Administracinė byla Nr. eA-596-815/2024
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00135-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.7
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Turtasta“ ir J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Turtasta“ ir J. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – R. S., A. Š. (jo teisių perėmėja J. Š.), P. R. ir I. S.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Turtasta“ ir J. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2023 m. sausio 17 d. raštą Nr. 2D-951 (toliau – ir sprendimas Nr. 1) ir 2023 m. sausio 20 d. raštą Nr. 2D-1133 (toliau – ir sprendimas Nr. 2) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. ir 2023 m. sausio 4 d. prašymus.
2. Pareiškėjai skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Pareiškėjas UAB „Turtasta“ gavo Inspekcijos pranešimą, kad surašytas 2021 m. kovo 15 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-210315-00036, 2021 m. kovo 17 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSD-30-210317-00033 ir 2021 m. kovo 18 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-210318-00033, kuriuo pareiškėjas iki 2021 m. rugsėjo 17 d. įpareigotas nugriauti tvorą, esančią valstybiniame suformuotame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir tvora) (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. 1). Pareiškėja J. S. taip pat gavo atsakovo 2021 m. birželio 14 d. surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-210614-00061, 2021 m. birželio 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-30-210615-00062 nevykdyti statybos darbų ir 2021 m. birželio 21 d. privalomą nurodymą Nr. PNSSP-30-210621-00060, kuriuo nurodyta nugriauti tvorą iki 2021 m. gruodžio 21 d. (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. 2).
2.2. Privalomieji nurodymai buvo apskųsti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams, kurie 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi iki 2021 m. liepos 8 d. sustabdė šių privalomųjų nurodymų galiojimą ir vykdymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-220-1032/2022). Pareiškėjams padavus dėl teismo sprendimo apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-650-777/2022) (toliau – ir Klaipėdos apygardos teismo nutartis). Iki byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka 2022 m. rugsėjo 22 d., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, jog kol teismas nepriima sprendimo dėl apskųsto privalomojo nurodymo teisėtumo, nėra žinoma, ar privalomasis nurodymas, dėl kurio vyksta ginčas, yra teisėtas, todėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio numatytas 6 mėnesių terminas prasideda, kai teismas baigia nagrinėti bylą iš esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Dėl to pareiškėjai įgijo teisėtą lūkestį, kad 6 mėnesių terminas prasidės tik tada, kai įsiteisės pirmosios instancijos teismo sprendimas ir laukė apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo, įsitikinę, kad nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2023 m. balandžio 14 d. turi 6 mėnesius privalomųjų nurodymų savanoriškam įvykdymui, kurio metu galimas ir tvoros įteisinimas.
2.3. Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 17 d. gavo iš atsakovo 2022 m. lapkričio 11 d. raštą, kad pareiškėjai neįvykdė privalomųjų nurodymų ir nesikreipė dėl termino privalomųjų nurodymų įvykdymui pratęsimo. Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 18 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydami nustatyti privalomųjų nurodymų įvykdymo 6 mėnesių terminą nuo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties priėmimo dienos ir terminą pratęsti teisės aktų leistinu terminu.
2.4. Pareiškėjai nesulaukė atsakymo į 2022 m. lapkričio 18 d. prašymą ir pakartotinai 2023 m. sausio 4 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, reikalaudami nutraukti bet kokius priverstinio privalomųjų nurodymų vykdymo veiksmus ir ieškoti kompromiso susidariusioje situacijoje bei pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą.
2.5. Pareiškėjai gavo iš atsakovo sprendimą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad atsakovas netenkina pareiškėjo 2022 m. lapkričio 18 d. prašymo, nes privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2022 m. rugsėjo 17 d. Atsakovas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 11 d. informavo pareiškėjus, kad privalomieji nurodymai yra neįvykdyti ir bus pradėtas priverstinis jų vykdymas, o privalomųjų nurodymų apskundimas nestabdo jų vykdymo termino, todėl jų įvykdymo terminas pasibaigė. Iš šio rašto pareiškėjai sužinojo, kad jau po civilinės bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, laukiant teismo galutinio sprendimo paskelbimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktiką pakeitė ir išaiškino, kad privalomųjų nurodymų apskundimo teismui atveju Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio numatytas 6 mėnesių terminas baigiasi įsiteisėjus byloje sprendimui (žr. 2022 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022).
2.6. Pareiškėjai iš atsakovo taip pat gavo sprendimą Nr. 2, kuriame analogiškais motyvais, kaip ir sprendime Nr. 1, nurodyta, jog nėra pagrindo stabdyti priverstinį privalomųjų nurodymų vykdymą.
2.7. Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 18 d. prašymu prašė atsakovo nustatyti privalomųjų nurodymų įvykdymo 6 mėnesių terminą nuo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties priėmimo dienos ir nustatytą terminą pratęsti teisės aktų leistinu terminu. Pareiškėjų prašymas buvo suformuluotas iš esmės dėl naujo termino nustatymo, atsižvelgiant į bylinėjimosi bendrosios kompetencijos teisme ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kitimo aplinkybes, prašyta spręsti naujai nustatyto termino vėlesnio pratęsimo klausimą. Tokį prašymą pareiškėjai teikė su tikslu įteisinti savo daugiabučio namo kiemo tvorą. Atsakovas klausimo iš esmės nesprendė ir nepasisakė dėl galimybės nagrinėjamo ginčo atveju nustatyti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą iš naujo nuo to momento, kai teismine tvarka buvo patikrintas pareiškėjams surašytų privalomųjų nurodymų teisėtumas.
2.8. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-685-265/2021 konstatavo, kad esama padėtis yra užtikrinta privalomųjų nurodymų apskundimu teismui ir kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra perteklinis, t. y. netikslingas. Toks Klaipėdos apygardos teismo aiškinimas atitiko tuo metu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl pareiškėjams buvo sukurti teisėti lūkesčiai, kad pasibaigus privalomųjų nurodymų teisėtumo teisminei patikrai ir nebelikus ginčo, jiems bus suteikta galimybė per 6 mėnesius savanoriškai įvykdyti privalomuosius nurodymus, t. y. tvorą įteisinti arba nugriauti be priverstinio privalomųjų nurodymų vykdymo. Dėl to kol neišnagrinėti materialiosios teisės reikalavimai dėl civilinės teisės, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio numatytas 6 mėnesių terminas negali prasidėti, t. y. civilinės teisės įgyvendinimas teismine tvarka turėtų būti pripažįstamas aplinkybe, stabdančia šį terminą.
2.9. Priverstinį privalomųjų nurodymų vykdymą reglamentuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V- 175 patvirtinto Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Atsižvelgus į Aprašo 17.1 punktą, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties apskundimo kasacine tvarka terminas baigėsi 2023 m. sausio 14 d., o atsakovas privalomuosius nurodymus priverstiniam vykdymui pateikė, kai dar nebuvo suėjęs kasacijos terminas ir nebuvo išspręsti pareiškėjų prašymai dėl savanoriško privalomųjų nurodymų įvykdymo termino nustatymo ir pratęsimo. Atsakovas jau 2022 m. lapkričio 18 d., gavęs pareiškėjų prašymą, turėjo pagrindą stabdyti priverstinio privalomųjų nurodymų vykdymo veiksmus, tačiau to nepagrįstai nedarė.
4. Inspekcijos atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
4.1. Skundo reikalavimas panaikinti sprendimą Nr. 1 yra nepagrįstas, kadangi minėtas sprendimas yra panaikintas ir pareiškėjo UAB „Turtasta“ 2022 m. lapkričio 18 d. prašymas išnagrinėtas iš naujo.
4.2. Inspekcija 2022 m. lapkričio 7 d. atliko privalomųjų nurodymų įvykdymo patikrinimą ir surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo patikrinimo aktus, kuriais konstatuota, kad Privalomasis nurodymas Nr. 1 ir Privalomasis nurodymas Nr. 2 yra neįvykdyti. 2022 m. lapkričio 16 d. Inspekcija pateikė antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei privalomuosius nurodymus priverstiniam vykdymui.
4.3. 2022 m. lapkričio 18 d. Inspekcijoje gautas UAB „Turtasta” raštas, kuriuo buvo prašoma pakeisti Inspekcijos 2022 m. lapkričio 11 d. pranešimą Nr. 2D-20410 dėl priverstinio Privalomojo nurodymo Nr. 1 vykdymo, nustatant Privalomojo nurodymo Nr. 1 įvykdymo terminą nuo Klaipėdos apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 14 d. ir / ar pratęsiant įstatyme numatytu leistinu terminu.
4.4. Inspekcija 2023 m. sausio 17 d. raštu Nr. 2D-951 (sprendimas Nr. 1) atsisakė tenkinti UAB „Turtasta“ 2022 m. lapkričio 18 d. prašymą.
4.5. 2023 m. sausio 5 d. Inspekcijoje gautas pareiškėjų 2023 m. sausio 4 d. prašymas, kuriame prašoma atšaukti vykdomuosius dokumentus, pateiktus antstolei vykdyti ir nutraukti bet kokius priverstinius privalomųjų nurodymų vykdymo veiksmus.
4.6. Inspekcija 2023 m. sausio 20 d. raštu Nr. 2D-1133 (sprendimas Nr. 2) atsisakė tenkinti pareiškėjų 2023 m. sausio 4 d. prašymą.
4.7. Inspekcijos vyriausiojo patarėjo 2023 m. vasario 20 d. potvarkiu Nr. P1-7 panaikintas sprendimas Nr. 1, UAB „Turtasta“ 2022 m. lapkričio 18 d. prašymas išnagrinėtas ir į jį atsakyta Inspekcijos 2023 m. vasario 21 d. raštu Nr. 2D-3108. Panaikinus sprendimą Nr. 1 ir išnagrinėjus UAB „Turtasta“ 2022 m. lapkričio 18 d. prašymą, išnyko ginčo dalykas, todėl pareiškėjų skundas dėl reikalavimo šioje dalyje turi būti atmestas.
4.8. Sprendimu Nr. 2 buvo išnagrinėtas pareiškėjų 2023 m. sausio 4 d. prašymas. Pareiškėjų 2023 m. sausio 17 d. prašymas išnagrinėtas Inspekcijos 2023 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. SDPN- 30-230125-00003 ir 2023 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SDPN-30-230126-00004, kurie pareiškėjams išsiųsti 2023 m. vasario 2 d. lydraščiu Nr. 2D-2008. Kadangi nei vienu iš skundžiamų sprendimų nebuvo nagrinėjamas pareiškėjų 2023 m. sausio 17 d. prašymas, todėl pareiškėjų argumentai ir motyvai dėl sprendimo Nr. 2 neteisėtumo 2023 m. sausio 17 d. prašymo nagrinėjimo kontekste yra neaktualūs ir teisiškai nereikšmingi.
4.9. Nors pareiškėjai skundžia sprendimą Nr. 2, tačiau iš skundo motyvų matyti, kad pareiškėjai kvestionuoja Inspekcijos veiksmus, kuriais buvo organizuotas privalomų nurodymų priverstinis vykdymas. Pareiškėjai 2023 m. sausio 4 d. prašymą nutraukti privalomųjų nurodymų priverstinį vykdymą grindė kasacinio teismo praktika, suformuota 2021 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 ir, kad pagal šią praktiką dar nėra suėjęs privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas. Iš 2023 m. sausio 4 d. prašymo matyti, kad jame nebuvo kvestionuojami Inspekcijos veiksmai, organizuojant privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo procedūras. Inspekcija sprendime Nr. 2 nurodė teisinį pagrindą ir motyvus, kuriais remiantis nebuvo tenkintas pareiškėjų prašymas nutraukti privalomųjjų nurodymų vykdymo.
4.10. Aprašo nuostatos yra procedūrinės, skirtos reguliuoti Inspekcijos tarnautojų veiksmus organizuojant privalomųjų nurodymų priverstinį vykdymą, tačiau priverstinį vykdymo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos, kuriose apspręsta, kada vykdomieji dokumentai negali būti priimti vykdyti, kada vykdomoji byla turi būti stabdoma ar nutraukiama. Kasacinio skundo termino nesuėjimas nėra kliūtimi nepriimti vykdomojo dokumento vykdyti (CPK 651 str.), ši aplinkybė taip pat nėra pagrindas stabdyti (CPK 626 str.) ar nutraukti (CPK 629 str.) jau pradėtą vykdomąją bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eCIK-73/2023 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-02721-2021-8) atsisakyta priimti pareiškėjų kasacinį skundą. Pareiškėjai klausimus dėl privalomųjų nurodymų vykdymo veiksmų stabdymo ar nutraukimo turėtų spręsti CPK nustatyta tvarka, o ne skųsdami Inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmus. Pareiškėjai klaidingai nurodė, jog Inspekcija atlieka privalomųjų nurodymų vykdymo veiksmus, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, tik antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas, o Inspekcija šiuo atveju veikia kaip išieškotojas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjų UAB „Turtasta“ ir J. S. skundą bei netenkino pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Inspekcija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, UAB „Turtasta“ surašė Privalomąjį nurodymą Nr. 1, kuriuo UAB „Turtasta“ įpareigota iki 2021 m. rugsėjo 17 d. nugriauti savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengto statybos projekto ir išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento, pastatytą tvorą, dėl kurios statybos surašytas 2021 m. kovo 15 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-210315-00036, ir sutvarkyti statybvietę.
6.2. 2021 m. birželio 21 d. Inspekcija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, J. S. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. 2, kuriuo J. S. įpareigota iki 2021 m. gruodžio 21 d. nugriauti savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengto statybos projekto ir išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento, pastatytą tvorą, dėl kurios statybos surašytas 2021 m. birželio 14 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-210614-00061, ir sutvarkyti statybvietę.
6.3. Pareiškėjai ir tretieji suinteresuoti asmenys kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus dėl Inspekcijos surašytų savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pripažinimo neteisėtais bei nuosavybės teisės į tvorą įgyjamąja senatimi pripažinimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-220-1032/2022 pareiškėjų ir kitų asmenų ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-650-777/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
6.4. 2022 m. lapkričio 7 d. Inspekcija atliko privalomųjų nurodymų įvykdymo patikrinimą ir surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo patikrinimo aktus, kuriais konstatuota, kad Privalomasis nurodymas Nr. 1 ir Privalomasis nurodymas Nr. 2 yra neįvykdyti.
6.5. 2022 m. lapkričio 16 d. Inspekcija pateikė antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei privalomuosius nurodymus priverstiniam vykdymui. Antstolė 2022 m. gruodžio 5 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, kuriuos kartu su 2023 m. sausio 2 d. pareiškimu perdavė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams spręsti klausimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo už privalomųjų nurodymų nevykdymą. Pagal minėtą antstolės pareiškimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-1308-639/2023, ši byla teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi sustabdyta iki įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinės bylos Nr. eI3-3483-386/2023 sprendimas.
6.6. UAB „Turtasta” 2022 m. lapkričio 18 d. pateikė Inspekcijai prašymą, kuriuo prašė pakeisti Inspekcijos 2022 m. lapkričio 11 d. pranešimą Nr. 2D-20410 dėl priverstinio Privalomojo nurodymo Nr. 1 vykdymo, nustatant Privalomojo nurodymo Nr. 1 įvykdymo terminą nuo Klaipėdos apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 14 d. ir / ar pratęsiant įstatyme numatytu leistinu terminu.
6.8. 2023 m. vasario 20 d. (po pareiškėjų kreipimosi į teismą) Inspekcijos vyriausiojo patarėjo potvarkiu Nr. P1-7 panaikintas sprendimas Nr. 1 ir UAB „Turtasta“ 2022 m. lapkričio 18 d. prašymas išnagrinėtas, į jį atsakyta Inspekcijos 2023 m. vasario 21 d. raštu Nr. 2D-3108. Pareiškėjui UAB „Turtasta“ pateiktas Inspekcijos 2023 m. vasario 21 d. raštas Nr. 2D-3108 ir minėtas 2023 m. vasario 20 d. potvarkis Nr. P1-7.
7. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kai po pareiškėjų kreipimosi į teismą Inspekcija sprendimą Nr. 1 panaikino ir dėl UAB „Turtasta“ 2022 m. lapkričio 18 d. prašymo priėmė naują sprendimą, t. y. 2023 m. vasario 21 d. raštą Nr. 2D-3108, kuris šioje byloje neginčijamas. Teismas konstatavo, kad dalyje dėl sprendimo Nr. 1 neliko ginčo objekto, todėl šioje dalyje pareiškėjų skundą atmetė.
8. Įvertinęs sprendimo Nr. 2 turinį, nustatęs, kad 2022 m. lapkričio 7 d. Inspekcija atliko privalomųjų nurodymų įvykdymo patikrinimą ir surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo patikrinimo aktus, kuriais konstatuota, kad Privalomasis nurodymas Nr. 1 ir Privalomasis nurodymas Nr. 2 yra neįvykdyti, kad Inspekcija privalomuosius nurodymus antstolei pateikė vykdyti jau įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-220-1032/2022, atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų priverstinį vykdymo procesą reglamentuoja CPK normos, kuriose numatyta, kada vykdomieji dokumentai negali būti priimti vykdyti, kada vykdomoji byla turi būti stabdoma ar nutraukiama, teismas konstatavo, kad Inspekcija pagrįstai sprendimu Nr. 2 netenkino pareiškėjų prašymo, sprendimas Nr. 2 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, nes yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka.
9. Teismas taip pat sprendė, kad, konstatavus, jog pareiškėjų skundas dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo atmetamas, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus.
III.
11. Pareiškėjai UAB „Turtasta“ ir J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Nors Inspekcija panaikino sprendimą Nr. 1 po skundo pateikimo teismui, tokiu būdu iš dalies geruoju patenkinusi skundą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjo naudai turėjo būti priteista 50 proc. žyminio mokesčio ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.
12.2. Atsakovo 2023 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 2D-951 (sprendimas Nr. 1) susijęs su pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. prašymu, į kurį pirmosios instancijos teismas neįsigilino, t. y. nepakankamai ištyrė šį rašytinį įrodymą (ABTĮ 10 str. 2 d.). Esant ginčui dėl 2022 m. lapkričio 11 d. pranešimu Nr. D2-20410 išreikšto atsakovo ketinimo privalomąjį nurodymą vykdyti priverstinai ir esant pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. prašymui pakeisti šį pranešimą, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar atsakovas nesulaukęs šio pranešimo apskundimo termino ir neišnagrinėjęs pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. prašymo, teisėtai 2022 m. lapkričio 16 d. pradėjo priverstinius privalomojo nurodymo vykdymo veiksmus ir ar nepažeidė Aprašo 17.1 punkto. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje neatskleidė ginčo esmės, todėl ši bylos dalis liko tinkamai neišnagrinėta. Vien tai, kad atsakovas paskubomis bylos nagrinėjimo eigoje panaikino skundžiamą aktą (sprendimą Nr. 1) ir pateikė naują 2023 m. vasario 21 d. administracinį aktą, kuriame neatskleista ginčo esmė ir kuriuo pareiškėjų iškeltas klausimas iš esmės neišspręstas, savaime nereiškia, kad atsakovo nebereikia įpareigoti tinkamai išspręsti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. prašymą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovo 2023 m. vasario 21 d. administracinis aktas bylos nagrinėjimo rašytinio proceso eigoje neapskųstas, savaime neužkerta kelio įpareigoti atsakovą tinkamai išspręsti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. prašymą, nes 2023 m. vasario 21 d. sprendimu atsakovas nesprendė 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. D2-20410 pakeitimo klausimo, t. y. nesprendė 2022 m. lapkričio 18 d. prašymo esmės – dėl priverstinio vykdymo pradžios pagal Aprašo nuostatas. Jeigu Inspekcijai trūko duomenų, ar buvo neaiškumų, tai ji vadovaudamasi gero administravimo principu privalėjo pareikalauti papildomos informacijos iš pareiškėjų. Inspekcija buvo civilinės bylos proceso dalyviu ir jai buvo žinoma, kad Apraše numatyta išimtis (kasacijos terminas) egzistuoja ir priverstinio vykdymo veiksmams pagrindo nėra, juolab, kad yra pateiktas pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. prašymas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo 2023 m. vasario 20 d. potvarkyje Nr. P1-7 ar 2023 m. vasario 21 d. rašte neužsimenama apie tai, kad sprendžiamas klausimas dėl atsakovo 2022 m. lapkričio 11 d. pranešimo Nr. D2-20410 pakeitimo, yra akivaizdu, kad pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. prašymas liko tinkamai neišnagrinėtas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. prašymą.
12.3. Pirmosios instancijos teismas iš esmės klydo, kad priverstinį privalomųjų nurodymų vykdymą reglamentuoja CPK normos. Ginčas kilo dėl atsakovo veiksmų pateikiant priverstiniam vykdymui privalomuosius nurodymus, o Inspekcijos veiksmus nagrinėjamu atveju 2022 m. lapkričio 16 d. reglamentavo visų pirma Aprašas, o ne išimtinai CPK normos. Teismas, spręsdamas ginčą ir apsiribodamas tik CPK taikymu, netinkamai išnagrinėjo bylą, nes atsakovo veiksmai liko neįvertinti Aprašo reglamentavimo ir jo nuostatų pažeidimo, teikiant vykdymui privalomuosius nurodymus, aspektu (ABTĮ 3 str., 146 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas Aprašu visiškai nesivadovavo ir nenustatinėjo atsakovo veiksmų atitikties Aprašo nuostatoms, todėl netinkamai išsprendė bylą, nes netinkamai taikė teisės normas.
12.4. 2022 m. lapkričio 16 d. nebuvo suėjęs Aprašo 17.7 punkte nurodytas kasacijos terminas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-220-1032/2022, todėl atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. ir 2023 m. sausio 4 d. prašymų. Be to, atsakovas nesilaikė Aprašo 20.4 punkte nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į Aprašo nuostatas, taip pat nepagrįstai atsisakė naikinti ginčijamą sprendimą ir įpareigoti atsakovą tinkamai išspręsti pareiškėjų 2023 m. sausio 4 d. prašymą.
13. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.
14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad sprendimas Nr. 1 yra panaikintas bei UAB „Turtasta“ 2022 m. lapkričio 18 d. prašymas išnagrinėtas iš naujo, ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas, pareiškėjų skundas dalyje dėl 2022 m. lapkričio 18 d. prašymo neišnagrinėjimo neturėtų būti tenkinamas. Neapskundus 2023 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 2D-3108 ir jo nepaneigus (nepanaikinus, kaip turinčio teisinę galią), prašymas įpareigoti išspręsti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. prašymą negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas.
14.2. Kaip matyti iš 2023 m. sausio 4 d. prašymo jame nebuvo kvestionuojami Inspekcijos veiksmai, kuriais organizuotos privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo procedūros. Inspekcija, atsižvelgdama į pareiškėjų prašyme pateikiamus motyvus ir suformuluotą prašymą, ginčijamame sprendime Nr. 2 nurodė teisinį pagrindą ir motyvus, kuriais remiantis nebuvo tenkintas pareiškėjų prašymas nutraukti privalomųjų nurodymų vykdymo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo sprendimo Nr. 2 teisėtumą, turėtų vertinti jame išdėstytą reglamentavimą ir motyvus, o ne Inspekcijos veiksmus organizuojant privalomųjų nurodymų priverstinį vykdymą, kadangi 2023 m. sausio 4 d. prašymas nebuvo grindžiamas skunde nurodytais motyvais.
14.3. Aprašas yra vidinis Inspekcijos veiklos organizavimo dokumentas, skirtas reguliuoti Inspekcijos tarnautojų veiksmus organizuojant privalomųjų nurodymų priverstinį vykdymą, tačiau priverstinį vykdymo procesą reglamentuoja CPK normos, kuriose apspręsta kada vykdomieji dokumentai negali būti priimti vykdyti, kada vykdomoji byla turi būti stabdoma ar nutraukiama. Aprašo 17 punkto nuostatos visų pirma yra skirtos užtikrinti statybos padarinių pagal teismo sprendimą šalinimo procedūrų organizavimą, kai antstoliui priverstiniam vykdymui yra pateikiamas teismo sprendimas, o ne privalomasis nurodymas. Privalomieji nurodymai tapo vykdytinais vykdomaisiais dokumentais vos juos priėmus. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-650-777/2022 privalomieji nurodymai buvo palikti galioti.
k o n s t a t u o j a:
15. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 17 d. rašto Nr. 2D-951 ir 2023 m. sausio 20 d. rašto Nr. 2D-1133 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. ir 2023 m. sausio 4 d. prašymus.
16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą, kontatavęs, kad dėl skundo reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2023 m. sausio 17 d. raštą Nr. 2D-951 (sprendimas Nr. 1) yra išnykęs ginčo objektas, kadangi Inspekcija sprendimą Nr. 1 panaikino ir dėl UAB „Turtasta“ 2022 m. lapkričio 18 d. prašymo priėmė naują sprendimą, t. y. 2023 m. vasario 21 d. raštą Nr. 2D-3108, kuris šioje byloje nėra ginčijamas. Nustatęs, kad Privalomasis nurodymas Nr. 1 ir Privalomasis nurodymas Nr. 2 yra neįvykdyti, kad Inspekcija privalomuosius nurodymus antstolei pateikė vykdyti įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-220-1032/2022, atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų priverstinį vykdymo procesą reglamentuoja CPK normos, įvertinęs sprendimo Nr. 2 atitiktį Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, teismas sprendė, kad sprendimas Nr. 2 yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgęs į tai, kad skundo reikalavimai panaikinti raštus yra nepagrįsti, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjų išvestinius reikalavimus – pareiškėjų prašymus išnagrinėti iš naujo. Įvertinęs, kad teismo sprendimas yra priimtas ne pareiškėjų naudai, teismas atmetė pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimos išlaidų atlyginimo.
17. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą dalyje dėl geruoju Inspekcijos patenkinto vieno iš skundo reikalavimų (panaikinti 2023 m. sausio 17 d. raštą Nr. 2D-951). Pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. prašymą. Pareiškėjų vertinimu, vien tai, kad Inspekcija panaikino sprendimą Nr. 1 savaime nereiškia, kad atsakovo nebereikia įpareigoti tinkamai išspręsti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. prašymą. Atsakovas nepagrįstai, nesivadovaudamas Aprašo 17.7 ir 20 punktais, netenkino pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. ir 2023 m. sausio 4 d. prašymų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi išskirtinai CPK nuostatomis ir netaikė Aprašo nuostatų.
18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendimas Nr. 1 buvo panaikintas, o dėl UAB „Turtasta“ 2022 m. lapkričio 18 d. prašymo atsakovas priėmė naują sprendimą, t. y. 2023 m. vasario 21 d. raštą Nr. 2D-3108, kuris šioje byloje nėra ginčijamas. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021). Darytina išvada, kad atsakovui panaikinus ginčijamą sprendimą Nr. 1 išnyko ginčo dalykas, pareiškėjų ginčijamas sprendimas Nr. 1 nebesukuria jokių teisinių pasekmių ir pareiškėjų pagrindinio reikalavimo – panaikinti ginčijamą sprendimą Nr. 1, ir išvestinio reikalavimo – įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2022 m. lapkričio 18 d. prašymą (juolab, kai jis jau išnagrinėtas), išnagrinėjimas negali apginti jų pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
20. Akcentuotina, kad atsakovas, įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-220-1032/2022, t. y. kai Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-650-777/2022 pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, 2022 m. lapkričio 16 d. pateikė antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei privalomuosius nurodymus priverstiniam vykdymui. Pareiškėjai 2023 m. sausio 4 d. prašymu atsakovo prašė nutraukti privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo veiksmus. Inspekcija sprendimu Nr. 2 atsisakė tenkinti šį prašymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad, perdavus anstolei vykdyti privalomuosius nurodymus priverstiniam vykdymui, tik anstolė, o ne Inspekcija, ir galėjo stabdyti / nutraukti priverstinio vykdymo veiksmus vadovaudamasi CPK nuostatomis, turint omenyje tai, kad terminas įvykdyti privalomuosius nurodymus nebuvo atnaujintas. Todėl sprendimas Nr. 2 taip pat yra pagrįstas, teisėtas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, atitinkamai nėra teisinio pagrindo iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2023 m. sausio 4 d. prašymą.
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjų argumentas, esą, atsakovas perdavė antstolei privalomuosius nurodymus vykdyti per anksti, dar nepasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui, pažeidžiant Aprašo nuostatas, nėra teisiškai reikšmingas, nes nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą dėl įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-220-1032/2022, palikto nepakeistu Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-650-777/2022. Privalomųjų nurodymų, kurių teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, vykdymas yra viešas interesas, kurio, esą, per ankstyvas privalomųjų nurodymų pateikimas vykdyti paneigti negali. Ypač pažymėtina, kad šie pareiškėjų skundo ir apeliacinio skundo argumentai niekaip nėra susiję su pareiškėjų reikalavimais, nagrinėjamais šioje byloje.
22. Paminėtina, kad Inspekcija 2023 m. vasario 21 d. raštu Nr. 2D-3108 netenkino pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. prašymo, todėl teigti, kad, pareiškėjams kreipusis į teismą, buvo geranoriškai panaikintas sprendimas Nr. 1 ir įvykdytas pareiškėjų 2022 m. lapkričio 18 d. prašymas, negalima. Atitinkamai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo požiūriu, kad pareiškėjų reikalavimai buvo netenkinti, todėl bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Turtasta“ ir J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis
Arūnas Sutkevičius