LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL NEPERKANČIŲJŲ ORGANIZACIJŲ PIRKIMŲ, SKIRTŲ 2021–2027 metų EUROPOS TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO TIKSLO (INTERREG) PROGRAMŲ PROJEKTAMS ĮGYVENDINTI, TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2024 m. vasario 15 d. Nr. 1V-146
Vilnius
Siekdama sklandaus 2021–2027 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) programų įgyvendinimo Lietuvoje ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 877 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos finansinio laikotarpio Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) programų įgyvendinimo Lietuvoje“ 1.2 papunktį,
t v i r t i n u Neperkančiųjų organizacijų pirkimų, skirtų 2021–2027 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) programų projektams įgyvendinti, taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
2024 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 1V-146
NEPERKANČIŲJŲ ORGANIZACIJŲ PIRKIMŲ, SKIRTŲ 2021–2027 METŲ EUROPOS TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO TIKSLO (INTERREG) PROGRAMŲ PROJEKTAMS ĮGYVENDINTI, TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Neperkančiųjų organizacijų pirkimų, skirtų 2021–2027 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) programų projektams įgyvendinti, taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) programų pirkimų vykdymo tvarką bei reikalavimus, taikomus prekių, paslaugų ir darbų pirkimams, vykdomiems Lietuvos partnerių, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, 2021–2027 metų Europos Sąjungos finansinio laikotarpio Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) programų įgyvendinimo Lietuvoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1V-375 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos finansinio laikotarpio Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) programų įgyvendinimo Lietuvoje taisyklių patvirtinimo“, Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose gairėse „Rinkos konsultacijos: iššūkiai ir galimybės“ ir Kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 „Dėl Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“.
II SKYRIUS
PAGRINDINIAI PIRKIMŲ PRINCIPAI
3. Lietuvos partneris, kuris nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, (toliau – Lietuvos partneris) užtikrina, kad pagal Taisykles vykdant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją, sudarant ir vykdant pirkimo sutartį būtų laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principų, visų pirma laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas, taip pat iš šių laisvių kylančių lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
4. Lietuvos partneris, vykdydamas visus pirkimus, išskyrus pirkimus, vykdomus žodžiu sudarant pirkimo sutartis, turi taikyti žaliųjų pirkimų reikalavimus, nustatytus Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų ir perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-154 „Dėl Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų ir perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašo patvirtinimo“.
5. Lietuvos partneris pirkimus turi vykdyti taip, kad:
5.1. prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo ( toliau – ETBT) programų projektams įgyvendinti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai;
III SKYRIUS
NUMATOMO PIRKIMO VERTĖS SKAIČIAVIMAS
6. Numatomo atskiro prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė yra lygi konkrečios Lietuvos partnerio numatomos sudaryti sutarties vertei be PVM.
IV SKYRIUS
PIRKIMŲ BŪDAI
8. Lietuvos partneris pirkimą gali vykdyti vienu iš šių būdų:
9. Lietuvos partneris privalo organizuoti konkursą, kai pirkimo sutarties vertė be PVM yra lygi ar didesnė kaip 70 000 eurų.
10. Lietuvos partneris gali pasirinkti pirkimą vykdyti konkurso būdu ir tais atvejais, kai numatoma pirkimo sutarties vertė be PVM yra mažesnė nei nustatyta Taisyklių 9 punkte.
11. Lietuvos partneris apklausą gali atlikti šiais atvejais:
11.2. kai pirkimo sutarties vertė be PVM yra lygi ar didesnė kaip 70 000 eurų, tačiau yra tenkinama bent viena iš sąlygų:
11.2.1. kai paskelbus konkursą nebuvo gauta pasiūlymų arba visi pateikti pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos; netinkamu pasiūlymu pagal šį papunktį laikomas toks pasiūlymas, kuris neatitinka pirkimo objekto ir be esminių pakeitimų negalėtų patenkinti pirkimo dokumentuose nustatytų Lietuvos partnerio poreikių ir pirkimo objektui keliamų reikalavimų;
11.2.3. jei Lietuvos partneris pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas prekes arba padidinti turimų prekių kiekį ar skaičių, kai, pakeitus tiekėją, Lietuvos partneriui reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokių techninių savybių, ir dėl to atsirastų nesuderinamumų arba per didelių techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų;
11.2.4. kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai, paslaugos arba prekės, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų Lietuvos partneriui, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra būtinai reikalingi jai baigti įgyvendinti; tokia papildomų darbų ar paslaugų pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 50 procentų pradinės pirkimo sutarties vertės;
11.2.5. kai perkamos literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugos, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas nuopelnų ar veiklos nurodytose srityse vertinimo paslaugos;
11.2.6. kai perkamos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos, medžiagos, reagentai ir panašūs produktai, tiesiogiai susiję su mokslinių tyrimų ir (arba) technologinės plėtros veikla;
11.2.7. kai perkamos prekės, gaminamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais ir ženklinamos kaip išimtinai mokslo tikslams skirtos prekės;
11.2.8. kai perkamos keleivių vežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kurioms netaikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, kai šios paslaugos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo;
V SKYRIUS
PIRKIMŲ VYKDYMAS
12. Lietuvos partneris sudaro pirkimo komisiją (toliau – Komisija) šiais atvejais:
13. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.
14. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuoti galima tik už siūlomą sprendimą arba prieš siūlomą sprendimą. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.
15. Komisijos sprendimai įforminami laisvos formos protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, Komisijos narių atskirosios nuomonės. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.
16. Lietuvos partneris, vykdydamas pirkimą, turi imtis veiksmingų bei jam prieinamų priemonių, užkertančių kelią interesų konfliktams, nustatančių ir šalinančių interesų konfliktus, siekdamas išvengti konkurencijos iškraipymo ir užtikrinti visų tiekėjų lygiateisiškumą. Interesų konfliktai apima atvejus, bet jais neapsiriboja, kai Lietuvos partnerio darbuotojai, pirkimo Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, taip pat tiekėjo, rinkoje siūlančio pagalbines pirkimų veiklos paslaugas, atstovai, kurie dalyvauja pirkimo procedūroje arba gali padaryti poveikį šios procedūros rezultatams, turi tiesioginį arba netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokį asmeninį suinteresuotumą, kuris leidžia abejoti jų nešališkumu ir nepriklausomumu vykdant pirkimo procedūrą, kurie pradėdami pirkimo procedūras privalo pasirašyti nešališkumo deklaraciją (forma patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1S-93 „Dėl Nešališkumo deklaracijos tipinės formos patvirtinimo“).
17. Kai pirkimas vykdomas konkurso būdu, Lietuvos partneris informaciją apie pradedamą pirkimą ir pirkimo dokumentus skelbia savo interneto svetainėje, kurioje informacija turi būti pateikiama lietuvių kalba, ir (arba) bent vienoje Lietuvos arba Europos Sąjungos pirkimų platformoje.
18. Lietuvos partneris, vykdydamas pirkimą konkurso būdu Taisyklių 9 ir 10 punktuose nustatytais atvejais, pirkimo dokumentuose pateikia (nurodo) pasiūlymams parengti būtiną informaciją:
18.6. kvalifikacijos reikalavimus ir jos įrodymo dokumentus (jei kvalifikacijos reikalavimai keliami);
18.7. informaciją apie pasiūlymų vertinimą, pasirinktinai nurodydamas kainos ir kokybės santykio kriterijų arba mažiausios kainos kriterijų;
18.8. informaciją apie tai, ar pirkimo metu bus deramasi arba, kokiais atvejais bus deramasi, derybų sąlygas bei vykdymo tvarką;
18.9. informaciją apie pagrindines pirkimo sutarties sąlygas (prekių tiekimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo terminai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymo terminai, atsiskaitymo tvarka, sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai) arba pridedamas parengtas sutarties projektas;
19. Lietuvos partneris, vykdydamas pirkimą konkurso būdu, pirkimo dokumentuose papildomai turi pateikti informaciją apie pretenzijų teikimo ir nagrinėjimo tvarką, kurioje turi būti nurodyta, kad:
19.1. tiekėjas turi teisę raštu pateikti pretenziją Lietuvos partneriui per 5 darbo dienas nuo Lietuvos partnerio pranešimo raštu apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjui dienos arba per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai tiekėjas sužinojo apie atitinkamus Lietuvos partnerio veiksmus;
19.2. Lietuvos partneris privalo nagrinėti tik tas pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo;
20. Vykdant pirkimą konkurso būdu, apibūdinant pirkimo objektą negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti, išskyrus atvejus, kai pirkimo objekto neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti. Šiuo atveju tiekėjams būtina nurodyti, kad priimtini ir savo savybėmis lygiaverčiai objektai.
21. Pasiūlymų pateikimo terminas turi būti nustatytas toks, kad tiekėjai spėtų susipažinti su kvietimo teikti pasiūlymus sąlygomis ar pirkimo dokumentais ir parengti pasiūlymus. Vykdant pirkimą konkurso būdu pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos nuo paskelbimo Lietuvos partnerio interneto svetainėje dienos.
22. Kai pirkimas vykdomas konkurso būdu ir numatoma galimybė vykdyti derybas arba numatoma, kad derybos bus vykdomos, Lietuvos partneriui vykdant derybas turi būti laikomasi šių reikalavimų:
22.1. derybomis turi būti siekiama pagerinti pasiūlymus, kad Lietuvos partneris galėtų pirkti darbus, prekes ir paslaugas, kurie visiškai atitinka jo konkrečius poreikius; derybos gali būti vykdomos dėl visų perkamų darbų, prekių ar paslaugų savybių, įskaitant kainą, kokybę, komercines sąlygas ir socialinius, aplinkosaugos ir inovacinius aspektus;
22.2. į derybas kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys Lietuvos partnerio nustatytus minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus; derybų metu tiekėjai neturi būti diskriminuojami jiems pateikiant skirtingą informaciją arba kaip nors kitaip ribojant atskirų tiekėjų galimybes pagerinti savo pasiūlymus;
22.4. tiekėjų galutiniai pasiūlymai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nurodytus vertinimo kriterijus; galutiniais pasiūlymais yra laikomi derybų protokolai (jei derybos vyko surengus tam skirtą susitikimą) arba tiekėjo ir Lietuvos partnerio susirašinėjimas (jei derybos vyko nerengiant tam skirtų susitikimų) ir pirminiai tiekėjų pasiūlymai, kiek jie nebuvo pakeisti derybų metu.
23. Lietuvos partneris, vykdydamas konkursą ir priėmęs sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą, raštu informuoja šį tiekėją, o priėmęs sprendimą dėl pirkimo laimėtojo, raštu informuoja visus pasiūlymus pateikusius tiekėjus apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
24. Lietuvos partneris, vykdydamas konkursą, pirkimo sutartį turi sudaryti nedelsdamas, bet ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų termino nuo pranešimo raštu apie jo priimtą sprendimą dėl pirkimo laimėtojo išsiuntimo tiekėjams dienos, su sąlyga, jei per šį terminą nebuvo gauta pretenzijų. Ši nuostata netaikoma, jei pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas arba nebuvo suinteresuotų kandidatų.
25. Vykdant pirkimą apklausos būdu kvietimas dalyvauti apklausoje privalo būti pateiktas ne mažiau kaip trims tiekėjams, jei pirkimo sutarties vertė be PVM yra lygi arba didesnė kaip 15 000 eurų. Ši sąlyga netaikoma, jei rinkoje yra mažiau nei vienas tiekėjas, siūlantis Lietuvos partneriui reikalingą pirkimo objektą.
26. Apklausa gali būti atliekama:
26.1. žodžiu (telefonu, tiesiogiai prekybos vietoje, vertinant internete tiekėjų skelbiamą informaciją apie prekių, paslaugų ar darbų kainą);
27. Apklausa privalo būti atliekama raštu, kai pirkimo sutarties vertė be PVM yra didesnė kaip 20 000 eurų. Atliekant apklausą raštu Taisyklių 25 punkte numatytam skaičiui tiekėjų raštu pateikiamas kvietimas dalyvauti apklausoje. Šiais atvejais tiekėjų pasiūlymai taip pat turi būti pateikti raštu.
28. Tais atvejais, kai atliekama apklausa žodžiu, gali būti įvertinamas tik vieno tiekėjo pasiūlymas, pateiktas Taisyklių 26.1 papunktyje nurodytais būdais.
29. Lietuvos partneris, vykdydamas pirkimą apklausos raštu būdu, pirkimo dokumentuose turi pateikti Taisyklių 18.1–18.4 punktuose nurodytą informacija.
30. Vykdant pirkimą apklausos raštu būdu, apibūdinant pirkimo objektą negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, kaip tą apibrėžia Taisyklių 20 punktas.
31. Vykdant pirkimą apklausos raštu būdu, pasiūlymų pateikimo terminas turi būti nustatytas toks, kad tiekėjai spėtų susipažinti su kvietimo teikti pasiūlymus sąlygomis ar pirkimo dokumentais ir parengti pasiūlymus, tačiau negali būti trumpesnis kaip 5 (penkios) darbo dienos.
33. Vykdant pirkimą apklausos būdu yra pildoma laisvos formos pasiūlymų vertinimo pažyma, kurioje turi būti nurodomi tiekėjų pavadinimai, gautų pasiūlymų kainos, pasiūlymų pateikimo data ir laikas, pasiūlymų vertinimo kriterijai bei kita pasiūlymams vertinti aktuali informacija.
34. Pirkimo dokumentuose pateikta informacija turi būti tiksli, aiški, nedviprasmiška, kad pirkimu suinteresuoti tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o Lietuvos partneris nupirkti tas prekes, paslaugas ar darbus, kuriuos numatyta įsigyti projekto lėšomis.
35. Pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai negali dirbtinai riboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime ar sudaryti sąlygas dalyvauti tik konkretiems tiekėjams. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai turi būti proporcingi pirkimo objektui. Pirkimo dokumentuose nustatant kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus rekomenduojama vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos tvirtinama tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika.
36. Jei, paskelbus apie pirkimą, yra keičiama pasiūlymams parengti reikalinga informacija, taip pat kai tiekėjams teikiami pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai (pavyzdžiui, keičiami ir (arba) tikslinami kvalifikacijos reikalavimai), Lietuvos partneris Taisyklių 17 ir 26 punktuose nustatyta tvarka paskelbia pakeistus pirkimo dokumentus ir pratęsia pasiūlymų pateikimo terminą ne trumpesniam kaip 5 darbo dienų terminui.
37. Pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
37.1. sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jei jo buvo reikalaujama;
37.5. pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;
38. Sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo galutinio pasiūlymo kaina ir sąlygos, taip pat Lietuvos partnerio kvietime dalyvauti pirkime nustatytos pirkimo sąlygos, išskyrus atvejus, kai buvo vykdomos derybos.
40. Lietuvos partneris, vykdydamas sutartį, negali keisti esminių pirkimo sutarčių sąlygų, jei yra bent viena iš šių aplinkybių:
40.1. pasikeičia pirkimo sutarties pobūdis (pavyzdžiui, prekės, paslaugos ar darbai, kuriuos numatoma pirkti, negali būti pakeičiami iš esmės kitokiomis prekėmis (kitokio pobūdžio, o ne atnaujinto modelio), paslaugomis ar darbais; prekių tiekimo sutartis po atlikto pakeitimo negali tapti paslaugų ar darbų sutartimi; paslaugų teikimo sutartis po atlikto pakeitimo – prekių ar darbų sutartimi; darbų vykdymo sutartis po atlikto pakeitimo – paslaugų ar prekių sutartimi);
VI SKYRIUS
TIEKĖJO PAŠALINIMO PAGRINDAI
41. Lietuvos partneris pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu patikrinęs sužino, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo, nurodytas Taisyklių 42.2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką:
41.3. sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje;
42. Laikoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo nuteistas už Taisyklių 41 ar 43 punktuose nurodytą nusikalstamą veiką, kai dėl:
42.1. tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
42.2 tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys, vadovo ar dėl asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
42.3. tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba šio straipsnio 3 dalies atveju – galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal tiekėjo šalies teisės aktų reikalavimus.
43. Už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta Taisyklių 42.1 ir 42.3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Ši nuostata netaikoma, jeigu:
43.1. tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas, ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus;
43.3. tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų Taisyklių 42.1 ir 42.3 punktų nuostatas; tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, Lietuvos partneriui prieš nustatant laimėjusį pasiūlymą, pateikiami aktualūs dokumentai, patvirtinantys jo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, tokiu būdu įrodant, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.
44. Lietuvos partneris pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu:
44.1. tiekėjas su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir Lietuvos partneris dėl to turi įtikinamų duomenų;
44.2. tiekėjas pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti; laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jeigu į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar Lietuvos partnerio sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms;
44.4. tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį tiekėjo kvalifikacijai nustatytiems reikalavimams ir Lietuvos partneris gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų;
44.5. tiekėjas pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką Lietuvos partnerio sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir Lietuvos partneris gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
44.6. Lietuvos partneris bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis:
44.6.1. yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
44.6.2. neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje; taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, juos skaičiuojant nuo Mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo dienos, tačiau visais atvejais šie terminai negali būti ilgesni negu 3 metai;
45. Lietuvos partneris gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:
45.1. yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar nemokumo administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši; tačiau kai yra šiame punkte apibrėžta situacija, Lietuvos partneris negali pašalinti tiekėjo iš pirkimo procedūros, jeigu jis pateikė pagrįstų įrodymų, kad sugebės tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį;
45.2. yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus Taisyklių 44.6.3. papunktyje nurodytą pažeidimą), dėl kurio Lietuvos partneris abejoja tiekėjo sąžiningumu ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis; šiuo pagrindu Lietuvos partneris gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.
46. Lietuvos partneris pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros pagal Taisyklių 44 ir 45 punktuose nurodytus pašalinimo pagrindus ir tuo atveju, kai jis turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, siekdamas išvengti Taisyklių 44 ir 45 punktuose nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo.
47. Lietuvos partneris, priimdamas sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros Taisyklių 44 ir 45 punktuose nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, šio straipsnio 44.6.3 papunkčio atveju – ar taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą nebūtų reikšmingai apribota konkurencija.
48. Lietuvos partneris tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų.
49. Jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal Taisyklių 41, 44 ir 45 punktus, Lietuvos partneris jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu:
49.1. tiekėjas pateikė Lietuvos partneriui informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių:
49.1.1. savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl Taisyklių 41, 44 ar 45 punkte nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina;
49.1.2. bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina;
49.2. Lietuvos partneris įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 49.1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos; šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes; Lietuvos partneris turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 49.1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.
50. Tiekėjas negali pasinaudoti Taisyklių 49 punkte nustatyta galimybe, kai jis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų, teismo sprendime nurodytą laikotarpį.
51. Kai priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu tiekėjui yra nustatytas Taisyklių 41, 42, 44 ir 45 punktuose nurodytų pašalinimo pagrindų laikotarpis, Lietuvos partneris tiekėją iš pirkimo procedūros šalina teismo sprendime nurodytam laikotarpiui.
52. Tai, kad tiekėjas neturi pašalinimo pagrindo, numatyto Taisyklių 41 punkte, įrodo teismo sprendimo išrašas arba Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ar valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, arba atitinkamos užsienio šalies institucijos dokumentas.
VII. Baigiamosios nuostatos
53. Išlaidos, kurias Lietuvos partneris patyrė pažeisdamas Taisyklėse nustatytus reikalavimus, pripažįstamos netinkamomis, o jei tokios išlaidos jau buvo apmokėtos ir pažeidimo faktas paaiškėjo vėliau – Lietuvos partneris turi grąžinti išmokėtas lėšas teisės aktų nustatyta tvarka.
54. Pirkimo sutartys, pasiūlymai, pirkimo dokumentai, pasiūlymų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai Lietuvos partnerio turi būti saugomi pagrindiniuose programos dokumentuose ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka, bet ne trumpiau kaip 5 metus nuo metų, kuriais programos vadovaujančioji institucija atliko projekto vykdytojui paskutinį Europos Sąjungos paramos mokėjimą pagal paramos sutartį, gruodžio 31 d., kaip nurodyta 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, 82 straipsnio 1 dalyje (jeigu programos pagrindiniuose dokumentuose nenustatyta kitaip). Dokumentai ir informacija saugomi atsižvelgiant į reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) 2021/1060 82 straipsnyje, užtikrinant tinkamą audito seką ir laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB.