Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl KLAIPĖDOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO
2016 m .liepos 20 d. Nr. 769
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2016 m .liepos 20 d. nutarimu Nr. 769
KLAIPĖDOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (generalinis) PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klaipėdos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau – Bendrasis (generalinis) planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“, Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, nuostatomis ir kitais teisės aktais, nuorodos į kuriuos pateiktos atitinkamuose skyriuose.
2. Bendrasis (generalinis) planas suderintas su teritorijos planavimo sąlygas išdavusiomis ministerijomis, apskrities savivaldybėmis ir patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (2016 m. balandžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. TP5-9).
3. Bendrajame (generaliniame) plane numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.
II SKYRIUS
TERITORIJOS VYSTYMO BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA
5. Vadovaujantis Klaipėdos regiono plėtros prognozėmis, nustatomos svarbiausios apskrities plėtros prielaidos, t. y. konkrečių objektų ar veiklos sričių plėtra, kuri galėtų radikaliai pakeisti ne tik konkrečios vietovės ar savivaldybės, bet ir viso regiono veiklų ir kraštovaizdžio struktūrą. Svarbiausios Klaipėdos apskrities plėtros prielaidos yra šios:
5.1. susisiekimo infrastruktūros ir paslaugų plėtra (giliavandenio jūrų uosto statyba, Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas, Būtingės ir suskystintų gamtinių dujų terminalų ir juos palaikančios infrastruktūros plėtra, Tarptautinio Palangos oro uosto plėtra, mažųjų uostų plėtra);
5.3. pramonės, susijusios su jūrinėmis veiklomis, plėtra (didelę pridėtinę vertę kuriančių pramonės šakų plėtra, aktyvinant verslo ir pramonės, pramonės ir mokslo sąveiką, verslo kooperaciją apskrities ir visos Lietuvos mastu), didinant Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos patrauklumą gamybinėms investicijoms;
6. Bendroji erdvinės plėtros koncepcija nustato bendrąsias nuostatas dėl apskrities gyvenamųjų vietovių sistemos, susisiekimo ir techninės, inžinerinės infrastruktūros, pramonės ir verslo, turizmo ir rekreacijos plėtros, gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos kokybės (Bendrojo (generalinio) plano „Teritorijos erdvinės struktūros raidos koncepcijos brėžinys“):
6.1. Apskrities gyvenamųjų vietovių sistemos elementai yra šie: plėtros centrai, plėtros pocentriai, aptarnavimo, verslo infrastruktūros, turizmo paslaugų centrai, socialinės ir ekonominės plėtros ašys:
6.1.1. Planuojamu laikotarpiu plėtojami apskrities plėtros centrai Klaipėda ir Palanga. Siekiant darnios apskrities plėtros, numatoma dekoncentruoti ekonominę ir urbanistinę plėtrą. Tuo tikslu formuojami plėtros pocentriai: Kretinga, Gargždai, Skuodas, Šilutė, Darbėnai.
6.1.2. Siekiant aktyvinti kaimo gyvenamųjų vietovių socialinę ir ekonominę plėtrą, tikslinga plėtoti kitus vietos lygmens centrus – aptarnavimo centrus. Šie centrai: Barstyčiai, Mosėdis, Ylakiai, Salantai, Lenkimai, Kartena, Kūlupėnai, Rūdaičiai, Vydmantai, Jokūbavas, Vėžaičiai, Dovilai, Agluonėnai, Endriejavas, Švėkšna, Veiviržėnai, Judrėnai, Vilkyčiai, Kintai, Saugos, Rusnė, Juknaičiai, Usėnai, Katyčiai, Gardamas, Vainutas, Žemaičių Naumiestis – parinkti atsižvelgiant į jų vietą apskrities teritorijoje, kaimo gyventojų galimybes pasiekti šį centrą, taip pat institucinius kaimo plėtros centro požymius ir esamą gyventojų skaičių.
6.1.3. Siekiant sumažinti „spaudimą“ pakrantės zonoje esantiems gamtiniams ištekliams, Klaipėdos miestą ir Palangos kurortą numatyta plėtoti į rytus (žemyno link), o gyvenamųjų vietovių sistemos pocentriuose turi būti sudarytos ypač palankios sąlygos smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtotis.
6.1.4. Plėtros centrų ir pocentrių sąveikoje formuojamos regiono urbanistinės plėtros ašys (socialinės ir ekonominės plėtros, kaimo plėtros, turizmo plėtros ašys ir infrastruktūros plėtros prioriteto teritorijos) su atšakomis, kurios bendrai apima visą regiono teritoriją ir turi ryšius su kitais Lietuvos regionais ir užsieniu. Regiono plėtros ašyse skatinama gyvenamoji statyba, socialinės, ekonominės ir techninės infrastruktūros, verslo, logistikos, gamybos plėtra.
6.1.5. Regiono socialinės ir ekonominės plėtros ašis formuojama Klaipėdos miesto aglomeracinio poveikio areale nuo Kretingos atšaka link Palangos ir nuo Kretingos per Plikius iki Gargždų ir Klaipėdos nuo Klaipėdos iki Priekulės, Šilutės (IB urbanistinės integracijos ašis nurodyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose). Ekonominės plėtros ašies atšakos, siejančios apskritį su kitomis Lietuvos teritorijomis, formuojamos nuo Kretingos per Karteną Šiaulių link (IA metropolinė urbanistinės integracijos ašis nurodyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose), nuo Klaipėdos per Gargždus Kauno link (IB urbanistinės integracijos ašis nurodyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose), nuo Šilutės per Pagėgius Tauragės ir Kauno link (IB urbanistinės integracijos ašis nurodyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose).
6.1.6. Siekiant skatinti kaimo gyvenamųjų vietovių raidą, formuojama regiono kaimo plėtros ašis nuo Ylakių per Barstyčius iki Mosėdžio (lokalinė jungtis), toliau Salantus, Karteną (2 lygmens regioninė jungtis nurodyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose), Vėžaičius, Veiviržėnus, Švėkšną ir Žemaičių Naumiestį, Vainutą, toliau Tauragės link (lokalinė jungtis). Ši ašis siejama su planuojama regiono ekonominės plėtros ašimi kitomis lokalinėmis jungtimis nuo Mosėdžio link Skuodo, nuo Salantų per Grūšlaukę iki Darbėnų, nuo Švėkšnos link Saugų ir su kitomis Lietuvos teritorijomis, t. y. nuo Vėžaičių link Rietavo. Kaimo plėtros ašyje skatinama socialinės, susisiekimo, verslo ir techninės infrastruktūros plėtra. Ji turi užtikrinti laisvą žmonių, paslaugų ir produktų judėjimą kaimo gyvenamųjų vietovių tinkle.
6.1.7. Regiono turizmo plėtros ašis formuojama svarbiausių apskrities rekreacijos išteklių liestine nuo Šventosios iki Palangos (IB urbanistinės integracijos ašis nurodyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose), nuo Palangos iki Klaipėdos (IA metropolinė urbanistinės integracijos ašis nurodyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose), nuo Klaipėdos iki Priekulės (IB urbanistinės integracijos ašis nurodyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose), nuo Priekulės iki Kintų (lokalinė jungtis). Planuojama regiono turizmo plėtros ašis sujungia į vieną sistemą Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto, Palangos miesto ir Šilutės rajono savivaldybių plėtojamas kurortines ir rekreacines teritorijas, tarptautinį oro uostą, tarptautinę jūrų perkėlą, turizmo traukos objektus Klaipėdos mieste, Palangos kurorte, Klaipėdos rajono savivaldybėje ir Šilutės rajono savivaldybės pamario zonoje. Šioje ašyje tikslinga plėtoti greitojo tramvajaus idėją. Turizmo ašyse tikslinga didinti galimybes turistams ir poilsiautojams lengvai pasiekti reikalingą turizmo paslaugų centrą ar kurortą jiems priimtiniausia transporto priemone (automobiliu, dviračiu, viešuoju transportu (tarp jų greituoju tramvajumi).
6.1.8. Infrastruktūros plėtros prioriteto teritorijos ir komunikacijų koridoriai – tai teritorijos, kuriose plėtojamos apskrities komunikacijos ir nauji susisiekimo sistemos elementai (logistikos centrai, jūrų uostai ir prieplaukos, terminalai ir kt.). Tikslinga plėtoti ir stiprinti komunikacijų koridorių nuo Klaipėdos šiaurinio uosto iki Kretingos–Darbėnų, Skuodo ir toliau Mažeikių link (2 urbanistinės integracijos ašis nurodyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose). Taip pat planuojamas naujas infrastruktūros ir komunikacijų koridorius Klaipėdos aglomeracinio arealo pakraščiu nuo Klaipėdos pietinio uosto iki Kretingos per Dovilus, Gargždus, Jokūbavą, siekiant dekoncentruoti produktų, prekių, paslaugų ir informacijos srautus metropolinio centro (Klaipėdos) prieigose. Nenumatytai infrastruktūros plėtrai reikalinga teritorija numatoma Būtingėje. Prireikus plėtotinas papildomas komunikacijų koridorius Kūlupėnai–Darbėnai–Būtingė. Tikslinga plėtoti papildomas infrastruktūros jungtis tarp Kretingos ir Skuodo, kurios suteiktų papildomų Skuodo rajono savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros galimybių.
6.1.9. Regiono plėtros ašys, jų tarpusavio ryšiai, gyvenamųjų vietovių sistemos centrai ir pocentriai sudaro vientisą apskrities gyvenamųjų vietovių struktūrą, kuri sukuria prielaidas įgyvendinti regiono plėtros tikslus: skatinti depresinių savivaldybių ir kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijų plėtrą, suformuoti koridorių sistemą inžinerinės infrastruktūros plėtrai, urbanistinių centrų tinklą ir kt. Siūlomos apskrities gyvenamųjų vietovių sistemos elementų tarpusavio ryšius, laisvą produktų ir paslaugų judėjimą miestų tinkle ir kaimo gyvenamųjų vietovių tinkle turėtų užtikrinti moderni apskrities vidaus susisiekimo sistema (Bendrajame (generaliniame) plane numatytos priemonės apskrities vidaus ir išorės susisiekimo sistemai plėtoti ir modernizuoti).
6.2. Ekonominės plėtros zonos turi būti formuojamos žemyno gilumoje, toliau nuo gamtos požiūriu pažeidžiamų pajūrio teritorijų, kraštovaizdžio konfliktų arealų (pajūrio zonos, Klaipėdos miesto šiaurinės ir pietinės dalių, Kuršių marių). Taip siekiama subalansuoti apskrities gamtosaugos ir ekonominės plėtros interesus. Neurbanizuotose teritorijose prioritetas teikiamas turizmo ir rekreacijos paslaugų plėtrai, gamtos ir kultūros paveldo apsaugai, amatams ir žuvininkystei. Pajūrio zonoje numatyta griežta gamtinių elementų, išlikusių tarp urbanizuotų teritorijų, apsauga.
6.3. Susisiekimo ir techninės infrastruktūros sistemų plėtros koncepcija susideda iš nuostatų dėl automobilių, geležinkelių, vandens ir oro transporto infrastruktūros plėtros, viešojo susisiekimo sistemos plėtros:
6.3.1. Siekiant paskirstyti tranzitinio transporto srautus, važiuojančius per Klaipėdos ir Palangos miestų centrines dalis, planuojama baigti Palangos aplinkkelio tiesimą ir formuoti infrastruktūros (tarp jų ir transporto) koridorių (nuo krašto kelio Nr. 168 iki Rimkų (Klaipėdos m. sav.) ir toliau Kalvių kaimo (Klaipėdos r. sav., Dovilų sen.) link, lygiagretų su magistraliniu keliu A13 Klaipėda–Liepoja ir krašto keliu Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. Siekiant nukreipti tranzitinį automobilių eismą per Klaipėdos miesto centrą, numatoma įrengti pietinį Klaipėdos miesto apvažiavimą ties Laistų kaimu (Klaipėdos r. sav., Dovilų sen.), Budelkiemiu (Klaipėdos m. sav.). Siekiant užtikrinti eismo saugumą ir aplinkos kokybę, planuojami aplinkkeliai aplink Kretingą, Šilutę, Priekulę, Saugas, Vilkyčius, magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A13 Klaipėda–Liepoja (įrengiant 2 lygių sankryžas ties Jakų ir Gindulių gyvenamosiomis vietovėmis) ir krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožo Klaipėda–Šilutė ruožų rekonstrukcijos darbai.
6.3.2. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas gyventojams gauti jiems reikalingas paslaugas kaimo gyvenamosiose vietovėse, siūloma modernizuoti valstybinės reikšmės rajoninius kelius gerinant jų techninę kokybę. Vadovaujantis eismo intensyvumo apskrities rajoniniuose keliuose tyrimais, pateikti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pasiūlymus dėl šių kelių rekonstravimo ir kelių su žvyro danga asfaltavimo, įtraukiant šiuos darbus į Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą.
6.3.3. Siekiant užtikrinti laisvą paslaugų, prekių, darbo jėgos judėjimą apskrities teritorijoje, siūloma rekonstruoti viešojo susisiekimo sistemą iš hierarchinės centralizuotos į regiono daugiarūšį viešojo susisiekimo tinklą (greitasis tramvajus, geležinkelis, maršrutiniai autobusai ir mikroautobusai, maršrutinių taksi paslaugos). Siekiant sukurti kokybišką viešojo transporto sistemą apskrityje ir sumažinti Klaipėdos–Palangos plento apkrovą pagal parengtą projektą „Greitojo tramvajaus Klaipėdos, Palangos miestų ir Klaipėdos rajono savivaldybėse įrengimas“, tikslinga įrengti regioninę viešojo greitojo transporto liniją nuo Klaipėdos iki Palangos ir Šventosios, Klaipėda–Gargždai, Klaipėda–Dreverna–Kintai. Planuojama greitojo susisiekimo linija į vieną sistemą sujungs Klaipėdos apskrities pajūrio rekreacines zonas, tarptautinį oro uostą, tarptautinę jūrų perkėlą, turizmo traukos objektus Klaipėdos mieste, Palangos kurorte ir Šilutės rajono savivaldybės pamario zonoje.
6.3.4. Numatoma plėtoti Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, nuolat vykdyti jo modernizavimo, gilinimo, krantinių statybų darbus. Išorinio giliavandenio jūrų uosto statybai planuojama vieta ties Melnrage, esant teigiamoms alternatyvos vertinimo išvadoms. Esant neigiamoms išvadoms, numatoma vieta ties Būtinge.
6.3.5. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas sietinas su turizmo, smulkiųjų verslų plėtra apskrityje, taip pat laivybos saugumu Baltijos jūroje. Atstatant Šventosios valstybinį jūrų uostą, jo hidrotechninius įrenginius, krantines ir infrastruktūrą pritaikyti smulkiajai prekybos laivybai, pramoninei žvejybai, keleivių vežimui, pramoginio laivyno aptarnavimui, taip pat audros užkluptų mažųjų laivų prieglaudai.
6.3.6. Daugiarūšio transporto centrais, kuriuose plėtotina perkrovimo, sandėliavimo, autotreilerių statymo, keleivių ir krovinių srautų reguliavimo infrastruktūra, laikytini Klaipėda (pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, taip pat teritorijose šiauriau miesto ties Kopūstų kaimu) ir Darbėnai (išorinio giliavandenio jūrų uosto Būtingėje atveju). Siekiant paskirstyti tranzitinio transporto srautus ir išvengti jų koncentracijos, Klaipėdos viešiesiems ir privatiems logistikos centrams planuojami žemės plotai prie magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ties Vėžaičių ir Dirvupių gyvenamosiomis vietovėmis. Vėžaičių logistikos centrą siūloma įrengti krovos, sandėliavimo ir transportavimo darbams, kuriems nebūtinas tiesioginis ryšys su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu. Viešųjų logistikos centrų statybą siūloma numatyti ties Draugystės geležinkelio stotimi ir Stragnais (Priekulė).
6.3.7. Planuojama modernizuoti ir didinti Klaipėdos valstybinį jūrų uostą aptarnaujančių geležinkelio atšakų ir Klaipėdos geležinkelio mazgo pajėgumus. Plėtojant pramonę ir paslaugas gyventojams bei verslui Skuodo rajono ir Šilutės rajono savivaldybėse, numatomos priemonės susisiekimui tarp šių savivaldybių teritorijų gerinti: palaikyti geležinkelio atkarpų Klaipėda–Kretinga–Darbėnai–Skuodas ir Klaipėda–Priekulė–Šilutė, kuri ateityje susijungtų su Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane planuojama geležinkelių linija Tauragė–Kazlų Rūda, gerą techninę būklę, tiesti naują geležinkelių liniją Skuodas–Mažeikiai.
6.3.8. Mažieji uostai ir prieplaukos svarbūs smulkiųjų verslų (pakrančių žvejyba) ir turizmo (pramoginė laivyba, buriavimas) plėtrai, taip pat išplečia vietinio susisiekimo vandeniu galimybes. Mažųjų uostų plėtra numatoma šiose marių pakrantės gyvenamosiose vietovėse: Smiltynėje, Juodkrantėje, Preiloje, Pervalkoje, Nidoje, Drevernoje, Kintuose. Upių uostus planuojama plėtoti Rusnėje ir Šilutėje. Baltijos jūros pakrantėje numatoma Šventosios ir Klaipėdos mažųjų uostų plėtra. Skatintinos privataus verslo iniciatyvos plėtojant mažųjų uostų tinklą ir organizuojant susisiekimą. Siekiant plėtoti turizmą ir pramoginę žvejybą, taip pat pasirengti ekstremalioms situacijoms, stacionarias prieplaukas planuojama įrengti Palangoje, Nemirsetoje, Poviluose, Pakalnėje, Minijoje, Uostadvaryje, Svencelėje.
6.4. Inžinerinės infrastruktūros plėtros koncepcija susideda iš nuostatų dėl infrastruktūros koridorių, vėjo ir geoterminių jėgainių, atliekų surinkimo, vandentvarkos sistemų plėtros:
6.4.1. Apskrityje jau suformuoti esami, jų pagrindu planuojami nauji infrastruktūros koridoriai, kuriuos sudaro lygiagrečiai nutiestos susisiekimo, inžinerinės ir techninės infrastruktūros komunikacijos. Infrastruktūros plėtros prioriteto teritorijos planuojamos nuo Kretingos iki Gargždų, prie rytinės Klaipėdos miesto ribos, nuo Kretingos iki Palangos, nuo Būtingės iki Skuodo. Siekiant pagerinti susisiekimo galimybes tarp svarbių apskrities gyvenamųjų vietovių sistemos pocentrių, tikslinga papildomai plėtoti susisiekimo ir paslaugų infrastruktūrą prie kelio Klaipėda–Priekulė–Šilutė.
6.4.2. Apskrityje skatinama naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Numatytos teritorijos vėjo elektrinių parkams įrengti ir eksploatuoti. Galimos vietos geoterminėms elektrinėms statyti – Klaipėdos miesto pietinėje dalyje esančios inžinerinės infrastruktūros teritorijos ir Palangos miesto rytinėje dalyje esančios pramoninės teritorijos.
6.4.3. Siekiant apskrityje sukurti efektyvią komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo, saugojimo ir tvarkymo sistemą, numatoma įrengti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikšteles visuose apskrities miestuose ir miesteliuose, taip pat išplėsti komunalinių atliekų surinkimo sistemą kaimo gyvenamosiose vietovėse. Pirmiausia atliekų surinkimo konteinerių aikšteles įrengti Skuodo, Palangos, Kretingos, Gargždų, Klaipėdos ir Šilutės miestų apylinkėse, taip pat ties Preila (Neringos sav.). Atliekų tvarkymo sistemai apskrityje vadovauja Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo centras (KRATC). Nepavojingos komunalinės atliekos rūšiuojamos ir saugomos regioniniame Dumpių sąvartyne. Skatintina privati iniciatyva naudoti ir perdirbti gamybos atliekas. Iki planuojamo laikotarpio pabaigos apskrityje turi būti išspręstos skystųjų ir pramoninių atliekų tvarkymo problemos ir sukurti pakankami atliekų naudojimo (kompostavimo, biodujų gamybos, atliekų deginimo, taip pat jų panaudojimo kelių ir miestų aplinkos tvarkymo darbams) pajėgumai.
6.4.4. Siekti, kad apskrities miestuose, miesteliuose ir kaimuose naujai užstatomose teritorijose geriamasis vanduo būtų tiekiamas iš centralizuotų vandens tiekimo sistemų, o vandens kokybė atitiktų valstybinio standarto reikalavimus, būtų valomos buitinės ir gamybinės nuotekos. Naujus nuotekų valymo įrenginius pirmiausia projektuoti Būtingėje, Mosėdyje, Salantuose ir Kartenoje, naujai statomuose gyvenamuosiuose rajonuose Klaipėdoje ir Palangoje.
6.5. Siekiant sumažinti ekonominius skirtumus tarp Klaipėdos apskrities savivaldybių, ateityje plėtojant apskrities ekonomiką tikslinga vadovautis pramonės dekoncentracijos principu. Pramonė plėtotina ne tik svarbiausiame šiuo požiūriu apskrities mieste Klaipėdoje (čia plėtojamos su jūrų uostu susijusios veiklos: krovos darbai, vežimai), bet ir artimiausiuose miestuose – Kretingoje ir Gargžduose. Teritorijos pramonės plėtrai turi būti numatomos ties Būtingės kaimu (Palangos m. sav., Šventosios sen.), Darbėnų miestelyje (Kretingos r. sav., Darbėnų sen.), pramoniniuose Skuodo ir Šilutės miestų rajonuose. Pavojingų ir triukšmingų krovos darbų terminalus tikslinga statyti ties Būtingės kaimu ir Darbėnų miesteliu. Skuode ir Šilutėje skatinama smulkiosios, neteršiančios aplinkos ir nekeliančios triukšmo pramonės plėtra. Šilutėje plėtotina žuvies ir vietos žaliavų perdirbimo pramonė. Smulkiųjų ir vidutinių žuvies perdirbimo įmonių veikla taip pat skatinama Rusnėje, Kintuose, Svencelėje, Šventojoje. Siekiant apskrityje sukurti palankią aplinką smulkiajam ir vidutiniam verslui, verslo infrastruktūrą tikslinga plėtoti šiose gyvenamosiose vietovėse – Skuode, Salantuose, Kretingoje, Gargžduose, Švėkšnoje, Šilutėje, taip pat ir svarbiausiuose regiono plėtros centruose – Klaipėdoje ir Palangoje. Čia turėtų būti plėtojamos mokamos paslaugos gyventojams ir ūkio subjektams, remiama įmonių, teikiančių tokias paslaugas, veikla.
6.6. Siekiant plėtoti turizmo sektorių apskrityje, tikslinga plėtoti esamus pajūrio kurortus (Palangą ir Neringą), taip pat plėsti kurortines paslaugas pamario (Rusnėje–Kintuose) ir kitose specifinių rekreacinių išteklių turtingose apskrities teritorijose (Mosėdyje ir Barstyčiuose):
6.6.1. Mosėdį, Salantus, Priekulę, Šilutę, Rusnę, Dreverną tikslinga plėtoti kaip turizmo paslaugų centrus. Šių gyvenamųjų vietovių aplinka ir apylinkių rekreaciniai ištekliai turi būti pritaikomi poilsiui ir turizmui, plėtojama atitinkama infrastruktūra (pažintinių, pramoginių takų tinklas, poilsio ir atokvėpio aikštelės, stovyklavietės), paslaugos (inventoriaus ir įrangos nuomos, maitinimo, apgyvendinimo, ekskursijų ir kitos turizmo paslaugos).
6.6.2. Plėtotinuose turizmo paslaugų centruose ir kurortuose, taip pat jų apylinkėse skatinama privati iniciatyva teikti turizmo, ypač pramogų, paslaugas – Palangoje, Šventojoje, apgyvendinimo ir maitinimo – Šilutės rajono, Skuodo rajono, Klaipėdos rajono ir Kretingos rajono savivaldybių rekreacinių išteklių zonose. Pajūrio kurortuose ir rekreacinėse teritorijose neleistina plėtoti pramonę, gamybą ir kitokią ūkinę bei komercinę veiklą, kuri teršia aplinką, kelia triukšmą ir grėsmę žmogaus sveikatai. Jūros, marių ir upių pakrantėse prioritetine veikla siūloma laikyti rekreacinę, pramoginės laivybos ir žvejybos, vandens sporto plėtros, dviračių takų tinklo plėtros veiklą.
6.6.3. Apskrities teritorijoje išskiriamos intensyvios ir ribojamos rekreacijos prioriteto teritorijos. Šiose teritorijose skatinama poilsio ir turizmo infrastruktūros (viešbučių, poilsio namų), pramogų ir laisvalaikio paslaugų plėtra. Intensyviai naudoti rekreacinius išteklius tikslinga Danės (Akmenos) upės pakrantėse (pradedant nuo Kretingalės iki Grūšlaukės kraštovaizdžio draustinio), Priekulės–Švėkšnos–Vėžaičių areale (teritorijos nuo Nemuno deltos regioninio parko palei Miniją, Veiviržą ir Šalpę), pamario zonoje ties Svencelės, Drevernos ir Kintų gyvenamosiomis vietovėmis, išskyrus draustinių teritorijas (jose rekreaciniai ištekliai naudojami su atitinkamais apribojimais), teritorijoje prie Skuodo miesto pietinės ribos. Teritorijos, kuriose rekreaciniai ištekliai turėtų būti naudojami su apribojimais, – Palangos miesto teritorija, nuo Pajūrio regioninio parko ribos ir iki Būtingės pramoninių teritorijų, teritorija Nemuno deltos regioniniame parke, Neringos gyvenviečių teritorijos (Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė), Nemuno deltos ir Minijos upės senslėnio teritorija. Bendromis apskrities, saugomų teritorijų ir savivaldybių administracijų bei ūkio subjektų pastangomis šiose teritorijose esantys rekreaciniai ištekliai turi būti parengti, kad vietos gyventojai ir atvykstantieji turistai juos galėtų naudoti turizmo, rekreacijos ir poilsio tikslams.
6.6.4. Apskrities kaimo gyvenamosiose vietovėse, turinčiose rekreacinių išteklių, tikslinga plėtoti įvairių rūšių turizmo veiklą ir paslaugas. Prioritetą turizmo ir poilsio veiklai teikti Kuršių nerijoje, Nemuno deltos areale, Minijos ir Danės upių pakrantės zonose veikla plėtojama siejant ją su kraštovaizdžio, kultūros vertybių ir biologinės įvairovės apsauga. Kaimo turizmo plėtros arealai atskirai neišskiriami, šios veiklos plėtra skatinama visoje apskrities teritorijoje.
6.6.5. Formuojant visą apskritį apimantį dviračių trasų tinklą, išeinantį į kitas apskritis, tikslinga įrengti šias dviračių turizmo trasas: Skuodas–Salantai–kryptis link Platelių, Klaipėda–Baičiai–Baubliai–Kretinga–Palanga, Šilutė–Gardamas–kryptis link Tauragės, Gardamas–Švėkšna–kryptis link Rietavo, Šilutė–Pašyšiai–kryptis link Vilkyškių, taip pat dviračių turizmo trasą Palanga–Vydmantai–Kretinga–Raguviškiai–Kartena–link Plungės.
6.7. Siekiant saugoti gamtos išteklius ir aplinkos kokybę, išskiriamos gamtinio prioriteto teritorijos, taip pat planuojama didinti apskrities miškingumą. Vadovaujantis darnios plėtros principais teritorijose, kuriose teikiamas prioritetas gamtai ar kultūros paveldo apsaugai (saugomos teritorijos, kultūros paveldo objektai ar jų apsaugos zonos, gamtinio karkaso teritorijos), plėtros ašies įtakos arealas siaurinamas arba nustatomas mažesnis plėtros intensyvumas.
6.8. Numatomų tyrinėti naudingųjų iškasenų telkinių paieškos gali būti vykdomos visoje apskrities teritorijoje, išskyrus konservacinės paskirties žemę, draustinių teritorijas, gamtos ir kultūros paveldo teritorijas, taip pat valstybinių parkų teritorijas. Gavus leidimą eksploatuoti šias naudingąsias iškasenas, žemės sklypai leidimą gavusiems asmenims įteisinami naudoti teisės aktų nustatyta tvarka.
6.9. Planuojama, kad gamtiniai elementai, esantys kranto zonoje ties Klaipėda, Būtinge, Tarptautiniu Palangos oro uostu, patirs didelę žmogaus veiklos įtaką. Kraštovaizdžio transformacijos šiose teritorijose neturi sunaikinti jo vertybių. Plėtojant infrastruktūrą ir rekreaciją pakrantės zonos teritorijoje, kuri yra jautri gamtos požiūriu, vadovautis Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo nuostatomis.
III SKYRIUS
TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI
7. Klaipėdos apskrities teritorija patenka į Pajūrio, Vakarų žemaičių ir nedidelę dalį Vidurio žemaičių arealo, išskirtų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Čia pateikti funkciniai prioritetai yra konkretizuojami ir teritoriškai lokalizuojami Bendrajame (generaliniame) plane:
7.1. Didžiojoje Klaipėdos apskrities teritorijos dalyje kaip vienas iš teritorijos naudojimo prioritetų tebėra intensyvus arba tausojantis (ekologinis) žemės ūkis, intensyvus (ūkininkavimas pagal IV grupės miškų tvarkymo reikalavimus) arba tausojantis (ūkininkavimas pagal II–III grupių miškų tvarkymo reikalavimus) miškų ūkis. Intensyviai ūkinei veiklai (pramonei, infrastruktūrai, rekreacijai, gavybai) naudotina teritorija, turinti didžiausią plėtros potencialą ir dėl šios priežasties koncepcijoje priskirta svarbiausiems savivaldybės plėtros centrams ir pocentriams. Rekreacijos veikla skatinama teritorijose, turinčiose rekreacinių išteklių (jūros, upių, ežerų ir tvenkinių pakrantėse).
7.2. Kai toje pačioje teritorijoje susikerta gamtosaugos interesai ir galimybė plėtoti ūkio sritis, prioritetas teikiamas gamtos apsaugai ir tausojimui. Tokiose teritorijose ūkinės veiklos gali būti plėtojamos atsižvelgiant į teisės aktais nustatytus veiklos apribojimus (tausojantis žemės ir miškų ūkis, konservacija).
7.3. Žemės ūkio veiklos prioriteto teritorijos:
7.3.1. Intensyvaus ūkininkavimo zona (Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinys“ pažymėta indeksu Ž). Dėl vertingų dirvožemių ši teritorija tinkamiausia naudoti žemdirbystei plėtojant tradicinę ūkių specializaciją. Tai dirvai reiklių žemės ūkio augalų auginimas pardavimui ir javų auginimas pašariniams grūdams, pienininkystei.
7.3.2. Tausojamojo žemės ūkio zona (Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinys“ pažymėta indeksu ž) labai geros ir geros ūkinės vertės žemėse. Žemė naudotina intensyviai mišrios specializacijos ūkių veiklai – prekinei augalininkystės produkcijai ir daliai pašarinių augalų, reikalingų gyvulininkystei plėtoti, auginti. Naudojant žemę, rekomenduotina diegti tausojamojo ir ekologinio ūkininkavimo sistemas, laikytis geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų.
7.4. Miškų ūkio veiklos prioriteto teritorijos:
7.4.1. Intensyvaus ūkininkavimo zonai (Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinys“ pažymėta indeksu M) priskirti ūkiniai miškai (IV miškų grupė). Miškų ūkio veikla turi skatinti efektyvų daugiatikslį miškų naudojimą, siekiant užtikrinti ekonominį gyvybingumą, platų aplinkosaugos ir socialinių funkcijų spektrą. Ūkine veikla šios grupės miškuose turi būti siekiama išsaugoti biologinę įvairovę ir su ja susijusias vertybes, vandens išteklius, dirvožemį, unikalias ir lengvai pažeidžiamas ekosistemas bei kraštovaizdį, išlaikyti miško ekologines funkcijas ir miškų vientisumą.
7.4.2. Tausojamojo ūkininkavimo zonai (Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinys“ pažymėti indeksu m) priskirti ekosistemų apsaugos miškai (IIA miškų grupė) – draustinių miškai, buveinių ir gamtos išteklių miškai ir priešeroziniai miškai, rekreaciniai miškai (IIB miškų grupė) – miško parkų miškai ir rekreaciniai miško sklypai; apsauginiai miškai (III miškų grupė) – draustiniuose esantys miškai, laukų apsauginiai miškai, miško sėkliniai medelynai ir vandens telkinių apsaugos zonų miškai. Tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas padėtų užtikrinti miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, taip pat spręsti ekonominius klausimus.
7.4.3. Naujai įveisiant mišką nenašiose žemėse, miškai pagal savo funkcijas priskirtini tai zonai ar miškų grupei, kuriai priskirti greta esantys miškai. Rekomenduojama pirmaeilį miško sodinimą planuoti formuojant priešeroziniuose miškuose, laukų apsauginiuose miškuose ir vandens telkinių apsaugos zonų miškuose.
7.5. Konservacinės veiklos prioriteto teritorijoms (Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinys“ pažymėtos indeksu k) priskirtos valstybinių draustinių ir biosferos poligono, taip pat kitų saugomų teritorijų ir gamtinio karkaso teritorijos. Šiose teritorijose galima plėtoti veiklą, tausojančią gamtos išteklius, gausinančią biologinę įvairovę, puoselėjančią vietos kraštovaizdį ir tradicinį ūkininkavimą.
7.6. Kitos ūkinės veiklos prioriteto teritorijoms priskirtos:
7.6.1. Gyvenamųjų vietovių plėtros teritorijos (Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinys“ pažymėtos indeksu U). Tai urbanizuotos ir urbanizuotinos teritorijos, kuriose pagal parengtus kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus vystytina gyvenamųjų, visuomeninės, komercinės, pramoninės paskirties pastatų statyba bei kita ne žemės ūkio veikla.
7.6.2. Teritorijos, skirtos pramonei ir infrastruktūrai plėtoti, naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti (Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinys“ pažymėtos indeksu P/p arba I/i – pramonės arba infrastruktūros plėtra). Tai žemės plotai, tinkami įvairaus pobūdžio pramonės, komunikacijų, logistikos ir komercijos plėtrai, taip pat žemės plotai su balansiniais naudingųjų iškasenų telkiniais, kurie gali būti eksploatuojami teisės aktų nustatyta tvarka.
7.6.3. Teritorijos, skirtos rekreacijai (Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinys“ pažymėtos indeksu R/r). Šiose teritorijose prioritetas teikiamas rekreacinei veiklai (paplūdimiams, poilsio infrastruktūrai ir paslaugoms plėtoti), turizmo infrastruktūros, pramogų ir paslaugų plėtrai. Nedideliu mastu taip pat gali būti plėtojamas tausojantis žemės ir miškų ūkis, visuomeninė (sporto kompleksų, sveikatinimo įstaigų) statyba.
7.7. Vandens ūkio veiklos prioriteto teritorijos (Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinys“ pažymėti vandens telkiniai) – apskrities teritorijoje esantys vandens telkiniai (vidinė jūra, marios, upės, ežerai, tvenkiniai). Veiklą juose reglamentuoja teisės aktai.
8. Svarbiausi (bendrieji) Klaipėdos apskrities teritorijų tvarkymo principai:
8.1. partnerystės, lygių galimybių principu vadovaujamasi siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp savivaldybių ar kitokiais kriterijais išskiriamų regiono teritorijų;
8.2. atsakomybės principu vadovaujamasi siekiant mažinti pagrindinių ūkio (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) šakų poveikį aplinkai;
8.3. ekologinio efektyvumo (dematerializacijos) principu vadovaujamasi siekiant efektyviau naudoti gamtos išteklius ir tvarkyti komunalines atliekas. Gamyba ir paslaugos turi augti daug greičiau, nei naudojami gamtos ištekliai, t. y. tam pačiam kiekiui gaminių pagaminti ir paslaugų suteikti turi būti sunaudojama vis mažiau energijos ir kitų gamtos išteklių;
8.4. vadovaujantis lankstumo principu, plėtros prioritetai, tikslai, uždaviniai, jų įgyvendinimo priemonės turi būti derinami ir tikslinami atsižvelgiant į sparčiai kintančias regiono išorės ir vidaus sąlygas;
8.5. nuoseklios raidos principu vadovaujamasi siekiant saugoti kraštovaizdžio, biologinę įvairovę, kultūros vertybes. Kraštovaizdžio transformacijos turi būti nuoseklios ir neturi mažinti jo vertės bei naikinti vertės požymių. Visų planuojamų veiklų tipas, mastas ir intensyvumas turi atitikti natūralias planuojamos teritorijos plėtros galimybes.
9. Rengiami apskrities ir savivaldybių teritorijų planai, strategijos ir programos turi neprieštarauti Bendrojo (generalinio) plano 8 punkte nurodytiems principams.
10. Klaipėdos apskrities savivaldybių ir jų dalių bendrųjų planų, detaliųjų planų ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriai (užsakovai) ir rengėjai privalo laikytis šių planavimo principų:
10.1. derinti visuomenės socialinės ir ekonominės plėtros bei ekologinius interesus, griežtai laikytis gyventojų aprūpinimo socialine ir inžinerine infrastruktūra normų, nepabloginti gyvenamosios aplinkos kokybės;
10.2. saugoti šiuo metu naudojamas ir numatyti (rezervuoti) pagal normatyvus bei poreikį naujas bendro naudojimo atviras erdves, skirtas gyventojų poilsiui, sportui, pramogoms;
10.3. numatyti visuomenės poreikiams paimamas ir rezervuojamas teritorijas inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai plėtoti, komunalinėms atliekoms rinkti, rūšiuoti, saugoti ir šalinti;
11. Įgyvendinant Klaipėdos apskrities regioninę politiką, siekiama Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 3 straipsnyje nustatyto tikslo ir uždavinių.
12. Regioninė politika įgyvendinama vadovaujantis šiais dokumentais:
12.5. apskrities ir jos teritorijoje esančių savivaldybių teritorijų bendraisiais planais ir savivaldybių strateginiais plėtros planais;
IV SKYRIUS
URBANISTINIO KARKASO SPRENDINIAI
13. Urbanistinio karkaso erdvinės plėtros sprendiniai:
13.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytu Klaipėdos apskrities urbanistinio karkaso modeliu ir funkciniais (teritorijos naudojimo) prioritetais, išskirti esminiai teritorijos erdvinės struktūros komponentai – socialinės ekonominės plėtros ašis ir socialinės ekonominės plėtros arealai. Regiono plėtros ašis formuoja funkcinį regiono stuburą kaip kraštotvarkinę zoną, palaikančią viso regiono socialinį ir ekonominį gyvybingumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytais regiono teritorijos funkciniais prioritetais, Klaipėdos apskrities teritorija patenka į pirmąją funkcinę sritį, kurioje išryškėjęs nacionalinės svarbos rekreacinio naudojimo prioritetas, jūrinė laivyba, jūrinė žvejyba, instituciškai organizuota konversija, įstatymų lygiu nustatyta konversija ir tausojantis miškų ūkis. Klaipėdos regiono funkciniais prioritetais taip pat laikytina transporto paslaugų plėtra, pramonės plėtra, tausojantis žemės ir miškų ūkis.
13.2. Svarbiausia regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašis formuojama Klaipėdos miesto aglomeracinio poveikio areale prie pagrindinių kelių, kertančių Klaipėdos apskrities teritoriją, – europinių magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (E85) (Klaipėda–Kaunas IB urbanistinės integracijos ašis) ir A11 Šiauliai–Palanga (Palanga–Šiauliai) – ir krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda (Klaipėda–Pagėgiai IB urbanistinės integracijos ašis). Ši plėtros ašis siejama su intensyvia transporto infrastruktūros, logistikos ir pramonės zonų plėtra.
13.3. Kitos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nurodytos urbanistinės integracijos ašys, kertančios Klaipėdos apskrities teritoriją, šiuo metu neturi raiškos, tačiau intensyvėjant socialiniams ir ekonominiams procesams apskrities teritorijoje palaipsniui gali būti kryptingai formuojamos. Regiono socialinės ir ekonominės plėtros ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nurodytų urbanistinės integracijos ašių sprendiniai detalizuojami rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius planus.
13.4. Regiono socialinės ir ekonominės plėtros ašies zonoje formuojami prioritetiniai plėtros arealai, kuriuose skatinama gyvenamoji statyba, socialinės, ekonominės ir techninės infrastruktūros, verslo, logistikos ir gamybos plėtra. Klaipėdos apskrities teritorijoje prioritetiniai socialinės ir ekonominės plėtros arealai yra šie:
13.4.1. Darbėnų (mažo masto gyvenamosios statybos, rekreacinės plėtros ir galimos daugiarūšės infrastruktūros sistemų plėtros arealas);
13.4.2. Palangos–Vydmantų–Kretingos (didelio ir vidutinio masto aglomeracinio pobūdžio statybos, geležinkelių infrastruktūros plėtros arealas);
13.4.3. Kretingalės (vidutinio ir mažo masto gyvenamosios statybos, galimos pramonės ir geležinkelių infrastruktūros plėtros arealas);
13.4.5. Klaipėdos (daugiafunkcės didelio ir vidutinio masto statybos, jūrų infrastruktūros, aglomeracinio pobūdžio plėtros arealas);
13.4.6. Jakų–Gargždų–Vėžaičių (didelio ir vidutinio masto gyvenamosios, pramoninės, komercinės infrastruktūros sistemų statybos, aglomeracinio pobūdžio plėtros arealas);
13.4.7. Laistų–Dituvos (didelio ir vidutinio masto komercinės, pramoninės, gyvenamosios infrastruktūros sistemų statybos plėtros arealas);
13.4.8. Priekulės–Drevernos (vidutinio ir mažo masto gyvenamosios ir rekreacinės statybos plėtros arealas);
13.5. Klaipėdos apskrities urbanistinio karkaso erdvinėje struktūroje nustatoma ši regiono socialinės ir ekonominės plėtros centrų sistema:
13.5.1. plėtros centrai: Klaipėda – 1 lygmens V kategorijos (stiprinamas) metropolinis centras (regiono administracinis centras, jūrų uostas, kultūros, mokslo, mokymo, paslaugų, pramonės ir daugiarūšės infrastruktūros centras) ir Palanga – 3 lygmens a kategorijos centras (kurortas prie jūros, daugiafunkcis švietimo centras, regiono oro uostas, produktotiekių infrastruktūros mazgas Būtingėje);
13.5.2. plėtros pocentriai: Gargždai – 3 lygmens b kategorijos centras (Klaipėdos satelitas, savivaldybės administracinis centras, pramonės parkas), Kretinga – 3 lygmens a kategorijos centras (savivaldybės administracinis, dvasinės kultūros centras, regiono geležinkelių mazgas, pramonės parkas), Neringa (Nida – 3 lygmens a kategorijos centras, kurortas prie jūros ir marių, savivaldybės administracinis centras, vidaus vandenų uostas, pasienio miestas), Skuodas – 3 lygmens a kategorijos centras (savivaldybės administracinis centras, pramonės parkas), Šilutė – 3 lygmens a kategorijos centras (savivaldybės administracinis centras, vidaus vandenų uostas, pasienio miestas, pramonės parkas), Darbėnai – kitas lokalinis centras (daugiarūšės infrastruktūros centras – tik plėtojant nacionalinės svarbos infrastruktūros objektus Būtingėje, pramonės parkas);
13.6. Visi regiono plėtros centrai, pocentriai ir aptarnavimo centrai sujungti į bendrą regiono gyvenamųjų vietovių sistemą valstybinės reikšmės kelių tinklu, kuriame juda svarbiausi socialiniai, ekonominiai, informaciniai produktai ir paslaugos.
13.7. Detalizuojant gyvenamųjų vietovių urbanistinį modelį, gyvenamosioms vietovėms priskiriamos šios vyraujančios funkcijos:
13.7.2. Barstyčių, Mosėdžio, Rusnės–Kintų gyvenamosiose vietovėse siūloma plėtoti kurortinės teritorijos funkcijas;
13.7.3. turizmo paslaugų – Salantų, Priekulės, Šilutės, Drevernos, Kintų, Kartenos, Gargždų, Veiviržėnų, Agluonėnų, Švėkšnos, Juknaičių ir Gardamo gyvenamosios vietovės;
13.7.4. logistikos infrastruktūros plėtrai siūlomos teritorijos ties Draugystės geležinkelio stotimi (viešasis logistikos centras), Priekule, Darbėnais ir Vėžaičiais (prie magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda). Siekiant paskirstyti tranzitinio transporto srautus ir mažinti jų koncentraciją Klaipėdoje, logistikos centrų paslaugos plėtotinos apskrities teritorijoje prie magistralinių ir krašto kelių, taip pat geležinkelio. Toliau nuo Klaipėdos miesto plėtotinos logistikos paslaugos, kurioms nebūtinas tiesioginis ryšys su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu;
13.7.5. pramonės plėtros – Klaipėdos miesto, Dirvupių, Gargždų, Kopūstų (tik įrengus Klaipėdos išorinio giliavandenio jūrų uosto kelyną), Plikių, Priekulės, Rimkų ir Kaspariškių, Vėžaičių, Ankštakių, Darbėnų, Kretingos miesto, Kūlupėnų, Vydmantų, Būtingės, Virbališkės, Skuodo, Šilutės, Mantvydų, Sakūtėlių, Saugų–Žemaitkiemio gyvenamosios vietovės;
13.7.6. verslo paslaugų ir infrastruktūros (smulkiajam ir vidutiniam verslui) plėtros – gyvenamosios vietovės, kurios Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane išskirtos kaip 3 lygmens a, b, c kategorijų urbanistiniai centrai, Bendrajame (generaliniame) plane – kaip aptarnavimo centrai;
14. Urbanistiniai centrai ir jų plėtros kryptys:
14.1. Klaipėdos apskrities teritorijoje plėtojami šie urbanistinio karkaso centrai (Lietuvos Respublikos urbanistinio karkaso centrai):
14.2. 1 lygmuo V kategorija. Klaipėdos miestas – valstybinio ir tarpvalstybinio masto centras, atitinkantis aglomeruotų metropolinių centrų reikalavimus, taip pat ir šalies regioninis (apskrities) centras. Plėtojant miesto struktūrą prioritetas turi būti teikiamas konkurencingo europinio masto uosto palaikymui ir pajūrio ūkinės rekreacinės aglomeracijos plėtojimui, laisvos ekonominės zonos (LEZ) veiklai, šalies jūrinės orientacijos instituto realizavimui, mokslo ir mokymo potencialo stiprinimui. Miestas taip pat plėtojamas kaip regiono administracinis, pramonės, logistikos, paslaugų gyventojams ir verslui centras. Klaipėdos miesto teritorijos bendrasis planas turi sukurti prielaidas plėtoti nacionalinės reikšmės infrastruktūros objektą – Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, darnią miesto struktūrą, atviros struktūros gatvių tinklą, susietą su plėtojamais priemiesčiais, miesto želdynų sistemą, susietą su užmiesčio gamtinio karkaso struktūra, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams, užtikrinti nacionalinės ir strateginės reikšmės techninės infrastruktūros plėtrą.
14.3. Siekiant suaktyvinti silpną potencialą turinčios šiaurinės regiono dalies plėtrą, tikslinga formuoti prielaidas sukurti regioninį centrą regione Palangos ir Kretingos miestų potencialų pagrindu.
14.4. 3 lygmuo – lokaliniai centrai:
14.4.1. a kategorija (savivaldybių administraciniai centrai):
14.4.1.1. Palanga – apskrities savivaldybės administracinis centras ir svarbus regiono plėtros centras. Plėtojamas kaip kurortas su regioninėmis funkcijomis. Rengiant savivaldybės bendrąjį planą, turi būti sudarytos prielaidos plėtoti darnią miesto struktūrą, inžinerinę infrastruktūrą, viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, suformuoti miesto želdynų sistemą, susietą su užmiesčio gamtinio karkaso struktūra, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams. Savivaldybės bendrajame plane turi būti numatytos teritorijos nacionalinės svarbos turizmo infrastruktūros (hipodromas, konferencijų centras ir kt.) objektams plėtoti.
14.4.1.2. Neringa (Nida) – savivaldybės administracinis centras ir svarbus regiono plėtros pocentris. Esamas pakankamo potencialo, palaikomas regiono plėtros pocentris. Plėtojamas kaip kurortas. Rengiant savivaldybės bendrąjį planą, turi būti sudarytos prielaidos plėtoti darnią gyvenamosios vietovės struktūrą, inžinerinę infrastruktūrą, viešųjų želdynų sistemą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams.
14.4.1.3. Kretinga – savivaldybės administracinis centras ir svarbus regiono plėtros pocentris. Esamas pakankamo potencialo, palaikomas regiono plėtros pocentris. Rengiant savivaldybės urbanistinio centro bendrąjį planą, turi būti sudarytos prielaidos plėtoti darnią miesto struktūrą, susietą su intensyvia priemiesčių plėtra, inžinerinę infrastruktūrą, viešąsias paslaugas, verslo infrastruktūrą, pramonę, suformuoti miesto želdynų sistemą, susietą su užmiesčio gamtinio karkaso struktūra, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams. Miesto bendrajame plane turi būti numatytas apvažiavimas, kuris surinktų tranzitinius srautus iš rytų, šiaurės (Darbėnų krypties), pietų (Klaipėdos ir Gargždų–Vilniaus krypties) ir vakarų (Palangos krypties).
14.4.1.4. Skuodas – savivaldybės administracinis centras ir svarbus regiono plėtros pocentris. Esamas nepakankamo potencialo, stiprinamas regiono plėtros pocentris. Rengiant miesto bendrąjį planą, turi būti sudarytos prielaidos plėtoti darnią miesto struktūrą, inžinerinę infrastruktūrą, plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, pramonę, miesto želdynų sistemą, susietą su užmiesčio gamtinio karkaso struktūra, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams.
14.4.1.5. Šilutė – savivaldybės administracinis centras ir svarbus regiono plėtros pocentris. Esamas pakankamo potencialo, palaikomas regiono plėtros pocentris. Plėtojamas kaip turizmo paslaugų centras. Rengiant savivaldybės teritorijos ir miesto bendrąjį planą, turi būti sudarytos prielaidos plėtoti darnią miesto struktūrą, inžinerinę infrastruktūrą, viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, pramonę, miesto želdynų sistemą, susietą su užmiesčio gamtinio karkaso struktūra, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams.
14.4.2. b kategorija (plėtojami savivaldybių centrai ir maži miestai): Gargždai, Priekulė, Salantai – rajono lygmens aptarnavimo ir turizmo paslaugų centrai, turintys plėtros potencialą. Klaipėdos rajono savivaldybės, Kretingos rajono savivaldybės teritorijų ir miestų bendruosiuose planuose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, pramonę, viešųjų želdynų sistemą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams.
14.4.3. c kategorija (naujai plėtojami savivaldybių centrai ir miesteliai): Švėkšna – naujai miestelio pagrindu plėtojamas rajono lygmens aptarnavimo ir turizmo paslaugų centras, turintis mažą plėtros potencialą. Švėkšnos miestelio bendrajame plane turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams.
14.4.4. Plėtojami kiti regiono lokaliniai (aptarnavimo) centrai, nurodyti savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose.
14.4.5. Kituose regiono lokaliniuose (aptarnavimo) centruose koncentruojami savivaldybių gyventojai (nauja gyvenamoji statyba), kartu plėtojant inžinerinę infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas. Rengiant šių gyvenamųjų vietovių detaliuosius planus, turi būti rezervuotos teritorijos inžinerinei infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms plėtoti, gali būti keičiama žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą paskirtį teisės aktuose (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose) nustatyta tvarka.
14.5. Klaipėdos, Palangos, Gargždų, Skuodo, Kretingos, Šilutės ir kituose apskrities miestuose, taip pat kaimo gyvenamosiose vietovėse, siekiant plėtoti ir tobulinti susiklosčiusią apskrities erdvinę struktūrą, formuoti ir vystyti jos urbanistinę sistemą, tikslinga numatyti priemones gyvenimo ir aplinkos kokybei gerinti, plėtoti techninę ir kitą visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą.
15. Urbanistinės integracijos ašių įtakos arealai ir urbanistinių centrų aglomeruojančios plėtros zonos: aglomeruotos urbanizacijos procesai turi prielaidų plėtotis zonoje tarp Klaipėdos ir Palangos ir pagrindinės regiono socialinės ir ekonominės plėtros ašies zonoje tarp Klaipėdos ir Gargždų, Palangos ir Kretingos (Bendrojo (generalinio) plano brėžinys „Urbanistinio karkaso ir gyvenamųjų vietovių sistemos vystymo brėžinys“). Gyvenamosios vietovės, patenkančios į šias zonas, taip pat socialinės ir ekonominės plėtros ašių įtakos arealus, turės daugiau ir įvairesnių plėtros prielaidų. Siekiant regiono darnios plėtros šiose teritorijose, turi būti formuojama apskrities savivaldybių koordinuotai vystoma bendra inžinerinė, susisiekimo ir viešųjų paslaugų sistema, suteikianti gyventojams ir ūkio subjektams galimybių laisvai rinktis gyvenamąją, darbo ir poilsio vietą, norimą paslaugą, užtikrinanti laisvą gyventojų ir paslaugų judėjimą šioje teritorijoje.
16. Socialinės infrastruktūros plėtros teritorinis tinklas:
16.1. Bendrajame (generaliniame) plane numatoma plėtoti gyvenamųjų vietovių socialinės infrastruktūros tinklą, atitinkantį nustatytą urbanistinių centrų (gyvenamųjų vietovių sistemos) hierarchiją. Socialinės infrastruktūros vystymo sprendiniai parengti vadovaujantis:
16.2. Socialinės infrastruktūros objektų (kultūros, švietimo ir mokslo įstaigų) tinklo plėtra vykdoma pagal kompetenciją valstybinių įstaigų ir savivaldybių plėtros programose ir strateginiuose dokumentuose nustatyta tvarka.
16.3. Klaipėdos miesto savivaldybės kaimyninių savivaldybių teritorijų planavimo dokumentuose ar strateginiuose dokumentuose numatoma parengti sprendinius dėl socialinės ir aptarnavimo, komunalinės infrastruktūros vystymo Klaipėdos miesto priemiestyje – nurodyti poreikį pagal esamą ir prognozuojamą Klaipėdos miesto, miestelių ir kitų gyvenamųjų vietovių gyventojų skaičių.
16.4. Švietimo, mokslo ir kultūros infrastruktūros tinklas:
16.4.1. Apskrities mokymo įstaigose sudaromos sąlygos mokytis visą gyvenimą, specialistams tobulinti kvalifikaciją ir siekti aukštojo išsilavinimo, plėtoti informacinę visuomenę, kurti inovatyvias technologijas, produktus, procesus ir (arba) metodus, vadovaujantis Prioritetinėmis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) kryptimis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 951 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių patvirtinimo“. Klaipėdos apskrityje prioritetas teikiamas sumanios visuomenės kūrimui ir plėtrai.
16.4.2. Bendrojo ugdymo mokyklos:
16.4.2.1. Apskrities savivaldybėse, vadovaujantis savivaldybių teritorijų ar miestų bendraisiais planais, gali būti vykdoma ir kiekybinė bendrojo ugdymo įstaigų tinklo pertvarka. Svarbiausia švietimo įstaigų tinklo plėtros kryptis – kokybinė plėtra, rekonstruojant ir modernizuojant įstaigas, sutvarkant infrastruktūrą, gerinant bendrojo ugdymo paslaugų pasiekiamumą kaimo gyvenamosiose vietovėse gyvenantiems mokiniams. Savivaldybių (aptarnavimo) centruose turi būti pastatyti nauji arba pritaikytos patalpos daugiafunkciams centrams: švietimo ir nuotolinio mokymosi, pagalbos mokytojui, mokiniui, mokyklai centrams, pedagoginėms, psichologinėms tarnyboms ir pan.
16.4.2.2. Apskrities teritorijoje esamas bendrojo ugdymo mokyklų tinklas pertvarkomas pagal apskrities savivaldybių sudarytus ilgalaikius mokyklų tinklo pertvarkos planus. Savivaldybėse gimnazijos, pagrindinės mokyklos reorganizuojamos, įvertinant vykstančius demografinius pokyčius.
16.4.3. Profesinio mokymo mokyklos:
16.4.3.1. Profesinio mokymo mokyklų tinkle numatomi pakeitimai nėra reikšmingi. Siūloma įsteigti vieną profesinę mokyklą Palangos miesto savivaldybėje. Profesinio mokymo mokyklų tinklas pateiktas Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Ūkio, infrastruktūros ir teritorijų apsaugos nuo ypatingų situacijų brėžinys“.
16.4.4. Aukštojo mokslo ir mokymo įstaigos: Klaipėdos apskrityje aukštojo mokslo ir mokymo plėtra vykdoma 2 universitetinių aukštojo mokslo ir mokymo įstaigų ir 5 neuniversitetinių aukštojo mokslo įstaigų (kolegijų) pagrindu. Aukštasis mokslas ir mokymas plėtojami plečiant ir tobulinant studijų programas, stiprinant sąveiką tarp mokslo / studijų institucijų ir ūkio, viešojo ir privataus sektorių subjektų. Klaipėdos apskrityje plėtotinas integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis), kuriame vystytinos tokios mokslinių tyrimų kryptys kaip jūros aplinka ir jūros technologijos, vadovaujantis Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 786 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programos patvirtinimo“.
16.4.5. Kultūros įstaigos:
16.4.5.1. Kiekviena Klaipėdos apskrities savivaldybė yra parengusi kultūros plėtros programas, kurių nuostatos apima bendrosios kultūros ugdymą, siekį saugoti ir skleisti apskrities savitumą atspindintį etnografinį palikimą, ugdyti aktyvią ir kūrybišką jaunąją menininkų kartą, plėtoti tarptautinius kultūrinius ryšius. Pervalkoje (Neringos sav.) planuojama įrengti Kuršių buities ekspozicijos muziejų po atviru dangumi. Kita kultūros įstaigų tinklo kiekybinė plėtra nenumatoma, tikslinga jo kokybinė plėtra siekiant kultūros paslaugų kokybės ir įvairovės, gerinant renginių pasiekiamumą ir prieinamumą, skatinant bendradarbiavimą tarp apskrities kultūros įstaigų.
16.5. Asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų infrastruktūros tinklas:
16.5.1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūra:
16.5.1.1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo apimtis ir struktūra atitinka prognozuojamą sveikatos priežiūros paslaugų poreikį ir gyventojų sklaidą apskrities teritorijoje. Planuojamu laikotarpiu ypač reikėtų gerinti paslaugų kokybę.
16.5.1.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas pateiktas Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Ūkio, infrastruktūros ir teritorijų apsaugos nuo ypatingų situacijų brėžinys“.
16.5.1.3. Vadovaujantis Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės teritorijoje numatoma Jūros terapijos centro statyba.
16.5.1.4. Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje numatomos sanatorinio gydymo įstaigos Mosėdyje ir Barstyčiuose.
16.5.2. Socialinių paslaugų įstaigos:
16.5.2.1. Pagrindiniai apskrities socialinių paslaugų sektoriaus plėtros tikslai: plėtoti nestacionarias socialines paslaugas, skatinti socialinės atskirties asmenų integraciją į visuomenę, tobulinti esamų socialinių paslaugų kokybę ir pasiekiamumą.
16.5.2.2. Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūra turi būti sprendžiama rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius planus. Stacionarios socialinės paslaugos teikiamos vaikų, senų žmonių socialinės globos namuose, socialinės globos namuose suaugusiems asmenims su negalia ir grupinio gyvenimo namuose. Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros tinklas pateiktas Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Ūkio, infrastruktūros ir teritorijų apsaugos nuo ypatingų situacijų brėžinys“.
17. Įgyvendinimo prioritetai:
17.1. Urbanistinės sistemos plėtros sprendiniai įgyvendinami rengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir strateginius planus bei tikslines programas, taip pat savivaldybių, jų dalių ir vietos lygmens kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus. Planuojamos teritorijos naudojimo kryptys apibūdinamos kaip labiausiai priimtinos visuomenės raidos ir vyraujančių interesų atžvilgiu veiklos sritys.
17.2. Urbanistinių regioninių centrų ir svarbiausios regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašies vystymo prioritetai yra šie:
17.2.2. svarbiausios regiono socialinės ir ekonominės plėtros ašies arealų formavimas Kretingos rajono, Klaipėdos rajono, Šilutės rajono savivaldybių teritorijose;
17.3. Nustatomi šie gyvenamųjų vietovių sistemos centrų plėtojimo prioritetai:
17.3.2. bendros inžinerinės, susisiekimo ir viešųjų paslaugų sistemos formavimas aglomeruotos urbanizacijos arealuose;
17.4. Nustatomi šie naujos gyvenamosios statybos plėtojimo principai regiono kaimo gyvenamosiose vietovėse:
17.4.1. nauja gyvenamoji statyba plėtojama glaudžiant naujos statybos kvartalus prie kompaktiškai apstatytų teritorijų kaimuose ir miesteliuose, susiejant jų inžinerinę infrastruktūrą ir paslaugas į bendrą sistemą;
17.5. Regiono teritorijos naudojimo prioritetai, nustatyti Bendrojo (generalinio) plano brėžiniuose, apibrėžia galimų ir labiausiai pageidautinų tikslinių teritorijos naudojimo ir apsaugos programų kūrimo bei įgyvendinimo kryptis siekiant darnios teritorijos raidos.
17.6. Nustatomi šie socialinės infrastruktūros įstaigų tinklo įgyvendinimo prioritetai:
17.6.1. valstybinių socialinės infrastruktūros įstaigų tinklo apimtis ir struktūra atitinka prognozuojamą paslaugų poreikį, įvairovę ir gyventojų sklaidą apskrities teritorijoje. Planuojamu laikotarpiu ypač reikėtų gerinti paslaugų kokybę;
17.6.2. plėtotinas privačių socialinės infrastruktūros įstaigų tinklas, užtikrinantis paslaugų įvairovę, pasirinkimo galimybę, pasiekiamumą ir prieinamumą.
17.6.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašo patvirtinimo“, 36.11 papunkčiu, turėtų būti rengiami atviri viešosios paskirties pastatų projektavimo konkursai, siekiant geriausios ir pavyzdinės jų architektūros kokybės, skelbtini tarptautiniai didelės visuomeninės reikšmės ar fizinės apimties viešosios paskirties objektų projektavimo konkursai.
V SKYRIUS
GAMTINIO KARKASO IR BIOPRODUKCINIO ŪKIO PLĖTROS SPRENDINIAI
18. Gamtinio karkaso plėtra:
18.1. Vienas iš Bendrojo (generalinio) plano tikslų – parengti apskrities gamtinės aplinkos plėtotės strategiją, kurioje būtų nustatyti gamtinės aplinkos tvarkymo ir apsaugos principai, siekiant darnaus vystymosi tikslų regione ir tinkamos ekologinės būklės.
18.2. Siekiant užtikrinti teritorijos kraštovaizdžio stabilumą, gyvybingumą ir jame vykstančių migracinių ryšių nepertraukiamumą, saugoti biologinę įvairovę, gamtinius rekreacinius išteklius, sudaryti augalų ir gyvūnų migracijos ir miškų atkūrimo sąlygas, optimizuoti agrarinio kraštovaizdžio struktūrą geoekologiniu požiūriu, reguliuoti agrarinės veiklos ir kraštovaizdžio plėtrą, numatoma ugdyti apskrities teritorijoje esantį gamtinį karkasą. Valstybinės saugomos teritorijos steigiamos, jų ribos keičiamos, tvarkymo ir naudojimo priemonės numatomos teisės aktų nustatyta tvarka.
18.3. Numatoma atkurti itin svarbius gamtinius ryšius sujungiant migracijos koridorius su vidiniais stabilizavimo arealais, formuojant žaliąsias jungtis, galinčias atlikti ekologinio kompensavimo funkcijas. Tokie ekologinio kompensavimo koridoriai formuojami reljefo pažemėjimais, paviršinio vandens telkinių pakrantėmis, esamomis miestų bendrojo naudojimo teritorijomis, priemiesčių miškais ir kitomis ekologiškai vertingomis teritorijomis. Apskrities gamtinio karkaso būklę pagerins numatomas regiono miškingumo didinimas, trūkstamų jo dalių atkūrimas, žaliųjų jungčių tarp visų lygmenų gamtinio karkaso elementų formavimas. Numatomose urbanizuoti teritorijose, patenkančiose į gamtinio karkaso zonas, galima tik mažo masto statyba. Upelių, turinčių mažą vandens debitą, pakrantėse turi vyrauti natūrali gamtinė aplinka.
18.4. Skirtingoms struktūrinėms gamtinio karkaso dalims taikytini skirtingi gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimo prioritetai, kraštotvarkos kryptys ir priemonės. Gamtinio karkaso sankirtose su urbanizuotomis ir numatytomis urbanizuoti ar intensyvaus žemės ūkio plėtros teritorijomis ieškoti alternatyvių sprendimų, tinkamų skirtingoms funkcinėms zonoms.
18.5. Formuojant Klaipėdos apskrities gamtinį karkasą ir gamtinės aplinkos sąsajas su gamtinio karkaso elementais, sprendiniai detalizuojami savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose.
18.6. Gamtinio karkaso teritorijose ūkinė veikla ribojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi ir kitais teisės aktais.
18.7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsniu, turi būti prižiūrima, kad žemės ūkio paskirties teritorijose esančių žemės ūkio naudmenų ir žemės su veikiančiais melioracijos įrenginiais plotas nesumažėtų. Gamtinio karkaso natūralumo teritorijos pažymėtos Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Ekologinės pusiausvyros užtikrinimo (gamtinio karkaso konkretizavimo ir formavimo bei ekologinio tinklo, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės apsaugos) brėžinys“.
19. Žemės ūkio plėtra:
19.1. Bendrojo (generalinio) plano sprendiniais sudaromos sąlygos plėtoti žemės ūkio veiklą tam tinkamiausiose teritorijose. Bendrojo (generalinio) plano brėžiniuose pažymėtos žemės ūkio veiklos prioriteto zonos – intensyvaus ir tausojamojo ūkininkavimo zonos, atsižvelgiant į geriausių dirvožemių savybių panaudojimą, žemės ūkio gamybos efektyvumą ir gamtos išteklių apsaugą. Intensyvios žemės ūkio veiklos zonose numatoma plėtoti prekinę žemės ūkio gamybą. Minimalūs racionalios žemėvaldos plotai tam tikros specializacijos ūkiams: tradicinio ūkininkavimo mišrios augalininkystės ir gyvulininkystės specializacijos ūkiuose – 40 ha žemės ūkio naudmenų, kiaulininkystės specializacijos arba vien augalininkystės specializacijos ūkiuose – 100 ha žemės ūkio naudmenų. Žemės ūkio paskirties žemės naudojimas skatintinas valstybės paramos priemonėmis, jas diferencijuojant taip, kad parama būtų teikiama veiklai, atitinkančiai žemės ūkio veiklos zonos ypatumus arba žemėtvarkos planavimo dokumentus (jeigu to nedraudžia Europos Sąjungos reglamentai ir direktyvos).
19.2. Melioracijos ir drenažo (polderių) sistemos (ypač Šilutės rajono savivaldybėje) turi būti atnaujintos siekiant išvengti žemių įmirkimo ir išsaugoti žemės ūkio naudmenas. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, vykdant veiklą, tikslinga kompleksiškai spręsti dėl paviršinio ir gruntinio vandens nuleidimo.
19.3. Nenašiose žemėse dirbamą žemę tikslinga paversti ekstensyviai naudojamomis pievomis ir ganyklomis. Kultūrinėse pievose ir ganyklose, įrengtose durpiniuose dirvožemiuose, siūloma auginti žalienas gyvulininkystei. Kaimo turizmo ir turistinio potencialo teritorijose sodybas pritaikyti kaimo turizmui, netradicinių augalų (vaiskrūmių, šiltnaminių ir lauko daržovių, vaistinių augalų, grybų) auginimui.
19.4. Požeminio ir paviršinio vandens apsaugai jautriose teritorijose numatoma taikyti organinio ūkininkavimo metodus, sumažinant trąšų ir / ar cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimą. Nemelioruotuose plotuose siūlomas aplinkai palankus ekstensyvus pasėlių auginimas, rekomenduojama dirbamą žemę paversti ekstensyviai naudojamomis pievomis ir ganyklomis, mažiau apgyvendintus plotus – apsodinti mišku.
19.5. Siekiant išvengti aplinkosaugos problemų ateityje, nenumatoma koncentruoti gyvulininkystės (mėsinės galvijininkystės, kiaulininkystės ir pieno ūkio objektų) vienoje kurioje apskrities vietoje. Gyvulininkystę numatoma plėtoti taikant geriausius prieinamus gamybos būdus, laikantis geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų, neviršijant nustatytos aplinkai ir žmonių sveikatai nepavojingos aplinkos kokybės normos, susidarančias atliekas panaudojant atsinaujinančios energijos gamybai, visoje apskrities teritorijoje, išskyrus ekologiškai jautrias teritorijas, naudojant buvusius žemės ūkio įmonių ūkinius statinius ir įrenginius. Stambių ūkių centrų išdėstymą ir galimą gamybos apimtį juose siūloma numatyti rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektus (jų atmainą – atskirų seniūnijų kompleksinius žemės ūkio ir kaimo plėtros) ir žemės konsolidacijos projektus, kurių sprendiniai turės ilgalaikių pasekmių ir padės įvertinti svarbiausius žemės ūkio gamybos plėtrai ir kaimo kraštovaizdžio formavimui darančius įtaką veiksnius.
19.6. Naujų teritorijų miškų ūkio ir kitos paskirties žemėje įsavinti žemės ūkio veiklai nenumatoma. Svarbiausios kryptys, didinančios Klaipėdos apskrities žemės ūkio konkurencingumą, yra ūkių modernizavimas ir įstaigų, teiksiančių paslaugas (konsultacines, finansines, socialines ir kt.) ūkininkams ir kaimo gyventojams, tinklo plėtra.
19.7. Planuojant konkrečią veiklą, kuriai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma nustatyti sanitarinę apsaugos zoną, žemės ūkio plėtros teritorijose planuojamiems ir plėtojamiems žemės ūkio veiklos objektams turi būti rengiami sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo dokumentai (vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai).
20. Miškų ūkio plėtra:
20.1. Klaipėdos apskrities miškininkystės plėtra bus vystoma vadovaujantis Nacionaline miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569 „Dėl „Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programos patvirtinimo“.
20.2. Bendrojo (generalinio) plano brėžiniuose pateikti esami miškai pagal jų grupes, vadovaujantis Miškų kadastro duomenimis (2014 m. liepos 1 d.). Žemesnio lygmens kompleksiniuose teritorijų planavimo dokumentuose miškų, esančių miestų teritorijose, paskirtis ir naudojimas turi būti detalizuoti.
20.3. Miškų ūkio veiklą numatoma plėtoti miškų ūkio paskirties žemėje, taip pat miškuose, esančiuose žemės ūkio paskirties žemėje. Didinant bendrą Klaipėdos apskrities miškingumo rodiklį, numatoma nederlingas žemes apželdinti mišku. Apskrities teritorijų apželdinimą mišku numatoma vykdyti pagal patvirtintas Skuodo rajono, Kretingos rajono, Klaipėdos rajono, Šilutės rajono savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas. Schemose suprojektuoti miškai išskirti kaip prioritetiniai plotai, kuriuose miško įveisimas skatintinas, o jų sprendiniai gali būti įgyvendinami tiek, kiek neprieštaraus galiojančių Klaipėdos apskrities teritorijos bendrųjų planų sprendiniams.
20.4. Siekiant sureguliuoti miško lankytojų srautus, nukreipti poilsiautojus į priešgaisriniu požiūriu saugius miško sklypus, numatoma valstybinius miškus pritaikyti lankyti rekreaciniais ir pažintiniais tikslais, taip pat turiningam poilsiui gamtoje. Miškuose kuriama rekreacinė infrastruktūra, pažintinio turizmo ir mokomieji objektai. Prioritetas teikiamas labiausiai pamėgtiems ir lankomiems pajūrio miško sklypams.
VI SKYRIUS
ŪKIO IR VERSLO PLĖTROS SPRENDINIAI
21. Klaipėdos apskrityje plėtotinos šios ekonominės veiklos sritys: transportavimas, logistika, sandėliavimas, turizmo ir poilsio organizavimas, prekyba, perdirbamoji pramonė, konkurencingas ir ekologiškas žemės ūkis, miškininkystė, verslinė ir pramoginė žuvininkystė. Prioritetas teikiamas ūkinėms veikloms, susijusioms su jūra ir jūrų uostu. Skatinama mokslo ir verslo bei pramonės sąveika, ūkio ir verslo kooperacija apskrities ir visos Lietuvos mastu.
Ūkio ir verslo plėtros tikslai:
21.1. subalansuoti pramonės teritorinį išdėstymą mažinant išsivystymo lygio skirtumus apskrities teritorijose, nepažeidžiant darnios plėtros principų;
21.2. didinti pramonės ir verslo konkurencingumą diegiant didelės pridėtinės vertės gamybą ir šiuolaikiškus gamybos principus, pagrįstus informacinėmis technologijomis ir aplinkosaugos reikalavimais;
21.4. plėtoti smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus įmonių tarptautinį bendradarbiavimą, didinti konkurencingumą, produkcijos ir paslaugų eksportą;
21.5. didinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą, pasirengti įgyvendinti išorinio giliavandenio jūrų uosto statybos projektą;
22. Išorinio giliavandenio jūrų uosto statyba, jos socialinė, ekonominė įtaka ir pasekmės:
22.1. Siekiant užtikrinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą Baltijos jūros pakrantėje, numatyta didinti jo pajėgumą. Planuojama statyti išorinį giliavandenį jūrų uostą, kuris padengtų prognozuojamus jūrų uosto pajėgumų trūkumus, patenkintų vežimų poreikį ir sudarytų sąlygas Klaipėdoje priimti Baltmax tipo laivus.
22.2. Išaugus jūrų uosto apyvartai, didės transporto srautai keliuose ir geležinkeliuose. Jūrų uosto plėtra skatins miesto plėtrą ir keis jo struktūrą, dėl to Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Klaipėdos miesto plėtros uždaviniai turi būti sprendžiami kartu. Išorinio giliavandenio jūrų uosto statyba apskrityje paspartins krovinių gabenimo ir saugojimo infrastruktūros plėtrą (logistikos centrai, sandėlių, geležinkelio paslaugos ir kt.).
22.3. Pastačius išorinį giliavandenį jūrų uostą, apskrityje atsiras naujas ūkinės veiklos plėtros židinys, kuriame bus sukurta naujų darbo vietų, išplėtota transporto infrastruktūra, logistikos paslaugos ir naujos veiklos, susijusios su uosto aptarnavimu, ir kt. Dėl šios priežasties gyventojai gali pradėti migruoti iš kitų apskrities teritorijų į vietovę, kuri bus parinkta kaip tinkamiausia išoriniam giliavandeniam jūrų uostui statyti.
22.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1425 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“ išorinio giliavandenio jūrų uosto projektas įtrauktas į Lietuvos strategiškai svarbių projektų, kuriems įgyvendinti tikslinga pritraukti privatų kapitalą, sąrašą.
22.5. Siekiant sudaryti sąlygas Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui priimti didelės grimzlės laivus, konsultantų konsorciumo parengtoje Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį giliavandenį jūrų uostą, galimybių studijos galutinėje ataskaitoje numatyta galimybė statyti išorinį giliavandenį jūrų uostą 2 vietose – Melnragėje (Klaipėdoje) ir Būtingėje. Tiksli statybos vieta bus parinkta vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.
22.6. Kol nėra apsispręsta dėl išorinio jūrų giliavandenio uosto statybos, Bendrajame (generaliniame) plane numatytos 2 alternatyvios jo statybos vietos: Klaipėdos mieste ties Melnrage ir Palangos mieste ties Būtinge.
22.7. Išorinio giliavandenio jūrų uosto statytojas organizuoja viešas priemones, siekdamas supažindinti Klaipėdos miesto ir Lietuvos gyventojus su išorinio giliavandenio jūrų uosto paskirtimi, statybos būtinybe ir veiklos perspektyva, taip pat jo reikšme miestui ir valstybei, galimu poveikiu aplinkai ir gyventojams.
23. Pramonės teritorijos:
23.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatyta plėtoti Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną. Šiame bendrojo planavimo dokumente pramonės ir verslo plėtros perspektyvų požiūriu buvo išskirti pramoninių zonų kompleksai. Klaipėdos apskritis patenka į Šiaurės vakarų kompleksą, t. y. Klaipėda–Kretinga–Plungė–Telšiai–Mažeikiai–Šiauliai. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nurodyta, kad teritorinis pramonės ir verslo restruktūrizavimas bus vykdomas nepertraukiamai ir daugiausia priklausys nuo to, kaip Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos bus panaudojamos ekonominei regionų plėtrai.
23.2. Svarbų vaidmenį apskrityje turi ir turės Klaipėdos miestas ir jo aglomeracinė zona, kuri turi būti orientuota pirmiausia į naujų perspektyvių gamybos procesų kūrimą ir plėtojimą apskrityje – skatinant atitinkamai ir tiesiogines užsienio investicijas. Apskrityje pagrindinis pramonės gamybinis potencialas telkiamas regioniniame centre – Klaipėdos mieste, taip pat Kretingos ir Skuodo miestuose. Šiuose miestuose sudaromos palankios teritorinės ir infrastruktūros sąlygos plėtoti gamybą – rezervuoti tam atitinkamas teritorijas ir išlaikyti bei tobulinti jose techninę infrastruktūrą.
23.3. Be svarbiausios pramonės potencialo susitelkimo vietos – Klaipėdos miesto ir šalia jo esančių teritorijų, Bendrajame (generaliniame) plane pramonės teritorijas numatoma plėtoti Būtingėje, Gargžduose, Kretingoje, Skuode, Šilutėje, kitose apskrities gyvenamosiose vietovėse. Visų savivaldybių centruose stiprinamas esamas socialinis ir ekonominis potencialas.
23.4. Apskrityje esamas gamybines teritorijas, kuriose šiuo metu nevykdoma gamyba, numatoma rezervuoti perspektyviniam laikotarpiui, naujai apdirbamajai gamybai ar smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti. Esamos ir numatomos teritorijos pramonei ir verslui plėtoti pateiktos Bendrojo (generalinio) plano 1 priede ir brėžinyje „Ūkio, infrastruktūros ir teritorijų apsaugos nuo ypatingų situacijų brėžinys“.
23.5. Didesnį neigiamą poveikį aplinkai turinčią veiklą rekomenduojama plėtoti Darbėnų pramonės zonoje ir Skuodo pramonės parke. Šilutėje skatinama smulkiosios, neteršiančios aplinkos ir nekeliančios triukšmo pramonės plėtra. Šilutės pramonės zonoje plėtotina žuvies ir vietos žaliavų perdirbimo pramonė.
23.6. Kasybos pramonės teritorijos:
23.6.1. Sėkminga apskrities socialinė ir ekonominė plėtra turi būti grindžiama tausojančiu ir efektyviu negausių vietinių naudingųjų iškasenų naudojimu. Siekiant, kad naudingųjų iškasenų žvalgyba, gavyba ir telkinių eksploatavimas nepakenktų apskrities ir atskirų savivaldybių gamtinei aplinkai, plėtojant kasybos pramonę ir verslą turi būti vadovaujamasi darnios plėtros principais.
23.6.2. Apskrities naudingųjų iškasenų potencialo sklaida ir eksploatuojami karjerai pateikti Bendrojo (generalinio) plano sprendinių brėžinyje „Ūkio, infrastruktūros ir teritorijų apsaugos nuo ypatingų situacijų brėžinys“ ir 2 priede.
23.6.3. Planuojamu laikotarpiu naudingųjų iškasenų (išžvalgytų ir prognozinių) telkiniai turi būti naudojami teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į apskrities rinkos poreikį. Prioritetas teikiamas šiuo metu esamiems išžvalgytiems ir žvalgomiems, dar neeksploatuojamiems ištekliams. Kasybos veikla plėtojama privačių investuotojų iniciatyva, vadovaujantis darnios plėtros principais.
24. Rekreacijos ir turizmo paslaugų plėtra:
24.1. Planuojamu laikotarpiu prioritetas teikiamas verslo plėtrai pajūrio kurortuose (Palangoje ir Neringoje) ir kitose rekreacinėse teritorijose, turinčiose vertingiausių pajūrio ir pamario rekreacinių išteklių (Rusnės miestelyje (Šilutės r. sav., Rusnės sen.), Kintų miestelyje (Šilutės r. sav., Kintų sen.), Drevernos kaime (Klaipėdos r. sav., Priekulės sen.), Svencelės kaime (Klaipėdos r. sav., Priekulės sen.), Karklės kaime (Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen.), Smiltynėje (Klaipėdos m. sav.), Giruliuose (Klaipėdos m. sav., Melnragės ir Girulių sen.), siekiant suformuoti bendrą pajūrio paslaugų ir pramogų juostą, kurioje būtų pakankama paslaugų ir pramogų įvairovė. Ypatingas dėmesys Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse turi būti skiriamas sveikatinimo ir sanatorinio gydymo įstaigų, viešosios ir privačios turizmo infrastruktūros plėtrai. Neringos savivaldybėje rekreacijos ir turizmo paslaugos turėtų būti teikiamos išnaudojant esamus objektus, laikantis saugomoms teritorijoms keliamų reikalavimų.
24.2. Ne pajūrio zonoje esanti Klaipėdos apskrities teritorija dar turi didelį neišnaudotą rekreacinį potencialą, tačiau rekreaciniai ištekliai neparengti lankyti, nepakankamai išplėtota rekreacijos ir turizmo infrastruktūra bei paslaugos. Numatoma apskrities teritorijoje išskirti gyvenamąsias vietoves, kurios būtų pripažintinos plėtotinais turizmo paslaugų centrais. Šių gyvenamųjų vietovių aplinką ir šalia esančių teritorijų rekreacinius išteklius tikslinga pritaikyti poilsiui ir turizmui, plėtoti atitinkamą infrastruktūrą (pažintinių, pramoginių takų tinklas, poilsio ir atokvėpio aikštelės, stovyklavietės), paslaugas (inventoriaus ir įrangos nuomos, maitinimo, apgyvendinimo, ekskursijų ir kitos turizmo paslaugos). Kaip regioninės reikšmės turizmo paslaugų centrus numatoma plėtoti šias gyvenamąsias vietoves: Salantų miestą (Kretingos r. sav.), Priekulės miestą (Klaipėdos r. sav.), Šilutės miestą, Drevernos kaimą (Klaipėdos r. sav., Priekulės sen.), Kintų miestelį (Šilutės r. sav., Kintų sen.), Kartenos miestelį (Kretingos r. sav., Kartenos sen.), Gargždų miestą (Klaipėdos r. sav.), Veiviržėnų miestelį (Klaipėdos r. sav., Veiviržėnų sen.), Agluonėnų kaimą (Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen.), Švėkšnos miestelį (Šilutės r. sav., Švėkšnos sen.), Juknaičių kaimą (Šilutės r. sav., Juknaičių sen.), Gardamo miestelį (Šilutės r. sav., Gardamo sen.). Skuodo rajono savivaldybėje esančias gyvenamąsias vietoves – Mosėdžio miestelį (Skuodo r. sav., Mosėdžio sen.) ir Barstyčių miestelį (Skuodo r. sav., Barstyčių sen.), taip pat Kintų miestelį (Šilutės r. sav., Kintų sen.) numatoma plėtoti kaip kurortines teritorijas. Kintų, Mosėdžio ir Barstyčių miesteliuose turi būti kuriama speciali kurortinio (sanatorinio) gydymo, turizmo ir poilsio infrastruktūra, tvarkoma rekreacinė aplinka. Numatoma komercinti medžioklės ūkį ir plėtoti kitų rekreacinių veiklų gamtinėje aplinkoje infrastruktūrą (mėgėjų žvejybos, paukščių stebėjimo, pasivaikščiojimo ir ramaus poilsio gamtoje ir kt.).
24.3. Prioritetine veikla apskrities upių, marių ir jūros (išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, krašto apsaugos, Būtingės infrastruktūros plėtros, ypač saugomas teritorijas) pakrantėse tikslinga laikyti rekreacinę veiklą, smulkiosios rekreacinės laivybos, dviračių ir pėsčiųjų turizmo takų tinklo sukūrimą. Šilutės rajono savivaldybėje prie Nemuno ir Skirvytės upių tikslinga plėtoti stintų žvejybai skirtą infrastruktūrą, įrengti mobilias ir stacionarias prieplaukas.
24.4. Plėtotinuose turizmo paslaugų centruose, kurortinėse teritorijose ir kurortuose, taip pat šalia jų esančiose teritorijose skatinama privati iniciatyva teikti turizmo ir rekreacijos, ypač pramogų, paslaugas – Palangoje ir Šventojoje (Palangos m. sav.), apgyvendinimo ir maitinimo – Šilutės rajono, Skuodo rajono, Klaipėdos rajono ir Kretingos rajono savivaldybių rekreacinių išteklių zonose. Pramogų paslaugas taip pat siūloma plėtoti teritorijoje prie Salantų miesto (Kretingos r. sav.), Juknaičių kaimo (Šilutės r. sav., Juknaičių sen.), Švėkšnos miestelio (Šilutės r. sav., Švėkšnos sen.) ir Agluonėnų kaimo (Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen.) gyvenamųjų vietovių (Poškos karjeruose), Gargždų miestą juosiančiuose karjeruose.
25. Kiti verslo plėtros sprendiniai:
25.1. Siekiant apskrityje sukurti aplinką, palankią smulkiajam ir vidutiniam verslui, nustatytos gyvenamosios vietovės, kuriose tikslinga plėtoti verslo infrastruktūrą. Tai regiono plėtros pocentriai – Gargždų miestas, Kretingos miestas ir Neringos miestas (kurortas), lokaliniai centrai – Priekulės miestas, Salantų miestas, Skuodo miestas, Šilutės miestas, Švėkšnos miestelis (Šilutės r. sav., Švėkšnos sen.), taip pat plėtros centrai – Klaipėdos miestas, Palangos miestas (kurortas). Juose turi būti plėtojamos finansinės, konsultacinės ir kitos verslo paslaugos ūkio subjektams, remiama įmonių, teikiančių tokias paslaugas, veikla.
25.2. Gerinant verslo aplinką kaimo gyvenamosiose vietovėse ir didinant paslaugų įvairovę gyventojams, verslo paslaugas numatoma plėtoti visų savivaldybių seniūnijų centruose, Bendrajame (generaliniame) plane išskirtuose kaip regiono urbanistinio karkaso lokaliniai centrai.
25.3. Planuojant viešųjų logistikos centrų ir jų infrastruktūros plėtrą, numatomos teritorijos šalia pagrindinių geležinkelių, automobilių, jūrų uosto ir kitos transporto infrastruktūros, leisiančios užtikrinti įvairiarūšio transporto naudojimą. Siekiant paskirstyti tranzitinio transporto srautus ir išvengti jų koncentracijos Klaipėdoje, sudaromos sąlygos plėtoti privačių logistikos centrų veiklą ir kitose tam palankiose apskrities zonose. Toliau nuo Klaipėdos miesto siūloma įrengti logistikos centrus krovos, sandėliavimo ir transportavimo darbams, kuriems nebūtinas tiesioginis ryšys su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu.
25.4. Infrastruktūros plėtrai numatoma teritorija Būtingėje. Jai aptarnauti turėtų būti suformuojamas naujas infrastruktūros koridorius nuo Kūlupėnų kaimo (Kretingos r. sav., Kūlupėnų sen.) iki Darbėnų miestelio (Kretingos r. sav., Darbėnų sen.). Su šios teritorijos plėtra susijusį daugiarūšio transporto centrą siūloma įrengti Darbėnų miestelyje. Tai sudarys apskrities šiaurinių teritorijų ekonominės plėtros prielaidas, taip pat minimaliai paveiks vertingus pajūrio kraštovaizdžius.
VII SKYRIUS
REKREACIJOS IR TURIZMO PLĖTROS BEI KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPRENDINIAI
26. Rekreacijos ir turizmo plėtros gairės:
26.1. Klaipėdos apskrities rekreaciniai ištekliai patenka į 5 Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytus rekreacinius arealus. Vienam iš jų (Pajūrio) nustatytas aukščiausias rekreacijos plėtros lygmuo (areale plėtojamos nacionalinės rekreacinės sistemos). Šilutės–Pagėgių ir Gargždų–Skuodo rekreaciniams arealams nustatytas vidutinis rekreacijos plėtros lygmuo (areale plėtojamos regioninės rekreacinės sistemos). Kituose arealuose plėtojamos vietinės rekreacinės sistemos. Svarbiausios rekreacijos plėtros kryptys nustatytos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalyje „Rekreacinės teritorijos“ ir Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijų brėžinys“.
26.2. Klaipėdos regionas – tai rekreacinis pajūrio regionas, kurio turtas – konkurencingi Lietuvos ir Europos mastu turizmo ištekliai, gamtos paveldas, kraštovaizdžio įvairovė. Svarbiausios turizmo rinkos yra Lietuva, Lenkija, Vokietija, Skandinavijos šalys, Minskas, Sankt Peterburgas, Maskva. Mažiau patrauklių (nutolusių nuo pajūrio) regiono rekreacinių išteklių turizmo rinkos – Klaipėdos, Mažeikių, Šiaulių miestai. Siekiant plėtoti turizmą regione, planuojama sujungti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų rekreacinių arealų plėtrą ir sukurti bendrą rekreacinių teritorijų ir viešosios turizmo infrastruktūros sistemą. Ją sudarytų šios teritorijos: kurortai, kurortinės teritorijos, turizmo paslaugų centrai, rekreacinės statybos arealai, viešosios turizmo infrastruktūros plėtros teritorijos.
26.3. Konkurencingiausius pajūrio ir pamario rekreacinius bei turizmo išteklius, esančius Palangos kurorte, Klaipėdos mieste, Pajūrio regioniniame parke, Karklės kaime (Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen.), Drevernos kaime (Klaipėdos r. sav., Priekulės sen.), Svencelės kaime (Klaipėdos r. sav., Priekulės sen.), Kintų miestelyje (Šilutės r. sav., Kintų sen.) ir Ventės kaime (Šilutės r. sav., Kintų sen.), gretimoje Rusnės saloje (Šilutės r. sav., Rusnės sen.) ir Neringos mieste, intensyviai turizmo plėtrai būtiną viešąją infrastruktūrą (Tarptautinį Palangos oro uostą, Šventosios ir Klaipėdos valstybinius jūrų uostus bei prieplaukas), turizmo paslaugų ir pramogų infrastruktūrą Palangos mieste, Šventojoje (Palangos m. sav., Šventosios sen.), Klaipėdos mieste ir plėtojamuose turizmo paslaugų centruose Priekulės mieste, Drevernos kaime (Klaipėdos r. sav., Priekulės sen.) ir Rusnės miestelyje (Šilutės r. sav., Rusnės sen.) planuojama sujungti greitaeigio viešojo susisiekimo transporto linija nuo Šventosios (Palangos m. sav., Šventosios sen.) iki Kintų miestelio (Šilutės r. sav., Kintų sen.). Ši idėja konkretizuojama rengiant Klaipėdos miesto, Palangos miesto, Klaipėdos rajono ir Šilutės rajono savivaldybių bendruosius planus, greitaeigio viešojo susisiekimo transporto linijos nuo Šventosios (Palangos m. sav., Šventosios sen.) iki Kintų miestelio (Šilutės r. sav., Kintų sen.) galimybių studiją ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentą.
27. Rekreacijos ir turizmo plėtros prioritetai:
27.1. Klaipėdos apskrityje plėtojami kurortai Palanga ir Neringa (Nida, Juodkrantė, Preila, Pervalka). Čia kuriama speciali kurortinio (sanatorinio) gydymo, turizmo ir poilsio infrastruktūra, aplinka pritaikoma neįgaliųjų reikmėms. Palangos miesto ir Neringos savivaldybių teritorijos bendrųjų planų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, sprendiniais turi būti užtikrinta gamtinių ir gydomųjų išteklių apsauga, nustatytas išteklių naudojimo intensyvumas ir pobūdis, kurortams būdingas užstatytų teritorijų ir želdynų santykis, suformuota viešoji turizmo infrastruktūra (pėsčiųjų ir dviračių takai, informacijos sistema, viešieji paplūdimiai ir želdynai, uždaros ir atviros sporto, sveikatingumo aikštelės ir kt.).
27.2. Klaipėdos apskrityje numatomos plėtoti, siekiant kurortinės teritorijos statuso, šios gyvenamosios vietovės: Rusnės miestelis ir Kintų miestelis, Barstyčių miestelis ir Mosėdžio miestelis, Giruliai (su Melnrage II) (Klaipėdos m. sav.), Smiltynė (Klaipėdos m. sav.). Kurortinės teritorijos statusas suteikiamas vadovaujantis Kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašu ir Kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms ir panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350 „Dėl Kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo, Kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo ir Kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. Rusnės salos (Šilutės r. sav., Rusnės sen.) rekreaciniai ištekliai planuojamu laikotarpiu gali būti konkurencingi tarptautinėje turizmo rinkoje, o Barstyčių miestelio (Skuodo r. sav., Barstyčių sen.) ir Mosėdžio miestelio (Skuodo r. sav., Mosėdžio sen.) – Lietuvos ir pajūrio regiono turizmo rinkoje. Šiose vietovėse turi būti plėtojama apgyvendinimo, sveikatingumo, kūno kultūros, maitinimo, pramogų infrastruktūra, turizmo ir poilsio paslaugos, atitinkančios gamtos išteklius ir sezoninius turizmo rinkų poreikius.
27.3. Turizmo paslaugų centrai:
27.3.1. Siekiant sudaryti galimybes plėtoti turizmą ir poilsio paslaugas, pritaikyti turizmo poreikiams kultūros paveldo ir kraštovaizdžio objektus apskrities kaimo gyvenamosiose vietovėse, esančiose pamaryje ir nutolusiose nuo pajūrio, siūloma plėtoti kaip turizmo paslaugų centrus šias gyvenamąsias vietoves: Salantų miestą (Kretingos r. sav.), Priekulės miestą (Klaipėdos r. sav.), Šilutės miestą, Drevernos kaimą (Klaipėdos r. sav., Priekulės sen.), Rusnės miestelį (Šilutės r. sav., Rusnės sen.), Kintų miestelį (Šilutės r. sav., Kintų sen.), Kartenos miestelį (Kretingos r. sav., Kartenos sen.), Gargždų miestą (Klaipėdos r. sav.), Veiviržėnų miestelį (Klaipėdos r. sav., Veiviržėnų sen.), Agluonėnų kaimą (Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen.), Švėkšnos miestelį (Šilutės r. sav., Švėkšnos sen.), Juknaičių kaimą (Šilutės r. sav., Juknaičių sen.), Gardamo miestelį (Šilutės r. sav., Gardamo sen.). Išplėtoti šie centrai teiktų paslaugas rekreacinių teritorijų ir rekreacinių statybos arealų, nutolusių nuo pajūrio, nuolatiniams ir laikiniems gyventojams, lankytojams ir verslo subjektams.
27.3.2. Turizmo paslaugų centruose plėtojamos šios paslaugos: ekskursijų, turizmo informacijos, gidų, apgyvendinimo, vežimo, maitinimo, pramogų ir kitos turizmo paslaugos. Bendrojo (generalinio) plano 27.3.1 papunktyje nurodytų miestų ar miestelių bendruosiuose ar teritorijų detaliuosiuose planuose turi būti rezervuotos teritorijos viešajai turizmo infrastruktūrai (pėsčiųjų ir dviračių takai, informacijos sistema, viešieji paplūdimiai, prieplaukos, vasaros ir žiemos sporto, sveikatingumo aikštelės ir kt.) plėtoti, suformuotos palankios sąlygos ir infrastruktūra turizmo verslui plėtoti.
27.4. Rekreacinės statybos arealai (rekreacinės teritorijos):
27.4.1. Rekreacinės statybos arealai nustatyti teritorijoms, esančioms už valstybinių parkų ir valstybinių draustinių ribų ir pasižyminčioms turizmo ištekliais. Jos išsidėsto aplink rekreacijai naudojamus ar tinkamus naudoti ežerus bei upes ir siejamos su susiformavusių poilsiautojų ir turistų srautų kryptimis, planuojamomis nacionalinėmis, regioninėmis turizmo trasomis. Šiuose arealuose prioritetas teikiamas poilsio ir turizmo veiklai, patvirtinto Bendrojo (generalinio) plano nustatyto masto (didelio, vidutinio ir mažo) rekreacinės paskirties statyboms, vadovaujantis savivaldybės teritorijos bendrojo plano nuostatomis. Rekreacinės statybos arealų planavimas ir tvarkymas vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu ir kitais teisės aktais. Savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose turi būti numatyti bendri rekreacinės statybos arealų teritorijų inžinerinio parengimo, aprūpinimo geriamuoju vandeniu, nuotekų sistemomis, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ir energijos taupymo principai, taip pat bendrieji užstatymo intensyvumo ir aukštingumo parametrai.
27.4.2. Rekreacinės statybos arealuose vykdomos statybos skirtos viešosioms ir privačioms turizmo paslaugoms (apgyvendinimo, maitinimo, motelių, kempingų, stovyklų, stovyklaviečių ir kt.) teikti, taip pat statomi vasarnamiai, plėtojama viešoji turizmo infrastruktūra (paplūdimiai, dviračių, pėsčiųjų, slidžių, riedučių takai ir trasos, sporto ir sveikatinimo įrenginiai ir kt.). Kaimo turizmo paslaugos gali būti plėtojamos visose apskrities kaimų gyvenamosiose vietovėse. Turizmo paslaugų, poilsio bei reabilitacinės infrastruktūros statiniai statomi vadovaujantis statybos techniniais reglamentais ir turi atitikti normatyvinius statinio saugos ir paskirties reikalavimus.
27.4.3. Siekiant geriau panaudoti apskrities rekreacinius išteklius, siūloma plėtoti vasaros ir žiemos sporto bei pramogų verslą. Pajūrio kurortuose (Neringoje, Palangoje), taip pat Rusnės miestelyje (Šilutės r. sav., Rusnės sen.), Kintų miestelyje (Šilutės r. sav., Kintų sen.), Drevernos kaime (Klaipėdos r. sav., Priekulės sen.), Svencelės kaime (Klaipėdos r. sav., Priekulės sen.), Karklės kaime (Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen.) numatoma plėtoti vandens pramogas (žvejybą, maudynes atviruose vandens telkiniuose ir uždarose patalpose, SPA ir kt.) ir sportą (buriavimo, jėgos aitvarų, burlenčių ir kt.). Nuo jūros nutolusiose kurortinėse teritorijose ir vietovėse planuojama plėtoti žiemos (slidinėjimo, rogučių) ir vasaros (jodinėjimo, golfo, lauko teniso, dviračių, riedučių ir kt.) sporto paslaugas. Tam tikslui tikslinga panaudoti išeksploatuotus karjerus. Klaipėdoje planuojama pastatyti naują 50 metrų ilgio baseiną. Žiemos sporto centrą numatoma įrengti šalia Salantų ir Gargždų miestų, jodinėjimo sporto centrą – netoli Priekulės miesto. Planuojama modernizuoti ir plėtoti Palangos hipodromą. Apskrityje taip pat numatoma plėtoti aviacinį sportą, mėgėjų skraidymą su mažais skraidymo aparatais, skraidyklėmis. Klaipėdos rajono savivaldybėje planuojama plėtoti skrydžių mokymo centrą (lauką) Judrėnų miestelyje (Klaipėdos r. sav., Judrėnų sen.), atnaujinti Dirvupių kaime (Klaipėdos r. sav., Sendvario sen.) esančio aerodromo infrastruktūrą.
27.4.4. Privačiuose žemės sklypuose, esančiuose kaimo gyvenamosiose vietovėse, gali būti vykdoma naujų statinių statyba kaimo turizmo paslaugoms teikti ir esamų individualių gyvenamųjų pastatų bei sodybų rekonstrukcija ir jų pritaikymas kaimo turizmo poreikiams teisės aktų nustatyta tvarka.
28. Viešosios turizmo infrastruktūros ir pakelės paslaugų plėtra:
28.1. Viešoji turizmo infrastruktūra (įvairių rūšių ir lygmenų turizmo trasos, informaciniai ir lankytojų centrai, viešieji paplūdimiai, pažintiniai ir pramoginiai takai, stovyklavietės, pakelės poilsio ir atokvėpio aikštelės, higieniniai ir sanitariniai patogumai, mažųjų laivų uostai ir prieplaukos) plėtojama apskrities rekreacinėse teritorijose. Sprendiniuose išskiriamos viešosios turizmo infrastruktūros plėtros prioriteto teritorijos, kuriose įrengiami paplūdimiai, stovyklavietės, pažintiniai ir pramoginiai takai, apžvalgos aikštelės, atokvėpio aikštelės, poilsiavietės, gali būti teikiamos maitinimo ir nakvynės paslaugos ir kt.
28.2. Viešosios higienos ir sanitarijos paslaugos turistams plėtotinos pakelės miestuose ir miesteliuose, prie turizmo informacijos ir lankytojų centrų, degalinėse ir prie turizmo paslaugų objektų. Už šių objektų plėtojimą ir priežiūrą atsakingos savivaldos institucijos ir privatūs paslaugų teikėjai. Tikslinga viešosios higienos ir sanitarijos paslaugas teikiančius objektus (viešuosius tualetus) įrengti ir eksploatuoti savivaldybių ir seniūnijų centruose, per kuriuos eina nacionalinės autoturizmo, dviračių turizmo trasos. Šios viešosios įstaigos išplėstų tokio tipo įstaigų tinklą, būtų įrengiamos pakelės aikštelėse ir naudojamos ne tik turistų, bet ir vietos gyventojų. Klaipėdos apskrityje siūloma įrengti arba rekonstruoti esamus viešosios higienos ir sanitarijos paslaugas teikiančius viešuosius tualetus šiose gyvenamosiose vietovėse: Šilutės mieste, Rusnės miestelyje (Šilutės r. sav., Rusnės sen.), Kretingos mieste, Salantų mieste (Kretingos r. sav.), Kintų miestelyje (Šilutės r. sav., Kintų sen.), Skuodo mieste, Barstyčių miestelyje (Skuodo r. sav., Barstyčių sen.).
28.3. Viešųjų paplūdimių infrastruktūra ir paslaugos plėtojamos pajūrio juostoje (ties Palanga, Šventąja, Nemirseta, Karkle, Giruliais, Melnrage I, II, Smiltyne, Alksnyne, Juodkrante, Preila, Pervalka, Nida), pamaryje (ties Stariške, Dreverna, Svencele, Kintais), prie apskrities upių ir ežerų, kitų vandens telkinių savivaldybių teritorijų ir miestų bendruosiuose planuose, taip pat specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nurodytose rekreacinėse teritorijose, žemės sklypuose, patvirtintuose savivaldybių tarybų sprendimais. Paplūdimių infrastruktūros plėtra, poilsiautojų srautų reguliavimo priemonės ir kiti pajūrio juostos naudojimo reikalavimai nustatyti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601 „Dėl Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“.
28.4. Klaipėdos apskrityje bendromis savivaldybių ir valstybės institucijų pastangomis siūloma įrengti šias turizmo trasas:
28.4.1. nacionalines dviračių turizmo trasas ir jų atkarpas:
28.4.1.1. „Pajūrio dviračių trasa“: dviračių trasos atkarpa Šilutė–Kintai–Dreverna–Priekulė–Dituva–Kalviai–Klaipėda įrengta įgyvendinant PHARE projektą Nr. 2002/000-620.03.01 „Dviračių žiedo Vakarų Lietuvoje plėtojimas“;
28.4.1.2. nacionalinę tranzitinės paskirties dviračių trasą: Lietuvos Respublikos valstybės siena ties Nida–Pervalka–Preila–Juodkrantė–Klaipėda–Šventoji–Lietuvos Respublikos valstybės siena ties Šventąja. Trasa įrengta PHARE projekto Nr. 2002/000-620.03.01 „Dviračių žiedo Vakarų Lietuvoje plėtojimas“ lėšomis;
28.4.2. regionines dviračių turizmo trasas:
28.4.3. dviračių turizmo trasos gali būti nužymimos: esamais ir naujai tiesiamais dviračių takais, valstybinės reikšmės rajoniniais keliais (jeigu juose eismo intensyvumas atitinka saugaus eismo automobilių keliais reikalavimus), vietinės reikšmės keliais (tarp jų lauko ir miško keliais), miestų, miestelių ir kaimų gatvėmis, kurios nėra valstybinės reikšmės kelio tąsa. Dviračių takai įrengiami už valstybinės reikšmės kelio juostos ribų, jeigu Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus, nenumatyta kitaip;
28.4.4. nacionalines autoturizmo trasas ir jų atkarpas:
28.4.4.1. „Kuršių kelias“: Šilutė–Klaipėda–Palanga–Senoji Įpiltis–Skuodas–Barstyčiai. Trasa reprezentuoja išlikusius Kuršių istorijos ir kultūros reliktus;
28.4.4.2. „Gintaro kelias“: Neringa–Klaipėda–Karklė–Palanga–Šventoji. Trasa reprezentuoja Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio įvairovę, gintaro gavybos ir apdirbimo istoriją;
28.4.4.3. „Žemaitijos kelių“ atkarpa: Palanga–Kretinga (Salantai–Mosėdis)–Plungės link. Trasa reprezentuoja apskrities žemaitiškosios dalies istoriją, kultūrą ir kraštovaizdžio įvairovę;
28.4.5. nacionalines vandens turizmo trasas ir jų atkarpas:
28.4.5.1. „Minija“: Minijos upe nuo Žarėnų iki Uostadvario. Trasa skirta keliauti baidarėmis, valtimis, plaustais ir kitomis bemotorėmis plaukiojimo priemonėmis;
28.4.6. regionines vandens turizmo trasas:
28.4.6.1. „Akmena–Danė“: Danės upe nuo Kretingalės iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto. Trasos atkarpa nuo Kretingalės iki Tauralaukio skirta keliauti bemotorėmis plaukiojimo priemonėmis. Trasos atkarpa nuo Tauralaukio iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto skirta keliauti motorinėmis ir bemotorėmis plaukiojimo priemonėmis, vadovaujantis laivybą reglamentuojančiais teisės aktais;
28.4.6.2. „Klaipėdos (Vilhelmo) kanalas“: trasa skirta motorinėms plokščiadugnėms plaukiojimo priemonėms. Įgyvendinant šį sprendinį, atsižvelgtina į vandens tiekimo miestui ir kitų svarbių valstybės funkcijų būtiną įgyvendinimą;
28.5. Klaipėdos apskrityje, vykdant projektus „Turizmo plėtra Minijos žemupyje ir Kuršių marių vandens trasose“, „Turistinio vandens maršruto Kuršių mariose sukūrimas: Klaipėda–Kaliningradas (Rybačij)“, vandens turistų sustojimo vietose planuojama įrengti prieplaukas Gargždų mieste, Priekulės mieste ir Drevernos kaime (prie Drevernos upelio ties Kuršių marių žiotimis), Preiloje (Neringos sav.) ir Pervalkoje (Neringos sav.) su visa reikiama infrastruktūra. Vykdant projektą „Vandens turizmo (poilsio) infrastruktūros, prieplaukų bei informavimo priemonių įrengimo ir plėtros Kuršių mariose ir Nemuno deltoje (Šilutės prieplaukos (uosto), Kintų, Pakalnės, Povilų ir Minijos prieplaukų) techninės dokumentacijos rengimas“ numatoma parengti 5 prieplaukų (Šilutės prieplaukos (uosto), Kintų miestelio mažųjų laivų prieplaukos, Povilų kaimo prieplaukos, Rusnės miestelio Pakalnės upės prieplaukos ir Minijos kaime Minijos upės prieplaukos) architektūrinius ir techninius projektus, rekonstruoti Šilutės prieplauką, taip pat įrengti vandens kelio ženklus 8 km Šyšos upe, pritaikant ją vandens turizmui.
28.6. Nemuno deltoje ir Kuršių marių akvatorijoje galima vidaus vandenų laivyba. Rytinėje Kuršių marių pakrantėje, Drevernos upelio žiotyse, Kintų, Povilų, Drevernos prieplaukų prieigose vandens turizmo trasos gali būti įrengiamos plokščiadugniams laivams, kurie pritaikyti navigacijai sekliuose (apie 1 m gylio) vandenyse.
28.7. Visose Klaipėdos apskrities savivaldybėse veikia turizmo informacijos centrai (TIC). Tačiau kai kurie jų (Gargždų, Skuodo) yra nutolę nuo svarbiausių turizmo trasų. Dėl to Klaipėdos rajono ir Skuodo rajono savivaldybėms būtų tikslinga įsteigti TIC filialus Priekulės mieste (Klaipėdos r. sav.) ir Mosėdžio miestelyje (Skuodo r. sav., Mosėdžio sen.). Papildomai informacijos paslaugas turistams teikia lankytojų centrai, įrengti Smiltynėje ir Nidoje (Kuršių nerijos nacionalinis parkas), Pakalnės kaime (Nemuno deltos regioninis parkas, Šilutės r. sav., Rusnės sen.), Salantų mieste (Salantų regioninis parkas, Kretingos r. sav.). Iki planuojamo laikotarpio pabaigos numatoma įrengti lankytojų centrą Juodkrantėje (Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Neringos sav.). Turizmo informacijai skleisti siūloma naudoti naujas technologijas – infoterminalus, kuriuos tikslinga įrengti degalinėse arba pakelės paslaugų ir lankymo objektuose.
28.8. Lankytini objektai, kuriuos pirmiausia siūloma parengti turistams lankyti: Klaipėdos apskrityje turistams lankyti pirmiausia turi būti rengiami kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės, pateikti Bendrojo (generalinio) plano 3 priede.
28.9. Turizmo paslaugas (maitinimo, apgyvendinimo, pramogų, laisvalaikio, techninio aptarnavimo, kaimo turizmo) plėtoja privatus verslas. Jos gali būti plėtojamos prie nacionalinio lygmens autoturizmo trasų visur, kur to nedraudžia teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai. Ypač skatintina turizmo paslaugų plėtra (motelių, kempingų įrengimas ir kt.) buvusiose dvarų sodybose.
29. Kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo prioritetai:
29.1. Bendrojo (generalinio) plano sprendiniai atitinka Nacionalinės darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, nustatytą kultūros paveldo išsaugojimo kryptį; pateikiamos sąvokos ir sprendinių turinys atitinka Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius ir kitus nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus.
29.2. Bendrojo (generalinio) plano sprendiniais siekiama išsaugoti kultūros paveldo objektus, skatinant juos naudoti visuomenės reikmėms. Kultūros paveldo globa integruojama į bendras planavimo programas ir projektus. Pateikiami sprendiniai siejami su gamtos paveldo apsaugos reikalavimais ir atitinka aplinkos tvarkymo tikslus, nustatytus Lietuvos ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio konvencijoje.
29.3. Vadovaujantis Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija, Klaipėdos apskrityje miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių vidinės struktūros vystymas turi užtikrinti senamiesčių, istorinių miestų ir miestelių dalių, etnografinių kaimų ir kitų kultūros paveldo vietovių ir objektų apsaugą, o vienas pagrindinių urbanistinio planavimo ir architektūrinio projektavimo tikslų šiose vietovėse turi būti nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga, atgaivinimas ir panaudojimas visaverčiam gyventojų gyvenimo kokybės gerinimui, edukacijos ir kultūrinio turizmo reikmėms.
29.4. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos bei jų apsaugos zonos, nepriklausomai nuo to, į kokią Bendrojo (generalinio) plano funkcinę zoną ar teritoriją jos patenka, tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal jų apsaugos reglamentuose ir / ar nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus saugojimo režimus ir paveldosaugos reikalavimus.
29.5. Kultūros paveldo vertybių tvarkyba ir naudojimas vykdomi pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, strateginius planus, tikslines programas ir tvarkomuosius paveldosaugos darbų projektus.
29.6. Visų archeologijos paveldo objektų tvarkybai nustatyta konservavimo kryptis. Visos neveikiančios kapinės tvarkomos pagal Kapinių tvarkymo taisykles. Jų teritorijoms nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis.
29.7. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai naudojami atsižvelgiant į galimybes pritaikyti juos turizmo, paslaugų, infrastruktūros ir ūkio plėtros poreikiams išsaugant jų vertingąsias savybes ir aplinkos kontekstą. Bendrajam turizmui Klaipėdos apskrityje kaip prioritetiniai naudotini:
29.7.1. kultūros paveldo objektai, esantys prie nacionalinių automobilių, nacionalinių ir regioninių dviračių, nacionalinių ir regioninių vandens turizmo trasų;
29.7.3. kultūrine verte pasižymintys sakralinio architektūros paveldo objektai (nurodyti Bendrojo (generalinio) plano 3 priede);
29.8. Specializuotam kultūriniam, pažintiniam turizmui Klaipėdos apskrityje naudotini:
29.9. Kultūros paveldo objektų, siejamų su turizmo trasomis, esančių rekreaciniuose arealuose, taip pat turizmo plėtros zonoje ir netoli jos, ženklinimas turi būti prioritetinis ir jie rengiami intensyvesniam lankymui. Kaip prioritetiniai turistams lankyti rengiami kultūros paveldo objektai, esantys prie dviračių turizmo (ne toliau kaip 5 km nuo trasos), autoturizmo (ne toliau kaip 20 km nuo trasos) trasų. Prioritetinių turistams lankyti rengiamų kultūros paveldo objektų sąrašas pateiktas Bendrojo (generalinio) plano 4 priede.
29.10. Išskirtinis apskrities nekilnojamojo kultūros paveldo bruožas yra kurortinės architektūros ir urbanistinio paveldo pavyzdžiai ir kompleksai Neringos mieste (Juodkrantėje, Preiloje, Pervalkoje ir Nidoje), Smiltynėje (Klaipėdos m. sav.), Palangos mieste, Šventojoje (Palangos m. sav.), Melnragėje (Klaipėdos m. sav.), Giruliuose (Klaipėdos m. sav.), Rusnės miestelyje (Šilutės r. sav., Rusnės sen.), etnografinių žvejų sodybų, pajūrio ir pamario žvejų kaimų fragmentai Nidoje (Neringos sav.), Juodkrantėje (Neringos sav.), Preiloje (Neringos sav.), Pervalkoje (Neringos sav.), Karklės kaime (Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen.), Rusnės saloje (Šilutės r. sav., Rusnės sen.) ir Minijos kaime (Šilutės r. sav., Kintų sen.), Ventės kaime (Šilutės r. sav., Kintų sen.), Kintų miestelyje (Šilutės r. sav., Kintų sen.), Drevernos kaime (Klaipėdos r. sav., Priekulės sen.); jūros uosto fortifikaciniai, laivų statybos ir laivybos, sandėliavimo statiniai, jų kompleksai ir įrenginiai Klaipėdos mieste (Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas ir kt.). Šių grupių kultūros paveldo objektams Klaipėdos apskrityje, siekiant išsaugoti regiono savitumą, turėtų būti teikiamas prioritetas planuojant ir rengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, strateginius planus, tikslines programas ir tvarkomuosius paveldosaugos darbų projektus.
29.11. Dvarų sodybų apskrityje naudojimo perspektyva siejama su rekreacinio naudojimo plėtra ir turizmu. Į Kultūros paveldo objektų registrą įtrauktos dvarų sodybos tvarkomos pagal jų apsaugos reikalavimus. Turizmo (maitinimo, apgyvendinimo, pramogų, laisvalaikio, techninio aptarnavimo, kaimo turizmo) paslaugas plėtoja privatus verslas. Jos gali būti plėtojamos prie nacionalinių ir regioninių dviračių ir autoturizmo trasų visur, kur to nedraudžia teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai.
29.12. Klaipėdos apskrities kaimo gyvenamosiose vietovėse plėtojant žemės ūkio veiklą, o pajūryje – nepramoninę žvejybą, turi būti išsaugomos vertingosios savybės ir būdingas istorinis kraštovaizdis (smulki kraštovaizdžio sąskaida, tradicinės medžio architektūros paveldo objektai ir autentiškumas). Etnografinių kaimų apskrityje neišliko, dėl to ypač saugotinos etnografinės sodybos, kurių daugiausia yra Kretingos rajono ir Skuodo rajono savivaldybėse.
29.13. Planuojant miestų, miestelių ir kaimų plėtrą, privaloma atsižvelgti į vertingąsias urbanistikos paveldo savybes. Saugomi vertingos istorinės urbanistinės erdvės struktūros bruožai, medinio architektūros paveldo objektai, gamtinės aplinkos kontekstas.
29.14. Klaipėdos apskrities teritorijoje tikslinga tyrinėti ir supažindinti visuomenę su Antrojo pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų sistema, išsidėsčiusia visos apskrities teritorijoje.
29.15. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nurodytus kultūros paveldo objektų sankaupos arealus tikslinga tvarkyti išryškinant vyraujančių kultūros paveldo objektų tarpusavio sąveiką ir gamtinės aplinkos reikšmę. Arealų teritorinės apsaugos ribos detalizuojamos savivaldybės bendruosiuose planuose. Apsaugos teritorinės priemonės konkretizuojamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ir detaliuosiuose planuose, taip pat objektų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, individualiuose apsaugos reglamentuose (tipiniai apsaugos reglamentai, jeigu individualūs reglamentai nenustatyti).
29.16. Klaipėdos apskrityje išskiriami šie kultūros paveldo objektų sankaupos arealai: Skuodo–Salantų (etnokultūrinis ir archeologinis palikimas), Senosios Įpilties (archeologinis ir mitologinis paveldas), Palangos–Šventosios (kultūrinis ir urbanistinis paveldas), Kretingos (vyrauja sakralinis ir kultūrinės raiškos paveldas), Gargždų (archeologinis ir kultūrinės raiškos paveldas), Klaipėdos (urbanistinis ir jūrinis paveldas), Neringos (etnokultūrinis, archeologinis paveldas), Rusnės–Šilutės (etnokultūrinis paveldas), Veiviržo (archeologinis paveldas), Priekulės (kultūrinės raiškos paveldas). Klaipėdos miestas, Palangos miestas (kartu su Šventąja), Neringos miestas (Nida) ir Rusnės miestelis yra apskrities kultūros paveldo reprezentaciniai centrai.
29.17. Apskrities kultūros paveldo išsaugojimui užtikrinti numatomos kultūros paveldo pritaikymo viešai naudoti priemonės. Klaipėdos apskrities kraštovaizdžiui reikšmingiausių kultūros paveldo objektų ir vietovių tvarkyba ir naudojimas pateikti Bendrojo (generalinio) plano 5 priede. Šios priemonės pateiktos pagal savivaldybes ir objektų rūšis. Galimos kultūros paveldo objektų pritaikymo priemonės pateikiamos remiantis Kultūros vertybių registro duomenimis ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.
VIII SKYRIUS
TECHNINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS SPRENDINIAI
30. Transporto infrastruktūros plėtros sprendiniai (Bendrojo (generalinio) plano brėžinys „Ūkio, infrastruktūros ir teritorijų apsaugos nuo ypatingų situacijų brėžinys“):
30.1. Transporto infrastruktūros vystymo sprendinių prielaidos ir tikslai:
30.1.1. Transporto infrastruktūros plėtros sprendiniai priimti įvertinus esamą apskrities susisiekimo sistemos būklę, pagrindinių jos plėtrą skatinančių veiksnių tendencijas, kituose Bendrojo (generalinio) plano skyriuose pateiktus sprendinius.
30.1.2. Klaipėdos apskrities transporto sektoriaus potencialas nėra išnaudojamas dėl kokybinių infrastruktūros trūkumų. Todėl perspektyvoje būtina šiuos trūkumus šalinti ir priartinti susisiekimo sistemos kokybę prie Europos Sąjungos standartų. Klaipėdos apskritis, būdama vienas iš Europos Sąjungos regionų, dėl esamo palankaus automobilių kelių ir geležinkelių tinklo turi galimybių integruotis į vientisą Europos Sąjungos kombinuotojo (daugiarūšio) transporto sistemą. Transporto infrastruktūros vystymo tikslai yra šie:
30.1.2.1. integruoti svarbiausias Klaipėdos apskrities magistrales į transeuropinius tinklus ir plėtoti regioninės reikšmės transporto infrastruktūros jungtis su pagrindinėmis tarptautinėmis magistralėmis;
30.1.2.2. plėtoti Klaipėdos apskrities daugiarūšio transporto sistemą – gerinti atskirų transporto rūšių sąveiką ir integruoti ją į Europos Sąjungos daugiarūšio transporto tinklą bei paslaugų rinką;
30.1.2.3. užtikrinti palankias tranzito sąlygas apskrityje – formuoti patikimos tranzitinės valstybės ir apskrities įvaizdį, konkuruojant su kaimyninėmis apskritimis;
30.1.2.4. gerinti apskrities susisiekimą su Lietuvos administraciniais centrais, tobulinant transportinio tinklo infrastruktūrą, gerinti susisiekimą tarp apskrities savivaldybių ir seniūnijų centrų techninėmis bei organizacinėmis priemonėmis;
30.1.2.5. vystyti subalansuotą transporto sistemą – maksimaliai išnaudoti turimą atskirų rūšių transporto infrastruktūrą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai, didinti vežimų greitį, operatyvumą ir gerinti kitus vežimų kokybinius rodiklius;
30.1.2.6. modernizuoti apskrities tarptautinės, nacionalinės ir regioninės reikšmės transporto infrastruktūrą, atsižvelgiant į perspektyvinius poreikius ir užtikrinant tarptautinius bei vietinius pervežimus visų rūšių transportu;
30.1.2.7. didinti viešojo transporto vaidmenį savivaldybių ir visos apskrities susisiekimo sistemoje – teikti prioritetą šiai transporto rūšiai, atnaujinti stočių infrastruktūrą ir gerinti keleivių aptarnavimą, diegti integruotas informavimo priemones, gerinti susisiekimą su visuomeninio transporto stotimis, spręsti dėl integruoto bilieto įdiegimo sąlygų ir galimybių tuo pačiu bilietu pasinaudoti vykstant kelių rūšių transportu;
30.1.2.8. gerinti susisiekimo tarp Europos Sąjungos vidaus valstybių narių kokybę – mažinti žvyrkelių skaičių pasienyje su Latvijos Respublika ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, gerinti pasienio kelių dangų kokybę ir techninius parametrus, pertvarkyti pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą pagal Šengeno teisyno ir tarptautinius reikalavimus;
30.2. Automobilių keliai:
30.2.1. Siekiant mažinti neigiamą tranzitinio transporto poveikį, gatvių apkrovą, transporto taršą ir avaringumą apskrities miestuose, įrengti Palangos rytinį (Pajūrio transporto koridorius Palanga–Klaipėda–Šilutė–Pagėgiai) aplinkkelį ir po 2020 metų Kretingos šiaurinį miesto aplinkkelį (TINA transporto koridorius Klaipėda–Šiauliai–Panevėžys–Lyda E272/E85), vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu ir Palangos rytinio aplinkkelio specialiojo plano sprendiniais.
30.2.2. Plečiant ir modernizuojant automobilių kelių transporto tinklą, numatomas transeuropinio Rytų–Vakarų IXB transporto koridoriaus šakos Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Minskas–Kijevas E85/E28 kelio tęsinys iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (pietinis ir šiaurinis uosto išvažiavimai / įvažiavimai, aplenkiantys miesto centrinę dalį), vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu. Sanglaudos fondo lėšomis bus įgyvendintas pietinio privažiuojamojo kelio į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą projektas. Klaipėdos miesto pietinį apvažiavimą numatoma įrengti ties Laistų kaimu (Klaipėdos r. sav., Dovilų sen.) ir Budelkiemiu (Klaipėdos m. sav.). Numatomas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto centrinis išvažiavimas / įvažiavimas su 2 lygių sankryžomis Baltijos prospekte iki Nemuno gatvės, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1239 „Dėl miestų, kurie neturi aplinkkelių, gatvių, kurios yra Europos tarptautinio kelių tinklo kelių tęsiniai, sąrašo patvirtinimo“ patvirtinti kaip Europos kelių tinklo tęsinys Klaipėdos mieste. Pagrįstai argumentavus ir pagrindus skaičiavimais, bus įrengtos 2 lygių sankryžos Baltijos prospekte iki Nemuno gatvės.
30.2.3. Siekiant subalansuotos Klaipėdos apskrities transporto infrastruktūros plėtros, planuojama rekonstruoti kai kuriuos magistralinių kelių A11 Šiauliai–Palanga ir A13 Klaipėda–Liepoja ruožus ir krašto kelią Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožą Klaipėda–Šilutė (iki Pagėgių savivaldybės ribos). Siekiant padidinti važiavimo greitį, visas kelias A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda turėtų būti rekonstruotas pagal automagistralėms keliamus reikalavimus.
30.2.4. Planuojama įrengti Priekulės aplinkkelį pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinius, Švėkšnos miestelio, Darbėnų, Kretingos pietinį (po 2020 metų) aplinkkelius pagal Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu. Pagal šią programą kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė estakados statyba yra rezervinis projektas. Šią estakadą planuojama įrengti pagal Šilutės rajono savivaldybės specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Krašto kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 196,60–205,38 km ruožas bus rekonstruotas vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais. Planuojama įrengti vietinius Jokūbavo (Kretingos r. sav., Žalgirio sen.), Kūlupėnų (Kretingos r. sav.), Salantų (Kretingos r. sav.), Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r. sav., ), Lenkimų (Skuodo r. sav.), Barstyčių (Skuodo r. sav.), Ylakių (Skuodo r. sav.), Švėkšnos (Šilutės r. sav.), Vėžaičių (Klaipėdos r. sav.) aplinkkelius ir pietinį Šilutės miesto apvažiavimą į Rusnę nuo krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, prieš tai įvertinus šių aplinkkelių poreikį ekonominiu požiūriu.
30.2.5. Siekiant racionaliai paskirstyti automobilių srautus ir organizuoti eismą tarp naujų gyvenamųjų kvartalų, numatoma Klaipėdos miesto gatves, esančias kairėje kelio pusėje, sujungti tik per esamas skirtingų lygių sankryžas su dešinėje kelio pusėje esančiomis naujų gyvenamųjų kvartalų gatvėmis.
30.2.6. Numatoma gerinti susisiekimo kokybę Lietuvos–Latvijos ir Lietuvos–Rusijos Federacijos Kaliningrado srities pasienyje: gerinti pasienio kelių techninius parametrus, asfaltuoti žvyrkelius, diegti eismo saugumo priemones.
30.2.7. Susisiekimo sistemos kokybei gerinti numatoma rekonstruoti labiausiai apkrautus, avaringiausius valstybinės reikšmės krašto ir rajoninių kelių ruožus, renovuoti ir modernizuoti vietinės reikšmės kelius. Atsižvelgiant į susisiekimo sistemos raidos tendencijas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu ir kitais teritorijų planavimo dokumentais, konkretizuoti Klaipėdos apskrities automobilių kelių sistemos plėtros ir modernizavimo sprendiniai pateikti Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Ūkio, infrastruktūros ir teritorijų apsaugos nuo ypatingų situacijų brėžinys“.
30.2.8. Siekiant sumažinti automobilių srautą į Kuršių neriją turizmo sezono metu, numatoma prie perkėlų suplanuoti ir įrengti talpias automobilių saugojimo ir stovėjimo aikšteles. Jose turi būti teikiamos automobilių saugojimo paslaugos.
30.2.9. Konkretizuotuose sprendiniuose siūlomi kelių darbai, neįtraukti į Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą, bus vykdomi tik atsižvelgus į finansavimą po planuojamojo laikotarpio arba savivaldybės lėšomis.
30.3. Geležinkelių infrastruktūra:
30.3.1. Klaipėdos apskrities teritorijoje svarbiausia geležinkelių tinklo linija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, – valstybinės reikšmės magistralinė geležinkelių linija, tarptautinio geležinkelių linijų tinklo dalis, IX transporto koridoriaus IXB atšaka Minskas–Vilnius–Klaipėda. Siekiant užtikrinti susisiekimą su Klaipėdos miestu, Vilniaus miestu ir valstybės siena su Baltarusija, numatoma tobulinti ir plėtoti esamą geležinkelių infrastruktūrą, diegti naujas technologijas geležinkelio juostoje. Numatoma sukurti įvairiarūšio transporto infrastruktūrą, skatinančią dažniau naudotis geležinkeliu. Klaipėdos apskrities teritorijoje numatyta ilginti stočių kelius (iki suvienodinto ilgio – 1 050 metrų), įrengti automobilių kelių sankirtas su geležinkeliu skirtinguose lygiuose ir elektrifikuoti geležinkelių liniją Radviliškis–Klaipėda. Siekiama modernizuoti geležinkelių liniją Kaišiadorys–Klaipėda, kad keleiviniai traukiniai pasiektų 160 km/h, o prekiniai – 120 km/h greitį.
30.3.2. Numatoma padidinti geležinkelių tinklo tankumą ir rišlumą modernizuojant IXB koridoriaus jungtis su Klaipėdos valstybinių jūrų uostu ir įgyvendinti šiuos Klaipėdos geležinkelio mazgo rekonstrukcijos ir plėtros projektus:
30.3.3. Siekiant pasirengti galimai geležinkelių infrastruktūros plėtrai po planuojamojo laikotarpio ir suderinti Klaipėdos apskrities viešuosius interesus su vežimo geležinkeliu verslo plėtros tikslais, numatoma parengti geležinkelių infrastruktūros plėtros Klaipėdos apskrityje galimybių studijas, kuriose turi būti išnagrinėti šie klausimai:
30.3.3.1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais, numatomas naujų geležinkelių linijų Darbėnai–Palanga (Būtingė) ir Skuodas–Mažeikiai įrengimas, Klaipėdos apskrities keleivių stočių rekonstrukcija;
30.3.3.3. keleivių vežimo traukiniais geležinkelio ruožu Pagėgiai–Šilutė–Klaipėda–Kretinga–Skuodas atkūrimas, esamų keleivių traukinių stočių rekonstrukcija ir galimų naujų keleivių stočių įtraukimas Klaipėdos miesto teritorijoje, Traksėdžių kaime (Šilutės r. sav., Saugų sen.);
30.4. Oro transportas:
30.4.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais, civilinės aviacijos sektoriuje numatoma plėtoti: mažesnius civilinius ir sportinius Klaipėdos (Klaipėdos r. sav., Sendvario sen., Dirvupių k.) ir Kartenos (Kretingos r. sav., Kartenos sen., Dauginčių k.) aerodromus, taip pat Šilutės aerodromą, priklausantį Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Savanoriškos krašto apsaugos aviacijos eskadrilei. Planuojama modernizuoti Tarptautinį Palangos oro uostą.
30.4.2. Aviacinė lauko aikštelė (Neringos sav.) ir jos apsaugos zonos turi būti nustatytos apsaugos zonas reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
30.5. Jūrų ir vidaus vandenų transportas:
30.5.1. Numatoma įrengti išorinį giliavandenį jūrų uostą. Jo statybos vieta turi būti parinkta atlikus 2 alternatyvų vertinimą (išanalizavus giliavandenio jūrų uosto užnugario infrastruktūros sukūrimo iki valstybės rytinės sienos alternatyvas, demografines urbanistinių centrų kūrimo prielaidas) ir strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV). Tiksli išorinio giliavandenio jūrų uosto statybos vieta bus parinkta vadovaujantis Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais ir įvertinus kompetentingų tarptautinių organizacijų išvadas bei rekomendacijas. Kol nėra apsispręsta dėl statybos vietos, numatomos 2 alternatyvios vietos šiam uostui ir jo lydimosios infrastruktūros kompleksui įrengti:
30.5.1.1. pirma alternatyva – įrengti išorinį giliavandenį jūrų uostą Klaipėdos mieste (ties Melnrage). Su juo susijusiam geležinkelio kelynui teritorija planuojama Kopūstų kaime (Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen.), taip pat bus tiesiamos kelių ir geležinkelio jungtys Klaipėdos mieste ties Melnrage;
30.5.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais, numatoma vykdyti krantinių rekonstravimo ir statybos, gilinimo, uosto laivybos kanalų gilinimo ir platinimo, geležinkelių ir privažiuojamųjų automobilių kelių remonto ir statybos darbus, sutvarkyti privažiavimą į daugiarūšio transporto krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje, pastatyti naują keleivių ir krovinių terminalą Klaipėdos mieste, mažųjų laivų ir jachtų uostą, kuris vienu metu galės priimti iki 150 nedidelių laivų ir jachtų.
30.5.3. Plėtojant vandens turizmo infrastruktūrą, numatoma atstatyti Šventosios valstybinį jūrų uostą, skirtą pramoginiams, kruiziniams bei žvejybos laivams aptarnauti, plėtoti vandens transporto ir vandens turizmo trasų Nemuno upe, Nemuno deltoje ir Kuršių mariose infrastruktūrą:
30.5.3.1. numatoma atgaivinti vidaus vandens transporto kelią E41 (Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos) ir jį integruoti į Europos tarptautinius vandens kelių tinklus E60 (nuo Gibraltaro iki Archangelsko per Kylio kanalą, Baltijos šalių vidaus vandenų kelius, Sankt Peterburgą ir per Rusijos vidaus vandenų kelių tinklą iki Baltosios jūros), E70 (jungiantį Klaipėdą su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių tinklu per Kaliningradą);
30.5.3.2. vadovaujantis Kompleksinio vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Klaipėda–Kaunas galimybių studija, numatoma tarptautinės reikšmės vidaus vandenų transporto kelią (E41) pritaikyti krovininei ir keleivinei laivybai, kompleksiškai sutvarkant visą kelio infrastruktūrą; siekiant pagerinti laivybos sąlygas Nemuno upės farvateriu, planuojama įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą: pastatyti ilgaamžes bunas Nemuno upės atskiruose ruožuose nuo Kauno miesto iki Atmatos žiočių;
30.5.3.3. numatoma įrengti Kintų, Pakalnės, Povilų, Minijos (Minijos upėje ties Gargždais, Priekule) prieplaukas ir rekonstruoti Šturmų, Svencelės, Stariškių prieplaukas; sutvarkyti esamas Neringos savivaldybės prieplaukas: įrengti naujas prieplaukas Nidoje, Preiloje, Pervalkoje, Juodkrantėje ir atkurti prieplauką Alksnynėje;
30.5.3.4. numatoma įrengti keleivinį uostą ir pastatyti mažųjų laivų uostą Juodkrantėje (Neringos sav.), pastatyti mažųjų laivų uostą prie Smiltynės (Klaipėdos m. sav.), 2010–2020 metų laikotarpiu pastatyti Juodkrantės (Neringos sav.) ir Preilos (Neringos sav.) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 1568 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“) krovininius uostus su žvejų gamybine baze, paženklinti prieigas prie veikiančių uostų nuo pagrindinių Kuršių marių farvaterių; Pervalkos uostą (Neringos sav.) numatoma statyti antruoju etapu – po planuojamojo laikotarpio (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 1568 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“); įrengti žvejų uostus su reikalinga infrastruktūra Kuršių marių pakrantėje (Juodkrantėje, Preiloje ir Nidoje (Purvynėje);
30.5.3.5. numatoma atnaujinti keleivių susisiekimą tarp Kauno miesto ir Nidos (Neringos sav.) – įsteigti turistinį maršrutą Kaliningradas–Klaipėda–Baltijos jūros pakrantė, organizuoti keleivinių laivų maršrutus Nida–Juodkrantė–Kaunas ir Nida–Juodkrantė–Klaipėda;
30.5.3.6. numatoma nagrinėti klausimą dėl laivakelio iki 2,5 m pagilinimo Kuršių mariose esančiuose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose. Siūloma siekti, kad šiuo metu neeksploatuojami laivakeliai Dreverna–Juodkrantė ir Ventė–Dreverna, turintys vietinės reikšmės vidaus vandenų kelio statusą, būtų kuo greičiau pradėti eksploatuoti; aktualu formuoti maršrutus Nida–Kintai, Dreverna–Juodkrantė ir pan.;
30.5.3.7. numatoma įrengti tinkamus privažiavimus prie Baltijos jūros ties Nida, Pervalka ir Juodkrante (Neringos sav.), kuriais galėtų pravažiuoti sunkioji technika, ekstremalių situacijų atvejais vykdanti padarinių likvidavimo darbus; įrengti mažųjų laivų prieplauką Melnragėje, derinant jos vietą su giliavandenio jūrų uosto sprendiniais (Klaipėdos m. sav.); įrengti mažųjų laivų prieplaukas Smiltynėje (Klaipėdos m. sav.) ir Kuršių marių pakrantėje prie Perkėlos g. (Klaipėdos m. sav.); įrengti prieplaukas Rąžės upės žiotyse (Palangos m. sav.), Nemirsetoje (Palangos m. sav.), Palangos mieste, Kunigiškėse (Palangos m. sav.), Užkanavėje (Palangos m. sav.) ir uostą Karklės kaime (Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen.);
30.5.3.8. numatoma atgaivinti laivybą Karaliaus Vilhelmo kanalu, įtrauktu į valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą, sujungtu su Kuršių mariomis ties Klaipėdos miestu; atstatyti Lankupių ir Drevernos šliuzus (jeigu būtina), iškasti 1,5 km kanalą išplaukti į Kuršių marias netoli Klaipėdos ir įrengti vidaus vandenų farvaterį Kuršių mariose (į Kintus, Šturmus, Dreverną), esant teigiamoms poveikio aplinkai vertinimo išvadoms; pirmuoju etapu siūloma įrengti 1,1 m garantinio gylio farvaterius, antruoju etapu įrengti gilesnius (iki 2,5 m gylio) farvaterius (parengtas techninis projektas), esant teigiamoms poveikio aplinkai vertinimo išvadoms;
30.6. Svarbiausia logistikos infrastruktūra Klaipėdos apskrityje planuojama prie transeuropinio Rytų–Vakarų IXB transporto koridoriaus. Viešieji ir privatūs logistikos centrai aptarnaus Klaipėdos apskritį ir įsilies į tarptautines logistikos grandines, duodami ekonominę naudą ir stiprindami daugiarūšio transporto pozicijas šalyje. Viešąjį logistikos centrą numatoma steigti šalia pagrindinių geležinkelių, automobilių, jūrų uosto ir kitos transporto infrastruktūros, leisiančios užtikrinti įvairiarūšio transporto naudojimą. Viešąjį logistikos centrą numatoma steigti vietoje, kur kertasi pagrindiniai transporto, judančio tarptautiniais transporto koridoriais, srautai.
30.7. Pasienio kontrolės punktai:
30.7.1. Lietuvos Respublikai tapus Šengeno erdvės valstybe nare, nuo 2007 m. gruodžio 21 d. panaikinta sausumos vidaus sienų kontrolė. Eismo kliūtys keliuose prie Europos Sąjungos vidaus sienų (sienos kirtimo keliais punktuose) Klaipėdos apskrityje panaikintos.
30.7.2. Vadovaujantis Pasienio kontrolės punktų plėtros tarpinstituciniu veiklos planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 90 „Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos patvirtinimo“ ir jį keitusių nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, numatyta įrengti Pilies tarptautinį jūrų pasienio kontrolės punktą pasienio tarnybų procedūroms vykdyti. Pastačius Klaipėdoje giliavandenį jūrų uostą, perspektyvoje prireikus numatoma spręsti Molo tarptautinio jūrų uosto pasienio kontrolės punkto plėtros klausimus.
30.7.3. Pasienio teisinio režimo taisyklės reglamentuoja asmenų buvimą pasienio ruože, pasienio teisinį režimą valstybės sienos apsaugos zonoje ir pasienio juostoje, pasienio teisinį režimą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Kuršių marių ir kituose pasienio ruožo teritorijoje esančiuose vidaus vandenyse.
30.7.4. Pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 10 straipsnį pasienio ruože statinių ir įrenginių, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 30 m ir daugiau, statyba, rekonstravimas ar įrengimas turi būti suderinti su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba).
30.8. Dviračių trasų infrastruktūra:
30.8.1. Numatoma plėtoti dviračių trasų tinklą ir užtikrinti nemotorinių transporto priemonių saugumą Klaipėdos apskrityje. Numatyta dviračių trasomis sujungti gyvenamąsias ir rekreacines vietoves, priemiesčius su miestų visuomeninio transporto sistemomis, plėtoti magistralinę tranzitinę dviračių takų sistemą per apskrities vaizdingiausias teritorijas. Nemotorizuotas transportas yra skirtas miestų, priemiesčių ir kaimų susisiekimui nedideliais atstumais, o rekreacijai ir turizmui – įvairiais atstumais.
30.8.2. Numatoma, kad apskrities teritorijoje gyventojų susisiekimas nemotorizuoto transporto priemonėmis (lokalinės reikšmės) vyks esamais dviračių ir pėsčiųjų takais ir šalia valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, organizuojant dviračių eismą taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (Bendrojo (generalinio) plano brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijų brėžinys“).
30.8.3. Numatoma parengti sektorinę (transporto) galimybių studiją „Vakarų krantas“, siekiant sudaryti teorinį pagrindą išspręsti Klaipėdos regiono susisiekimo su pamario ir pajūrio rekreacinėmis zonomis (Vente, Kintais, Dreverna, Svencele, Giruliais, Karkle, Palanga, Šventąja) problemas, sujungti įvairias transporto rūšis (oro, vandens ir sausumos) į bendrą sistemą, pagerinti viso regiono pasiekiamumą.
30.9. Transporto infrastruktūros vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:
30.9.1. Svarbiausi transporto infrastruktūros vystymo prioritetai 10 metų laikotarpiui:
30.9.1.1. pirmasis prioritetas suteikiamas Rytų–Vakarų transporto ašies modernizavimui ir plėtrai: IXB tarptautinio transporto koridoriaus, sutampančio su TEN-T, šakos Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Minskas–Kijevas E85/E28 plėtros projektams, išorinio giliavandenio jūrų uosto statybai, darniai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Tarptautinio Palangos oro uosto plėtrai ir modernizavimui, geležinkelio ir automobilių kelių naujų trasų įrengimui ir esamų techninių parametrų tobulinimui, aplinkkelių ir skirtingo lygio sankryžų statybai E lygio magistralėse, transeuropinių kelių E85 (Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Lyda–Černovcai–Bukareštas–Aleksandropolis (A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda) ir E272 (Klaipėda–Palanga–Šiauliai–Panevėžys–Vilnius (A13 Klaipėda–Liepoja ir A11 Šiauliai–Palanga) atskirų ruožų, logistikos centrų plėtrai. Numatoma steigti tarptautinės reikšmės logistikos centrą šalia Lietuvos TEN-T tinklo Klaipėdoje, kuris galėtų integruotis į Baltijos jūros regiono naujosios kartos logistikos centrų („krovinių kaimelių“) tinklą;
30.9.1.2. antrasis prioritetas suteikiamas Šiaurės–Pietų transporto infrastruktūros plėtrai: kelio Palanga–Klaipėda–Šilutė–Pagėgiai ruožų rekonstravimui, siekiant pagerinti techninius parametrus, kad jie atitiktų didėjantį eismo intensyvumą toliau tiesiant Palangos rytinį aplinkkelį (II etapas (nauja trasa), rekonstruojant Klaipėdos rytinį aplinkkelį ir krašto reikšmės kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda atkarpas, steigti logistikos centrus;
30.9.1.3. trečiasis prioritetas suteikiamas regioninės ir vietinės reikšmės transporto infrastruktūros vystymo projektams, krašto ir rajoninių kelių techninių parametrų gerinimui, susisiekimo kokybės tobulinimo pasienio zonoje priemonėms, miestų aplinkkelių tiesimui, geležinkelių ruožų infrastruktūros modernizavimui ir kitiems transporto infrastruktūros vystymo sprendiniams.
30.9.2. Siekiant tobulinti apskrities viešojo susisiekimo sistemą, planuojamu laikotarpiu numatoma parengti Klaipėdos apskrities visuomeninio transporto maršrutinio tinklo (autobusų ir traukinių) specialiojo teritorijų planavimo dokumentą: apskaičiuoti keleivių srautus ir kryptis, pasiūlyti priemones, skirtas viešojo susisiekimo sistemai modernizuoti ir organizuoti daugiarūšio transporto susisiekimo principais.
31. Inžinerinės infrastruktūros plėtros sprendiniai (Bendrojo (generalinio) plano brėžinys „Ūkio, infrastruktūros ir teritorijų apsaugos nuo ypatingų situacijų brėžinys“):
31.1. Vandentieka ir vandenvala:
31.1.1. Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymas ir plėtra gali būti finansuojami Sanglaudos fondo (SF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis. ERPF prioritetai išdėstyti Europos Parlamentaro ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamente Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006. Kitoje 2014–2020 metų finansinėje perspektyvoje Lietuva numato prioritetą skirti gyvenamosioms vietovėms, turinčioms 200 ir daugiau gyventojų. Vykdant projektus, turi būti įgyvendinamos Europos Sąjungos direktyvos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai.
31.1.2. Vadovaujantis Lietuvos įsipareigojimais įgyvendinti pirmiau nurodytas Europos Sąjungos direktyvas ir su tuo susijusiu lėšų paskirstymu Klaipėdos apskrityje, vandentiekos ir vandentvarkos sektoriuje 10 metų laikotarpiui numatoma:
31.1.2.1. vandentvarkos ūkio plėtrą vykdyti vadovaujantis savivaldybių teritorijų ir jų dalių specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planais. Vykdant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo planavimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu;
31.1.2.2. vykdyti eksploatuojamų požeminio vandens horizontų monitoringą ir teikti pasiūlymus dėl vandens kokybės gerinimo;
31.1.2.3. vystant ir planuojant Klaipėdos miesto pietinės dalies teritorijas (vandens turizmas Karaliaus Vilhelmo kanalu, logistikos centrai, inžinerinė infrastruktūra ir kt.), parengti Klaipėdos miesto aprūpinimo vandeniu galimybių studiją, įvertinančią poveikį III vandenvietei, jos vystymo perspektyvas ir galimybę tiekti kokybišką geriamąjį vandenį.
31.1.3. Kartu su modernizacijos priemonėmis konsoliduotų centrų teritorijoje turi būti plėtojama naujų tinklų ir kitų reikalingų vandentvarkos objektų statyba. Tikslios vandenviečių bei nuotekų valyklų pajėgumų prognozės ir centralizacijos laipsnis atskirose gyvenamosiose vietovėse (t. y. reikiamų vandens gręžinių, nuotekų valymo įrenginių, sujungtų į vieną sistemą, skaičius ir jų pajėgumas, renovuojamų ir naujai tiesiamų vamzdynų ilgis) turi būti nustatyti rengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.
31.1.4. Siekdamos garantuoti tinkamą geriamojo vandens kokybę, savivaldybės turi rengti vandenviečių (požeminių vandens telkinių) sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo dokumentus.
31.1.5. Vandenvietėse, kuriose išgaunamo vandens kokybė neatitinka reikalavimų, turi būti įrengti vandens kokybę gerinantys įrenginiai.
31.1.6. Tvarkant nuotekas būtina užtikrinti tinkamą nuotekų valymo metu susidarančių atliekų tvarkymą. Išimtiniais atvejais, kai bendros nuotekų surinkimo sistemos įrengimas aglomeracijoje nenaudingas ekonominiu požiūriu ir nereikšmingai paveiktų taršos mažinimą ir prevenciją, gali būti naudojamos atskiros individualios nuotekų tvarkymo sistemos arba taikomos kitokios priemonės, kurios užtikrintų tokį patį aplinkos apsaugos lygį, kaip bendra nuotekų tvarkymo sistema.
31.1.7. Tikslinga numatyti gaisrinio vandentiekio sistemų reikalingos įrangos diegimą tose Klaipėdos apskrities gyvenamosiose vietovėse, kur esamų pajėgumų nepakanka. Priešgaisrinio vandentiekio problemų sprendimą numatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane. Kaimų gyvenamosiose vietovėse, kur esamo vandentiekio pajėgumai neužtikrina gero gaisrinių hidrantų darbo, numatyti kitas aprūpinimo priešgaisriniu vandeniu priemones.
31.1.8. Paviršinių nuotekų nuotakyno problemos turi būti sprendžiamos savivaldybių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose – juose reikia numatyti tinklų išdėstymą, vietas paviršinių nuotekų valymo įrenginiams, taip pat paviršinių nuotekų nuotakyno inventorizaciją. Paviršinių nuotekų tvarkymo sistemų projektavimo ir renovavimo darbai turėtų būti derinami su kelių rekonstrukcijos projektais. Siūloma paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos įrengimo ar renovacijos darbus įtraukti į kelių rekonstrukcijos projektus.
31.1.9. Planuojant teritorijas ir jose numatomą vykdyti ūkinę veiklą, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, tikslinga išnagrinėti ir, jeigu galima, taikyti techninius sprendimus, mažinančius paviršinių nuotekų susidarymą ir (ar) surinkimą (turi būti įrengiama kuo mažiau nelaidžių paviršių (išskyrus galimai teršiamas teritorijas), įrengiami švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai, planuojamos kuo mažesnės galimai teršiamos teritorijos ir pan.).
31.1.10. Projektuojant paviršinių nuotekų valymo įrenginius, liūčių metu susidarančius srautus reikėtų apvesti be valymo sistemos. Kai nuotekos surenkamos nuo didesnių kaip 3 ha teritorijų, nuotekų srautas sudaro ne mažiau kaip 15 procentų didžiausio skaičiuotino momentinio srauto (l/s). Konkretaus objekto paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimai nustatomi statybos projekte ir (ar) taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime, o paviršinių nuotekų išleidimo į kitiems asmenims priklausančius nuotakynus reikalavimai – nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartyje. Paviršines nuotekas, susidarančias ant galimai teršiamų teritorijų, tikslinga surinkti atskira paviršinių nuotekų surinkimo sistema (nuotakynu). Joje turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir prireikus per 10 minučių nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuves. Paviršinės nuotekos, atskiromis surinkimo sistemomis surenkamos nuo teritorijų, kuriose nėra taršos vandens aplinkai kenksmingomis medžiagomis šaltinių (pvz., parkai, pėsčiųjų zonos, vejos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai ir pan.), gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės.
31.1.11. Miestų ir miestelių paviršinės nuotekos, į bendrą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą surenkamos nuo daugiau kaip 10 ha autotransportui skirtų viešųjų teritorijų (gatvių, privažiavimų, stovėjimo aikštelių), prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose, kurių valymo efektyvumas atitiktų nustatytus reikalavimus.
31.1.12. Paviršinių nuotekų, surenkamų nuo transportui skirtų bendro naudojimo visuomeninių teritorijų (miestų gatvių, viešo naudojimo transporto stovėjimo aikštelių, kelių ir pan.), kurių bendras plotas didesnis kaip 10 ha, tvarkymo sistemos operatorius privalo turėti nuotekų išleidimo į aplinką uždarymo (nutraukimo) priemones, kuriomis avariniu teršalų patekimo į nuotekų tvarkymo sistemą atveju arba valymo įrenginių valymo (remonto) metu ne ilgiau kaip per 30 minučių galėtų nutraukti nuotekų patekimą į aplinką.
31.1.13. Į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiama šalinti (siekiant atsikratyti) vandens aplinkai kenksmingas medžiagas ir bet kokias atliekas. Tokiu šalinimu nelaikomas vandens aplinkai kenksmingų medžiagų patekimas ant teritorijų arba tiesiogiai į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas su dulkėmis ir krituliais ar dėl reikalavimus atitinkančios teritorijoje vykdomos ūkinės veiklos (pvz., eksploataciniai išmetimai iš techniškai tvarkingų transporto priemonių, kitokių mechanizmų, purvas nuo padangų ir pan.).
31.2. Atliekų tvarkymas Klaipėdos apskrityje vykdomas vadovaujantis patvirtintais atliekų tvarkymo planais ir programomis. Siekiant Klaipėdos apskrities atliekų tvarkymo sistemos darnaus vystymosi, Bendrajame (generaliniame) plane numatoma:
31.2.1. skatinti atliekų prevenciją, užtikrinant, kad Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų kiekis mažėtų arba bent jau išliktų stabilus ekonominio augimo sąlygomis;
31.2.2. skatinti efektyvų gamtinių ir kitų išteklių naudojimą, didinant komunalinių atliekų perdirbimą (įskaitant kompostavimą) ir naudojimą;
31.2.3. užtikrinti aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkantį komunalinių atliekų tvarkymą;
31.2.4. komunalines atliekas rinkti, saugoti, rūšiuoti ir tvarkyti regioniniame sąvartyne Dumpių kaime (Klaipėdos r. sav., Dovilų sen.). Sąvartyno plėtrai rezervuojamas 12,6 ha sklypas šalia esamo sąvartyno;
31.2.5. įrengti biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikšteles šalia Kretingos, Palangos ir Šilutės miestų, taip pat Klaipėdos rajono, Skuodo rajono ir Neringos savivaldybėse;
31.2.6. įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (3 – Klaipėdos mieste, 2 – Klaipėdos rajono savivaldybėje, po vieną Šilutės rajono, Skuodo rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse);
31.2.7. įrengti papildomas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, užtikrinant, kad gyventojams atstumas iki tokių aikštelių būtų ne didesnis kaip 10 kilometrų;
31.2.10. organizuoti Kiškėnų kaimo (Klaipėdos r. sav., Dovilų sen.), Joskaudų kaimo (Kretingos r. sav., Darbėnų sen.), Puodkalių kaimo (Skuodo r. sav., Skuodo sen.), Ankštakių kaimo (Kretingos r. sav., Kretingos sen.), Rumšų kaimo (Šilutės r. sav., Juknaičių sen.) sąvartynų rekultivavimo darbus. Vykdyti uždarytų sąvartynų priežiūrą po uždarymo.
31.3. Gamtinių dujų tiekimas:
31.3.1. Klaipėdos apskrityje gamtinės dujos tiekiamos:
31.3.1.1. Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybės Paupių (Klaipėdos m. sav.), Budrikų kaimo (Sendvario sen.), Rimkų (Klaipėdos m. sav.), Tauralaukio (Klaipėdos m. sav.), Mazūriškių kaimo (Klaipėdos r. sav., Sendvario sen.), Trušelių kaimo (Klaipėdos r. sav., Sendvario sen.), Gindulių kaimo (Klaipėdos r. sav., Sendvario sen.), Slengių kaimo (Klaipėdos r. sav., Sendvario sen.) vartotojams, vadovaujantis dujotiekio tinklų išvystymo schema Klaipėdos dujų skirstymo stoties aptarnaujamoje zonoje K-07-404, iš Klaipėdos miesto dujų skirstymo stoties Nr. 1 (Klaipėda, Tilžės g.);
31.3.1.2. Gargždų miesto, Kvietinių kaimo (Dauparų-Kvietinių sen.), Vėžaičių miestelio (Vėžaičių sen.) vartotojams, vadovaujantis dujotiekio tinklų išvystymo schema Gargždų dujų skirstymo stoties aptarnaujamoje zonoje K-09-50, iš Gargždų dujų skirstymo stoties (Klaipėdos r. sav., Dauparų-Kvietinių sen., Saulažolių k.);
31.3.1.3. Kretingos miesto ir Padvarių kaimo (Kretingos sen.), Kurmaičių kaimo (Kretingos sen.), Kluonulių kaimo (Žalgirio sen.) ir Klaipėdos rajono savivaldybės Kretingalės miestelio vartotojams, vadovaujantis dujotiekio tinklų išvystymo schema Kretingos dujų skirstymo stoties aptarnaujamoje zonoje K-08-311, iš Kretingos dujų skirstymo stoties (Kretingos r. sav., Žalgirio sen., Kluonulių k.). Numatoma dujofikuoti Padvarių (Kretingos sen.), Rūdaičių (Kretingos sen.), Dupulčių (Žalgirio sen.), Klibių (Kretingos sen.), Potrių (Kretingalės sen.), Vidmantų (Kretingos sen.) kaimų kryptimi, Kretingos miesto teritorijas, neturinčias gamtinių dujų tiekimo tinklų;
31.3.1.4. Palangos miesto, Šventosios (Palangos m. sav.), Būtingės (Palangos m. sav., Šventosios sen.), Kretingos rajono savivaldybės Vydmantų kaimo (Kretingos sen.), Klaipėdos rajono savivaldybės Girkalių kaimo (Kretingalės sen.) ir Graudūšių kaimo (Kretingalės sen.) vartotojams, vadovaujantis dujotiekio tinklų išvystymo schema Palangos dujų skirstymo stoties aptarnaujamoje zonoje K-07-424, iš Palangos dujų skirstymo stoties (Kretingos r. sav., Kretingos sen., Vydmantų k.). Perspektyvoje numatoma dujofikuoti Palangos miesto savivaldybės Vilimiškės, Virbališkės ir Monciškės, Kretingos rajono savivaldybės Žibininkų kaimo (Kretingos sen.) ir Klaipėdos rajono savivaldybės Girkalių kaimo (Kretingalės sen.) teritorijas.
31.3.2. Pagal vartotojų poreikius nuolat plėtojamas skirstomojo dujotiekio tinklas. Parengtos dujotiekių tinklų išvystymo schemos Klaipėdos dujų skirstymo stoties Nr. 1, Palangos dujų skirstymo stoties aptarnaujamoje zonoje (2007 metai), Kretingos dujų skirstymo stoties aptarnaujamoje zonoje (2008 metai), Gargždų dujų skirstymo stoties aptarnaujamoje zonoje (2009 metai).
31.3.3. Dujų skirstymo stotims gali būti rengiami sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo (tikslinimo) dokumentai (vietos lygmens teritorijų planavimo dokumentai).
31.3.4. Gamtinių dujų tiekimo sektoriuje 10 metų laikotarpiui numatoma:
31.3.4.2. statant naujas ir rekonstruojant esamas katilines, pirmenybę teikti gamtinėms dujoms ir vietiniams biokuro ištekliams. Gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo tinklų plėtra turi būti detalizuota rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus;
31.3.4.3. iškelti Klaipėdos dujų skirstymo stotį Nr. 1, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Planuojama pastatyti naują (perkelti) Klaipėdos dujų skirstymo stotį Sendvario seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje;
31.3.4.4. pastatyti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje gamtinių dujų slėgio ribojimo mazgą magistraliniame dujotiekyje;
31.3.4.5. nutiesti antrąją magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai trasą (nuo suskystintų gamtinių dujų terminalo jungties prijungimo taško Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje iki Kuršėnų). Nutiesti magistralinį dujotiekį į Šilutės dujų skirstymo stotį, įrengti naują Šilutės dujų skirstymo stotį, dujofikuoti Šilutės rajono savivaldybę. Nutiesti magistralinį dujotiekį į Priekulės dujų skirstymo stotį ir įrengti naują Priekulės dujų skirstymo stotį;
31.3.4.6. riboti užstatymo intensyvumą magistralinio dujotiekio vietovės klasės vieneto teritorijoje. Esami magistraliniai dujotiekiai į Klaipėdos dujų skirstymo stotį Nr. 1, Gargždų dujų skirstymo stotį, Palangos dujų skirstymo stotį ir Kretingos dujų skirstymo stotį yra suprojektuoti ir pastatyti pagal pirmos vietovės klasės reikalavimus;
31.3.4.7. dujofikuojant Klaipėdos apskritį gamtinėmis dujomis, vadovautis akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo parengtomis dujotiekio tinklų išvystymo schemomis: Klaipėdos dujų skirstymo stoties gamtinių dujų skirstymo stoties aptarnaujamoje zonoje K-07-424, Palangos dujų skirstymo stoties aptarnaujamoje zonoje K-07-424, Kretingos dujų skirstymo stoties aptarnaujamoje zonoje K-08-311, Gargždų dujų skirstymo stoties aptarnaujamoje zonoje K-09-50;
31.3.4.9. nutiesti skirstomąjį dujotiekį nuo Klaipėdos dujų skirstymo stoties Nr. 2 iki Klaipėdos rajono savivaldybės Ketvergių kaimo, sujungiant su Klaipėdos miesto skirstomuoju dujotiekiu;
31.3.4.10. nutiesti skirstomuosius dujotiekius nuo planuojamos Šilutės miesto dujų skirstymo stoties iki Šilutės miesto;
31.3.4.11. įgyvendinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stoties projektą, įrengiant reikalingą infrastruktūrą. Užtikrinti alternatyvaus ir švaraus kuro tiekimą jūrų, kelių, geležinkelių transportui ir pramonei, siekiant įgyvendinti ilgalaikius Europos Sąjungos tikslus, susijusius su anglies dioksido (CO2), sieros oksidų (SOX), azoto oksidų (NOX) ir kietųjų dalelių išmetimo į aplinką mažinimu.
31.4. Naftos produktotiekis ir naftotiekis:
31.4.1. Lietuvos teritorija įeina į Baltijos naftingąją sritį. Naftos telkinių surasta vakarinėje šalies dalyje. Naftos telkiniai ir licenciniai plotai yra šie: Girkaliai – Girkalių plotas, Kretinga, Nausodis, Plungės plotas (licenciją žvalgyti ir eksploatuoti telkinius turi AB „Geonafta“); Genčiai – Šventosios plotas (uždaroji akcinė bendrovė „Genčių nafta“); Ablinga, Šiaurės Vėžaičiai (Antkoptis) ir Vėžaičiai – Klaipėdos plotas (uždaroji akcinė bendrovė „Manifoldas“); Degliai, Pociai, Sakučiai, P. Šiūpariai, Šiūpariai, Vilkyčiai – Gargždų plotas (uždaroji akcinė bendrovė „Minijos nafta“); Platelių plotas (uždaroji akcinė bendrovė „Troba“). Šiuose telkiniuose nafta susikaupusi kambro periodo smiltainiuose.
31.4.2. Kiti Lietuvos telkiniai nėra nuodugniai išžvalgyti (aprobuoti ištekliai) ir eksploatuojami. Tai Lausargių, Kudirkos, Kybartų, Agluonėnų, Uoksų telkiniai. Lietuvos teritoriniuose vandenyse taip pat yra perspektyvių naftos kolektorių, tačiau šie galimi telkiniai visiškai neišžvalgyti.
31.4.3. Numatoma naftos bei naftos transportavimo ir krovos plėtra. Tinkamiausi planuojamo naftotiekio-produktotiekio sprendiniai konkretizuojami specialiojo teritorijų planavimo dokumente ir, tinkamai pagrindus, gali skirtis nuo Bendrojo (generalinio) plano sprendinių, be kita ko, grafinėje dalyje rodomų trasų vietų (sprendinių). Nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto iki magistralinio kelio A13 Klaipėda–Liepoja numatomas infrastruktūros koridorius valstybinės svarbos objektams ir savivaldybei svarbiems objektams. Žemė šiems objektams rezervuojama parengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumentus arba detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Numatomi šie naftos produktų ir / ar naftos transportavimo vamzdyno variantai:
31.4.3.1. naftos produktų ir / ar naftos transportavimo vamzdyno tiesimas nuo Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos iki Būtingės terminalo ir Būtingės terminalo plėtra, užtikrinant produktų saugojimą ir krovą jūroje;
31.4.3.2. naftos produktų ir / ar naftos transportavimo vamzdyno tiesimas nuo Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos link Būtingės terminalo iki Laukžemės, tiesiant vamzdyną iki Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esančių terminalų;
31.4.3.3. naftos produktų ir / ar naftos transportavimo vamzdyno statyba nuo Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos iki Būtingės terminalo ir Būtingės terminalo plėtra, užtikrinant produktų saugojimą ir krovą jūroje, taip pat vamzdyno tiesimas nuo Laukžemės iki Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esančių terminalų.
31.4.4. Naftotiekis-produktotiekis numatomas infrastruktūros koridoriuje, kuris numatytas nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto iki magistralinio kelio tarp Palangos ir Klaipėdos (A13 Klaipėda–Liepoja). Tiksli naftotiekio-produktotiekio trasa nurodoma naftotiekiui-produktotiekiui skirtame specialiojo teritorijų planavimo dokumente.
31.4.5. Rengiant naftotiekio-produktotiekio ir skirstomojo dujotiekio tiesimui skirtą specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – nustatant tikslias jų tiesimo trasas, šios trasos neturi būti planuojamos kultūros paveldo objektų teritorijose ar jų dalyse, jeigu jose nėra atlikti detalieji archeologiniai tyrimai ir / ar juose tiesimo darbai pažeistų kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes.
31.5. Šilumos tiekimo ir šilumos ūkio sektoriuje 10 metų laikotarpiui numatoma:
31.5.1. modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas: įrengti jų patikimumą garantuojančius rezervinius vamzdynus ir pakeisti iki 75 procentų esamų šilumos tiekimo vamzdynų;
31.5.2. ne rečiau kaip kas 7 metai atnaujinti šilumos ūkio specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, atsižvelgiant į Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos patvirtinimo“, numatytas priemones ir sprendinius;
31.5.3. finansiškai skatinti naudingas investicijas į biomasės naudojimą šilumai gaminti, teikiant pirmenybę biomasės kogeneracinėms elektrinėms, vadovaujantis Nacionaline šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos patvirtinimo“;
31.5.4. sukurti ir įgyvendinti biokuro surinkimo, sandėliavimo, transportavimo ir panaudojimo centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse logistikos sistemą;
31.6. Elektros energijos tiekimo sektoriuje 10 metų laikotarpiui numatoma:
31.6.1. užtikrinti tarpsisteminės jungties Lietuva–Švedija („NordBalt“) kabelinės linijos nuo 330/110/10 kV Klaipėdos TP iki Nybro TP Švedijoje funkcionavimą;
31.6.4. elektros energijos tiekimo patikimumui didinti pastatyti naują 110 kV liniją Klaipėda–Marios 3, siekiant ją prijungti, rekonstruoti Marių pastotės 110 kV skirstyklą;
31.6.5. elektros energijos tiekimo patikimumui didinti pastatyti naują 110 kV oro liniją Kretinga–Benaičiai;
31.6.6. numatoma galimybė kabeliuoti 110 kV elektros perdavimo linijas Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybių teritorijose;
31.6.7. plėtoti elektros energijos tiekimo infrastruktūrą atsižvelgiant į vartotojų poreikius. Plėsti elektros energijos tiekimo skirstomąjį tinklą, užtikrinant visišką elektros energijos paslaugos prieinamumą gyventojams ir ūkio subjektams;
31.6.8. rekonstruojant esamus orinius žemos įtampos elektros energijos tiekimo tinklus ir naujai elektrifikuojant teritorijas, naudoti požemines kabelines elektros komunikacijas;
31.6.9. rekonstruoti esamas gatvių apšvietimo sistemas. Gatvių apšvietimui numatyti elektros energiją tausojančių priemonių įdiegimą. Siekiant optimaliai panaudoti lėšas, gatvių apšvietimo sistemos rekonstrukcijos darbus atlikti kartu su gatvių rekonstrukcijos darbais;
31.6.10. savivaldybių renkamas komunalines atliekas panaudoti šilumai ir elektrai gaminti, jeigu tai tikslinga ekonominiu ir ekologiniu požiūriais;
31.6.11. skatinti šilumos ir elektros gamybą iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių, taip pat degiųjų atliekų;
31.7. Telekomunikacijos ir ryšių sektoriuje 10 metų laikotarpiui numatoma:
31.7.1. sudaryti telekomunikacinėms bendrovėms sąlygas laisvai ateiti į telekomunikacinių paslaugų rinką. Plėsti esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą – prireikus rengti infrastruktūros schemas ir naujų statinių detaliuosius planus. Bendrojo (generalinio) plano sprendiniai neriboja naujų infrastruktūros objektų, nenumatytų sprendiniuose, planavimo, jeigu yra toks poreikis;
31.7.2. įrengti (naudojantis valstybės ir Europos Sąjungos parama) viešojo interneto prieigos taškus seniūnijų centruose, kuriuose jie dar nėra įrengti, kad galimybę pasinaudoti internetu turėtų kiekvienas pilietis. Inicijuoti savivaldybių gyventojams skirtus seminarus ir mokymus informacinių technologijų klausimais;
31.8. Ekstremalios situacijos, potvynių grėsmės ir padarinių mažinimas:
31.8.1. Nemuno potvynio užliejamose teritorijose yra: Šilutės rajono savivaldybėje – 33 kaimai, 12 daugiabučių gyvenamųjų namų, 233 sodybos ir tankiai gyvenamas Rusnės miestelis (apie 2 000 gyventojų); Klaipėdos rajono savivaldybėje – 12 kaimų, 65 sodybos; Kretingos rajono savivaldybėje – 6 kaimai, 26 sodybos.
31.8.2. Tęsiant Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti 2007–2015 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1202 „Dėl Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti 2007–2015 metų programos patvirtinimo“, darbus, numatoma:
31.8.2.1. sukurti efektyvią potvynių rizikos prognozavimo ir gelbėjimo tarnybų bei gyventojų informavimo sistemą. Įsteigti Šilutės rajono savivaldybės Rusnės seniūnijoje priešgaisrinę tarnybą;
31.8.2.2. parengti pylimų, esančių polderių sistemose Usėnų, Juknaičių, Šilutės, Rusnės, Saugų ir Kintų seniūnijose, hidrotechnikos įrenginių rekonstravimo techninę dokumentaciją, kurioje būtų numatyta šiuos pylimus paaukštinti, paplatinti, įrengti jų viršuje važiuojamąją dalį, pagal parengtą dokumentaciją atlikti polderių sistemos hidrotechnikos įrenginių rekonstravimo darbus;
31.8.2.4. parengti reikiamą techninę dokumentaciją ir atlikti žiemos polderių siurblinių rekonstravimo darbus;
31.8.2.5. įrengti apsauginius pylimus ties Priekulės miestu ir Lankupių kaimu (Klaipėdos r. sav., Priekulės sen.);
31.8.2.6. atlikti Tenenio ir Minijos upių vagų batimetrinius tyrimus; parengti reikiamą projektinę dokumentaciją ir atlikti Tenenio ir Minijos upių vagų valymo ir gilinimo darbus;
31.8.2.7. suremontuoti vietinės reikšmės kelius ir jų inžinerinius įrenginius, pylimus, elektros linijas, upių krantų sutvirtinimus šalia gyvenamųjų vietovių;
31.8.3. Minijos ir Akmenos–Danės upių baseinų potvynių rizikos įvertinimo ir prevencinių priemonių įgyvendinimo galimybių studijoje nustatyta, kad Minijos ir Akmenos–Danės upių baseinuose yra teritorijų, kuriose galimi potvyniai su vidutine pasikartojimo tikimybe (tikėtinas pasikartojimas kartą per 100 metų) ir ekstremalios situacijos. Dideli užtvinimai gali susidaryti šiuose ruožuose: Akmenos–Danės upė–Kretingos miestas, Tauralaukis (Klaipėdos m. sav.), Klaipėdos miestas, Minijos upė (išskyrus žemupį)–Kartena, Gargždų miestas, Priekulės miestas. Todėl, vadovaujantis Minijos ir Akmenos–Danės upių baseinų potvynių rizikos įvertinimo ir prevencinių priemonių įgyvendinimo galimybių studija, numatoma:
31.8.3.2. Padvarių (Kretingos r. sav., Kretingos sen., Padvarių k.), Tūbausių (Kretingos r. sav., Kretingos sen., Tūbausių k.) ir Laukžemių (Kretingos r. sav., Darbėnų sen., Laukžemės k.) užtvankose įdiegti techninės būklės stebėsenos ir perspėjimo sistemą;
31.8.3.3. įrengti hidroelektrines Tūbausių (Kretingos r. sav., Kretingos sen., Tūbausių k.) ir Padvarių (Kretingos r. sav., Kretingos sen., Padvarių k.) hidromazguose, kurios padidins galimų potvynių debetų praleidimo galimybes;
31.8.4. Vadovaujantis Pajūrio juostos tvarkymo programa 2014–2020 m., patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. D1-360 „Dėl Pajūrio juostos tvarkymo programos 2014–2020 m. patvirtinimo“, ir siekiant apsaugoti teritorijas, esančias Baltijos jūros kranto zonoje (Klaipėdos, Palangos miestai, Neringa), nuo gamtos stichijos padarinių, numatyta įgyvendinti krantų apsaugos priemones.
IX SKYRIUS
ŽEMĖS NAUDOJIMO SPRENDINIAI
32. Teritorijos naudojimo prioritetai:
32.1. Bendrojo (generalinio) plano žemės naudojimo sprendiniai pagrįsti šiomis bendrosiomis nuostatomis:
32.1.1. Teritorijos plotuose, pažymėtuose Bendrojo (generalinio) plano brėžiniuose („Apskrities teritorijos raidos ir naudojimo brėžinys“; „Urbanistinio karkaso ir gyvenamųjų vietovių sistemos vystymo brėžinys“; „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijų brėžinys“), kuriuose nustatyti pagrindinės žemės naudojimo paskirties prioritetai, esantys žemės sklypai turi būti naudojami vadovaujantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta pagrindine žemės naudojimo paskirtimi, naudojimo būdu, sąlygomis ir veiklos apribojimais, įrašytais žemės sklypų Nekilnojamojo turto kadastro duomenyse.
32.1.2. Bendrojo (generalinio) plano brėžiniuose nurodytose statybos plėtros teritorijose ar zonose (miestų ir miestelių, kaimo gyvenamųjų vietovių užstatymui skirti plotai, rekreacinės statybos plotai ir kt.) keisti žemės sklypų žemės naudojimo paskirtį, siekiant ją naudoti ne žemės ūkio ar miškų ūkio veiklai, galima teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu tokia galimybė nurodyta žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose (savivaldybių teritorijų ar jų dalių bendruosiuose planuose).
32.2. Žemės ūkio prioriteto teritorijose nustatomas intensyvaus ar ekstensyvaus naudojimo prioritetas atitinkamai taikomas Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Apskrities teritorijos raidos ir naudojimo brėžinys“ pažymėtose intensyvaus arba ekstensyvaus ūkininkavimo zonose:
32.2.1. Intensyvaus ūkininkavimo zonoje taikomos šios nuostatos:
32.2.1.1. ūkininkavimas melioruotose žemėse – Žemaitijos plynaukščių zonai priskiriamose Skuodo rajono ir Kretingos rajono savivaldybių, taip pat rytinės Klaipėdos rajono ir Šilutės rajono savivaldybių dalyse. Formuojant perspektyvias žemės ūkio struktūras, tikslinga derinti įvairaus dydžio ir tipų ūkius, išsaugoti ir gerinti ariamąją žemę, nusausintas pievas ir ganyklas. Plėtotina augalininkystė – javų, išskyrus kviečius, auginimas, pagalbinė – žolinių pašarų auginimas. Plėtotina svarbiausia specializacija gyvulininkystėje – pieno krypties galvijininkystė, pagalbinė – kiaulių auginimas. Skatinama alternatyvi žemės ūkiui veikla;
32.2.2. Tausojamojo ūkininkavimo zonoje formuojant perspektyvias žemės ūkio struktūras, siekiama išsaugoti ir gerinti ariamąją žemę paverčiant ją pievomis ir ganyklomis, galima didesnius plotus apsodinti mišku. Plėtotina augalininkystė: pagrindinė ūkio šaka – žolinių pašarų auginimas, pagalbinės ar papildomos ūkio šakos – javų, išskyrus kviečius, auginimas. Plėtotina gyvulininkystė – pieno krypties galvijininkystė ir mėsinių galvijų auginimas, pagalbinė specializacija – netradicinių žemės ūkio šakų vystymas. Skatinama kurti alternatyvius pajamų šaltinius ir darbo vietas kaime.
32.3. Naudojant žemės ūkio paskirties žemę, turi būti diegiamos tausojamojo ir ekologinio ūkininkavimo sistemos, laikomasi geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų.
32.4. Dirbamą žemės ūkio žemę, esančią durpiniuose dirvožemiuose, tikslinga paversti ekstensyviai naudojamomis pievomis ir ganyklomis arba auginti joje netradicinius augalus (vaiskrūmius, šiltnamines ir lauko daržoves, vaistinius augalus, grybus). Sodybas, esančias teritorijose, pasižyminčiose turizmo ištekliais, tikslinga pritaikyti kaimo turizmui.
32.5. Statybos ir žemės judinimo darbai kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose bei jų apsaugos zonose, nepriklausomai nuo to, į kokią Bendrojo (generalinio) plano funkcinę zoną ar teritoriją jie patenka, gali būti planuojami ir vykdomi tik tokiu atveju, jeigu šie darbai nepažeidžia nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka yra gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas atlikti tokius darbus.
32.6. Paviršinio ir požeminio vandens taršai jautriose teritorijose esančioje žemės ūkio paskirties žemėje turi būti taikomi organinio ūkininkavimo metodai. Šiose teritorijose nemelioruotuose žemės plotuose tikslingas aplinkai palankus ekstensyvus pasėlių auginimas, dirbamos žemės pavertimas ekstensyviai naudojamomis pievomis ir ganyklomis, mažiau apgyvendintų žemės plotų apsodinimas mišku.
32.7. Nacionalinių parkų, draustinių teritorijose esančioje žemės ūkio paskirties žemėje plėtojama ekstensyvi žemdirbystė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, kurioje nevystoma jokia žemės ūkio veikla. Ji vystoma visuose į apskritį patenkančiuose regioniniuose parkuose, Žemaitijos nacionalinio parko dalyje. Plėtotina ekologinė žemdirbystė. Priemiestinėse žemės ūkio teritorijose perspektyvi veikla – daržininkystė, gėlininkystė, bitininkystė, sodininkystė. Siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, skatinamas ekstensyvus ūkininkavimas, o pačias nenašiausias, mažiausiai tinkamas žemės ūkiui žemes tikslinga nenaudoti žemės ūkio paskirčiai (apsodinti mišku, plėtoti rekreacinę statybą, viešąją ir privačią turizmo infrastruktūrą ir kt.).
32.8. Miškų ūkio prioriteto teritorijose nustatomas intensyvaus arba tausojančio naudojimo prioritetas. Prioritetai atitinkamai taikomi Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Apskrities teritorijos raidos ir naudojimo brėžinys“ pažymėtose intensyvaus arba tausojančio miškų ūkio zonose.
32.9. Intensyvaus miškų ūkio zonos miškuose (IV miškų grupė) miškų ūkio veikla turi būti ekonomiškai gyvybinga ir efektyvi, taip pat sauganti biologinę įvairovę ir su ja susijusias gamtos vertybes, vandens išteklius, dirvožemį, unikalias ir lengvai pažeidžiamas ekosistemas bei kraštovaizdį, užtikrinanti miško ekologines funkcijas ir miškų vientisumą.
32.10. Tausojamojo ūkininkavimo zonos miškuose (IIA miškų grupė, IIB miškų grupė, III miškų grupė) miškų ūkio veikla turi užtikrinti miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą. Rekreacinio prioriteto miškuose turi būti plėtojama rekreacinė ir turizmo infrastruktūra (rekreacinio prioriteto miškai išskirti Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijų brėžinys“).
32.11. Pirmiausia miškas turi būti naujai sodinamas miškuose, saugančiuose dirvožemį nuo erozijos, paviršinio vandens telkinius nuo taršos. Naujai įveisiami miškai priskirtini tai miškų grupei, kuriai priskirti greta esantys miškai.
32.12. Vandens ūkio prioriteto teritorijos – apskrities teritorijoje esančios upės, ežerai ir kiti paviršinio vandens telkiniai. Kuršių mariose, Baltijos jūroje numatoma plėtoti laivybą, vandens ūkį, žuvininkystę ir rekreaciją. Kituose apskrities teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose tikslinga plėtoti rekreaciją, turizmą, mėgėjų žvejybą. Vandens telkiniuose ar jų dalyse, patenkančiose į saugomas teritorijas, ūkinė ar rekreacinė veikla plėtojama atsižvelgiant į šioms teritorijoms nustatytus veiklos apribojimus, vadovaujantis saugomų teritorijų tvarkymo planais ir schemomis (Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Apskrities teritorijos raidos ir naudojimo brėžinys“ vandens ūkio paskirties žemė yra vandens telkiniai).
32.13. Konservacinio prioriteto teritorijos – valstybės saugomos teritorijos ir savivaldybių saugomos teritorijos (į apskritį patenka: Skuodo rajono savivaldybės Apšės botaninis draustinis, Šatos-Vabalo botaninis zoologinis draustinis, Mosėdžio ornitologinis draustinis, Palangos savivaldybės Būtingės paukščių pelkės ornitologinis savivaldybės draustinis). Šiose teritorijose veikla plėtojama atsižvelgiant į teisės aktais nustatytus veiklos apribojimus. Teritorijas, kuriose taikomi skirtingi veiklos apribojimai, apibrėžia saugomų teritorijų tvarkymo planai ir schemos. Pajūrio juostoje rekreacinė ir kita veikla gali būti plėtojama Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendiniais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601 „Dėl Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“.
32.14. Kitos paskirties prioriteto teritorijos – miestų, miestelių ir kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, statybos plėtros teritorijos, pramonės, komercijos ir infrastruktūros plėtros teritorijos, rekreacinės statybos teritorijos. Kitos paskirties žemės sklypams ir namų valdoms nustatomas atitinkamai ūkinės veiklos, gyvenamosios ir visuomeninės statybos, viešųjų erdvių ir miesto želdynų, rekreacijos ir turizmo, viešosios ir privačios susisiekimo, inžinerinės, techninės infrastruktūros plėtros prioritetas. Ūkinė veikla ir statybos plėtojamos vadovaujantis bendraisiais planais, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus veiklos apribojimus:
32.14.1. Statybos plėtros teritorijos (Bendrojo (generalinio) plano brėžinys „Urbanistinio karkaso ir gyvenamųjų vietovių sistemos vystymo brėžinys“) – teritorijos prie miestų, miestelių ir kompaktiškai apstatytų kaimų, kuriose pagal parengtus savivaldybių teritorijų ar jų dalių bendruosius planus, taip pat detaliuosius planus gali būti plėtojama gyvenamoji, visuomeninė, komercinė statyba ir kita ne žemės ūkio veikla. Šiose teritorijose esančių žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis į kitos paskirties žemę gali būti keičiama teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu tai numatyta savivaldybių teritorijų ar jų dalių bendruosiuose planuose.
32.14.2. Pramonės, komercijos ir infrastruktūros plėtros teritorijose (Bendrojo (generalinio) plano brėžinys „Ūkio, infrastruktūros ir teritorijų apsaugos nuo ypatingų situacijų brėžinys“) gali būti plėtojama pramonės, komercijos ir infrastruktūros veikla, vadovaujantis savivaldybių teritorijų ar jų dalių bendraisiais planais, taip pat tose teritorijose galiojančiais detaliųjų planų sprendiniais. Šiose teritorijose esančių žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis į kitos paskirties žemę gali būti keičiama teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu tai numatyta savivaldybių teritorijų ar jų dalių bendruosiuose planuose.
32.14.3. Teritorijose, skirtose rekreacinei statybai (Bendrojo (generalinio) plano 6 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijų brėžinys“), galima viešosios ar privačios turizmo infrastruktūros plėtra, trumpalaikio poilsio statinių statyba, taip pat ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statyba. Šiose teritorijose esančių žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis į kitos paskirties žemę gali būti keičiama teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu tai numatyta savivaldybių teritorijų ar jų dalių bendruosiuose planuose.
X SKYRIUS
TERITORIJOS, REZERVUOJAMOS VISUOMENĖS POREIKIAMS
33. Susisiekimo sistemos plėtrai rezervuojamos teritorijos nurodytos Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams brėžinys“:
33.1. Teritorijos, rezervuojamos aplinkkeliams tiesti:
33.1.1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietiniam, šiauriniam ir centriniam išvažiavimui / įvažiavimui;
33.1.6. Priekulės aplinkkeliui, Švėkšnos aplinkkeliui po 2020 metų, Darbėnų aplinkkeliui po 2020 metų;
33.1.7. vietiniams Jokūbavo, Kūlupėnų, Salantų, Žemaičių Naumiesčio, Lenkimų, Barstyčių, Ylakių, Švėkšnos, Vėžaičių aplinkkeliams ir pietiniam Šilutės miesto apvažiavimui į Rusnę nuo krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, prieš tai įvertinus šių aplinkkelių poreikį ekonominiu požiūriu. Teritorijos smulkesniems objektams statyti numatomos rezervuoti savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.
33.2. Rezervuojama teritorija Kretingos–Gargždų–Darbėnų infrastruktūros koridoriui visuomenės poreikiams ir valstybei svarbiems projektams ir jų objektams. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje ši nuostata bus taikoma atitinkamai pakeitus Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius ir parengus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.
33.4. Automobilių kelių tinklo techniniams parametrams gerinti ir keliams rekonstruoti (1 lentelė):
1 lentelė. Preliminariai rezervuojamos teritorijos automobilių kelių tinklo techniniams parametrams gerinti ir keliams rekonstruoti
| Eil. Nr. |
Kelio (kelio ruožo) numeris ir pavadinimas |
Magistralinis kelias |
Krašto kelias |
Rajoninis kelias |
| 1. |
A11 Šiauliai–Palanga |
+ |
|
|
| 2. |
A13 Klaipėda–Liepoja |
+ |
|
|
| 3. |
Kelias Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda |
|
+ |
|
| 4. |
Kelias Nr. 168 Klaipėda–Kretinga |
|
+ |
|
| 5. |
Kelias Nr. 167 Smiltynė–Nida |
|
+ |
|
| 6. |
Kelias Nr. 165 Šilalė–Šilutė |
|
+ |
|
| 7. |
Kelias Nr. 218 Kretinga–Skuodas |
|
+ |
|
| 8. |
Kelias Nr. 193 Kvėdarna–Švėkšna–Saugos |
|
+ |
|
| 9. |
Kelias Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai |
|
+ |
|
| 10. |
Rajoniniai keliai: 2211, 2212, 2328, 2326, 2317, 2314, 4209, 2201, 2202, 2206, 2212, 2223*, 2208* |
|
|
+ |
* Planuojama atsižvelgiant į finansavimą valstybės arba savivaldybės lėšomis.
33.5. Rezervuojamos teritorijos geležinkelio infrastruktūros plėtrai:
33.5.1. dvikeliam intarpui (8 km) Kūlupėnų–Kretingos tarpstotyje tiesti (geležinkelio stotims ir kelynams prie Kopūstų kaimo);
33.5.2. Klaipėdos geležinkelio mazgo rekonstrukcijai ir plėtrai į pietus nuo „Draugystės“ geležinkelio stoties Klaipėdoje;
33.5.3. geležinkelių linijos Klaipėda–Pagėgiai kelio statiniams ir signalizacijos įrenginiams modernizuoti (Priekulės stotyje);
33.6. Teritorijos, rezervuojamos vidaus vandens kelių plėtrai:
33.6.1. Juodkrantės (Neringos sav.) ir Preilos (Neringos sav.) krovininiams uostams su žvejų gamybine baze ir Pervalkos (Neringos sav.) uostui antruoju etapu (2010–2020 metų laikotarpiu);
33.6.2. Juodkrantės (Neringos sav.) keleiviniam uostui ir mažųjų laivų uostui, mažųjų laivų uostui prie Smiltynės (Neringos sav.), Nidos (Neringos sav.) uosto infrastruktūrai sukurti – rekonstruoti ir statyti trūkstamus uostų įrenginius, ženklinti pagrindinius prieigų farvaterius;
33.6.3. žvejų uostams su reikalinga infrastruktūra įrengti Kuršių marių pakrantėje (Juodkrantėje, Preiloje ir Nidoje (Purvynėje);
33.6.4. privažiavimams prie Baltijos jūros ties Nida, Pervalka ir Juodkrante (Neringos sav.), kuriais galėtų pravažiuoti sunkioji technika, ekstremalių situacijų atvejais vykdanti padarinių likvidavimo darbus;
33.6.5. Neringos savivaldybėje naujoms prieplaukoms Kuršių marių pakrantėje – Nidoje, Preiloje, Pervalkoje, Juodkrantėje ir Alksnynėje – įrengti;
33.6.6. mažųjų laivų prieplaukai įrengti Melnragėje, derinant jos vietą su giliavandenio jūrų uosto sprendiniais (Klaipėdos m. sav.), mažųjų laivų prieplaukoms įrengti Smiltynėje (Klaipėdos m. sav.), Kuršių marių pakrantėje prie Perkėlos g. (Klaipėdos m. sav.);
33.6.7. Kintų, Pakalnės, Povilų, Minijos (Minijos upėje ties Gargždais, Priekule) mažųjų laivų prieplaukoms įrengti;
33.7. Rezervuojamos teritorijos Melnragėje (Klaipėda) ir Būtingėje (Palanga) išorinio giliavandenio jūrų uosto infrastruktūros plėtrai žemyninėse dalyse, vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros, statant išorinį giliavandenį uostą, parengiamųjų darbų įgyvendinimo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3-459 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros, statant išorinį giliavandenį uostą, parengiamųjų darbų įgyvendinimo plano patvirtinimo“. Kartu rezervuojamos teritorijos su planuojamu išoriniu giliavandeniu uostu susijusiai infrastruktūrai: naujai geležinkelio jungčiai Klaipėdos mieste, naujai automobilių kelio jungčiai Klaipėdos mieste, naujos geležinkelio jungties Būtingė–Kūlupėnai ir naujo geležinkelio kelyno plėtrai tarp Šventosios ir Būtingės, naujai ar rekonstruojamai automobilių kelio jungčiai Būtingė–Darbėnai.
33.8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 110 „Dėl pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinės teritorijos nustatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos teisinio įregistravimo“ pakeitimo“, rezervuojama 300 ha teritorija Klaipėdos viešojo logistikos centro plėtrai.
33.9. Numatytos rezervuoti teritorijos stambesniems susisiekimo infrastruktūros objektams nurodytos Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams brėžinys“. Teritorijos smulkesniems objektams statyti numatomos rezervuoti savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.
33.10. Fiziniai ir juridiniai asmenys, plėtojantys ar ketinantys plėtoti veiklą rezervuotose teritorijose, turi atkreipti dėmesį į galimus veiklos apribojimus dėl viešojo intereso raiškos, o savivaldybių ir valstybės institucijos, įgaliotos prižiūrėti žemėtvarkos, teritorijų planavimo ir statybos procesus, – sudaryti sąlygas realizuoti viešąjį interesą. Konkretūs rezervuojamų teritorijų parametrai turi būti nustatyti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose (savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose, detaliuosiuose planuose, specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose), taip pat techniniuose projektuose.
34. Teritorijos, rezervuojamos inžinerinės infrastruktūros plėtrai:
34.1. Šalia Kretingos, Palangos ir Šilutės miestų, Klaipėdos rajono ir Neringos savivaldybėse rezervuojamos teritorijos, skirtos biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikštelėms. Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėms įrengti rezervuojamos teritorijos Ankštakių kaime (Kretingos r. sav., Kretingos sen.), Joskaudų kaime (Kretingos r. sav., Darbėnų sen.), Neringos mieste.
34.2. Plėtojant Klaipėdos apskrities dujotiekių tinklą, rezervuojamos teritorijos numatomiems magistraliniams dujotiekiams ir dujų skirstymo stotims, įvertinant šių įrenginių normatyvines apsaugos zonas.
34.3. Inžinerinės infrastruktūros plėtrai rezervuojamos teritorijos, įgyvendinant Bendrojo (generalinio) plano 32 punkte numatytus sprendinius (Bendrojo (generalinio) plano „Ūkio, infrastruktūros ir teritorijų apsaugos nuo ypatingų situacijų brėžinys“ ir „Teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams brėžinys“).
34.4. Teritorijos, numatytos rezervuoti stambesniems inžinerinės infrastruktūros objektams, nurodytos Bendrojo (generalinio) plano brėžinyje „Teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams brėžinys“. Teritorijos smulkesniems objektams statyti numatomos rezervuoti savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.
34.5. Fiziniai ir juridiniai asmenys, plėtojantys ar ketinantys plėtoti veiklą rezervuotose teritorijose, turi atkreipti dėmesį į galimus veiklos apribojimus dėl viešojo intereso raiškos, o savivaldybių ir valstybės institucijos, įgaliotos prižiūrėti žemėtvarkos, teritorijų planavimo ir statybos procesus, – sudaryti sąlygas realizuoti viešąjį interesą. Konkretūs rezervuojamų teritorijų parametrai nustatomi žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose (savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose, detaliuosiuose planuose, specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose), taip pat techniniuose projektuose.
35. Krašto ir valstybės sienos apsaugai rezervuojamos šios teritorijos (Bendrojo (generalinio) plano brėžinys „Teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams brėžinys“):
35.1. Krašto apsaugai rezervuojamos teritorijos pateiktos Bendrojo (generalinio) plano 2 lentelėje:
2 lentelė. Krašto apsaugai rezervuojamos teritorijos
| Eil. Nr. |
Klaipėdos apskrities savivaldybė |
Plotas, ha |
| 1. |
Klaipėdos miesto |
19,88 |
| 2. |
Klaipėdos rajono |
699,2 |
| 3. |
Neringos |
6,66 |
| 4. |
Palangos miesto |
9,14 |
| 5. |
Šilutės rajono |
55,18 |
Pastaba. Konkrečios teritorijos ribos dėl smulkaus brėžinio mastelio parodytos sutartiniais ženklais. Sąrašas nebaigtinis.
35.2. Krašto apsaugai rezervuojamose teritorijose bet kokia veikla, nesusijusi su krašto apsauga, draudžiama.
35.3. Valstybės sienos apsaugai rezervuojamos teritorijos pateiktos Bendrojo (generalinio) plano 3 lentelėje:
3 lentelė. Valstybės sienos apsaugai rezervuojamos teritorijos
| Eil. Nr. |
Naudojimo tikslingumas / objekto pavadinimas |
Klaipėdos apskrities savivaldybė |
Plotas, ha |
| 1. |
Rinktinės štabo funkcijoms atlikti |
Klaipėdos miesto |
0,4685 |
| 2. |
Užkardos funkcijoms atlikti |
Klaipėdos miesto |
0,5500 |
| 3. |
Ryšiui ir stebėjimui užtikrinti |
Klaipėdos miesto |
0,0037 |
| 4. |
Užkardos funkcijoms atlikti |
Klaipėdos miesto |
0,3473 |
| 5. |
Užkardos funkcijoms atlikti |
Klaipėdos miesto |
0,0927 |
| 6. |
Profesinio ir kovinio parengimo bazė, taip pat rinktinės atsarginės vadavietės funkcijoms atlikti |
Klaipėdos rajono |
4,2908 |
| 7. |
Rinktinės funkcijoms atlikti |
Klaipėdos rajono |
0,01 |
| 8. |
Užkardos funkcijoms atlikti |
Palangos miesto |
0,8212 |
| 9. |
Ryšiui ir stebėjimui užtikrinti |
Palangos miesto |
0,0843 |
| 10. |
Stebėjimo posto funkcijoms atlikti |
Palangos miesto |
0,2199 |
| 11. |
Stebėjimo posto funkcijoms atlikti |
Palangos miesto |
0,0919 |
| 12. |
Užkardos funkcijoms atlikti |
Neringos |
1,5234 |
| 13. |
Užkardos funkcijoms atlikti |
Neringos |
1,0727 |
| 14. |
Stebėjimo posto funkcijoms atlikti |
Neringos |
0,1397 |
| 15. |
Užkardos funkcijoms atlikti |
Neringos |
0,0450 |
| 16. |
Ryšiui ir stebėjimui užtikrinti |
Šilutės rajono |
0,0124 |
| 17. |
Radijo ryšio anteninis bokštas |
Skuodo rajono |
0,4489 |
| 18. |
Užkarda |
Skuodo rajono |
0,4743 |
| 19. |
Radijo ryšio anteninis bokštas |
Skuodo rajono |
|
| 20. |
Rusnės prieplauka |
Šilutės rajono |
0,515 |
| 21. |
Ryšio bokštas |
Šilutės rajono |
0,1 |
| 22. |
Užkarda |
Šilutės rajono |
3,1148 |
35.4. Žemės plotai, reikalingi valstybės sienos apsaugai, nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 523 „Dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės sienos apsaugai skirtų žemės plotų ir jų ribų patvirtinimo“ yra patvirtinti valstybės sienos su Rusijos Federacija apsaugai užtikrinti reikalingi žemės plotai (pasienio juosta) ir jų ribos. Vykdant valstybės sienos su Rusijos Federacija demarkavimo (valstybės sienos paženklinimo valstybės sienos ženklais sausumoje ir pasienio vandenyse) darbus, šie žemės plotai bus tikslinami vietovėje ir nustatyta tvarka įteisinami Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybės sienos apsaugai skirtų žemės plotų ir jų ribų patvirtinimo“ yra patvirtinti valstybės sienos su Latvijos Respublika apsaugai skirti žemės plotai ir jų ribos. Klaipėdos apskrities Kretingos rajono, Skuodo rajono ir Palangos miesto savivaldybių teritorijoje šie plotai teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Valstybės sienos apsaugai skirtose teritorijose bet kokia veikla, nesusijusi su valstybės sienos apsauga, draudžiama.
35.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 548 „Dėl pasienio ruožo ribų ir valstybės sienos apsaugos zonos ribų bei Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintos pasienio ruožo ribos ir valstybės sienos apsaugos zonos ribos. Dalis Kretingos rajono, Skuodo rajono ir Palangos miesto savivaldybių teritorijos yra pasienio ruožo, o Šilutės rajono savivaldybės teritorijos dalis – pasienio ruožo ir valstybės sienos apsaugos zonos ribose. Veiklą pasienio ruože reglamentuoja Pasienio teisinio režimo taisyklės.
35.6. Valstybės sienos apsaugos zonos ir pasienio ruožo ribos pateiktos Bendrojo (generalinio) plano sprendinių brėžinyje „Ūkio, infrastruktūros ir teritorijų apsaugos nuo ypatingų situacijų brėžinys“. Šiose teritorijose fizinių ir juridinių asmenų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai.
35.7. Pasienio kontrolės punktuose galioja pasienio kontrolės punktų teisinis režimas, nustatytas Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo“.
35.8. Valstybės sienos apsaugai rezervuojama teritorija (0,01 ha) radijo ryšio bokštui įrengti prie Rikinės upelio Karklės kaimo šiaurinėje dalyje.
35.9. Rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus dėl esamų vėjo jėgainių parkų plėtros ir naujų statybos, privaloma vadovautis Informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 591 „Dėl Informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
36. Socialinės infrastruktūros objektų tinklo plėtrai rezervuojamos šios teritorijos (Bendrojo (generalinio) plano brėžinys „Teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams brėžinys“):
36.1. Klaipėdos miesto savivaldybėje rezervuojama teritorija regioninės reikšmės sporto kompleksui su stadionu ir treniruočių baze (Klaipėdos miesto bendrajame plane numatyta teritorija prie magistralinio kelio A13 Klaipėda–Liepoja).
36.2. Bendrojo naudojimo želdynams įrengti Klaipėdos rajono savivaldybės Dovilų miestelyje rezervuojami valstybinės žemės plotai: apie 11 ha žemės plotas tarp Naujosios ir Gargždų gatvių (krašto kelio Nr. 227 Jakai–Dovilai–Laugaliai) (iki karjerų), 30 arų žemės plotas tarp Pievų ir Sodų gatvių.
36.3. Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje rezervuojamas 0,5 ha žemės sklypas Klaipėdos apygardos teismui ir Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, ir 3–4 ha žemės sklypas pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, teritorijoje tarp Jūrininkų pr., Taikos pr. ir geležinkelio, Klaipėdos tardymo izoliatoriui-areštinei. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje rezervuojamas 0,9 ha žemės sklypas Šilutės rajono apylinkės teismui. Teritorijos šiems objektams turi būti numatytos Klaipėdos miesto ir Šilutės rajono savivaldybių bendruosiuose planuose.
37. Teritorijos, kurioms reikia nustatyti sanitarines apsaugos zonas: objektai, kuriems reikia nustatyti sanitarines apsaugos zonas, žymimi sutartiniu ženklu, atsižvelgiant į Bendrojo (generalinio) plano brėžinių mastelį.
38. Siekiant įgyvendinti Bendrojo (generalinio) plano sprendinius, turi būti parengti šie teritorijų planavimo dokumentai:
38.1. bendrieji planai:
38.2. specialiojo teritorijų planavimo dokumentai:
38.2.1. kultūros paveldo teritorijų ir apsaugos zonų ribų specialiojo teritorijų planavimo dokumentas (pagal Bendrojo (generalinio) plano sprendinių įgyvendinimo programą);
38.2.3. etnografinių sodybų Klaipėdos apskrityje išsaugojimo, tvarkymo ir naudojimo specialiojo teritorijų planavimo dokumentas;
38.2.4. Klaipėdos apskrities visuomeninio transporto maršrutų tinklo specialiojo teritorijų planavimo dokumentas;
38.2.5. gaisrinio vandentiekio inžinerinės infrastruktūros išdėstymo apskrityje specialiojo teritorijų planavimo dokumentas;
38.2.6. planuojamiems ir plėtojamiems objektams, kurių vykdomoms veikloms pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma nustatyti sanitarines apsaugos zonas, turi būti rengiami sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo dokumentai;
38.2.10. Klaipėdos miesto teritorijos ribų pakeitimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Neringos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Šilutės rajono savivaldybių teritorijų ribų pakeitimo įstatymo (2012 m. rugsėjo 26 d. Nr. XI-2230) 4 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri įpareigoja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymą;
38.3. programos, studijos ir kiti dokumentai:
38.3.1. Klaipėdos miesto aprūpinimo vandeniu galimybių studija, nagrinėjanti ekonomiškai tikslingus vandens tiekimo į III vandenvietę variantus arba pačios vandenvietės iškėlimą, neviršijant leidžiamo poveikio aplinkai;
38.3.2. atnaujinta Pajūrio juostos tvarkymo programa, kurioje numatytos specialios priemonės krantų erozijai stabdyti ir krantams tvarkyti;
Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo
(generalinio) plano
1 priedas
ESAMOS IR PERSPEKTYVINĖS PRAMONĖS IR KOMERCIJOS TERITORIJOS
| Eil. Nr. |
Savivaldybė |
Galimos pramonės plėtros teritorijos |
Pastaba |
| 1. |
Klaipėdos miesto savivaldybė |
Klaipėdos pramonės parkas (Klaipėdos laisvoji ekonominė zona) (pietrytinės miesto teritorijos). Visa laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorija užima 412 ha žemės plotą.* |
pramonės parko tęsinys – Klaipėdos rajono savivaldybėje planuojamas Rimkų pramonės rajonas; pietinė pramonės parko dalis gali būti naudojama logistikos infrastruktūros plėtrai |
| 2. |
Klaipėdos rajono savivaldybė |
Dirvupių pramonės zona (šiaurinėje pusėje nuo magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda) |
galima logistikos infrastruktūros plėtra |
| Gargždų pramonės zona (į vakarus nuo Gargždų abipus geležinkelio atšakos Klaipėda–Gargždai) |
|
||
| perspektyvinis Kopūstų pramonės rajonas |
|
||
| Plikių pramonės zona (į šiaurę nuo Plikių) |
|
||
| Rimkų ir Kaspariškių pramonės rajonai (prie Klaipėdos miesto pietrytinės ribos miesto įtakos zonoje) |
numatoma logistikos infrastruktūros plėtra |
||
| Vėžaičių pramonės zona (į pietryčius nuo Vėžaičių šiaurinėje pusėje nuo magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda) |
numatoma logistikos infrastruktūros plėtra |
||
| 3. |
Kretingos rajono savivaldybė |
Ankštakių pramoninė zona (į rytus nuo Ankštakių vakarinėje pusėje nuo geležinkelio Kretinga–Skuodas) |
|
| Darbėnų pramonės zona (į pietus nuo Darbėnų) |
numatoma logistikos infrastruktūros plėtra |
||
| Kretingos miesto pramonės ir gamybos parkas (pietvakarinė miesto teritorija) |
|
||
| Kūlupėnų pramonės zona (šiaurinėje pusėje nuo geležinkelio Kretinga–Šiauliai) |
galima logistikos infrastruktūros plėtra |
||
| Vydmantų pramoninė zona (į pietus nuo Vydmantų) |
|
||
| 4. |
Palangos miesto savivaldybė |
Būtingės pramonės zona |
galima logistikos ir techninės infrastruktūros sistemų plėtra |
| Virbališkės pramonės zona (į rytus nuo Virbališkės prie rytinės savivaldybės ribos) |
|
||
| 5. |
Skuodo rajono savivaldybė |
Skuodo pramonės ir gamybos parkas (vakarinėje miesto dalyje ir teritorijoje prie vakarinės miesto ribos) |
|
| 6. |
Šilutės rajono savivaldybė |
Šilutės miesto esamos ir plėtotinos pramonės teritorijos (prie geležinkelio Pagėgiai–Šilutė) |
|
| Mantvydų pramonės teritorija (rytinėje pusėje nuo geležinkelio Šilutė–Klaipėda) |
|
||
| Sakūtėlių pramonės teritorija (vakarinėje pusėje nuo krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda) |
numatoma logistikos infrastruktūros plėtra |
||
| Saugų–Žemaitkiemio pramonės zona (į pietus nuo Saugų rytinėje pusėje nuo geležinkelio Šilutė–Klaipėda) |
šalia Žemaitkiemio kaimo (Šilutės r. sav., Saugų sen.) plėtotinas vėjo jėgainių parkas |
* Lietuvos Respublikos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas.
Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo
(generalinio) plano
2 priedas
KLAIPĖDOS APSKRITIES NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TELKINIŲ SĄRAŠAS
| Eil. Nr. |
Telkinio kodas |
Pavadinimas |
Rūšis |
Etapas |
Būklė |
Adresas |
| 1. |
1617 |
Agluonėnai |
smėlis ir žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 2. |
1617 |
Agluonėnai |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 3. |
2260 |
Aisė |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 4. |
950 |
Alkas-Erla |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Imbarės sen. |
| 5. |
1686 |
Auksūdys |
smėlis |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Darbėnų sen. |
| 6. |
650 |
Aukštumala |
durpės |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Kintų sen. |
| 7. |
1688 |
Bargalis |
žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Salantų m. sen. |
| 8. |
2305 |
Barkeliai |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav. |
| 9. |
1671 |
Barstyčiai |
žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Barstyčių sen. |
| 10. |
1687 |
Baubliai |
žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Žalgirio sen. |
| 11. |
1687 |
Baubliai |
žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Žalgirio sen. |
| 12. |
2258 |
Berciškė |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav. |
| 13. |
659 |
Beržtai |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Juknaičių sen. |
| 14. |
2316 |
Birbinčiai |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 15. |
2316 |
Birbinčiai |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 16. |
1689 |
Blendžiava |
žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Salantų m. sen. |
| 17. |
655 |
Bundulinė |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Kintų sen. |
| 18. |
656 |
Čiūteliai |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Saugų sen. |
| 19. |
2375 |
Dauparai |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dauparų-Kvietinių sen. |
| 20. |
2375 |
Dauparai |
durpės |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dauparų-Kvietinių sen. |
| 21. |
961 |
Degučiai |
žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Žemaičių Naumiesčio sen. |
| 22. |
961 |
Degučiai |
žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Žemaičių Naumiesčio sen. |
| 23. |
2261 |
Diegliai |
smėlis |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 24. |
2261 |
Diegliai |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 25. |
1615 |
Dovilai II |
smėlis |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 26. |
2259 |
Dvyliai |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 27. |
1681 |
Egliškiai II |
žvyras |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Kretingos m. sen. |
| 28. |
2310 |
Eketė |
žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 29. |
3232 |
Erkšvos I plotas |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Ylakių sen. |
| 30. |
3233 |
Erkšvos II plotas |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Ylakių sen. |
| 31. |
999 |
Gaideliai |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Šilutės sen. |
| 32. |
3230 |
Gedrimų plotas |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Ylakių sen. |
| 33. |
1610 |
Gelžiniai |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 34. |
1610 |
Gelžiniai |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 35. |
1618 |
Gelžiniai II |
smėlis ir žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 36. |
1618 |
Gelžiniai II |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 37. |
1618 |
Gelžiniai II |
smėlis ir žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 38. |
4137 |
Gelžiniai III |
žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 39. |
1651 |
Gintaro I plotas |
gintaras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 40. |
1652 |
Gintaro II plotas |
gintaras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 41. |
1653 |
Gintaro III plotas |
gintaras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 42. |
1825 |
Gorainiai |
druska |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Vainuto sen. |
| 43. |
2302 |
Grūšlaukė |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav. |
| 44. |
1676 |
Ilginiai |
žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Darbėnų sen. |
| 45. |
1691 |
Imbarė |
smėlis ir žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Salantų m. sen. |
| 46. |
1691 |
Imbarė |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Salantų m. sen. |
| 47. |
1296 |
Imbarė |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Imbarės sen. |
| 48. |
982 |
Juknaičiai |
smėlis |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Juknaičių sen. |
| 49. |
4585 |
Juknaičiai II |
smėlis |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Juknaičių sen. |
| 50. |
4585 |
Juknaičiai II |
smėlis |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Juknaičių sen. |
| 51. |
1611 |
Juodikiai |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 52. |
1611 |
Juodikiai |
smėlis ir žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 53. |
1611 |
Juodikiai |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 54. |
2266 |
Juodikiai II |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 55. |
1650 |
Juodkrantė |
gintaras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 56. |
1650 |
Juodkrantė |
gintaras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 57. |
1624 |
Juodupis |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Veiviržėnų sen. |
| 58. |
1619 |
Jurjonai |
smėlis |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 59. |
991 |
Jurkaičiai III |
žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Švėkšnos sen. |
| 60. |
987 |
Juškaičiai |
žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Gardamo sen. |
| 61. |
4513 |
Kairiai |
smėlis ir žvyras |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Priekulės sen. |
| 62. |
946 |
Kalniškių tyras |
durpės |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Kartenos sen. |
| 63. |
1598 |
Kalviai |
žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 64. |
1612 |
Kalviai II |
smėlis |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 65. |
2263 |
Kantvainiai |
smėlis ir žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 66. |
2263 |
Kantvainiai |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 67. |
1673 |
Kartena |
žvyras |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Kartenos sen. |
| 68. |
271 |
Kašučiai |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Darbėnų sen. |
| 69. |
984 |
Katyčiai |
smėlis |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Usėnų sen. |
| 70. |
996 |
Kebeliai |
žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Saugų sen. |
| 71. |
1668 |
Kerviai |
žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Aleksandrijos sen. |
| 72. |
1620 |
Kisiniai |
smėlis ir žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 73. |
1620 |
Kisiniai |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 74. |
2272 |
Klaipėdos kanalas |
žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 75. |
1621 |
Kojeliai |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 76. |
1621 |
Kojeliai |
smėlis |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 77. |
1621 |
Kojeliai |
smėlis |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 78. |
1621 |
Kojeliai |
smėlis |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 79. |
1621 |
Kojeliai |
smėlis |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 80. |
1621 |
Kojeliai |
smėlis |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 81. |
4535 |
Kojeliai II |
smėlis |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 82. |
657 |
Krokų lanka |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Saugų sen. |
| 83. |
1665 |
Kulaliai |
žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Notėnų sen. |
| 84. |
1665 |
Kulaliai |
žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Notėnų sen. |
| 85. |
1674 |
Kunigiškiai (Palangos m. sav.) |
smėlis ir žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Palangos m. sav. |
| 86. |
1674 |
Kunigiškiai (Palangos m. sav.) |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Palangos m. sav. |
| 87. |
1674 |
Kunigiškiai (Palangos m. sav.) |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Palangos m. sav. |
| 88. |
1675 |
Kunigiškiai II |
žvyras |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Palangos m. sav. |
| 89. |
994 |
Lapynai |
smėlis |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Saugų sen. |
| 90. |
2257 |
Lapynai II |
smėlis |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Saugų sen. |
| 91. |
2257 |
Lapynai II |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Saugų sen. |
| 92. |
1670 |
Laumės |
žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Barstyčių sen. |
| 93. |
997 |
Leitgiriai |
žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Juknaičių sen. |
| 94. |
660 |
Leitgiriai |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Juknaičių sen. |
| 95. |
346 |
Lendimai |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Ylakių sen. |
| 96. |
967 |
Letausas |
durpės |
Dž |
nenaudojamas |
Telšių apskr., Rietavo sav., Rietavo sen. |
| 97. |
274 |
Letausas (Šlepštikai) |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Endriejavo sen. |
| 98. |
3239 |
Luobos plotas |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Ylakių sen. |
| 99. |
1609 |
Margiai |
smėlis |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 100. |
1609 |
Margiai |
smėlis |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 101. |
2304 |
Mažieji Žalimai |
žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav. |
| 102. |
653 |
Medžioklės pelkė |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Juknaičių sen. |
| 103. |
2314 |
Mykoliškės |
žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav. |
| 104. |
1677 |
Minija |
žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Kartenos sen. |
| 105. |
1677 |
Minija |
žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Kartenos sen. |
| 106. |
654 |
Miškogaliai |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Saugų sen. |
| 107. |
1669 |
Narvydžiai |
smėlis |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Skuodo sen. |
| 108. |
1669 |
Narvydžiai |
smėlis |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Skuodo sen. |
| 109. |
661 |
Naujapieviai (Pleinė) |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Usėnų sen. |
| 110. |
1684 |
Nausėdai |
žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Darbėnų sen. |
| 111. |
1684 |
Nausėdai |
žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Darbėnų sen. |
| 112. |
995 |
Norkaičiai |
smėlis |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Saugų sen. |
| 113. |
958 |
Paežeris |
durpės |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Endriejavo sen. |
| 114. |
958 |
Paežeris |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Endriejavo sen. |
| 115. |
1608 |
Pakalniškiai |
smėlis |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Veiviržėnų sen. |
| 116. |
1666 |
Pakalniškiai |
smėlis ir žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Aleksandrijos sen. |
| 117. |
1666 |
Pakalniškiai |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Aleksandrijos sen. |
| 118. |
1672 |
Palanga |
žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Palangos m. sav. |
| 119. |
1607 |
Paskinis |
žvyras |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 120. |
1667 |
Pašilė |
žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Ylakių sen. |
| 121. |
3237 |
Pašilė (IV sklypas) |
žvyras |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Ylakių sen. |
| 122. |
3234 |
Pašilės I plotas |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Ylakių sen. |
| 123. |
3235 |
Pašilės II plotas |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Ylakių sen. |
| 124. |
3236 |
Pašilės III plotas |
žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Ylakių sen. |
| 125. |
3238 |
Pašilės V plotas |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Ylakių sen. |
| 126. |
2309 |
Paupuliai |
žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 127. |
4088 |
Piktožiai |
žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 128. |
4088 |
Piktožiai |
žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 129. |
4266 |
Piktožiai II |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 130. |
2303 |
Pilalės miškas |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav. |
| 131. |
2307 |
Pilsupis |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav. |
| 132. |
272 |
Plikas tyras |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav. |
| 133. |
1616 |
Plikiai |
žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Sendvario sen. |
| 134. |
1616 |
Plikiai |
žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Sendvario sen. |
| 135. |
1616 |
Plikiai |
žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Sendvario sen. |
| 136. |
1599 |
Poškai (IV sklypas) |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 137. |
1599 |
Poškai (IV sklypas) |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 138. |
1599 |
Poškai (IV sklypas) |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 139. |
1602 |
Poškai III |
žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 140. |
4536 |
Poškai V |
žvyras |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 141. |
3704 |
Pozingiai |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 142. |
2256 |
Pozingiai I |
žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 143. |
2265 |
Pozingiai II |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 144. |
2265 |
Pozingiai II |
smėlis ir žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 145. |
2265 |
Pozingiai II |
smėlis ir žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 146. |
2265 |
Pozingiai II |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 147. |
2265 |
Pozingiai II |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 148. |
2265 |
Pozingiai II |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 149. |
2308 |
Pryšmančiai |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav. |
| 150. |
1690 |
Prūdupis |
žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Žalgirio sen. |
| 151. |
1690 |
Prūdupis |
žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Žalgirio sen. |
| 152. |
930 |
Raudonoji |
durpės |
Dž |
naudojamas |
Telšių apskr., Mažeikių r. sav., Sedos sen. |
| 153. |
2267 |
Rokai II |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 154. |
2269 |
Rokupis |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 155. |
1613 |
Ruigiai |
smėlis |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Vėžaičių sen. |
| 156. |
3240 |
Rumšaičių plotas |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Šačių sen. |
| 157. |
652 |
Rupkalviai |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Šilutės sen. |
| 158. |
2306 |
Senkai |
žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav. |
| 159. |
2301 |
Senoji Įpiltis |
žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav. |
| 160. |
2270 |
Spengiai |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 161. |
957 |
Svencelė |
durpės |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Priekulės sen. |
| 162. |
347 |
Šarnelė (Paparčiai) |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Barstyčių sen. |
| 163. |
1622 |
Šernai |
smėlis |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 164. |
361 |
Šiauliai |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Švėkšnos sen. |
| 165. |
4461 |
Šilininkai |
smėlis ir žvyras |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 166. |
1604 |
Šnaukštai |
žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 167. |
1604 |
Šnaukštai |
žvyras |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 168. |
1605 |
Šnaukštai-2 |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 169. |
1605 |
Šnaukštai-2 |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 170. |
1605 |
Šnaukštai-2 |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 171. |
1605 |
Šnaukštai-2 |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 172. |
4262 |
Šnaukštai-4 |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 173. |
2288 |
Šnaukštai III |
žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 174. |
4590 |
Šnaukštai V |
žvyras |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen. |
| 175. |
2299 |
Šventosios miškas |
žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav. |
| 176. |
956 |
Tenžė |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Kretingos sen. |
| 177. |
956 |
Tenžė |
durpės |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Kretingos sen. |
| 178. |
3231 |
Tėvelių plotas |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Mosėdžio sen. |
| 179. |
2271 |
Toleikiai II |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 180. |
273 |
Toliotai (Šlapioji lanka) |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Endriejavo sen. |
| 181. |
2311 |
Triušeliai I |
žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 182. |
2312 |
Triušeliai II |
žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 183. |
1008 |
Usėnai |
druska |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Usėnų sen. |
| 184. |
658 |
Užliekniai |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Šilutės sen. |
| 185. |
4056 |
Vanagai |
smėlis ir žvyras |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 186. |
4301 |
Vanagai II |
smėlis |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 187. |
2262 |
Vanagų plotas |
žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 188. |
954 |
Vanagupė (Pajūris) |
durpės |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Palangos m. sav. |
| 189. |
954 |
Vanagupė (Pajūris) |
durpės |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Palangos m. sav. |
| 190. |
943 |
Varduva |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Barstyčių sen. |
| 191. |
942 |
Varnalis (Paparčiai) |
durpės |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Barstyčių sen. |
| 192. |
1683 |
Žiba |
smėlis |
Dž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Palangos m. sav. |
| 193. |
2300 |
Žibininkai |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav. |
| 194. |
1623 |
Žydeliai |
smėlis |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen. |
| 195. |
2315 |
Žiobriai |
žvyras |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 196. |
989 |
Žiogaičiai |
smėlis |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Žemaičių Naumiesčio sen. |
| 197. |
989 |
Žiogaičiai |
smėlis |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Žemaičių Naumiesčio sen. |
| 198. |
2313 |
Žūtautai |
smėlis |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav. |
| 199. |
|
|
|
|
|
|
| 200. |
1883 |
Sakučiai |
nafta |
Pž |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Kintų sen. |
| 201. |
1883 |
Sakučiai |
nafta |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Kintų sen. |
| 202. |
3608 |
Agluonėnai |
nafta |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 203. |
3608 |
Agluonėnai |
nafta |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 204. |
1880 |
Diegliai |
nafta |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav. |
| 205. |
1949 |
Genčai |
nafta |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav. |
| 206. |
1898 |
Girkaliai |
nafta |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 207. |
1881 |
Nausodis |
nafta |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav. |
| 208. |
335 |
Pietų Šiūpariai |
nafta |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 209. |
3358 |
Šiaurės Vėžaičiai |
nafta |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 210. |
3229 |
Uoksai |
nafta |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav. |
| 211. |
1885 |
Vėžaičiai |
nafta |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 212. |
1763 |
Vilkyčiai |
nafta |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav. |
| 213. |
2181 |
Žygų |
nafta |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav. |
| 214. |
2165 |
Šventosios |
nafta |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Palangos m. sav. |
| 215. |
2188 |
Žvaginių |
nafta |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 216. |
1882 |
Kretinga |
nafta |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav. |
| 217. |
4494 |
Ližiai |
nafta |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 218. |
1926 |
Šiūpariai |
nafta |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav. |
| 219. |
4508 |
Auksoras |
nafta |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Endriejavo sen. |
| 220. |
1929 |
Šilalė |
nafta |
P |
nenaudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav. |
| 221. |
1929 |
Šilalė |
nafta |
Dž |
– |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav. |
| 222. |
1884 |
Pociai |
nafta |
Dž |
naudojamas |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Švėkšnos sen. |
| 223. |
1884 |
Pociai |
nafta |
Pž |
– |
Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Švėkšnos sen. |
Pastabos:
1. Ištirtumas:
Dž – detaliai išžvalgyti ištekliai;
Pž – parengtiniai išžvalgyti ištekliai;
P – prognoziniai aptikti ištekliai (perspektyvus plotas).
2. 2 priede „Klaipėdos apskrities naudingųjų iškasenų telkinių sąrašas“ pateikiami Klaipėdos apskrities naudingųjų iškasenų telkiniai parodyti brėžinyje „Ūkio, infrastruktūros ir teritorijų apsaugos nuo ypatingų situacijų brėžinys“. Šaltinis – 2013 gruodžio 1 d. Žemės gelmių registro duomenys.
Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo
(generalinio) plano
3 priedas
PRIORITETINIŲ LANKYTINŲ OBJEKTŲ IR VIETOVIŲ SĄRAŠAS
Žymėjimas: Objektai, parengti lankyti, – Klaipėdos senamiestis, MC – 16075
Objektai, iš dalies parengti lankyti, – Klaipėdos senamiestis, MC – 16075
Objektai, neparengti lankyti, – Klaipėdos senamiestis, MC – 16075
| Eil. Nr. |
Atrankos kriterijus |
Lankytinas objektas |
Nr. brėž.* |
| 1. |
Objektai, jų kompleksai ar vietovė, įtraukta į Pasaulio paveldo objektų sąrašą (UNESCO) |
Kuršių nerija (kultūrinis-gamtinis kompleksas) (Neringos sav., Klaipėdos m. sav.) UNESCO pasaulinės svarbos vertybė – Kuršių nerija. 2000 m. lapkričio 29 d. Kuršių nerija, kaip unikali teritorija, turinti išskirtinės vertės kultūrinį kraštovaizdį, UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimu buvo įrašyta į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą, priskiriant ją kultūrinių kraštovaizdžių grupei |
|
| 2. |
Senamiesčiai |
1. Klaipėdos senamiestis, MC – 16075 |
|
| 3. |
Kultūros paveldo objektai |
1. Apuolės piliakalnis su gyvenviete, MC – 24505 (Skuodo r. sav., Aleksandrijos sen., Apuolės k.) 2. Dauginčių piliakalnis, vad. Pilale, Pilimi, MC – 5218 (Kretingos r. sav., Kartenos sen., Dauginčių k.) 3. Kartenos piliakalnis su gyvenviete, MC – 23783 (Kretingos r. sav., Kartenos sen., Kartenos mstl.) 4. Kalniškės, Gargždų, Anielino piliakalnis su gyvenviete, MC – 23779 (Klaipėdos r. sav., Vėžaičių sen., Kalniškės k.) 5. Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas, MC – 848 (Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Žvejų g. 12) 6. Palangos piliakalnis su gyvenviete, MC – 23764 (Palangos m. sav., Palangos m.), piliakalnis, vad. Birutės kalnu, MC – 1814 (Palangos m. sav., Palangos m.) 7. Įpilties, Senosios Įpilties piliakalnis ir gyvenvietė, MC – 23781 (Kretingos r. sav., Darbėnų sen., Senosios Įpilties k.) 8. Nidos senosios kapinės, MC – 10783 (Neringos sav., Nida, Pamario g.) 9. Vanagų kaimo etnografinės kapinės, MC – 16684 (Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen., Vanagų k.) 10. Karaliaus Vilhelmo kanalas, MC – 25965 (Klaipėdos r. sav.) ir Lankupių šliuzas (vienintelis toks Lietuvoje technikos paminklas; Klaipėdos r. sav., Priekulės sen., Lankupių k.) 11. Kisinių kaimo etnografinės kapinės, MC – 16683 (Klaipėdos r. sav., Dovilių sen., Kisinių k.) 12. Skomantų piliakalnis su gyvenviete, MC – 23775 (Klaipėdos r. sav., Veiviržėnų sen., Skomantų k.) 13. Piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete, MC – 27082 (Kretingos r. sav., Imbarės sen., Imbarės k.) 14. Kalnas, vad. Alkos kalnu, MC – 5215 (Kretingos r. sav., Imbarės sen., Alko k.) 15. Klaipėdos universiteto pastatų kompleksas – kareivinių kompleksas (Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Herkaus Manto g. 84) 16. Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksas ir jame esantis karilionas (Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Liepų g. 16) 17. Teatras (Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Teatro g. 2) 18. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos pastatas (Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Herkaus Manto g. 25) 19. Sandėlių kompleksas Danės krantinėje (Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Žvejų g.) |
1
2
3
4
5
6
7
8 9
10
11
12
25
24
26
27
29 30
31
|
| 4. |
Dvaro sodybos ir rūmų kompleksai |
1. Kretingos dvaro sodyba, MC – 318 (Kretingos r. sav., Kretingos m.) 2. Palangos dvaro sodyba (MC – 23429) ir botanikos parkas (Palangos m. sav., Palangos m.) 3. Šilutės dvaro sodyba, vad. Šojaus, MC – 663 (Šilutės r. sav., Šilutės m.) 4. Vėžaičių dvaro sodyba, MC – 249 (Klaipėdos r. sav., Vėžaičių sen., Vėžaičių mstl.) |
13 14
15 16 |
| 5. |
Gamtos paveldo objektai (turintys paminklo statusą ir esantys prie regioninių ir nacionalinių turizmo trasų) |
1. Puokės akmuo (Barstyčių akmuo) (Skuodo r. sav., Barstyčių sen., Puokės k.) 2. H. Zudermano ąžuolas (Šilutės r. sav., Šilutės sen.) 3. Olando Kepurės skardis (Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen., Karklės k.) 4. Šernų ąžuolas (Klaipėdos r. sav., Dovilų sen.) 5. Akmuo „Baravykas“ (Klaipėdos r. sav., Dovilų sen.) 6. Lapiškės akmuo (Klaipėdos r. sav., Lapiškės miškas) 7. Akmuo „Daubos kūlis“ (Kretingos r. sav., Naujosios Įpilties k.) 8. Akmuo „Kūlių bobelė“ (akmuo „Būdelė“) (Kretingos r. sav., Benaičių k.) 9. Pelėkių akmuo (Kretingos r. sav., Pelėkių k.) 10. Marių mergelio atodanga (Neringos sav., Nidos sen.) 11. Šmitos versmė (Skuodo r. sav., Truikinų k.) 12. Pūkštės kalnas (Skuodo r. sav., Barstyčių sen.) 13. Storoji Klaipėdos liepa (Klaipėdos m. sav., Minijos g.) 14. Raganos kalnas (Neringos sav., Juodkrantės sen.) 15. Agilos kopa (Neringos sav., Juodkrantės sen.) 16. Skirpsto kopa (Neringos sav., Preilos sen.) 17. Vecekrugo kopa (Neringos sav., Preilos sen.) 18. Angių kalnas (Neringos sav., Nidos sen.) 19. Urbo kalnas (Neringos sav., Nidos sen.) |
17 19 20 23 22 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 |
| 6. |
Muziejai |
Nacionaliniai muziejai 1. Palangos gintaro muziejus (Lietuvos dailės muziejaus padalinys) (Palangos m. sav., Palangos m., Vytauto g. 17) 2. Laikrodžių muziejus (Lietuvos dailės muziejaus padalinys) (Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Liepų g. 12) 3. Prano Domšaičio galerija (Lietuvos dailės muziejaus padalinys) (Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Liepų g. 33) 4. Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba (Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys) (Palangos m. sav., Palangos m., Vytauto g. 23A) 5. Miniatiūrų muziejus (Lietuvos dailės muziejaus padalinys) (Neringos sav., Juodkrantė, L. Rėzos g. 3)
Respublikiniai muziejai 6. Lietuvos jūrų muziejus (Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Smiltynės pl. 3) 7. Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus (Skuodo r. sav., Mosėdžio mstl., Salantų g. 2)
Savivaldybių muziejai 8. Agluonėnų etnografinė sodyba-muziejus (Gargždų krašto muziejaus padalinys) (Klaipėdos r. sav., Agluonėnų k., Aukštujų g. 5A) 9. Gargždų krašto muziejus (Klaipėdos r. sav., Gargždų m., Sodo g. 5) 10. Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus (Gargždų krašto muziejaus padalinys) (Klaipėdos r. sav., Priekulės m., Klaipėdos g. 29) 11. J. Gižo etnografinė žvejo sodyba-muziejus (Klaipėdos r. sav., Priekulės sen., Drevernos k.) 12. Kretingos muziejus (Kretingos r. sav., Kretingos m., Vilniaus g. 20) 13. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Didžioji Vandens g. 6) 14. Neringos istorijos muziejus (Neringos sav., Nida, Pamario g. 53) 15. Skuodo muziejus (Skuodo r. sav., Skuodo m., Šaulių g. 3) 16. Šilutės muziejus (Šilutės r. sav., Šilutės m., Lietuvininkų g. 36) 17. Žvejo etnografinė sodyba-muziejus (Neringos sav., Nida, Naglių g. 4) 18. Planuojamas Kuršių buities ir kultūros muziejus po atviru dangumi (Neringos sav., Pervalka) 19. Antrojo pasaulinio karo priešlėktuvinių gynybinių įtvirtinimų apkasai – Alksnynės baterija (Neringos sav., Alksnynė)
Viešosios įstaigos 20. A. Mončio namai-muziejus (Palangos m. sav., Palangos m.,
Privatūs muziejai 21. Orvydų sodyba-muziejus (Kretingos r. sav., Imbarės sen., Gargždelės k.) 22. Hermano Blodės muziejus (Neringos sav., Nida, Skruzdynės g. 2) 23. Gintaro galerija-muziejus (Neringos sav., Nida, Pamario g. 20) |
|
| 7. |
Europos ir Lietuvos kultūrai, mokslui ir istorijai reikšmingų asmenybių memorialiniai kompleksai |
1. Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus (Gargždų krašto muziejaus padalinys) (Klaipėdos r. sav., Priekulės m., Vingio g. 11) 2. Rašytojo Tomo Mano memorialinis muziejus (Neringos sav., Nida, Skruzdynės g. 17) 3. Stepono Dariaus gimtinė-muziejus (Lietuvos aviacijos muziejaus filialas) (Klaipėdos r. sav., Judrėnų sen., Dariaus k.) 4. Vyskupo M. Valančiaus gimtinė (Kretingos r. sav., Kūlupėnų sen., Nasrėnų k.) |
|
| 8. |
Istorinių įvykių, reikšmingų Europai ir Lietuvai, vietos |
Klaipėdos miesto rotušės pastatas, kuriame laikinai gyveno (1807–1808 m.) Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize (Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Danės g. 17) |
|
| 9. |
Geografinis taškas, svarbus Europai ir Lietuvai |
– |
|
| 10. |
Tradicinių amatų centrai, kuriuose galima nuolat stebėti veiklą |
1. Atviros lankytojams gintaro dirbtuvės (Palangos m. sav., Palangos m.) 2. Klaipėdos menų kiemas (Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m.) |
|
| 11. |
Vietovės arba gamtiniai kompleksai, kurie atspindi išskirtines Lietuvos kraštovaizdžio arba gyvūnijos, augalijos ypatybes, tradicijas |
1. Minijos senslėnio valstybinis kraštovaizdžio draustinis 2. Svencelės valstybinis telmologinis draustinis 3. Gandrų kolonija Šaukliuose (Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Šauklių k.) 4. Šauklių riedulynas (Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Šauklių k.) |
18 21 |
Pastabos:
1. Lankytini objektai parenkami vadovaujantis Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiuoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 4-68 „Dėl Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano patvirtinimo“.
2. *Numeriai lentelėje atitinka brėžinio „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijų brėžinys“ schemos „Gamtos ir kultūros paveldo objektų sankaupų schema“ numerius.
Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo
(generalinio) plano
4 priedas
PRIORITETINIŲ TURISTAMS LANKYTI RENGIAMŲ KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ SĄRAŠAS
| Eil. Nr. |
Kultūros paveldo objektų grupė |
Rengiamas lankyti objektas |
| 1. |
Kultūros paveldo objektai |
1. Apuolės piliakalnis su gyvenviete, MC – 24505 (Skuodo r. sav., Aleksandrijos sen., Apuolės k.) 2. Dauginčių piliakalnis ir kalva, vad. Pilale, MC – 5218 (Kretingos r. sav., Kartenos sen., Dauginčių k.) 3. Kartenos piliakalnis su gyvenviete, MC – 23783 (Kretingos r. sav., Kartenos sen., Kartenos mstl.) 4. Kalniškės, Gargždų, Anielino piliakalnis su gyvenviete, MC – 23779 (Klaipėdos r. sav., Vėžaičių sen., Kalniškės k.) 5. Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas, MC – 848 (Klaipėda, Žvejų g. 12) 6. Palangos piliakalnis su gyvenviete, MC – 23764 (Palanga), piliakalnis, vad. Birutės kalnu, MC – 1814 (Palanga) 7. Įpilties, Senosios Įpilties piliakalnis ir gyvenvietė, 8. Nidos senosios kapinės, MC – 10783 (Neringa, Pamario g.) 9. Vanagų kaimo etnografinės kapinės, MC – 16684 (Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen., Vanagų k.) 10. Kisinių kaimo etnografinės kapinės, MC – 16683 (Klaipėdos r. sav., Dovilų sen., Kisinių k.) 11. Skomantų piliakalnis su gyvenviete, MC – 23775 (Klaipėdos r. sav., Veiviržėnų sen., Skomantų k.) 12. Karaliaus Vilhelmo kanalas, MC – 25965 (Klaipėdos r. sav., Priekulės sen.), Lankupių šliuzas (Klaipėdos r. sav., Priekulės sen., Lankupių k.) |
| 2. |
Dvaro sodybos ir rūmų kompleksai |
13. Kretingos dvaro sodyba, MC – 318 (Kretinga) 14. Palangos dvaro sodyba, MC – 23429, ir botanikos parkas (Palanga) 15. Šilutės dvaro sodyba, vad. Šojaus, MC – 663 (Šilutė) 16. Vėžaičių dvaro sodyba, MC – 249 (Klaipėdos r. sav., Vėžaičių sen., Vėžaičiai) |
Pastaba.
Lankytini objektai parenkami vadovaujantis Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiuoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 4-68 „Dėl Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano patvirtinimo“.
Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo
(generalinio) plano
5 priedas
KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ IR VIETOVIŲ TVARKYBA IR NAUDOJIMAS
| Eil. Nr. |
Savivaldybė |
Kultūros paveldo teritorinės rūšys ir eksponuotini objektai |
Tvarkybos ir naudojimo priemonės |
| 1. |
Klaipėdos rajono savivaldybė |
Urbanistinės vertybės |
|
|
|
|
Veiviržėnų miestelio istorinė dalis |
Parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentai ir jais vadovaujantis pritaikoma viešam pažinimui ir naudojimui, išsaugant visas miestelio centrui būdingas funkcijas |
| 1.1. |
Archeologijos vertybės |
|
|
|
|
Laistų, Liliškių, Antkalnio, Griežinių, Skomantų, Gerduvėnų, Kalniškės, Gargždų, Anielino piliakalnių su gyvenvietėmis kompleksai, taip pat pavieniai piliakalniai ar kitos archeologinės vietovės |
Piliakalniai pritaikomi kultūriniam, pažintiniam turizmui. Reikia atlikti objektų, tinkamų lankymui ar moksliniam tyrinėjimui, atranką. Objektams parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Nustatomos apsaugos zonos ir tvarkymo režimai. Parengiami eksponuotinų lankytinų objektų tvarkymo projektai |
|
| 1.2. |
Statiniai |
|
|
|
|
Veiviržėnų mstl.: Šv. apašt. evang. Mato bažnyčia; Stragnų II k. tiltas; Karklininkų k. pradinė mokykla; Kalotės k. mokykla; Dudinėlių k. svirnas; Macuičių k. vandens malūnas su technine įranga; Vyskupiškių k. vandens malūnas |
Pastatai (ne bažnyčios) pritaikomi kultūriniam, pažintiniam turizmui. Restauruojant ar rekonstruojant reikia įvertinti architektūros paveldo regioninius ypatumus |
|
| 1.3. |
Statinių kompleksai |
|
|
|
|
Bažnyčių kompleksai: Vanagų k. evangelikų liuteronų bažnyčios ir klebonijos pastatų kompleksas; Plikių k. evangelikų liuteronų bažnyčios ir parapijos namų kompleksas Dvarų sodybos: Vėžaičių Sodybos: Svencelės k., Lankupių k., Genaičių k., Agluonėnų k. (etnoarchitektūrinė), Drevernos k. (Jono Gižo), Klišių k. (etnoarchitektūrinė), Eidukų k. (etnoarchitektūrinė), Veiviržėnų mstl. (etnoarchitektūrinė), Butkų k. (etnoarchitektūrinė), Dariaus k. (memorialinė) |
Pastatų kompleksai (ne bažnyčios) pritaikomi visuomeninei paskirčiai ar turizmo infrastruktūrai. Religiniai pastatai pirmiausia skiriami pirminei jų funkcijai, jeigu nebėra konfesinės bendruomenės, – pritaikomi visuomeninei paskirčiai. Pagal teritorijos apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentą pritaikomi viešam pažinimui ir naudojimui, taip pat priklausiniams / kilnojamosioms paveldo vertybėms saugoti ir eksponuoti |
|
| 2. |
Klaipėdos miesto savivaldybė |
Urbanistikos vertybės |
|
|
|
|
Klaipėdos senamiestis, Smiltynės gyvenvietė |
Parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentai ir jais vadovaujantis pritaikoma viešam pažinimui ir naudojimui, išsaugant visas miesto centrui būdingas funkcijas, kurortui būdingo apstatymo bruožus |
| 2.1. |
|
Archeologijos vertybės |
|
|
|
Klaipėdos miesto istorinė dalis, Klaipėdos piliavietė, Klaipėdos senojo miesto vieta su priemiesčiais, Žardės, Kuncų piliakalnis su gyvenviete, Purmalių piliakalnis su gyvenviete |
Pritaikoma kultūriniam, pažintiniam turizmui. Reikia atlikti objektų, tinkamų lankymui ar moksliniam tyrinėjimui, atranką. Objektams parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Nustatomos apsaugos zonos ir tvarkymo režimai. Parengiami eksponuotinų lankytinų objektų tvarkymo projektai |
|
| 2.2. |
Statiniai |
|
|
|
|
Neringos fortas, vad. Kopgalio; Biržos tiltas, Geležinkelio stotis, Girulių geležinkelio stotis Vilos: Šlaito g. 6, 4, 12, 10, |
Numatoma pritaikyti visuomeninei paskirčiai ir turizmo infrastruktūrai. Statiniai pritaikomi kultūriniam, pažintiniam turizmui. Restauruojant ar rekonstruojant reikia įvertinti architektūros paveldo regioninius ypatumus |
|
| 2.3. |
Statinių kompleksai |
|
|
|
|
Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas Bastionų kompleksas Kareivinių kompleksas Namų, statinių ir sandėlių kompleksai: Aukštoji g. 3, 3A, 3 ir kt.; Danės g. 8, Bažnyčių g. 3, 4; Turgaus g., Kepėjų g., Tiltų g., Žvejų g., Tilžės g., Daržų g., Pramonės pastatų kompleksai: skerdyklos, celiuliozės fabriko, dujų fabriko, laivų statyklos, spirito ir alaus gamyklos |
Pastatų kompleksai pritaikomi visuomeninei paskirčiai ar turizmo infrastruktūrai. Pagal teritorijos apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentą pritaikomi viešam pažinimui ir naudojimui, taip pat priklausiniams / kilnojamosioms paveldo vertybėms saugoti ir eksponuoti |
|
| 3. |
Palangos miesto savivaldybė |
Urbanistikos vertybės |
|
|
|
|
Palangos miesto istorinė dalis |
Parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentai ir jais vadovaujantis pritaikoma viešam pažinimui ir naudojimui, išsaugant visas miesto ar miestelio centrui būdingas funkcijas |
| 3.1. |
Archeologijos vertybės |
|
|
|
|
Senojo miesto vietos: Palangos m. Palangos piliakalnis ir kitos archeologinės vietovės |
Pritaikoma kultūriniam, pažintiniam turizmui. Reikia atlikti objektų, tinkamų lankymui ar moksliniam tyrinėjimui, atranką. Objektams parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Nustatomos apsaugos zonos ir tvarkymo režimai. Parengiami eksponuotinų lankytinų objektų tvarkymo projektai |
|
| 3.2. |
Statiniai |
|
|
|
|
Vilos ir namai: Birutės al. 51, 37; J. Basanavičiaus g. 42, 44, Naglio al. 12, J. Simpsono g. 19, Vytauto g. 23A, 78, 33, J. Piktuižio g. 13, 11, L. Vaineikio g. 17, Birutės al. 7, 35, 34A, 33, J. Basanavičiaus g. 33 / Birutės al. 32, Kęstučio g. 31, 19, Meilės al. 5, Klaipėdos pl. 6A Bažnyčios: Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia |
Pritaikoma viešam pažinimui ir naudojimui. Pastatai (ne bažnyčios) pritaikomi kultūriniam, pažintiniam turizmui. Restauruojant ar rekonstruojant reikia įvertinti architektūros paveldo regioninius ypatumus |
|
| 3.3. |
|
Statinių kompleksai |
|
|
|
Bažnyčių statinių kompleksai: Palangos bažnyčios kompleksas Dvaro sodybos: Palangos dvaro sodyba Sodybos: B. Dvariono Vilų kompleksai: „Romeo ir Džiuljeta“, J. Basanavičiaus g. Pastatų kompleksas Kretingos g. 14, 16 |
Pastatų kompleksai (ne bažnyčios) pritaikomi visuomeninei paskirčiai ar turizmo infrastruktūrai. Religiniai pastatai pirmiausia skiriami pirminei jų funkcijai, jeigu nebėra konfesinės bendruomenės, – pritaikomi visuomeninei paskirčiai. Pagal teritorijos apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentą pritaikomi viešam pažinimui ir naudojimui, taip pat priklausiniams / kilnojamosioms paveldo vertybėms saugoti ir eksponuoti |
|
| 4. |
Neringos savivaldybė |
Urbanistikos vertybės |
|
|
|
|
Alksnynės viensėdis, Juodkrantės gyvenvietė, Pervalkos [P] gyvenvietė, Nidos gyvenvietė, Preilos [P] gyvenvietė |
Parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentai ir jais vadovaujantis pritaikoma viešam pažinimui ir naudojimui, išsaugant visas miesto ar miestelio centrui būdingas funkcijas |
| 4.1. |
Archeologijos vertybės |
|
|
|
|
Nidos senovės gyvenvietė, vad. Penkių Kalvelių gyvenviete |
Pritaikoma kultūriniam, pažintiniam turizmui. Reikia atlikti objektų, tinkamų lankymui ar moksliniam tyrinėjimui, atranką. Parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Nustatomos apsaugos zonos ir tvarkymo režimai. Parengiami eksponuotinų lankytinų objektų tvarkymo projektai |
|
| 4.2. |
Statiniai |
|
|
|
|
Pervalkos švyturys Vilos: Kalno g. 4, 2, 22, 18, 26, 28, Žvejų namai: Lomiškio, Naglių, Preilos, Skruzdynės, Pervalkos, Pamario, Bažnyčios: Evangelikų liuteronų bažnyčia, Neringa, Pamarių g. 43, Neringa, |
Reikia tirti ir inventorizuoti objektus reprezentuojančius pajūrio ir pamario paveldą. Pritaikoma kultūriniam, pažintiniam turizmui. Pritaikoma viešam pažinimui ir naudojimui. Pastatai pritaikomi kultūriniam, pažintiniam turizmui. Restauruojant ar rekonstruojant reikia įvertinti architektūros paveldo regioninius ypatumus |
|
| 4.3. |
Statinių kompleksai |
|
|
|
|
Viešbučio pastatų kompleksas Pamario g. Žvejų sodybos: Neringa, Purvynės g. 7, 5A, Skruzdynės g. 2, 2A |
Pagal teritorijos apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentą pritaikomi viešam pažinimui ir naudojimui, taip pat priklausiniams / kilnojamosioms paveldo vertybėms saugoti ir eksponuoti |
|
| 5. |
Kretingos rajono savivaldybė |
Urbanistikos vertybės |
|
|
|
|
Kretingos m. sen., Salantų mstl., |
Parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentai ir jais vadovaujantis pritaikoma viešam pažinimui ir naudojimui, išsaugant visas miesto centrui būdingas funkcijas, kurortui būdingo apstatymo bruožus |
| 5.1. |
|
Archeologijos vertybės |
|
|
|
Piliakalniai su gyvenvietėmis: Įpilties, Senosios Įpilties, Kartenos, Martinaičių, Vėlaičių, Negarbos, Ėglišakių (Andulių), Nausodžio (Mišučių), taip pat pavieniai piliakalniai ar kitos archeologinės vietovės. Kretingos senojo miesto vieta |
Pritaikoma kultūriniam, pažintiniam turizmui. Reikia atlikti objektų, tinkamų lankymui ar moksliniam tyrinėjimui, atranką. Parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Nustatomos apsaugos zonos ir tvarkymo režimai. Parengiami eksponuotinų lankytinų objektų tvarkymo projektai |
|
| 5.2. |
Statiniai |
|
|
|
|
Bažnyčios: Salantų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų Tiltai: Kretingalės mstl., Kūlupėnų k. Vandens ir vėjo malūnai: Laidininkų k., Darbėnų mstl. Kiti statiniai: Naujosios Įpilties k., Senosios Įpilties k. |
Numatoma pritaikyti visuomeninei paskirčiai ir turizmo infrastruktūrai. Statiniai pritaikomi kultūriniam, pažintiniam turizmui. Restauruojant ar rekonstruojant reikia įvertinti architektūros paveldo regioninius ypatumus |
|
| 5.3. |
Statinių kompleksai |
|
|
|
|
Bažnyčios statinių kompleksai: Kartenos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų, Laukžemio Šv. apašt. Andriejaus, Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios, Mažesniųjų brolių (pranciškonų) ordino vienuolyno ir Pranciškonų gimnazijos ansamblis, Kretingos evangelikų liuteronų, Darbėnų Šv. apašt. Petro ir Pauliaus, Mikoliškių Šv. Juozapo, Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo Sodybos: Nasrėnų k., Smeltės k., Erlėnų k., Barzdžių k., Klausgalvų k., Juodupėnų k., Akmenalių k., Lazdininkų k., Juoskaudų k. Kretingos dvaro sodyba |
Pastatų kompleksai pritaikomi visuomeninei paskirčiai ar turizmo infrastruktūrai. Pagal teritorijos apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentą pritaikomi viešam pažinimui ir naudojimui, taip pat priklausiniams / kilnojamosioms paveldo vertybėms saugoti ir eksponuoti |
|
| 6. |
Skuodo rajono savivaldybė |
Urbanistikos vertybės |
|
|
|
|
Skuodo m. sen., Ylakių mstl. |
Parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentai ir jais vadovaujantis pritaikoma viešam pažinimui ir naudojimui, išsaugant visas miesto centrui būdingas funkcijas, kurortui būdingo apstatymo bruožus |
| 6.1. |
Archeologijos vertybės |
|
|
|
|
Piliakalniai su gyvenvietėmis: Puodkalių, Užduobės, Apuolės, taip pat pavieniai piliakalniai ar kitos archeologinės vietovės |
Pritaikoma kultūriniam, pažintiniam turizmui. Reikia atlikti objektų, tinkamų lankymui ar moksliniam tyrinėjimui, atranką. Parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Nustatomos apsaugos zonos ir tvarkymo režimai. Parengiami eksponuotinų lankytinų objektų tvarkymo projektai |
|
| 6.2. |
Statiniai |
|
|
|
|
Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia; Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčia; Mosėdžio mstl. ir Lygsūdės k. vandens malūnai |
Numatoma pritaikyti visuomeninei paskirčiai ir turizmo infrastruktūrai. Statiniai pritaikomi kultūriniam, pažintiniam turizmui. Restauruojant ar rekonstruojant reikia įvertinti architektūros paveldo regioninius ypatumus |
|
| 6.3. |
|
Statinių kompleksai |
|
|
|
Sodybų kompleksai: Gaubių k., Udralių k., Šatraminių k., Tauzų k., Daukšių k. Bažnyčios statiniai: Mosėdžio Šv. arkangelo Mykolo, Lenkimų Šv. Onos |
Pastatų kompleksai pritaikomi visuomeninei paskirčiai ar turizmo infrastruktūrai. Pagal teritorijos apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentą pritaikomi viešam pažinimui ir naudojimui, taip pat priklausiniams / kilnojamosioms paveldo vertybėms saugoti ir eksponuoti |
|
| 7. |
Šilutės rajono savivaldybė |
Urbanistikos vertybės |
|
|
|
|
Šilutės miesto, Rusnės miesto su Skirvytėlės k., Katyčių miestelio istorinės dalys; Minijos kaimas |
Parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentai ir jais vadovaujantis pritaikoma viešam pažinimui ir naudojimui, išsaugant visas miesto centrui būdingas funkcijas, kurortui būdingo apstatymo bruožus |
| 7.1. |
Archeologijos vertybės |
|
|
|
|
Piliakalniai su gyvenvietėmis: Gailaičių, Jurgaičių, Šiūparių, Akmeniškių, Juodžių, Venckų, taip pat pavieniai piliakalniai ar kitos archeologinės vietovės |
Pritaikymas kultūriniam, pažintiniam turizmui. Reikia atlikti objektų, tinkamų lankymui ar moksliniam tyrinėjimui, atranką. Parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Nustatomos apsaugos zonos ir tvarkymo režimai. Parengiami eksponuotinų lankytinų objektų tvarkymo projektai |
|
| 7.2. |
Statiniai |
|
|
|
|
Bažnyčios ir kiti kulto pastatai: Švėkšnos sinagoga, Kintų ir Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios Tiltai: Šilutės, Stankaičių k., Sakučių k., Šlažų k. Vandens ir vėjo malūnai: Saugų k., Kiti statiniai: Katyčių prekybos eilės, Ventės ornitologijos stotis, Uostadvario švyturys, pastatai Katyčių mstl. ir Šilutės m. |
Numatoma pritaikyti visuomeninei paskirčiai ir turizmo infrastruktūrai. Statiniai pritaikomi kultūriniam, pažintiniam turizmui. Restauruojant ar rekonstruojant reikia įvertinti architektūros paveldo regioninius ypatumus |
|
| 7.3. |
Statinių kompleksai |
|
|
|
|
Bažnyčios pastatų kompleksai: Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčios ir parapijos namų kompleksas, Švėkšnos Šv. apašt. Jokūbo, Degučių Šv. Vincento Ferero, Šilutės Šv. Kryžiaus Geležinkelio ir pramonės statiniai: Šilutės stotis, dujų fabrikas Dvaro sodybos: Šilutės dvaro, Švėkšnos dvaro, Macikų dvaro Sodybos: Šyškrantės k., Šyšgirių k., |
Pastatų kompleksai pritaikomi visuomeninei paskirčiai ar turizmo infrastruktūrai. Pagal teritorijos apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentą pritaikomi viešam pažinimui ir naudojimui, taip pat priklausiniams / kilnojamosioms paveldo vertybėms saugoti ir eksponuoti |