog švietimo sistemoje būtų įgyvendintas socialinis teisingumas, lygios galimybės, veiksmingumas, būtų atsakingas valdymas ir aukšta darbo kokybė, o drauge ir racionaliai panaudojami turimi ištekliai. Tuos reikalavimus ir siekinius sėkmingai bei efektyviai galima įgyvendinti tuomet, kai yra sureguliuotas mokyklų tinklas. Be to, mokyklų kaitai ir tinklo pokyčiams nuolat įtaką daro vis dar mažėjantis mokinių skaičius bei naujos gyvenimo realijos.
Siekiama įgyvendinti esminį tikslą – turėti mokyklas, kurios užtikrintų mokiniui gerovę, t.y. – kiekvienam besimokančiam būtų suteiktos kuo aukštesnės kokybės, leidžiančios sėkmingai toliau mokytis kitose mokyklose, profesionalios paslaugos ir sudaryta saugi aplinka mokykloje. Gerovę gali užtikrinti tik šiuolaikiška, gerai aprūpinta naujausiomis mokymo priemonėmis mokykla, turinti aktyvius ir naujovių ieškančius bei jas įgyvendinančius pedagogus, sveikatai saugią aplinką ir sutvarkytą edukacinę bei sporto bazę.
Lietuvoje mokyklų tinklo pertvarka vyksta jau daugelį metų. Šiai pertvarkai įtaką daro spartus mokinių skaičiaus mažėjimas, nuolatinis naujų technologijų atsiradimas, valstybės keliami vis didesni reikalavimai ugdymui, o ypač – skiriamų lėšų dydis. Mokyklų tinklo pertvarkos programas rengti inicijuoja ir reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas bei 2011 m. birželio 29 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“.
Jau Jurbarko rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkymo 2013-2015 metais bendrajame plane buvo pažymėta, kad Jurbarko rajono savivaldybės mokyklų tinklo kaitą lemia ne tik bendri visai šaliai veiksniai (socialinė-ekonominė infrastruktūra, demografinė situacija ir valstybės švietimo politika), bet ir gana sudėtingas geografinis rajono miestelių ir juose esančių mokyklų pasiskirstymas.
Mokyklų tinklo pertvarkos darbai Jurbarko rajono savivaldybėje pradėti vykdyti nuo 1991 m. Pirmasis išsamus ir švietimo sistemos funkcionavimo kontekstą pateikiantis mokyklų tinklo planavimo dokumentas – Jurbarko rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkymo iki 2012 metų bendrasis planas – buvo parengtas ir savivaldybės Tarybos patvirtintas 2005 m. Jis 2008 m. buvo pakoreguotas. Antrasis dokumentas – Jurbarko rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkymo 2013–2015 metais bendrasis planas – Jurbarko rajono savivaldybės tarybos patvirtintas 2012 metais. Pagal paskutinįjį bendrąjį planą buvo numatyta mokyklų tinklo pertvarka 2013–2015 metais bei įpareigota savivaldybės administracija vykdyti savivaldybės mokyklų veiklos stebėseną bei mokinių skaičiaus pokyčius ir esant būtinybei teikti Jurbarko rajono savivaldybės tarybai pasiūlymus dėl bendrojo plano dalies „Jurbarko rajono mokyklų tinklo pertvarkos 2013–2015 metais siūlymų planas“ koregavimo. Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius kasmet tyrė mokinių skaičiaus pokyčius ir įstaigų veiklos tendencijas bei rengė Jurbarko rajono savivaldybės tarybai sprendimų projektus dėl grupių ir klasių komplektavimo mokyklose bei įstaigų pertvarkos.
Jurbarko rajono savivaldybė, vadovaudamasi mokyklų tinklo formavimą reglamentuojančiais teisės aktais ir atsižvelgdama į savivaldybės poreikius bei galimybes, nuolat vykdė mokyklų tinklo kaitą (daugiau apie atliktus mokyklų tinklo pertvarkos darbus pateikta dalyje „2. Demografinis ir socialinis švietimo poreikių tenkinimo kontekstas“).
2015 m. pabaigoje Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius rajono mokyklose vykdė apklausas dėl ugdymo organizavimo ir įstaigų perspektyvos 2016-2020 metais. Švietimo įstaigose sudarytos darbo grupės, kurių pagrindinė veikla – svarstyti mokyklų tinklo pertvarką reglamentuojančius dokumentus, įvertinti teikiamus projektus, vykdyti informacijos sklaidą savo bendruomenėje ir teikti pasiūlymus Savivaldybės darbo grupei.
Jurbarko rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkymo 2016–2020 metais bendrasis planas (toliau – Bendrasis planas) leis sėkmingiau įgyvendinti formaliojo ir neformaliojo švietimo reikalavimus, ugdymo programas, nuolat atnaujinti mokymosi bazę, optimaliai sureguliuoti mokinių skaičių klasėse, tvarkyti mokinių vežiojimo reikalus, spręsti mokytojų įdarbinimo problemas, prognozuoti nenaudojamų pastatų ar patalpų pritaikymą kitoms reikmėms. Bendrasis planas įteisins siekiamybę, kad visi mokiniai gautų aukštos kokybės ugdymo paslaugas, reikiamą psichologinę, socialinę, specialiąją ir profesinio informavimo pagalbą bei sėkmingai įgytų pageidaujamą išsilavinimą.
2. Demografinis ir socialinis švietimo poreikių tenkinimo kontekstas
2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, Jurbarko rajone gyveno 28 162 žmonės[1] (plg. 2012 m. sausio 1 d. – 32 442 žmonės). Per pastaruosius trejus metus (nuo duomenų, paskelbtų 2012 m. Bendrajame plane) gyventojų skaičius rajone sumažėjo 4280 (13,2 proc.), tai žymiai sparčiau nei 2005-2011 metais, kai per tą septynerių metų laikotarpį gyventojų sumažėjo 4170 (11,39 proc.). Jurbarko rajono gyventojų migracijos saldo buvo visuomet neigiamas, o ypač paskutiniaisiais metais. Gyventojų skaičiaus mažėjimą lėmė žmonių išvykimas gyventi į kitas savivaldybes bei užsienį, taip pat ir natūralaus gyventojų prieaugio mažėjimas ir beveik dvigubai didesnis mirtingumas nei gimstamumas. Nuo 1990 m. nuolat mažėja naujagimių skaičius: 1990 m. gimė 604, 2000 m. – 373, 2010 m. – 260 vaikų. Nuo tų metų Jurbarko rajone užregistruotų naujagimių skaičius stabilizavosi (kasmet gimė po 264–297 vaikus), tačiau sparčiai daugėjo naujagimių, kurie gimė užsienyje, bet jų gimimas užregistruotas Jurbarko rajono savivaldybėje (plg. 2010 metais tokių užregistruotų naujagimių buvo 41, 2014 m. – 65, o 2015 metais-70)[2]. Jeigu išliks tokios gimstamumo tendencijos, tai galima daryti prielaidą, kad rajone 2020 m. gims apie 240-220 vaikų.
Rajono plotas – 1506 kv. km. (po 2015 m. patikslinimo). Vidutinis gyventojų tankumas rajone yra 18,7 žmonių/kv. km (2012 metais buvo 21,5), o šalies vidurkis yra 44,7 žmonės/kv. km. Miesto gyventojai sudaro 38,2 proc. visų rajono gyventojų (2012 m. – 39,68 proc., o 2005 m. – 38,3 proc.).
Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, gyventojų iki 15 metų amžiaus Jurbarko rajone 2015 m. pradžioje gyveno 3938 asmenys (plg. 2011 m. – 5529 asmenys, 2005 m. – 7296 asmenys, 2001 m. – 8518).
Mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus tendencija – nuolatinis mažėjimas[3]. Per paskutiniuosius 5 metus (2011–2015 m.) mokinių skaičius sumažėjo 1157 mokyklinio amžiaus vaikais. Mažiau įstaigose ugdoma priešmokyklinio amžiaus ugdytinių (per 5 metus sumažėjo 30 asmenų), bet padaugėjo ugdomų ikimokyklinio amžiaus vaikų (per 5 metus – 53 asmenimis). Mokyklos prognozuoja, kad 2020–2021 m. m., palyginus su 2015–2016 m. m., mokyklinio amžiaus vaikų skaičius bus sumažėjęs dar 403 (12,4 proc. per 5 metus). Vidutinis mokinių tankumas 2016 m. – 2,2 mokinio/kv. km. (plg. 2012 m. – 2,7 mokinio/kv. km., 2005 m. – 4,04 mokinio/kv. km, o 2020 m. prognozuojamas tik 1,9 mokinio/kv. km.).
2014 m. Jurbarko rajone registruota 2,7 tūkst. bedarbių (plg. su 2012 metais -2,9 tūkst. bedarbių)[4]. Jų skaičius per paskutiniuose metus pastoviai mažėjo. 2014 m. 15,6 proc. darbingo amžiaus žmonių rajone yra bedarbiai. Tai yra pats blogiausias rodiklis Tauragės apskrityje (vidurkis -12,5 proc.). Savivaldybėje 2014 m. darbą turėjo (dirbo) 10,6 tūkst. gyventojų, t.y. 37,6 proc. visų gyventojų (šalies lygmeniu šis santykis – 45 proc. Tauragės lapkrityje – 39,1 proc.).
2015 m. gruodžio mėnesio duomenimis socialines pašalpas gauna 719 savivaldybėje gyvenančių šeimų, iš jų – 309 šeimos, auginančios vaikus[5]. Jose auga 726 vaikai (palyginimui, 2012 m. gegužės 1 d. duomenimis socialines pašalpas gavo 2169 savivaldybėje gyvenančios šeimos, tokiose šeimose augo 1762 vaikai). 2016 m. sausio 1 d. duomenimis 37,6 proc. mokinių gauna nemokamą maitinamą, t.y. 1320 mokinių (palyginimui, 2015 m. sausio 1 d. tokių mokinių buvo 1512 arba 41,3 proc. nuo visų mokinių, o 2012 m. sausio 1 d. – 2293 arba 53,2 proc. nuo visų mokinių). Paramą maisto produktais 2015 m. gruodžio mėnesį gavo 1660 šeimos (4097 asmenys).
2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo 116 šeimų, kuriose augo 269 vaikai (plg. 2011 m tuo pačiu metu –128 šeimos, kuriose augo 295 vaikai)[6]. 96 socialinės rizikos šeimos gyveno kaime. 69 šeimos yra apskaitoje dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo, o 26 – dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku. 86 vaikams nustatyta globa (rūpyba).
Rajone beveik 99 proc. gyventojų – lietuviai, todėl mokytis tautinių mažumų kalbomis rajone visiškai nėra poreikio.
Jurbarko rajone mažėjant mokyklinio amžiaus vaikų skaičiui, keitėsi mokyklų statusas ir dydis. Lyginant 2004 m. rugsėjo 1 d. ir 2015 m. rugsėjo 1 d. duomenis mokyklų skaičius mažėja nuo 27 iki 20.
2012–2015 metais Jurbarko rajono savivaldybė vykdė darbus, numatytus Jurbarko rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkymo bendruosiuose planuose.
1lentelė. Atlikti mokyklų tinklo pertvarkos darbai.
| Metai |
Veiklos |
| 2012 |
Baigta vidurinių mokyklų pertvarka: Jurbarko rajono Veliuonos Antano ir Jono Juškų vidurinė mokykla pertvarkyta į Jurbarko rajono Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnaziją, o Jurbarko Naujamiesčio ir Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos pertvarkytos į Jurbarko Naujamiesčio ir Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindines mokyklas. Jurbarko „Ąžuoliuko“ darželis-mokykla pertvarkyta į Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklą. Jurbarko r. Varlaukio Juozapo Gudavičiaus pagrindinė mokykla reorganizuota (prijungiant prie Jurbarko rajono Eržvilko gimnazijos ir paliekant Varlaukio skyrių). Suaugusiųjų formaliojo švietimo skyrius įsteigtas Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje. Sukurtas optimalus gimnazijų tinklas. Išplėtotas priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimas. |
| 2013 |
Likviduota Jurbarko r. Vytėnų pagrindinė mokykla. |
| 2014 |
Pakeistas Jurbarko rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkymo 2013–2015 metais bendrasis planas. Numatyta, kad 2014-2015 metais mokyklų tinklo pertvarka nevykdoma Jurbarko r. Gausantiškių Antano Valaičio ir Jurbarko r. Juodaičių pagrindinėse mokyklose, o 2015 m. Jurbarko rajono Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinė mokykla pertvarkoma į pagrindinę mokyklą – daugiafunkcį centrą. |
| 2015 |
Jurbarko rajono Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinė mokykla pertvarkyta į Jurbarko r. Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklą – daugiafunkcį centrą. Vykdyta Jurbarko rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkymo 2013–2015 metais bendrojo plano rezultatų rodiklių vykdymo stebėsena. |
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius kasmet atliko mokyklų ugdytinių bei mokinių skaičiaus pokyčių stebėseną ir inicijavo siūlymus Savivaldybės tarybai dėl mokyklų pertvarkos, grupių ir klasių komplektavimo.
Neįvykdyta Jurbarko rajono mokyklų tinklo pertvarkos 2013–2015 metais siūlymų plano nuoroda – 2015 m. neatlikta Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos vidaus struktūros pertvarką – nesuformuotas teatro skyrius. Tai neatlikta, atsižvelgiant į gilias ir sėkmingas teatrinės veiklos tradicijas Jurbarko mieste ir galimą labai sudėtingą to skyriaus klasių komplektavimą (poreikio nebuvimą), tinkamų patalpų teatro klasėms neturėjimą (nesuremontuota mokyklos salė) bei lėšų trūkumą.
Nepakankamai racionaliai sutvarkytas ir neveiksmingas pagrindinių mokyklų tinklas.
2016 m. sausio 1 d. Jurbarko rajono savivaldybės mokyklų tinklas: 3 gimnazijos (viena su skyriumi), 14 pagrindinių mokyklų, 1 darželis-mokykla (su skyriumi), 1 vaikų lopšelis-darželis ir 1 neformaliojo švietimo įstaiga. Rajono mokyklose ir jų skyriuose (išskyrus 4 įstaigas, esančias Jurbarko mieste) sudarytos galimybės teikti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas. Mokyklos nelankantiems ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams mokyklos pagal galimybes teikia pagalbą ir konsultacijas dėl ugdymo.
Dviem pamainomis dirbančių mokyklų rajone nėra.
Savivaldybės teritorijoje yra Smalininkų technologijų ir verslo mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ir vidurinio ugdymo bei profesinio mokymo programas. Taip pat šioje įstaigoje ugdomi mokiniai pagal individualizuotas arba pritaikytas pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo poreikiai tenkinami pakankamai, tačiau išlieka problema Eržvilko seniūnijoje, nes jos teritorijoje esančioje vienintelėje mokykloje (gimnazijoje) nėra sukomplektuota nė viena atskira ikimokyklinio ugdymo vaikų grupė.
Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje pagal formaliojo švietimo programas mokosi itin mažai suaugusiųjų (14-9 asmenys), nes labai daug X klasių mokinių, baigusių pagrindinio ugdymo programą, toliau tęsia mokymąsi gimnazijose ar profesinio mokymo įstaigose. Pavyzdžiui, 2014 m. gimnazijose ar profesinio mokymo įstaigose tęsė mokslą 96,73 proc. nuo baigusiųjų X klasę, o 2015 m. – 98,42 proc[7]. Yra pavienių atvejų, kuomet suaugusieji norėtų įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą savo gyvenamose vietose, tačiau tai yra atokesnių miestelių ir kaimų gyventojai, o dėl nepakankamo pageidaujančiųjų mokytis skaičiaus tose vietovėse neįmanoma sukomplektuoti atskirų klasių.
Jurbarko rajono savivaldybės taryba yra įsteigusi Jurbarko švietimo centrą, kuris mokiniams, jų tėvams, pedagogams ir visuomenei teikia edukacinę pagalbą, kvalifikacijos kėlimo ir profesinio informavimo bei konsultavimo paslaugas. Šio centro struktūrinis padalinys yra Pedagoginė psichologinė tarnyba, teikianti įvairią pedagoginę-psichologinę pagalbą, nuosekliai didina specialiųjų poreikių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčių asmenų ugdymosi veiksmingumą, įvertina asmens specialiuosius ugdymosi poreikius, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas (tokių paslaugų reikia mažiausiai 10 proc. rajono mokinių). Jurbarko švietimo centre kaip struktūrinis padalinys veikia Atvira jaunimo erdvė, kurios tikslas spręsti jaunimo užimtumo, gyvensenos formavimo ir kitus aktualius klausimus. Realiai Jurbarko švietimo centro tokios įvairiapusės pagalbos teikimas akivaizdžiai padidina mokinių mokymosi sėkmingumą ir motyvaciją, pedagogų darbo efektyvumą ir jaunimo kryptingą veiklos pasirinkimą.
Mokyklų skaičiaus kaitai bei jų įgyvendinamų programų skaičiui ir veiksmingumui tiesioginės įtakos turi mokinių skaičius. Jurbarko rajono savivaldybei priklausančių mokyklų mokinių skaičius sparčiai mažėja (plg.: 1999–2000 m. m. mokėsi 6800 mokinių, 2005–2006 m. m. buvo 5750 mokinių, 2011–2012 m. m. – 4080 mokinių, o 2015–2016 m. m. – 3266 mokiniai)[8]. Pastaruosius ketverius mokslo metus vidutiniškai per metus sumažėjo po 203 mokinius. I–VIII klasėse mokinių skaičiaus mažėjimas yra stabilizavęsis, o IX-XII klasėse – sparčiai mažėjantis. Nuo 2017 m. (po devynerių metų laikotarpio) vėl pradės sparčiau mažėti pradinių klasių mokinių skaičius.
1 diagrama. Jurbarko rajono savivaldybės mokinių skaičiaus pokytis 2014-2015 metais.
2 lentelė. Mokinių skaičiaus prognozės Jurbarko rajone 2015–2020 metais pagal 2015 m. lapkričio mėn. mokyklų duomenis.
| Mokslo metai |
Mokinių skaičius pagal klasių koncentrus |
Iš viso mokinių[9] |
|||
| I–IV klasės |
V–VIII klasės |
IX–X klasės |
XI–XII klasės |
||
| 2015 09 01 |
1026 |
1122 |
677 |
441 |
3266 |
| 2016 09 01 |
1029 |
1076 |
629 |
442 |
3176 |
| 2017 09 01 |
1013 |
1039 |
654 |
402 |
3108 |
| 2018 09 01 |
985 |
1029 |
652 |
342 |
3008 |
| 2019 09 01 |
969 |
1000 |
645 |
313 |
2927 |
| 2020 09 01 |
932 |
999 |
634 |
298 |
2863 |
3 lentelė. Mokinių skaičiaus pokytis 2015-2020 metais pagal mokyklas:
| Mokyklos pavadinimas |
Mokinių skaičius 2015.09.01 |
Prognozuojamas mokinių skaičius 2020.09.01 |
| Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija |
563 |
450 |
| Eržvilko gimnazija |
258 |
204 |
| Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija |
193 |
166 |
| Jurbarko Naujamiesčio pagrindinė mokykla |
576 |
552 |
| Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinė mokykla |
545 |
528 |
| Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinė mokykla |
43 |
25 |
| Girdžių pagrindinė mokykla |
67 |
57 |
| Juodaičių pagrindinė mokykla |
72 |
47 |
| Klausučių Stasio Santvaro pagrindinė mokykla |
101 |
90 |
| Raudonės pagrindinė mokykla |
74 |
48 |
| Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla- daugiafunkcis centras |
108 |
86 |
| Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla |
146 |
130 |
| Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinė mokykla |
99 |
95 |
| Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinė mokykla |
124 |
101 |
| Vadžgirio pagrindinė mokykla |
81 |
79 |
| Viešvilės pagrindinė mokykla |
136 |
121 |
| Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykla |
16 |
14 |
| Jurbarkų darželis-mokykla |
50 |
55 |
| Jurbarkų darželio-mokyklos Rotulių skyrius |
14 |
15 |
2 diagrama. Mokinių skaičiaus pokyčio tendencija (mažėjimas), nustatytas pagal I klasės mokinių skaičių 2000-2020 metais.
Informacija apie ugdymo organizavimą ir rezultatus viešai skelbiama mokyklų internetinėse svetainėse. Nuo 2008 m. dalį apibendrintos informacijos apie ugdymo organizavimą ir rezultatus Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius pateikia savivaldybės internetinės svetainės www.jurbarkas.lt dalyje „Švietimas“ (ypač skyriuje – „Bendra informacija“).
Rajono bendrojo lavinimo mokyklose vidutiniškai per paskutiniuosius trejus metus[10]:
1. Pagrindinį išsilavinimą įgyja ir gauna išsilavinimo pažymėjimą 98,9 proc. dešimtokų nuo išklausiusiųjų X klasės programą (plg. 2013 m. skaičiuotas vidurkis – 95,9 proc.).
2. Vidurinį išsilavinimą įgyja ir gauna brandos atestatą – 97,5 proc. abiturientų nuo išklausiusiųjų XII klasės programą (plg. 2013 m. skaičiuotas vidurkis – 96,5 proc.).
3. Kurso kartoti paliekama 0,36 proc. mokinių nuo bendro mokinių skaičiaus (plg. 2013 m. skaičiuotas vidurkis – 0,53 proc.).
4. Vidutiniškai 97,5 proc. Jurbarko rajono X (II gimnazijos) klasę baigusių mokinių tęsia mokslą gimnazijose arba profesinio mokymo įstaigose (iš jų profesinio mokymo įstaigose – 27 proc.).
Sėkmingo mokymo(si) rezultatas – vidurinio ugdymo programos užbaigimas, egzaminų išlaikymas ir buvusių abiturientų tolimesnis mokymąsis.
4 lentelė. Abiturientų įstojimas į aukštąsias mokyklas 2013–2015 metais[11].
| Rodikliai |
2013 m. |
2014 m. |
2015 m. |
| Įstojusių į universitetus Lietuvoje abiturientų skaičius Procentas įstojusiųjų nuo visų brandos atestatus gavusių abiturientų |
122 |
117 |
113 |
| 41,35 |
39,13 |
44,14 |
|
| Įstojusių į kolegijas Lietuvoje abiturientų skaičius Procentas įstojusiųjų nuo visų brandos atestatus gavusių abiturientų |
77 |
72 |
46 |
| 26,10 |
24,08 |
17,96 |
|
| Įstojusių į universitetus užsienyje abiturientų skaičius Procentas įstojusiųjų nuo visų brandos atestatus gavusių abiturientų |
2 |
7 |
4 |
| 0,67 |
2,34 |
1,56 |
|
| Iš viso į aukštąsias mokyklas įstojusių abiturientų skaičius Procentas įstojusiųjų nuo visų brandos atestatus gavusių abiturientų |
199 |
189 |
159 |
| 67,45 |
63,21 |
63,10 |
Mokytojų kvalifikacija – vienas svarbiausių ugdymo kokybės veiksnių. Nuo mokytojų dalykinės ir profesinės kompetencijos, turėjimo tinkamas ir inovatyvias mokymo priemones, gebėjimo sieti visuomenės lūkesčius su finansinėmis galimybėmis, priklauso, kaip vaikai ir jaunuoliai pasirengia gyventi savarankiškai, prisitaikyti prie sparčios socialinės, ekonominės ir kultūrinės kaitos.
5 lentelė. Aprūpinimas ir ugdymo sąlygos.[12]
| Rodikliai |
2014 metai |
||
| Jurbarko r. savivaldybės rodiklis |
Šalies rodiklio vidurkis |
||
| Vidutinė vienam Jurbarko rajono savivaldybės mokyklos mokiniui tenkanti Mokinio krepšelio lėšų suma (EU) |
1653 |
1604 |
|
| Mokiniui tenkanti Mokinio krepšelio lėšų suma (EU), panaudota vadovėlių ir mokymo priemonių pirkimui |
77,5 |
38,8 |
|
| Vidutinė 1 mokiniui tenkanti aplinkos lėšų suma (EU) |
Kaimo pagrindinėse mokyklose |
1207 |
1218 |
| Miesto pagrindinėse mokyklose |
390 |
394 |
|
| Kaimo gimnazijose |
1414 |
907 |
|
| Miesto gimnazijose |
456 |
412 |
|
| 1 mokiniui tenkantis mokyklos mokymo patalpų plotas (kv. m./mok.) |
Kaimo pagrindinėse mokyklose |
7,6 |
8,8 |
| Miesto pagrindinėse mokyklose |
4,2 |
5,7 |
|
| Kaimo gimnazijose |
6,5 |
5,6 |
|
| Miesto gimnazijose |
4,8 |
4,4 |
|
| Įvairios įrangos, tenkančios 100 mokinių, skaičius (interaktyvių lentų ir daugialypės terpės projektorių) |
Kaimo pagrindinėse mokyklose |
2,1/5,9 |
1/4,4 |
| Miesto pagrindinėse mokyklose |
1,1/2,3 |
0,8/3,1 |
|
| Kaimo gimnazijose |
3,3/8,7 |
0,9/4,8 |
|
| Miesto gimnazijose |
0,7/4,3 |
0,9/4,0 |
|
| Vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičius |
Pradinėje mokykloje |
10,5 |
8,3 |
| Kaimo pagrindinėse mokyklose |
5,8 |
5,1 |
|
| Miesto pagrindinėse mokyklose |
12,2 |
11,2 |
|
| Kaimo gimnazijose |
9,2 |
9,4 |
|
| Miesto gimnazijose |
12,0 |
11,3 |
|
| Vienam administracijos personalo nariui tenkančių mokinių skaičius |
Pradinėje mokykloje |
31,5 |
34,1 |
| Kaimo pagrindinėse mokyklose |
56,5 |
50,4 |
|
| Miesto pagrindinėse mokyklose |
179,7 |
156,0 |
|
| Kaimo gimnazijose |
97,0 |
127,7 |
|
| Miesto gimnazijose |
144,3 |
154,6 |
|
| Mokytojų dalis pagal amžių proc. nuo visų mokytojų (iki 30 metų amžiaus) |
Pradinėje mokykloje |
0 |
3,7 |
| Kaimo pagrindinėse mokyklose |
4,1 |
5,2 |
|
| Miesto pagrindinėse mokyklose |
2,1 |
2,3 |
|
| Kaimo gimnazijose |
2,2 |
4,5 |
|
| Miesto gimnazijose |
2,3 |
3,1 |
|
| Mokytojų dalis pagal amžių proc. nuo visų mokytojų (pensinio amžiaus) |
Pradinėje mokykloje |
0 |
3,7 |
| Kaimo pagrindinėse mokyklose |
13,9 |
7,7 |
|
| Miesto pagrindinėse mokyklose |
5,3 |
4,8 |
|
| Kaimo gimnazijose |
10,9 |
6,7 |
|
| Miesto gimnazijose |
11,6 |
7,6 |
|
| Vidutinis pedagoginio personalo amžius (metais) |
Pradinėje mokykloje |
51 |
47,7 |
| Kaimo pagrindinėse mokyklose |
50 |
47,4 |
|
| Miesto pagrindinėse mokyklose |
49 |
48,6 |
|
| Kaimo gimnazijose |
48 |
47,1 |
|
| Miesto gimnazijose |
51 |
48,6 |
|
| Vienam pagalbos mokiniui specialistui tenka mokinių |
Pradinėje mokykloje |
252,0 |
89,0 |
| Kaimo pagrindinėse mokyklose |
82,1 |
90,7 |
|
| Miesto pagrindinėse mokyklose |
137,4 |
129,9 |
|
| Kaimo gimnazijose |
121,3 |
126,5 |
|
| Miesto gimnazijose |
230,8 |
227,8 |
|
2015 m. spalio 1 d. Pedagogų registro duomenimis rajono bendrojo lavinimo mokyklose dirbo 401 pedagogas (skaičiuoti tik pirmosiose pareigose dirbantys pedagogai)[13]. Atestuota – 329, t. y. 82 proc. pedagogų (plg., 2010 m. rajone – 80,7 proc.). Vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją buvo įgiję 56,4 proc. (2010 m. – 58,7 proc.), mokytojo metodininko – 24,4 proc. (2010 m. – 21,2 proc.), mokytojo eksperto – 1,2 proc. (2010 m. – 0,8 proc.) pedagogų iš kvalifikacinę kategoriją turinčių mokytojų.
2015 metais švietimo įstaigose dirbo 56 vadovai (direktoriai ir pavaduotojai, skyrių vedėjai), atestuotų – 82,1 proc. (plg. 2010 m. – dirbo 60 vadovų (direktoriai ir pavaduotojai), atestuotų – 74 proc.). I vadybinę kategoriją turi 1 vadovas (2010 m. – taip pat 1), II vadybinę kategoriją – 25 vadovai (2010 m. – 21), III vadybinę kategoriją – 20 vadovų (2010 m. – 23).
Mokytojų ir mokinių skaičiaus santykis ir mokinių skaičius klasėje yra vieni iš rodiklių, kuriuos didinant mažinamos išlaidos ugdymo planų įgyvendinimui.
6 lentelė Vidutinis mokinių skaičius pradinio ugdymo klasėje (klasės komplekte)[14].
| Data |
Vertinimo aprėptis |
Kaimo pradinėje mokykloje |
Kaimo pagrindinėje mokykloje |
Miesto pagrindinėje mokykloje |
Kaimo gimnazijoje |
| 2013.09.01 |
Jurbarko r. sav. |
10 |
11,1 |
19,4 |
14,9 |
| 2014.09. 01 |
Jurbarko r. sav. |
10,5 |
10,9 |
20,2 |
13,3 |
| Lietuvoje |
12,9 |
10,6 |
20,7 |
15,3 |
|
| 2015.09. 01 |
Jurbarko r. sav. |
10,7 |
11,1 |
21,3 |
14,1 |
7 lentelė. Vidutinis mokinių skaičius pagrindinio ugdymo klasėje (klasės komplekte).
| Data |
Vertinimo aprėptis |
Kaimo pagrindinėje mokykloje |
Miesto pagrindinėje mokykloje |
Kaimo gimnazijoje |
Miesto gimnazijoje[15] |
| 2013.09.01 |
Jurbarko r. sav. |
12,0 |
24,5 |
19,4 |
28,3 |
| 2014.09. 01 |
Jurbarko r. sav. |
12,0 |
24,2 |
19,6 |
27,1 |
| Lietuvoje |
10,7 |
23,5 |
20,4 |
24,7 |
|
| 2015.09. 01 |
Jurbarko r. sav. |
11,2 |
23,4 |
19,8 |
25,0 |
8 lentelė. Vidutinis mokinių skaičius vidurinio ugdymo klasėje (klasės komplekte).
| Data |
Vertinimo aprėptis |
Kaimo gimnazijoje |
Miesto gimnazijoje |
| 2013.09.01 |
Jurbarko r. sav. |
20,6 |
29,5 |
| 2014.09. 01 |
Jurbarko r. sav. |
18,3 |
28,8 |
| Lietuvoje |
20,1 |
25,9 |
|
| 2015.09. 01 |
Jurbarko r. sav. |
20,3 |
29,5 |
Vykdant mokyklų struktūrinius pertvarkymus bei sparčiai mažėjant mokinių skaičiui, dalis mokytojų netenka darbo arba mažėja jų darbo krūvis. Pagal 2015 m. lapkričio mėn. Švietimo skyriaus turimas prognozes, 2016–2020 metais Jurbarko rajono savivaldybės mokyklose darbo neteks iki 25 mokytojų (daugiausia – Jurbarko miesto gimnazijoje ir pagrindinėse mokyklose, Gausantiškių Antano Valaičio, Girdžių, Juodaičių, Raudonės ir Vadžgirio pagrindinėse mokyklose). Nemaža dalis darbo neteksiančių pedagogų yra pensinio amžiaus, todėl jie galėtų pasinaudoti lengvatomis pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus Valstybės biudžeto lėšų, skirtų išlaidoms, susijusioms su mokytojų skaičiaus optimizavimu, apmokėti, paskirstymo tvarkos aprašus. Kitai daliai darbo netekusių pedagogų bus itin didelė įsidarbinimo (įdarbinimo) problema, nes mokyklos mokomųjų dalykų (ypač tiksliųjų ir gamtamokslių dalykų) specialistams galės pasiūlyti tik po kelias pamokas. Darbo netenkantys pedagogai galėtų būti įdarbinti tik steigiant naujas darbo vietas (pvz. naujuose daugiafunkciuose centruose steigiant kultūrinės, klubinės ir sportinės veiklos organizatorių etatus ir pan.). Rajono mokyklose dėl specialistų nebuvimo neišnaudoti 2 psichologo etatai.
3. Mokyklų pastatai ir jų būklė
Higienos ir saugos reikalavimus atitinkanti mokyklų pastatų ir patalpų būklė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, leidžiančių ugdytiniams, mokiniams ir darbuotojams ugdytis ir dirbti saugioje aplinkoje bei gauti aukštesnės kokybės paslaugas.
Jurbarko rajono savivaldybė švietimo įstaigų pastatų atnaujinimui skiria itin didelį dėmesį. 2011-2015 metais gavusi finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Vietos veiklos grupės „Nemunas“ ir kitų fondų bei programų Jurbarko rajono savivaldybė įgyvendino nemažai projektų, skirtų švietimo įstaigų atnaujinimui ir modernizavimui. Šiai sričiai per tą laikotarpį skirta virš 3 mln. eurų. Įgyvendinti projektai: „Energetinio efektyvumo didinimas rekonstruojant Klausučių Stasio Santvaro ir Viešvilės pagrindines mokyklas“, „Naujamiesčio pagrindinės mokyklos rekonstravimas“, „Universalaus daugiafunkcio centro įkūrimas Jurbarko rajone (Seredžiuje)“, „Skirsnemunės mokyklos energijos efektyvumo gerinimas“ ir kt. Didelis dėmesys skirtas pradinio ir priešmokyklinio bei ikimokyklinio ugdymui sąlygų gerinimui. Vykdyti projektai: „Jurbarko miesto vaikų darželio „Nykštukas“ rekonstravimas“, „Jurbarko miesto vaikų darželio „Ąžuoliukas“ rekonstravimas“, „Jurbarkų vaikų darželio energijos efektyvumo didinimas“. Šildymo sistemos modernizavimas, panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, atliktas Girdžių ir Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinėse mokyklose, Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykloje-daugiafunkciame centre. Per programas gauta nemažai lėšų, už kurias dalis kaimo mokyklų (Eržvilko gimnazija, Gausantiškių Antano Valaičio, Juodaičių, Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio, Šimkaičių Jono Žemaičio ir Viešvilės pagrindinės mokyklos, Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkcis centras) naudojasi atnaujinta lauko sporto baze. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijoje įrengtos kūrybinės dirbtuvės. Tačiau dar ne visose švietimo įstaigose geros ir saugios darbo sąlygos ugdytiniams, mokiniams bei mokytojams. Dalyje mokyklų reikia atlikti nedidelius remonto darbus, pakeisti langus ir grindis, atnaujinti sanitarinius mazgus, tvarkyti stogus, rekonstruoti šildymo, elektros, vandentiekio ir kanalizacijos sistemas. Tik šešios įstaigos iš dalies yra pritaikytos mokytis ir ugdytis neįgaliems vaikams.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius kasmet rengia Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymo programą, kurioje yra planuojamos lėšos švietimo objektų plėtrai ir modernizavimui, t.y. įstaigų pastatų bei patalpų gerinimui (atnaujinimui), elektros ir priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymui. Darbų ir lėšų tiems darbams atlikti bei įrangai įsigyti poreikis buvo ir išlieka labai didelis (kasmet reikėjo iki 1000 tūkstančių eurų, o atsižvelgiant į realią situaciją programose planuota 400-200 tūkstančių eurų). Programos įgyvendinimui finansavimas iš Savivaldybės biudžeto 2010-2014 metais buvo labai nedidelis.
3 diagrama[16]. Švietimo objektų plėtrai ir modernizavimui skirtos lėšos 2009-2016 metais.
Situacija pagerėjo 2015 metais, kuomet švietimo objektų plėtrai ir modernizavimui iš Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto buvo paskirta 103,5 tūkstančiai eurų (iš šios sumos ilgalaikiam turtui remontuoti, avarijoms likviduoti, priešgaisrinės saugos priemonėms diegti ir nenumatytiems atvejams finansuoti bei ilgalaikiam turtui įsigyti panaudota 98,5 tūkstančiai eurų).
Siekiant sudaryti reikalavimus atitinkančias saugos, higienos, elektros ir priešgaisrinės saugos sąlygas bei tinkamą aplinką, kad būtų sudarytos galimybės sėkmingai ugdytis ir mokytis, 2016-2018 metų laikotarpiui pagal švietimo įstaigų skaičiavimą reikia virš 3500 tūkstančių eurų (iš šios sumos kapitaliniam remontui (rekonstrukcijai) – apie 3075 tūkst. eurų). Būtina rekonstruoti ir atnaujinti ugdymo įstaigų pastatus, patalpas ir inžinerines sistemas, nes nemaža dalis Jurbarko rajono švietimo įstaigų pastatų yra statyti seniai ir reikalingas remontas. Įstaigoms reikia naujos įrangos.
2016 m. sausio 1 d. duomenimis leidimus-higienos pasus turi visos rajono mokyklos, išskyrus vieną įstaigą. Jurbarko Naujamiesčio pagrindinė mokykla leidimo-higienos paso negauna, nes nesutvarkyta mokyklos lauko sporto bazė.
Pagal Tauragės regiono plėtros planą iš Švietimo ir mokslo ministerijos numatytų bei valstybės ir savivaldybės biudžetų kooperuotų lėšų mokyklų tinklo efektyvumo didinimui 2016–2020 metais planuojama skirti:
1. Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijai (vidaus patalpoms atnaujinti ir pritaikyti ugdymui) – 567,27 tūkst. eurų (savivaldybės biudžeto dalis –42,55 tūkst. eurų).
2. Eržvilko gimnazijai (priešmokyklinio ugdymo patalpų įrengimui) – 270,83 tūkst. eurų (savivaldybės biudžeto dalis –20,32 tūkst. eurų).
3. Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklai (įstaigos atnaujinimui ir pritaikymui organizuoti neformalųjį švietimą) – 199,29 tūkst. eurų (savivaldybės biudžeto dalis –29,9 tūkst. eurų).
9 lentelė. Lėšų, skirtų remontui (kapitaliniam arba nedideliam), elektros ir priešgaisrinės saugos darbams atlikti, priemonių įsigijimui poreikis 2016–2018 metais.
| Įstaigos pavadinimas |
Lėšų poreikis (tūkst. eurų)[17] |
| Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija |
212 |
| Eržvilko gimnazija |
178 |
| Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija |
594 |
| Jurbarko Naujamiesčio pagrindinė mokykla |
132 |
| Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinė mokykla |
764 |
| Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinė mokykla |
2 |
| Girdžių pagrindinė mokykla |
3 |
| Juodaičių pagrindinė mokykla |
109 |
| Klausučių Stasio Santvaro pagrindinė mokykla |
21 |
| Raudonės pagrindinė mokykla |
1 |
| Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla- daugiafunkcis centras |
59 |
| Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla |
8 |
| Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinė mokykla |
482 |
| Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinė mokykla |
40 |
| Vadžgirio pagrindinė mokykla |
1 |
| Viešvilės pagrindinė mokykla |
71 |
| Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykla |
254 |
| Jurbarkų darželis-mokykla |
250 |
| Jurbarko vaikų lopšelis-darželis „Nykštukas“ |
293 |
| Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla |
34 |
| Jurbarko švietimo centras |
25 |
Dalis reikiamų remontui lėšų yra planuojamos kasmetinėje finansavimo programoje „Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymas“, kurioje taip pat numatyti prioritetiniai remonto darbai.
Mažėjant mokinių skaičiui ir komplektuojant mažiau klasių švietimo įstaigose atsiranda laisvų patalpų. Per paskutiniuosius 20 metų iš dešimties kaimo vidurinių mokyklų liko tik dvi įstaigos (gimnazijos), teikiančios vidurinį ugdymą. Kitos mokyklos reorganizuotos į pagrindines, kurių klasėse mokosi itin sumažėjęs mokinių skaičius (nuo 25-20 iki 14-10, o atskirais ir dar mažiau mokinių). Dėl tos priežasties didelėse erdviose klasėse mokosi nedidelis mokinių skaičius,
Didžiausias vienam mokiniui tenkantis plotas nuo bendro patalpų ploto yra Klausučių Stasio Santvaro, Girdžių ir Raudonės pagrindinėse mokyklose, mažiausias – Jurbarkų darželyje–mokykloje (be Rotulių skyriaus) bei Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykloje-daugiafunkciame centre.
Didžiausias vienam mokiniui tenkantis plotas nuo mokymo patalpų ploto yra Girdžių ir Klausučių Stasio Santvaro pagrindinėse mokyklose, o mažiausias – Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje, Jurbarko Naujamiesčio pagrindinėje mokykloje ir Jurbarkų darželyje-mokykloje (be Rotulių skyriaus).
10 lentelė. Mokyklų plotas ir vienam mokiniui tenkantis mokyklos plotas[18].
| Įstaigos pavadinimas |
Bendras patalpų plotas |
Pagrindinis plotas[19] |
Klasių kambarių plotas |
Mokymo patalpų plotas[20] |
Mokinių skaičius |
Vienam mokiniui tenkantis plotas nuo bendro patalpų ploto |
Vienam mokiniui tenkantis plotas nuo mokymo patalpų ploto |
| Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija |
6274 |
4889 |
1739 |
2393 |
563 |
11,14 |
4,25 |
| Eržvilko gimnazija |
4876 |
3606 |
1322 |
1793 |
274 |
17,80 |
6,54 |
| Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija |
5587 |
3846 |
1231 |
1851 |
193 |
28,95 |
9,59 |
| Jurbarko Naujamiesčio pagrindinė mokykla |
6346 |
5865 |
2343 |
3350 |
576 |
11,02 |
5,82 |
| Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinė mokykla |
10445 |
7148 |
2523 |
3305 |
545 |
19,17 |
6,06 |
| Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinė mokykla |
1018 |
875 |
386 |
580 |
55 |
18,51 |
10,55 |
| Girdžių pagrindinė mokykla |
2698 |
2391 |
1133 |
1555 |
74 |
36,46 |
21,01 |
| Juodaičių pagrindinė mokykla |
1294 |
801 |
447 |
712 |
81 |
15,98 |
8,79 |
| Klausučių Stasio Santvaro pagrindinė mokykla |
4535 |
3959 |
1441 |
2261 |
111 |
40,86 |
20,37 |
| Raudonės pagrindinė mokykla |
2762 |
1825 |
584 |
869 |
85 |
32,49 |
10,22 |
| Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkcis centras |
1170 |
1090 |
431 |
949 |
128 |
9,14 |
7,41 |
| Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla |
2498 |
2106 |
700 |
1304 |
157 |
15,91 |
8,31 |
| Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinė mokykla |
3073 |
2518 |
923 |
1360 |
99 |
31,04 |
13,74 |
| Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinė mokykla |
2122 |
1557 |
524 |
909 |
124 |
17,11 |
7,33 |
| Vadžgirio pagrindinė mokykla |
1838 |
1747 |
487 |
1175 |
90 |
20,42 |
13,06 |
| Viešvilės pagrindinė mokykla |
3233 |
2607 |
1194 |
1801 |
136 |
23,77 |
13,24 |
| Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykla |
334 |
334 |
167 |
167 |
16 |
20,88 |
10,44 |
| Jurbarkų darželis-mokykla (be Rotulių skyriaus) |
379 |
379 |
170 |
290 |
50 |
7,58 |
5,80 |
| Jurbarkų darželio-mokyklos Rotulių skyrius |
208 |
208 |
91 |
91 |
14 |
14,86 |
6,50 |
| Bendras visų rajono mokyklų |
60690 |
47751 |
17836 |
26715 |
3371 |
18,00 |
7,92 |
Neefektyvus mokyklų pastatų panaudojimas labai padidina vienam mokiniui išlaikyti tenkančią lėšų sumą. Kuo mažesnis klasių ir mokinių skaičius klasėje, tuo brangesnis patalpų išlaikymas. Kuo didesnis mokyklų plotas, tuo daugiau lėšų reikia šildymui, komunalinėms paslaugoms, aptarnaujančio personalo išlaikymui.
Efektyviau patalpas panaudoti yra sudėtinga, kadangi labai didelė dalis nenaudojamo mokyklų bendrojo ploto yra rūsiuose arba palėpėse, todėl reikėtų papildomų investicijų tų patalpų sutvarkymui bei apšildymo įrengimui, kad tas patalpas būtų galima eksploatuoti arba pačiai įstaigai, arba jas išnuomoti kitiems naudotojams. Tai akivaizdu Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijoje, Jurbarko Vytauto Didžiojo bei Raudonės pagrindinėse mokyklose. Kita vertus, šalia dalies rajono mokyklų (pavyzdžiui Juodaičių, Smalininkų Lidijos Meškaitytės ir Vadžgirio pagrindinių mokyklų) yra nemažai kitų pastatų, kuriuose yra sutvarkytų patalpų ir ten jau įrengtos pagal reikalavimus kaimo bibliotekos arba kultūros įstaigos. Esant nemažai parduotinų pastatų pasiūlai, labai sudėtinga pastatus ar jų dalį parduoti naujam savininkui.
Nenaudojamų mokyklų patalpų užimtumo problema sprendžiama dar nepakankamai, nes yra tik pavieniai atvejai, kai mokyklų patalpose dirba kitos įstaigos. Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos patalpomis naudojasi Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla, Jurbarko Vytauto Didžiojo ir Klausučių Stasio Santvaro pagrindinėse mokyklose sportuoja sporto organizacijos, Raudonės pagrindinėje mokyklose dirba kultūros darbuotojai. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimais mokyklų patalpomis panaudos pagrindais naudojasi neformaliojo vaikų švietimo teikėjai, Klausučių Stasio Santvaro pagrindinė mokykla panaudos pagrindais perduoda dalį patalpų Viešajai įstaigai Seredžiaus ambulatorijai.
Eržvilko bei Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijose, Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykloje-daugiafunkciame centre, Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio, Šimkaičių Jono Žemaičio, Viešvilės pagrindinėse mokyklose, Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykloje, Jurbarkų darželyje–mokykloje, Jurbarko vaikų lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ bei Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykloje visos patalpos yra reikalingos ir užimtos. Dalies pastato (dalies patalpų) perdavimas (nuoma, panauda) kitiems naudotojams įmanomas Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje, Eržvilko gimnazijos Varlaukio skyriuje. 2016-2017 metais atsiras laisvų patalpų Gausantiškių Antano Valaičio ir Girdžių pagrindinėse mokyklose, 2018-2020 metais – Jurbarko Naujamiesčio ir Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinėse mokyklose. Šiuo metu yra prasidėjusios diskusijos dėl galimybių 2018-2020 metais Jurbarko švietimo centrą ir Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto centrą perkelti į būsimų Jurbarko miesto progimnazijų pastatus.
4. Mokinių vežiojimas
Išlieka aktualūs mokinių vežiojimo reikalai. Jurbarko rajono savivaldybėje mokinių pavėžėjimas organizuojamas trimis būdais: geltonaisiais autobusais, vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutiniais autobusais, taip pat išimties atvejais kompensuojama tėvams už vežiojimą (šis būdas taikomas tik tais atvejais, kai nevažiuoja joks autobusas ir reikia pavežti 1–2 mokinius).
Mokinių pavėžėjimas organizuojamas, derinant vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutus ir geltonųjų autobusų maršrutus, kad vieni kitų nedubliuotu. Gana dažnai mokiniai į mokyklą atvyksta maršrutiniu autobusu, o namo parvyksta geltonuoju autobusu. Sugedus autobusui, jis nedelsiant pakeičiamas kitu, dėl to nesutrinka mokinių pavėžėjimo procesas.
2015 m. rudenį buvo pavežami 1344 mokiniai, t.y. 41,2 proc. visų Jurbarko rajono savivaldybėje besimokančių mokinių (2011 m. tuo pačiu laiku buvo vežiojama 1465 mokiniai (35,4 proc. visų rajono mokinių). Mokykliniais autobusais vežami 603 mokiniai, priemiestiniais maršrutais – 741 mokinys[21].
Mokiniams yra sudarytos galimybės išvykti į įvairius formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems neformaliojo švietimo renginius. Švietimo skyriaus duomenimis, savivaldybė kompensavo kelionių, skirtų mokinių dalyvavimui olimpiadose, konkursuose, varžybose, tarpmokykliniuose susitikimuose bei vykimui į pažintinius renginius, visas išlaidas 2012–2013 m. m. pagal mokyklų pateiktas 459 paraiškas, 2013–2014 m. m. – pagal 491 paraišką, 2014–2015 m. m. – pagal 554 paraiškas.
Švietimo įstaigoms vis dar nepasiseka optimaliai sureguliuoti mokinių vežiojimo ir neformaliojo švietimo, organizuojamo pačiose įstaigose, užsiėmimų grafikų. Dalis mokinių yra priversti rinktis labai nedaug užsiėmimų ar net jų atsisakyti, kad galėtų laiku parvažiuoti į namus. Daliai mokinių, kurie ilgėliau laukia autobuso, įstaigos dėl finansavimo problemų neturi galimybių pasiūlyti pailgintos darbo dienos grupių paslaugos ar kitų užsiėmimų. Mokykloms reikia įrengti specialias patalpas, kuriose mokiniai galėtų ruošti pamokas ar tinkamai praleisti laisvalaikį.
Nepavežamų mokinių Jurbarko rajone nėra.
Mokinių pavėžėjimas Jurbarko rajono savivaldybei kasmet kainuoja apie 540-550 tūkstančių eurų (Savivaldybė išleidžia vidutiniškai 400 tūkstančių eurų, o mokyklos – dar 150 tūkstančių eurų).
Vykdant švietimo įstaigų pertvarką, mokinių pavėžėjimo problema visuomet yra sprendžiama. Visų pirma siekiama, kad mokiniai kuo patogesniu laiku atvažiuotų į artimiausią jiems esančią mokyklą. Tačiau mokiniams, kurie pasirenka mokymąsi tolimesnėje mokykloje, ne visada įmanoma suderinti vežiojimo grafikus.
2015 m. rugsėjo 1 d. duomenimis 2015–2016 mokslo metais į ne artimiausią mokyklą yra pavežami 333 ugdytiniai ir mokiniai (dalis iš jų – kitų rajonų mokiniai). Pagal Lietuvos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 punktą I-VIII klasių mokinių pavėžėjimas kompensuojamas iki artimiausios atitinkamą bendrojo ugdymo programą vykdančios mokyklos. Jurbarko rajono savivaldybės taryba pagal minėto įstatymo 6 straipsnio 2 punktą leidžia kompensuoti važiavimo į tolimesnes mokyklas išlaidas ne tik IX-XII klasių mokiniams, bet ir pagal priešmokyklinio ugdymo programą ugdomiems ugdytiniams ir I-VIII klasių mokiniams.
11 lentelė. Į ne artimiausią mokyklą pavežamų mokinių skaičius[22].
| Mokyklos pavadinimas |
I–IV klasėse |
V–VIII klasėse |
IX–X klasėse |
XI–XII klasėse |
Iš viso |
| Antano Giedraičio- Giedriaus gimnazija |
|
|
9 |
26 |
35 |
| Eržvilko gimnazija |
1 |
2 |
|
|
3 |
| Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija |
17 |
21 |
19 |
18 |
75 |
| Naujamiesčio pagrindinė mokykla |
34 |
49 |
18 |
|
101 |
| Vytauto Didžiojo pagrindinė mokykla |
17 |
26 |
21 |
|
64 |
| Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinė mokykla |
1 |
|
|
|
1 |
| Girdžių pagrindinė mokykla |
1 |
|
|
|
1 |
| Juodaičių pagrindinė mokykla |
3 |
1 |
|
|
4 |
| Klausučių Stasio Santvaro pagrindinė mokykla |
|
|
|
|
0 |
| Raudonės pagrindinė mokykla |
|
|
|
|
0 |
| Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkcis centras |
8 |
6 |
2 |
|
16 |
| Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla |
5 |
5 |
2 |
|
12 |
| Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinė mokykla |
|
2 |
2 |
|
4 |
| Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinė mokykla |
2 |
7 |
|
|
9 |
| Vadžgirio pagrindinė mokykla |
2 |
1 |
1 |
|
4 |
| Viešvilės pagrindinė mokykla |
|
|
|
|
0 |
| Jurbarkų mokykla – darželis |
4 |
|
|
|
4 |
| Iš viso |
95 |
120 |
74 |
44 |
333 |
Dėl 2016–2020 metais planuojamos vykdyti švietimo įstaigų tinklo pertvarkos gali reikėti papildomai organizuoti pavėžėjimą gana dideliam mokinių skaičiui: nuo 19 mokinių 2016 metais iki 101 mokinio 2020 metais.
12 lentelė. Mokinių išvykimas mokytis į kitas mokyklas bei jų pavėžėjimo kaštai.
| Metai |
Mokinių, kurie dėl švietimo įstaigų tinklo pertvarkos išvyktų mokytis į kitą mokyklą, skaičius |
Papildomos lėšos, reikalingos mokinių vežiojimui[23] |
| 2016 |
19 |
9.310 |
| 2017 |
52 |
25.480 |
| 2018 |
100 |
45.910 |
| 2019 |
100 |
46.500 |
| 2020 |
101 |
46.800 |
Atsižvelgiant į tai, kad 2016–2020 metais besimokančių mokinių skaičius Jurbarko rajono savivaldybėje sumažės 400 vaikų ir dėl to mažės dabar jau važinėjančių į mokyklą mokinių skaičius, tikėtina, kad bendra mokinių vežiojimui skiriamų išlaidų suma dėl vykdomos pertvarkos neturėtų padidėti (jeigu nesikeistų kitos su mokinių vežiojimu ir jo organizavimu susijusios išlaidos, pavyzdžiui: kuro kainos ir darbuotojų atlyginimų didėjimas, mokesčių normų pasikeitimas ir pan.).
5. Esamos švietimo būklės privalumai ir trūkumai
Privalumai:
1. Geras švietimo paslaugų prieinamumas (nuo ikimokyklinio iki profesinio rengimo bei neformalaus švietimo). Itin išplėtotas įstaigų, teikiančių ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, tinklas (realiai visoms kaimo mokykloms sudarytos sąlygos organizuoti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą).
4. Profesionalūs žmoniškieji ištekliai (didelė patirtis, tinkama mokyklų vadovų ir pavaduotojų kompetencija, aukšta pedagogų kvalifikacija).
5. Bendradarbiavimu pagrįsta Jurbarko švietimo centro pagalba mokyklų bendruomenėms ir rajono visuomenei (o ypač jaunimui) neformaliojo švietimo, profesinio informavimo ir konsultavimo srityje; profesionaliai teikiama pedagoginė - psichologinė pagalba.
8. Nemaža dalis mokyklų turi gerą, atitinkančią šiuolaikinius reikalavimus materialinę bazę (ypač galimybę naudotis informacinėmis technologijomis ugdymo procese, vykdyti informacijos sklaidą per elektroninį dienyną).
9. Veikia Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla, o mokinių sportinį lavinimą vykdo Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto centras. Šias įstaigas lanko ne tik Jurbarke gyvenantys, bet ir kitų rajono vietovių mokiniai (jiems važinėjimo išlaidos kompensuojamos).
13. Tinkama bendroji rūpinimosi mokiniais politika, teikiama reikiama švietimo pagalba ir kuriama saugi mokykla.
Trūkumai ir pavojai:
2. Dalies mokinių žema mokymosi (ypač pagal pagrindinio ugdymo programą) motyvacija, stokojama socialinių gebėjimų ir elgesio kultūros.
3. Vis daugiau mokytojų dirba keliose įstaigose, todėl sunku juos įtraukti į mokyklos veiklos tobulinimą ir sudėtingiau išlaikyti tinkamą ugdymo proceso kokybę. Dalis mokytojų negeba dirbti su delinkventinio elgesio mokiniais. Į rajoną neatvyksta dirbti pedagogų jaunųjų specialistų.
4. Mokyklose trūksta psichologų ir logopedų, kurie galėtų profesionaliai ir operatyviai spręsti mokinių problemas ir teiktų kvalifikuotą konsultacinę, metodinę pagalbą tėvams, pedagogams ir įstaigų vadovams.
5. Nepakankamas mokyklos bendradarbiavimas su socialiniais partneriais ir mokinių tėvais bei pedagoginės pagalbos ir informacijos teikimas jiems. Neišplėtota kompleksinė pagalba ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams bei tėvams.
6. Lėtai vykdomas ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas, nepakankamai skiriama veiklų ugdymo kokybės gerinimui. Neišplėtotas mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas. Kaimo mokyklų mokiniai turi mažai galimybių rinktis pasirenkamuosius dalykus.
7. Nepakankamai išplėtota suaugusiųjų bendrojo ugdymo sistema (tik gyvenantys Jurbarko mieste ir jo apylinkėse suaugusieji gali įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą).
9. Nėra švietimo įstaigos, kuri ugdytų mokinių gabumus teatro srityje ir išduotų Švietimo ir mokslo ministerijos pripažintą mokslo baigimo pažymėjimą. Neįsteigti Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos filialai rajono mokyklose.
10. Dėl didelio skaičiaus važinėjančių mokinių dalyje mokyklų labai sunku organizuoti neformalųjį švietimą.
11. Nepalankus socialinis kontekstas (didelė migracija, daugėja neigiamų reiškinių visuomenėje, daug ekonominių ir socialinių problemų).
12. Dalis tėvų nepakankamai rūpinasi savo vaikų mokymusi bei elgesiu ir nėra iniciatyvūs, bendradarbiaudami su mokyklos bendruomene.
13. 2015–2016 m. m. rajono mokyklose pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką yra 251 tuščia mokymosi vieta (jeigu būtų neatsižvelgiama į mokyklos specifiką ir skaičiuojamas mokinių skaičiaus vidurkis klasėje 20, tai tuščiai finansuojami beveik 23 klasių komplektai ir jų išlaikymui išleidžiama virš 450 tūkstančių eurų).
14. Didelėje dalyje švietimo įstaigų nėra sukurta tinkama edukacinė ugdytinių ir mokinių ugdymo aplinka, pagal higieninius ir estetinius reikalavimus nesutvarkytos mokyklų teritorijos.
15. Mokyklose nemaža dalis kabinetų nesuremontuota ir neįrengta pagal šiuolaikinius reikalavimus. Nepilnai įgyvendinami sanitariniai-higieniniai reikalavimai.
17. Netobula mokinių vežiojimo išlaidų kompensavimo tvarka (išlaidos kompensuojamos ir tiems I–VIII klasių mokiniams, kurie mokosi ne artimiausioje mokykloje).
6. Mokyklų tinklo pertvarkos strateginis tikslas, uždaviniai
ir pagrindinių rezultatų rodikliai
Jurbarko rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos tikslas – sudaryti prielaidas ir sąlygas Jurbarko rajono savivaldybės švietimo įstaigoms įgyvendinti visuomenės lūkesčius, užtikrinant ugdytiniams ir mokiniams kokybišką ugdymą(si), mokymą(si) ir gerovę.
Uždaviniai, kurių realizavimas leistų veiksmingiausiai įgyvendinti pertvarkos tikslą:
1. Užtikrinti ugdytinių ir mokinių kokybišką ugdymą(si) ir mokymą(si) bei teikti profesionalias paslaugas.
3. Sudaryti švietimo įstaigose saugią ir patrauklią aplinką.
13 lentelė. Jurbarko rajono mokyklų tinklo pertvarkos strateginio tikslo ir uždavinių įgyvendinimui matuoti nustatomi pagrindinių rezultatų rodikliai 2019–2020 mokslo metams.
| Tikslas – sudaryti prielaidas ir sąlygas Jurbarko rajono savivaldybės švietimo įstaigoms įgyvendinti visuomenės lūkesčius, užtikrinant ugdytiniams ir mokiniams kokybišką ugdymą(si), mokymą(si) ir gerovę. |
|||
| Uždaviniai |
Pagrindiniai rezultatų rodikliai |
||
| 2013 metais planuotas 2014–2015 mokslo metų rodiklis |
Realus 2014–2015 mokslo metų rodiklis |
2016 metais planuojamas 2019–2020 mokslo metų rodiklis |
|
| 1. Užtikrinti ugdytinių ir mokinių kokybišką ugdymą(si) ir mokymą(si) bei teikti profesionalias paslaugas |
96,1 proc. mokinių įgis pagrindinį išsilavinimą ir gaus išsilavinimo pažymėjimą |
98,1 proc. mokinių įgijo pagrindinį išsilavinimą ir gavo išsilavinimo pažymėjimą |
98,2 proc. mokinių įgis pagrindinį išsilavinimą ir gaus išsilavinimo pažymėjimą |
| Ne mažiau kaip 95 proc. įgijusiųjų pagrindinį išsilavinimą mokinių tęs mokymąsi toliau |
98,4 proc. įgijusiųjų pagrindinį išsilavinimą mokinių tęsia mokymąsi toliau |
98,5 proc. įgijusiųjų pagrindinį išsilavinimą mokinių tęs mokymąsi toliau |
|
| 30 proc. X klasės mokinių mokysis technologinėse gimnazijose arba profesinio mokymo įstaigose |
26 proc. X klasės mokinių tęsia mokslą profesinio mokymo įstaigose |
35 proc. X klasės mokinių tęs mokslą profesinio mokymo įstaigose |
|
| Ne mažiau kaip 70 proc. IX–XII klasių mokinių mokysis gimnazijų klasėse |
65,8 proc. IX–XII klasių mokinių mokosi gimnazijų klasėse |
Ne mažiau kaip 70 proc. IX–XII klasių mokinių mokysis gimnazijų klasėse |
|
| Ne mažiau kaip 98 proc. mokinių įgis vidurinį išsilavinimą nuo išklausiusiųjų XII klasės kursą |
98,89 proc. mokinių įgijo vidurinį išsilavinimą nuo išklausiusiųjų XII klasės kursą |
Ne mažiau kaip 99 proc. mokinių įgis vidurinį išsilavinimą nuo išklausiusiųjų XII klasės kursą |
|
| Kursą kartos ne daugiau kaip 0,3 proc. mokinių |
0,4 proc. mokinių kartoja kursą |
Kursą kartos ne daugiau kaip 0,3 proc. mokinių |
|
| Visose Jurbarko rajono gimnazijose bus sudarytos sąlygos mokytis suaugusiesiems |
Suaugusiesiems sąlygos mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos II dalį bei vidurinio ugdymo programą sudarytos Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje (kitur poreikio nebuvo) |
Bus sudarytos sąlygos suaugusiesiems mokytis pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas dviejose rajono mokyklose (viena iš jų – Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija) |
|
|
|
Nuotoliniu mokymosi būdu rajone nemokoma |
Vienoje Jurbarko rajono savivaldybės mokykloje bus mokoma nuotoliniu mokymosi būdu |
|
| Iškritusių iš švietimo sistemos asmenų iki 16 metų nebus (išskyrus asmenis, išvykusius į užsienį) |
Iškritusių iš švietimo sistemos asmenų iki 16 metų nėra (išskyrus asmenis, išvykusius į užsienį) |
Iškritusių iš švietimo sistemos asmenų iki 16 metų nebus (išskyrus asmenis, išvykusius į užsienį) |
|
| Ne mažiau kaip 92 proc. mokomųjų dalykų pamokų ves mokytojai specialistai |
98 proc. mokomųjų dalykų pamokų veda mokytojai specialistai |
100 proc. mokomųjų dalykų pamokų ves mokytojai specialistai |
|
| Ne mažiau kaip 87 proc. mokytojų bus atestuoti |
Atestuota 88 proc. mokytojų |
Ne mažiau kaip 90 proc. mokytojų bus atestuoti |
|
| Visose mokyklose dirbs specialiojo ugdymo specialistų komandos (ne mažiau kaip po du specialistus) |
Visose mokyklose dirba specialiojo ugdymo specialistų komandos (ne mažiau kaip po du specialistus) |
Visose mokyklose dirbs specialiojo ugdymo specialistų komandos (ne mažiau kaip po tris specialistus) |
|
|
|
Naujų jaunųjų specialistų mokyklose nedirba |
2 proc. pedagogų bus jaunieji specialistai (skaičiuojami per trejus metus švietimo įstaigose pradėję dirbti jaunieji specialistai)
|
|
| 2. Sureguliuoti mokyklų klasėse mokinių skaičių |
Vidutinis mokinių skaičius klasėje ne mažesnis kaip 25 (mieste), 14 (kaime) |
Vidutinis mokinių skaičius klasėje: 25,88 (mieste be pradinių klasių, o su jomis – 24,21), 16,22 (kaime, be pradinių klasių, o su jomis –12,85) |
Vidutinis mokinių skaičius klasėje (klasės koncentre) nebus mažesnis nei numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktuose[24] |
| Ne daugiau kaip dviejų pradinių klasių mokiniams pamokos vedamos vienu metu, bus pavienių V–VIII jungtinių klasių |
Ne daugiau kaip dviejų pradinių klasių mokiniams pamokos vedamos vienu metu (4 mokyklose 5 jungtinės klasės), yra pavienių jungtinių V–VIII klasių (3 mokyklose 3 jungtinės klasės). |
Jungtinių klasių nebus (pavieniais atvejais taikomas dalinis jungimas per atskirų mokomųjų dalykų pamokas) |
|
| 3. Sudaryti švietimo įstaigose saugią ir patrauklią aplinką |
60 proc. mokyklų pastatų bus visiškai atnaujinta ir atitiks 90–100 proc. mokyklos tipui keliamus reikalavimus |
Vertinimas buvo vykdytas 2014 m. (analizuotas pastatų, inžinerinių tinklų atnaujinimas, edukacinių erdvių įrengimas, pastatų pritaikymas neįgaliesiems ir apsaugos sistemų sutvarkymas). 61 proc. mokyklų naudojamų pastatų yra visiškai arba iš dalies atnaujinti. |
80 proc. mokyklų pastatų bus visiškai atnaujinta ir atitiks 90–100 proc. mokyklos tipui keliamus reikalavimus |
| Per paskutiniuosius 10 metų (2011-2020 m.) visos rajono švietimo įstaigos bus gavusios lėšų po 30 tūkst. ir daugiau eurų įstaigų pastatų ir komunikacijų atnaujinimui |
|||
|
|
15 proc. įstaigų pastatų pritaikyta (arba iš dalies pritaikyta) neįgaliesiems |
50 proc. įstaigų pastatų bus pritaikyta (arba iš dalies pritaikyta) neįgaliesiems |
|
| 1 kompiuteris ne daugiau kaip 4 mokiniams |
1 kompiuteris – 3,55 mokiniams |
1 kompiuteriu (ne senesniu negu 4 metai) naudosis ne daugiau kaip 3 mokiniai |
|
|
|
Technologijų kabinetai iš dalies atnaujinti 3 mokyklose, edukacinės erdvės- 3 įstaigose |
Visose mokyklose bus atnaujinti technologijų kabinetai ir edukacinės erdvės |
|
|
|
1 švietimo įstaiga neturi Higienos paso-leidimo |
Švietimo įstaigos turės Higienos pasus-leidimus |
|
| Visi toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvenantys kaimo mokiniai pavežami ir turi galimybę lankyti papildomojo ugdymo renginius |
Visi toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvenantys kaimo mokiniai pavežami. Daliai mokinių sudėtinga lankyti neformaliojo švietimo renginius |
Visi toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvenantys kaimo mokiniai bus pavežami ir turės galimybę lankyti Neformaliojo švietimo ugdymo renginius |
|
7. Numatomas mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas
2020 metais turėtų būti atliktas mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas, kuriuo būtų nestatoma, kokį socialinį ir ekonominį poveikį turėjo Jurbarko rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkymo 2016–2020 metais bendrojo plano įgyvendinimas.
14 lentelė. Mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas socialinio ir ekonominio poveikio požiūriu.
| Sprendimai |
Socialinis poveikis |
Ekonominis poveikis |
| Suformuotas optimalus švietimo įstaigų tinklas savivaldybėje |
Visi vaikai bei suaugusieji gali gauti formaliojo ir (ar) neformaliojo švietimo paslaugas. |
Švietimui skirtos lėšos naudojamos racionaliau. Nepanaudotos tuščių mokymosi vietų ir nesuformuotų klasių finansavimo lėšos skiriamos ugdymo kokybei ir mokymo bazei gerinti. Sumažėjusios 1 mokinio mokymo išlaidos. |
| Pagerinta pedagogų kokybinė sudėtis |
Ugdytinius ugdo ir mokinius moko didesnis aukštesnės kvalifikacijos specialistų skaičius ir dėl to mokiniai pasiekia geresnių mokymosi rezultatų. |
Padidėja lėšų poreikis pedagogų kvalifikacijos tobulinimui. |
| Užtikrintos lygios mokymosi galimybės ir garantuota aukštesnė ugdymo kokybė |
Visi vaikai turi sąlygas pasirengti mokyklai ir pradėti ją lankyti. Visiems, kuriems reikia, teikiama pedagoginė, socialinė pedagoginė, psichologinė, specialioji pedagoginė, profesinio informavimo ir konsultavimo bei kita pagalba. Visi mokiniai pagal poreikius gauna kokybišką ugdymą, o 99 proc. pagal savo gebėjimus daro pažangą. Mažėja mokinių, kurie kartoją kursą arba nebaigę pagrindinio ugdymo programos palieka mokyklą. Daugiau mokinių ir suaugusiųjų įgyja pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, sėkmingai mokosi toliau ir įsitvirtina darbo rinkoje. |
Mažiau lėšų išleidžiama antramečiams mokyti. Mažiau mokama bedarbio pašalpų. |
| Atnaujinti mokyklų pastatai, gerėja švietimo aprūpinimas |
Didesnis mokinių skaičius mokosi atnaujintuose mokyklų pastatuose, šiltesnėse klasėse ir turi daugiau modernių mokymo priemonių, gali naudotis atnaujintomis ar įkurtomis edukacinėmis erdvėmis. |
Didėja savivaldybės biudžeto išlaidos. Daugiau lėšų skiriama edukacinių erdvių atnaujinimui (įrengimui) ir ugdymo proceso modernizavimui. |
| Vežiojami visi kaime gyvenantys priešmokyklinukai ir mokiniai, kurie gyvena toliau kaip 3 km. nuo mokyklos |
Geros ugdytinių ir mokinių ugdymo(si) bei mokymo(-si) sąlygos. |
Iš Savivaldybės biudžeto papildomų išlaidų nereikėtų, nes mažėja vežiojamų mokinių skaičius |
8. Mokyklų tinklo pertvarkos strateginio tikslo ir uždavinių įgyvendinimo
finansinis pagrindimas
Įgyvendint Jurbarko rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkymo 2016–2020 metais bendrąjį planą, Jurbarko rajono savivaldybei nereikėtų mokykloms skirti virš 1200 tūkstančių eurų (iš jų Mokinio krepšelio finansuojamoms sritims – virš 800 tūkstančių eurų). Be to, motyvuotai nustatant klasių komplektavimo kvotas (vadovaujantis Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje nustatytais mokinių skaičiaus vidurkiais) būtų galima kasmet sutaupyti maždaug po 250 tūkstančių eurų. Jurbarko rajono savivaldybė, atsižvelgdama į vykdomus mokyklų tinklo pertvarkos darbus bei siekdama sudaryti kuo geresnes sąlygas mokiniams ugdytis, galėtų šias įstaigų tinklo pertvarkos metu nepanaudotas lėšas skirti švietimo reikmėms: kompensuoti teikiamų mokykloms paslaugų ir prekių kainų didėjimą, leisti mokyklų vadovams didinti pedagogų atlyginimus, finansuoti Jurbarko rajono 2016–2020 metų strateginiame plėtros plane numatytus darbus švietimo įstaigose, skirti didesnį lėšų kiekį Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymo programos dalies Švietimo objektų plėtra ir modernizavimas realizavimui (pastatų bei patalpų atnaujinimui, elektros ir priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymui, reikiamų priemonių įsigijimui).
9. Planuojama mokyklų tinklo pertvarka 2016 – 2020 metais
Planuojama Jurbarko rajono mokyklų tinklo pertvarka 2016–2020 metais pateikiama Jurbarko rajono mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metais siūlymų plane (pridedamas).
JURBARKO RAJONO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016–2020 METAIS SIŪLYMŲ PLANAS
| Mokyklos (skyriaus) pavadinimas
|
1. Mokyklos tipas 2. Steigėjas 3.Vykdomos ugdymo programos[25] |
Įstaigos statusas 2016–2020 metais (veikla, pertvarkos būdai, etapai, skyrių steigimas) |
Planuojama pertvarkos pabaigos data |
Situacija po pertvarkos: 1. Mokyklos pavadinimas 2. Mokyklos tipas 3. Vykdomos ugdymo programos[26] |
| Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija |
1. Gimnazija 2. Savivaldybės taryba 3. 5,6,8,9 |
Pertvarka nevykdoma. |
|
|
| Jurbarko rajono Eržvilko gimnazija Jurbarko rajono Eržvilko gimnazijos Varlaukio skyrius |
1. Gimnazija 2. Savivaldybės taryba 3. 1–6, 8, 9 (skyriuje – 1–2, 9) |
Pertvarka nevykdoma. |
|
|
| Jurbarko rajono Veliuonos Antano ir Jono gimnazija
|
1. Gimnazija 2. Savivaldybės taryba 3. 1–6, 8, 9 |
Reorganizuojama, prijungiant Jurbarko r. Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinę mokyklą bei suformuojant gimnazijos skyrių – Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos Gausantiškių skyrių.
Reorganizuojama, prijungiant Jurbarko r. Juodaičių pagrindinę mokyklą bei suformuojant gimnazijos skyrių – Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos Juodaičių skyrių.
|
2016.08.31
2018.08.31
|
1. Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija 2. Gimnazija 3. 1–6, 8, 9 (Gausantiškių skyriuje – 1–3, 4–5 (iki 2017.08.31), 8, 9) 1. Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija 2. Gimnazija 3. 1–6, 8, 9 (Gausantiškių skyriuje – 1–3, 8, 9; Juodaičių skyriuje – 1–4, 8, 9) |
| Jurbarko Naujamiesčio pagrindinė mokykla
|
1. Pagrindinė mokykla 2. Savivaldybės taryba 3. 3–5, 8, 9 |
Reorganizuojama, prijungiant Jurbarko r. Girdžių pagrindinę mokyklą ir suformuojant mokyklos skyrių – Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės mokyklos Girdžių skyrių. Reorganizuojama į progimnaziją: I etapas – 2017–2018 m. m. neformuojamos IX klasės, II etapas – iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pagrindinė mokykla reorganizuojama į progimnaziją. |
2016.08.31
2018.08.31 |
1. Jurbarko Naujamiesčio pagrindinė mokykla 2. Pagrindinė mokykla 3. 3–5, 8,9, (skyriuje – 1–4, 5 (iki 2018.08.31), 8, 9). 1. Jurbarko Naujamiesčio progimnazija 2. Progimnazija 3. 3–4, 8,9, (skyriuje – 1–4, 8, 9). |
| Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinė mokykla |
1. Pagrindinė mokykla 2. Savivaldybės taryba 3. 3–5, 8, 9 |
Reorganizuojama į progimnaziją: I etapas – 2017–2018 m. m. neformuojamos IX klasės, II etapas – iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pagrindinė mokykla reorganizuojama į progimnaziją. |
2018.08.31 |
1. Jurbarko Vytauto Didžiojo progimnazija 2. Progimnazija 3. 3–4, 8,9. |
| Jurbarko r. Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinė mokykla |
1. Pagrindinė mokykla 2. Savivaldybės taryba 3. 1–5, 8, 9 |
Reorganizuojama, prijungiant prie Jurbarko rajono Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos bei suformuojant Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos Gausantiškių skyrių. |
2016.08.31 |
1. Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos Gausantiškių skyrius 2 - 3. 1–3, 4–5 (iki 2017.08.31), 8, 9 |
| Jurbarko r. Girdžių pagrindinė mokykla |
1. Pagrindinė mokykla 2. Savivaldybės taryba 3. 1–5, 8, 9 |
Reorganizuojama, prijungiant prie Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės mokyklos bei suformuojant Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės mokyklos Girdžių skyrių. |
2016.08.31 |
1. Jurbarko Naujamiesčio mokyklos Girdžių skyrius 2. - 3. 1–4, 5 (iki 2018.08.31), 8,9. |
| Jurbarko r. Juodaičių pagrindinė mokykla |
1. Pagrindinė mokykla 2. Savivaldybės taryba 3. 1–5, 8, 9 |
Reorganizuojama, prijungiant prie Jurbarko rajono Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos bei suformuojant Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos Juodaičių skyrių. |
2018.08.31 |
1. Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos Juodaičių skyrius 2 - 3. 1–4, 8, 9 |
| Jurbarko r. Klausučių Stasio Santvaro pagrindinė mokykla |
1. Pagrindinė mokykla 2. Savivaldybės taryba 3. 1–5, 8, 9 |
Pertvarka nevykdoma, tačiau Švietimo skyrius kasmet atlieka mokyklos mokinių skaičiaus IX–X klasėse pokyčių stebėseną ir esant reikalui inicijuoja siūlymus Savivaldybės tarybai dėl šių klasių komplektavimo ir mokyklos tolimesnės veiklos.
|
|
|
| Jurbarko r. Raudonės pagrindinė mokykla |
1. Pagrindinė mokykla 2. Savivaldybės taryba 3. 1–5, 8, 9 |
Pertvarkoma į mokyklą – daugiafunkcį centrą: I etapas – 2017–2018 m. m. nekomplektuojama IX klasė, II etapas – iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pertvarkoma į mokyklą-daugiafunkcį centrą.
|
2018.08.31 |
1. Jurbarko r. Raudonės mokykla – daugiafunkcis centras 2. Pagrindinė mokykla. 3. 1–4, 8, 9. |
| Jurbarko r. Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla- daugiafunkcis centras
|
1. Pagrindinė mokykla 2. Savivaldybės taryba 3. 1–5, 8, 9 |
Pertvarka nevykdoma. |
|
|
| Jurbarko r. Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla
|
1. Pagrindinė mokykla 2. Savivaldybės taryba 3. 1–5, 8, 9 |
Pertvarka nevykdoma. |
|
|
| Jurbarko r. Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinė mokykla |
1. Pagrindinė mokykla 2. Savivaldybės taryba 3. 1–5, 8. 9 |
Pertvarka nevykdoma, tačiau Švietimo skyrius kasmet atlieka mokyklos mokinių skaičiaus IX–X klasėse pokyčių stebėseną ir esant reikalui inicijuoja siūlymus Savivaldybės tarybai dėl šių klasių komplektavimo ir mokyklos tolimesnės veiklos. |
|
|
| Jurbarko r. Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinė mokykla |
1. Pagrindinė mokykla 2. Savivaldybės taryba 3. 1–5, 8, 9 |
Pertvarka nevykdoma.
|
|
|
| Jurbarko r. Vadžgirio pagrindinė mokykla |
1. Pagrindinė mokykla 2. Savivaldybės taryba 3. 1–5, 8,9 |
Pertvarkoma į mokyklą – daugiafunkcį centrą: I etapas – 2017-2018 m. m. nekomplektuojama IX klasė, II etapas – iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pertvarkoma į mokyklą – daugiafunkcį centrą.
|
2018.08.31 |
1. Jurbarko r. Vadžgirio mokykla – daugiafunkcis centras 2. Pagrindinė mokykla. 3. 1–4, 8, 9. |
| Jurbarko r. Viešvilės pagrindinė mokykla |
1. Pagrindinė mokykla 2. Savivaldybės taryba 3. 1–5, 8, 9 |
Pertvarka nevykdoma. |
|
|
| Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykla |
1. Pagrindinė mokykla 2. Savivaldybės taryba 3. 1–5, 8, 9 |
Pertvarka nevykdoma, tačiau Švietimo skyrius kasmet atlieka budinčiosios neįgaliųjų vaikų grupės vaikų skaičiaus pokyčių stebėseną ir, esant reikalui, inicijuoja siūlymus Savivaldybės tarybai dėl šios grupės komplektavimo. |
|
|
| Jurbarko r. Jurbarkų darželis-mokykla Jurbarko r. Jurbarkų darželio-mokyklos Rotulių skyrius |
1. Darželis-mokykla 2. Savivaldybės taryba 3. 1–3, 8, 9 (skyriuje – 1–3, 8, 9) |
Vykdoma vidaus struktūros pertvarka, nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutraukiant Rotulių skyriuje pradinio ugdymo programos vykdymą. Švietimo skyrius kasmet atlieka darželio-mokyklos skyriaus ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus pokyčių stebėseną ir esant reikalui inicijuoja siūlymus Savivaldybės tarybai dėl šių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių komplektavimo ir skyriaus tolimesnės veiklos.
|
2018.08.31 |
1. Jurbarko r. Jurbarkų darželis-mokykla 2. Darželis-mokykla. 3. 1–3, 8, 9 (skyriuje – 1–2, 8, 9) |
| Jurbarko vaikų lopšelis-darželis „Nykštukas“ |
1.Ikimokyklinio ugdymo mokykla 2. Savivaldybės taryba 3. 1–2, 9 |
Pertvarka nevykdoma. |
|
|
| Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla |
1.Neformaliojo vaikų švietimo mokykla 2. Savivaldybės taryba 3. 9 |
Vykdoma vidaus struktūros pertvarka – formuojamas teatro skyrius. |
2018.08.31 |
1. Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla 2. Neformaliojo vaikų švietimo mokykla 3. 9 |
| Smalininkų technologijų ir verslo mokykla[27] |
1. Profesinė mokykla 2. Švietimo ir mokslo ministerija 3. 5–9 |
|
|
|