LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2008 M. GRUODŽIO 9 D. ĮSAKYMO NR. 1K-430
„DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS
14-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. lapkričio 27 d. Nr. 1K-389
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. 1K-430 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 14-ojo standarto patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
1.2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą 14-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“:
1.2.1. Pakeičiu 5 punkto ketvirtąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„Viešojo sektoriaus subjekto kontroliuojamo subjekto mažumos dalis (toliau – mažumos dalis) konsoliduojamojo subjekto grynojo perviršio (grynojo pelno) ar deficito (grynojo nuostolio) ir grynojo turto (nuosavo kapitalo) dalis, kurią nekontroliuojantys subjektai pagal teisės aktus, reglamentuojančius grynojo perviršio (grynojo pelno) ar deficito (grynojo nuostolio) ir grynojo turto (nuosavo kapitalo) dalies padalijimą, turi teisę gauti konsoliduojamojo subjekto dalyvių sprendimu ir (arba) konsoliduojamojo subjekto likvidavimo atveju.“
1.2.2. Pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:
„8. Kitų subjektų nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių teisę daryti reikšmingą arba lemiamą poveikį, įsigijimas iš ne viešojo sektoriaus subjektų yra viešojo sektoriaus subjektams nebūdinga veiklos rūšis. Šio standarto 16–41 punktų nuostatos yra pateikiamos siekiant nustatyti visų galimų ūkinių operacijų, atsirandančių dėl asocijuotųjų arba nekonsoliduojamųjų subjektų įsigijimo iš ne viešojo sektoriaus subjekto, registravimo apskaitoje reikalavimus, nurodant, kaip turėtų būti apskaitoje registruojamos ūkinės operacijos, kai vykdomas ne viešojo sektoriaus subjekto nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių teisę daryti reikšmingą arba lemiamą poveikį, pirkimo sandoris.“
1.2.3. Pakeičiu 91 punktą ir jį išdėstau taip:
„91. Kai vienas arba keli viešojo sektoriaus subjektai prijungiami prie vieno arba kelių veikiančių viešojo sektoriaus subjektų, kaip nurodyta šio standarto 9.1 papunktyje, arba išdalijami, kaip nurodyta šio standarto 9.3 papunktyje, atitinkamai perduodant jų turtą ir įsipareigojimus, reorganizavimo data laikoma viešojo sektoriaus subjektų jungimo diena.“
1.2.4. Pakeičiu 92 punktą ir jį išdėstau taip:
„92. Kai viešojo sektoriaus subjektų reorganizavimo data nesutampa su naujų subjektų, kuriems pereina reorganizuojamų subjektų turtas ir įsipareigojimai, steigimo data, šio standarto 9.2 ir 9.4 papunkčiuose nurodytais atvejais (pavyzdžiui, dviejų viešojo sektoriaus subjektų reorganizavimo data 201X gruodžio 31 d., o naujo viešojo sektoriaus subjekto veiklos pradžios data 201(X+1) sausio 1 d.) diena, kai buvo perimti reorganizuotų viešojo sektoriaus subjektų turtas ir įsipareigojimai, laikoma viešojo sektoriaus subjektų jungimo diena.“
1.2.5. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:
„10. Subjektų jungimų, nurodytų šio standarto 9.1–9.4 papunkčiuose, apskaitai taikomas jungimo balansinėmis vertėmis metodas, o šio standarto 9.5 papunktyje nurodytam subjektų jungimui – pirkimo metodas. Apskaitos, taikant jungimo balansinėmis vertėmis metodą, reikalavimai nustatyti šio standarto 12–15 punktuose. Apskaitos, taikant pirkimo metodą, reikalavimai nustatyti šio standarto 16–41 punktuose.“
1.2.6. Pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip:
„12. Taikant jungimo balansinėmis vertėmis metodą, apskaitoje registruojamos susumuotos jungimo dienos finansinės būklės ataskaitų straipsniuose nurodytos balansinės vertės ir eliminuojama visų tarpusavio ūkinių operacijų ir jų rezultatų įtaka iki jungimo dienos (tarpusavio operacijų eliminavimo pavyzdžiai pateikti 15-ajame VSAFAS „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“.“
1.2.7. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:
„14. Reorganizuojant skaidymo būdu (šio standarto 9.3 ir 9.4 papunkčiuose nurodytais atvejais), taikant jungimo balansinėmis vertėmis metodą, apskaitoje registruojamos pagal teisės aktais patvirtintą paskirstymą išdalytos finansinės būklės ataskaitos straipsniuose nurodytos balansinės vertės skaidymo dieną ir veiklos rezultatų ataskaitų duomenys nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios iki skaidymo dienos.“
1.2.8. Pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:
„35. Prestižas amortizuojamas taikant tiesiogiai proporcingą amortizacijos skaičiavimo metodą. Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį amortizacijos suma pripažįstama finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis tik konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, kai prestižas susidarė įsigyjant konsoliduojamąjį subjektą, ir atskirose bei konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, kai prestižas susidarė įsigyjant asocijuotąjį subjektą arba nekonsoliduojamąjį subjektą. Prestižo amortizacijos suma skaičiuojama pagal 13-ojo VSAFAS „Nematerialusis turtas“ nuostatas.“
1.2.9. Pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:
„39. Atskirose finansinėse ataskaitose investicijoms į asocijuotuosius ir nekonsoliduojamuosius subjektus taikomas nuosavybės metodas, todėl prestižas atskirai neišskiriamas, o rodomas tame pačiame straipsnyje kaip ir investicijos į asocijuotuosius ir kontroliuojamus subjektus. Konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose prestižo, atsiradusio įsigyjant asocijuotąjį ar nekonsoliduojamąjį subjektą, likutinė vertė rodoma tame pačiame straipsnyje kaip ir investicija į asocijuotąjį ar kontroliuojamą subjektą.“
1.2.10. Pakeičiu 42.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„42.1. jeigu viešojo sektoriaus subjektas tiesiogiai ar netiesiogiai per kontroliuojamus subjektus turi subjekto, į kurį investuota, nuosavybės vertybinių popierių, dalininkų įnašų, suteikiančių 20 proc. ar daugiau balsų subjekto dalyvių susirinkime, laikoma, kad investuotojo poveikis reikšmingas. Ir atvirkščiai, jeigu viešojo sektoriaus subjektas tiesiogiai ar netiesiogiai per kontroliuojamus subjektus turi subjekto, į kurį investuota, nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių mažiau nei 20 proc. balsų subjekto dalyvių susirinkime, laikoma, kad investuotojas nedaro reikšmingo poveikio, nebent galima aiškiai įrodyti, kad yra kitaip, kaip nustatyta šio standarto 42.2 papunktyje;“.
1.2.11. Pakeičiu 43 punktą ir jį išdėstau taip:
„43. Pirminio pripažinimo metu nurodytų šio standarto 9.5 papunktyje investicijų į asocijuotuosius subjektus apskaitai taikomas pirkimo metodas, kitos investicijos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina. Jei viešojo sektoriaus subjekto investicija įsigijimo savikainos neturi arba ji nebuvo daryta, viešojo sektoriaus subjektas investicijos pirminio pripažinimo metu jos įsigijimo savikainą prilygina kontroliuojamo subjekto nuosavo kapitalo dalies, tenkančios viešojo sektoriaus subjektui, balansinei vertei, o vėliau investicija rodoma apskaitoje taikant nuosavybės metodą, kuris nustatytas šio standarto 47–57 punktuose. Investicijos vertės pokytis rodomas finansinės būklės ataskaitos straipsnyje „Nuosavybės metodo įtaka“ neatsižvelgiant į investicijos finansavimo šaltinį.“
1.2.12. Pakeičiu 47 punktą ir jį išdėstau taip:
„47. Investicijos, užregistruotos taikant nuosavybės metodą, finansinėse ataskaitose turi būti priskirtos prie ilgalaikio finansinio turto. Apskaičiuojant nuosavybės metodo įtaką investicijoms į valstybės ar savivaldybių įmones bei valstybės ar savivaldybių valdomas bendroves, investuotojui tenkančios grynojo turto dalies (nuosavo kapitalo) pokytis skaičiuojamas kartu su valstybės arba savivaldybės dotacija ilgalaikiam turtui įsigyti.“
1.2.13. Pakeičiu 48 punktą ir jį išdėstau taip:
„48. Taikant nuosavybės metodą, po pirminio investicijos pripažinimo dienos investicijos balansinė vertė didinama arba mažinama:
48.1. investuotojui tenkančia subjekto, į kurį investuota, grynojo perviršio (grynojo pelno) ar deficito (grynojo nuostolio) dalimi;
48.2. grynojo turto (nuosavo kapitalo) dalimi, susijusia su tiesiogiai grynojo turto (nuosavo kapitalo) sąskaitose užregistruotomis operacijomis, įvykusiomis per ataskaitinį laikotarpį po investicijos įsigijimo dienos;
48.3. valstybės arba savivaldybės dotacijos, suteiktos ilgalaikiam turtui įsigyti, balansine verte arba jos dalimi:
48.3.2. jei dotacija suteikta valstybės arba savivaldybės valdomai bendrovei ilgalaikiam turtui, kuris yra išimtinė valstybės nuosavybė, įsigyti – dotacijos balansine verte;
1.2.14. Papildau 481 punktu:
„481. Taikant nuosavybės metodą, po pirminio investicijos pripažinimo dienos investicijos balansinė vertė apskaičiuojama taip:
IV = ĮS + PD + GTD + DIT – PA – N, kur:
IV – investicijų į asocijuotuosius subjektus balansinė vertė arba balansinė vertė perėjimo prie VSAFAS dieną;
ĮS – investicijų įsigijimo savikaina;
PD – asocijuotojo subjekto grynojo perviršio (grynojo pelno) ar deficito (grynojo nuostolio) dalis, po įsigijimo dienos tenkanti investuotojui;
GTD – asocijuotojo subjekto grynojo turto (nuosavo kapitalo) po įsigijimo dienos dalis, susijusi su tiesiogiai grynojo turto (nuosavo kapitalo) sąskaitose užregistruotomis operacijomis (pavyzdžiui, ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas, valiutos perkainojimo rezervas ir pan.), tenkanti investuotojui;
DIT – valstybės arba savivaldybės dotacijos ilgalaikiam turtui įsigyti balansinė vertė arba jos dalis pagal šio standarto 48.3 papunkčio nuostatas;
PA – prestižo amortizacijos suma (tik tais atvejais, kai taikant pirkimo metodą buvo nustatytas prestižas pagal šio standarto 16–41 punktus);
N – investicijų į asocijuotąjį subjektą ir prestižo nuvertėjimo suma.“
1.2.15. Pakeičiu 49 punktą ir jį išdėstau taip:
„49. Taikant nuosavybės metodą atsirandanti investicijos balansinės vertės pokyčio suma yra pripažįstama pajamomis arba sąnaudomis veiklos rezultatų ataskaitoje arba ja tiesiogiai didinamas arba mažinamas grynasis turtas, atsižvelgiant į šias sąlygas:
49.1. jei investicijos balansinės vertės pasikeitimas atsiranda dėl subjekto, į kurį investuota, ataskaitinio laikotarpio grynojo perviršio (grynojo pelno) ar deficito (grynojo nuostolio), apskaičiuojant nuosavybės metodo įtaką, didinamas arba mažinamas kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio laikotarpio rezultatas ir jis rodomas veiklos rezultatų ataskaitoje;
49.2. jei investicijos balansinės vertės pasikeitimas atsiranda dėl subjekto, į kurį investuota, įstatinio kapitalo, sudarytų rezervų pokyčio ar kitų grynojo turto (nuosavo kapitalo) pokyčių, išskyrus ataskaitinio laikotarpio grynąjį perviršį (grynąjį pelną) ar deficitą (grynąjį nuostolį), taikant nuosavybės metodo įtaką pajamos arba sąnaudos veiklos rezultatų ataskaitoje nepripažįstamos, o tiesiogiai didinamas arba mažinamas kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto grynasis turtas.“
2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas taikomas finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2021 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius.