LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2019 M. GEGUŽĖS 29 D. ĮSAKYMO NR. 3D-332 „DĖL TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ NAUDOJIMO REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2023 m. balandžio 3 d. Nr. 3D-203

Vilnius

 

 

1.     P a k e i č i u Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 3D-332 „Dėl Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“:

1.1.   Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:

„4. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mėšlo ir srutų aprašas), vartojamas sąvokas.“

1.2.   Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:

„5. Augalai turi būti tręšiami naudojant optimalias, aplinką tausojančias tręšiamųjų produktų normas pagal gamintojų nurodytas rekomendacijas neviršijant maksimalių normų, nurodytų Aprašo 91 punkte, arba pagal sudarytą tręšimo planą. Tręšimo planas gali būti bendras, sudarytas visiems tręšiamiesiems produktams, įskaitant ir gyvūninės kilmės pelenus.“

1.3.   Papildau 91 punktu:

„91. Per kalendorinius metus į dirvą bendrai patenkančio azoto (N), įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis negali viršyti 210 kg, fosforo (P2O5) 90 kg ir kalio (K2O) 240 kg hektarui. Azoto (N), įskaitant iš mėšlo ir srutų,  kiekis gali būti viršijamas iki 250 kg, fosforo (P2O5) iki 150 kg ir kalio (K2O) iki 300 kg hektarui, kai sudarytas tręšimo planas, atsižvelgiant į dirvožemio tyrimų (ne senesnių kaip 3 metų) rezultatus ir potencialiai tam dirvožemio tipui bei granuliometrinei sudėčiai įmanomą gauti derlių, siūloma naudoti didesnius azoto, fosforo ir kalio kiekius. Tręšiant tik mėšlu ir srutomis, per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (N) kiekis negali viršyti nurodytojo Mėšlo ir srutų aprašo 16 punkte.“

1.4.   Papildau 92 punktu:

„92. Tręšimo planas turi būti rengiamas atsižvelgiant į:

92.1. planuojamą gauti derlių;

92.2. maisto medžiagų reikmę planuojamam derliui gauti;

92.3. priešsėlį;

92.4. dirvožemio tipą ir granuliometrinę sudėtį;

92.5. organinėse trąšose esantį maisto medžiagų kiekį;

92.6. maksimalias tręšimo normas, nurodytas Aprašo 91 punkte.“

1.5.   Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

„10. Žemės ūkio veiklos subjektas gyvūninės kilmės pelenus turi naudoti pagal pelenų naudotojo parengtą gyvūninės kilmės pelenų naudojimo planą (toliau – Pelenų planas).“

1.6.   Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:

„11. Pelenų planas rengiamas pagal Aprašo 92 punktą ir 1 priede pateiktą formą.“

1.7.   Pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip:

„12. Parengtas Pelenų planas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki planuojamos gyvūninės kilmės pelenų naudojimo pradžios teikiamas atitikčiai nustatytiems Aprašo reikalavimams įvertinti Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba).“

1.8.   Pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:

„13. Pelenų plano galiojimo terminą nustato gyvūninės kilmės pelenų naudotojas, atsižvelgdamas į gyvūninės kilmės pelenų ir dirvožemio tyrimų rezultatus ir vietovės specifiką bei į planuojamą panaudoti gyvūninės kilmės pelenų kiekį. Plano galiojimo terminas turi būti ne ilgesnis kaip 5 metai. Jei Plano galiojimo laikotarpiu atsirado aplinkybių, galinčių turėti esminę įtaką Plano galiojimui, gyvūninės kilmės pelenų naudotojas nedelsdamas privalo pateikti Planą pakartotinai susipažinti Tarnybai.“

1.9.   Pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:

„16. Prieš rengiant gyvūninės kilmės pelenų naudojimo planą, turi būti atlikti Aprašo 20 punkte nurodyti dirvožemio tyrimai, išskyrus Aprašo 19 punkte nurodytus atvejus.  Gyvūninės kilmės pelenų norma turi būti parenkama atsižvelgiant į tręšiamo lauko dirvožemio pH ir Aprašo 91 punkte nurodytus kiekius. Gyvūninės kilmės pelenai nenaudojami tręšimui, kai dirvožemio pHKCl didesnis nei 7,0.“

1.10. Pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:

„23. Norint sureguliuoti dirvožemio  rūgštingumą, žemės ūkio laukų tręšimas gyvūninės kilmės pelenais turi būti atliekamas kas 3–4 metai, išskyrus atvejus, kai vertinant rodiklį pHKCl dirvožemio tyrimais įrodoma, jog kalkinimas pelenais gali būti atliekamas dažniau.“

1.11. Papildau 241 punktu:

„241. Draudžiama tręšiamaisiais produktais tręšti dirvą laikotarpiu, nurodytu Mėšlo ir srutų aprašo 17 ir 18 punktuose.“

1.12. Pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:

„29. Pakuotos mineralinės (neorganinės) trąšos gali būti laikomos sandėliuose tiesiog ant grindų ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo pristatymo datos.“

1.13. Pakeičiu 32 punktą ir jį išdėstau taip:

„32. Žemės ūkio veiklos subjektas, ne rečiau kaip du kartus – iki liepos 1 d. ir iki lapkričio 30 d., turi įvesti duomenis apie einamaisiais metais panaudotus tręšiamuosius produktus Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (prisijungus adresu https://paseliai.vic.lt ir meniu juostoje paspaudus skirtuką „Trąšų naudojimo apskaita“).“

1.14. Pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:

„39. Siekdami įvertinti tręšiamųjų produktų kokybinės ir (ar) kiekybinės sudėties atitiktį Įstatyme ir (arba) Identifikavimo sąraše nustatytiems reikalavimams, Tarnybos pareigūnai Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka neatlygintinai ima tręšiamųjų produktų bandinius. Tręšiamojo produkto kokybinės ir (ar) kiekybinės sudėties tyrimai turi būti atliekami akredituotoje laboratorijoje, akredituotoje naudoti numatomų tirti tręšiamojo produkto sudėtyje esančių medžiagų tyrimų metodus. Tais atvejais, kai nėra patvirtinto tyrimo metodą reglamentuojančio standarto, tręšiamojo produkto atitiktis gali būti grindžiama neakredituotos laboratorijos tyrimo protokolu.“

1.15. Pakeičiu 41 punktą ir jį išdėstau taip:

„41. Esant žemės ūkio veiklos subjekto prašymui, Tarnybos pareigūnai Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka ima tręšiamųjų produktų bandinius tręšiamųjų produktų kokybinei ir (ar) kiekybinei sudėčiai įvertinti. Tręšiamųjų produktų bandinius į akredituotą laboratoriją, akredituotą naudoti numatomų tirti tręšiamojo produkto sudėtyje esančių medžiagų tyrimų metodus, pristato ir už tyrimus sumoka žemės ūkio veiklos subjektas. Tais atvejais, kai nėra patvirtinto tyrimo metodą reglamentuojančio standarto, tręšiamojo produkto atitiktis gali būti tiriama neakredituotoje laboratorijoje.“

1.16. Pakeičiu 1 priedo IV skyrių ir jį išdėstau taip:

„IV. INFORMACIJA APIE GYVŪNINĖS KILMĖS PELENŲ NAUDOJIMĄ

 

4. Gyvūninės kilmės pelenų naudojimas. Aprašomas gyvūninės kilmės pelenų naudojimas, nurodant:

4.1. gyvūninės kilmės pelenų naudojimo būdą;

4.2. planuojamą naudoti gyvūninės kilmės pelenų kiekį;

4.3. periodiškumą (kalendorinis grafikas);

4.4. jei reikia, pateikiamas planuojamo naudoti gyvūninės kilmės pelenų kiekio pagrindimas.“

1.17. Pripažįstu netekusiu galios 2 priedą.

2. Nustatau, kad:

2.1. šis įsakymas, išskyrus 32 punktą ir 2 priedą, įsigalioja 2023 m. birželio 1 d.;

2.2. šio įsakymo 32 punktas įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d.;

2.3. šio įsakymo 2 priedas netenka galios 2023 m. rugsėjo 1 d.

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                                                Kęstutis Navickas