ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO VEIKLOS PLANO
2016–2018 METAMS PATVIRTINIMO
2015 m. gruodžio 10 d. Nr. T-305
Šiauliai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10-3 straipsnio 1, 3 ir 6 dalimis, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Paskelbti apie Šiaulių rajono savivaldybės strateginio veiklos plano 2016–2018 metams patvirtinimą ir visą šio sprendimo tekstą Šiaulių rajono savivaldybės interneto svetainėje.
3. Pripažinti netekusiu galios Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. T-287 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės strateginio veiklos plano 2015–2017 metams patvirtinimo“.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Šiaulių rajono savivaldybės tarybos
2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu
Nr. T-305
ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS
2016–2018 METŲ strateginis veiklos planas
| Asignavimų valdytojo kodas 188726051 |
| Aplinkos ir išteklių analizė
Šiaulių rajonas yra Lietuvos šiaurės vakarų dalyje – Rytų Europos lygumos pakraštyje, Lietuvos vidurio žemumoje. Šiaulių rajono savivaldybės teritorija glaudžiu žiedu juosia Šiaulių miestą. Šiaulių rajonas ribojasi su kitais 6 administraciniais vienetais: iš šiaurės vakarų – Akmenės, iš šiaurės rytų – Joniškio, iš vakarų – Telšių, iš pietvakarių – Kelmės, iš pietryčių – Radviliškio, iš rytų – Pakruojo rajonais. Šiaulių rajone susikerta 3 fizinių – geografinių rajonų ribos – Rytų Žemaitijos plynaukštės Žemaičių aukštumos šlaito, Ventos vidurupio žemumos ir Mūšos – Nemunėlio žemumos ribos. Nors čia vyrauja žemumos, fiziniu– geografiniu požiūriu Šiaulių rajonas gana įvairus – nuo kalvoto iki banguotų lygumų. Aukščiausia rajono vieta – netoli Bubių esantis Girnikų kalnas – 183,4 m, žemiausia – Šakynos žemuma – 82 m virš jūros lygio. Šiaulių rajono savivaldybės plotas – 1807 kvadratinių kilometrų ir sudaro 2,77 proc. Lietuvos teritorijos. Šiaulių rajono teritorija suskirstyta į 11 seniūnijų: Bubių, Ginkūnų, Gruzdžių, Kairių, Kuršėnų kaimiškoji, Kuršėnų miesto, Kužių, Meškuičių, Raudėnų, Šakynos, Šiaulių kaimiškoji. Šiaulių rajono teritorijoje vyraujančios žemumos yra tinkamos žemdirbystei, todėl čia gausu žemės ūkio bei jo produktų perdirbimo įmonių. Yra ir laisvų žemės plotų, tinkamų verslo plėtrai, su netoliese esančiomis komunikacijomis (dujotiekiu, elektros bei vandentiekio magistraliniais tinklais). Šiaulių rajone bei Šiaulių mieste sukurtas verslui reikalingų įstaigų tinklas (bankai, draudimo kompanijos, interneto paslaugų bei vertimų biurai, darbo biržos padaliniai). 2015 m. pradžioje Šiaulių rajone buvo 41 767 gyventojai. Vakarinėje rajono dalyje gyvena pietų žemaičiai varniškiai, o didžiojoje dalyje – vakarų aukštaičiai šiauliškiai. Vienintelis Šiaulių rajono miestas – Kuršėnai, turintis 11,26 tūkst. gyventojų, yra puodžių ir senųjų amatų sostinė, su čia įkurtu Tautodailės ir amatų centru, turtingu Kalendorių muziejumi, tradiciniais tarptautiniais kultūrinais renginiais. Miestas yra 25 km nuo Šiaulių, abipus Ventos prie Šiaulių–Palangos plento ir prie svarbios geležinkelio atšakos į Vilnių, Klaipėdą ir Mažeikius. Miesto plotas – 1567,46 ha. Didesni miesteliai: Gruzdžiai, Meškuičiai, Kužiai, Kairiai, Šakyna, Kurtuvėnai, Bazilionai. Stambesnės gyvenvietės: Ginkūnai, Aukštelkė, Bubiai, Raudėnai, Verbūnai, Naisiai, Bridai. Šiaulių rajone yra 579 kaimai. Šiaulių rajono žemėmis teka upės Venta (41,7 km) ir Dubysa (17,2 km). Šiaulių rajone yra gana tankus upių ir upeliukų tinklas. Natūraliomis ir melioratorių tiesintomis vagomis per Šiaulių rajoną teka 35 upės, kurių bendras ilgis – 474,4 km. Tyvuliuoja 27 natūralūs ežerai, yra 51 dirbtinis tvenkinys, veikia karpius auginantis žuvininkystės ūkis. Daugelio ežerų ir tvenkinių pakrantės mėgstamos poilsiautojų. Didžiausias vandens telkinys – beveik Šiaulių mieste telkšantis, vienas didžiausių šalyje Rėkyvos ežeras. Kiti ežerai daug mažesni: Gudelių, Paežerių, Kairių, Bijotės. Miškingumas 34,7 proc., didžiausi Gruzdžių, Gubernijos, Gulbinų ir Rėkyvos miškai. Šiaulių rajonas turtingas medžioklės ūkiui tinkamais miškais. Kurtuvėnų regioninio parko, kurio dalis yra Šiaulių rajono teritorijoje, kraštovaizdis vertingas moksliniu, rekreaciniu ir pažintiniu požiūriu. Čia vystomas kaimo ir ekologinis turizmas, yra įsikūręs įvairias paslaugas teikiantis žirgynas, veikia jojimo mokykla.
EKONOMINĖS SITUACIJOS SSGG
STIPRYBĖS Verslumo koeficientas (veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000-iui gyventojų) nors ir nesiekia Šiaulių apskrities ir šalies vidurkio, tačiau kasmet didėja. Tai rodo, kad vis daugiau gyventojų kuria verslus ir vykdo savarankiškas veiklas Šiaulių rajone. 2013–2015 m. pradžios duomenimis, Šiaulių rajone veikiančių įmonių skaičius padidėjo nuo 600 iki 688 įmonių (14,6 proc.). Šiaulių rajone pagrindiniai verslo struktūros rodikliai 2012–2013 m. laikotarpiu gerėjo: Šiaulių rajone veikiančių įmonių generuojama apyvarta didėjo 17,6 proc. (2013 m. lyginant su 2012 m.), kuriama pridėtinė vertė didėjo 18,6 proc., dirbančiųjų skaičius didėjo 2,8 proc. Šiaulių rajono savivaldybėje veikiančių įmonių generuojama apyvarta yra viena didžiausių Šiaulių apskrityje (didesnė tik Šiaulių miesto savivaldybės įmonių). Pridėtinės vertės ir dirbančiųjų skaičiaus rodikliai didesni tik Šiaulių miesto ir Radviliškio rajono savivaldybių. Šiaulių rajonas pasižymi išvystytu žemės ūkiu ir žemės ūkio produkcijos perdirbimu, gerai išvystyti mėsos perdirbimo, duonos ir pyrago gaminių verslai. Šiaulių rajone išvystytos medienos perdirbimo veiklos, baldų gamyba, medinių padėklų gamyba. Šiaulių rajono pasėlių plotas sudaro apie 17 proc. visos apskrities pasėlių ploto, tai rodo santykinai didesnį Šiaulių rajono žemės našumą. Šiaulių rajone 25,77 proc. didėjo ariamos žemės plotas (2010 m. duomenis lyginant su 2003 metų duomenimis). 2013 m. duomenimis Šiaulių rajono žemės ūkio darbuotojų bendras skaičius yra vienas didžiausių Šiaulių apskrityje (didesnis tik Kelmės rajone), o nuolatinių samdomų darbuotojų skaičius didžiausias ir sudaro 28,37 proc. nuo visų Šiaulių apskrities nuolatinių samdomų darbuotojų skaičiaus. Šiaulių rajono ekonominei situacijai įtakos turi kaimynystė su Šiaulių miestu. Nemaža dalis Šiaulių rajono gyventojų, ypač gyvenančių seniūnijose, kurios yra arčiau Šiaulių miesto, dėl platesnės rinkos, palankesnių sąlygų, didesnės paslaugų ir (ar) prekių pasiūlos ir kitų aplinkybių, renkasi darbą ar plėtoja savo verslą Šiaulių miesto savivaldybėje, ten kurdami ir pridėtinę vertę. Antra vertus, taip didėja Šiaulių rajono gyventojų užimtumas, mieste gaunamas pajamos dažnai viršija kaimiškose vietovėse gaunamų pajamų vidurkį, didėja surenkamo gyventojų pajamų mokesčio suma Šiaulių rajone. Šiaulių rajone pradėta sėkmingai formuoti verslo rėmimo sistema. Čia įkurtas bei savo veiklą plėtoja Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras. Smulkiajam ir vidutiniam verslui teikiama parama pagal atskirą Savivaldybės programą, be to, naujai atsikėlusios į rajoną įmonės atleidžiamos nuo ne žemės ūkio paskirties žemės ir kito nekilnojamojo turto mokesčio. Per 2012–2014 metų laikotarpį, atsižvelgiant į lengvatų, taikomų asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimus vykdomai veiklai, dydžius, Šiaulių rajone buvo pritaikyta lengvatų už 309,9 tūkst. Eur sumą. Patogi rajono geografinė padėtis bei geros susisiekimo galimybės sausumos bei oro transportu. Šiaulių rajone šalia tradicinių, aktyviai vystomi ir perspektyvūs netradiciniai žemės ūkio verslai, tokie kaip švelniakailių žvėrelių, vynuoginių sraigių, grybų, gėlių, uogų, prieskoninių augalų auginimas, bei avininkystė, arklininkystė, žuvininkystė, organizuojamas medžioklės turizmas bei, kaip ir visoje šalyje, vystomas kaimo turizmas.
SILPNYBĖS Nors Šiaulių rajono savivaldybėje nuo 2010 m. auga tiesioginės užsienio ir materialinės investicijos, tačiau lyginant su kitomis Šiaulių apskrities savivaldybėmis, Šiaulių rajono savivaldybė tarp pirmaujančiųjų nepatenka. Šiaulių rajonui tenka tik 8,13 proc. visų Šiaulių apskričiai tenkančių tiesioginių užsienio investicijų (didesnė dalis tenka Šiaulių miesto, Akmenės ir Pakruojo rajono savivaldybėms). Šiaulių rajonas pagal prekybos srities rodiklius atsilieka nuo šalies ir Šiaulių apskrities rodiklių (parduotuvių skaičius ir jų plotas, tenkantis 1000-iui gyventojų). Tai galima paaiškinti tuo, kad didžioji dalis prekybinių įmonių ir jų plotų koncentruojasi Šiaulių mieste, kur dažniausiai apsipirkti vyksta Šiaulių rajono gyventojai, todėl tai itin sumažina prekybos veiklų vystymą rajone. Šiaulių rajone silpnai išvystyta aptarnavimo veikla (apgyvendinimas, maitinimas, kitos paslaugos). Kai kurioms Šiaulių rajono vietovėms būdingas ekonominis ir socialinis periferiškumas. Tam įtakos turi tai, kad Šiaulių rajono savivaldybės teritorija yra viena didžiausių tarp Lietuvos savivaldybių. Jos seniūnijos bei kaimiškosios vietovės netolygiai nutolusios nuo Šiaulių rajono administracinio centro bei didesnių vietovių, magistralinių kelių bei verslo centrų. Tai, kad Šiaulių rajono savivaldybė yra „žiedinė“ savivaldybė, savo teritorija „apglėbusi“ Šiaulių miestą, ne tik suteikia privalumų Šiaulių rajono gyventojams pasirenkant viešąsias paslaugas, laisvalaikio praleidimo formas ir pan., bet tuo pačiu taip prarandami Šiaulių rajono teikiamų viešųjų paslaugų klientai. Šiaulių rajono gyventojai dirbdami ar plėtodami savo verslą Šiaulių mieste (dėl platesnės rinkos, palankesnių sąlygų, didesnės paslaugų ar prekių pasiūlos) ten kuria ir pridėtinę vertę. Šiaulių rajone darbo užmokestis (mėnesinis bruto) yra vienas mažiausių tarp visų Šiaulių apskrities savivaldybių (mažesnis tik Radviliškio rajono savivaldybėje) ir 2014 metais siekė 499,4 Eur.
GALIMYBĖS Patrauklių investicijoms teritorijų formavimas, infrastruktūros kūrimas, verslui palankios aplinkos kūrimas, lanksčios teisinės bazės parengimas leistų stiprinti tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo politiką vietos ir šalies lygiu. Šiaulių rajono savivaldybėje turi būti vykdomi aktyvus veiksmai siekiant pritraukti naujus investuotojus, skatinti esamus investuotojus savo verslą plėtoti būtent Šiaulių rajone. Pramonės ir verslo vystimuisi būtinas viešosios infrastruktūros kūrimas, viešųjų paslaugų verslui kokybės gerinimas bei lankstesnės ir platesnės lengvatų sistemos sukūrimas. Taip pat, siekiant konkuruoti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių rinkose, būtina palaikyti ir skatinti IT technologijų bei mokslo technologijų diegimą ir taikymą pramonėje bei įmonėse, taip pat skatinti mokslo įstaigų ir verslo subjektų bendradarbiavimą, bendrų projektų vykdymą. Tai prisidėtų ne tik prie Šiaulių regiono, bet ir visos šalies ekonominio išsivystymo. Įvairiais mokymais, programomis, finansine parama pradedantiesiems ir jau turintiems savo verslą skatinti gyventojų verslumą, taip prisidedant prie užimtumo didinimo bei nedarbo atskirose vietovėse mažinimo, sukuriant palankią aplinką norintiems kurti savo verslą ir tokiu būdu kuriantiems pridėtinę vertę Šiaulių rajone, steigiantiems naujas darbo vietas. Taip pat skatinti verslininkų bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis Šiaulių rajone ir mieste, priimant studentus praktikai, siūlant jiems mokymus, vėliau sudarant palankias sąlygas įsidarbinti, kas leistų į Šiaulių regioną pritraukti ir išlaikyti jauną bei kvalifikuotą darbo jėgą, bei stiprinant verslininkų partnerystę su vietos valdžia. Skatinti modernių žemės ūkių kūrimąsi (pasinaudojant ES teikiama parama bei kitomis esamomis galimybėmis) bei, atsižvelgiant į naujas rinkos sąlygas bei tendencijas, skatinti žemės ūkių specializaciją. Didesnė parama turi būti skiriama ne tik tradicinių žemės ūkių stiprinimui, bet ir amatų, netradicinių žemės ūkio šakų, ekologinės žemdirbystės kaip konkurencingų ir rentabilių žemės ūkio šakų populiarinimui. Netradicinių žemės ūkio šakų vystymas suteikia galimybe užsiimti savo verslu ir žemės ūkio veikla ir tiems Šiaulių rajono gyventojams, kurie neturi daug finansinių lėšų verslo pradžiai ar gyvena dėl vienokių ar kitokių priežasčių tradicinei žemdirbystei ar gyvulininkystei mažiau palankiose vietovėse. Aktyviai dalyvauti ir išnaudoti visas Šiaulių rajono plėtrai palankias galimybes pritraukiant ir efektyviai įsisavinant ES finansinę paramą bei investicijas. Taip pat aktyviai ieškoti kitų galimų finansavimo šaltinių vystant atskirų sričių viešuosius projektus bei aktyviai dalyvauti planuojant ES struktūrinės paramos lėšų įsisavinimą Šiaulių regiono lygmeniu. Šiuolaikinės technologijos sukuria galimybes tobulinti viešojo administravimo sritį efektyviau, greičiau ir patogiau teikiant viešąsias paslaugas, perkeliant jas į elektroninę erdvę. Šių paslaugų poreikis ir aktualumas auga ir dar sparčiau augs ateityje didėjant šalies gyventojų kompiuterinio raštingumo lygiui, kasmet nuolat didėjant namų ūkių, turinčių kompiuterius ir prieigą prie interneto, skaičiui.
GRĖSMĖS Šiaulių miesto savivaldybės kaimynystė slopina verslo kūrimosi ir plėtros galimybes Šiaulių rajone, todėl ateityje gali kilti nedarbo problema, mažėjančios investicijos, lėtėjanti mokslo ir technologijų plėtra. Šiaulių rajono specialistai dėl palyginti (su Šiaulių miestu) mažesnių galimybių Šiaulių rajone gali išvykti dirbti ir (ar) gyventi į Šiaulių miestą ar kitas perspektyvesnes vietoves. Regioninis ekonominis atotrūkis skatina darbingo amžiaus gyventojų emigraciją, taip prarandama kvalifikuota darbo jėga, mažėja Šiaulių rajono konkurencingumas. Regionų ekonomikos vystimuisi, plėtros krypčių bei vizijos formavimui bei jos įgyvendinimui svarios įtakos turi politiniai pokyčiai šalyje, sunkumų kelia nuolat kintanti ar netobula įstatyminė bazė. Dažnai keičiantis politikos krypčiai, jos dėmesys atskiriems prioritetams neleidžia tinkamai suplanuoti ir kryptingai įgyvendinti numatytų planų ir veiksmų. Tam dar didesnę, greitesnę ir svaresnę neigiamą įtaką turėtų politinis nestabilumas Šiaulių rajono savivaldybėje. Viešosios iniciatyvos skatinant verslumą bei pačių Šiaulių rajono verslininkų aktyvumą Šiaulių rajone ieškant įvairių galimybių, kurios padėtų stiprinti jų turimus ūkius, plėtoti turimą ar kurti naują verslą pradedantiesiems, dėl verslininkų neaktyvumo, neryžto bei nepakankamos kompetencijos dalyvauti projektinėje veikloje, gali nepasiekti savo tikslo ir likti neįgyvendintos.
SOCIALINĖS SITUACIJOS SSGG
STIPRYBĖS Pastaraisiais metais Šiaulių rajone švietimo įstaigų veikla yra stabili. Bendrojo ugdymo paslaugas teikia 24 ugdymo įstaigos, iš jų 4 gimnazijos, 17 pagrindinių mokyklų, 3 mokyklos-daugiafunkciai centrai. Neformaliojo vaikų švietimo veiklą vykdo 12 švietimo įstaigų: 9 lopšeliai-darželiai, 2 formalųjį švietimą papildančios mokyklos ir 1 neformaliojo vaikų švietimo mokykla. Švietimo pagalbą teikia 2 savivaldybės biudžetinės įstaigos: Šiaulių r. pedagoginė psichologinė tarnyba ir Šiaulių r. švietimo centras. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius pastaruoju metu nekito, tačiau ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programų teikimas išplėtotas. Iš viso ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas lanko 1168 vaikai. Ikimokyklinio ugdymo paslaugų poreikiai netenkinami šalia Šiaulių miesto įsikūrusiose gyvenvietėse: Ginkūnuose, Kairiuose, Bubiuose. Pastaruosius 2 metus šių paslaugų poreikis išaugęs Bazilionuose ir Kuršėnų mieste. Šiaulių rajone 19 bendrojo ugdymo mokyklų teikia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas, iš jų 5 tik priešmokyklinio ugdymo programą. Visi Šiaulių rajono mokytojai turi aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. 81% rajone dirbančių mokytojų yra įgiję vyresniojo mokytojo arba aukštesnę kvalfikacinę kategoriją. Šiaulių rajone santykinai didesnė dalis atestuotų mokyklų vadovų nei šalyje ir tarp daugumos Šiaulių apskrities savivaldybių. Šiaulių rajonas įsikūręs aplink ketvirtą pagal dydį šalies miestą – Šiaulius, todėl Šiaulių rajono gyventojams lengvai pasiekiamos aukštesniojo ir aukštojo išsilavinimo mokslo įstaigos, aukštesnės kokybės sveikatos apsaugos, kultūros, laisvalaikio praleidimo bei kitos paslaugos. Šiaulių rajone gerai išvystytas švietimo ir kultūros įstaigų tinklas. Mažėja mirtingumas Šiaulių rajone (2012–2014 m. laikotarpiu sumažėjo 9,75 proc.). Mažėja mirtingumas dėl kraujotakos sistemos ir kvėpavimo sistemos ligų. Visiškai patenkinamas socialinių paslaugų į namus poreikis. Aukštas nusikalstamų veikų išaiškinamumo rodiklis. Mažėja užregistruotų gaisrų skaičius. Didėja aktyviai tiek profesionaliai, tiek mėgėjiškai sportuojančių rajono gyventojų skaičius.
SILPNYBĖS Šiaulių apskrityje, palyginti su kitomis apskritimis, santykinai mažiau asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir santykinai daugiau asmenų, turinčių žemesnį nei vidurinį išsilavinimą. Palyginti su Šiaulių apskrities bei šalies vidutiniais rodikliais, santykinai maža dalis 1–6 m. amžiaus vaikų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Tai būdinga daugumai žiedinių savivaldybių Lietuvoje. Mažėja bendras mokinių skaičius, todėl mažėja ir mokinių, įgijusių vidurinį ir pagrindinį išsilavinimą, skaičius. 12% mokinių, besimokančių rajono bendrojo ugdymo mokyklose, turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Didėja socialinių pašalpų gavėjų skaičius bei savivaldybės išlaidos socialinėms pašalpoms. Santykinai mažas gydytojų skaičius, ypač specialistų. Didėja neįgaliųjų suaugusių ir vaikų skaičius. Didėja nusikalstamumas. Daugelio kultūros įstaigų pastatų būklė yra prasta. Juos būtina atnaujinti bei pritaikyti visų gyventojų grupių, ypač neįgaliųjų, naudojimuisi. Nepakankamai rūpinamasi jaunimo užimtumu bei veiklos skatinimu.
GALIMYBĖS Aktyviai besikuriančios ir savo veiklą plėtojančios stiprios gyventojų bendruomenės savo gebėjimus bei potencialą gali sustiprinti pasinaudodamos ES teikiama finansine parama. Taip pat, įsisavinant ES struktūrinių fondų bei kitų tarptautinių fondų bei programų lėšas, suteikiama galimybė ne tik pačiai bendruomenei stiprinti – jos gali dalyvauti kuriant bendrą gerovę, įgyvendindamos įvairius projektus prisidėti prie jų gyvenamojoje vietovėje esančių socialinių problemų sprendimo, gyvenamosios aplinkos puoselėjimo bei bendros visos teritorijos plėtros. Investicijos į socialinių paslaugų kokybės gerinimą ir infrastruktūros kūrimą bei sukuriant šios srities specialistų pritraukimo ir motyvavimo sistemą, keliant jų kvalifikaciją, į socialinių paslaugų teikimo sritį įtraukiant visuomenines organizacijas, padėtų išplėsti socialinių paslaugų tinklą, pagerintų teikiamų socialinių paslaugų kokybę bei jų prieinamumą (ypač mažesnėse kaimiškose vietovėse) ir geresnį atitikimą klientų poreikiams. Nestacionarių socialinių paslaugų rato išplėtimas sudarytų prielaidas efektyvesnių socialinių paslaugų teikimui. Visuomenės skatinimas mokytis, kelti kvalifikaciją, mokymosi suaugusiesiems galimybių sudarymas, pedagogų atestacija užtikrintų aukštesnę teikiamų švietimo paslaugų kokybę bei visuomenės išsilavinimo rodiklių gerėjimą. Daugiau dėmesio skiriant jaunimo užimtumo politikos formavimui pagerės socialinė atmosfera Šiaulių rajone, mažės nusikalstamumas, didės jaunų žmonių pasitenkinimas gyvenimo kokybe rajone.
GRĖSMĖS Dėl neigiamos neto migracijos (daugiau gyventojų išvyksta iš Šiaulių rajono nei į jį atvyksta, 2014 m. išvykusių Šiaulių rajono gyventojų skaičius – 1834 asmenys, o atvykusių skaičius – 1608 asmenys) gali žymiai sumažėti darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Daugėja vaikų, kurių tėvams išvykus dirbti ir (ar) gyventi į užsienį, niekas nesprendžia ir nesvarsto vaiko juridinio atstovavimo klausimo bei neinformuoja atitinkamų institucijų apie trečiųjų asmenų globai paliekamus vaikus. Dėl gyvenimo kokybės blogėjimo gali padidėti Šiaulių rajono gyventojų sergamumas ir mirtingumas. Dėl susidariusios ekonominės situacijos gali ženkliai išaugti nusikalstamumas.
APLINKOS SSGG
STIPRYBĖS Šiaulių rajono savivaldybė išsidėsčiusi tarptautinei prekybai bei tarptautiniam verslui palankioje geografinėje padėtyje. Šiaulių rajono teritoriją kerta tarptautinės ir nacionalinės magistralės, geležinkelio linijos, palyginti arti išsidėstę tarptautiniai oro ir jūrų uostai. Šiaulių rajonas yra vienas miškingiausių šalyje. Miškai užima beveik 35 procentus jo teritorijos. Miškinga Šiaulių rajono teritorija sudaro palankias sąlygas plėtoti medienos pramonę, turizmą, populiarinti medžioklę. Šiaulių rajonas pasižymi vaizdinga gamta bei kraštovaizdžiu. Jo teritorijoje esančios saugomos teritorijos bei kiti saugomi gamtos objektai, rekreacinės zonos, natūralūs ir dirbtiniai vandens telkiniai sukuria puikias sąlygas pažintinio bei poilsinio turizmo plėtrai. Paskutiniais metais ir ypač Lietuvai įstojus į ES pradėtas kreipti ypatingas dėmesys į aplinkos taršos mažinimą. Šiaulių rajono savivaldybėje priimta sprendimų dėl atliekų tvarkymo ir jų rūšiavimo Šiaulių rajono teritorijoje. Pradėtas organizuoti ir antrinių žaliavų surinkimas, įrengtos bei ateityje planuojama dar daugiau įrengti konteinerinių aikštelių antrinių žaliavų surinkimui. Šiaulių rajone susijungia du Lietuvos etnoregionai – Žemaitija ir Aukštaitija. Rajone gausu vertingų tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Ypač vertingi dvarai bei išlikusių dvarų fragmentai, sakraliniai objektai, istorinės bei literatūrinės vietovės. Šiaulių rajone didžiają dalį turistų sutraukia Lietuvoje ir užsienyje gerai žinomas unikalus kultūros paveldo objektas – Kryžių kalnas. Siekiant geriau pritaikyti šį išskirtinį lankytiną objektą lankytojams, čia sukurta visa būtinoji viešoji infrastruktūra (turistus aptarnaujantis informacijos centras, viešieji tualetai, mašinų stovėjimo aikštelės, apšvietimas, informaciniai stendai ir kt.). Įgyvendinami vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų atnaujinimo bei statybos projektai leis didesnei daliai gyventojų gauti aukštos kokybės geriamąjį vandenį bei naudotis nuotekų surinkimo paslaugomis. 2015 m. pradžios duomenimis Šiaulių rajone yra 9 862 abonentų, kuriems yra užtikrintas vandens tiekimo, nuotekų surinkimo ir išvalymo paslaugų prieinamumas. Didžiausia dalis abonentų yra Kuršėnų miesto seniūnijoje (4300 abonentų, 43,6 proc.). Teoriniais skaičiavimais, darant prielaidą, kad 1 abonentui tenka 2,6 gyventojo, galima teigti, kad 60,1 proc. visų Šiaulių rajono gyventojų yra užtikrintas vandens tiekimo, nuotekų surinkimo ir išvalymo paslaugų prieinamumas. Didžioji dalis rajono gyventojų naudojasi atliekų surinkimo paslaugomis.
SILPNYBĖS Didžioji dalis rajoninių kelių yra neasfaltuoti bei jų danga yra prastos kokybės (Šiaulių rajone iš viso yra 2 466,7 km kelių, iš jų 68,9 proc. su žvyro danga, 23,7 proc. grunto keliai, 7,3 proc. su pagerinta danga). Nekokybiškos dangos vietiniai keliai apsunkina ne tik susisiekimą Šiaulių rajone, prisijungimą prie šalies kelių sistemos gyventojų mobilumo, bet ir turi neigiamos įtakos darbo jėgos migracijai Šiaulių rajone, neigiamai veikia turizmą, mažinant atokiau esančių lankytinų vietų lankomumą, įtakoja pramonės bei verslo įmonių apsisprendimą nekurti savo verslo Šiaulių rajone, ypač atokesnėse vietovėse. Nepakankamai išvystytos, vis dar patrauklumo stokojančios turizmo paslaugos. Nemaža dalis lankytinų, kultūros paveldo objektų yra nepritaikyti lankymui, turizmui dėl nesutvarkytos jų infrastruktūros bei nepakankamų informacinių nuorodų, stendų. Vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai Šiaulių rajone nutiesti prieš kelis dešimtmečius. Norint juos toliau eksploatuoti bei užtikrinti kokybiško geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų surinkimą būtina juos atnaujinti bei plėsti. Šie darbai reikalauja didelių investicijų bei papildomų finansavimo šaltinių. Kaimiškose Šiaulių rajono vietovėse prastai išplėtota vandens bei nuotekų tinklų infrastruktūra, todėl didžioji dauguma savivaldybės gyventojų naudoja vandenį iš šulinių, kurių dauguma neatitinka reikalavimų, yra užteršti bakteriologiškai, jame randamas didesnis nei leidžiama nitratų kiekis. Šiaulių rajono savivaldybės valdomos rajono gyventojams viešojo transporto, komunalines bei vandens tiekimo paslaugas teikiančios uždarosios akcinės bendrovės veikia nuostolingai arba su labai nedideliu pelnu. Didelė dalis jų valdomos infrastruktūros yra pasenusi bei reikalauja greito ir didelių investicijų reikalaujančio atnaujinimo bei modernizavimo.
GALIMYBĖS Šiaulių rajono teritoriją kertantys ir šalia esantys tarptautiniai keliai bei magistralės sukuria prielaidas skatinti bei vystyti ekonominę bei socialinę plėtrą, išnaudojant palankias aplinkybes logistikos ir sandėliavimo verslo vystymui, kuriant aptarnavimo paslaugas pravažiuojantiems ir pan. Etnografinis lietuvių kultūros paveldas svarbus ne tik mūsų šalies gyventojams. Šiaulių rajono bei regiono išskirtinumas, lankytini objektai pritraukia ir domina atvykstančiuosius iš kitų šalių, todėl krašto unikalumas, istorija, kultūra, papročių išsaugojimas bei atgaivinimas yra labai svarbūs veiksniai gerinant bei didinant Šiaulių rajono ir viso regiono patrauklumą. Sistemingas teritorijos, patrauklios turizmui bei rekreacijai, įvaizdžio formavimas, atnaujinant viešąją turizmo infrastruktūrą, skiriant daug dėmesio turizmo rinkodarai bei informacijos sklaidai, taip pat gamtos ir kultūrinių vertybių išsaugojimas didina ne tik teritorijos patrauklumą, skatina jos plėtrą, bet ir prisideda prie vietovių, kuriose yra šie objektai, socialinio ir ekonominio vystymosi. Investicijos į etninės kultūros ir tradicinių senųjų amatą atgaivinimą ir puoselėjimą, su jais susijusių turizmo paslaugų teikimą mažina mažesnių gyvenamųjų vietovių periferiškumą, pritraukia naujas investicijas į jas, didina bendruomenės užimtumą.
GRĖSMĖS Šiaulių rajonas gali būti įvardijamas kaip tranzitinis. Per Šiaulių rajono teritoriją besidriekiančiais magistraliniais keliais vyksta intensyvus judėjimas, tačiau kol kas paties rajono teritorijoje retai sustojama, aplink šiuos intensyvaus judėjimo kelius nesuformuojama į Šiaulių rajoną pajamas ar investicijos galinti pritraukti infrastruktūra. Privatiems asmenims priklausantis unikalus kultūros paveldas dėl jų savininkų abejingumo ir neryžtingumo bei finansinių problemų nyksta. Yra grėsmė, kad nerestauruojant šių kultūros paveldo objektų, šis kultūrinis palikimas nebus išsaugotas ateities kartoms. Siekiant gerinti gyvenimo kokybę bei tausoti aplinką, įgyvendinti darnios plėtros principus visoje ES teritorijoje, keliami aukštesni nei lig šiol Lietuvoje buvę reikalavimai aplinkosaugai, aplinkų tvarkymui, geriamo vandens kokybei bei prieinamumui užtikrinti, reikalauja didelių investicijų.
ŠIAULIŲ RAJONO PEST ANALIZĖ
POLITINIAI-TEISINIAI VEIKSNIAI Vyriausybės veiklos programa yra svarbus dokumentas šalies savivaldybėms, nes joje apibrėžtos pagrindinės mokesčių, valstybės ir savivaldybių valdymo reformų gairės. Pagrindinės Vyriausybės veiklos kryptys 2012–2016 metams – ekonomikos augimo užtikrinimas kuriant naujas darbo vietas, plėtojant pramonę, šalies socialinės situacijos gerinimas (socialinės srities, sveikatos apsaugos, paramos šeimai, švietimo ir mokslo, kultūros finansavimo didinimas), mokečių sistemos pertvarka, skirta socialinei atskirčiai mažinti, visuomenės solidarumui stiprinti, viešųjų šalies finansų plėtrai, gyvenimo kaime modernizavimas ir geresnių darbo sąlygų žemdirbiams sudarymas, žaliosios ateities ekonomikos ir energetikos formavimas. Savivaldybės planuodamos savo veiklą turi atsižvelgti į prioritetines veiklos kryptis, įvertinti galimus politinius bei teisinius veiksnius, kurių bus imtasi siekiant įgyvendinti nusimatytus veiklos prioritetus. Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 „Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos“ patvirtino Valstybės ilgalaikės raidos strategiją. Valstybės ilgalaikės raidos strategija – tai strateginio planavimo dokumentas, atspindintis valstybės ilgalaikės raidos viziją, pagrįstą ekonominės, socialinės-kultūrinės ir politinės situacijos analize. Šioje strategijoje numatoma valstybės ilgalaikės raidos vizija, atspindinti tarpusavyje suderintas visų sektorių ilgalaikės plėtros kryptis. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje numatyti ilgalaikiai valstybės raidos prioritetai: Žinių visuomenė; Saugi visuomenė; Konkurencinga ekonomika.Valstybės ilgalaikės raidos strategija nustato mūsų ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos bei kitų sričių politikos gaires iki 2015 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 patvirtino Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją. Joje numatyta darnaus vystymosi vizija: Lietuva – visateisė ir lygiavertė ES narė, išsaugojusi kultūros savitumą ir sėkmingai prisitaikiusi prie globalizacijos sąlygų, nuosekliai įgyvendinanti darnaus vystymosi politiką, užtikrinančią sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektinių išteklių naudojimą, nuosaikų, bet stabilų ekonomikos augimą, visuotinę visuomenės gerovę ir patikimas socialines garantijas. Nustatyti Darnaus vystymosi rodikliai, kurie sugrupuoti pagal 3 pagrindinius darnaus vystymosi sektorius – aplinkos būklė, ekonominis vystymasis ir socialinis vystymasis. Siekiama, kad savivaldybių vykdomos strategijos prisidėtų prie Darnaus vystymosi rodiklių pasiekimo. Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 patvirtino valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Ši strategija – tai valstybės vizija ir raidos prioritetai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 metų. Tai pagrindinis planavimo dokumentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi priimant strateginius sprendimus ir rengiant valstybės planus ar programas. Šioje strategijoje numatyti pažangos rodikliai, prie kurių pasiekimo prisideda ir savivaldybės. Nacionalinė regioninė politika formuojama atsižvelgiant į Europos Sąjungos regioninės politikos prioritetus ir tikslus. Regioninė politika glaudžiai siejasi su ES struktūrine politika, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis ir koordinuojant nacionalines regionines politikas mažinti ES valstybių ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus. Lietuvoje yra ryškūs regioniniai gamtinių, ekonominių, demografinių ir infrastruktūros sąlygų, įtakojančių ūkio plėtrą, skirtumai, kurie lemia nemažus gyventojų užimtumo, pajamų lygio ir kitų socialinio-ekonominio regionų išsivystymo rodiklių netolygumus. Siekiant subalansuoti Lietuvos ūkio plėtrą regioniniu aspektu bei užtikrinti visų regionų tolygią ekonominę plėtrą ir ekonominę bei socialinę sanglaudą rengiami regionų plėtros planai. Šiaulių rajono savivaldybė, organizuodama savo veiklą, privalo atsižvelgti į savivaldybėms tiesioginį ir netiesioginį poveikį turinčius ES privalomojo pobūdžio aktus – direktyvas, reglamentus, sprendimus, gaires, strategijas. ES teisės aktai reguliuoja daugelį sričių, priklausančių regioninės ir vietos valdžios kompetencijai: viešuosius pirkimus, aplinkos apsaugą, ekonominės veiklos reguliavimą, viešų paslaugų teikimą ir kt. Pagrindiniai norminiai teisės aktai, kuriais savo veikloje vadovaujasi Šiaulių rajono savivaldybė yra Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota Europos vietos savivaldos chartija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymas, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo metams įstatymas ir kt.
EKONOMINIAI VEIKSNIAI Lietuvos ekonomika pasižymėjo itin prieštaringomis tendencijomis (vertinant laikotarpį nuo 2000 metų). Po gilaus nuosmukio dešimtmečio pradžioje, ekonomika pradėjo itin sparčiai augti, bet jau 2007 metais imta spėlioti apie galimą ekonomikos perkaitimą, o 2008 m. pastebėti naujo ekonominio nuosmukio ženklai – smuko makroekonominiai rodikliai: itin padidėjo nedarbas, sumažėjo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, smuko bendrasis vidaus produktas, sumažėjo tiesioginės užsienio investicijos. Nuo 2010 m. ekonominė padėtis stabilizavosi, o atskiruose srityse vyko augimas. Šiaulių rajono ekonominių rodiklių pokyčiai: 2015 m. nedarbo lygis sumažėjo 0,2 procentinio punkto, 6,18 proc. didėjo užimtų gyventojų skaičius (palyginti su 2014 m.), 2014 m. vidutinis darbo užmokesti (mėnesis bruto) padidėjo 5,5 proc. (palyginti su 2013 m.), veikiančių įmonių generuojama apyvarta didėjo 17,6 proc., kuriama pridėtinė vertė didėjo 18,6 proc. (2013 m. palyginti su 2012 m.), tiesioginės investicijos 2011–2013 m. laikotarpiu didėjo 8,2 proc.
SOCIALINIAI VEIKSNIAI Gyventojų skaičius Šiaulių rajone, kaip ir visoje šalyje, taip pat nuolat mažėja, tačiau ne taip žymiai. 2010–2015 m. laikotarpiu gyventojų skaičius Šiaulių rajone mažėjo (per visą laikotarpį gyventojų skaičius sumažėjo 5012 gyventojų, t.y. 12 proc. palyginti su 2015 m. pradžios duomenimis). Teigiamas aspektas, kad gyventojų skaičiaus Šiaulių rajone mažėjimo tempas lėtėja (2011 m. pradžioje gyventojų skaičius Šiaulių rajone sumažėjo 4,98 proc., o 2015 m. pradžioje sumažėjo tik 1,03 proc.). Švietimui tenka svarbus vaidmuo kuriant atvirą pilietinę visuomenę, stiprinant jos kultūrines ir ūkines galias, mažinant socialinę žmonių atskirtį ir skurdą, atkuriant socialinį teisingumą ir solidarumą. Didžioji dauguma Šiaulių rajone LR sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų yra išlaikomos viešojo sektoriaus. Poreikis socialinėms paslaugoms turi tendenciją didėti. Tai sąlygoja socialinės ir demografinės tendencijos: socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų, neįgaliųjų skaičiaus didėjimas, bendruomenės senėjimas. Socialinių paslaugų tinklas rajone nepakankamas. Ypač aktualios nestacionarios socialinės paslaugos šeimoms ir vaikams, suaugusiems senyvo amžiaus asmenims. Šiaulių rajone didėja ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugų poreikis, finansuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų. Senstant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo amžiui, daugėja senų vienišų žmonių, kurie dėl negalios, senatvės pageidauja apsigyventi senų žmonių socialinės globos namuose. Daugelis asmenų, kuriems teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos Meškuičių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, atsisako vykti į pensionatus Klaipėdos, Utenos ir kitose apskrityse. Jiems sunku palikti gimtas vietas, likusius artimuosius. Kasmet labai kinta asmenų, pripažintų neįgaliais skaičius, rajono bendruomenė sensta, tačiau poreikis pagalbos į namus paslaugoms gauti yra visiškai patenkintas. Šias paslaugas teikia Socialinių paslaugų centro lankomosios priežiūros darbuotojai. Ši paslauga yra ekonomiškesnė ir sudaro galimybę žmogui likti jam įprastoje aplinkoje. Pagalbos į namus paslaugos (informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, bendravimas, maisto produktų nupirkimas, pristatymas ir pagalba ruošiant maistą, pagalba buityje ir namų ruošoje, lydėjimas į įvairias įstaigas, kitos paslaugos, reikalingos norint asmeniui sudaryti galimybes gyventi savo namuose) teikiamos suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms.
TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI Šiuolaikinėje, nuolat tobulėjančioje ir kintančioje informacinių technologijų aplinkoje, naujų technologijų pokyčiai ir jų naudojimas labai svarbūs Lietuvos savivaldybėms. Naujos technologijos skatina naujų darbo metodų ir būdų, partnerių, viešinimo, įvaizdžio strategijos priemonių atsiradimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 951 patvirtino prioritetines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) kryptis: energetika ir tvari aplinka, įtrauki ir kūrybinga visuomenė, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, transportas, logistika bei informacinės ir ryšių technologijos (IRT). Nuolatinė technologijų plėtra skatina atnaujinti turimą kompiuterinę bazę, programinę įrangą bei kitus informacinių technologijų resursus. Spartus informacinių technologijų vystimasis skatina naujų technologijų, modernių informacijos sistemų diegimą, o jų svarba itin didelė. Savivaldybės interneto svetainėje pateikiama ir atnaujinama visa reikalinga informacija visuomenei. Informacijos pateikimas interneto svetainėje savivaldybei itin aktualus, kadangi vystantis telekomunikacinėms technologijoms didėja jomis besinaudojančių gyventojų kiekis, taip pat plečiasi naujų technologijų panaudojimo sritys. Naudojantis elektroninėmis priemonėmis Šiaulių rajono savivaldybė turi galimybę teikti įvairias viešąsias paslaugas gyventojams. |
| Šiaulių rajono vizija iki 2017 m.
Šiaulių rajonas – bendruomeniškas, konkurencingas, atviras investicijoms, pritraukiantis naujų verslo galimybių, pažangaus žemės ūkio kraštas, pasižymintis palankia gyvenimui ir poilsiui aplinka.
|
| Institucijos misija
Plėtoti ir skatinti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą, vadovaujantis vietos savivaldos principais tenkinti rajono bendruomenės viešuosius poreikius bei interesus, užtikrinti viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijų vykdymą.
|
| Institucijos strateginiai tikslai
Šiaulių rajono savivaldybės strateginis veiklos planas skirtas įgyvendinti Šiaulių rajono savivaldybės 2011–2017 m. plėtros planą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. T–11. Šiaulių rajono savivaldybės strateginio veiklos plano strateginiai tikslai, veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės atitinka Šiaulių rajono savivaldybės plėtros plano prioritetus, tikslus, uždavinius ir priemones. Konkrečios įgyvendinamos priemonės, veiksmai numatomi atitinkamose veiklos programose, skirtose įgyvendinti 2016–2018 metų strateginį veiklos planą (iš viso 15 programų, kurias rengia už priemonių, veiksmų įgyvendinimą atsakingi vykdytojai, kiekvieną programą atskirai tvirtina Šiaulių rajono savivaldybės taryba). |
|
| KODAS |
INSTITUCIJOS STRATEGINIO TIKSLO PAVADINIMAS
|
| 01 |
PILIETIŠKOS, APSIŠVIETUSIOS, KŪRYBIŠKOS, SVEIKAI IR SAUGIAI GYVENANČIOS BENDRUOMENĖS KŪRIMAS |
|
1.1. tikslas. Plėtoti rajone visiems prieinamą ir efektyviai veikiančią modernią švietimo sistemą. Uždaviniai: 1.1.1. Gerinti ugdymo(si) aplinką, didinti švietimo paslaugų prieinamumą, modernizuojant bendrojo lavinimo ir neformalaus švietimo įstaigų infrastruktūrą. Priemonės: 1.1.1.1. Bendrojo lavinimo mokyklų pastatų atnaujinimas. 1.1.1.2. Bendrojo lavinimo mokyklų patalpų išplėtimas / naujų pastatų statyba. 1.1.1.3. Neformalaus ir meninio ugdymo infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra. 1.1.1.4. Šiaulių r. pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) materialinės bazės atnaujinimas ir pastato rekonstrukcija (priemonė įgyvendinta). 1.1.1.5. Šiaulių r. švietimo centro pastato Kuršėnuose, Dambrausko g. 15, modernizavimas (priemonė įgyvendinta). 1.1.1.6. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atnaujinant Šiaulių rajono ikimokyklinių ugdymo įstaigų pastatus. 1.1.1.7. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų modernizavimas ir plėtra. 1.1.1.8. Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas pagal MTP+ (priemonė įgyvendinta). 1.1.1.9. Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas pagal MTP+ (priemonė įgyvendinta). 1.1.1.10. Bendrojo lavinimo mokyklų technologijų, gamtos mokslų ir menų mokymo infrastruktūros modernizavimas pagal MTP+ (priemonė įgyvendinta). 1.1.1.11. Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas pagal MTP+ (priemonė įgyvendinta). 1.1.1.12. Mokinių ir pedagogų registro formavimas. 1.1.1.13. Dalyvavimas nacionalinio sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo veikloje. 1.1.1.14. Informacijos visuomenei apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą sklaida. 1.1.1.15. Sąlygų ugdymo turinio sklaidos konsultantų rengimui sudarymas, pedagogus siunčiant į seminarus, konferencijas, kitus renginius. 1.1.1.16. Mokytojų metodinės veiklos projektų vykdymas ir įgyvendinimas. 1.1.1.17. Socialinės, psichologinės pagalbos teikimas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams. 1.1.1.18. Švietimo, kultūros ir socialinių paslaugų, teikiamų vaikams ir bendruomenei, infrastruktūros rajone plėtra. 1.1.1.19. Gabių vaikų skatinimo programos sukūrimas ir įgyvendinimas. 1.1.1.20. Vaikų socializacijos programos sukūrimas ir įgyvendinimas. 1.1.2. Plėtoti švietimo ir savišvietos galimybes suaugusiesiems. Priemonės: 1.1.2.1. Suaugusiųjų mokymo poreikio tyrimas. 1.1.2.2. Šiaulių rajono gyventojų bendrųjų kompetencijų didinimas. 1.1.2.3. Šiaulių r. švietimo centro veiklos, paslaugų kokybės bei prieinamumo didinimo programos parengimas ir įgyvendinimas. 1.1.2.4. Pažangių mokymosi metodų diegimo inicijavimas, rėmimas, plėtojimas bei integravimas į bendrą rajono programą „Mokymasis visą gyvenimą“. 1.1.3. Skatinti informacinių technologijų plėtrą. Priemonės: 1.1.3.1. Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialų darbo aplinkos ir VIPT modernizacija ir (ar) įrengimas.
1.2. tikslas. Didinti Šiaulių rajono gyventojų visuomeninį ir kultūrinį potencialą. Uždaviniai: 1.2.1. Ugdyti aktyvią, pilietišką, kūrybingą visuomenę, puoselėti krašto kultūrinį paveldą. Priemonės: 1.2.1.1. Kultūros ir meno premijų programos įgyvendinimas Šiaulių rajone. 1.2.1.2. Kraštotyrinių tyrimų, ekspedicijų organizavimas ir rėmimas. 1.2.1.3. Leidybinės veiklos programos įgyvendinimas. 1.2.1.4. Projektų, formuojančių pažangaus mąstymo asmenybes, inicijavimas ir įgyvendinimas. 1.2.1.5. Visuomeninių iniciatyvų skatinimo programos. 1.2.1.6. Tarptautinių, regioninių, respublikinių, rajoninių kultūros projektų bendruomenei įgyvendinimas. 1.2.1.7. Rajono etninės kultūros plėtros programos įgyvendinimas. 1.2.1.8. Meno mėgėjų kolektyvų, menininkų kūrybinės veiklos skatinimo programos įgyvendinimas. 1.2.2. Skatinti mokinių ir jaunimo laisvalaikio užimtumą. Priemonės: 1.2.2.1. Dalyvavimas šalies bei tarptautiniuose sporto renginiuose. 1.2.2.2. Sporto renginių, varžybų rajono lygiu organizavimas. 1.2.2.3. Jaunimo užimtumo ir neformalaus ugdymo programų vykdymas. 1.2.3. Plėtoti viešąją laisvalaikio ir kultūros infrastruktūrą. Priemonės: 1.2.3.1. Kultūros centro ir jo filialų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra. 1.2.3.2. Viešosios bibliotekos ir jos filialų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra. 1.2.3.3. Rajono muziejų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra.
1.3. tikslas. Užtikrinti socialinę integraciją ir saugumą rajone. Uždaviniai: 1.3.1. Skatinti neįgaliųjų integraciją. Priemonės: 1.3.1.1. Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo, neįgalių žmonių socializacijos projektų Šiaulių rajone įgyvendinimas. 1.3.1.2. Sporto renginių neįgaliesiems organizavimas ir dalyvavimas regiono bei šalies renginiuose. 1.3.1.3. Būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo neįgaliesiems programos įgyvendinimas. 1.3.1.4. Seniūnijų pastatų, įrengiant įvažas neįgaliesiems, pritaikymas neįgaliųjų poreikiams. 1.3.1.5. Informacijos visuomenei apie specialiųjų poreikių vaikų ikiprofesinio rengimo galimybes rengimas ir sklaida. 1.3.2. Plėtoti asocialaus elgesio, nusikalstamumo, narkomanijos, savižudybių, ekstremaliųjų situacijų ir kitų krizių prevencines priemones. Priemonės: 1.3.2.1. Kompleksinės švietimo programos socialinės rizikos asmenims Šiaulių rajone įgyvendinimas. 1.3.2.2. Savižudybių prevencijos kompleksinės programos Šiaulių rajone įgyvendinimas. 1.3.2.3. Sukurti krizių valdymo sistemą rajono mokyklose. 1.3.2.4. Prevencinio darbo organizavimas, įsteigiant papildomą etatą. 1.3.2.5. Ilgalaikių narkomanijos prevencijos programų rengimas ir įgyvendinimas. 1.3.2.6. Prevencinės priemonės „Saugią aplinką kurkime kartu“ organizavimas ir įgyvendinimas, siekiant stiprinti gyvenamosios aplinkos saugumą bei pasitikėjimą policija. 1.3.2.7. Prevencinių priemonių prieš patyčias bei smurtą gyvenamojoje aplinkoje, mokykloje organizavimas. 1.3.2.8. Šiaulių rajono gyventojų švietimas priešgaisriniais klausimais, formuojant atsakingą žmonių požiūrį į aplinką. 1.3.2.9. Gyvenamosios aplinkos priešgaisrinių apžiūrų vykdymas, mažinant gaisrų kilimo galimybes gyvenamajame sektoriuje. 1.3.2.10. Moksleivių švietimas priešgaisrinės prevencijos klausimais. 1.3.2.11. Modernios gyventojų perspėjimo ir informavimo ekstremaliųjų situacijų atvejais sistemos diegimas. 1.3.2.12. Visuomenės informavimas apie Bendrojo pagalbos centro veiklos pokyčius, bendrojo pagalbos telefono Nr. 112 naudojimo ypatumus, su numeriu susijusias paslaugas bei numatomus pokyčius (priemonė įgyvendinta). 1.3.3. Modernizuoti bei plėtoti socialinių paslaugų infrastruktūrą. Priemonės: 1.3.3.1. Nestacionarių socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas (infrastruktūros įsteigimas Šiaulių rajone). 1.3.3.2. VšĮ Dienos centro sutrikusio intelekto asmenims įkūrimas (priemonė įgyvendinta). 1.3.3.3. Bendruomenei teikiamų socialinių paslaugų kokybės gerinimas ir materialinės bazės stiprinimas.
1.4. tikslas. Gerinti rajono bendruomenės sveikatą ir skatinti kūno kultūros ir sporto vystymąsi. Uždaviniai: 1.4.1. Propaguoti sveiką gyvenseną ir sudaryti tam palankias sąlygas. Priemonės: 1.4.1.1. Bendruomeninės sveikatinimo programos „Sveikatos rėmimo spec. programa bendruomenei“ įgyvendinimas. 1.4.1.2. Sporto salių ir aikštynų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra. 1.4.2. Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, modernizuoti šias paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūrą. Priemonės: 1.4.2.1. VšĮ Kuršėnų ligoninės pastatų renovacija, vidaus patalpų remontas, medicininės įrangos ir automobilių parko atnaujinimas. 1.4.2.2. Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pastatų renovacija, vidaus patalpų remontas. 1.4.2.3. Rajono sveikatos priežiūros įstaigų modernizavimas. 1.4.2.4. Privačių bendrosios praktikos gydytojų kabinetų plėtra.
|
|
| 02 |
VERSLO APLINKOS IR VERSLUMO PLĖTRA |
|
2.1. tikslas. Gerinti ekonominės veiklos sąlygas rajone. Uždaviniai: 2.1.1. Užtikrinti informacijos verslui sklaidą rajone. Priemonės: 2.1.1.1. Dalyvavimas nacionalinėse ir tarptautinėse parodose, mugėse, siekiant pristatyti Šiaulių rajono verslą, verslo plėtojimo ir investavimo į Šiaulių rajoną galimybes. 2.1.1.2. SVV atstovų konsultavimas verslo plėtros klausimais. 2.1.1.3. Asmenų, ketinančių pradėti verslą, konsultavimas. 2.1.1.4. Informacijos verslo plėtros klausimais sklaida. 2.1.2. Skatinti SVV atstovų kvalifikacijos kėlimą. Priemonės: 2.1.2.1. Individualių ir smulkaus verslo įmonių savininkų (darbuotojų) gebėjimų projektų rengimo, valdymo, ES paramos panaudojimo srityse, didinimas. 2.1.2.2. Projektų, didinančių individualių ir smulkaus verslo įmonių personalo kvalifikaciją, rengimas ir įgyvendinimas. 2.1.2.3. Mokymų rajono kaimiškų vietovių gyventojams ir jaunimui organizavimas, skatinant jų verslumą ir alternatyvias veiklas kaime. 2.1.3. Didinti verslo aplinkos konkurencingumą, formuojant tam reikiamą infrastruktūrą. Priemonės: 2.1.3.1. Mokesčių lengvatų suteikimas, mokesčių lengvatų sistemos stabilumo užtikrinimas. 2.1.3.2. Pramoninių zonų plėtra. 2.1.3.3. Bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis. 2.1.4. Gerinti rajono valdymą, didinti viešojo sektoriaus darbuotojų gebėjimus. Priemonės: 2.1.4.1. Administracinių gebėjimų stiprinimas (kvalifikacijos tobulinimas) Šiaulių rajono savivaldybėje (administracijos skyriuose, tarnybose). 2.1.4.2. Administracinių gebėjimų stiprinimas (kvalifikacijos tobulinimas) Šiaulių rajono savivaldybėje (įstaigų, kurių steigėjas yra rajono taryba, darbuotojai). 2.1.4.3. Kultūros centro ir jo filialų vadovų bei kultūros ir meno darbuotojų atestacijos programos vykdymas. 2.1.4.4. Švietimo valdymo sistemos, užtikrinančios švietimo specialistų kompetencijų tobulinimo bei vertinimo poreikius, plėtojimas. 2.1.4.5. Švietimo įstaigų pedagogų ir vadovų atestacijos programos vykdymas. 2.1.4.6. „Vieno langelio“ principu veikiančių viešųjų paslaugų diegimas (priemonė įgyvendinta). 2.1.4.7. Informacinė visuomenė visiems: interaktyvios viešosios paslaugos „E-demokratija“ (priemonė įgyvendinta). 2.1.4.8. Informacinė visuomenė visiems: elektroninės sveikatos paslaugos (E-sveikata). 2.1.4.9. Šiaulių rajono savivaldybės veiklos ir valdymo sistemų tobulinimas. 2.1.4.10. Šiaulių rajono savivaldybės strateginių dokumentų rengimas.
2.2. tikslas. Sudaryti palankias sąlygas žemės ūkio plėtrai. Uždaviniai: 2.2.1. Didinti ūkininkų veiklos galimybes, gerinant kvalifikacijos kėlimo ir aktualios informacijos prieinamumą. Priemonės: 2.2.1.1. Ūkininkų konsultavimas ir rėmimas, siekiant efektyvaus ES paramos įsisavinimo. 2.2.1.2. Ūkininkų kompetencijų (gebėjimų) plėtra. 2.2.1.3. Finansinės paramos teikimas specializuotiems ūkiams (reklamos išlaidų kompensavimas). 2.2.2. Sudaryti sąlygas ūkininkavimo plėtrai. Priemonės: 2.2.2.1. Mokymų ekologiško ūkininkavimo tema organizavimas. 2.2.2.2. Informacijos sklaida, siekiant padėti ekologiškų ūkių savininkams realizuoti savo produkciją Šiaulių rajono, miesto ir kitų rajonų parduotuvėse ir turguose. 2.2.2.3. Finansinės paramos teikimas sertifikuojant ekologiškus ūkius. 2.2.2.4. Melioracijos statinių rekonstravimas.
2.3. tikslas. Didinti rajono turizmo potencialą. Uždaviniai: 2.3.1. Gerinti turizmo infrastruktūrą, kompleksiškai tvarkyti paveldo objektus. Priemonės: 2.3.1.1. Dargaičių etnografinio kaimo (kaimui inicijuota urbanistinės vietovės suteikimo procedūra) ilgalaikės išsaugojimo programos įgyvendinimas. 2.3.1.2. Jurgaičių, Domantų piliakalnio (Kryžių kalno) priežiūra ir pritaikymas maldininkų ir turizmo reikmėms. 2.3.1.3. Kuršėnų dvaro, oficinos, parko sutvarkymas ir pritaikymas viešojo turizmo poreikiams. 2.3.1.4. Gruzdžių dvaro sodybos (G111K) pritaikymas viešiesiems poreikiams. 2.3.1.5. Viešosios infrastruktūros kūrimas Kurtuvėnų dvaro sodyboje. 2.3.1.6. Paežerių dvaro sodybos ir parko pritaikymas atvykstamajam ir vietos turizmui bei tarptautiniam jaunimo bendradarbiavimui vystyti. 2.3.1.7. Rajono kultūros ir sakralinių paveldo objektų išsaugojimas. 2.3.2. Formuoti rajono įvaizdį, įgyvendinant turizmo produktų rinkodaros priemones. Priemonės: 2.3.2.1. Informacinių rodyklių ir kelio ženklų, žyminčių dvarų sodybas, archeologines vietas, neveikiančias kapines ir kitus nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, įrengimas. 2.3.2.2. Šiaulių rajono turizmo strategijos plano parengimas. 2.3.2.3. Labiausiai lankomose rajono vietose įrengti turizmo informacinius stendus, kelio ženklus, nuorodas bei kitą susijusią turizmo infrastruktūrą (suoliukus, šiukšliadėžes ir kt.). 2.3.2.4. Periodiškai atnaujinti ir rengti naujus turistams skirtus informacinius leidinius (lankstinukus, bukletus, reklaminius leidinius). 2.3.2.5. Dalyvavimas tarptautinėse turizmo ir verslo parodose Lietuvoje ir užsienio šalyse. 2.3.2.6. Informacinių technologijų steigimas turizmo informacinei sklaidai.
|
|
| 03 |
SUBALANSUOTAS RAJONO INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS |
|
3.1. tikslas. Gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos gerinimas. Uždaviniai: 3.1.1. Gerinti rajono rekreacinių teritorijų priežiūrą bei vykdyti jų plėtrą. Priemonės: 3.1.1.1. Rekreacinių ir kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimas. 3.1.1.2. Želdynų ir želdinių inventorizavimas. 3.1.1.3. Želdynų sutvarkymo planavimo dokumentų rengimas. 3.1.1.4. Želdynų sutvarkymas pagal parengtus projektus. 3.1.1.5. Paviršinio vandens telkinių aplinkos, maudyklų, paplūdimių sutvarkymas ir pritaikymas turizmui ir poilsiui, pažintinių takų įrengimas. 3.1.1.6. Gamtos išteklių išsaugojimas, siekiant efektyviai juos naudoti gyventojų ir ūkio reikmėms. 3.1.2. Tobulinti ir efektyvinti atliekų tvarkymo sistemą. Priemonės: 3.1.2.1. Komunalinių atliekų tvarkymo Šiaulių rajone plano parengimas ir įgyvendinimas (priemonė iš dalies įgyvendinta – parengtas nurodytas planas, 2014–2020 m. vykdomas plano įgyvendinimas). 3.1.2.2. Rajono gyventojų švietimas ir informacijos teikimas atliekų rūšiavimo ir perdirbimo svarbos klausimais. 3.1.2.3. Specialistų gebėjimų atliekų tvarkymo srityje stiprinimas. 3.1.3. Mažinti aplinkos užterštumą. Priemonės: 3.1.3.1. Bešeimininkių artezinių gręžinių inventorizavimas, konservavimas ir tamponavimas (priemonė įgyvendinta). 3.1.3.2. Vandenviečių teritorijų sanitarinių apsaugos zonų projektų parengimas. 3.1.3.3. Šiaulių rajono paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų planų parengimas. 3.1.3.4. Šiaulių rajono aplinkos stebėsenos programos parengimas ir vykdymas.
3.2. tikslas. Viešosios infrastruktūros gerinimas ir plėtra. Uždaviniai: 3.2.1. Gerinti gatvių, daugiabučių kiemų ir kitų viešųjų erdvių būklę. Priemonės: 3.2.1.1. Rajono gyvenviečių gatvių apšvietimo rekonstrukcija ir remontas. 3.2.1.2. Šiaulių rajono Kuršėnų miesto, miestelių ir kaimų gatvių infrastruktūros gerinimas. 3.2.1.3. Gyvenamosios ir bendruomeninės infrastruktūros gerinimas (kaimų ir miestelių bei Kuršėnų miesto viešųjų erdvių infrastruktūra). 3.2.1.4. Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų (gyvenamoji aplinka) aplinkos gerinimas, sutvarkant apšvietimą, šaligatvius aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, privažiuojamuosius kelius. 3.2.2. Modernizuoti viešąją infrastruktūrą ir energetikos sistemas. Priemonės: 3.2.2.1. Esamų viešųjų pastatų modernizavimas ir pritaikymas kuriamam smulkiajam verslui (amatams), bendruomenės poreikiams ir (ar) socialinėms paslaugoms. 3.2.2.2. Viešosios, bendruomeninės, poilsio, laisvalaikio, kultūros infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra. 3.2.2.3. Viešosios, bendruomeninės sporto infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra. 3.2.2.4. Savivaldybei priklausančių pastatų modernizavimas ir plėtra. 3.2.2.5. Rajono katilinių, panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius bei mažinant aplinkos taršą ir šiluminės energijos kainą, rekonstrukcija. 3.2.3. Didinti vandentiekio ir vandenvalos paslaugų prieinamumą. Priemonės: 3.2.3.1. Vandens tiekimo, vandens gerinimo ir nuotekų tvarkymo sistemų plėtra. 3.2.3.2. Šiaulių rajono kaimų iki 500 gyventojų vandentvarkos sistemų analizė, plėtros ir finansinio plano parengimas. 3.2.3.3. Šiaulių rajono kaimų iki 500 gyventojų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų pertvarkymas, tobulinimas ir plėtra, vandens gerinimo įrenginių statyba. 3.2.3.4. Šiaulių rajono Kuršėnų miesto ir miestelių lietaus kanalizacijos tinklų įrengimas. 3.2.3.5. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo programos įgyvendinimas: nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija ir remontas. 3.2.3.6. Vandentiekio ir nuotekų tinklų inventorizacija. 3.2.4. Plėtoti transporto infrastruktūrą ir susisiekimo sistemą. Priemonės: 3.2.4.1. Rajono susisiekimo sistemos plano parengimas. 3.2.4.2. Rajono gyvenviečių gatvių ir vietinės reikšmės kelių inventorizacija. 3.2.5. Vykdyti teritorijų planavimo procedūras. Priemonės: 3.2.5.1. Gyvenamųjų teritorijų planavimas. 3.2.5.2. Viešųjų teritorijų planavimas. |
|
| Įgyvendinant Šiaulių rajono savivaldybės strateginį veiklos planą 2016–2018 metams vykdomos šios veiklos programos (iš viso 15 programų):
1. Šiaulių rajono savivaldybės veiklos programa (kodas 01). Šia programa įgyvendinamas strateginis tikslas (-ai) ir (ar) uždaviniai – 2.1.4 (kodas pagal SPP), netiesiogiai prisideda prie visų tikslų, uždavinių, priemonių įgyvendinimo (nuo savivaldybės veiklos efektyvumo, darbuotojų kvalifikacijos ir kompetencijos priklauso visų vykdomų programų rezultatai).
2. –
3. Šiaulių rajono savivaldybės kontrolės ir audito veiklos programa (kodas 03). Šia programa įgyvendinamas strateginis tikslas (-ai) ir (ar) uždaviniai – netiesiogiai prisideda prie visų tikslų, uždavinių, priemonių (nuo to, kaip kokybiškai ir racionaliai dirbs Šiaulių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, priklauso visų vykdomų programų rezultatai).
4. Šiaulių rajono savivaldybės ekonominės plėtros ir visuomeninių iniciatyvų skatinimo programa (kodas 04). Šia programa įgyvendinamas strateginis tikslas (-ai) ir (ar) uždaviniai – 1.2 (priemonė 1.2.1.5), 2.1, 2.2, 2.3 (kodai pagal SPP).
5. Šiaulių rajono savivaldybės projektų finansavimo programa (kodas 05). Šia programa įgyvendinamas strateginis tikslas (-ai) ir (ar) uždaviniai – 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 2.1, 2.2, 2.3, 3.1, 3.2 (kodai pagal SPP).
6. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos seniūnijų veiklos programa (kodas 06). Šia programa įgyvendinamas strateginis tikslas (-ai) ir (ar) uždaviniai – 1.3, 2.2, 2.3 (kodai pagal SPP).
7. Šiaulių rajono savivaldybės sveikatos priežiūros veiklos programa (kodas 07). Šia programa įgyvendinamas strateginis tikslas (-ai) ir (ar) uždaviniai – 1.4 (kodas pagal SPP).
8. –
9. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijų planavimo programa (kodas 09). Šia programa įgyvendinamas strateginis tikslas (-ai) ir (ar) uždaviniai – 2.3, 3.1, 3.2 (kodai pagal SPP).
10. Šiaulių rajono savivaldybės komunalinio ūkio plėtros ir savivaldybės turto valdymo programa (kodas 10). Šia programa įgyvendinamas strateginis tikslas (-ai) ir (ar) uždaviniai – 1.1, 1.2, 1.4, 2.2, 3.2 (kodai pagal SPP).
11. Šiaulių rajono savivaldybės viešųjų darbų programa (kodas 11). Šia programa įgyvendinamas strateginis tikslas (-ai) ir (ar) uždaviniai – prisideda prie 3.1.1 ir 3.2.1 uždavinių įgyvendinimo (kodai pagal SPP).
12. Šiaulių rajono savivaldybės švietimo ir sporto veiklos programa (kodas 12). Šia programa įgyvendinamas strateginis tikslas (-ai) ir (ar) uždaviniai – 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 3.2 (kodai pagal SPP).
13. Šiaulių rajono savivaldybės kultūros plėtros programa (kodas 13). Šia programa įgyvendinamas strateginis tikslas (-ai) ir (ar) uždaviniai – 1.1, 1.2, 2.1 (priemonė 2.1.4.3), 2.3, 3.1 (priemonė 3.1.1.1), 3.2 (priemonė 3.2.2.1)(kodai pagal SPP).
14. Šiaulių rajono savivaldybės aplinkos apsaugos programa (kodas 14). Šia programa įgyvendinamas strateginis tikslas (-ai) ir (ar) uždaviniai – 3.1, 3.2 (kodai pagal SPP).
15. Šiaulių rajono savivaldybės gyventojų saugios aplinkos užtikrinimo programa (kodas 15). Šia programa įgyvendinamas strateginis tikslas (-ai) ir (ar) uždaviniai – 1.3 (kodas pagal SPP).
16. Šiaulių rajono savivaldybės socialinės paramos ir socialinių paslaugų programa (kodas 16). Šia programa įgyvendinamas strateginis tikslas (-ai) ir (ar) uždaviniai – 1.3 (kodas pagal SPP).
17. Šiaulių rajono vietinės reikšmės kelių, gatvių priežiūros ir plėtros programa (kodas 17). Šia programa įgyvendinamas strateginis tikslas (-ai) ir (ar) uždaviniai – 3.2 (priemonės 3.2.1.2 ir 3.2.4.2) (kodai pagal SPP).
|
|
Galimi strateginio veiklos plano vykdymo ir finansavimo šaltiniai: 1. Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos; 2. Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto lėšos; 3. Europos Sąjungos lėšos; 4. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos lėšos; 5. paskolos; 6. kitos lėšos.
|
| PASTABA. Savivaldybės biudžeto asignavimai strateginio veiklos plano ir su juo susijusių programų vykdymui skiriami pagal finansines galimybes tvirtinant kiekvienų metų savivaldybės biudžetą. |