vALSTYBINĖ ENERGETIKOS Reguliavimo taryba

NUTARIMAS

DĖL AKCINĖS BENDROVĖS „ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS“ PAPILDOMŲ reguliuojamos veiklos paslaugų įkainių nustatymo metodikos DERINIMO

2019 m. liepos 25 d. Nr. O3E-277

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 20 punktu, Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, 169 punktu, Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 1-54 „Dėl Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“, 25 punktu, atsižvelgdama į AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. spalio 31 d. raštą Nr. 18KR-SD-16101, 2018 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 18 KR-SD-17678, 2019 m. vasario 7 d. elektroninį laišką (reg. Nr. R1-1248), 2019 m. vasario 27 d. elektroninį laišką (reg. Nr. R1-1879), 2019 m. balandžio 5 d. raštą Nr. 19KR-SD-3457, 2019 m. liepos 8 d. raštą Nr. 19KR-SD-6550 bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau − Taryba) Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus ir Elektros skyriaus 2019 m. liepos 17 d. pažymą Nr. O5E-209 „Dėl akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ Papildomų reguliuojamos veiklos paslaugų įkainių nustatymo metodikos derinimo“, Taryba n u t a r i a:

Derinti akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ Papildomų reguliuojamos veiklos paslaugų įkainių nustatymo metodiką (pridedama).

Šis nutarimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Tarybos pirmininkė Inga Žilienė

PATVIRTINTA

AB „Energijos skirstymo operatorius“

generalinio direktoriaus

2019 m. liepos 25 d. įsakymu Nr.O3E-277

papildomų Reguliuojamos veiklos paslaugų įkainių nustatymo metodika

1.   Vartojami terminai ir sutrumpinimai

Operatorius	AB „Energijos skirstymo operatorius“
Taryba	Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
Metodika	Papildomų reguliuojamos veiklos paslaugų įkainių nustatymo metodika
Įkainiai	Elektros apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo bei elektros ir dujų persiuntimo (tiekimo) nutraukimo, apribojimo ir atnaujinimo  paslaugų įkainiai
Paslaugos	Elektros apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo bei elektros ir dujų persiuntimo (tiekimo) nutraukimo, apribojimo ir atnaujinimo paslaugos
Naujos Paslaugos	Paslaugos, kurių įkainių iki jų derinimo inicijavimo (pateikimo) datos Taryba nebuvo patvirtinusi
DU lyginamasis indeksas	Šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) procentinis pokytis pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijaus skiltyje skelbiamus duomenis
VKI lyginamasis indeksas	Vartotojų kainų indekso procentinis pokytis pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiamus duomenis ir Vartotojų kainų indekso procentinis pokytis periodams, už kuriuos Lietuvos Respublikos statistikos departamentas duomenų neteikia, apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijaus skiltyje skelbiamais Suderinto vartotojų kainų indekso procentinio pokyčio duomenimis
Lyginamieji indeksai	DU lyginamasis indeksas ir VKI lyginamasis indeksas

2.   Bendrosios nuostatos

2.1.      Metodika yra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu, Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos  energetikos ministro 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1-82, bei Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248.

2.2.      Metodikoje apibrėžiamas elektros apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo bei elektros ir dujų persiuntimo/tiekimo nutraukimo, apribojimo ar atnaujinimo paslaugų įkainių nustatymo procesas ir taisyklės.

2.3.      Mėnesio darbo valandų skaičius nustatomas pagal galiojantį socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą.

2.4.      Atliekant Įkainių dedamųjų skaičiavimus, dydžiai ir rezultatai neapvalinami, o galutiniai apskaičiuoti Įkainiai suapvalinami iki šimtųjų euro dalių (0,01).

2.5.      Paslaugų Įkainių derinimas su Taryba vykdomas pagal Metodikos prieduose pateiktą proceso aprašą ir jame aprašytas Operatoriaus bei Tarybos atsakomybes.

2.6.      Priedai yra neatskiriama Metodikos dalis ir Metodika negali būti taikoma neatsižvelgiant į jos priedus.

2.7.      Metodikoje ir jos prieduose numatytų Įkainių nustatymo ir derinimo procesų terminų koregavimas, esant pagrįstoms priežastims, gali būti atliekamas tik informuojant kitą šalį (Operatorių ar Tarybą) elektroniniu paštu arba oficialiu raštu.

2.8.      Jei naujų paslaugų Įkainių derinimo procesas tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius, tuomet Taryba derina laikinus įkainius, kurie taikomi, kol Taryba suderins nuolatinius įkainius, bet ne ilgiau, kaip 6 mėnesius.

3.   Įkainių derinimo inicijavimas

3.1.      Galiojančius Įkainius Operatorius peržiūri ne rečiau nei vieną kartą per metus, kasmet iki birželio 30 d., tačiau Tarybai derinti Įkainiai gali būti teikiami, kai apskaičiuoti Įkainiai nuo galiojančių Įkainių skiriasi daugiau kaip 5 %, nebent kyla poreikis koreguoti Įkainių taikymo sąlygas.

3.2.      Įkainių atskirų dedamųjų pokyčio įvertinimui naudojami Lyginamieji indeksai. Darbo užmokesčio sąnaudų ir rangovų bei subrangovų teikiamų paslaugų dedamosioms nustatomas lyginamasis indeksas – DU lyginamasis indeksas, kitoms dedamosioms – VKI lyginamasis indeksas.

3.3.      Lyginamieji indeksai apskaičiuojami pagal viešai skelbiamus duomenis taip, kad būtų įvertintas laikotarpis nuo paskutiniojo Įkainių derinimo inicijavimo datos, kai po inicijavimo Įkainiai buvo suderinti su Taryba. Apskaičiuojant Lyginamuosius indeksus metiniai ar ketvirtiniai dydžiai gali būti perskaičiuojami į mėnesinius.

3.4.      Naujų Paslaugų įkainių derinimas su Taryba inicijuojamas ne vėliau kaip 3 mėnesiai iki Paslaugos teikimo pradžios.

3.5.      Įkainių derinimas inicijuojamas Tarybai pateikiant šiuos duomenis:

Derinamas Įkainis	Atvejis	Tarybai teikiami Metodikos Priedai (2-7)
Naujos Paslaugos	Inicijuojamas naujos Paslaugos Įkainio derinimas	Priedai 2-6
Esamos Paslaugos	Nė viena Įkainio dedamoji nepadidėja daugiau nei ją atitinkantis Lyginamasis indeksas	Priedas 7
	Bent viena Įkainio dedamoji padidėja daugiau nei ją atitinkantis Lyginamasis indeksas	Priedas 7 ir dedamąsias, kurios padidėjo daugiau nei jas atitinkantis lyginamasis indeksas, detalizuojančios formos (Priedai 2-6 priklausomai nuo didėjančios dedamosios rūšies)

4.   Bendrieji įkainių apskaičiavimo principai

4.1.      Tarybai derinti teikiami Įkainiai apskaičiuojami pagal (1) formulę:

(Eur),                                                                  (1)

kur:

DUS – darbo užmokesčio sąnaudos, Eur;

NS – netiesioginės ir papildomos sąnaudos, Eur;

TS – transporto sąnaudos, Eur;

KS – kitos sąnaudos Eur.

5.   Darbo užmokesčio sąnaudų apskaičiavimas

5.1.      Darbo užmokesčio sąnaudomis laikomos Operatoriaus patiriamos sąnaudos, susijusios su darbuotojų darbo apmokėjimu, įskaitant su tuo susijusius mokesčius ir kitas su darbo apmokėjimu susijusias darbdavio prievoles.

5.2.      Įkainių nustatymui naudojamas vidutinis valandinis padalinių, susijusių su Paslaugų teikimu, darbo užmokesčio sąnaudų dydis einamųjų metų birželio 1 d. Jei Įkainių derinimas inicijuojamas anksčiau – einamojo mėnesio 1 d. duomenys.

5.3.      Darbo užmokesčio sąnaudų apskaičiavimui naudojamos faktinės Paslaugų procesų trukmės, kurios nustatomos pagal atlikto stebėsenos proceso, kurio metu buvo fiksuotos atliekamų procesų trukmės, rezultatus, o, nesant atlikto šio proceso – kitais pagrįstais būdais. Naujoms paslaugoms procesų trukmės nustatomos pagal viešai skelbiamus duomenis arba ekspertinio vertinimo būdu.

5.4.      Paslaugą teikiančių darbuotojų kiekis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, o kai teisės aktai to nenumato, darbuotojų kiekis nustatomas pagal kitose palyginamų Paslaugų rinkose susiformavusią praktiką, esamą Operatoriaus panašių Paslaugų teikimo praktiką arba Operatoriaus ekspertinį vertinimą.

5.5.      Valandinės darbo užmokesčio sąnaudos (w) apskaičiuojamos pagal (2) formulę:

(Eur/val.), (2)

kur:

PAD – paslaugą teikiančio darbuotojo padalinio vidutinė mėnesio pastovioji atlygio dalis, Eur;

KAD – paslaugą teikiančio darbuotojo padalinio maksimali mėnesio kintamoji atlygio dalis, Eur;

b – mėnesio darbo valandų skaičius, val.;

T – darbdavio mokesčių dydis, vieneto dalys.

5.6.      Paslaugos suminės darbo užmokesčio sąnaudos (DUS) apskaičiuojamos Paslaugos procesų trukmes sudauginant su procesuose dalyvaujančių darbuotojų skaičiumi ir jų valandinėmis darbo užmokesčio sąnaudomis bei dedamąsias susumuojant, pagal (3) formulę:

(Eur), (3)

kur:

i – procesas, įtrauktas į paslaugos įkainio skaičiavimą;

n – procesų, įtrauktų į paslaugos įkainio skaičiavimą, skaičius, vnt.;

t_i  – i-tojo proceso trukmė, val.;

q_i  – i-tajame procese dalyvaujančių darbuotojų skaičius, vnt.;

w_i – i-tajame procese dalyvaujančių darbuotojų vidutinės valandinės darbo užmokesčio sąnaudos, Eur/val.

6.   Transporto sąnaudų apskaičiavimas

6.1.      Transporto sąnaudų dedamoji apskaičiuojama atsižvelgiant į Paslaugai atlikti reikalingo transporto priemonių kategoriją, kiekį, naudojimo trukmę, nuvažiuojamą atstumą bei kitus su transporto naudojimu susijusius faktorius, kai jie turi įtakos Operatoriaus sąnaudoms. Operatoriaus nuosavų transporto priemonių resurso sumažėjimas (nusidėvėjimas) laikytinas transporto sąnaudomis.

6.2.      Apskaičiuojant transporto dedamąją taikoma prielaida, kad Paslaugai teikti gali būti naudojama atsitiktinės atrankos būdu pasirinkta transporto priemonė iš Operatoriaus naudojamų transporto priemonių parko, atsižvelgiant į Paslaugą teikiančių Operatoriaus padalinių darbo specifiką bei Paslaugai teikti reikalingą transporto priemonės kategoriją.

6.3.      Jei po Paslaugų suteikimo pagal Operatoriaus praktiką nėra poreikio grąžinti transportą į Operatoriui priklausančią aikštelę, į Įkainius įtraukiamas atstumas tik iki kliento objekto. Jei, suteikus Paslaugą, yra poreikis grąžinti transportą į Operatoriui priklausančią aikštelę, tuomet į Įkainius įtraukiamas kelionės atstumas nuo aikštelės iki kliento objekto ir atgal.

6.4.      Tiesioginėmis transporto sąnaudomis laikomos su transporto priemonių eksploatacija ir palaikymu susijusios sąnaudos, kurios gali būti paskirstytos kiekvienai transporto priemonei individualiai.

6.5.      Netiesioginėmis transporto sąnaudomis laikomos su transporto priemonių eksploatacija ir palaikymu susijusios sąnaudos, kurios negali būti paskirstytos kiekvienai transporto priemonei individualiai ir yra priskiriamos kiekvienai transporto priemonei, kuri patenka į apibrėžtą imtį vienoda apimtimi.

6.6.      Transporto priemonių naudojimo tiesioginės sąnaudos pagal nuvažiuojamą atstumą (C_sa) apskaičiuojamos pagal (4) formulę:

; (Eur/km) (4)

kur:

i – paslaugos atlikimui naudojama transporto priemonė;

n - tos pačios kategorijos transporto priemonių, kurios naudojamos paslaugos atlikimui, parko dydis, vnt.

TC_S,i – i-tosios transporto priemonės tiesioginės sąnaudos, paskirstomos transporto nuvažiuojamam atstumui, Eur;

S_i  – i-tosios transporto priemonės nuvažiuojamas atstumas, km;

Y_i – i-tosios transporto priemonės tiesioginės kintamos sąnaudos vienam atstumo vienetui (Eur/km).

6.7.      Transporto priemonių naudojimo netiesioginės sąnaudos pagal nuvažiuojamą atstumą (C_sb) apskaičiuojamos pagal (5) formulę:

; (Eur/km), (5)

kur:

i – paslaugos atlikimui naudojama transporto priemonė;

n - tos pačios kategorijos transporto priemonių, kurios naudojamos paslaugos atlikimui, parko dydis, vnt.

TI_S,j – j-tosios transporto priemonių imties netiesioginės sąnaudos, paskirstomos transporto nuvažiuojamam atstumui, Eur;

S_j  – j-tosios transporto priemonių imties nuvažiuojamas atstumas, km.

6.8.      Transporto priemonės naudojimo sąnaudos pagal nuvažiuojamą atstumą (C_s) apskaičiuojamos pagal (6) formulę:

; (Eur/km), (6)

kur:

C_sa - transporto priemonių naudojimo tiesioginės sąnaudos pagal nuvažiuojamą atstumą, Eur/km;

C_sb - transporto priemonių naudojimo netiesioginės sąnaudos pagal nuvažiuojamą atstumą, Eur/km;

i – paslaugos atlikimui naudojama transporto priemonė;

n - tos pačios kategorijos transporto priemonių, kurios naudojamos paslaugos atlikimui, parko dydis, vnt.

6.9.      Transporto priemonių naudojimo tiesioginės sąnaudos pagal trukmę (C_da) apskaičiuojamos pagal (7) formulę:

(Eur/val.), (7)

kur:

i – paslaugos atlikimui naudojama transporto priemonė;

n - tos pačios kategorijos transporto priemonių, kurios naudojamos paslaugos atlikimui, parko dydis, vnt;

TC_D,i – i-tosios transporto priemonės tiesioginės sąnaudos, paskirstomos transporto naudojimo trukmei, Eur;

D_i –  i-tosios transporto priemonės naudojimo trukmė, per kurią susidaro sąnaudos (darbo valandų arba motovalandų skaičius per vertinamą laikotarpį), val.;

Z_i – i-tosios transporto priemonės tiesioginiai kintamieji kaštai vienam laiko vienetui (valandai), Eur/val.

6.10.    Transporto priemonių naudojimo netiesioginės sąnaudos pagal trukmę (C_db) apskaičiuojamos pagal (8) formulę:

(Eur/val.), (8)

kur:

i – paslaugos atlikimui naudojama transporto priemonė;

n - tos pačios kategorijos transporto priemonių, kurios naudojamos paslaugos atlikimui, parko dydis, vnt;

TI_D,j – j-tosios transporto priemonių imties netiesioginės sąnaudos, paskirstomos transporto naudojimo trukmei, Eur;

D_j – j-tosios transporto priemonių imties naudojimo trukmė, per kurią susidaro sąnaudos (darbo valandų arba motovalandų skaičius per vertinamą laikotarpį), val.

6.11.    Transporto priemonės naudojimo sąnaudos pagal trukmę (C_d) apskaičiuojamos pagal (9) formulę:

(Eur/val.), (9)

kur:

i – paslaugos atlikimui naudojama transporto priemonė;

C_da - transporto priemonių naudojimo tiesioginės sąnaudos pagal trukmę, Eur/val.;

C_db - transporto priemonių naudojimo netiesioginės sąnaudos pagal trukmę, Eur/val.;

n - tos pačios kategorijos transporto priemonių, kurios naudojamos paslaugos atlikimui, parko dydis, vnt.

6.12.    Paslaugos transporto sąnaudos (TS) apskaičiuojamos atsižvelgiant į transporto naudojimo trukmę ir nuvažiuojamą atstumą, pagal (10) formulę:

(Eur), (10)

kur:

d_i – i-tosios transporto priemonės naudojimo trukmė, val.;

C_di – i-tosios transporto priemonės naudojimo sąnaudos pagal trukmę, Eur/val.;

S_i – i-tosios transporto priemonės nuvažiuojamas atstumas, km;

C_si – i-tosios transporto priemonės naudojimo sąnaudos pagal nuvažiuojamą atstumą, Eur/km.

7.   Netiesioginių ir papildomų sąnaudų apskaičiavimas

7.1.      Netiesioginėmis ir papildomomis laikomos Operatoriaus patiriamos sąnaudos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su Paslaugų suteikimu, tačiau būtinos siekiant palaikyti tinkamą Paslaugų teikimui reikalingos infrastruktūros būklę, personalo parengtį, užtikrinti aprūpinimą inventoriumi ir kitų priemonių, kurios įgalina Operatorių vykdyti kasdienę veiklą ir teikti Paslaugas, sąnaudos.

7.2.      Netiesioginės ir papildomos sąnaudos apskaičiuojamos pagal faktinius duomenis. Jeigu nėra galimybės sąnaudų įvertinti pagal faktinius duomenis ar pagal turimų sutarčių duomenis, tuomet jų įvertinimui gali būti taikomi kiti būdai ir šaltiniai, įskaitant, bet neapsiribojant: ekspertinis vertinimas, Operatoriaus biudžetas ir jo nustatymo prielaidos, kitų verslo subjektų ar organizacijų pateikiami duomenys.

7.3.      Procese dalyvaujantiems darbuotojams tenkančios vidutinės valandinės netiesioginės ir papildomos sąnaudos (O_i) apskaičiuojamos pagal (11) formulę:

; (Eur/val.) (11)

kur:

PC – planuojamos netiesioginės ir papildomos sąnaudos, Eur;

a_i – i-tajam procesui priskiriama sąnaudų dalis, vieneto dalys;

Q – darbuotojų, kuriems priskiriamos netiesioginės ir papildomos sąnaudos, skaičius, vnt.;

B – darbo valandų skaičius per vertinamą laikotarpį, val.

7.4.      Paslaugos suminės netiesioginės ir papildomos sąnaudos (NS) yra įtraukiamos į Įkainius pagal Paslaugos procesų trukmę, procesuose dalyvaujančių darbuotojų kiekį ir jiems tenkančias valandines netiesiogines ir papildomas sąnaudas, pagal (12) formulę:

(Eur), (12)

kur:

i – procesas, įtrauktas į paslaugos įkainio skaičiavimą;

n – procesų, įtrauktų į paslaugos įkainio skaičiavimą, skaičius, vnt.;

t_i – i-tojo proceso trukmė, val.;

q_i – i-tajam procese dalyvaujančių darbuotojų skaičius, vnt.;

O_i – i-tajam procese dalyvaujantiems darbuotojams tenkančios vidutinės valandinės netiesioginės ir papildomos sąnaudos, Eur/val.

8.   Kitų sąnaudų apskaičiavimas

8.1.      Kitomis sąnaudomis (KS) laikomos sąnaudos, kurios nesietinos su Metodikos —5-7 dalyse nurodytomis Įkainių dedamosiomis, tačiau Operatoriaus yra patiriamos teikiant Paslaugas.

8.2.      Paslaugą teikiančių rangovų, subrangovų, medžiagų ar žaliavų sąnaudos į Įkainius įtraukiamos pagal faktines sąnaudas arba remiantis sutartyse nurodytais įkainiais. Rangovų ir subrangovų kainos įtraukiamos į Įkainius atsižvelgiant į šiuos principus:

8.2.1.   Jeigu sutartis su rangovu ar subrangovu sudaryta viešųjų pirkimų būdu, tuomet įtraukiamos rangovo ar subrangovo kainos pagal sutartį.

8.2.2.   Jeigu sutartis su rangovu ar subrangovu sudaryta ne viešųjų pirkimų būdu, o analogiškos paslaugos Operatoriaus jėgomis buvo teikiamos anksčiau, tuomet į Įkainius įtraukiamos pagal darbo užmokesčio augimą, infliaciją ar kitus pagrįstus dydžius indeksuoti ankstesnių laikotarpių kaštai (įvertinus papildomai reikalingas atlikti investicijas ir sąnaudas, kad Operatorius galėtų teikti analogiškas paslaugas savo jėgomis), jei jie yra mažesni nei esamos sąnaudos, patiriamos galiojančios sutarties pagrindu.

8.2.3.   Jei sutartis su rangovu ar subrangovu sudaryta ne viešųjų pirkimų būdu, o analogiškos paslaugos Operatoriaus jėgomis nebuvo teikiamos anksčiau, tuomet į Įkainius įtraukiamos rangovų ar subrangovų teikiamų paslaugų kainos turi būti ne didesnės, nei Operatoriaus prognozuojami patirti kaštai (įvertinus papildomai reikalingas atlikti investicijas ir sąnaudas, kad Operatorius galėtų teikti analogiškas paslaugas savo jėgomis), tas paslaugas atliekant pačio Operatoriaus jėgomis, arba ne didesnės nei kitų ūkio subjektų teikiamų analogiškų (panašių) paslaugų kainos. 

8.3.      Jeigu nėra galimybės tam tikrų sąnaudų įvertinti pagal faktinius duomenis ar pagal turimas sutartis, tuomet jų įvertinimui gali būti taikomi kiti būdai ir šaltiniai, įskaitant, bet neapsiribojant: ekspertinis vertinimas, Operatoriaus biudžetas ir jo nustatymo prielaidos, kitų verslo subjektų ar organizacijų pateikiami duomenys.

9.   Įkainių taikymo sąlygos

9.1.      Įkainių taikymo sąlygos su Taryba derinamos raštu. Įkainiai Tarybai teikiami derinti ir patvirtinami tik kartu su jų taikymo sąlygomis.

9.2.      Įkainių taikymo sąlygos parengiamos atsižvelgiant į Metodikos 2.1. papunktyje nurodytų teisės aktų nuostatas bei kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus.

10. Baigiamosios nuostatos

10.1.    Tarybos iniciatyva, jei ji kyla ne dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimų, Metodika gali būti peržiūrima pasikeitus situacijai rinkoje, pateikiant Operatoriui siūlomus pakeitimus ir suteikiant ne trumpesnį kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų terminą pateikti pastaboms.

10.2.    Metodikos koregavimas dėl teisės aktų pasikeitimų vykdomas tik toje apimtyje, kuri yra būtina, kad Metodika atitiktų imperatyvius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

10.3.    Duomenų, kai jie nėra nurodyti sutartyse ar prieinami kita forma, surinkimą įskaitant, bet neapsiribojant, faktines Paslaugų procesų trukmes, Paslaugoms teikti naudojamo transporto priemonių kategoriją, kiekį, transporto naudojimo trukmę, nuvažiuojamą atstumą bei kitus parametrus, kurie turi įtakos sąnaudoms, organizuoja Operatoriaus darbuotojai.

10.4.    Jeigu Metodikoje aprašyti viešai prieinami duomenys už aktualų periodą nėra pasiekiami, atnaujinti arba palyginami, tai Operatorius turi teisę naudoti duomenis iš alternatyvių šaltinių.

10.5.    Taryba įsipareigoja pateikti Operatoriui ar išplatinti oficialų sprendimą dėl Įkainių suderinimo ne vėliau, kaip per 3 mėnesius nuo Įkainių derinimo inicijavimo datos ir turi teisę nederinti Įkainių, jei Operatorius nevykdo bent vieno ar kelių reikalavimų:

10.5.1. Pateikia nepilnai užpildytus Priedus, pagal Metodiką reikalingus Įkainių derinimui;

10.5.2. Nepateikia Tarybos prašomų pagrindimų dėl Įkainių ar jų dedamųjų pokyčių;

10.5.3. Pažeidžia Metodikos nuostatas;

10.5.4. Neturi teisės teikti Paslaugas, kurių Įkainiai derinami.

11. Metodikos priedai

11.1.    Priedas 1. Įkainių derinimo proceso schema ir aprašas.

11.2.    Priedas 2. Įkainio detalizavimo forma.

11.3.    Priedas 3. Darbo užmokesčio sąnaudų detalizavimo forma.

11.4.    Priedas 4. Netiesioginių sąnaudų detalizavimo forma.

11.5.    Priedas 5. Transporto sąnaudų detalizavimo forma.

11.6.    Priedas 6. Rangovų ar subrangovų teikiamų paslaugų arba kitų su paslauga susijusių sąnaudų detalizavimo forma.

11.7.    Priedas 7. Supaprastinta Įkainių derinimo forma.

SUDERINTA

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 

2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. O3E-277

Priedas 1. Įkainių derinimo proceso schema ir aprašas

Įkainių derinimo proceso aprašas

1.   Įkainiai pateikiami derinti Tarybai

Metodikos 3.1 punkte numatytais atvejais bei esant poreikiui suderinti naujų Paslaugų Įkainius, Operatorius pateikia Tarybai derinti Įkainius ir su jais susijusius duomenis užpildydamas formas, nurodytas Metodikos prieduose.

2.   Peržiūri pateiktus duomenis

Taryba, gavusi Operatoriaus užklausą dėl Įkainių suderinimo, įvertina visus Operatoriaus pateiktus duomenis. Taryba ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo duomenų pateikimo datos arba sprendimo nerengti pažymos datos arba Tarybos posėdžio, kurio metu nuspręsta nederinti įkainių, datos pateikia Operatoriui klausimus ar pastabas.

3.   Surenka ir pateikia papildomą informaciją

Operatorius ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo Tarybos užklausos gavimo datos, jei su Taryba nesuderina kitaip, pateikia atsakymus į Tarybos klausimus bei atsižvelgia į Tarybos pastabas.

4.   Parengia pažymą

Jei Tarybai Operatoriaus pateikti duomenys yra aiškūs, o į pastabas tinkamai atsižvelgta, Taryba per 15 kalendorinių dienų nuo Operatoriaus duomenų pateikimo datos, parengia pažymą ir nutarimo projektą, kurį pateikia Operatoriui suderinti. Jeigu Taryba nusprendžia nerengti pažymos, tuomet vadovaujamasi 2 proceso žingsniu ir terminais.

5.   Pateikia pastabas

Operatorius gavęs pažymą ir nutarimo projektą ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų, jei su Taryba nesuderina kitaip, pateikia pastabas dėl pažymos ir nutarimo projekto.

6.   Pateikia pažymą Tarybos nariams

Taryba per 15 kalendorinių dienų atsižvelgia į Operatoriaus pastabas ir argumentus ir pagal tai pakoreguoja pažymą bei pateikia ją Tarybos nariams arba pateikia Operatoriui argumentuotą sprendimą nekoreguoti pažymos. Jeigu Tarybos nariams reikalinga papildoma informacija, susijusi su derinamais Įkainiais, tuomet per 15 kalendorinių dienų nuo posėdžio datos Tarybos darbuotojai pateikia komentarus ar papildomus klausimus Operatoriui pagal 2 proceso žingsnį.

7.   Paskelbiamas nutarimas

Jeigu Tarybos nariai priima sprendimą suderinti Įkainius, tuomet Taryba, Tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka, patalpina nutarimą Tarybos interneto puslapyje ir informuoja Operatorių elektroniniu paštu apie patvirtintus Įkainius.

8.   Pradedamas taikyti naujas įkainis

Operatorius per 3 darbo dienas po informacijos apie patvirtintus įkainius gavimo iš Tarybos patvirtina Įkainius ir paskelbia juos savo interneto puslapyje.