AUDITO IR APSKAITOS TARNYBOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL 11-OJO VERSLO APSKAITOS STANDARTO „SĄNAUDOS“ TVIRTINIMO
2015 m. birželio 16 d. Nr. VAS-38
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 348 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą“ 1.1.1 punktu ir atsižvelgdamas į Apskaitos standartų komiteto 2015 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 24-4-2.12 ir 2015 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 24-7-3.3:
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl verslo apskaitos standartų patvirtinimo“ 11 punktą;
2.2. viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto direktoriaus 2007 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. VAS-5 „Dėl 11-ojo verslo apskaitos standarto „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“ pakeitimo“;
2.3. viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto direktoriaus 2008 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. VAS-6 „Dėl 11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“ papildymo“;
PATVIRTINTA
Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-38
11-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „SĄNAUDOS“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
3. Labai maža įmonė, rengianti 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ 8 punkte nustatytą finansinių ataskaitų rinkinį, taiko šio standarto nuostatas ir naudojasi X skyriuje nustatytomis išimtimis.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
5. Pagrindinės šio standarto sąvokos:
6. Kitos šiame standarte vartojamos sąvokos turi tą pačią reikšmę, kaip Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės ir Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymuose ir kituose verslo apskaitos standartuose.
III. SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS
7. Apskaitoje sąnaudos pripažįstamos, registruojamos ir pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomos, kai atitinka sąnaudų apibrėžimą ir galima patikimai nustatyti jų vertę. Apskaitoje sąnaudos registruojamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais.
8. Vadovaujantis kaupimo principu, apskaitoje sąnaudos registruojamos, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo išleisti pinigai.
9. Vadovaujantis palyginimo principu, apskaitoje sąnaudos registruojamos tuo pačiu metu, kaip ir pajamos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su tuo pačiu sandoriu. Sąnaudomis pripažįstama tik ta sunaudoto turto, jo vertės sumažėjimo ar padidėjusių įsipareigojimų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms. Išlaidos, kurios nesusijusios su pajamomis, uždirbtomis per ataskaitinį laikotarpį, bet skirtos pajamoms uždirbti būsimais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir parodomos balanse kaip turtas. Turto dalis, skirta būsimųjų laikotarpių pajamoms uždirbti, sąnaudomis bus pripažinta tada, kai bus uždirbtos atitinkamos pajamos, gauta ekonominė nauda, susijusi su turtu ar jo naudojimu, arba kai ši nauda pasibaigs. Tačiau, taikant palyginimo principą, turtas apskaitoje nepripažįstamas ir balanse neparodomas, jei jis neatitinka turto apibrėžimo ir pripažinimo požymių.
10. Jeigu tam tikro turto naudojimas teiks ekonominę naudą ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais ar leis uždirbti kelių ateinančių ataskaitinių laikotarpių pajamų ir jei pajamų ir sąnaudų ryšys gali būti nustatomas tik apytiksliai, sąnaudos apskaitoje pripažįstamos taikant netiesioginius pripažinimo būdus, nustatytus atitinkamuose verslo apskaitos standartuose, pavyzdžiui, ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos – pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ ar nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos – pagal 13-ojo verslo apskaitos standarto „Nematerialusis turtas“ nuostatas.
11. Sąnaudos apskaitoje registruojamos tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada buvo patirtos, tais atvejais, kai jų neįmanoma tiesiogiai susieti su uždirbtomis konkrečiomis pajamomis.
12. Šis standartas nustato bendrą įmonės sąnaudų pripažinimo, vertinimo ir apskaitos tvarką. Detalesnė sąnaudų pripažinimo tvarka nustatyta kituose verslo apskaitos standartuose, pavyzdžiui:
12.1. Nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto mainų ir perleidimo sąnaudų (nuostolių) – 13-ajame verslo apskaitos standarte „Nematerialusis turtas“ ir 12-ajame verslo apskaitos standarte „Ilgalaikis materialusis turtas“.
12.2. Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų perleidimo ir vertės sumažėjimo sąnaudų (nuostolių) – 18-ajame verslo apskaitos standarte „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.
13. Tarpininkų sąnaudomis pripažįstamos tik su tarpininkavimo pajamomis susijusios sąnaudos. Vykdant tarpininkavimo sandorius, trečiųjų asmenų vardu sumokėtos sumos tarpininko sąnaudomis nepripažįstamos.
14. Parduodant prekes iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, akcizų suma, kurią į valstybės biudžetą turi sumokėti įmonė, laikoma trečiųjų asmenų vardu sumokamomis sumomis.
15. Atlyginimas už teisę naudotis autorių ir gretutinėmis teisėmis, patentu, licencija, franšize ir panašias teises apskaitoje pripažįstamas sąnaudomis atsižvelgiant į sutarčių sąlygas, jei pagal 13-ojo verslo apskaitos standarto „Nematerialusis turtas“ nuostatas jis nepripažįstamas nematerialiuoju turtu.
16. Su finansiniu turtu ir įsipareigojimais susijusių palūkanų sąnaudos apskaitoje registruojamos kaupimo principu taikant apskaičiuotų palūkanų metodą, nustatytą 18-ajame verslo apskaitos standarte „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai.
17. Baudos ir delspinigiai už pavėluotus ar neįvykdytus atsiskaitymus pripažįstami sąnaudomis, kai atsiranda prievolė juos mokėti ir yra tikimybė, kad juos reikės sumokėti.
IV. SĄNAUDŲ VERTINIMAS
19. Sąnaudos turi būti patikimai įvertintos. Paprastai atsiskaitymai vykdomi pinigais ar jų ekvivalentais, todėl sąnaudos įvertinamos sumokėta arba mokėtina pinigų ar jų ekvivalentų suma neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, kurį įmonė turi teisę įtraukti į PVM atskaitą. Tačiau kai kuriais atvejais sąnaudų vertė nustatoma taip:
19.1. Jei turtas įsigyjamas išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir jei sutartyje palūkanos nenurodytos arba jos reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, įsigijimo savikaina apskaičiuojama diskontuojant visą mokėtiną sumą iki dabartinės vertės pritaikius rinkos palūkanų normą. Visos mokėtinos sumos ir diskontuojant gautos mokėtinos sumos skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis per visą išsimokėjimo laikotarpį.
19.2. Kai mainomas nematerialusis, ilgalaikis materialusis ar finansinis turtas, sąnaudos yra apskaičiuotas turto mainų nuostolis.
20. Jei apskaitoje užregistravus turtą vėliau tiekėjas suteikia nuolaidų arba turtas nuvertėja, tai nustatant sąnaudų dydį naudojama sumažinta jo vertė. Jei nuolaidos gaunamos, kai turtas jau parduotas ar sunaudotas, tai gautų nuolaidų suma koreguojamos sąnaudos. Jei nuolaidos gaunamos, kai turtas jau apskaitoje užregistruotas, bet dar neparduotas ar nesunaudotas, koregavimai dėl gautų nuolaidų atliekami pagal atitinkamų standartų nuostatas.
21. Jei įmonė, pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, turi teisę šį mokestį įtraukti į PVM atskaitą, šis pirkimo PVM į sąnaudas neįtraukiamas. Jei įmonė neturi teisės įtraukti PVM į atskaitą, tai pirkimo PVM gali būti pripažįstamas sąnaudomis arba įtraukiamas į turto įsigijimo savikainą pagal atitinkamų verslo apskaitos standartų nuostatas.
V. PARDAVIMO SAVIKAINA
23. Apskaitoje į pardavimo savikainą įtraukiamos įmonės sąnaudos, susijusios su konkrečiomis pagrindinės veiklos paslaugomis, produkcija ir prekėmis, parduotomis per ataskaitinį laikotarpį.
24. Į pardavimo savikainą įtraukiama apskaitoje užregistruota atsargų vertė. Jei atsargos, kurių vertė priskiriama pardavimo savikainai, buvo nukainotos, į savikainą įtraukiama nukainota jų vertė.
25. Pardavimo savikainą registruojant apskaitoje, ji gali būti skirstoma pagal įmonės veiklos pobūdį į suteiktų paslaugų savikainą ir parduotų prekių savikainą.
26. Suteiktų paslaugų savikaina pripažįstama ir apskaitoje registruojama tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada už suteiktas paslaugas buvo pripažintos pajamos. Ilgalaikių sutarčių, kurių numatytos veiklos pradžia ir pabaiga patenka į skirtingus ataskaitinius laikotarpius, sąnaudų pripažinimo ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką nustato 25-asis verslo apskaitos standartas „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“.
27. Į suteiktų paslaugų savikainą įtraukiama šiam tikslui sunaudotų atsargų vertė, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų sąnaudos, teikiant paslaugas naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, trečiųjų asmenų suteiktų paslaugų ir panašios sąnaudos.
28. Parduotų prekių savikaina pripažįstama ir apskaitoje registruojama tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada prekės parduodamos. Pagal įmonės veiklos pobūdį parduotų prekių savikaina gali būti skirstoma į parduotos produkcijos savikainą ir perparduoti skirtų prekių savikainą.
VI. PARDAVIMO, BENDROSIOS IR ADMINISTRACINĖS SĄNAUDOS
30. Sąnaudos, kurių neįmanoma susieti su konkrečių parduotų prekių ar suteiktų paslaugų savikaina ir kurios susijusios su visa įmonės veikla, išskyrus finansinės, investicinės ir kitõs veiklos sąnaudas, apskaitoje registruojamos kaip pardavimo arba bendrosios ir administracinės sąnaudos.
VII. KITÕS VEIKLOS SĄNAUDOS
32. Kitõs veiklos sąnaudoms priskiriamos sąnaudos, kurių įmonė nepriskiria pagrindinei, finansinei ir investicinei veiklai.
VIII. FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS
34. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos pripažįstamos ir apskaitoje registruojamos vadovaujantis bendra sąnaudų pripažinimo ir įvertinimo tvarka. Su finansiniu turtu ar finansiniu įsipareigojimu susijusių finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų ir nuostolių pripažinimo ir registravimo apskaitoje atvejų nurodyta kituose verslo apskaitos standartuose, pavyzdžiui:
34.1. Finansinio turto tikrosios vertės sumažėjimo ar finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės padidėjimo bei jų perleidimo nuostolių, finansinio turto ir trumpalaikių investicijų nuvertėjimo, palūkanų už gautas paskolas ir kitų panašių su įmonės finansine ir investicine veikla susijusių sąnaudų – 18-ajame verslo apskaitos standarte „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.
34.2. Palūkanų už finansinės nuomos būdu įsigyjamą turtą – 20-ajame verslo apskaitos standarte „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“.
34.3. Sandorių užsienio valiuta ir balanso straipsnių užsienio valiuta įvertinimo bei užsienyje veikiančių kontroliuojamų ir asocijuotųjų įmonių perleidimo valiutų kursų pokyčio nuostolių – 22-ajame verslo apskaitos standarte „Užsienio valiutos kurso pasikeitimas“.
35. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis taip pat pripažįstami investicinio turto, pripažinto pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ reikalavimus, nuvertėjimo ir tikrosios vertės pokyčio nuostoliai.
IX. PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS
37. Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos ir pelno mokesčio įsipareigojimas pripažįstami tą laikotarpį, už kurį yra apskaičiuoti, pagal 24-ojo verslo apskaitos standarto „Pelno mokestis“ nuostatas. Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos pripažįstamos ir apskaitoje registruojamos pagal 24-ąjį verslo apskaitos standartą „Pelno mokestis“, jei įmonė taiko minėto standarto reikalavimus dėl atidėtojo pelno mokesčio.
X. LABAI MAŽOMS ĮMONĖMS TAIKOMOS IŠIMTYS
38. Labai mažų įmonių, kurios pasirinko rengti 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ 8 punkte nustatytą finansinių ataskaitų rinkinį, sąnaudos skirstomos pagal pobūdį į atsargų ir išteklių sąnaudas, su darbo santykiais susijusias sąnaudas, nusidėvėjimo, amortizacijos ir turto vertės sumažėjimo, kitas sąnaudas ir pelno mokesčio sąnaudas. Kadangi sąnaudos paskirstomos pagal pobūdį, jų perskirstyti pagal paskirtį nereikia.
39. Labai mažų įmonių atsargų ir išteklių sąnaudos apskaičiuojamos iš įsigytų atsargų ir sunaudotų išteklių vertės atėmus atsargų likučio padidėjimą arba pridėjus atsargų likučio sumažėjimą. Įsigytų atsargų ir sunaudotų išteklių vertė ir atsargų likučio pokytis parodomi trumpos pelno (nuostolių) ataskaitos atskiruose straipsniuose.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS