LOGOnespalv-maz2

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL Žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 3d-94 „dėl VERSLINĖS ŽVEJYBOS JŪRŲ VANDENYSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ pakeitimo

 

2017 m. sausio 2 d. Nr. 3D-2

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 3D-94 „Dėl Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:

2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymu,  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL 2013 L 354, p. 22), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. spalio 22 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/2440 (OL 2015 L 336, p. 42), 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009, nustatančiu Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančiu reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančiu reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1), 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL 2011 L 112, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. spalio 28 d. Komisijos įgyvendinamuoju reglamentu (ES) 2015/1962 (OL 2015 L 287, p. 6),

2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1236/2010, kuriuo nustatoma kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos rajonuose, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2791/1999 (OL 2010 L 348, p. 17), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. sausio 20 d. Europos Perlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/96 (OL 2016 L 26, p. 13), 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2008, nustatančiu Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiančiu reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinančiu reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL 2008 L 286, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 202/2011 (OL 2011 L 57, p. 10), 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1386/2007, nustatančiu Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone taikytinas apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemones (OL 2007 L 318, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 679/2009 (OL 2009 L 197, p. 1), 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiančiu reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinančiu reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL 2008 L 286, p. 33),  2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1098/2007, nustatančiu Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiančiu reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinančiu reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos įgyvendinamuoju reglamentu (ES) 2016/1403 (OL 2016 L 228, p. 30), 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1627/94, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 2 tomas, p. 173), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 (OL 2008 L 286, p. 33) ir 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 88/98 (OL 2005 L 349, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. liepos 6 d. Europos Perlamento ir Tarybos reglamentu (ES)  2016/1139 (OL 2016 L 191, p. 1).“

1.2. Pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:

3. Pagrindinės Taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1. Aktyviosios žvejybos įrankis – žvejybos įrankis, kuriuo žvejojant būtina užtikrinti jo judėjimą (velkamasis, apsupamasis ir kt.).

3.2. Pinklusis tinklas iš vieno tinklinio audeklo gabalo ir į jį įpinto didesnių akių tinklinio audinio, formuojančio klostes, sudaromas statomasis tinklas, į kurį žuvys įsipainioja visu kūnu.

3.3. Sieninis tinklas – iš dviejų ar daugiau ant vienos tinklo pavaros kartu lygiagrečiai sukabintų skirtingo akių dydžio tinklinio audeklo gabalų sudaromas statomasis tinklas,  į kurį žuvys įsipainioja visu kūnu. Gali būti išlaikomas prie dugno ar tam tikrame aukštyje inkarais arba kartimis, įsmeigtomis į dugną.

3.4. Traukiamasis tinklas – prie aktyviosios žvejybos įrankių priskiriamas vienu ar daugiau žvejybos laivų arba kitais įrenginiais (kai žvejojama nuo kranto arba nuo ledo) velkamas tinklas, sudarytas iš dviejų sparnų, jungiamojo audinio ir maišo. Tinklinio audeklo, iš kurio pagaminti sparnai, jungiamojo audinio ir maišo akių dydis gali būti skirtingas.

3.5. Žvejybos produktų iškrovimo deklaracija – bet kokio žvejybos produktų kiekio pirminio iškrovimo iš žvejybos laivo į krantą apskaitos dokumentas.

3.6. Žvejybos produktų perkrovimo deklaracija – bet kokio žvejybos produktų kiekio perkrovimo iš vieno žvejybos laivo į kitą laivą apskaitos dokumentas.

3.7. Žvejybos žurnalas – jūrų vandenyse sužvejotų žuvų apskaitos ir žvejybos analizės bei kontrolės dokumentas. Žvejybos žurnalas gali būti popierinis arba elektroninis.

3.8. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Žuvininkystės įstatyme ir kituose teisės aktuose.“

1.3. Papildau nauju 5.4 papunkčiu:

5.4. žvejoti neviršijant žuvų išteklių naudotojui skirtų perleidžiamųjų teisių naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai (toliau – teisės naudoti žvejybos įrankius), išskyrus tuos atvejus, kai ūkio subjektai susitaria dėl bendro šių teisių naudojimo;“.

1.4. Buvusius 5.4–5.9 papunkčius atitinkamai laikau 5.5–5.10 papunkčiais.

1.5. Papildau 10.3 papunkčiu:

10.3. jei statant žvejybos įrankius naudojamas žvejybos laivas, kurio ilgis mažesnis, nei 8 m ir pildomas šio laivo popierinis Baltijos jūros priekrantės žvejybos žurnalas, o laimikiui atgabenti naudojamas žvejybos laivas, kurio bendrasis ilgis yra 8 metrai ar didesnis, į antrojo laivo žvejybos žurnalą turi būti perrašyti duomenys iš pirmojo žvejybos laivo žurnalo, o pastabose pažymėta, kurio

žvejybos laivo žurnalas buvo pildomas statant žvejybos įrankius. Pirmojo žvejybos laivo popieriniame Baltijos jūros priekrantės žvejybos žurnale įrašas išbraukiamas bei viena eilute žemiau daroma nuoroda, į kurio žvejybos laivo žurnalą buvo perrašyti duomenys;“.

1.6. Papildau 10.4 papunkčiu:

10.4. Jeigu įrankiams pastatyti ir laimikiui atgabenti naudojami skirtingi žvejybos laivai, kurių ilgis yra 8 m ir didesnis, pildomas to žvejybos laivo, kuriuo buvo pastatyti žvejybos įrankiai, žvejybos žurnalas, pastabose pažymint, kuriuo laivu buvo atgabenamas laimikis;“.

1.7. Papildau 10.5 papunkčiu:

10.5. Jei statant žvejybos įrankius naudojamas žvejybos laivas, kurio bendrasis ilgis yra 8 metrai ar didesnis, o laimikiui atgabenti naudojamas mažesnis nei 8 m, laivas, visi duomenys įrašomi į didžiojo laivo žvejybos žurnalą, pastabose nurodant, kad laimikis atgabentas į krantą mažuoju laivu;“.

1.8. Papildau 10.6 papunkčiu:

10.6. Jei žvejybos laivo, kuriuo pastatyti žvejybos įrankiai, ir žvejybos laivo, kuriuo atgabenamas laimikis, valdytojai yra skirtingi, pildomas to laivo žvejybos žurnalas, kuriame yra įrašai apie pastatytus žvejybos įrankius, pastabose ar viena eilute žemiau nurodant su kuriuo žvejybos laivu buvo atgabentas laimikis.

1.9. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:

15. Vykdant verslinę žvejybą laivu, kurio bendrasis ilgis yra mažesnis negu 8 metrai, ir specialiąją žvejybą Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje žvejybos laivo kapitonas arba už žvejybą atsakingas asmuo pildo Žuvininkystės tarnybos išduotą popierinį Baltijos jūros priekrantės žvejybos žurnalą (Taisyklių 1 priedas) (toliau – priekrantės žurnalas), kurį privaloma turėti žvejybos laive. Priekrantės žurnalas turi būti užpildytas prieš išvežant žvejybos produktus iš jų iškrovimo vietos. Jei statant žvejybos įrankius pildomas vieno žvejybos laivo žvejybos žurnalas, o laimikiui atgabenti naudojamas antras žvejybos laivas ir abu laivai yra mažesni nei 8 metrai, antrojo laivo žvejybos žurnale  pateikiami duomenys apie sugautų žuvų kiekį bei viena eilute žemiau abiejuose žurnaluose turi būti padaryti įrašai, nurodant, kurio žvejybos laivo žurnalas buvo pildomas statant žvejybos įrankius ir kurio žvejybos laivo žurnale buvo pildomi duomenys apie sugautų žuvų kiekį. Jei žvejybos laivo, kuriuo pastatyti žvejybos įrankiai, ir žvejybos laivo, kuriuo atgabenamas laimikis, valdytojai yra skirtingi, pildomas to laivo žvejybos žurnalas, kuriame yra įrašai apie pastatytus žvejybos įrankius, viena eilute žemiau nurodant, su kurio žvejybos laivu buvo atgabentas laimikis.“

1.10. Pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:

17. Žuvininkystės tarnyba nustato popierinių žvejybos žurnalų, žvejybos produktų iškrovimo ir perkrovimo deklaracijų išdavimo taisykles, o duomenų pateikimo taisykles – Žemės ūkio ministerija.“

1.11. Pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:

26. Taisyklių 15 punkte nurodytame priekrantės žurnale duomenys apie pastebėtus ruonius ir jų padarytą žalą įrašomi antroje priekrantės žurnalo dalyje (100–149 puslapiai). Kiekvieno kalendorinio mėnesio įrašai apie pastebėtus ruonius ir jų padarytą žalą daromi skirtingais numeriais pažymėtuose lapuose. Duomenų apie pastebėtus ruonius ir jų padarytą žalą ataskaitos pateikiamos už kiekvieną mėnesį, kurį buvo vykdoma verslinė žvejyba, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.“

1.12. Pripažįstu netekusiu galios 66 punktą.

1.13. Papildau nauju XIII skyriumi:

 

XIII Skyrius

ŽVEJYBOS PRIEKRANTĖje ir teritorinėje jūroje tVARKA

 

85. Baltijos jūros priekrantės žvejybos zona yra Baltijos jūros dalis nuo kranto linijos iki 20 m gylio izobatos. Baltijos jūros priekrantėje verslinės žvejybos įrankiais žvejojantys žuvų išteklių naudotojai žvejoti gali tik tuose Baltijos jūros priekrantės žvejybos baruose, kuriuose turi teises naudoti žvejybos įrankius.

86. Baltijos jūros priekrantės žvejybos barų ribos yra nustatytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-551 „Dėl Baltijos jūros priekrantės žvejybos barų ribų nustatymo“. Užsiimant žvejyba 28 ir 29 žvejybos baruose ar Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ties Būtingės terminalu, vadovaujamasi Būtingės naftos terminalo laivybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 248 „Dėl Būtingės naftos terminalo laivybos taisyklių patvirtinimo“.

87. Baltijos jūros priekrantėje iki 20 m gylio draudžiama naudoti šiuos žvejybos įrankius:

87.1. tralus;

87.2. 25–44 (50–88) mm akių dydžio statomuosius tinklus;

87.3. pinkliuosius ir sieninius bet kokio akių dydžio statomuosius tinklus;

87.4. 16–24 (32–48) mm akių dydžio statomuosius tinklus nuo birželio 1 d. iki spalio 31 d. Atsižvelgdamas į mokslininkų rekomendacijas, Žuvininkystės tarnybos direktorius savo įsakymu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki lapkričio 15 d.;

87.5. 45–49 (90–98) mm akių dydžio statomuosius tinklus nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 31 d.;

87.6. 50–59 (100–118) mm akių dydžio statomuosius tinklus nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d. Talasologinių draustinių teritorijose 55 (110) mm ir didesnio akių dydžio statomuosius tinklus nuo lapkričio 16 d. iki balandžio 15 d. – tokiame gylyje, kuriame  nuo vandens paviršiaus iki viršutinės tinklo ribos yra mažiau kaip 15 metrų;

87.7. 80–109 (160–218) mm akių dydžio statomuosius tinklus nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d.;

87.8. 110 (220) mm ir didesnio akių dydžio statomuosius tinklus nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d.

88. Baltijos jūros priekrantėje iki 20 m gylio:

88.1. draudžiama statyti statomuosius tinklus šachmatų tvarka;

88.2. iki 15 m gylio tarpusavyje sujungtų statomųjų tinklų eilės ilgis negali viršyti 350 m, kai gylis didesnis nei 15 m, tarpusavyje sujungtų statomųjų tinklų eilės ilgis negali viršyti 500 m. Atstumas tarp žvejybos įrankių eilių linijose turi būti ne mažesnis kaip 300 m, tarp linijų – ne mažesnis kaip 200 m;

88.3. draudžiama žvejoti didesniais negu 12 m ilgio laivais.

89. Draudžiama:

89.1. žvejoti lašišas ir šlakius nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų. Šiuo laikotarpiu minėtoje akvatorijoje draudžiama žvejoti bet kokio akių dydžio statomaisiais tinklais, kurių viršutinė dalis plūdžių pagalba laikosi vandens paviršiuje;

89.2. žvejoti nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. bet kokiais verslinės žvejybos įrankiais mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių;

89.3. specializuotoji ungurių žvejyba;

89.4. gaudyti lydekas nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d;

89.5. gaudyti starkius nuo balandžio 20 d. iki gegužės 31 d.

90. Specializuotajai žvejybai naudojamų statomųjų tinklų akių dydis turi būti ne mažesnis kaip:

90.1. šprotų – 12 (24) mm;

90.2. karšių, starkių, plekšnių – 70 (140) mm;

90.3. kuojų, ešerių – 45 (90) mm;

90.4. otų – 110 (220) mm;

90.5. sykų – 50 (100) mm;

90.6. stintų – 16 (32) mm;

90.7. strimelių – 20 (40) mm;

90.8. šlakių – 80 (160) mm;

90.9. žiobrių – 45 (90) mm.

91. Specializuotajai žvejybai naudojamų traukiamųjų tinklų ir žuvų gaudyklių akių dydis turi būti ne mažesnis kaip:

Eil. Nr.

Žuvų rūšys

Žvejybos įrankių akių dydis (mm)

maišas

jungiamoji dalis

sparnai

1.

Lašišų, šlakių

40 (80)

50 (100)

60 (120)

2.

Karšių, starkių, žiobrių

30 (60)

36 (72)

40 (80)

3.

Strimelių, stintų

12 (24)

16 (32)

20 (40)

4.

Šprotų

10 (20)

14 (28)

18 (36).

 

92. Draudžiama žvejoti šių rūšių žuvis, kurios yra mažesnės negu nustatytas jų verslinis dydis:

92.1. ešerys, kuoja – 18 cm;

92.2. karšis – 35 cm;

92.3. sykas – 36 cm;

92.4. starkis – 46 cm;

92.5. žiobris – 28 cm.

93. Leidžiama tokia neverslinio dydžio žuvų, nurodytų taisyklių 92 punkte, priegauda:

93.1. žvejojant statomaisiais tinklais ir ūdomis – ne daugiau kaip 10 proc. sugautų žuvų skaičiaus;

93.2. žvejojant traukiamaisiais tinklais ir tralais – ne daugiau kaip 8 proc. sugautų žuvų skaičiaus;

93.3. žvejojant gaudyklėmis – ne daugiau kaip 5 proc. sugautų žuvų skaičiaus.

94. Kitų rūšių žuvys, kurios yra mažesnės negu nustatyta 2005 m. gruodžio 21 d. Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 IV priede, tvarkomos pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

95. Neverslinio dydžio žuvų priegauda nustatoma pagal neverslinio dydžio žuvų kiekio santykį su bendru sugautų žuvų, kurioms nustatyti versliniai dydžiai, kiekiu, išreikštu procentais.

96. Vienam priekrantės žuvų išteklių naudotojo laivui Baltijos jūros priekrantėje iki 20 m gylio leidžiama naudoti ne daugiau kaip 4 km, tačiau ne daugiau, negu išteklių naudotojas turi teisių naudoti žvejybos įrankius, išskyrus tuos atvejus, kai ūkio subjektai susitaria dėl bendro šių teisių naudojimo, o Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje – ne daugiau kaip 9 km bendro ilgio statomųjų tinklų. Vienu metu vienam laivui leidžiama naudoti ne daugiau kaip 9 km bendro ilgio statomųjų tinklų.

97. Baltijos jūros rajone, kurio vakarinė riba eina 20 50' rytų ilgumos dienovidžiu, šiaurinė riba – 56 00' šiaurės platumos lygiagrete, pietinė riba – 55 40' šiaurės platumos lygiagrete, rytinė riba – kranto linija, nuo birželio 1 d. iki spalio 1 d. draudžiama žvejoti tralais, kurių maišo akių dydis yra mažesnis kaip:

97.1. 130 mm – kai tralo maišo akys numegztos iš viengijų, ne storesnių kaip 6 mm, ar dvigijų, ne storesnių kaip 4 mm siūlų;

97.2. 105 mm – kai tralo maišo viršutinėje dalyje yra įrengtas BACOMA langas, kurio akių dydis ne mažesnis kaip 120 mm (BACOMA langas įterpiamas vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 2187/2005.

98. Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir priekrantėje esančiose paukščių apsaugai svarbiose teritorijose leidžiama žvejoti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. D1-350 „Dėl Baltijos jūros biosferos poligono įsteigimo, jo nuostatų ir ribų plano patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. D1-333 „Dėl Sambijos plynaukštės ir Klaipėdos–Ventspilio plynaukštės biosferos poligonų įsteigimo, jų ribų planų ir nuostatų patvirtinimo“ nustatytų reikalavimų verslinei žvejybai.“

1.14. Buvusį XIII skyrių atitinkamai laikau XIV skyriumi.

1.15. Buvusį 85 punktą atitinkamai laikau 99 punktu.

2. N u s t a t a u,  kad šis įsakymas įsigalioja 2017 m. sausio 4 d.

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                                                              Bronius Markauskas