RADVILIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL PRITARIMO RADVILIŠKIO DAILĖS IR MUZIKOS MOKYKLŲ MENINIO FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIO UGDYMO IR NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMOMS

 

2015 m. birželio 23 d. Nr. T-54

Radviliškis

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1214 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. Isak-991 „Dėl Bendrųjų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-48 „Dėl rekomendacijų dėl meninio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo patvirtinimo“, Radviliškio rajono savivaldybės taryba nusprendžia pritarti:

1.  Radviliškio dailės mokyklos pradinio dailės formalųjį švietimą papildančio ugdymo programai (pridedama);

2.  Radviliškio dailės mokyklos pagrindinio dailės formalųjį švietimą papildančio ugdymo programai (pridedama);

3.  Radviliškio dailės mokyklos tikslinio dailės ugdymo programai (pridedama);

4.  Radviliškio muzikos mokyklos pradinio muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programai (pridedama);

5.  Radviliškio muzikos mokyklos pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programai (pridedama);

6.  Radviliškio muzikos mokyklos ankstyvojo muzikinio ugdymo programai (pridedama);

7.  Radviliškio muzikos mokyklos kryptingo muzikinio ugdymo programai (pridedama).

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

 

Savivaldybės mero pavaduotojas                                                                            Kazimieras Augulis

 

PRITARTA

Radviliškio rajono savivaldybės

tarybos 2015 m. birželio 23 d.

sprendimu Nr. T-54

 

RADVILIŠKIO DAILĖS MOKYKLOS

PRADINIO DAILĖS FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIO UGDYMO

PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.    Švietimo teikėjas – Radviliškio dailės mokykla.

2.    Mokyklos teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

3.    Mokyklos buveinės adresas – Kęstučio g. 8, 82122 Radviliškis.

4.    Mokyklos grupė ir tipas – neformaliojo vaikų švietimo mokykla ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykla.

5.    Pradinio dailės formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą (toliau – Programa) rengė Radviliškio dailės mokyklos direktoriaus 2015-02-10 įsakymu Nr. V-8 paskirta darbo grupė:

5.1.    Dalia Labanauskienė, mokyklos direktorė (III vadybinė kvalifikacinė kategorija);

5.2.    Neringa Kestenienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui;

5.3.    Dalia Morkienė, dailės mokytoja metodininkė;

5.4.    Rasa Brazdžionienė, dailės mokytoja metodininkė;

5.5.    Inga Ginkevičiūtė, dailės mokytoja metodininkė;

5.6.    Darius Kazokas, dailės mokytojas metodininkas;

5.7.    Rita Adomaitienė, dailės mokytoja.

6.    Programa parengta vadovaujantis:

6.1. Rekomendacijomis dėl meninio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo ir Pradinio dailės formalųjį švietimą papildančio ugdymo programa, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 27 d. įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl meninio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo patvirtinimo“;

6.2. Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1214 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. Isak-991 „Dėl bendrųjų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

7.    Programos paskirtis – užtikrinti pradinio dailės formalųjį švietimą papildančio ugdymo kokybę.

8.    Programos trukmė – 3 metai.

9.    Įgyvendinant Programą, mokoma(-si) grupėje.

10.  Vidutinis mokinių skaičius grupėje – 10.

11.  Ugdymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į mokinių amžiaus raidos ypatumus, asmeninius gebėjimus ir poreikius.

12.  Atsižvelgiant į mokinio mokymosi pasiekimus ir gebėjimus, gali būti koreguojama ugdymosi pagal Programą trukmė ir ugdymo turinys.

13.  Programa, atsižvelgiant į mokyklos turimas lėšas ir kitas galimybes, gali būti įgyvendinama kūrybinių stovyklų, plenerų, projektų, konkursų pažintinės-edukacinės veiklos ir pan. metu.

14.     Programai įgyvendinti rekomenduojama mokymosi aplinka ir mokymo priemonės:

14.1.  dailės dalykams pritaikytos klasės su molbertais, stovais, stalais, specialiu apšvietimu ir įranga – keramikos degimo krosnimi, grafikos spausdinimo staklėmis ir kt.;

14.2.  kompiuterinė, demonstracinė įranga;

14.3.  vaizdinė, informacinė ir metodinė medžiaga bei priemonės;

14.4.  mokinių darbams eksponuoti pritaikytos erdvės su ekspozicine įranga.

15.  Siekiant užtikrinti Programos dermę su kitomis dailės ugdymo programomis, programos trukmė, dalyvių amžius, rengimo principai ir uždaviniai, struktūra, mokymosi formos, veiklos sritys, mokinių pasiekimai siejami su pradinio ugdymo dailės dalyko bendrąja programa, profesinės linkmės dailės ugdymo moduliu, specializuoto ugdymo krypties programa (pradinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programa).

16.  Baigusiems programą mokiniams rekomenduojama dailės ugdymą tęsti, renkantis pagrindinio dailės formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, specializuoto ugdymo dailės programą (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programa), ar dailės neformaliojo švietimo programą.

 

II SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR STRUKTŪRA

 

17.     Programos tikslas – padėti mokiniams įgyti, nuosekliai ir sistemingai ugdyti dailės srities meninius gebėjimus, individualumą, kultūrinį sąmoningumą, estetinę nuovoką, tenkinti dailės pažinimo ir raiškos poreikius.

18.     Programos uždaviniai:

18.1.  atskleisti ir plėtoti mokinių kūrybinius ir meninės raiškos gebėjimus, puoselėti vaikų kūrybos spontaniškumą ir individualumą;

18.2.  sudaryti mokiniams galimybę rinktis savo poreikius, gebėjimus atitinkančias dailės ugdymo formas;

18.3.  suteikti galimybę mokiniams plėsti vaizduojamąją patirtį, ją panaudoti savo išgyvenimų ir idėjų vaizdavimui;

18.4.  padėti išmokti naudotis pagrindinėmis dailės raiškos meninėmis bei techninėmis priemonėmis domėtis savo krašto ir pasaulio kultūra, ugdyti supančio pasaulio įvairovės suvokimą.

19.     Programą sudaro dailės pažinimo ir raiškos dalykas.

 

III SKYRIUS

DAILĖS PAŽINIMAS IR RAIŠKA

 

20.     Dailės pažinimo ir raiškos paskirtis – suteikti dailės suvokimo pradmenis ir formuoti pradinius dailės raiškos įgūdžius.

21.     Dailės pažinimo ir raiškos tikslas – ugdyti gebėjimus dailės priemonėmis perteikti regimąjį bei vaizduotės pasaulį, įgyti kūrybos proceso suvokimo pradmenis.

22.     Dailės pažinimo ir raiškos uždaviniai:

22.1.  ugdyti pradinius grafinės, spalvinės, erdvinės raiškos įgūdžius;

22.2.  formuoti pradinius įgūdžius, dirbant su skirtingomis medžiagomis bei priemonėmis, supažindinti su įvairiomis technikomis;

22.3.  ugdyti dailės kūrinio ar reiškinio suvokimo pradmenis, formuojant aplinkos stebėjimo, analizavimo įgūdžius, skatinti juos pritaikyti, įgyvendinant savo kūrybinius sumanymus.

23.     Dailės pažinimo ir raiškos veiklos sritys:

23.1.  spalvinė, grafinė ir erdvinė raiška;

23.2.  dailės pažinimas ir reflektavimas.

24.     Dailės pažinimo ir raiškos mokymas:

24.1.  pirmais mokslo metais mokomasi 4 valandas per savaitę (dailės pažinimas ir raiška);

24.2.  antrais ir trečiais mokslo metais mokomasi 6 valandas per savaitę: 4 val. spalvinės, grafinės ir erdvinės raiškos, 2 val. dailės pažinimo ir reflektavimo;

24.3.  užsiėmimai gali būti organizuojami gamtoje, muziejuose, galerijose ir kt.;

24.4.  derinami informaciniai ir kūrybiniai metodai;

24.5.  ugdymas individualizuojamas, lanksčiai pritaikant užduotis, laiduojant mokinio gebėjimų plėtotę bei poreikius, ugdomas pastabumas, nestandartiškas kūrybinis mąstymas, skatinama stebėti aplinkinį pasaulį, gamtos reiškinius, dailės kūrinius.

25.     Dailės pažinimo ir raiškos dalyko mokinių pasiekimai:

 

1.  Veiklos sritis – spalvinė, grafinė ir erdvinė raiška

Nuostata – įsitraukti į kūrybos procesą. Vizualizuoti savo idėjas piešiant, tapant ar lipdant. Išbandyti skirtingas medžiagas ir technikas. Pasitikėti savo meniniais gebėjimais ir drąsiai kurti. Domėtis savo krašto kultūra

Esminis gebėjimas: kelti ir įgyvendinti vizualias idėjas, išbandant grafines, spalvines, erdvines raiškos priemones bei technikas

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Perteikti sumanymus, vizualias idėjas ar vaizduoti pasirinktus motyvus, komponuojant plokštumoje ir erdvėje

1.1.1. Kelti ir vystyti vizualius sumanymus;

 

1.1.2. pasirinkti vaizdavimo motyvus;

 

1.1.3. stebėti ir analizuoti supančią aplinką;

 

1.1.4. semtis vizualių idėjų stebint tautodailės ir profesionaliojo meno kūrinius;

 

1.1.5. komponuoti erdvines formas, motyvus ar atskirus elementus apibrėžtoje plokštumoje.

1.2. Naudotis elementariomis spalvinės, grafinės ir erdvinės raiškos techninėmis priemonėmis, įgyvendinti sumanymus, naudojant nesudėtingas technikas

1.2.1. Atpažinti ir skirti elementarias piešimo bei grafikos priemones bei medžiagas, žinoti tradicinius jų naudojimo būdus, išbandyti nesudėtingas technikas;

 

1.2.2. skirti tradicines tapybines priemones bei dažus, žinoti pagrindines jų savybes, išbandyti nesudėtingas technikas;

 

1.2.3. skirti pagrindines skulptūros bei keramikos priemones ir medžiagas, žinoti elementarius lipdybos ir konstravimo būdus, išbandyti nesudėtingas technikas.

1.3. Kuriant naudoti pagrindinius meninius raiškos elementus ir priemones

1.3.1. Išgauti įvairių atspalvių maišant pagrindines, papildomas, chromatines bei achromatines spalvas;

 

1.3.2. pasirinkti spalvų derinius;

 

1.3.3. naudoti įvairias linijas, dėmes, formas, išgauti skirtingų tonų, tekstūrų;

 

1.3.4. lipdyti, konstruoti ir jungti įvairias erdvines formas, bendrais bruožais perteikiant jų charakterį bei paviršių faktūras.

2.  Veiklos sritis – dailės pažinimas ir reflektavimas

Esminis gebėjimas – reflektuoti ir įsivertinti dailės, kultūros paminklus bei reiškinius, taikyti dailės pažinimo įgūdžius praktinėje veikloje ir gyvenime

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1.    Susieti kūrinio nuotaiką su dailės raiškos priemonėmis

2.1.1. Paaiškinti vartojamus elementarius meno ir dailės terminus;

 

2.1.2. atpažinti ir skirti pagrindines dailės rūšis, žanrus ir kai kurias technikas;

 

2.1.3. vartojant elementarias dailės sąvokas apibūdinti kūrinio keliamą įspūdį, nuotaiką, išvardinti pagrindines menines raiškos priemones.

2.2.    Įžvelgti tautodailėje, meniniame palikime ir šiuolaikiniame mene raiškos priemonių kaitą

2.2.1. Išvardinti esminius tautodailės bruožus;

 

2.2.2. atpažinti lietuvių liaudies meno simbolius, juos paaiškinti;

 

2.2.3. atpažinti ir palyginti kai kuriuos skirtingų epochų meno kūrinius;

 

2.2.4. savais žodžiais apibūdinti pastebimus meninės raiškos skirtumus įvairiose epochose ir kultūrose.

2.3.    Stebėti ir vertinti savo, kitų kūrybą bei pasiekimus parodose, meninėse akcijose, projektuose

2.3.1. Pasirinkti ir išvardyti dailės kūrinio vertinimo kriterijus;

 

2.3.2. apibūdinti pasirinktus darbus, pagrįsti savo nuomonę.

 

26.  Dailės pažinimo ir raiškos turinio apimtis:

26.1.  spalvinė, grafinė ir erdvinė raiška:

26.1.1.   komponavimas plokštumoje, erdvinės formos kūrimas, formų komponavimas tarpusavyje; teminės kompozicijos, natiurmortas, peizažas, portretas, abstrakti, siužetinė kompozicija. Nesudėtingi funkcionalūs objektai. Natūra ir meninis vaizdas. Esminių natūros bruožų perteikimas. Kūrinio idėja, perteikiama nuotaika. Kūrybinės interpretacijos, remiantis natūra, tautodaile, profesionaliuoju menu;

26.1.2.   tapymas guašu, akvarele. Piešimas pieštuku, tušu, kreidelėmis, pastele, anglimi, sangina ir kt. Lipdyba iš molio, plastilino, gipso formavimas, erdvinių formų kūrimas lankstant, konstravimas iš įvairių medžiagų, papjė mašė. Karpymas, lankstymas, aplikacija, koliažas, grotažas, atspaudai, nesudėtingos grafikos technikos, įvairios mišrios bei eksperimentinės technikos ir kt.;

26.1.3.   pagrindinių, papildomų chromatinių ir achromatinių spalvų maišymas, atspalviai, šiltos-šaltos, šviesios-tamsios spalvos, nuotaikos kūrimas spalvomis. Taškas, linija, dėmė, tonas, štrichas, tekstūra. Geometrinės ir gamtinės formos, paviršiaus charakteris, faktūra, reljefas, įspaudai, funkcionalios formos. Ritmas, statika – dinamika, simetrija – asimetrija, kontrastas – niuansas.

26.2.  dailės pažinimas ir reflektavimas. Menas mūsų aplinkoje. Menas kaip žaidimas. Dailės terminai. Dailės rūšys ir žanrai. Plastinės kalbos elementai. Meno epochos: senosios civilizacijos, didieji meno stiliai, modernus ir postmodernus menas. Etnokultūra: kalendorinės šventės, papročiai, pasakos simboliai. Tautodailė: formos, medžiagos, dekoras, ornamentas, spalvos. Dailės kūrinio analizės pradmenys.

 

IV SKYRIUS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

27.  Pasiekimų ir pažangos vertinimas yra grindžiamas individualios pažangos vertinimo principu, lyginami mokinio pasiekimai su ankstesniais.

28.  Mokinių ugdymo pažangai vertinti taikoma vertinimo pažymiais sistema. Vertinimo rezultatai fiksuojami pagal dešimties balų vertinimo skalę.

29.  Mokinių ugdymo pažangai vertinti taikomi ir derinami šie vertinimo metodai: formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis.

30.  Formuojamasis vertinimas atliekamas žodžiu, komentaru nuolat bendradarbiaujant mokiniui ir mokytojui ir nesiejamas su pažymiu, siekiama pastiprinti daromą pažangą, numatyti perspektyvą, skatinti mokinį analizuoti savo pasiekimus ir kelti meninio ugdymosi motyvaciją.

31.  Diagnostinis vertinimas taikomas, siekiant išsiaiškinti mokinio tam tikro ugdymosi laikotarpio pasiekimus ir pažangą. Vertinami mokinių ugdymo pasiekimai, kūrybinis rezultatas pagal mokyklos nustatytą tvarką ir kriterijus.

32.  Apibendrinamasis vertinimas taikomas baigus pusmetį, ugdymo metus ir baigus visą programą.

33.  Gali būti taikomas kaupiamasis vertinimas, kai orientuojantis į ugdymosi laikotarpio pradžioje numatytus ugdymo(-si) tikslus, apibendrinami diagnostinio vertinimo rezultatai, mokinio pasirengimas ugdomajai veiklai, aktyvumas, reflektavimas, savarankiškumas, dalyvavimas renginiuose, projektuose ir pan.

34.  Mokinių įgytų gebėjimų patikrinimo forma – peržiūros, parodos, konkursai. Mokinių įgytų gebėjimų patikrinimas vyksta pagal mokyklos nustatytą tvarką ir kriterijus.

35.  Asmeniui, baigusiam Programą, išduodamas pažymėjimas.

 

___________________

 

PRITARTA

Radviliškio rajono savivaldybės

tarybos 2015 m. birželio 23 d.

sprendimu Nr. T-54

 

RADVILIŠKIO DAILĖS MOKYKLOS

PAGRINDINIO DAILĖS FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIO UGDYMO PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.    Švietimo teikėjas – Radviliškio dailės mokykla.

2.    Mokyklos teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

3.    Mokyklos buveinės adresas – Kęstučio g. 8, 82122 Radviliškis.

4.    Mokyklos grupė ir tipas – neformaliojo vaikų švietimo mokykla ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykla.

5.    Pradinio dailės formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą (toliau – Programa) rengė Radviliškio dailės mokyklos direktoriaus 2015 m. vasario 10 d įsakymu Nr. V-8 paskirta darbo grupė:

5.1.    Dalia Labanauskienė, mokyklos direktorė (III vadybinė kvalifikacinė kategorija);

5.2.    Neringa Kestenienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui;

5.3.    Dalia Morkienė, dailės mokytoja metodininkė;

5.4.    Rasa Brazdžionienė, dailės mokytoja metodininkė;

5.5.    Inga Ginkevičiūtė, dailės mokytoja metodininkė;

5.6.    Darius Kazokas, dailės mokytojas metodininkas;

5.7.    Rita Adomaitienė, dailės mokytoja.

6.    Programa parengta vadovaujantis:

6.1. Rekomendacijomis dėl meninio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo ir Pagrindinio dailės formalųjį švietimą papildančio ugdymo programa, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 27 d. įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl meninio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo patvirtinimo“;

6.2. Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1214 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. Isak-991 „Dėl bendrųjų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

7.    Programos paskirtis – užtikrinti pagrindinio dailės formalųjį švietimą papildančio ugdymo kokybę.

8.    Programa skirta mokiniams, baigusiems pradinio dailės formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, taip pat ir kitiems gabiems dailei vaikams, atitinkantiems mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatytus kriterijus.

9.    Programos trukmė – 4 metai.

10.  Vidutinis mokinių skaičius grupėje – 10.

11.  Įgyvendinant programą mokoma(-si) grupėse ir individualiai.

12.  Ugdymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į mokinių amžiaus raidos ypatumus, asmeninius gebėjimus ir poreikius.

13.  Atsižvelgiant į mokinio mokymosi pasiekimus ir gebėjimus, gali būti koreguojama ugdymosi pagal Programą trukmė ir ugdymo turinys.

14.  Programa, atsižvelgiant į mokyklos turimas lėšas ir kitas galimybes, gali būti įgyvendinama kūrybinių stovyklų, plenerų, projektų, konkursų pažintinės-edukacinės veiklos ir pan. metu.

15.     Programai įgyvendinti rekomenduojama mokymosi aplinka ir mokymo priemonės:

15.1.  dailės dalykams pritaikytos klasės su molbertais, stovais, stalais, specialiu apšvietimu;

15.2.  mokomųjų dalykų dirbtuvės su įranga: grafikos spaustuvė su spausdinimo staklėmis; keramikos dirbtuvės su žiedimo staklėmis, degimo krosnimis; kitos dirbtuvės su dalykui reikalinga specialia įranga;

15.3.  kompiuterinė, demonstracinė įranga;

15.4.  modeliai ir vaizdinės priemonės natūros studijoms, kita vaizdinė, informacinė ir metodinė medžiaga;

15.5.  biblioteka, metodinis kabinetas ir pan.;

15.6.  parodoms pritaikytos erdvės su ekspozicine įranga, skirtos tiek mokinių, tiek profesionalių dailininkų kūriniams eksponuoti.

16.  Siekiant užtikrinti Programos dermę su kitomis dailės ugdymo programomis, programos trukmė, dalyvių amžius, rengimo principai ir uždaviniai, struktūra, mokymosi formos, veiklos sritys, mokinių pasiekimai siejami su pagrindinio ir vidurinio ugdymo dailės dalyko bendrąja programa, profesinės linkmės dailės ugdymo moduliu, specializuoto ugdymo krypties programa (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programa).

 

II SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA

 

17.     Programos tikslas – nuosekliai ir sistemiškai plėtoti dailės srities žinias, gebėjimus, įgūdžius, ugdyti kultūrinį sąmoningumą, suteikti bendrųjų ir dalykinių dailės kompetencijų, tenkinti dailės pažinimo ir individualios kūrybos poreikius.

18.     Programos uždaviniai:

18.1.  atskleisti mokinių kūrybinius ir meninės raiškos gebėjimus;

18.2.  formuoti įgūdžius ir gebėjimą naudotis įvairių dailės sričių meninės raiškos priemonėmis, išbandyti įvairias dailės technikas ir technologijas;

18.3.  supažindinti su Lietuvos ir pasaulio kultūriniu paveldu bei šiuolaikiniais meniniais reiškiniais, ugdant gebėjimus analizuoti, interpretuoti, vertinti kūrybos rezultatus;

18.4.  ugdyti sociokultūrinius poreikius.

19.     Programą sudaro ugdymo turinio branduolio dalykai (privalomi) ir pasirenkamieji dalykai (neprivalomi, siūlomi mokyklos, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir mokyklos galimybes).

20.     Branduolį sudaro šie dalykai:

20.1.  piešimas;

20.2.  tapyba;

20.3.  skulptūra;

20.4.  kompozicija;

20.5.  dailėtyra.

21.     Pasirenkamieji dalykai – klasikinės ir šiuolaikinės dailės šakos (grafika, kompiuterinė grafika, tekstilė, odos plastika, vitražas ir kt.).

 

III SKYRIUS

PIEŠIMAS

 

22.     Piešimo paskirtis – padėti suvokti tikrovės formų įvairovę, formuoti jų perteikimo bei studijavimo ( tūris, forma, proporcijos, struktūra, šviesa, šešėlis ir pan.) įgūdžius. Piešimas apima studijinį (struktūrinis, analitinis, konstruktyvinis, kompozicinis ir kt.), eskizinį bei interpretacinį piešinį.

23.     Piešimo dalyko tikslas – ugdyti gebėjimus regimo pasaulio trimačius objektus atvaizduoti plokštumoje, naudojantis įvairiomis piešimo priemonėmis ir technikomis; įgyti kūrybinei raiškai reikalingų žinių ir įgūdžių.

24.     Piešimo uždaviniai:

24.1.  suteikti žinių apie piešimo technines priemones bei jų panaudojimo galimybes, formuoti darbo jomis įgūdžius, nuosekliai įvaldyti piešimo technikas;

24.2.  suteikti teorinių ir praktinių žinių apie akademinio piešinio formavimo principus;

24.3.  mokyti analizuoti, suvokti, interpretuoti vaizduojamą objektą;

24.4.  lavinti pastabumą, nuosekliai formuoti ir tobulinti praktinius piešimo įgūdžius analizuojant natūrą, kūrybinėms idėjoms fiksuoti, ugdyti gebėjimus tikslingai naudoti plastinės raiškos priemones;

24.5.  ugdyti kūrybiškumą bei individualų požiūrį.

25.     Piešimo veiklos sritys:

25.1.  piešimo techninių priemonių pažinimas ir darbo įgūdžių jomis formavimas, nuoseklus piešimo technikų įvaldymas;

25.2.  trimačio vaizdo perteikimas plokštumoje, teorinis ir praktinis piešinio formavimo principų įsisavinimas;

25.3.  piešimo objektų studijavimas, fiksavimas, analizavimas;

25.4.  kūrybiškumo, meniškumo ir individualaus požiūrio ugdymas.

26.     Piešimo mokymas:

26.1.  piešimo mokymosi trukmė – 4 metai;

26.2.  piešimo mokomasi 3 valandas per savaitę;

26.3.  mokomasi grupėje;

26.4.  užsiėmimai vyksta klasėje, gamtoje, muziejuose, galerijose ir kt.;

26.5.  mokoma individualizuotai, lanksčiai pritaikant piešimo užduotis, laiduojančias mokinio gebėjimų plėtotę. Siekiama ugdyti pastabumą, nestandartišką analitinį-kūrybinį mąstymą;

26.6.  pamokų metu derinamas teorinių žinių įsisavinimas su praktinių įgūdžių formavimu. Taikomi metodai – stebėjimas, fiksavimas, analizavimas, interpretavimas, vertinimas, aptarimas.

27.     Mokinių pasiekimai:

 

Nuostatos: siekti nuosekliai įvaldyti piešimo priemones ir technikas, bei jas savitai panaudoti. Tyrinėti, analizuoti natūrą ir žvelgti į ją piešėjo akimis. Siekti įsitraukti į piešimo procesą ir juo mėgautis. Pasitikėti savo gebėjimais. Vizualizuoti savo mintis ir idėjas piešiant

1. Veiklos sritis – piešimo techninių priemonių pažinimas ir darbo įgūdžių jomis formavimas, nuoseklus piešimo technikų įvaldymas

Esminis gebėjimas: sąmoningai naudotis piešimo techninėmis priemonėmis, valdyti ir rinktis piešimo technikas

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Gebėti naudotis piešimo techninėmis priemonėmis ir tikslingai jas pasirinkti

1.1.1. Teisingai vartoti piešimo sąvokas ir terminologiją;

 

1.1.2. skirti piešimo priemones;

 

1.1.3. išbandyti įvairias atskirų piešimo priemonių panaudojimo galimybes, išmanyti darbo jomis specifiką.

1.2. Valdyti piešimo technikas ir sąmoningai jomis naudotis.

1.2.1. Skirti ir apibūdinti pešimo technikas;

 

1.2.2. išbandyti skirtingas piešimo technikas, išmanyti darbo jomis specifiką ir teikiamas raiškos galimybes.

2.    Veiklos sritis – trimačio vaizdo perteikimas plokštumoje, teorinis ir praktinis piešinio formavimo principų įsisavinimas

Esminis gebėjimas: suprasti piešinio formavimo principus ir sąmoningai naudotis jais

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Komponuoti piešinį

2.1.1. Nusakyti pagrindinius komponavimo principus;

 

2.1.2. įkomponuoti objektą lape;

 

2.1.3. sukomponuoti objektus tarpusavyje.

2.2. Nustatyti vaizduojamų objektų proporcijas ir proporcijų santykius

2.2.1. Žinoti ir taikyti empirinius proporcijų matavimo būdus;

 

2.2.2. nustatyti objekto proporcijas ir jas fiksuoti plokštumoje;

 

2.2.3. nustatyti atskirų objektų proporcijų santykius.

2.3. Vaizduoti trimačius objektus ir erdvę, taikant linijinės ir toninės perspektyvos principus

2.3.1. Nusakyti centrinės ir kampinės perspektyvos principus;

 

2.3.2. praktiškai juos taikyti.

2.4. Modeliuoti apimtines formas ir erdvę

2.4.1. Modeliuoti ir lyginti skirtingus tonus, skirti tonų niuansus;

 

2.4.2. tonu perteikti šviesą ir šešėlį;

 

2.4.3. nusakyti kampuotų ir apvalių figūrų modeliavimo ypatybes;

 

2.4.4. atskleisti šviesos ir daikto formos sąveiką.

2.5. Tikslingai naudoti piešimo plastinės raiškos elementus

2.5.1. Įvaldyti piešimo plastinės raiškos elementus;

 

2.5.2. atskleisti jų naudojimo galimybes.

3.   Veiklos sritis – piešimo objektų studijavimas, fiksavimas, analizavimas.

Esminis gebėjimas: nuosekliai ir kūrybiškai gilinti supančios aplinkos atvaizdavimo (piešimo iš natūros) įgūdžius.

3.1. Atvaizduoti įvairaus sudėtingumo natūros objektus

3.1.1. Perteiki vaizduojamojo objekto konstrukciją.

 

3.1.2. pastebėti ir užfiksuoti esminius piešiamų objektų bruožus bei ypatybes;

 

3.1.3. perteikti toną ir medžiagiškumą;

 

3.1.4. Perteikti žmogaus veido ir kūno proporcijas, minimaliai išmanyti plastinę anatomiją.

3.2. Atvaizduoti objektų grupes bei erdvę

3.2.1. Sustatyti daugiaplanį konstrukcinį piešinį;

 

3.2.2. pastebėti ir fiksuoti objektų skirtumus (proporcijų, tono, apšvietimo, paviršiaus charakterio ir pan.).

3.3. Rinktis keliamus uždavinius atitinkančius piešimo būdus

3.3.1. Išmanyti eskizinį ir studijinį piešinį;

 

3.3.2. skirti konstruktyvinį, interpretacinį, eksperimentinį piešimą bei žinoti jo paskirtį.

3.4. Analizuoti natūrą bei piešinį (jos atvaizdą)

3.4.1. Pastebėti ir fiksuoti formos ir tono niuansus;

 

3.4.2. perteikti visumos ir detalės santykį;

 

3.4.3. lyginti natūrą ir piešinį bei kelis piešinius tarpusavyje.

4.   Veiklos sritis – kūrybiškumo, meniškumo ir individualaus požiūrio ugdymas

Esminis gebėjimas: kūrybiškai perteikti natūrą, tikslingai rinktis piešimo būdus, plastines priemones ir technikas

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

4.1. Tikslingai rinktis ir kūrybiškai naudoti piešimo priemones bei technikas

4.1.1. Pasirinkti piešimo priemones ir technikas individualiam sumanymui perteikti;

 

4.1.2. išbandyti eksperimentines piešimo technikas ir piešinio formavimo būdus;

 

4.1.3. siekti individualumo formuojant piešimo braižą.

4.2. Kūrybiškai perteikti ir interpretuoti fiksuojamą medžiagą savo darbuose

4.2.1. Susipažinti su piešimo plastinės kalbos istorine raida;

 

4.2.2. tinkamai pasirinkti piešimo plastinės kalbos priemones piešinio idėjai perteikti;

 

4.2.3. išbandyti interpretavimo būdus ir galimybes bei taikyti juos piešiant;

 

4.2.4. formuoti individualų požiūrį į natūrą ir ją kūrybiškai perteikti.

4.3. Dalyvauti piešinių parodose, projektuose ir pan.

4.3.1.  Pritaikyti įvaldytas piešimo technikas ir priemones kūrybiniame piešime;

 

4.3.2.  savarankiškai piešti, mokėti kelti individualius tikslus.

 

28.     Piešimo turinys:

28.1.    piešimo techninių priemonių pažinimas ir darbo įgūdžių jomis formavimas, nuoseklus piešimo technikų įvaldymas. Susipažįstama su įvairiomis piešimo priemonėmis (pieštukas, grafitas, anglis, sepija, kreida, trintukas, tušas, flomasteris ir pan.), išbandomos įvairios jų naudojimo galimybės ir nuosekliai formuojami darbo jomis įgūdžiai. Išbandomos ir įvaldomos įvairios sausos ir šlapios piešimo technikos. Susipažįstama su netradicinėmis piešimo priemonėmis ir eksperimentinėmis technikomis;

28.2.    trimačio vaizdo perteikimas plokštumoje, teorinis ir praktinis piešinio formavimo principų įsisavinimas. Susipažįstama su piešimo plastinės kalbos elementais (taškas, linija, dėmė, štrichas), jų panaudojimo galimybėmis. Mokomasi nustatyti piešiamo objekto bei jo dalių proporcijas, atskirų objektų dydžių santykį. Susipažįstama su klasikiniais komponavimo principais (piešimo lapo geometrija, erdvės dalinimas, simetrijos ašys, optinis centras ir jų sąveika), linijine perspektyva (horizontas, žiūrėjimo taškas, centrinė ir kampinė perspektyva, fokusų taškai) ir tonine perspektyva. Mokomasi modeliuoti skirtingus tonus bei juos niuansuoti, plečiama tonų skyrimo geba. Mokomasi modeliuoti kampuotas ir apvalias formas, perteikti šviesą ir šešėlį, suprasti formos ir šviesos tarpusavio sąveiką. Susipažįstama su klasikinio piešimo proceso metodine eiga, piešinio tolygaus formavimo principas, viso proceso metu išlaikant piešiamo objekto komponavimo, konstravimo, proporcijų perteikimo ir plastinės struktūros visumą;

28.3.    piešimo objektų studijavimas, fiksavimas, analizavimas. Piešiami įvairaus sudėtingumo natūros objektai, pradedant nuo elementarių geometrinių figūrų palaipsniui pereinant prie sudėtingesnių skirtingų medžiagų ir įvairių paviršių daiktų piešimo. Mokomasi suprasti vaizduojamo objekto konstrukciją, perteikti toną, jo niuansus, medžiagiškumą, tekstūrą, faktūrą, minkštų ir kietų kūnų paviršių, pastebėti ir užfiksuoti esminius piešiamų objektų bruožus bei ypatybes. Mokomasi piešti sudėtingus objektus, gamtines ir architektūrines formas bei objektų grupes perteikiant erdvę (natiurmortas, interjeras, architektūrinių objektų piešiniai, architektūrinis peizažas). Įgyjama bendrųjų žinių apie žmogaus anatomiją, galvos ir figūros proporcijas bei konstrukciją, piešiant portretą ir figūrą, mokomasi perteikti portretinį panašumą, charakterį, figūros plastiką, judesį. Siekiama nuosekliai analizuoti natūrą, lyginti ją ir piešinį, suvokti piešiamų objektų formos esmę, pastebėti niuansus. Piešiami eskiziniai, studijiniai, interpretaciniai, mintini piešiniai;

28.4.    kūrybiškumo ir individualaus požiūrio ugdymas. Atsižvelgiant į mokinio psichologinių/fiziologinių ypatybių, formuojami individualūs piešimo technikos įgūdžiai, susipažįstama su piešimo plastinės kalbos istorine raida ir eksperimentiniais piešimo būdais. Skatinama kūrybiškai naudotis piešimo plastinės ir techninės kalbos priemonėmis, eksperimentuoti. Mokomasi piešiniuose interpretuoti fiksuojamą medžiagą. Formuojami savarankiško piešimo įgūdžiai, individuali meninė raiška.

 

IV SKYRIUS

TAPYBA

 

29.     Tapybos paskirtis – pažinti spalvų savybes ir jų bei tapybos priemonių, technikų, plastinės raiškos pagalba, įvaizdinti regimąjį ir vaizduotės pasaulį, abstrakčias idėjas.

30.     Tapybos tikslas – ugdyti tapybos plastinės raiškos, medžiagų, priemonių, spalvos galimybių išmanymą bei praktinius tapymo įgūdžius studijiniuose ir kūrybiniuose darbuose.

31.     Tapybos uždaviniai:

31.1.  suteikti žinių apie tapybos medžiagų bei priemonių technines ir tapybos plastinės kalbos galimybes, jų panaudojimo įvairovę;

31.2.  suteikti žinių apie teorines, istorines, sociokultūrines, psichoemocines spalvos bei spalvų derinių pažinimo, suvokimo ir praktinio naudojimo galimybes, lavinti spalvų atpažinimo gebą;

31.3.  mokyti analizuoti, suvokti, vertinti, interpretuoti vaizduojamą objektą spalviniu – tapybiniu požiūriu, kūrybiškai naudoti tapybos plastinės kalbos elementus;

31.4.  nuosekliai formuoti ir tobulinti tapymo įgūdžius, lavinti gebėjimus sąmoningai ir originaliai naudoti plastinės raiškos priemones;

31.5.  ugdyti kūrybiškumą bei individualų požiūrį.

32.  Tapybą sudaro šios veiklos sritys:

32.1.  žinių apie tapybos medžiagų ir priemonių technines galimybes bei tapybos plastinės kalbos elementus įgijimas bei taikymas praktikoje;

32.2.  spalvų ir spalvinių derinių suvokimo, gebėjimo juos perteikti ir tikslingai naudoti ugdymas;

32.3.  nuoseklus tapymo įgūdžių formavimas;

32.4.  kūrybiškumo ir individualaus požiūrio ugdymas.

33.     Tapybos mokymas:

33.1.  tapybos mokymosi trukmė – 4 metai;

33.2.  tapybos mokomasi 3 valandas per savaitę;

33.3.  mokomasi grupėje;

33.4.  užsiėmimai vyksta klasėje, gamtoje, muziejuose, galerijose ir kt.;

33.5.  teorija derinama su praktinių įgūdžių formavimu. Mokoma(-si) stebėti, analizuoti, fiksuoti, interpretuoti, suprasti, vertinti;

33.6.  mokoma individualizuota, lanksčiai pritaikant tapybos užduotis, laiduojančias mokinio gebėjimų plėtotę. Siekiama ugdyti nestandartišką kūrybinį, kritinį mąstymą;

33.7.  derinami informaciniai (aiškinimas, pasakojimas, demonstravimas), kūrybiniai (laisvas tapymas, bandant technines dažų ir priemonių savybes, improvizacinis tapymas, bandant plastines galimybes, greitas ir studijinis tapymas, remiantis natūros stebėjimu ar vaizduote) ir patariamieji (tapybos natūros analizė, patarimai visai mokinių grupei, individualiai kiekvienam mokiniui, individualūs ir grupiniai tapomų paveikslų aptarimai, iš(-si)aiškinant esmines klaidas ir įvertinant asmeninius pasiekimus) metodai

34.     Mokinių pasiekimai:

 

Nuostatos: suvokti regimąjį bei vaizduotės pasaulį, kaip spalvų ir spalvinių derinių reiškimosi erdvę. Pažinti ir skirti tapybos technikas bei gebėti jomis naudotis. Suprasti, analizuoti ir vertinti klasikinės bei šiuolaikinės tapybos kūrinius bei procesus, reikšti asmeninę nuomonę apie juos. Realizuoti kūrybines idėjas, tinkamai pasirenkant raiškos būdus ir tapybines priemones. Formuoti ir tobulinti individualią plastinę kalbą, subjektyvų analitinį ir emocinį santykį su tapybos objektu

1.  Veiklos sritis – žinių apie tapybos medžiagų ir priemonių technines galimybes bei tapybos plastinės kalbos elementus įgijimas bei taikymas praktikoje

Esminis gebėjimas: įvaldyti tapybos technikas ir tapymo būdus, įsisavinti pagrindinę tapybos plastikos terminiją, naudoti tapybos plastinės raiškos elementus

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1.    Įvaldyti skirtingas tapymo medžiagas, priemones ir būdus

1.1.1. Atpažinti ir skirti tapybos technikas;

 

1.1.2. pasirinkti tapymui reikalingas medžiagas, priemones ir būdus;

 

1.1.3. skirti pagrindinių dažų (akvarelė, guašas, akrilas, aliejus) tapybines ir technologines savybes, atskleisti tapymo jais ypatumus ir galimybes.

1.2.    Naudoti tapybos plastinės kalbos elementus

1.2.1. Skirti tapybos plastinės raiškos elementus;

 

1.2.2. atskleisti jų naudojimo galimybes.

2.    Veiklos sritis – spalvų ir spalvinių derinių suvokimo, gebėjimo juos perteikti ir tikslingai naudoti ugdymas

Esminis gebėjimas: tikslingai naudoti spalvą ir spalvinius derinius – pagrindinę tapybos išraiškos priemonę – vaizduojant natūrą ir kuriant.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1.    Naudotis spalvotyros žiniomis tapant

2.1.1. Naudoti pagrindinius spalvotyros terminus: spalvų ratą, spalvų gaublį ir achromatinius jo pjūvius, pagrindinių ir papildomų spalvų priešpriešas, pagrindinius spalvų ir tonų kontrastų bei indukcijos principus, spalvų optinio ir mechaninio maišymo(-si) galimybes, skirti šiltų-šaltų spalvų ir atspalvių gamas;

 

2.1.2. sąmoningai naudotis spalvos teorijos ir istorijos žiniomis analizuojant tapybos ar kitą kūrinį.

2.2.    Spalvą analizuoti atsietai nuo objekto – kaip vizualinę, tapybinę, sąlyginę savybę

2.2.1. Įvardinti ne daiktines, bet spalvines tapybines natūros savybes;

 

2.2.2. apibūdinti spalvinius derinius.

3.    Veiklos sritis – nuoseklus tapybos įgūdžių formavimas

Esminis gebėjimas: nuosekliai ir kūrybiškai gilinti tapybos įgūdžius

3.1. Tapyti natiurmortą, peizažą, portretą, figūrą

3.1.1. Įvardinti spalvotyros, tapybos plastikos elementų ir kompozicijos taikymo galimybes;

 

3.1.2. stebėti ir analizuoti tapomą objektą ar objektų grupes;

3.2. Tapybinėmis priemonėmis vaizduoti formą, apimtį, medžiagiškumą, šviesą, erdvę

3.2.1. Atpažinti formos, šviesos, erdvės, medžiagiškumo perteikimo būdus;

 

3.2.2. apibūdinti skirtingų kultūrų epochų tikrovės suvokimo ir vaizdavimo tapybos priemonėmis būdus.

3.3. Perteikti asmeninį (emocinį. loginį ar kt.) santykį su tapomu objektu

3.3.1. Įvardinti natūros spalvinę nuotaiką;

 

3.3.2. apibūdinti vaizduojamo objekto tapybinį charakterį.

4.  Veiklos sritis - kūrybiškumo, meniškumo ir individualaus požiūrio ugdymas.

 

 

Esminis gebėjimas: mokėti sąmoningai ir kūrybiškai naudoti ir jungti tarpusavyje tapybinės kalbos elementus.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

4.1. Analizuoti tikrovę ir rasti meninės raiškos bei tapymo technikos būdus jai transformuoti į tapybos kūrinį

4.1.1. Įvardinti koliažo, asambliažo, mišrių ir kompiuterinių technikų bei vaizdo kūrimo netradicinėmis priemonėmis galimybes;

 

4.1.2. pastebėti tapybos plastinės kalbos elementus meno kūriniuose.

4.2. Naudotis spalvos bei spalvos istorinės raidos žiniomis kuriant individualią spalvinę gamą, ieškoti originalių spalvinių derinių bei eksperimentuoti spalvų galimybėmis tapant

4.2.1. Apibrėžti pagrindinius istorinius spalvos ir spalvinių derinių suvokimo etapus

 

4.2.2. įvardinti teorinius, istorinius, socialinius, emocinius, dvasinius spalvos sampratos aspektus ir praktinio naudojimo galimybes.

4.3. Tikslingai jungti, kombinuoti ir manipuliuoti pavieniais plastikos elementais bei jų grupėmis, gebėti juos kūrybiškai naudoti idėjos arba impulso, emocijos įprasminimui

4.3.1. Apibūdinti pavienių reiškinių ir jų kombinacijų ypatumus ir galimybes;

 

4.3.2. atpažinti klasikinės, modernizmo, postmodernizmo tapybos plastinės kalbos ypatybes;

 

4.3.3. analizuoti kitų vizualių menų plastikos elementų panaudojimo tapyboje galimybes;

 

4.3.4. argumentuoti savo ieškojimų pobūdį ir eksperimentinių technikų tikslingumą.

4.4. Dalyvauti parodose, projektuose ir pan.

4.4.1. Kelti individualius tikslus savarankiškai tapant;

 

4.4.2. apibūdinti, analizuoti, vertinti, interpretuoti savo ir kitų tapybos darbus, technologinius ir kūrybinius eksperimentus, suvokti juos skirtinguose kontekstuose.

 

35.       Tapybos turinys:

35.1.    žinių apie tapybos medžiagų ir priemonių technines galimybes bei tapybos plastinės kalbos elementus įgijimas bei taikymas praktikoje. Susipažįstama su pagrindiniais tapybos plastinių bei techninių priemonių terminais, su įvairiais tapybiniais dažais (akvarelė, akrilas, tempera, aliejus ir pan.), jų techninėmis savybėmis bei tapybinėms galimybėms, jiems naudoti skirtomis priemonėmis;

35.2.    spalvų ir spalvinių derinių suvokimo, gebėjimo juos perteikti ir tikslingai naudoti ugdymas. Pažintis su spalvotyros terminija ir pagrindais, spalvinių derinių suvokimo ir praktinio naudojimo tapyboje raida. Teorinės žinios nuosekliai gilinamos ir betarpiškai įtvirtinamos praktinėmis užduotimis;

35.3.    nuoseklus tapymo įgūdžių formavimas. Mokomasi analizuoti ir suprasti vaizduojamų objektų arba jų grupių tapybinės interpretacijos galimybes. Nuosekliai vystomi regimosios tikrovės perkūrimo tapybinėmis priemonėmis gebėjimai (šviesa, šešėlis, kontrastas, niuansas, linijinė ir/ar spalvinė perspektyva, formos ir erdvės modeliavimas tonu ir/ar spalva, detalizacija ir apibendrinimas, medžiagiškumas). Formuojami ir tobulinami tapymo kalbos įgūdžiai (tapybiškumas/dekoratyvumas/grafiškumas, koloritas, spalviniai santykiai, apšvietimo charakteris, spalvinės dėmės dydžio ir formos svarba, potėpis ir faktūra) tapant natiurmortą, peizažą, portretą, pusfigūrę ar figūrą ir atliekant vis sudėtingesnes medžiagines natūros vaizdavimo (skaidrumas, blizgumas, atspindys, ir pan.) ir tikslines (šviesa, forma, erdvė ir pan.) užduotis;

35.4.    kūrybiškumo ir individualaus požiūrio ugdymas. Skatinamas domėjimasis šiuolaikiniais tapybos procesais, analitinis ir kontekstualus jų vertinimas, gretinimas su asmeniniais kūrybiniais siekiais; improvizacija, individualumas, meninis ir techninis eksperimentavimas. Formuojama stilistinė tapybos kalba (asmeninė spalvinė sistema, tapysenos maniera, ritmika, spalvinis ir prasminis akcentavimas, subjektyvi erdvėvoka) ir gebėjimas sąmoningai naudoti specifines plastines priemones bei jų derinius tapomame paveiksle, suprasti jų psichoemocinio poveikio galią.

 

V SKYRIUS

SKULPTŪRA (KERAMIKA)

 

36.     Skulptūros paskirtis – ugdyti erdvinės formos suvokimą, įgyti jos kūrimo pagrindus.

37.     Skulptūra apima lipdybą, konstravimą, erdvinę plastiką, erdvinės formos kompoziciją, skulptūrines formas ir objektus, skulptūrines instaliacijas, ir kt. Atsižvelgiant į mokyklos turimą bazę, mokytojų pasirengimą ir poreikį, pirmais ir antrais mokymosi metais skulptūra keičiama kitu erdvinės formos kūrimo principų suvokimą ugdančiu dalyku – keramika.

38.     Skulptūros tikslas – ugdyti gebėjimus suvokti, atrasti ir kurti erdvinius objektus trimatėje erdvėje ir projekcijose, tam panaudojant įvairias priemones. Įgyti skulptūrinių žinių bei įgūdžių, reikalingų kūrybinei raiškai.

39.     Skulptūros uždaviniai:

39.1.  suteikti skulptūros plastinės struktūros, techninių ir technologijų teorinių bei praktinių žinių;

39.2.  lavinti pastabumą, derinti jį su taktiliniu jautrumu bei struktūrine erdvinės formos kūrimo logika;

39.3.  išmokyti skulptūrinėmis priemonėmis atvaizduoti aplinkos objektus erdvėje;

39.4.  praktiškai taikyti erdvinės raiškos įgūdžius;

39.5.  atskleisti įvairialypes formos suvokimo ir naudojimo mene bei gyvenime galimybes;

39.6.  ugdyti kūrybiškumą bei individualų požiūrį.

40.     Keramikos tikslas – sudaryti galimybes mokiniams susipažinti su lietuvių liaudies keramikos tradicijomis, šiuolaikinės keramikos kūrimo ir molio dirbinio lipdymo principais, technikomis bei technologijomis.

41.     Keramikos uždaviniai:

41.1.  skatinti domėtis šalies kultūriniu paveldu ir semtis idėjų kūrybai;

41.2.  suteikti keramikos technikų ir technologijų teorinių bei praktinių žinių;

41.3.  lavinti pastabumą, derinti jį su taktiliniu jautrumu bei erdvinės formos kūrimo logika;

41.4.  išmokyti skulptūrinėmis priemonėmis atvaizduoti aplinkos objektus;

41.5.  ugdyti kūrybiškumą bei individualų požiūrį.

42.     Skulptūros ir keramikos veiklos sritys:

42.1.  žinių apie skulptūros medžiagų ir priemonių technines galimybes bei skulptūrinės plastinės kalbos elementus įgijimas;

42.2.  formos suvokimo ugdymas;

42.3.  nuoseklus erdvinės formos ir formos plastikos kūrimo įgūdžių lavinimas, atvaizduojant natūros objektus;

42.4.  kūrybiškumo ir individualaus požiūrio ugdymas.

43.     Skulptūros (keramikos) mokymas:

43.1.  mokymosi trukmė – 4 metai: 1–2 metus mokomasi keramikos, 3–4 metus mokomasi skulptūros;

43.2.  mokomasi 2 valandas per savaitę;

43.3.  mokomasi grupėmis, naudojant individualizuotą mokymą, lanksčiai pritaikant užduotis, geriausiai atitinkančias mokinio gebėjimų poreikius bei plėtotę;

43.4.  pamokų metu derinamos teorinės žinios su praktiniais įgūdžiais. Taikomi nuoseklūs mokymo(-si) metodai – stebėjimas, fiksavimas, medžiagos ir technikos įvaldymas, analizavimas, interpretavimas, eksperimentas, vertinimas, aptarimas.

44.     Mokinių pasiekimai:

 

Nuostatos: materializuoti plastines idėjas kuriant erdvines formas ir formuojant erdvę. Gilinti formos ir erdvės suvokimą. Siekti tikslingai taikyti formos kūrimo būdus kūrybinėse užduotyse.

 

Pažinti, tikslingai praktikoje pasirinkti medžiagas, darbo priemones, technikas ir technologijas.

 

Sieti formą, idėją, funkciją, medžiagą ir erdvę. Įprasminti savo idėjas formos srityje.

1.   Veiklos sritis – žinių apie skulptūros medžiagų ir priemonių technines galimybes bei skulptūrinės plastinės kalbos elementus įgijimas

Esminis gebėjimas: skirti skulptūros medžiagų ir priemonių technines galimybes bei skulptūrinės plastikos terminiją, naudoti skulptūros plastinės raiškos elementus

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1.  Įvaldyti skirtingas skulptūros medžiagas, priemones ir formos kūrimo būdus

 

 

1.1.1. Atpažinti ir skirti skulptūros technikas;

 

1.1.2. įvardinti technologiškai reikalingas medžiagas, priemones bei formos kūrimo būdus;

 

1.1.3. įvardinti pagrindinių medžiagų skulptūrines ir technologines savybes, išmanyti darbo jomis ypatumus ir galimybes;

 

1.1.4. giliau išmanyti lipdybos technikas bei keramikos technologiją;

 

1.1.5. įvardinti objekto mechaninės kopijos atlikimo būdus, priemones ir technologijas.

1.2.  Apibūdinti skulptūros plastinės raiškos priemones ir jas taikyti

1.2.1. Atpažinti ir įvardinti tautodailės ir šiuolaikinių keramikos dirbinių formų dėsningumus ir principus;

 

1.2.2. taisyklingai vartoti skulptūros sąvokas ir terminiją;

 

1.2.3. skirti skulptūros plastinės raiškos priemones;

 

1.2.4. nusakyti jų naudojimo galimybes.

2.   Veiklos sritis – formos suvokimo ugdymas.

Esminis gebėjimas: tikslingai naudoti formą, jos plastiką atvaizduojant natūrą ir kuriant

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1.  Sieti formą, idėją, funkciją ir medžiagą

2.1.1. Skirti formų charakterius ir žinoti jų panaudojimo idėjai pertikti galimybes;

 

2.1.2. įvardinti formos ir funkcijos tarpusavio priklausomybę;

 

2.1.3. taikyti funkcionalaus objekto kūrimo metodiką;

 

2.1.4. atskleisti medžiagos, formos ir formos plastikos tarpusavio priklausomybę.

2.2.  Sieti formą ir erdvę

2.2.1. Nusakyti erdvės ir skulptūrinio objekto santykį;

 

2.2.2. parinkti skulptūriniam objektui tinkamą vietą erdvėje;

 

2.2.3. apibūdinti, kaip skulptūrinėmis struktūromis apvaldyti erdvę.

2.3.  Formą analizuoti atsietai nuo objekto

2.3.1. Įvardinti objekto formos savybes;

 

2.3.2. apibūdinti formos ir spalvos santykį;

 

2.3.3. apibūdinti formos ir paviršiaus (faktūros) santykį.

3.  Veiklos sritis – nuoseklus erdvinės formos ir formos plastikos kūrimo įgūdžių lavinimas, atvaizduojant natūros objektus;

Esminis gebėjimas: nuosekliai ir kūrybiškai gilinti skulptūrinės raiškos (lipdymo) įgūdžius

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1.  Atvaizduoti įvairaus sudėtingumo natūros objektus

3.1.1. Perteikti objekto skulptūrinių masių proporcijas bei sustatymą;

 

3.1.2. atskleisti vaizduojamo objekto vidinę konstrukciją;

 

3.1.3. išskirti ir perteikti esminius lipdomų objektų bruožus, formos išraiškingumą;

 

3.1.4. perteikti žmogaus veido ir kūno proporcijas, taikyti bent minimalias plastinės anatomijos žinias.

3.2.  Lipdyti reljefą, apvalią skulptūrą

3.2.1.   Įvardinti reljefo ir apvalios skulptūros rūšis;

 

3.2.2.   paaiškinti erdvinio objekto vaizdavimo reljefe ir apvalioje skulptūroje specifinius skirtumus;

3.3.  Skulptūrinėmis priemonėmis perteikti formą, formos ir paviršiaus charakterį, faktūrą, medžiagiškumą, erdvę

3.3.1.   Taikyti formos, faktūros, medžiagiškumo, erdvės perteikimo būdus;

 

3.3.2.   įvardinti skirtingų kultūrinių epochų tikrovės suvokimo ir vaizdavimo būdus skulptūros priemonėmis.

3.4.  Lavinti pastabumą, natūros ir lipdyto objekto analizavimo bei lyginimo įgūdžius

3.4.1.   Pastebėti ir perteikti formos niuansus;

 

3.4.2.   atskleisti visumos ir detalės santykį;

 

3.4.3.   mokėti apibendrinti formą;

 

3.4.4.   analizuoti natūrą ir užfiksuoti vaizdą.

3.5.  Perteikti asmeninį (emocinį, loginį ar kt.) santykį su vaizduojamu objektu

3.5.1.   Įvardinti vaizduojamo objekto nuotaiką;

 

3.5.2.   apibūdinti objekto charakterį.

4.  Veiklos sritis – kūrybiškumo ir individualaus požiūrio ugdymas.

Esminis gebėjimas: sąmoningai ir kūrybiškai naudoti skulptūrinės raiškos priemones, siekiant meninio rezultato

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

4.1.  Demonstruoti individualius skulptūrinės plastikos ir technikos(-ų) įgūdžius

4.1.1. Įvardinti individualaus meninio braižo požymius;

 

4.1.2. įvardinti klasikines ir eksperimentines skulptūros technikas, vaizdo kūrimo netradicinėmis priemonėmis galimybes;

 

4.1.3. argumentuoti savo ieškojimų pobūdį ir eksperimentinių technikų tikslingumą.

4.2.  Sąmoningai interpretuoti ir transformuoti formas norimai idėjai išreikšti

4.2.1. Taikyti skirtingus interpretavimo būdus, išmanyti jų teikiamas galimybes;

 

4.2.2. argumentuoti savo pasirinkimą vaizduoti (ne-)neakademinėmis formomis, formuluoti idėjas;

 

4.2.3. eksperimentuoti ieškant tinkamos formos plastikos.

4.3.  Tikslingai jungti skulptūrinės ir kitų dailės sričių plastinės kalbos elementus, gebėti juos kūrybiškai panaudoti idėjos įprasminimui

4.3.1. Įvardinti klasikinės, modernizmo, postmodernizmo skulptūros stilistines plastinės kalbos savybes;

 

4.3.2. analizuoti kitų vizualiųjų menų plastikos elementų panaudojimo skulptūrinėje raiškoje galimybes.

4.4.  Dalyvauti parodose, projektuose ir pan.

4.4.1. Apibūdinti, analizuoti, vertinti, interpretuoti savo ir kitų skulptūrinės raiškos darbus;

 

4.4.2. apibūdinti konteksto svarbą;

 

4.4.3. mokėti kelti individualius tikslus savarankiškai kuriant.

 

45.     Skulptūros (keramikos) turinys:

45.1.  žinių apie skulptūros medžiagų ir priemonių technines galimybes bei skulptūrinės plastinės kalbos elementus įgijimas. Susipažįstama su skulptūrinių medžiagų įvairove. Išbandomos darbo su jomis priemonės bei mokomasi formos kūrimo būdų. Mokoma lipdybos ir molio formavimo įgūdžių bei keramikos technologijos žinių. Pagal galimybes susipažįstama su įvairiais konstravimo, medžiagų plastiškumo ir transformacijos, liejimo, gremžimo-skaptavimo ir kt. technologiniais procesais. Supažįstama su skulptūros plastinės raiškos elementais ir priemonėmis (plokštuma, reljefas, paviršius/faktūra, erdvinė struktūra, forma, masė, konstrukcija);

45.2.  formos suvokimo ugdymas. Gilinamasi į skulptūrinio objekto vidinę ir stilistinę struktūrą, konstrukciją. Mokomasi objekto kopijos atlikimo ir interpretacijos technikų. Gilinamasi į medžiagos, formos ir formos plastikos tarpusavio priklausomybę, formos ir spalvos, formos ir ją supančios erdvės, formos ir funkcijos santykį;

45.3.  nuoseklus erdvinės formos ir formos plastikos kūrimo įgūdžių lavinimas, atvaizduojant natūros objektus. Analizuojamos geometrinės formos ir jų tarpusavio sąveika bei gamtos formos. Susipažįstama su žmogaus veido ir figūros bendrosiomis proporcijomis, kūno dalių skulptūrine plastika ir konstrukcija, gilinasi į įvairių medžiagų skulptūrines ir technologines savybes. Siekiama lipdybos ir/ar kitokių formos konstravimo būdų išraiškingumo;

45.4.    kūrybiškumo ir individualaus požiūrio ugdymas. Formuojamas individualus meniškumo, plastinės interpretacijos vidinis poreikis tikslingam plastinių ir techninių raiškos priemonių panaudojimui vaizduojamojo objekto charakteristikoms ir/ar idėjai atskleisti. Skatinamas technologinis eksperimentavimas, tarpdiscipliniškumas, individualaus braižo paieškos.

 

VI SKYRIUS

KOMPOZICIJA

 

46.     Kompozicijos paskirtis – supažindinti mokinius su dailės kūrinio kūrimo sisteminiais principais, formuoti plastinių idėjų vizualizavimo įgūdžius, ugdyti nestandartišką kūrybinį kritinį mąstymą.

47.     Kompozicijos tikslas – ugdyti gebėjimus suvokti ir kurti meninį vaizdą, tikslingai pasirenkant individualius raiškos būdus, priemones, dailės sritis.

48.     Kompozicijos mokymo uždaviniai:

48.1.  suteikti teorinių ir praktinių žinių apie komponavimo pagrindus, kompozicijos rūšis, ypatybes, kūrimo principus;

48.2.  supažindinti su atskirų dailės šakų meninio vaizdo kūrimo specifika;

48.3.  nuosekliai lavinti individualią meninę raišką, gebėjimus pasirinkti ir taikyti plastines raiškos priemones;

48.4.  formuoti vizualinę pasaulėžiūrą, suvokiant, analizuojant, vertinant, interpretuojant vizualumą, savo ir kitų kūrybos procesą bei rezultatus;

48.5.  ugdyti kūrybiškumą bei individualų požiūrį.

49.     Dalykas apima komponavimo pagrindus, klasikinių ir šiuolaikinių dailės šakų kompoziciją.

50.     Kompozicijos veiklos sritys:

50.1.  formaliųjų komponavimo pagrindų įsisavinimas;

50.2.  sisteminių kompozicijos kūrimo principų pažinimas;

50.3.  pasirinktos dailės šakos kūrybinių principų įsisavinimas, individualių raiškos formų paieškos.

51.     Kompozicijos mokymas:

51.1.  mokymosi trukmė – 4 metai;

51.2.  kompozicijos mokomasi nuosekliai didinant mokinio raiškos srities pasirinkimo galimybes. 1 mokymosi metais mokomasi grupėje; 2–3 mokymosi metais, atsižvelgiant į mokyklos galimybes, mokomasi pogrupiuose arba grupėje, mokiniams suteikiant galimybę rinktis vieną iš kelių mokyklos siūlomų dailės šakų;  4 metais, atsižvelgiant į mokyklos galimybes, mokomasi individualiai arba pogrupiuose;

51.3.  1–3 mokymosi metais mokomasi 3 valandas per savaitę; 4–ais metais, jei mokomasi individualiai, skiriama 1 val. per savaitę, jei mokomasi pogrupiuose, skiriamos 3 valandos per savaitę pasirinktos konkrečios dailės šakos mokymui;

51.4.  teorija derinama su praktinių įgūdžių formavimu. Mokoma individualizuotai, lanksčiai pritaikant užduotis, geriausiai atitinkančias mokinio gebėjimų plėtotę;

51.5.  užsiėmimai organizuojami klasėse, gamtoje, muziejuose, galerijose ir kt.

52.     Mokinių pasiekimai:

 

Nuostatos: Domėtis, kaip tikslingai taikyti kompozicinės raiškos elementus, priemones, o taip pat kompozicijos sisteminius principus kūrybinėse užduotyse.

 

Siekti pažinti, tikslingai pasirinkti ir taikyti praktikoje medžiagas, darbo priemones, technikas ir technologijas. Skirti prasmę nuo reikšmės. Norėti realizuotis kūrybinėje veikloje ir rasti jai vietos savo asmeniniame gyvenime. Atsakingai žiūrėti į kūrybą.

1.  Veiklos sritis – formaliųjų komponavimo pagrindų įsisavinimas

Esminis gebėjimas: naudoti kompozicinės raiškos priemones bei sisteminius principus kuriant

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Naudoti plastinės raiškos elementus, taikant kompozicines raiškos priemones

1.1.1. Taikyti kompozicinės raiškos elementus (taškas ir linija, dėmė, šviesa ir šešėlis, spalva ir tonas);

 

1.1.2. įvardinti ir paaiškinti kompozicinės raiškos priemones (dydis, proporcijos ir orientacija, simetrija, asimetrija ir dissimetrija, statika ir dinamika, kontrastas, niuansas ir tapatybė, ritmas ir ornamentas) ir jų panaudojimo galimybes.

1.2. Gebėti kurti skirtingo pobūdžio kompozicijas

1.2.1. Analizuoti klasikinės kompozicijos rūšis pagal kompozicinių elementų išdėstymą bei pagal santykį su regimuoju pasauliu;

 

1.2.2. apibūdinti kompozicijų rūšis.

2.  Veiklos sritis – sisteminių kompozicijos kūrimo principų pažinimas

Esminis gebėjimas: naudoti sisteminius komponavimo principus kuriant

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Komponuoti, taikant kompozicijos sisteminius principus

2.1.1. Plėtoti temą, vystyti siužetą;

 

2.1.2. atskleisti įvairias nuotaikas;

 

2.1.3. atrasti individualumo elementus plastinėje kalboje;

 

2.1.4. įvardinti stilizacijos ypatumus, plastiškai interpretuoti vizualumą;

 

2.1.5. suprasti simbolių semantinę struktūrą, mokėti pritaikyti ją praktikoje;

 

2.1.6. suprasti funkcionalumo ir kūrinio plastikos sąryšį;

 

2.1.7. įvardinti įvairus santykio su aplinka aspektus;

 

2.1.8.    taikyti stilistinės visumos formavimo principus;

 

2.1.9.    paaiškinti subjektyvumo įtaką kūrybai;

 

2.1.10.  vystyti idėją formuluojant sumanymo esmę, išsikeliant koncepciją;

 

2.1.11.  atskleisti konteksto svarbą;

 

2.1.12.  sąmoningai orientuotis vertybinėse kategorijose;

 

2.1.13.  išreikšti ideologiją.

3.    Veiklos sritis – pasirinktos dailės šakos kūrybinių principų įsisavinimas, individualių raiškos formų paieškos

Esminis gebėjimas: įgyvendinti idėjas, tikslingai panaudojant kompozicines raiškos priemones, medžiagas bei technikas

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1. Tikslingai naudoti kompozicijos teorijos žinias ir įgytus praktinius įgūdžius, pasirinktos dailės srities kūriniui sukurti

3.1.1. Išvardinti dailės šakas, apibūdinti jų raiškos skirtumus ir teikiamas galimybes;

 

3.1.2. susipažinti su pasirinktos dailės šakos techninėmis ir plastinėmis raiškos savybėmis, jų panaudojimo galimybėmis bei būdais;

 

3.1.3. išbandyti pasirinktos dailės šakos klasikines bei eksperimentines technikas;

 

3.1.4. žinoti pasirinktos dailės šakos plastinės kalbos istorinę raidą;

 

3.1.5. analizuoti pasirinktos dailės šakos kompozicinę specifiką.

3.2. Vizualiai reikšti asmenines menines idėjas, ieškoti individualių raiškos formų

3.2.1. Įvardinti idėjos ir medžiagos santykio, įvairialypių kūrinio ir aplinkos santykio aspektų, stilistinės visumos, autoriaus – kūrinio – žiūrovo subjektyvaus santykio, vertybinės orientacijos, ideologijos ir kt. klausimų svarbą kuriant;

 

3.2.2. atskleisti klasikinės, modernizmo, postmodernizmo plastinės kalbos savybes.

3.3. Dalyvauti parodose, projektuose ir pan.

3.3.1. Reikšti kūrybines iniciatyvas, formuluoti asmeninius meninius tikslus;

 

3.3.2. argumentuoti savo ieškojimų pobūdį ir eksperimentinių technikų tikslingumą.

 

53.     Kompozicijos turinys:

53.1.    formaliųjų komponavimo pagrindų įsisavinimas. Supažįstama su bendrais komponavimo principais, kompozicijos raiškos elementais (taškas ir linija, dėmė, šviesa ir šešėlis, spalva ir tonas) ir priemonėmis (statika, dinamika, simetrija ir kt.), rūšimis pagal kompozicinių elementų išdėstymą (uždara, atvira ir kt.) bei pagal santykį su regimuoju pasauliu (siužetinė, abstrakti, ir pan.);

53.2.    sisteminių kompozicijos kūrimo principų pažinimas. Mokoma komponuoti naratyvo ar idėjos pagrindu. Analizuojami kompozicijos kūrimo sisteminiai principai, ritmika, vaizdo kadravimo ir prasminių momentų akcentavimo mechanizmai, objekto ir funkcijos sąsajos, ryšys tarp objekto ir ženklo, reikšmės ir prasmės, stilizavimo, stilistinės vienovės kūrimo būdai, konteksto, vertybinės orientacijos klausimai;

53.3.    pasirinktos dailės šakos kūrybinių principų įsisavinimas, individualių raiškos formų paieškos. Gilinamasi į atskirų dailės šakų komponavimo ypatumus, vaizdavimo būdus, technines galimybes. Susipažįstama su klasikinėmis bei eksperimentinėmis technikomis, pasirinktos dailės šakos plastinės kalbos istorine raida. Mokomasi pasirinktos dailės šakos plastinių ir techninių raiškos priemonių įvaldymo, sprendžiant kylančius idėjos ir medžiagos, kūrinio ir aplinkos, autoriaus – kūrinio – žiūrovo santykio, stilistinės visumos, vertybinės orientacijos, ideologijos ir kt. klausimus. Skatinama ieškoti, įtvirtinti, analizuoti, pagrįsti, vertinti individualias ir grupines raiškos formas.

 

VII SKYRIUS

DAILĖTYRA

 

54.     Dailėtyros paskirtis – supažindinti su dailės, architektūros istorine raida, kūrinių istoriniu ir kultūriniu kontekstu, dailės rūšimis, žanrais ir vizualinės kalbos pagrindais, formuoti individualų mokinio santykį su kuriniu, ugdyti gebėjimą vertinti. Dailėtyra apima dailės istoriją, teoriją, (stiliai, žanrai, meninės raiškos priemonės ir kt.), kritiką (kūrinio ir jo aplinkos analizė, interpretacija, vertinimas).

55.     Dailėtyros tikslas – ugdyti visuminį meno reiškinių suvokimą, suteikiant dailės istorijos, teorijos, kritikos žinias, kūrinio analizės ir vertinimo įgūdžius, formuojant individualų santykį su meno kūriniu ar reiškiniu.

56.     Dailėtyros uždaviniai:

56.1.  suteikti teorinių žinių apie dailės rūšis, žanrus, stilius, vizualinės kalbos elementus;

56.2.  supažindinti su Lietuvos ir pasaulio kultūriniu paveldu bei šiuolaikiniais meniniais reiškiniais, atskleisti skirtingą vizualinių reiškinių prigimtį ir įvairialypius jų vaidmenis konkrečiuose sociokultūriniuose kontekstuose;

56.3.  išmokyti analizuoti, interpretuoti, vertinti kūrybos rezultatus.

57.     Dailėtyros veiklos sritys:

57.1.  teorinių žinių apie vizualinės kalbos elementus įgijimas;

57.2.  meno kūrinių, dailės ir architektūros istorinės raidos procesų pažinimas;

57.3.  vizualiųjų reiškinių analizavimas, interpretavimas ir vertinimas.

58.     Dailėtyros mokymas:

58.1.  mokymosi trukmė – 4 metai;

58.2.  mokomasi 1 valandą per savaitę;

58.3.  mokomasi grupėje;

58.4.  užsiėmimai organizuojami klasėse, muziejuose, galerijose, parodose, dailininkų studijose, bibliotekose ir kt., suteikiama galimybė naudotis įvairiais informaciniais šaltiniais;

58.5.  derinami informaciniai, kūrybiniai ir kt. ugdymo metodai, užduotys atliekamos individualiai ir grupėmis, ugdomas mokinių kritinis mąstymas, gebėjimai argumentuoti, ieškoti, atrinkti ir vertinti informaciją.

59.     Mokinių pasiekimai:

 

Nuostatos: žvelgti į dailės ir architektūros istoriją kaip į vieną esminių dvasinės veiklos fiksacijų.

 

Ieškoti idėjų įvairių epochų ir stilių meno kūriniuose. Toleruoti skirtingas meno apraiškas bei ieškojimus. Gilintis į meno sampratos atsiradimą ir prasmę, kritiškai ir kontekstualiai vertinti meno ir vizualumo poveikį visuomeninei sąmonei. Ugdytis toleranciją kitoms kultūroms ir skirtingiems požiūriams. Gerbti ir saugoti savo krašto tradicijas ir kultūrą. Prisidėti prie artimiausios aplinkos vertybių išsaugojimo, bet kartu ir būti atviram kaitai, ieškojimams, naujoms idėjoms ir naujai patirčiai.

1.  Veiklos sritis – teorinių žinių apie vizualinės kalbos elementus įgijimas

Esminis gebėjimas: susieti dailės teorijos žinias su praktine menine veikla ir gyvenimu

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Numanyti meninio vaizdo kūrimo būdus, plastinės kalbos elementus

1.1.1.    Paaiškinti meno ir dailės terminus;

 

1.1.2.    atpažinti dailės kūrinio pagrindinius bruožus, meninės raiškos priemones;

 

1.1.3.    įvardinti skirtumus tarp realybės ir realybės ir meninio vaizdo.

1.2. Klasifikuoti meno kūrinius aplinkoje

1.2.1.    Skirti ir įvardinti dailės ir architektūros kūrinių rūšis, šakas ir žanrus.

 

1.2.2.    atpažinti dailės technikas, medžiagas, įvardinti jų savitumus.

 

1.2.3.    nurodyti skirtumus tarp klasikinio, tradicinio ir šiuolaikinio meno;

 

1.2.4.    tikslingai ir taisyklingai vartoti dailėtyros sąvokas.

2.    Veiklos sritis – meno kūrinių, dailės ir architektūros istorinės raidos procesų pažinimas

Esminis gebėjimas: įgytus istorinius meno kūrinių, reiškinių ir procesų pažinimo pagrindus pritaikyti praktinėje veikloje.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Įžvelgti dailės, architektūros palikime meninių stilių ir raiškos priemonių kaitą

2.1.1. Nurodyti tradicinės, klasikinės bei moderniosios dailės bei architektūros raidos etapus, juos atpažinti ir skirti;

 

2.1.2. atpažinti senųjų civilizacijų (Egiptas, Mesopotamija, Antika), didžiųjų stilių (romantika, gotika, renesansas, barokas, klasicizmas) ir XIX a. stilistinių krypčių pagrindinius bruožus, autorius, paminklus;

 

2.1.3. skirti įvairių pasaulio kraštų, tautų bei epochų menui priskiriamų paminklų būdingiausius bruožus.

2.2. Tyrinėti šiuolaikinio meno kalbą ir reiškinius

2.2.1. Įvardinti šiuolaikinės meno sampratos atsiradimo istorines ir politines prielaidas naujųjų laikų istorijos kontekste;

 

2.2.2. atpažinti specifinę dailės kalbą modernizmo kontekste, skirti pagrindines modernaus meno sroves;

 

2.2.3. įvardinti ir paaiškinti modernizmo, kontrkultūros, postmodernizmo, elitinės, pasipriešinimo ir masinės kultūros reiškinius, jų tarpusavio santykį;

 

2.2.4. pastebėti klasikinėje meno sampratoje glūdinčias sociakultūrines nuostatas ir sugebėti jas paaiškinti.

2.3. Gebėti išryškinti pagrindinius tradicinės ir profesionalios, senosios ir šiuolaikinės Lietuvos dailės bruožus, įžvelgti meninių reiškinių ištakas, kelti hipotezes

2.3.1. Atpasakoti Lietuvos meno istoriją, objektų faktologiją;

 

2.3.2. skirti ir apibūdinti svarbiausius baltų ir lietuvių kultūros etapus, papročius, simbolius, tikėjimus, tradicinio meno bruožus;

 

2.3.3. susieti Lietuvos meno istorinę ir stilistinę raidą su bendru Europos ir pasaulio kultūrinės – socialinės raidos kontekstu;

 

2.3.4. įvardinti ir apibūdinti postmodernizmo reiškinius šiuolaikiniame Lietuvos meniniame gyvenime.

3.    Veiklos sritis – vizualiųjų reiškinių analizavimas, interpretavimas ir vertinimas

Esminis gebėjimas: analizuoti, interpretuoti ir vertinti vizualiuosius reiškinius

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1.    Atlikti meno kūrinio analizę epochos, regiono, stiliaus ir individualios autoriaus stilistikos požiūriu

3.1.1. Įvardinti ir apibūdinti skirtingų epochų meno pavyzdžius;

 

3.1.2. išryškinti panašumus ir skirtumus tarp meno epochų, kultūrų, estetinių idealų;

 

3.1.3. apibūdinti kūrinio formą, turinį, technikos ir atlikimo ypatybes;

 

3.1.4. atpažinti meninės raiškos priemones

 

3.1.5. įvardinti autoriaus individualios pasaulėžiūros atspindžius kūrinyje;

 

3.1.6. nustatyti meno kūrinio vietą konkretaus istorinio laikotarpio, regiono ir estetinių pažiūrų kontekste.

3.2.    Interpretuoti ir vertinti šiuolaikinį meną

3.2.1. Identifikuoti šiuolaikinius meninius reiškinius, apibūdinti jų bruožus, palyginti su bendrąją vizualiąja globalia ir lokalia kultūra;

 

3.2.2. įvardinti technologijų poveikį šiuolaikinio meno formoms;

 

3.2.3. formuluoti savo asmeninį santykį su šiuolaikinio meno ir bendrosios vizualiosios kultūros reiškiniais.

 

60.       Dailėtyros turinys:

60.1.    Teorinių žinių apie vizualinės kalbos elementus įgijimas. Mokiniai supažindinami su pagrindiniais terminais, dailės šakomis ir žanrais, meninio vaizdo kūrimo būdais, plastinės kalbos elementais, realybės ir meninio vaizdo santykiu, meno sampratos kilme;

60.2.    Meno kūrinių, dailės ir architektūros istorinės raidos procesų pažinimas. Nuosekliai studijuojama visuotinė bei Lietuvos architektūros ir dailės istorija. Mokiniai supažindinami su įvairiomis dailės stilistikomis, meno istorijos raida, žanrų, temų, plastikos, formų įvairove nuo seniausių laikų iki šių dienų. Suteikiamos žinios apie svarbiausius baltų ir lietuvių kultūros raidos etapus, papročius, simbolius, tikėjimus, tradicinio meno bruožus;

60.3.    Vizualiųjų reiškinių analizavimas, interpretavimas ir vertinimas. Mokoma apibūdinti, suprasti, interpretuoti, analizuoti ir vertinti meno kūrinius, sociokultūrinį vaidmenį, savo ir kitų kūrybinę raišką. Įgyjami architektūros, dailės kūrinio analizės pagrindai. Dailės kūriniai bei reiškiniai analizuojami epochos, stiliaus, individualaus braižo ir kitais požiūriais. Vertinami laiko, vietos, kultūros, menininko pasaulėžiūros ir socialiniai aspektai meninėje kūryboje.

 

VIII SKYRIUS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

61.  Pasiekimų ir pažangos vertinimas yra grindžiamas individualios pažangos vertinimo principu, lyginami mokinio pasiekimai su ankstesniais.

62.  Mokinių ugdymo pažangai vertinti taikoma vertinimo pažymiais sistema. Vertinimo rezultatai fiksuojami pagal dešimties balų vertinimo skalę.

63.  Mokinių ugdymo pažangai vertinti taikomi ir derinami šie vertinimo metodai: formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis.

64.  Formuojamasis vertinimas atliekamas žodžiu, komentaru nuolat, bendradarbiaujant mokiniui ir mokytojui, ir nesiejamas su pažymiu, siekiama pastiprinti daromą pažangą, numatyti perspektyvą, skatinti mokinį analizuoti savo pasiekimus ir kelti meninio ugdymosi motyvaciją.

65.  Diagnostinis vertinimas taikomas, siekiant išsiaiškinti mokinio tam tikro ugdymosi laikotarpio pasiekimus ir pažangą. Vertinami mokinių ugdymo pasiekimai, kūrybinis rezultatas pagal mokyklos nustatytą tvarką ir kriterijus.

66.  Apibendrinamasis vertinimas taikomas baigus pusmetį, ugdymo metus ir baigus visą programą.

67.  Gali būti taikomas kaupiamasis vertinimas, kai orientuojantis į ugdymosi laikotarpio pradžioje numatytus ugdymo(-si) tikslus, apibendrinami diagnostinio vertinimo rezultatai, mokinio pasirengimas ugdomajai veiklai, aktyvumas, reflektavimas, savarankiškumas, dalyvavimas renginiuose, projektuose ir pan.

68.  Mokinių įgytų gebėjimų patikrinimo formos – įskaita, peržiūra, egzaminas, parodos, konkursai. Mokinių įgytų gebėjimų patikrinimas vyksta pagal mokyklos nustatytą tvarką ir kriterijus.

69.  Asmeniui, baigusiam Programą, išduodamas pažymėjimas.

 

________________

 

PRITARTA

Radviliškio rajono savivaldybės

tarybos 2015 m. birželio 23 d.

sprendimu Nr. T-54

 

RADVILIŠKIO DAILĖS MOKYKLOS

TIKSLINIO DAILĖS UGDYMO PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Švietimo teikėjas– Radviliškio dailės mokykla.

2.  Mokyklos teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

3.  Mokyklos buveinės adresas – Kęstučio g. 8, 82122 Radviliškis.

4.  Mokyklos grupė ir tipas – neformaliojo vaikų švietimo mokykla ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykla.

5.  Tikslinio dailės ugdymo programą (toliau – Programa) rengė Radviliškio dailės mokyklos direktoriaus 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-8 paskirta darbo grupė:

5.1.    Dalia Labanauskienė, mokyklos direktorė (III vadybinė kvalifikacinė kategorija);

5.2.    Neringa Kestenienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui;

5.3.    Darius Kazokas, dailės mokytojas metodininkas.

6.    Programa parengta vadovaujantis Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1214 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. Isak-991 „Dėl bendrųjų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

7.    Programos paskirtis – užtikrinti tikslinio dailės ugdymo programos kokybę.

8.    Programa skirta mokiniams, baigusiems pagrindinio dailės formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą ir siekiantiems tobulinti įgytus gebėjimus bei rengtis dailės krypties studijoms.

9.  Programos trukmė – 1–3 metai.

10.  Vidutinis mokinių skaičius grupėje – 10.

11.  Įgyvendinant programą mokoma(-si) grupėse ir pogrupiuose.

12.  Ugdymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į mokinių amžiaus raidos ypatumus, asmeninius gebėjimus ir poreikius.

13.  Atsižvelgiant į mokinio mokymosi pasiekimus ir gebėjimus, gali būti koreguojama ugdymosi pagal Programą trukmė ir ugdymo turinys.

 

14.  Programa, atsižvelgiant į mokyklos turimas lėšas ir kitas galimybes, gali būti įgyvendinama kūrybinių stovyklų, plenerų, projektų, konkursų pažintinės-edukacinės veiklos ir pan. metu.

15.  Programai įgyvendinti rekomenduojama mokymosi aplinka ir mokymosi priemonės:

15.1.  dailės dalykams pritaikytos klasės su molbertais, stovais, stalais, specialiu apšvietimu ir įranga – keramikos degimo krosnimi, grafikos spausdinimo staklėmis ir kt.;

15.2.  kompiuterinė, demonstracinė įranga;

15.3.  vaizdinė, informacinė ir metodinė medžiaga bei priemonės;

15.4.  mokinių darbams eksponuoti pritaikytos erdvės su ekspozicine įranga.

 

II SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA

 

16.     Programos tikslas – nuosekliai ir sistemiškai plėtoti dailės srities žinias, gebėjimus, įgūdžius, ugdyti kultūrinį sąmoningumą, tobulinti bendrąsias ir dalykines dailės kompetencijas, tenkinti dailės pažinimo ir individualios kūrybos poreikius.

17.     Programos uždaviniai:

17.1.  stiprinti įgytus kūrybinius ir meninės raiškos gebėjimus;

17.2.  tobulinti gebėjimą orientuotis kultūrinėje erdvėje ir savarankiškai vertinti tradicinės dailės ir šiuolaikinių vizualinių menų raidos tendencijas;

17.3.  padėti mokiniui atrasti labiausiai tinkamą jo gebėjimams dailės sritį, pasirinkti tolimesnių studijų kryptį;

17.4.  ugdyti asmenybę, kuriai menas taptų svarbia gyvenimo dalimi, estetinių išgyvenimų šaltiniu.

18.     Programą sudaro ugdymo turinio branduolio dalykai (privalomi) ir pasirenkamieji dalykai (neprivalomi).

19.     Ugdymo turinio branduolį sudaro šie dalykai:

19.1.  piešimas – 2 valandos per savaitę;

19.2.  kompozicija – 2–3 valandos per savaitę.

20.     Pasirenkamuosius dalykus, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir turimus mokyklos išteklius, siūlo mokykla, jais gali būti visos klasikinės ir šiuolaikinės dailės šakos. Pasirenkamųjų dalykų mokymuisi skiriamos 1–2 valandos per savaitę.

21.     Pasirenkamieji dalykai: spalvinė raiška (tapyba), skulptūra (keramika), dailėtyra ir kt.

 

III SKYRIUS

PIEŠIMAS

 

22.     Piešimo dalyko paskirtis –tobulinti tikrovės formų perteikimo bei studijavimo (tūris, forma, proporcijos, struktūra, šviesa, šešėlis ir pan.) įgūdžius, apimant studijinį (struktūrinis, analitinis, konstruktyvinis, kompozicinis, it kt.), eskizinį bei interpretacinį piešinį, gilinantis į sudėtingesnių piešimo technikos būdų ypatumus.

23.     Piešimo dalyko tikslas – padėti plėtoti piešimo kompetenciją pagal individualius poreikius, ugdant savarankiško piešimo gebėjimus ir įgūdžius, naudojantis įvairiomis piešimo priemonėmis ir technikomis bei aktyviai dalyvaujant asmeninėje kūrybinėje ir kultūrinėje veikloje.

24.     Uždaviniai:

24.1.  tobulinti žmogaus ir jo aplinkos vaizdavimo įgūdžius;

24.2.  tobulinti formos ir turinio raišką;

24.3.  ugdyti erdvės iliuzijos vaizdavimo įgūdžius;

24.4.  siekti naudojamų medžiagų, technikų bei stilistinių priemonių vienovės.

25.     Piešimo veiklos sritys:

25.1.  piešimo objektų studijavimas, fiksavimas, analizavimas;

25.2.  kūrybiškumo, meniškumo ir individualaus požiūrio ugdymas.

26.     Piešimo mokymas:

26.1.  mokymosi trukmė – 1–3 metai;

26.2.  mokomasi 2 valandas per savaitę;

26.3.  mokomasi grupėje;

26.4.  užsiėmimai vyksta klasėje, gamtoje, muziejuose, galerijose ir kt.;

26.5.  mokoma individualizuotai, lanksčiai pritaikant piešimo užduotis, laiduojančias mokinių gebėjimų plėtotę. Siekiama ugdyti pastabumą, nestandartišką analitinį – kūrybinį mąstymą;

26.6.  pamokų metu derinamas teorinių žinių įsisavinimas su praktinių įgūdžių formavimu;

26.7.  taikomi metodai – stebėjimas, fiksavimas, analizavimas, interpretavimas, vertinimas, aptarimas;

26.8.  naudojamos šios mokymo priemonės: molbertai, modeliai, piešimo priemonės.

27.     Mokinių pasiekimai:

 

Nuostatos: siekti nuosekliai tobulinti piešimo priemonių ir technikų įvaldymą bei jas savitai panaudoti. Tyrinėti, analizuoti natūrą ir žvelgti į ją piešėjo akimis. Siekti įsitraukti į piešimo procesą ir juo mėgautis. Pasitikėti savo gebėjimais. Vizualizuoti savo mintis ir idėjas piešiant.

1.  Veiklos sritis – piešimo objektų studijavimas, fiksavimas, analizavimas.

Esminis gebėjimas: nuosekliai ir kūrybiškai gilinti supančios aplinkos atvaizdavimo (piešimo iš natūros) įgūdžius.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Savarankiškai parinkti vizualines piešimo išraiškos priemones vaizduojant pasirinktus objektus bei pateiktas akademinio piešimo užduotis

1.1.1. Tikslingai ir savarankiškai parinkti stilistiką ir vaizdavimo būdą;

1.1.2. interpretuoti piešiamus aplinkos objektus;

1.1.3. numatyti piešimo užduočių ir idėjų įgyvendinimo etapus;

1.1.4. naudoti įvairius žinių šaltinius nuomonei pagrįsti.

1.2. Demonstruoti individualius piešimo technikos įgūdžius atliekant užduotis

1.2.1. Pritaikyti įvaldytas įvairias piešimo technikas ir priemones kūrybinėse užduotyse;

1.2.2. atlikti akademinio piešimo užduotis, taikant piešimo technikas, pastebint ir fiksuojant objektų skirtumus.

1.3. Gebėti kūrybiškai analizuoti piešinius

 

1.3.1. Atpažinti pagrindinius komponavimo dėsnius piešiniuose;

1.3.2. nurodyti realistinio piešinio ir abstraktaus vaizdavimo būdų skirtumus;

1.3.3. argumentuotai pateikti išvadas apie piešinio technikos pasirinkimo būdus ir naudotas priemones idėjai išreikšti.

2.      Veiklos sritis – kūrybiškumo, meniškumo ir individualaus požiūrio ugdymas.

Esminis gebėjimas: kūrybiškai perteikti natūrą, tikslingai rinktis piešimo būdus, plastines priemones ir technikas.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Tikslingai rinktis ir kūrybiškai naudoti piešimo priemones bei technikas

2.1.1. Pasirinkti piešimo priemones ir technikas individualiam sumanymui perteikti;

 

2.1.2. naudoti eksperimentines piešimo technikas ir piešinio formavimo būdus;

 

2.1.3. Siekti individualumo formuojant piešimo braižą.

2.2. Kūrybiškai perteikti ir interpretuoti fiksuojamą medžiagą savo darbuose

2.2.1. Pritaikyti įvaldytas piešimo technikas ir priemones kūrybiniame piešime;

2.2.2. kūrybiškai perteikti idėjas tinkamai pasirenkant piešimo plastinės kalbos priemones piešinio idėjai perteikti;

2.2.3. interpretuoti fiksuojamą medžiagą, taikant žinomus interpretavimo būdus.

2.3. Rodyti kūrybinę iniciatyvą, dalyvauti olimpiadose, parodose, projektuose, tinkamai eksponuoti savo piešinius

2.3.1. Kelti individualius tikslus rodyti kūrybinę iniciatyvą, savarankiškai piešti:

2.3.2. realizuotas idėjas pristatyti parodose tinkamai parengiant kūrinio metriką, ekspoziciją.

 

28.     Piešimo turinys:

28.1.  piešimo objektų studijavimas, fiksavimas, analizavimas. Analizuojama ir studijuojama žmogaus aplinka. Studijuojamas interjeras, eksterjeras, miesto architektūrinės-urbanistinės aplinkos struktūra. Kuriamos erdvinės, panoraminės, aliuzinės, perspektyvinės, asociatyvios, originalios miesto visumos vaizdo interpretacijos, žmogaus portreto-figūros emocinis santykis kompozicinėje erdvėje;

28.2.  kūrybiškumo, meniškumo ir individualaus požiūrio ugdymas. Skatinama kūrybiškai naudotis piešimo plastinės ir techninės kalbos priemonėmis, eksperimentuojant reikšti kūrybines idėjas. Tobulinami savarankiško piešimo įgūdžiai, individuali meninė raiška. Dalyvaujama pleneruose, edukacinėse programose, konkursuose, olimpiadose. Diskutuojama apie savo ir kitų kūrėjų piešinius, analizuojama ir vertinama piešinių reikšmė, kokybiniais aspektais, estetinė vertė sociokultūrinėje aplinkoje.

 

IV SKYRIUS

KOMPOZICIJA

 

29.  Kompozicijos paskirtis – plėtoti ir turtinti mokinių gebėjimus ir žinias meno kūrimo kompozicijos srityje, ugdyti jausmų išraišką per meninę kūrybą, kultūrą, saviraiškos poreikius ir gabumus ir kryptingai rengtis tolesnėms studijoms, kūrybiniam darbui, individualumo skleidimui.

30.  Kompozicijos tikslas – įgytų plokštuminės ir erdvinės (dvimatės ir trimatės) kompozicijos žinių ir įgūdžių taikymas, kuriant grafines, spalvines kompozicijas plokštumoje ir erdvėje iš įvairių tradicinių ir netradicinių medžiagų, plėtojant įvairių meninių raiškos priemonių taikymą praktinėje kūrybinėje veikloje, atitinkantį šiuolaikinį mokslo, technologijų ir kultūros lygį.

31.     Kompozicijos mokymo uždaviniai:

31.1.  siekti kompozicijos raiškos priemonių, plastikos, medžiagos, technikos, tikslingumo idėjos įgyvendinimui;

31.2.  plėtoti kūrybinius ir teorinius grafinės, spalvinės, plokštuminės ir erdvinės kompozicijos gebėjimus;

31.3.  tobulinti atskirų dailės šakų meninio vaizdo kūrimo principus;

31.4.  nuosekliai lavinti individualią meninę raišką, gebėjimus pasirinkti ir taikyti plastinės raiškos priemones;

31.5.  plėtoti gebėjimus analizuoti ir kūrybiškai interpretuoti praeities ir dabarties dailės reiškinius, ieškant savo kompozicinių idėjų originalios meninės išraiškos;

31.6.  formuoti vizualinę pasaulėžiūrą, suvokiant, analizuojant, vertinant, interpretuojant vizualumą, savo ir kitų kūrybos procesą bei rezultatus;

31.7.  ugdyti kūrybiškumą bei individualų išraiškos stilių.

32.     Dalykas apima klasikinių ir šiuolaikinių dailės šakų kompoziciją.

33.     Kompozicijos veiklos sritys:

33.1.  formaliųjų komponavimo pagrindų gilinimas;

33.2.  pasirinktos dailės šakos kūrybinių principų tobulinimas, individualių raiškos formų paieškos;

33.3.  kompozicijos reiškinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

34.     Kompozicijos mokymas:

34.1.  mokymosi trukmė – 1–3 metai;

34.2.  mokomasi 2–3 valandas per savaitę;

34.3.  mokomasi grupėje arba pogrupyje;

34.4.  teorija derinama su praktinių įgūdžių formavimu. Mokoma individualizuotai, lanksčiai pritaikant užduotis, laiduojančias mokinio gebėjimų plėtotę;

34.5.  užsiėmimai organizuojami klasėse, gamtoje, muziejuose, galerijose ir kt.;

34.6.  taikomi metodai – stebėjimas, fiksavimas, analizavimas, interpretavimas, vertinimas, aptarimas;

34.7.  naudojamos šios mokymo priemonės: kompiuterinė, demonstracinė įranga, vaizdinė, informacinė ir metodinė medžiaga bei priemonės.

35.     Mokinių pasiekimai:

 

Nuostatos: Tobulinti komponavimo kūrybinius gebėjimus bei praktinius įgūdžius. Tikslingai pažinti, pasirinkti ir taikyti praktikoje medžiagas, darbo priemones, technikas ir technologijas. Norėti realizuotis kūrybinėje veikloje ir rasti jai vietos savo asmeniniame gyvenime.

1.  Veiklos sritis – formaliųjų komponavimo pagrindų gilinimas.

Esminis gebėjimas: išradingai naudoti įvairius komponavimo elementus bei medžiagas, derinant kūrinio idėją, formą ir funkciją, atpažinti jų derinius dailės kūrinių kompozicijose.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Įgyvendinti kompozicijos idėją, panaudojant tinkamas priemones, medžiagas, atlikimo būdus ir technologinius procesus

1.1.1. Pasirinkti atlikimo būdus ir raiškos priemones ir savarankiškai suplanuoti idėjos įgyvendinimo etapus;

1.1.2. tikslingai pasirinkti įvairius motyvo stilizavimo ir abstrahavimo būdus, siekiant meniškumo, originalumo ir emocinės išraiškos;

1.1.3. harmoningai derinti medžiagą, formą ir funkciją, atsižvelgiant į spalvinių ar erdvinių formų sąveiką ir proporcijas;

1.1.4. naudoti tradicines ir netradicines medžiagas meninei idėjai išreikšti.

1.2. Gebėti kurti skirtingo pobūdžio kompozicijas

1.2.1. Išmanyti grafinės, spalvinės, plokštuminės bei erdvinės kompozicijos kūrimo principus;

1.2.2. savarankiškai ir tikslingai pasirinkę vizualinę idėją iš įvairių šaltinių ir aplinkos kuria skirtingo pobūdžio kompozicijas.

2.  Veiklos sritis – pasirinktos dailės šakos kūrybinių principų tobulinimas, individualios raiškos formų paieškos.

Esminis gebėjimas: realizuoti kūrybinius poreikius, įgyvendinti idėjas, tikslingai panaudojant kompozicines raiškos priemones, medžiagas bei technikas.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Tikslingai naudoti kompozicijos teorijos žinias ir įgytus praktinius įgūdžius, pasirinktos dailės srities kūriniui sukurti

2.1.1. Pasirinktos dailės šakos techninių ir plastinės raiškos savybių, jų panaudojimo galimybių bei būdų taikymas;

2.1.2. žinoti pasirinktos dailės šakos plastinės kalbos istorinę raidą;

2.1.3. analizuoti pasirinktos dailės šakos kompozicinę specifiką;

2.1.4. tikslingai taikyti klasikines bei eksperimentines technikas.

2.2. Vizualiai reikšti asmenines menines idėjas, ieškoti individualių raiškos formų

2.2.1. Savarankiškai pasirinkti ir siūlyti originalių idėjų savo kūrybai ir jas pagrįsti;

2.2.2. derinti tradicines ir netradicines meninės išraiškos priemones;

2.2.3. atskleisti klasikinės, modernizmo, postmodernizmo plastinės kalbos savybes.

3.  Veiklos sritis – kompozicijos reiškinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje

Esminis gebėjimas: realizuoti kūrybinius poreikius ir meninius bei estetinius gebėjimus aktyviai dalyvaujant socialiniame kultūriniame gyvenime ir organizuojant parodas, dalyvaujant projektuose.

3.1. Nusakyti meninio kūrinio bruožus pagal jo kompozicijos ypatumus, medžiagos, formos, idėjos ir funkcijos santykį;

3.1.1 Atpažinti ir įvardinti tautodailės ir šiuolaikinio meno kūriniuose kompozicijos formų dėsningumus bei kompozicijos raiškos principus;

3.1.2. išanalizuoti stebėtų kūrinių kompoziciją, paaiškinti kūrinio kompozicijos emocinį poveikį.

3.2. Suvokti meno kūrinio galimybes per kompozicinę sandarą;

3.2.1. Paaiškinti meno kūrinio kompozicinę struktūrą ir reikšmę.

3.3. Dalyvauti olimpiadose, konkursuose parodose, projektuose. Pateikti savo idėją ir ją viešai, argumentuotai apginti.

3.3.1. Reikšti kūrybines iniciatyvas, formuoti asmeninius meninius tikslus;

3.3.2. argumentuoti savo ieškojimų pobūdį ir eksperimentinių technikų tikslingumą.

 

36.  Kompozicijos turinys:

36.1.  formaliųjų komponavimo pagrindų gilinimas. Bendrųjų komponavimo principų, kompozicijos raiškos elementų tikslingas taikymas kūrybinėje raiškoje;

36.2.  pasirinktos dailės šakos kūrybinių principų tobulinimas, individualios raiškos formų paieškos. Tobulinami gebėjimai suvokti ir kurti meninį vaizdą, tikslingai pasirenkant individualius raiškos būdus, priemones ir technikas. Naudojamos grafinės, tapybinės priemonės, monotipija, koliažas, grotažas, frotažas, skaitmeninės technologijos, netradicinės medžiagos, žemės, kūno menas ir kt. Gilinamasi į atskirų dailės šakų komponavimo ypatumus, vaizdavimo būdus, technines galimybes. Eksperimentuojant tiriami formos ir medžiagos santykiai. Skatinama ieškoti, įtvirtinti, analizuoti, pagrįsti, vertinti individualias ir grupines raiškos formas;

36.3.  kompozicijos reiškinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Stebėdami ir fiksuodami gamtos motyvus ir žmogaus sukurtus objektus tikslingai pasirenka idėjas ir plastines formas individualiems sumanymams. Aptaria formos, funkcijos ir medžiagos sąveiką, kompozicijos priemonių raišką ir emocinį poveikį. Ugdoma pagarba meninei kultūrai atvirumas naujovėms. Aktyviai dalyvauja socialiniame kultūriniame gyvenime, meninės kūrybos projektuose ir parodose, vertina ir įsivertina savo ir kitų kūrybą.

 

V SKYRIUS

PASIRENKAMIEJI DALYKAI

 

37.  Pasirenkamųjų dalykų paskirtis – remiantis įgyta mokinių patirtimi ir išugdytais gebėjimais, skatinti jų kūrybą, aktyvinant vaizduotę, mąstymą, intuiciją.

38.     Pasirenkamųjų dalykų tikslas – išplėsti kūrybinės raiškos įvairiomis meno priemonėmis, būdais patirtį.

39.  Pasirenkamųjų dalykų uždaviniai:

39.1.  ugdyti dailės gebėjimus, išmėginant įvairias dailės medžiagas, priemones, technikas;

39.2.  lavinti mąstymą, intelektą ir kūrybinį aktyvumą gilinantis į įvairias dailės sritis;

39.3.  suvokti dailės reiškinius, menines idėjas ir kūrybiškai jas taikyti kuriant savo darbus ir projektus.

40.  Pasirenkamųjų dalykų mokymas:

40.1.  mokymosi trukmė 0–3 metai;

40.2.  mokomasi 1–2 valandas per savaitę;

40.3.  mokomasi grupėje;

40.4.  užsiėmimai organizuojami klasėje, gamtoje, muziejuose, galerijose ir kt.;

40.5.  teorija derinama su praktinių įgūdžių formavimu. Mokoma(-si) stebėti, analizuoti, fiksuoti, interpretuoti, suprasti, vertinti;

40.6.  mokoma individualizuotai, lanksčiai pritaikant tapybos užduotis, laiduojančias mokinio gebėjimų plėtotę. Siekiama ugdyti nestandartišką kūrybinį, kritinį mąstymą;

40.7.  taikomi metodai – stebėjimas, fiksavimas, analizavimas, interpretavimas, vertinimas, aptarimas;

40.8.  naudojamos šios mokymo priemonės:

40.8.1.   molbertai, stalai, modeliai;

40.8.2.   grafikos spaustuvė su spausdinimo staklėmis;

40.8.3.   keramikos žiedimo staklės, degimo krosnis;

40.8.4.   kompiuterinė, demonstracinė įranga, vaizdinė, informacinė ir metodinė medžiaga bei priemonės;

40.8.5.   kita konkrečiam dalykui reikalinga speciali įranga.

41.  Pasirenkamieji dalykai: spalvinė raiška (tapyba), skulptūra (keramika), dailėtyra ir kt.

42.  Pasirenkamųjų dalykų turinys:

42.1.  spalvinė raiška (tapyba) apima spalvininkystę, tapybinę plastiką, formos bei erdvės kūrimą spalva, įvairias tapybos technikas ir kt. Gilinamas spalvos pažinimas (atspalviai, plenerinė tapyba, koloritas ir nuotaika, šviesa ir šešėliai ir kt.). Analizuojamos tapybos plastinės ir techninės raiškos priemonės, jų panaudojimo galimybės, spalvinis santykis ir nuotaika. Įvairios nuotaikos, būsenos, idėjos perteikiamos ir interpretuojamos tikslingai pasirinkus spalvinės raiškos priemones;

42.2.  skulptūra (keramika) apima lipdybą, erdvinę plastiką, erdvinės formos kompoziciją, formą erdvėje, mažąją plastiką, skulptūrinį objektą ir kt. Analizuojamas formos ir medžiagos santykis. Formuojamas individualus meniškumo, plastinės interpretacijos vidinis poreikis tikslingam plastinių ir techninių raiškos priemonių panaudojimui vaizduojamojo objekto charakteristikoms ir/ar idėjai atskleisti. Savarankiškai ir tikslingai pasirinkę vizualinę idėją iš įvairių kultūrinių šaltinių ir aplinkos, mokiniai kuria laisvai pasirinktą kūrinį: dekoratyvų ar funkcionalų tam tikros paskirties indą, skulptūrą, reljefą ar pano. Skatinama naudoti tradicinius ir netradicinius erdvinės raiškos būdus (gyvoji, kinetinė, abstrakčioji skulptūra, objektai, instaliacijos ir kt.);

42.3.  dailėtyra apima vizualinių reiškinių analizavimą ir interpretavimą. Skatinamas domėjimasis šiuolaikiniais dailės procesais, analitinis ir kontekstualus jų vertinimas, gretinimas su asmeniniais kūrybiniais siekiais. Dailės kūriniai bei reiškiniai analizuojami epochos, stiliaus, individualaus braižo ir kitais požiūriais. Vertinami laiko, vietos, kultūros, menininko pasaulėžiūros ir socialiniai aspektai meninėje kūryboje. Skatinama reflektuoti aplankytas dailės parodas ir meno akcijas;

42.4.  tekstilė apima audimo ant rėmo (gobeleno), audimo nytinėmis staklėmis pagrindus, tapybą ant šilko, medžiagos marginimo (batikos) pagrindus, veltinio pagrindus. Skatinama praplėsti įvairių meninių raiškos priemonių taikymo galimybę praktinėje kūrybinėje veikloje, plėtotjant ir turtinant mokinių gebėjimus ir žinias, domėjimąsi tradicine ir šiuolaikine tekstile ir jos technologijomis. Remdamiesi įvairiais įkvėpimo šaltiniais (kultūros paveldu, asmeniniais išgyvenimais, aplinkos ir gyvenimo vaizdais, kt.) pasirinkę vizualinę idėją, ją įgyvendina jau išmoktomis technikomis.

 

VI SKYRIUS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

43.  Pasiekimų ir pažangos vertinimas yra grindžiamas individualios pažangos vertinimo principu, lyginami mokinio pasiekimai su ankstesniais.

44.  Mokinių ugdymo pažangai vertinti taikomi ir derinami šie vertinimo metodai: formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis.

45.  Formuojamasis vertinimas atliekamas žodžiu, komentaru nuolat bendradarbiaujant mokiniui ir mokytojui ir nesiejamas su pažymiu, siekiama pastiprinti daromą pažangą, numatyti perspektyvą, skatinti mokinį analizuoti savo pasiekimus ir kelti meninio ugdymosi motyvaciją.

46.  Diagnostinis vertinimas taikomas, siekiant išsiaiškinti mokinio tam tikro ugdymosi laikotarpio pasiekimus ir pažangą. Vertinami mokinių ugdymo pasiekimai, kūrybinis rezultatas pagal mokyklos nustatytą tvarką ir kriterijus.

47.  Apibendrinamasis vertinimas taikomas baigus pusmetį, ugdymo metus ir baigus visą programą.

48.  Gali būti taikomas kaupiamasis vertinimas, kai orientuojantis į ugdymosi laikotarpio pradžioje numatytus ugdymo(-si) tikslus, apibendrinami diagnostinio vertinimo rezultatai, mokinio pasirengimas ugdomajai veiklai, aktyvumas, reflektavimas, savarankiškumas, dalyvavimas renginiuose, projektuose ir pan.

49.  Mokinių įgytų gebėjimų patikrinimo formos –įskaitos, peržiūros, parodos, konkursai.

50.  Mokinių įgytų gebėjimų patikrinimas vyksta pagal mokyklos nustatytą tvarką ir kriterijus.

51.  Asmeniui, baigusiam Programą, išduodama Radviliškio dailės mokyklos pažyma.

 

______________________

 

PRITARTA

Radviliškio rajono savivaldybės

tarybos 2015 m. birželio 23 d.

sprendimu Nr. T-54

 

RADVILIŠKIO MUZIKOS MOKYKLOS

PRADINIO MUZIKINIO FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIO UGDYMO PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.    Švietimo teikėjas – Radviliškio muzikos mokykla.

2.    Mokyklos teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

3.    Mokyklos buveinės adresas – Žalgirio g. 10, 82180 Radviliškis.

4.    Mokyklos grupė ir tipas – neformaliojo vaikų švietimo mokykla ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykla.

5.    Pradinio muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą (toliau – Programa) rengė Ernesta Linkevičienė, mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai einanti direktoriaus pareigas (III vadybinė kvalifikacinė kategorija).

6.    Programa parengta vadovaujantis:

6.1. Rekomendacijomis dėl meninio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo ir Pradinio, muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programa, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 27 d. įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl meninio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo patvirtinimo“;

6.2. Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1214 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. Isak-991 „Dėl bendrųjų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

7.    Programos paskirtis – užtikrinti pradinio muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo kokybę.

8.    Programos trukmė – 4 metai.

9.    Vidutinis mokinių skaičius grupėje – 10.

10.  Ugdymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į mokinių amžiaus raidos ypatumus, asmeninius gebėjimus ir poreikius.

11.  Atsižvelgiant į mokinio mokymosi pasiekimus ir gebėjimus, gali būti koreguojama ugdymosi pagal Programą trukmė ir ugdymo turinys.

12.  Programa, atsižvelgiant į mokyklos turimas lėšas ir kitas galimybes, gali būti įgyvendinama kūrybinių stovyklų, projektų, konkursų pažintinės-edukacinės veiklos ir pan. metu.

13.  Programai įgyvendinti rekomenduojama mokymosi aplinka ir mokymosi priemonės:

13.1.  mokinio pasirinktas muzikos instrumentas, fortepijonas arba pianinas, garso klausymosi įranga, metronomas, kompiuteris su interneto prieiga;

13.2.  grupinių užsiėmimų patalpose – fortepijonas ar pianinas, lenta (interaktyvi lenta, vaizdo projektorius), garso klausymosi įranga;

13.3.  pageidautina informacinių technologijų klasė su interneto prieiga, programine bei garso įrašymo ir transliavimo įranga.

 

II SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA IR DERMĖ SU KITOMIS MUZIKINIO UGDYMO PROGRAMOMIS

 

14.  Programos tikslas – suteikti mokiniui pradines muzikos žinias, muzikavimo gebėjimus ir įgūdžius ir bendrųjų ir dalykinių muzikinių kompetencijų.

15.  Programos uždaviniai:

15.1. plėtoti mokinių meninius ir kūrybinius gebėjimus;

15.2.  sudaryti mokiniams galimybę rinktis savo poreikius, gebėjimus atitinkančias muzikinio ugdymo formas;

15.3.  formuoti muzikos atlikimo įgūdžius ir gebėjimą naudotis muzikos kalbos priemonėmis;

15.4.  tenkinti pažinimo ir individualios muzikinės raiškos poreikius, ugdyti muzikalumą.

16.  Programos branduolį sudaro šie dalykai:

16.1.  muzikavimas;

16.2.  solfedžio;

16.3.  ansamblis arba antrasis muzikos instrumentas arba choras, kuriuos siūlo mokykla, atsižvelgdama į muzikavimo dalyko turinį.

17.  Mokiniui privalomi yra trys branduolio dalykai. Pasirenkamieji dalykai yra neprivalomi (orkestras, choras, vokalinis, fortepijoninis, instrumentinis ansamblis, antrasis muzikos instrumentas ir kt.) siūlomi mokyklos, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir mokyklos galimybes.

18.  Siekiant Programos dermės su kitomis muzikos krypties programomis, programos trukmė, dalyvių amžius, rengimo principai ir uždaviniai, struktūra, mokymosi formos, muzikos instrumentų sąrašas, branduolio dalykų uždaviniai, veiklos sritys, mokinių pasiekimai siejami su specializuoto ugdymo krypties programa (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programa), profesinės linkmės muzikinio ugdymo moduliu, pradinio ugdymo muzikos dalyko bendrąja programa. Programą baigusiems mokiniams rekomenduojama muzikinį ugdymą tęsti, renkantis pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, kitą muzikinio neformaliojo vaikų švietimo programą, profesinės linkmės muzikinio ugdymo modulį, specializuoto ugdymo krypties programą (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą).

 

III SKYRIUS

MUZIKAVIMAS

 

19.     Muzikavimo paskirtis – suteikti mokiniui pasirinkto vokalinio arba instrumentinio muzikavimo pradmenis.

20.     Muzikavimo tikslas – puoselėjant individualumą ir prigimtines galias, padėti mokiniams įgyti vokalinio arba instrumentinio muzikavimo žinių ir įgūdžių, kurių reikia kūrybiškumui atsiskleisti.

21.     Muzikavimo uždaviniai:

21.1.  atskleisti muzikinius gebėjimus, puoselėjant prigimtinį vaiko muzikalumą;

21.2.  formuoti taisyklingo instrumento valdymo ir laikysenos įgūdžius;

21.3.  pažinti muzikinės kalbos priemones;

21.4.  skatinti emocinius, kūrybinius išgyvenimus, improvizacinius gebėjimus ir aktyvų dalyvavimą muzikinėje veikloje.

22.    Muzikavimą sudaro trys veiklos sritys:

22.1. muzikavimo atlikimo įgūdžių įvaldymas;

22.2. muzikos kūrinių interpretavimas;

22.3. muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

23.     Muzikavimo mokymo trukmė – 4 metai.

24.     Siūloma muzikuoti dainuojant arba vienu iš šių muzikos instrumentų:

24.1.  fortepijonu;

24.2.  styginiu instrumentu: smuiku, gitara, violončele, kontrabosu;

24.3.  akordeonu;

24.4.  liaudies instrumentu: kanklėmis, birbyne, lumzdeliu ir kt.;

24.5.  mediniu pučiamuoju instrumentu: klarnetu, saksofonu, fleita, obojumi ir kt.;

24.6.  variniu pučiamuoju instrumentu: trimitu, valtorna, baritonu, tenoru, tūba, eufonija ir kt.;

24.7.  mušamuoju instrumentu;

24.8.  elektroniniu instrumentu.

25.     Muzikavimo mokymas:

25.1.  muzikavimo pamokos yra individualios;

25.2.  pirmaisiais muzikavimo metais mokymui skiriama 1 val., nuo antrųjų mokymosi metų – 2 val. per savaitę;

25.3.  muzikuoti pučiamuoju instrumentu rekomenduojama pradėti nuo išilginės fleitos ir, atsižvelgiant į mokinio brandą, pereiti prie pasirinkto pučiamojo muzikos instrumento;

25.4.  muzikavimas, pasirinkus chorinį dainavimą, vyksta mokantis grupėje. Tam skiriama po 2 val. per savaitę ir 2 val. per savaitę skiriamos jungtiniam jaunučių chorui;

25.5.  muzikavimui mokyti (išskyrus muzikavimą fortepijonu ir akordeonu) skiriama 0,5 val. per savaitę koncertmeisteriui.

26.     Mokinių pasiekimai:

 

1. Veiklos sritis – muzikos atlikimo įgūdžių įvaldymas.

Nuostata – įgyti pradinius muzikavimo įgūdžius.

Esminis gebėjimas – perskaityti ir teisingai atlikti muzikinį tekstą.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Pažinti muzikinį raštą ir galėti jį perskaityti, naudojant muzikos instrumentą arba dainuojant.

1.1.1. Pažinti natas, žinoti jų pavadinimus;

1.1.2. žinoti garsų ar pauzių trukmę;

1.1.3. žinoti pagrindinius dinamikos ženklus.

1.2. Taisyklingai sėdint/stovint, išgauti kokybišką garsą.

1.2.1. Žinoti taisyklingos sėdėsenos/laikysenos reikalavimus;

1.2.2. nusakyti ir pademonstruoti taisyklingo garso išgavimo principus ar kvėpavimo elementus, pirštuotę;

1.2.3. įvardinti muzikos instrumento priežiūros reikalavimus.

2. Veiklos sritis – muzikos kūrinių interpretavimas.

Nuostata – suprasti ir išraiškingai atlikti muzikinį tekstą.

Esminis gebėjimas – muzikinės veiklos metu taikyti išraiškos priemones muzikos kūrinio atskleidimui.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Atlikti skirtingo charakterio nesudėtingos faktūros kūrinius, perteikiant jų emocijas, charakterį, nuotaiką.

2.1.1. Paaiškinti kūrinio struktūrinius elementus (motyvas, frazė, sakinys), formą ir naudojamus interpretacijos ženklus.

 

2.2. Atliekant kūrinius laikytis tempo, dinamikos, artikuliacijos nuorodų.

2.2.1. Įvardyti kūrinyje panaudotus tempo, dinamikos, artikuliacijos ženklus;

2.2.2. paaiškinti kūrinyje esančių išraiškos priemonių atlikimo ypatumus.

2. 3. Veiklos sritis – muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

Nuostata – dalyvauti klasės, mokyklos koncertuose ir kituose renginiuose.

Esminis gebėjimas – atlikti nesudėtingą programą klausytojams.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1. Dalyvauti mokyklos koncertuose ir kituose kultūriniuose muzikiniuose renginiuose, festivaliuose bei konkursuose.

 

3.1.1. Atlikti pasirinktą ar numatytą koncertinį numerį klasės ar mokyklos koncerte;

3.1.2. Mokytis sceninės kultūros, skirti dėmesio aprangai ir elgsenai scenoje;

3.1.3. Mokytis susikaupti, nesijaudinti pamokoje ir pasirodymo metu.

3.2. Taikant sutartus kriterijus, įvertinti savo ir kitų pasirodymus.

3.2.1. Įvardyti kūrinio atlikimo vertinimo kriterijus;

3.2.2. sugebėti apibūdinti ir vertinti savo ir klasės draugų grojimą (išskiriant teigiamas ir neigiamas atlikimo puses).

 

27.     Muzikavimo turinio apimtis:

27.1.  muzikos kūrinių atlikimo technikos lavinimo pratybos – instrumento ir pagrindinių garso išgavimo būdų pažinimas, taisyklinga laikysena, judesių koordinavimas, kvėpavimas, intonavimas, ritminis tikslumas;

27.2.  muzikos kūrinių interpretavimas – nesudėtingų muzikos kūrinių formų pagrindinių sintaksinių elementų, nuotaikos, dinaminio plano apibūdinimas ir atlikimas;

27.3.  muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje – kūrinių viešas atlikimas ir įsivertinimas, sceninės patirties pradmenys;

27.4.  kūrinių skaičius per mokymosi metus:

 

Muzikos instrumentas

Mokymosi

metai

Kūrinių skaičius per mokymosi metus

Stambios

formos

kūriniai

 

Polifoniniai

kūriniai

Pjesės,

dainos

Etiudai,

vokalizai

Fortepijonas

1

–

–

8–12

4–6

2–4

1–3

1–3

4–8

4–6

Styginiai instrumentai

1

–

–

8–12

4–6

2–4

1–3

–

4–6

4–6

Liaudies instrumentai

1

–

–

8–12

4–6

2–4

1–3

–

4–6

4–6

Pučiamieji instrumentai

1

–

–

8–12

4–6

2–4

1–3

–

4–6

4–6

Akordeonas

1

–

–

8–12

4–6

2–4

1–3

1–2

4–6

4–6

Solinis dainavimas

1

–

–

8–12

4–6

2–4

1–3

1–2

4–6

4–6

Chorinis dainavimas

1

–

–

8–12

4–6

2–4

1–3

1–2

4–6

4–6

 

IV SKYRIUS

SOLFEDŽIO

 

28.     Solfedžio paskirtis – sudaryti palankias sąlygas sistemiškai plėtoti mokinio  prigimtinius bendruosius muzikinius gebėjimus, suteikti bendrųjų ir muzikinių kompetencijų.

29.     Solfedžio tikslas – lavinti prigimtinius bendruosius muzikinius gebėjimus – ritmo, dermės, intonavimo pojūtį, klausą, muzikinę atmintį, padėti įgyti pradinį muzikinį raštingumą.

30.     Solfedžio uždaviniai:

30.1.  formuoti intonavimo įgūdžius;

30.2.  lavinti metrinės pulsacijos bei ritmikos santykio pojūtį ir suvokimą;

30.3.  išmokti pagrindinius muzikinio rašto elementus ir gebėti juos pritaikyti, užrašant iš klausos žinomą ar savo sukurtą muzikos melodiją;

30.4.  žadinti domėjimąsi muzika bei kitomis kultūros formomis, ugdant mokinių muzikinį skonį, skatinant mąstymą ir emocijas.

31.     Solfedžio sudaro trys veiklos sritys:

31.1.  intonavimas;

31.2.  ritmavimas;

31.3.  muzikos tekstų klausymasis, atpažinimas ir užrašymas.

32.     Solfedžio mokymo trukmė – 4 metai.

33.     Solfedžio mokymas:

33.1.  solfedžio pamokos vyksta mokantis grupėje;

33.2.  mokymui skiriamos 2 val. per savaitę;

33.3.  siūloma pamokose naudoti informacines technologijas.

34.     Mokinių pasiekimai:

 

1. Veiklos sritis – intonavimas.

Nuostata – intonuoti atliekamą muziką.

Esminis gebėjimas – intonuoti melodijas mažoro ir minoro natūraliose dermėse.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Formuoti taisyklingą laikyseną, kvėpavimo ir garso tikslumo įgūdžius.

1.1.1. Taisyklingai kvėpuoti, tarti skiemenis, žinoti taisyklingos laikysenos reikalavimus;

1.1.2. suprasti „intonavimo“ bei „derėjimo“ terminus.

1.2. Tiksliai ir išraiškingai solfedžiuoti vienbalses melodijas.

1.2.1. Solfedžiuojant diriguoti arba pulsuoti;

1.2.2. Išlaikyti pasirinktą tempą.

1.3. Dainuoti mažoro ir minoro dermes skirtingose tonacijose.

1.3.1. Apibūdinti mažoro ir minoro dermes, išvardinti pastovius ir nepastovius dermės laipsnius;

1.3.2. gebėti sudaryti T, S, D nuo garso arba tonacijoje.

2.Veiklos sritis – ritmavimas.

Nuostata – siekti ritmavimo tikslumo, suprasti šio tikslumo svarbą muzikoje.

Esminis gebėjimas – atpažinti bei atlikti įvairius ritminius darinius.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Atpažinti garsų trukmes.

2.1.1. Žinoti natų ir pauzių trukmes;

2.1.2. vartoti „garsų trukmės“ ir „taktavimo“ sąvokas.

2.2. Perskaityti ir atlikti ritminius darinius.

2.2.1. Išlaikyti pasirinktą tempą.

2.3. Sukurti ir atlikti paprastus ar sudėtingesnius ritmo darinius.

2.3.1. Sukurti ir atlikti ritmo motyvus ir sakinius.

3. Veiklos sritis – muzikos teksto klausymasis, atpažinimas ir užrašymas.

Nuostata – pritaikyti teorines muzikos žinias.

Esminis gebėjimas – klausa atpažinti, apibūdinti ir užrašyti skambantį muzikinį tekstą.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1. Klausa atpažinti ir apibūdinti klausomų muzikos tekstų savybes.

 

 

3.1.1. Įvardyti muzikos teksto metrą, dermę;

3.1.2. naudojantis muzikiniais terminais ir sąvokomis,

apibūdinti klausomą kūrinį;

3.1.3. Nustatyti ir įvardyti girdėto kūrinio žanrą, atlikėjus.

3.2. Klausa atpažinti ir užrašyti girdėtą arba sukurtą vienbalsę melodiją ir ritmą.

3.2.1. Naudoti muzikos užrašymo ženklus ir galėti paaiškinti jų reikšmes;

3.2.2. skirti dermės laipsnius ir apibūdinti melodinę liniją ir ritminį piešinį.

 

35.    Solfedžio turinio apimtis:

35.1. intonavimas ir solfedžiavimas:

35.1.1.   vienbalsių melodijų, liaudies ir autorinių dainų dainavimas;

35.1.2.   dermės laipsnių intonavimas, mažorinių ir minorinių gamų dainavimas iki 3 ženklų;

35.1.3.   natų skaitymas smuiko (a–f2) ir boso raktuose;

35.1.4.   harmoniniai ir melodiniai intervalai dermėje nuo 1 iki 8 gr.;

35.1.5.   kvintakordų T, S, D sudarymas ir dainavimas dermėje;

35.2.      ritmavimas:

35.2.1.   natos ir pauzės (perskaito ir atlieka);

35.2.2.   paprastieji metrai, ritmo ostinato melodijai, prieštaktis ir užtaktis, sinkopė, ritminis kanonas, naudojama kūno ir instrumentinė perkusija;

35.3.      muzikos tekstų klausymasis, atpažinimas ir užrašymas:

35.3.1.   elementarūs ritminiai ar melodiniai sakinio ar periodo trukmės diktantai paprastuose metruose, tonacijose iki 3 ženklų;

35.3.2.   nesudėtingų melodinių ir ritminių frazių kūrimas ir užrašymas, panaudojant įprastus būdus bei informacines kompiuterines technologijas.

 

V SKYRIUS

ANSAMBLIS

 

36.     Ansamblio paskirtis – ugdyti bendruosius muzikavimo gebėjimus ir suteikti ansamblinio muzikavimo patirtį.

37.     Ansamblio tikslas – puoselėjant individualumą ir prigimtines galias, padėti mokiniams įgyti vokalinio arba instrumentinio muzikavimo ansamblinio muzikavimo žinių ir įgūdžių, kurių reikia atsiskleisti kūrybiškumui ir artistiškumui.

38.     Ansamblio uždaviniai:

38.1.  pažinti ansamblinių kūrinių repertuarą, ugdyti ansamblinio muzikavimo įgūdžius;

38.2.  ugdyti mokinių artistiškumą, kaupti sceninės kultūros patirtį;

38.3.  skatinti mokinius kūrybiškai pritaikyti muzikavimo pamokose įgytas žinias ir gebėjimus;

38.4.  sudaryti galimybes mokinių iniciatyvai ir aktyvumui, pasirenkant ansamblio sudėtį ir repertuarą.

39.     Ansamblio veiklos sritys:

39.1.  ansamblio pojūčio ugdymas;

39.2.  kūrinių interpretavimas ansamblyje;

39.3.  atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.           

40.     Ansamblio mokymosi trukmė – nuo 1 iki 3 metų.

41.     Ansambliai gali būti:

41.1.  tradicinės sudėties (sudaryti iš tos pačios rūšies instrumentų arba balsų):

41.1.1.   vokaliniai ansambliai (2, 3, 4, 6, 8, 12 mokinių);

41.1.2.   kameriniai ansambliai (fortepijonas ir kiti styginiai arba pučiamieji instrumentai (smuikas, violončelė, triūba ir kt.)) (2, 3, 4, 6 mokiniai);

41.1.3.   styginių instrumentų ansambliai (smuikininkų, gitaristų ir kt.);

41.1.4.   pučiamųjų instrumentų ansambliai;

41.1.5.   liaudies instrumentų ansambliai (kanklininkų, birbynininkų);

41.1.6.   akordeonininkų ansamblis;

41.1.7.   mušamųjų instrumentų ansamblis;

41.2.  netradicinės sudėties ansambliai (sudaryti iš skirtingų rūšių instrumentų arba balsų).

42.     Ansamblio mokymas:

42.1.  mokoma nuo antrų mokymo metų, skiriant 1 val. per savaitę;

42.2.  tobulinami mokinių skaitymo iš lapo gebėjimai, ugdomas poreikis savarankiškam individualiam darbui, repetavimui grupėje, komunikavimui ir bendravimui;

42.3.  žadinama mokinio kūrybinė iniciatyva ir vaizduotė, plečiamas muzikinis akiratis;

42.4.  atliekant kūrinius, pagrindinis dėmesys skiriamas teksto skaitymo įgūdžiams, ritminės pulsacijos, intonavimo tikslumo lavinimui ir kūrinių interpretavimui ansamblyje;

42.5.  mokiniai mokomi derinti veiksmus su kitais atlikėjais;

42.6.  mokymui numatomos koncertmeisterio valandos.

43.     Mokinių pasiekimai:

 

1. Veiklos sritis – ansamblio pojūčio ugdymas.

Nuostata – įgyti muzikavimo ansamblyje patirties.

Esminis gebėjimas – sukurti bendrą meninį rezultatą ansamblyje kartu su kitais atlikėjais.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1.                Perteikti muzikos kūrinio nuotaiką.

1.1.1. Apibūdinti kūrinio charakterį, dinamiką.

1.2.                Stilingai atlikti muzikos kūrinį.

1.2.1. Apibūdinti kūrinio tematiką, stiliaus ir žanro ypatumus.

1.3. Derinti savo veiksmus su kitų ansamblio dalyvių veiksmais.

1.3.1. Apibūdinti ir aptarti savo ir kitų atlikėjų interpretaciją.

2. Veiklos sritis – kūrinių interpretavimas ansamblyje.

Nuostata – tobulinti muzikinio bendradarbiavimo gebėjimą.

Esminis gebėjimas – išraiškingai interpretuoti ansamblinės muzikos kūrinius.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Atlikti savo partiją ansamblyje.

2.1.1. Nusakyti kūrinio metrą, tempą;

2.1.2. paaiškinti atlikimo štrichus.

2.2. Raiškiai perteikti kūrinių emocijas.

2.2.1. Žinoti muzikos kalbos elementus.

2.3. Klausyti ir kontroliuoti savo bei kitų atlikimą.

2.3.1. Girdėti kitų ansamblio dalyvių balsus ar instrumentus.

3. Veiklos sritis – muzikinė raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

Nuostata – dalyvauti koncertuose (pasirodymuose) scenoje.

Esminis gebėjimas – atlikti parengtą ansamblio programą koncerte.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1. Scenoje atlikti ansamblio koncertinę programą.

3.1.1. Tinkamai elgtis scenoje;

3.1.2. kokybiškai atlikti savo partiją.

3.2. Dalyvauti muzikiniuose renginiuose.

3.2.1. Gebėti pristatyti ansamblio koncertinę veiklą.

 

44.     Ansamblio turinio apimtis:

44.1.  ansamblio pojūčio lavinimas – sceninės patirties pradmenys, gebėjimas girdėti ir vertinti save ir kitus ansamblio dalyvius;

44.2.  muzikos kūrinių interpretavimas – nesudėtingų muzikos kūrinių formų pagrindinių sintaksinių elementų, nuotaikos, dinaminio plano apibūdinimas ir atlikimas;

44.3.  muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje – kūrinių viešas atlikimas ir įsivertinimas, sceninės patirties pradmenys;

44.4.  kūrinių skaičius per mokymosi metus – 4–6 kūriniai.

 

VI SKYRIUS

ANTRASIS MUZIKOS INSTRUMENTAS

 

45.     Antrojo muzikos instrumento paskirtis – ugdyti bendruosius muzikavimo gebėjimus ir suteikti antrojo muzikos instrumento muzikavimo patirtį.

46.     Antrojo muzikos instrumento tikslas – puoselėjant individualumą ir prigimtines galias, padėti mokiniams įgyti antrojo muzikos instrumento muzikavimo žinių ir įgūdžių.

47.     Antrojo muzikos instrumento uždaviniai:

47.1.  sudaryti galimybes muzikavimą styginiais, liaudies, pučiamaisiais, mušamaisiais instrumentais ar dainavimą pasirinkusiems mokiniams pažinti klavišinius (ar kitus) instrumentus;

47.2.  ugdyti mokinių pradinius grojimo antruoju muzikos instrumentu įgūdžius ir atskleisti jo pritaikymo galimybes;

47.3.  skatinti mokinių iniciatyvą ir kūrybiškumą.

48.     Antrojo muzikos instrumento veiklos sritys:

48.1.  grojimo antruoju muzikos instrumentu įgūdžių ugdymas;

48.2.  muzikos kūrinių interpretavimas;

48.3.  muzikinė raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

49.     Antrojo muzikos instrumento mokymosi trukmė – nuo 1 iki 3 metų.

50.     Antrojo muzikos instrumento mokymasis:

50.1.  pagrindiniu antruoju muzikos instrumentu skiriamas fortepijonas; atsižvelgiant į mokyklos tradicijas ir turimas mokymo priemones, mokykla gali siūlyti ir kitą instrumentą;

50.2.  mokiniams, muzikavimo dalyku pasirinkusiems chorinį dainavimą, antrasis muzikos instrumentas (fortepijonas) yra privalomas;

50.3.  antrojo muzikos instrumento mokoma nuo antrų mokymo metų, skiriant 1 val. per savaitę;

50.4.  mokomasi individualiai. 

51.     Mokinių pasiekimai:

 

1. Veiklos sritis – grojimo antruoju muzikos instrumentu įgūdžių ugdymas.

Nuostata – įgyti muzikavimo antruoju instrumentu patirties.

Esminis gebėjimas – atlikti nesudėtingą muzikinį kūrinį antruoju instrumentu.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Įgyti pradinius grojimo antruoju muzikos instrumentu įgūdžius.

1.1.1. Nusakyti kūrinio metrą, tempą;

1.1.2. pažinti atlikimo štrichus;

1.1.3. suvokti kūrinio tematiką.

1.2. Perteikti kūrinio nuotaiką.

1.2.1. Apibūdinti kūrinio tematiką, emocinę būseną.

2.Veiklos sritis – muzikos kūrinių interpretavimas.

Nuostata – siekti pajausti kūrinio keliamas menines emocijas.

Esminis gebėjimas – išraiškingai interpretuoti nesudėtingos faktūros muzikos kūrinius.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Žinoti muzikos kalbos elementus.

2.1.1. Apibūdinti kūrinio stilių, tematiką, turinį.

2.2. Raiškiai perteikti kūrinių emocijas.

2.2.1. Pažinti ir nusakyti dinaminius ženklus;

2.2.2. apibūdinti ir aptarti savo atliekamo kūrinio interpretaciją.

3. Veiklos sritis – muzikinė raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

Nuostata – dalyvauti koncertuose pasirodymuose scenoje.

Esminis gebėjimas – atlikti pasirinktu instrumentu programą koncerte.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1. Kultūringai elgtis scenoje.

3.1.1. Suvokti atlikėjo sceninio elgesio taisykles.

3.2. Dalyvauti mokyklos muzikiniuose renginiuose.

3.2.1. Koncertuoti mokykloje, mieste.

Sceninės kultūros lavinimas

3.3. Pritaikyti grojimo antruoju instrumentu įgūdžius kitose srityse.

3.3.1. Nurodyti, kurioms pamokoms pasiruošti padeda grojimas antruoju instrumentu.

 

52.     Antrojo muzikos instrumento turinio apimtis:

52.1.  muzikos kūrinių atlikimo technikos lavinimo pratybos – instrumento ir pagrindinių garso išgavimo būdų pažinimas, taisyklinga laikysena, judesių koordinavimas, kvėpavimas, intonavimas, ritminis tikslumas;

52.2.  muzikos kūrinių interpretavimas – nesudėtingų muzikos kūrinių formų pagrindinių sintaksinių elementų, nuotaikos, dinaminio plano apibūdinimas ir atlikimas;

52.3.  muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje – kūrinių viešas atlikimas ir įsivertinimas, sceninės patirties pradmenys;

52.4.  kūrinių skaičius per mokymosi metus – 4–6 skirtingo charakterio kūriniai.

 

VII SKYRIUS

CHORAS

 

53.     Choro paskirtis – ugdyti bendruosius muzikavimo gebėjimus ir užtikrinti visapusišką muzikinį ugdymą ir suteikti vokalinio muzikavimo patirtį.

54.     Choro tikslas – tobulinti vokalinius gebėjimus ir padėti mokiniams įgyti chorinio dainavimo žinių ir įgūdžių.

55.     Choro uždaviniai:

55.1.  sudaryti galimybes instrumentinį muzikavimą pasirinkusiems mokiniams lavinti vokalinio muzikavimo gebėjimus;

55.2.  pažinti chorinių kūrinių repertuarą ir formuoti chorinio dainavimo įgūdžius;

55.3.  ugdyti mokinių artistiškumą ir ansambliškumą, didinti sceninės kultūros patirtį;

55.4.  skatinti mokinius kūrybiškai pritaikyti kitų dalykų pamokose įgytas žinias ir gebėjimus.

56.     Veiklos sritys:

56.1.  chorinio dainavimo įgūdžių formavimas;

56.2.  chorinių kūrinių interpretavimas;

56.3.  atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

57.     Choro mokymosi trukmė – nuo 1 iki 4 metų.

58.     Choro mokymas:

58.1.  mokoma 1 val. per savaitę;

58.2.  mokomasi grupėje;

58.3.  parenkant repertuarą, atsižvelgiama į mokinių amžiaus ir balso ypatumus;

58.4.  plėtojami sceninės kultūros meninio interpretavimo, kūrybiškumo įgūdžiai, aktyviai dalyvaujant muzikinėje veikloje;

58.5.  mokymui numatomos koncertmeisterio valandos.

59.  Mokinių pasiekimai:

 

1. Veiklos sritis – chorinio dainavimo įgūdžių formavimas.

Nuostata – įgyti vokalinio muzikavimo patirties.

Esminis gebėjimas – atlikti jaunučių choro repertuaro kūrinius.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Formuoti taisyklingą kvėpavimą ir tobulinti vokalinius įgūdžius.

1.1.1. Pademonstruoti taisyklingo kvėpavimo ir garso formavimo ypatumus ir garso išgavimo būdus.

1.2. Dainuojant taisyklingai atlikti muzikos kalbos elementus.

1.2.1. Atpažinti ir nusakyti muzikos kalbos elementus ir išraiškos priemones.

2. Veiklos sritis – chorinių kūrinių interpretavimas.

Nuostata – atskleisti chorinio kūrinio interpretacinį sumanymą.

Esminis gebėjimas – išraiškingai interpretuoti jaunučių choro repertuaro kūrinius.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Stilingai atlikti chorinės muzikos kūrinį.

2.1.1. Apibūdinti kūrinio tematiką, stiliaus ir žanro ypatumus.

2.2. Perteikti muzikos kūrinio charakterį.

2.2.1. Apibūdinti kūrinio nuotaiką ir dinamiką

3. Veiklos sritis – atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

Nuostata – dalyvauti koncertinėje veikloje.

Esminis gebėjimas – parengti koncertinę programą.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1. Kultūringai elgtis scenoje.

3.1.1. Suvokti atlikėjo sceninio elgesio taisykles.

3.2. Dalyvauti mokyklos muzikiniuose renginiuose.

3.2.1. Koncertuoti mokykloje, mieste;

3.2.2. žinoti sceninės kultūros reikalavimus.

3.3. Pritaikyti dainavimo įgūdžius kitose srityse.

3.3.1. Nurodyti, kurioms pamokoms pasiruošti padeda dainavimas.

 

60.     Choro turinio apimtis:

60.1.  chorinio dainavimo įgūdžių formavimas – dainavimo technikos lavinimo pratybos;

60.2.  chorinių kūrinių interpretavimas – nesudėtingų chorinių kūrinių formų pagrindinių sintaksinių elementų, nuotaikos, dinaminio plano apibūdinimas ir atlikimas;

60.3.  muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje – chorinių kūrinių viešas atlikimas ir įsivertinimas, sceninės patirties pradmenys;

60.4.  kūrinių skaičius per mokymosi metus – 4–8 skirtingo charakterio kūriniai.

 

VIII SKYRIUS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

61.  Pasiekimų ir pažangos vertinimas yra grindžiamas individualios pažangos vertinimo principu, lyginami mokinio pasiekimai su ankstesniais.

62.  Mokinių ugdymo pažangai vertinti taikoma vertinimo pažymiais sistema. Vertinimo rezultatai fiksuojami pagal dešimties balų vertinimo skalę.

63.  Mokinių ugdymo pažangai vertinti taikomi ir derinami šie vertinimo metodai: formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis.

64.  Formuojamasis vertinimas atliekamas žodžiu, komentaru nuolat bendradarbiaujant mokiniui ir mokytojui ir nesiejamas su pažymiu, siekiama pastiprinti daromą pažangą, numatyti perspektyvą, skatinti mokinį analizuoti savo pasiekimus ir kelti meninio ugdymosi motyvaciją.

65.  Diagnostinis vertinimas taikomas, siekiant išsiaiškinti mokinio tam tikro ugdymosi laikotarpio pasiekimus ir pažangą. Vertinami mokinių ugdymo pasiekimai, kūrybinis rezultatas pagal mokyklos nustatytą tvarką ir kriterijus.

66.  Apibendrinamasis vertinimas taikomas baigus pusmetį, ugdymo metus ir baigus visą programą

67.  Mokinių įgytų gebėjimų patikrinimo formos – atsiskaitymai, perklausos, koncertai egzaminai, įskaitos). Mokinių įgytų gebėjimų patikrinimas vyksta pagal mokyklos nustatytą tvarką ir kriterijus.

68.  Asmeniui, baigusiam Programą, išduodamas pažymėjimas.

 

_____________________

 

PRITARTA

Radviliškio rajono savivaldybės

tarybos 2015 m. birželio 23 d.

sprendimu Nr. T-54

 

RADVILIŠKIO MUZIKOS MOKYKLOS

PAGRINDINIO MUZIKINIO FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIO UGDYMO PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.    Švietimo teikėjas – Radviliškio muzikos mokykla.

2.    Mokyklos teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

3.    Mokyklos buveinės adresas – Žalgirio g. 10, 82180 Radviliškis.

4.    Mokyklos grupė ir tipas – neformaliojo vaikų švietimo mokykla ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykla.

5.    Pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą (toliau – Programa) rengė Ernesta Linkevičienė, Radviliškio muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai einanti direktoriaus pareigas (III vadybinė kvalifikacinė kategorija).

6.    Programa parengta vadovaujantis:

6.1. Rekomendacijomis dėl meninio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo ir Pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programa, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 27 d. įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl meninio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo patvirtinimo“;

6.2. Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1214 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. Isak-991 „Dėl bendrųjų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

7.    Pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos (toliau – Programa) paskirtis – užtikrinti pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo kokybę.

8.    Programą rekomenduojama rinktis mokiniams, baigusiems pradinio muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą.

9.    Programos trukmė – 4 metai.

10.  Vidutinis mokinių skaičius grupėje – 10.

11.  Ugdymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į mokinių amžiaus raidos ypatumus, asmeninius gebėjimus ir poreikius.

12.  Atsižvelgiant į mokinio mokymosi pasiekimus ir gebėjimus, gali būti koreguojama ugdymosi pagal Programą trukmė ir ugdymo turinys.

13.  Programa, atsižvelgiant į mokyklos turimas lėšas ir kitas galimybes, gali būti įgyvendinama kūrybinių stovyklų, projektų, konkursų pažintinės-edukacinės veiklos ir pan. metu.

14.  Programai įgyvendinti rekomenduojama mokymosi aplinka ir mokymosi priemonės:

14.1.  mokinio pasirinktas muzikos instrumentas, fortepijonas arba pianinas, garso klausymosi įranga, metronomas, kompiuteris su interneto prieiga;

14.2.  grupinių užsiėmimų patalpose – fortepijonas ar pianinas, lenta (interaktyvi lenta, vaizdo projektorius), garso klausymosi įranga;

14.3.  pageidautina informacinių technologijų klasė su interneto prieiga, programine bei garso įrašymo ir transliavimo įranga.

 

 

II SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA IR DERMĖ SU KITOMIS MUZIKINIO UGDYMO PROGRAMOMIS

 

15.     Programos tikslas – sistemiškai plėsti mokinių muzikos srities žinias, stiprinti muzikavimo gebėjimus ir įgūdžius ir suteikti bendrųjų ir dalykinių muzikinių kompetencijų.

16.     Programos uždaviniai:

16.1.  sudaryti mokiniams galimybę plėtoti jų poreikius bei meninius ir kūrybinius gebėjimus atitinkančias muzikinio ugdymo formas;

16.2.  gilinti muzikos atlikimo įgūdžius ir gebėjimą naudotis muzikos kalbos priemonėmis;

16.3.  tenkinti pažinimo ir individualios muzikinės raiškos poreikius, ugdyti muzikalumą.

17.     Programos branduolį sudaro šie dalykai:

17.1.  muzikavimas;

17.2.  solfedžio;

17.3.  muzikos istorija;

17.4.  ansamblis arba antrasis muzikos instrumentas arba choras, kuriuos siūlo mokykla, atsižvelgdama į muzikavimo turinį.

18.     Mokiniui privalomi yra keturi branduolio dalykai. Pasirenkamieji dalykai (orkestras, choras, vokalinis, fortepijoninis, instrumentinis ansamblis, antrasis muzikos instrumentas ir kt.), yra neprivalomi siūlomi mokyklos, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir mokyklos galimybes.

19.     Siekiant užtikrinti Programos dermę su kitomis muzikos krypties ugdymo programomis, programos trukmė, dalyvių amžius, rengimo principai ir uždaviniai, struktūra, mokymosi formos, muzikos instrumentų sąrašas, branduolio dalykų uždaviniai, veiklos sritys, mokinių pasiekimai siejami su specializuoto ugdymo krypties (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu) programa, profesinės linkmės muzikinio ugdymo moduliu, pagrindinio ugdymo muzikos dalyko programa. Programą baigusiems mokiniams rekomenduojama tęsti muzikinį ugdymą, renkantis profesinės linkmės muzikinio ugdymo modulį, specializuoto ugdymo krypties muzikos programą (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą) ar muzikinio neformaliojo vaikų švietimo programą.

 

III SKYRIUS

MUZIKAVIMAS

 

20.     Muzikavimo paskirtis – tobulinti mokinio pasirinkto vokalinio arba instrumentinio muzikavimo įgūdžius.

21.     Muzikavimo tikslas – puoselėjant individualumą ir prigimtines galias, padėti mokiniams įgyti vokalinio arba instrumentinio muzikavimo žinių ir įgūdžių, kurių reikia kūrybiškumui atsiskleisti.

22.     Muzikavimo uždaviniai:

22.1.  gilinti muzikinius gebėjimus ir kūrybiškumą;

22.2.  tobulinti instrumento arba balso valdymo įgūdžius;

22.3.  tobulinti muzikinės kalbos vartojimą;

22.4.  skatinti emocinius, kūrybinius išgyvenimus ir aktyvų dalyvavimą muzikinėje veikloje.

23.    Muzikavimo veiklos sritys:

23.1. muzikavimo technikos įvaldymas;                                                         

23.2. muzikos kūrinių interpretavimas;

23.3. muzikinė atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

24.    Muzikavimo mokymo trukmė – 4 metai.

25.    Siūloma muzikavimo mokytis dainuojant (solinis ar chorinis dainavimas) arba vienu iš šių muzikos instrumentų:

25.1. fortepijonu;

25.2. styginiu instrumentu: smuiku, violončele, gitara, arfa, altu, kontrabosu;

25.3. akordeonu;

25.4. liaudies instrumentu: kanklėmis, birbyne, lumzdeliu ir kt.;

25.5. mediniu pučiamuoju instrumentu – klarnetu, saksofonu, fleita, obojumi ir kt.;

25.6. variniu pučiamuoju instrumentu – trimitu, valtorna, baritonu, tenoru, tūba, eufonija ir kt.;

25.7. mušamuoju instrumentu;

25.8. elektroniniu instrumentu.

26.     Muzikavimo mokymas:

26.1.  muzikavimo pamokos vyksta mokantis individualiai, joms skiriamos 2 val. per savaitę;

26.2.  muzikavimas, pasirinkus chorinį dainavimą, vyksta grupinio mokymosi forma. Dalyko mokymui grupėje skiriama po 2 val. per savaitę, ir 2 val. per savaitę skiriamos jungtiniam jaunių chorui;

26.3.  muzikavimui mokyti (išskyrus muzikavimą fortepijonu ir akordeonu) skiriama 0,5 val. per savaitę koncertmeisteriui.

27.     Mokinių pasiekimai:

 

1. Veiklos sritis – muzikavimo technikos įvaldymas.

Nuostata – tobulinti muzikos kūrinių atlikimo gebėjimus.

Esminis gebėjimas – tobulinti atlikimo techniką, atliekant vis sudėtingesnį repertuarą.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Atlikti sudėtingesnius muzikinius kūrinius.

1.1.1. Tikslingai vartoti ir paaiškinti muzikos kalbos priemones;

1.1.2. naudoti teisingą aplikatūrą, alteraciją, galėti paaiškinti nuorodas;

1.1.3. įvardyti kūrinio formos elementus.

1.2. Tobulinti garso išgavimo įgūdžius.

1.2.1. Naudoti ir gebėti paaiškinti garso išgavimo būdus;

1.2.2. naudoti ir gebėti paaiškinti muzikos instrumento ar balso galimybes formuojant kokybišką garsą.

2.Veiklos sritis - muzikos kūrinių interpretavimas.

Nuostata – suprasti ir išraiškingai atlikti sudėtingesnį muzikinį tekstą.

Esminis gebėjimas – atliekant kūrinį taikyti muzikos kūrinių atskleidimo išraiškos priemones.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Išraiškingai atlikti skirtingų žanrų kūrinius.

2.1.1. Atpažinti ir nustatyti kūrinių žanrą, tinkamai jį interpretuoti;

2.1.2. apibūdinti atliekamo kūrinio formą;

2.1.3. stengtis kuo tiksliau atlikti kūrinio faktūros reikalavimus (ritmas, garsas, štrichai);

2.1.4. apibūdinti ir perteikti atliekamų kūrinių emocijas;

2.1.5. demonstruoti kūrybiškumą, savarankišką mąstymą, sprendžiant kylančius meninius uždavinius.

2.2. Lavinti skaitymo iš lapo įgūdžius.

2.2.1. Savarankiškai analizuoti ir atlikti nežinomą muzikinį tekstą.

2.3. Improvizuoti ir kurti muzikines kompozicijas.

2.3.1. Žinoti improvizavimo ir komponavimo principus;

2.3.2. išskirti muzikos kūrimo priemones ir būdus;

2.3.3. pristatyti savo kūrybinę idėją ir jai įgyvendinti pasirinktas muzikos išraiškos priemones;

2.3.4. gebėti užrašyti ir viešai atlikti savo kūrinį.

3. Veiklos sritis - muzikinė atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

Nuostata – dalyvauti koncertinėje veikloje.

Esminis gebėjimas – viešai atlikti muzikinius kūrinius klausytojams.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1. Dalyvauti mokyklos koncertuose ir kituose kultūriniuose muzikiniuose renginiuose, festivaliuose, konkursuose ir kt.

 

3.1.1. Atlikti pasirinktą ar numatytą programą mokyklos ar miesto (rajono) renginiuose;

3.1.2. tinkamai elgtis scenoje;

3.1.3. žinoti konkursų, festivalių paskirtį, reikalavimus ir juos vykdyti.

3.2. Vertinti savo ir kitų pasirodymus.

3.2.1. Sugebėti apibūdinti ir vertinti savo ar draugų atlikimą (išskiriant privalumus ir trūkumus);

3.2.2. žinoti, stebėti ir vertinti aplinkoje vykstančius muzikinius reiškinius.

 

28.     Muzikavimo turinio apimtis:

28.1.  muzikos kūrinių atlikimo įgūdžių tobulinimas: pagrindiniai garso išgavimo būdai, kvėpavimas, intonavimas, ritminis tikslumas;

28.2.  muzikos kūrinių interpretavimas: sudėtingesnių muzikos kūrinių formų sintaksinių elementų, nuotaikos, dinaminio plano apibūdinimas ir atlikimas, skaitymo iš lapo įgūdžių lavinimas, improvizacinių gebėjimų ugdymas;

28.3.  muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje: kūrinių viešas atlikimas ir įsivertinimas, kitų atlikėjų vertinimas, sceninės patirties kaupimas;

28.4.  kūrinių skaičius per mokymosi metus:

 

Muzikos instrumentas

Mokymosi metai

Kūrinių skaičius per mokymosi metus

Stambios formos kūriniai

Polifoniniai kūriniai

Pjesės, dainos

Etiudai, vokalizai

Fortepijonas

1–3

2–4

2–4

2–4

2–4

4

1–2

1–2

2–4

1–2

Styginiai instrumentai

1–3

2–4

–

4–6

4–6

4

1–2

–

4–6

4–6

Liaudies instrumentai

1–3

2–3

–

4–6

4–6

4

1–3

–

4–6

4–6

Pučiamieji instrumentai

1–3

2–3

–

4–6

4–6

4

1–2

–

4–6

4–6

Akordeonas

 

1–3

2–3

2–3

2–4

4–6

4

1–2

1–2

2–3

2–4

Solinis dainavimas

1–4

–

0–2

2–4

2–6

Chorinis dainavimas

1–4

0–2

0–3

2–6

1–4

 

IV SKYRIUS

SOLFEDŽIO

 

29.     Solfedžio paskirtis – sudaryti palankias sąlygas sistemiškai plėtoti mokinio prigimtinius bendruosius muzikinius gebėjimus, suteikti bendrųjų ir muzikinių kompetencijų.

30.     Solfedžio tikslas – plėtoti bendruosius muzikinius gebėjimus: ritmo, dermės, intonavimo pojūtį, klausą, muzikinę atmintį.

31.     Solfedžio uždaviniai:

31.1.  tobulinti intonavimo įgūdžius, derminį pojūtį;

31.2.  toliau lavinti metro bei ritmo pojūtį ir suvokimą;

31.3.  turtinti muzikos sąvokų žodyną, žinoti ženklų ir simbolių reikšmes ir gebėti juos pritaikyti, užrašant muzikinį tekstą ar savo sukurtą muzikos melodiją.

32.     Solfedžio veiklos sritys:

32.1.  intonavimas;

32.2.  ritmavimas;

32.3.  muzikos tekstų klausymasis, atpažinimas ir užrašymas.

33.     Solfedžio mokymo trukmė – 4 metai.

34.     Solfedžio mokymas:

34.1.  mokomasi grupėje;

34.2.  mokymuisi skiriamos 2 val. per savaitę;

34.3.  pamokose naudojamos informacinės kompiuterinės technologijos.

35.     Mokinių pasiekimai:

 

1. Veiklos sritis – intonavimas.

Nuostata – siekti tikslumo, intonuojant atliekamą muziką.

Esminis gebėjimas – tiksliai intonuoti melodijas mažoro, minoro ir kitose diatoninėse dermėse.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Intonuoti intervalus bei akordus mažoro ir minoro dermėse ir nuo garso.

1.1.1. Sudaryti intervalus ir akordus dermėse, žinoti jų ypatumus;

1.1.2. žinoti intervalų ir akordų sandarą;

1.1.3. žinoti raidinių akordų pavadinimų sudarymo principus.

1.2. Tiksliai solfedžiuoti vienbalses ir dvibalses melodijas įvairiose dermėse.

1.2.1. Žinoti dermių ypatumus ir skirtumus;

1.2.2. išlaikyti tempą.

1.3. Atliekant dvibalses melodijas, girdėti kitą balsą.

1.3.1. Žinoti polifoninės ir homofoninės muzikos atlikimo ypatumus.

2. Veiklos sritis – ritmavimas.

Nuostata – siekti ritmavimo tikslumo.

Esminis gebėjimas – atpažinti ir atlikti ritminius darinius sudėtiniuose, kintamuosiuose ir mišriuose metruose.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Tiksliai atlikti ritminius darinius sudėtiniuose, kintamuosiuose ir mišriuose metruose.

2.1.1. Nustatyti ir išvardyti panaudotus metrus;

2.1.2. išlaikyti tempą;

2.1.3. žinoti pagrindines dirigavimo schemas.

2.2. Sukurti ir atlikti ritmo darinius sudėtiniuose ir kintamuosiuose metruose.

2.2.1. Užrašyti sukurtus ritminius darinius, naudojant žinomus muzikinius ženklus;

2.2.2. Paaiškinti metroritminius elementus ir natų grupavimo principus.

3. Veiklos sritis – muzikos teksto klausymasis, atpažinimas ir užrašymas.

Nuostata – pritaikyti teorines muzikos žinias .

Esminis gebėjimas – klausa atpažinti, apibūdinti ir užrašyti skambantį muzikinį tekstą.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1. Klausa atpažinti ir užrašyti klausomų muzikos tekstų savybes.

3.1.1. Nusakyti muzikos teksto metrą, tonaciją, dermę;

3.1.2. atpažinti, įvardyti ir užrašyti intervalus, akordus, harmoninius junginius.

3.2. Atpažinti ir užrašyti girdėtą arba sukurtą melodiją.

 

3.2.1. Naudotis muzikos užrašymo ženklais ir gebėti paaiškinti jų reikšmes;

3.2.2. skirti dermės laipsnius ir apibūdinti melodinę liniją.

 

36.         Turinio apimtis:

36.1.      intonavimas ir solfedžiavimas:

36.1.1.   vienbalsių ir dvibalsių homofoninių arba polifoninių melodijų ir dainų solfedžiavimas;

36.1.2.   trijų rūšių mažorinių ir minorinių gamų dainavimas, dermių laipsnių intonavimas;

36.1.3.   natų skaitymas ir transponavimas smuiko ir boso raktuose;

36.1.4.   harmoninių ir melodinių intervalų dainavimas dermėje ir nuo garso;

36.1.5.   T, S, D, D7 akordų ir jų apvertimų, VII7, VII7 o. II7, padidintų ir sumažintų kvintakordų  sudarymas ir dainavimas dermėje;

36.2.      ritmavimas:

36.2.1.   sudėtingesnių ritminių darinių atpažinimas, atlikimas ir dirigavimas;

36.2.2.   paprasti, sudėtiniai, mišrūs ir kintamieji metrai;

36.3.      muzikos tekstų atpažinimas ir užrašymas:

36.3.1.   mažoras ir minoras (natūralus, harmoninis, melodinis), intervalai, akordų užrašymo būdai, pagrindinės funkcijos, T, S, D, D7 akordai ir jų apvertimai, padidinti ir sumažinti kvintakordai, vienbalsiai, dvibalsiai ritminiai ar melodiniai sakinio ar periodo trukmės diktantai;

36.3.2.   melodinių ir ritminių frazių kūrimas ir užrašymas, panaudojant įprastus būdus bei informacines kompiuterines technologijas.

 

V SKYRIUS

MUZIKOS ISTORIJA

 

37.     Muzikos istorijos paskirtis – suteikti bendrųjų ir muzikinių kompetencijų. 

38.     Muzikos istorijos tikslas – pažinti muzikinės kultūros ištakas ir raidą, stilistines ypatybes, žanrus, muzikos ir kitų menų sąveiką, kultūros epochas.

39.     Muzikos istorijos uždaviniai:

39.1.  formuoti muzikos kūrinių klausymo, apibūdinimo ir vertinimo gebėjimus;

39.2.  supažindinti su lietuvių muzikinės kultūros ištakomis ir raida;

39.3.  supažindinti su Vakarų Europos muzikos stilistinėmis epochomis, žymiausiais kompozitoriais ir jų kūriniais;

39.4.  supažindinti su kitų pasaulio šalių muzikine kultūra;

39.5.  įgytas žinias pritaikyti muzikiniuose ir kultūriniuose renginiuose, projektuose.

40.     Muzikos istorijos veiklos sritys:

40.1.  muzikos kūrinių klausymasis ir apibūdinimas;

40.2.  muzikos kultūrinio ir meninio konteksto supratimas ir vertinimas.

41.     Muzikos istorijos mokymas:

41.1.  mokymosi trukmė – 4 metai;

41.2.  mokomasi grupėje;

41.3.  mokymuisi skiriama 1 val. per savaitę;

41.4.  lavinama muzikinė atmintis, muzikinė klausa, turtinamas muzikos kalbos žodynas;

41.5.  pamokose naudojamos informacinės technologijos.

42.     Mokinių pasiekimai:

 

1. Veiklos sritis – muzikos kūrinių klausymasis ir apibūdinimas.

Nuostata – suprasti ir domėtis muzikinės kultūros ištakomis, raida ir tradicijomis .

Esminis gebėjimas – remiantis sukaupta muzikos istorijos ir kitų mokomųjų dalykų patirtimi atpažinti vokalinius ir instrumentinius tembrus, muzikos kūrinius, juos apibūdinti.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Įsiminti ir atpažinti muzikos kūrinius.

1.1.1. Nustatyti, kuriai stilistinei epochai priskirtinas klausomas muzikos kūrinys;

1.1.2. atpažinti klausomų muzikos kūrinių vokalinius ir instrumentinius tembrus, ansamblių ir orkestrų sudėtis.

1.2. Apibūdinti klausomus muzikos kūrinius.

1.2.1. Tikslingai ir taisyklingai vartoti specifinius terminus ir apibūdinimus;

1.2.2. žinoti nurodytos epochos vokalinės ir instrumentinės muzikos žanrus bei formas;

1.2.3. paaiškinti įvairių solinių, kamerinių ir orkestrinių kūrinių skirtumus.

1.3. Atpažinti ir apibūdinti instrumentinės muzikos kūrinio formą.

1.3.1. Paaiškinti muzikos formų struktūrinius elementus;

1.3.2. nurodyti periodo, variacijų, rondo, sonatos ir fugos ir kitų muzikos formų savybes.

2. Veiklos sritis – muzikos kultūrinio ir meninio konteksto supratimas ir vertinimas.

Nuostata – domėtis savo aplinkos muzikiniais ir kultūriniais reiškiniais, lankytis koncertuose, kituose muzikiniuose ir kultūriniuose renginiuose.

Esminis gebėjimas – apibūdinti muzikos kontekstą, stebėti ir vertinti savo aplinkos muzikinius reiškinius, aktyviai juose dalyvauti.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Dalyvauti ir vertinti koncertus ir kitus muzikinius, kultūrinius renginius ir reiškinius.

2.1.1. Apibūdinti išgirstų muzikos kūrinių kultūrinį ir meninį kontekstą;

2.1.2. nurodyti Lietuvos ir pasaulio žymiausius vokalinės ir instrumentinės muzikos solistus, kamerinius ansamblius, orkestrus, chorus, dirigentus, koncertines sales.

2.2. Aktyviai dalyvauti kultūrinėje veikloje, meniniuose projektuose.

 

2.2.1. Apibūdinti meninės veiklos formas ir jų

reikšmę savo aplinkos socialiniam kultūriniam gyvenimui;

2.2.2. parengti ir pristatyti kūrybinius projektus (pvz., rašinius apie išklausytus koncertus, pristatymus, interviu su atlikėjais ir pan.).

 

43.     Muzikos istorijos turinio apimtis:

43.1.  lietuvių, Vakarų Europos ir kitų pasaulio šalių muzikos kūrinių klausymasis ir apibūdinimas;

43.2.  lietuvių, Vakarų Europos ir kitų pasaulio šalių muzikos kultūrinio ir meninio konteksto supratimas ir vertinimas.

 

VI SKYRIUS

ANSAMBLIS

 

44.     Ansamblio paskirtis – ugdyti bendruosius muzikavimo gebėjimus, suteikti ir tobulinti ansamblinio muzikavimo patirtį.

45.     Ansamblio tikslas – puoselėjant individualumą ir prigimtines galias, padėti mokiniams įgyti vokalinio arba instrumentinio muzikavimo ansamblinio muzikavimo žinių ir įgūdžių, kurių reikia atsiskleisti kūrybiškumui ir artistiškumui.

46.     Ansamblio uždaviniai:

46.1.  pažinti ansamblinių kūrinių repertuarą, ugdyti ansamblinio muzikavimo įgūdžius;

46.2.  ugdyti mokinių artistiškumą, kaupti sceninės kultūros patirtį;

46.3.  skatinti mokinius kūrybiškai pritaikyti muzikavimo pamokose įgytas žinias ir gebėjimus;

46.4.  sudaryti galimybes mokinių iniciatyvai ir aktyvumui, pasirenkant ansamblio sudėtį ir repertuarą.

47.       Ansamblio veiklos sritys:

47.1.    ansambliškumo ugdymas;

47.2.    kūrinių interpretavimas ansamblyje;

47.3.    atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.         

48.       Ansambliai gali būti:

48.1.    tradicinės sudėties (sudaryti iš tos pačios rūšies instrumentų arba balsų):

48.1.1.   vokaliniai ansambliai (2, 3, 4, 6, 8, 12 mokinių);

48.1.2.   kameriniai ansambliai (fortepijonas ir kiti styginiai arba pučiamieji instrumentai (smuikas, violončelė, triūba ir kt.) (2, 3, 4, 6 mokiniai);

48.1.3.   styginių instrumentų ansambliai (smuikininkų, gitaristų ir kt.);

48.1.4.   pučiamųjų instrumentų ansambliai;

48.1.5.   liaudies instrumentų ansambliai (kanklininkų, birbynininkų);

48.1.6.   akordeonininkų ansamblis;

48.1.7.   mušamųjų instrumentų ansamblis;

48.2.      netradicinės sudėties ansambliai (sudaryti iš skirtingų rūšių instrumentų arba balsų).

49.       Ansamblio mokymas:

49.1.    mokymosi trukmė – nuo 1 iki 4 metų;

49.2.    mokomasi 2 val. per savaitę;

49.3.    tobulinami skaitymo iš lapo gebėjimai, ugdomas poreikis savarankiškam individualiam darbui, repetavimui grupėje, bendravimui ir bendradarbiavimui;

49.4.    žadinama mokinio kūrybinė iniciatyva ir vaizduotė, plečiamas muzikinis akiratis;

49.5.    atliekant kūrinius, daugiausia dėmesio skiriama teksto skaitymo įgūdžiams, ritminės pulsacijos, intonavimo tikslumo lavinimui ir kūrinių interpretavimui ansamblyje;

49.6.    mokymui skiriamos koncertmeisterio valandos.

50.     Mokinių pasiekimai:

 

1. Veiklos sritis – ansambliškumo ugdymas.

Nuostata – įgyti muzikavimo ansamblyje patirties.

Esminis gebėjimas – sukurti bendrą meninį rezultatą ansamblyje kartu su kitais atlikėjais.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.3.                Perteikti muzikos kūrinio nuotaiką.

1.3.1. Apibūdinti kūrinio charakterį, dinamiką;

1.4.                Stilingai atlikti muzikos kūrinį.

1.2.1. Apibūdinti kūrinio tematiką, stiliaus ir žanro ypatumus.

1.3. Derinti savo veiksmus su kitų ansamblio dalyvių veiksmais.

1.3.1. Apibūdinti ir aptarti savo ir kitų atlikėjų interpretaciją.

2. Veiklos sritis – kūrinių ansamblinis interpretavimas.

Nuostata – tobulinti muzikinio bendradarbiavimo gebėjimą.

Esminis gebėjimas – išraiškingai interpretuoti ansamblinės muzikos kūrinius.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Atlikti savo partiją ansamblyje.

2.1.1. Nusakyti kūrinio metrą, tempą;

2.1.2. paaiškinti atlikimo štrichus.

2.2. Raiškiai perteikti kūrinių emocijas.

2.2.1. Žinoti muzikos kalbos elementus.

2.3. Klausytis ir kontroliuoti savo ir kitų atlikimą.

2.3.1. Girdėti kitų ansamblio dalyvių balsus ar instrumentus.

3. Veiklos sritis – atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

Nuostata – dalyvauti koncertuose (pasirodymuose) scenoje.

Esminis gebėjimas – atlikti parengtą ansamblio programą koncerte.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1. Scenoje atlikti ansamblio koncertinę programą.

3.1.1. Tinkamai elgtis scenoje;

3.1.2. kokybiškai atlikti savo partiją.

3.2. Dalyvauti muzikiniuose renginiuose.

3.2.1. Gebėti pristatyti ansamblio koncertinę veiklą.

 

51.     Ansamblio turinio apimtis:

51.1.  ansamblio pojūčio lavinimas – sceninės patirties pradmenys, gebėjimas girdėti ir vertinti save ir kitus ansamblio dalyvius;

51.2.  muzikos kūrinių interpretavimas – nesudėtingų muzikos kūrinių formų pagrindinių sintaksinių elementų, nuotaikos, dinaminio plano apibūdinimas ir atlikimas;

51.3.  muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje – kūrinių viešas atlikimas ir įsivertinimas, sceninės patirties pradmenys;

51.4.  kūrinių skaičius per mokymosi metus – 4–6 kūriniai.

 

VII SKYRIUS

ANTRASIS MUZIKOS INSTRUMENTAS

 

52.     Antrojo muzikos instrumento paskirtis – ugdyti bendruosius muzikavimo gebėjimus ir suteikti antrojo muzikos instrumento muzikavimo patirtį.

53.     Antrojo muzikos instrumento tikslas – puoselėjant individualumą ir prigimtines galias, padėti mokiniams įgyti antrojo muzikos instrumento muzikavimo žinių ir įgūdžių.

54.     Antrojo muzikos instrumento uždaviniai:

54.1.  sudaryti galimybes muzikavimą styginiais, liaudies, pučiamaisiais, mušamaisiais instrumentais ar dainavimą pasirinkusiems mokiniams pažinti klavišinius (kitus) instrumentus;

54.2.  ugdyti ir tobulinti grojimo antruoju muzikos instrumentu įgūdžius ir atskleisti jo pritaikymo galimybes;

54.3.  skatinti mokinių iniciatyvą ir kūrybiškumą.

55.     Antrojo muzikos instrumento veiklos sritys:

55.1.  grojimo antruoju muzikos instrumentu įgūdžių formavimas;

55.2.  muzikos kūrinių interpretavimas;

55.3.  muzikinė raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

56.     Antrojo muzikos instrumento mokymas:

56.1.  mokymosi trukmė – nuo 1 iki 4 metų;

56.2.  pagrindiniu antruoju muzikos instrumentu skiriamas fortepijonas; atsižvelgiant į mokyklos tradicijas ir turimas mokymo priemones, mokykla gali siūlyti ir kitą instrumentą;

56.3.  mokiniams, muzikavimo dalyke pasirinkusiems chorinį dainavimą, antrasis muzikos instrumentas (fortepijonas) yra privalomas;

56.4.  mokomasi 1 val. per savaitę individualiai.

57.     Mokinių pasiekimai:

 

1. Veiklos sritis – grojimo antruoju muzikos instrumentu įgūdžių formavimas.

Nuostata – įgyti muzikavimo antruoju muzikos instrumentu patirties.

Esminis gebėjimas – atlikti nesudėtingą muzikinį kūrinį antruoju instrumentu.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Įgyti grojimo antruoju muzikos instrumentu įgūdžių.

1.1.1. Nusakyti kūrinio metrą, tempą;

1.1.2. pažinti atlikimo štrichus;

1.1.3. suvokti kūrinio tematiką.

1.2. Perteikti kūrinio nuotaiką.

1.2.1. Apibūdinti kūrinio tematiką, emocinę būseną

2. Veiklos sritis - muzikos kūrinių interpretavimas.

Nuostata – siekti pajausti kūrinio keliamas menines emocijas.

Esminis gebėjimas – išraiškingai interpretuoti nesudėtingos faktūros muzikos kūrinius .

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Žinoti muzikos kalbos elementus.

2.1.1. Apibūdinti kūrinio stilių, tematiką, turinį

2.2. Raiškiai perteikti kūrinių emocijas.

2.2.1. Pažinti ir nusakyti dinaminius ženklus;

2.2.2. apibūdinti ir aptarti savo atliekamo kūrinio interpretaciją.

3. Veiklos sritis – muzikinė raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

Nuostata – dalyvauti koncertuose, pasirodymuose scenoje.

Esminis gebėjimas – koncerte pasirinktu instrumentu atlikti programą.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1. Kultūringai elgtis scenoje.

3.1.1. Suvokti atlikėjo sceninio elgesio taisykles.

3.2. Dalyvauti mokyklos muzikiniuose renginiuose.

3.2.1. Koncertuoti mokykloje, mieste.

 

3.3. Pritaikyti grojimo antruoju instrumentu įgūdžius kitose srityse.

3.3.1. Nurodyti, kurioms pamokoms pasiruošti padeda grojimas antruoju instrumentu.

 

58.     Antrojo muzikos instrumento turinio apimtis:

58.1.  muzikos kūrinių atlikimo technikos lavinimo pratybos – instrumento ir pagrindinių garso išgavimo būdų pažinimas, taisyklinga laikysena, judesių koordinavimas, kvėpavimas, intonavimas, ritminis tikslumas;

58.2.  muzikos kūrinių interpretavimas – nesudėtingų muzikos kūrinių formų pagrindinių sintaksinių elementų, nuotaikos, dinaminio plano apibūdinimas ir atlikimas;

58.3.  muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje – kūrinių viešas atlikimas ir įsivertinimas, sceninės patirties pradmenys;

58.4.  kūrinių skaičius per mokymosi metus – 4–6 skirtingo charakterio kūriniai.

 

VIII SKYRIUS

CHORAS

 

59.     Choro paskirtis – ugdyti bendruosius muzikavimo gebėjimus ir užtikrinti visapusišką muzikinį ugdymą bei suteikti vokalinio muzikavimo patirtį.

60.     Choro tikslas – tobulinti vokalinius gebėjimus ir padėti mokiniams įgyti chorinio dainavimo žinių ir įgūdžių.

61.     Choro uždaviniai:

61.1.  sudaryti galimybes instrumentinį muzikavimą pasirinkusiems mokiniams lavinti vokalinio muzikavimo gebėjimus;

61.2.  pažinti chorinių kūrinių repertuarą ir formuoti chorinio dainavimo įgūdžius;

61.3.  ugdyti artistiškumą ir ansamblio pojūtį, kaupti sceninės kultūros patirtį;

61.4.  skatinti kūrybiškai pritaikyti kitų dalykų pamokose įgytas žinias ir gebėjimus.

62.     Choro veiklos sritys:

62.1.  chorinio dainavimo technikos lavinimas;

62.2.  chorinių kūrinių interpretavimas;

62.3.  atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

63.     Choro mokymasis:

63.1.  choro mokymosi trukmė – nuo 1 iki 4 metų;

63.2.  mokomasi 1 val. per savaitę;

63.3.  mokymui skiriamos koncertmeisterio valandos;

63.4.  parenkant repertuarą, atsižvelgiama į mokinių amžiaus tarpsnio ir balso ypatumus;

63.5.  plėtojami sceninės kultūros, meninio interpretavimo, kūrybiškumo įgūdžiai, aktyviai dalyvaujant muzikinėje veikloje.

64.     Mokinių pasiekimai:

 

1. Veiklos sritis – chorinio dainavimo technikos lavinimas.

Nuostata – įgyti vokalinio muzikavimo patirties.

Esminis gebėjimas – atlikti jaunių choro repertuaro kūrinius.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Formuoti taisyklingą kvėpavimą ir tobulinti vokalinius įgūdžius.

1.1.1. Pademonstruoti taisyklingo kvėpavimo ir garso formavimo ypatumus ir garso išgavimo būdus.

1.2. Dainuojant taisyklingai atlikti muzikos kalbos elementus.

1.2.1. Pažinti ir nusakyti muzikos kalbos elementus ir išraiškos priemones.

2.   Veiklos sritis - chorinių kūrinių interpretavimas.

Nuostata – atskleisti chorinio kūrinio interpretacinį sumanymą.

Esminis gebėjimas – išraiškingai interpretuoti jaunių choro repertuaro kūrinius .

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Stilingai atlikti chorinės muzikos kūrinį.

2.1.1. Apibūdinti kūrinio tematiką, stiliaus ir žanro ypatumus.

2.2. Perteikti muzikos kūrinio charakterį.

2.2.1. Apibūdinti kūrinio nuotaiką, dinamiką.

3. Veiklos sritis – atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

Nuostata – dalyvauti koncertinėje veikloje.

Esminis gebėjimas – parengti koncertinę programą.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1. Kultūringai elgtis scenoje.

3.1.1. Suvokti atlikėjo sceninio elgesio taisykles.

3.2. Dalyvauti mokyklos muzikiniuose renginiuose.

3.2.1. Koncertuoti mokykloje, mieste;

3.2.2. žinoti sceninės kultūros reikalavimus.

3.3. Pritaikyti dainavimo įgūdžius kitose srityse.

3.3.1. Nurodyti, kurioms pamokoms pasiruošti padeda dainavimas.

 

65.     Choro turinio apimtis:

65.1.  chorinio dainavimo įgūdžių formavimas – dainavimo technikos lavinimo pratybos;

65.2.  chorinių kūrinių interpretavimas – nesudėtingų chorinių kūrinių formų pagrindinių sintaksinių elementų, nuotaikos, dinaminio plano apibūdinimas ir atlikimas;

65.3.  muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje – chorinių kūrinių viešas atlikimas ir įsivertinimas, sceninės patirties pradmenys;

65.4.  kūrinių skaičius per mokymosi metus yra 4–8 skirtingo charakterio kūriniai.

 

IX SKYRIUS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

66.     Pasiekimų ir pažangos vertinimas yra grindžiamas individualios pažangos vertinimo principu, lyginami mokinio pasiekimai su ankstesniais.

67.     Mokinių ugdymo pažangai vertinti taikoma vertinimo pažymiais sistema. Vertinimo rezultatai fiksuojami pagal dešimties balų vertinimo skalę.

68.     Mokinių ugdymo pažangai vertinti taikomi ir derinami šie vertinimo metodai: formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis.

69.     Formuojamasis vertinimas atliekamas žodžiu, komentaru nuolat bendradarbiaujant mokiniui ir mokytojui ir nesiejamas su pažymiu, siekiama pastiprinti daromą pažangą, numatyti perspektyvą, skatinti mokinį analizuoti savo pasiekimus ir kelti meninio ugdymosi motyvaciją.

70.     Diagnostinis vertinimas taikomas, siekiant išsiaiškinti mokinio tam tikro ugdymosi laikotarpio pasiekimus ir pažangą. Vertinami mokinių ugdymo pasiekimai, kūrybinis rezultatas pagal mokyklos nustatytą tvarką ir kriterijus.

71.     Apibendrinamasis vertinimas taikomas baigus pusmetį, ugdymo metus ir baigus visą programą.

72.     Mokinių įgytų gebėjimų patikrinimo formos – atsiskaitymai, perklausos, koncertai, egzaminai, įskaitos. Mokinių įgytų gebėjimų patikrinimas vyksta pagal mokyklos nustatytą tvarką ir kriterijus.

73.     Asmeniui, baigusiam Programą, išduodamas pažymėjimas.

 

_______________________

 

PRITARTA

Radviliškio rajono savivaldybės

tarybos 2015 m. birželio 23 d.

sprendimu Nr. T-54

 

RADVILIŠKIO MUZIKOS MOKYKLOS

ANKSTYVOJO MUZIKINIO UGDYMO PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.    Švietimo teikėjas – Radviliškio muzikos mokykla.

2.    Mokyklos teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

3.    Mokyklos buveinės adresas – Žalgirio g. 10, 82180 Radviliškis.

4.    Mokyklos grupė ir tipas – neformaliojo vaikų švietimo mokykla ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykla.

5.    Ankstyvojo muzikinio ugdymo programą (toliau – Programa) rengė Ernesta Linkevičienė, Radviliškio muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai einanti direktoriaus pareigas (III vadybinė kvalifikacinė kategorija).

6.    Programa parengta vadovaujantis Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1214 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. Isak-991 „Dėl bendrųjų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

7.    Programa skirta priešmokyklinio amžiaus vaikams.

8.    Programos trukmė – 1 metai.

9.    Ugdymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į mokinių amžiaus raidos ypatumus, asmeninius gebėjimus ir poreikius.

10.  Atsižvelgiant į mokinio mokymosi pasiekimus ir gebėjimus, Programos turinys gali būti koreguojamas.

11.  Programa, atsižvelgiant į mokyklos turimas lėšas ir kitas galimybes, gali būti įgyvendinama kūrybinių stovyklų, projektų, konkursų pažintinės-edukacinės veiklos ir pan. metu.

12.  Programai įgyvendinti rekomenduojama mokymosi aplinka ir mokymosi priemonės:

12.1.  mokinio pasirinktas muzikos instrumentas, fortepijonas arba pianinas, garso klausymosi įranga, metronomas, kompiuteris su interneto prieiga;

12.2.  grupinių užsiėmimų patalpose – fortepijonas ar pianinas, lenta (interaktyvi lenta, vaizdo projektorius), garso klausymosi įranga.

 

II SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA

 

13.     Programos tikslas – atskleisti individualius muzikinius vaiko gabumus, suteikti muzikos žinių, muzikavimo gebėjimų ir įgūdžių pradmenis.

 

14.     Programos uždaviniai:

14.1.  lavinti muzikinę klausą ir formuoti muzikos suvokimo įgūdžius;

14.2.  formuoti muzikos atlikimo įgūdžius ir gebėjimą naudotis muzikos kalbos priemonėmis;

14.3.  tenkinti pažinimo ir individualios muzikinės raiškos poreikius, ugdyti muzikalumą.

15.     Programą sudaro šie dalykai:

15.1.  integruotas muzikos instrumento, rašto ir kultūros pažinimas;

15.2.  choras.

16.     Programą baigusiems mokiniams rekomenduojama muzikinį ugdymą tęsti, renkantis pradinio muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą.

 

III SKYRIUS

INTEGRUOTAS MUZIKOS INSTRUMENTO, RAŠTO IR KULTŪROS PAŽINIMAS

 

17.     Integruoto muzikos instrumento, rašto ir kultūros pažinimo dalyko paskirtis – suteikti mokiniui muzikos instrumento, rašto ir kultūros pažinimo pradmenis.

18.     Integruoto muzikos instrumento, rašto ir kultūros pažinimo tikslas – puoselėjant individualumą ir prigimtines galias, padėti mokiniams įgyti muzikavimo žinių ir įgūdžių, kurių reikia kūrybiškumui atsiskleisti, lavinti prigimtinius bendruosius muzikinius gebėjimus – ritmo, dermės, intonavimo pojūtį, klausą, muzikinę atmintį, padėti įgyti pradinį muzikinį raštingumą.

19.     Muzikavimo uždaviniai:

19.1.  atskleisti muzikinius gebėjimus, puoselėjant prigimtinį vaiko muzikalumą;

19.2.  formuoti taisyklingo instrumento valdymo ir laikysenos įgūdžius;

19.3.  pažinti muzikinės kalbos priemones;

19.4.  skatinti emocinius, kūrybinius išgyvenimus ir aktyvų dalyvavimą muzikinėje veikloje.

20.     Integruotą muzikos instrumento, rašto ir kultūros pažinimą sudaro trys veiklos sritys:

20.1.  pagrindinių muzikinio rašto elementų mokymasis;

20.2.  muzikavimo atlikimo įgūdžių lavinimas ir interpretavimas;

20.3.  muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

21.  Integruoto muzikos instrumento, rašto ir kultūros pažinimo mokymas:

21.1.  mokymui skiriama 1 val. per savaitę;

21.2.  pamokos yra individualios;

21.3.  muzikuojama vienu iš šių muzikos instrumentų: fortepijonu, smuiku, akordeonu, liaudies instrumentu (kanklėmis, birbyne, lumzdeliu ir kt.), mušamuoju instrumentu;

21.4.  taikomi metodai – aiškinimas, pokalbis, muzikos kūrinio sandaros ir atlikimo analizė, demonstravimo ir atkartojimo metodas, dirigavimo ir išraiškingo dainavimo metodas, palyginimas, apibendrinimas, kūrinių skambinimas lėtame tempe, koncertinis atlikimas ir kt.;

21.5.  naudojamos šios mokymo priemonės: muzikos instrumentai, natos, metronomas, garso klausymosi įranga, muzikiniai įrašai, fonogramos;

21.6.  visiems instrumentams (išskyrus muzikavimą fortepijonu ir akordeonu) gali būti skiriamos valandos koncertmeisteriui.

22.  Mokinių pasiekimai:

 

1. Veiklos sritis – pagrindinių muzikinio rašto elementų išmokimas.

Nuostata – įgyti ankstyvuosius muzikos instrumento, rašto ir kultūros pažinimo įgūdžius.

Esminis gebėjimas – perskaityti ir teisingai atlikti muzikinį tekstą.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Pažinti muzikinį raštą ir galėti jį perskaityti, naudojant muzikos instrumentą arba dainuojant

1.1.1. Pažinti natas, žinoti jų pavadinimus;

1.1.2. žinoti garsų ar pauzių trukmę;

1.1.3. žinoti pagrindinius dinamikos ženklus.

1.2. Taisyklingai sėdint/stovint, išgauti kokybišką garsą

1.2.1. Žinoti taisyklingos sėdėsenos/laikysenos reikalavimus;

1.2.2. nusakyti ir pademonstruoti taisyklingo garso išgavimo principus ar kvėpavimo elementus, pirštuotę;

1.2.3. įvardinti muzikos instrumento priežiūros reikalavimus.

2. Veiklos sritis – muzikavimo įgūdžių lavinimas ir interpretavimas.

Nuostata – suprasti ir išraiškingai atlikti muzikinį tekstą.

Esminis gebėjimas – muzikinės veiklos metu taikyti išraiškos priemones muzikos kūrinio atskleidimui.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Atlikti skirtingo charakterio nesudėtingos faktūros kūrinius, perteikiant jų emocijas, charakterį, nuotaiką

2.1.1. Paaiškinti kūrinio struktūrinius elementus (motyvas, frazė, sakinys), formą ir naudojamus interpretacijos ženklus.

 

2.2. Atliekant kūrinius laikytis tempo, dinamikos, artikuliacijos nuorodų

2.2.1. Įvardyti kūrinyje panaudotus tempo, dinamikos, artikuliacijos ženklus;

2.2.2. paaiškinti kūrinyje esančių išraiškos priemonių atlikimo ypatumus.

3. Veiklos sritis – muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

Nuostata – dalyvauti klasės, mokyklos koncertuose ir kituose renginiuose.

Esminis gebėjimas – atlikti nesudėtingą programą klausytojams.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1. Dalyvauti mokyklos koncertuose ir kituose kultūriniuose muzikiniuose renginiuose, festivaliuose bei konkursuose.

 

3.1.1. Atlikti pasirinktą ar numatytą koncertinį numerį klasės ar mokyklos koncerte;

3.1.2. mokytis sceninės kultūros, skirti dėmesio aprangai ir elgsenai scenoje;

3.1.3. mokytis susikaupti, nesijaudinti pamokoje ir pasirodymo metu.

3.2. Taikant sutartus kriterijus, įvertinti savo ir kitų pasirodymus.

3.2.1. Įvardyti kūrinio atlikimo vertinimo kriterijus;

3.2.2. sugebėti apibūdinti ir vertinti savo ir klasės draugų grojimą (išskiriant teigiamas ir neigiamas atlikimo puses).

 

23.  Muzikos instrumento, rašto ir kultūros pažinimo turinio apimtis:

23.1.    vienbalsių melodijų, liaudies ir autorinių dainų dainavimas;

23.2.    natų skaitymas smuiko rakte;

23.3.    ritmavimas;

23.4.    natos ir pauzės (perskaito ir atlieka);

23.5.    paprastieji metrai;

23.6.    muzikos tekstų klausymasis, atpažinimas;

23.7.    nesudėtingų melodinių ir ritminių frazių kūrimas ir užrašymas;

23.8.    instrumento ir pagrindinių garso išgavimo būdų pažinimas;

23.9.    taisyklinga laikysena, judesių koordinavimas, kvėpavimas, intonavimas, ritminis tikslumas;

23.10.  nesudėtingų muzikos kūrinių pagrindinių elementų, nuotaikos, dinamikos apibūdinimas ir atlikimas;

23.11.  viešas kūrinių atlikimas ir įsivertinimas, sceninės patirties pradmenys;

23.12.  kūrinių skaičius per mokymosi metus – 8–12.

 

IV SKYRIUS

CHORAS

 

24.     Choro dalyko paskirtis – ugdyti bendruosius muzikavimo gebėjimus, užtikrinant visapusišką muzikinį ugdymą ir suteikiant vokalinio muzikavimo patirtį.

25.     Choro tikslas – ugdyti vokalinius gebėjimus ir padėti mokiniams įgyti chorinio dainavimo žinių ir įgūdžių.

26.     Choro uždaviniai:

26.1.  sudaryti mokiniams galimybes lavinti vokalinio muzikavimo gebėjimus;

26.2.  pažinti chorinių kūrinių repertuarą ir formuoti chorinio dainavimo įgūdžius;

26.3.  ugdyti mokinių artistiškumą ir ansambliškumą, didinti sceninės kultūros patirtį;

26.4.  skatinti mokinius kūrybiškai pritaikyti muzikos instrumento, rašto ir kultūros pažinimo pamokose įgytas žinias ir gebėjimus.

27.     Veiklos sritys:

27.1.  chorinio dainavimo įgūdžių formavimas;

27.2.  chorinių kūrinių interpretavimas;

27.3.  atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

28.     Choro mokymas:

28.1.  mokomasi 1 val. per savaitę;

28.2.  pamokos yra grupinės;

28.3.  parenkant repertuarą, atsižvelgiama į mokinių amžiaus ir balso ypatumus;

28.4.  plėtojami sceninės kultūros meninio interpretavimo, kūrybiškumo įgūdžiai, aktyviai dalyvaujant muzikinėje veikloje;

28.5.  taikomi metodai – aiškinimas, pokalbis, muzikos kūrinio sandaros ir atlikimo analizė, dainavimas, atkartojimas, dirigavimas, palyginimas, apibendrinimas, koncertinis atlikimas ir kt.;

28.6.  naudojamos šios mokymo priemonės: fortepijonas, natos, metronomas, lenta, garso klausymosi įranga, muzikiniai įrašai, fonogramos;

28.7.  mokymui numatomos koncertmeisterio valandos.

29.  Mokinių pasiekimai:

 

1. Veiklos sritis – chorinio dainavimo įgūdžių formavimas.

Nuostata – įgyti vokalinio muzikavimo patirties.

Esminis gebėjimas – atlikti jaunučių choro repertuaro kūrinius.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Formuoti taisyklingą kvėpavimą ir tobulinti vokalinius įgūdžius

1.1.1. Pademonstruoti taisyklingo kvėpavimo ir garso formavimo ypatumus ir garso išgavimo būdus.

1.2. Dainuojant taisyklingai atlikti muzikos kalbos elementus

1.2.1. Atpažinti ir nusakyti muzikos kalbos elementus ir išraiškos priemones.

2. Veiklos sritis – chorinių kūrinių interpretavimas.

Nuostata – atskleisti chorinio kūrinio interpretacinį sumanymą.

Esminis gebėjimas – išraiškingai interpretuoti jaunučių choro repertuaro kūrinius.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Stilingai atlikti chorinės muzikos kūrinį

2.1.1. Apibūdinti kūrinio tematiką, stiliaus ir žanro ypatumus.

2.2. Perteikti muzikos kūrinio charakterį

2.2.1. Apibūdinti kūrinio nuotaiką ir dinamiką

3. Veiklos sritis – atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

Nuostata – dalyvauti koncertinėje veikloje.

Esminis gebėjimas – parengti koncertinę programą.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1. Kultūringai elgtis scenoje

3.1.1. Suvokti atlikėjo sceninio elgesio taisykles.

3.2. Dalyvauti mokyklos muzikiniuose renginiuose

3.2.1. Koncertuoti mokykloje, mieste;

3.2.2. žinoti sceninės kultūros reikalavimus.

3.3. Pritaikyti dainavimo įgūdžius kitose srityse

3.3.1. Nurodyti, kurioms pamokoms pasiruošti padeda dainavimas.

 

30.     Choro turinio apimtis:

30.1.  chorinio dainavimo įgūdžių formavimas – dainavimo technikos lavinimo pratybos;

30.2.  chorinių kūrinių interpretavimas – nesudėtingų chorinių kūrinių formų pagrindinių sintaksinių elementų, nuotaikos, dinaminio plano apibūdinimas ir atlikimas;

30.3.  muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje – chorinių kūrinių viešas atlikimas ir įsivertinimas, sceninės patirties pradmenys;

30.4.  kūrinių skaičius per mokymosi metus – 4–8 skirtingo charakterio kūriniai.

 

V SKYRIUS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

31.     Pasiekimų ir pažangos vertinimas yra grindžiamas individualios pažangos vertinimo principu.

32.     Mokinių ugdymo pažangai vertinti taikomi ir derinami šie vertinimo metodai: formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis.

33.     Formuojamasis vertinimas atliekamas žodžiu, komentaru nuolat bendradarbiaujant mokiniui ir mokytojui ir nesiejamas su pažymiu, siekiama pastiprinti daromą pažangą, numatyti perspektyvą, skatinti mokinį analizuoti savo pasiekimus ir kelti meninio ugdymosi motyvaciją.

34.     Diagnostinis vertinimas taikomas, siekiant išsiaiškinti mokinio tam tikro ugdymosi laikotarpio pasiekimus ir pažangą. Vertinami mokinių ugdymo pasiekimai, kūrybinis rezultatas.

35.     Apibendrinamasis vertinimas taikomas baigus pusmetį, ugdymo metus ir baigus visą programą.

36.     Mokinių įgyti gebėjimai vertinami įskaita. Taikomos šios įgytų gebėjimų patikrinimo formos: atsiskaitymai, perklausos, koncertai. Mokinių įgytų gebėjimų patikrinimas vyksta pagal mokyklos nustatytą tvarką ir kriterijus.

37.     Asmeniui, baigusiam Programą, išduodama Radviliškio muzikos mokyklos pažyma.

 

_________________

 

PRITARTA

Radviliškio rajono savivaldybės

tarybos 2015 m. birželio 23 d.

sprendimu Nr. T-54

 

RADVILIŠKIO MUZIKOS MOKYKLOS

KRYPTINGO MUZIKINIO UGDYMO PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.    Švietimo teikėjas – Radviliškio muzikos mokykla.

2.    Mokyklos teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

3.    Mokyklos buveinės adresas – Žalgirio g. 10, 82180 Radviliškis.

4.    Mokyklos grupė ir tipas – neformaliojo vaikų švietimo mokykla ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykla.

5.    Kryptingo muzikinio ugdymo programą (toliau – Programa) rengė Ernesta Linkevičienė, Radviliškio muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai einanti direktoriaus pareigas (III vadybinė kvalifikacinė kategorija).

6.    Programa parengta vadovaujantis Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1214 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. Isak-991 „Dėl bendrųjų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

7.    Programą rekomenduojama rinktis mokiniams, baigusiems pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą.

8.    Programos trukmė – 1–2 metai, atsižvelgiant į mokinių pageidavimus, mokyklos bendruomenės poreikius bei galimybes.

9.    Ugdymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į mokinių amžiaus raidos ypatumus, asmeninius gebėjimus ir poreikius.

10.  Atsižvelgiant į mokinio mokymosi pasiekimus ir gebėjimus, Programos turinys gali būti koreguojamas.

11.  Programa, atsižvelgiant į mokyklos turimas lėšas ir kitas galimybes, gali būti įgyvendinama kūrybinių stovyklų, projektų, konkursų pažintinės-edukacinės veiklos ir pan. metu.

12.  Programai įgyvendinti rekomenduojama mokymosi aplinka ir mokymosi priemonės:

12.1.  mokinio pasirinktas muzikos instrumentas, fortepijonas arba pianinas, garso klausymosi įranga, kompiuteris su interneto prieiga;

12.2.  grupinių užsiėmimų patalpose – fortepijonas ar pianinas, lenta (interaktyvi lenta, vaizdo projektorius), garso klausymosi įranga;

12.3.  informacinių technologijų klasė su interneto prieiga, programine bei garso įrašymo ir transliavimo įranga.

 

II SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA

 

13.  Programos tikslas – gilinti mokinių muzikos srities žinias, tobulinant muzikavimo gebėjimus ir įgūdžius bei plėtojant kūrybinę ir meninę raišką. 

14.  Programos uždaviniai:

14.1.  tobulinti muzikos atlikimo įgūdžius ir gebėjimą naudotis muzikos kalbos priemonėmis;

14.2.  sudaryti mokiniams galimybes plėtoti jų muzikinės kalbos patirtį, dalyvaujant kūrybinėje akademinėje veikloje.

15.  Programą sudaro šie dalykai:

15.1.  muzikavimas;

15.2.  meninis kolektyvas.

 

III SKYRIUS

MUZIKAVIMAS

 

16.  Muzikavimo paskirtis – tobulinti mokinio instrumentinio muzikavimo įgūdžius.

17.  Muzikavimo tikslas – puoselėjant individualumą ir prigimtines galias, kelti mokinių profesinį meistriškumą.

18.  Muzikavimo uždaviniai:

18.1.  gilinti muzikinius gebėjimus ir kūrybiškumą;

18.2.  tobulinti instrumento valdymo įgūdžius;

18.3.  skatinti emocinius, kūrybinius išgyvenimus ir aktyvų dalyvavimą muzikinėje veikloje.

19.  Muzikavimo veiklos sritys:

19.1.  muzikavimo technikos tobulinimas;

19.2.  muzikinė atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

20.  Muzikavimo trukmė – 1–2 metai.

21.  Siūloma muzikavimo mokytis dainuojant (chorinis dainavimas) arba vienu iš šių muzikos instrumentų:

21.1.  fortepijonu;

21.2.  styginiu instrumentu: smuiku, violončele, gitara, arfa, altu, kontrabosu;

21.3.  akordeonu;

21.4.  liaudies instrumentu: kanklėmis, birbyne;

21.5.  mediniu pučiamuoju instrumentu – klarnetu, saksofonu, fleita, obojumi ir kt.;

21.6.  variniu pučiamuoju instrumentu – trimitu, valtorna, baritonu, tenoru, tūba, eufonija ir kt.;

21.7.  mušamuoju instrumentu;

21.8.  elektroniniu instrumentu;

22.     Muzikavimo mokymas:

22.1.  muzikavimo pamokos vyksta mokantis individualiai, joms skiriamos 1–2 val. per savaitę;

22.2.  muzikavimui mokyti (išskyrus muzikavimą fortepijonu ir akordeonu) numatomos koncertmeisterio valandos;

22.3.  muzikavimas, pasirinkus chorinį dainavimą, vyksta grupinio mokymosi forma. Dalyko mokymui grupėje skiriama po 1 val. per savaitę;

22.4.  taikomi metodai – muzikos kūrinių sandaros ir atlikimo analizė, skambinimas, skaitymas iš lapo, aiškinimas, pokalbis, palyginimas, apibendrinimas, koncertinis atlikimas ir kt.;

22.5.  naudojamos šios mokymo priemonės: muzikos instrumentai, natos, metronomas, garso klausymosi įranga, muzikiniai įrašai, fonogramos.

23.  Mokinių pasiekimai:

 

3.   1. Veiklos sritis – muzikavimo technikos tobulinimas.

Nuostata – tobulinti muzikos kūrinių atlikimo gebėjimus.

Esminis gebėjimas – tobulinti atlikimo techniką, atliekant vis sudėtingesnį repertuarą.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Atlikti sudėtingus muzikinius kūrinius

1.1.1. Demonstruoti kūrybiškumą, savarankišką mąstymą, sprendžiant kylančius meninius uždavinius.

 

1.2. Lavinti skaitymo iš lapo įgūdžius

1.2.1. Savarankiškai analizuoti ir atlikti nežinomą muzikinį tekstą.

2. Veiklos sritis – muzikinė atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

Nuostata – dalyvauti koncertinėje veikloje.

Esminis gebėjimas – viešai atlikti muzikinius kūrinius klausytojams.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1. Dalyvauti respublikiniuose, tarptautiniuose konkursuose, mokyklos koncertuose ir kituose kultūriniuose muzikiniuose renginiuose

3.1.1. Atlikti pasirinktą ar numatytą programą;

3.1.2. žinoti konkursų, festivalių paskirtį, reikalavimus ir juos vykdyti;

3.1.3. tinkamai elgtis scenoje.

 

 

24.  Muzikavimo turinio apimtis:

24.1.  muzikavimo technikos tobulinimas: muzikos kūrinių atlikimo įgūdžių tobulinimas (pagrindiniai garso išgavimo būdai, ritminis tikslumas; technikos lavinimas); muzikos kūrinių interpretavimas: sudėtingesnių muzikos kūrinių formų sintaksinių elementų, nuotaikos, dinaminio plano apibūdinimas ir atlikimas, skaitymo iš lapo įgūdžių lavinimas, improvizacinių gebėjimų ugdymas;

24.2.  muzikinė atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje: kūrinių viešas atlikimas, sceninės patirties kaupimas;

24.3.  kūrinių skaičius per mokymosi metus – 8–12.

 

IV SKYRIUS

MENINIS KOLEKTYVAS

 

25.  Meninio kolektyvo paskirtis – tobulinti bendruosius muzikavimo gebėjimus ir ansamblinio muzikavimo patirtį.

26.  Meninio kolektyvo tikslas – plėtoti ansamblio ir kolektyvinio muzikavimo, sceninės kultūros, meno intarpretacijos ir meninės saviraiškos įgūdžius.

27.  Meninio kolektyvo uždaviniai:

27.1.  tobulinti ansamblinio muzikavimo įgūdžius;

27.2.  tobulinti mokinių artistiškumą, kaupti sceninės kultūros patirtį;

27.3.  skatinti mokinius kūrybiškai pritaikyti muzikavimo pamokose įgytas žinias ir gebėjimus;

27.4.  sudaryti galimybes mokinių iniciatyvai ir aktyvumui, pasirenkant ansamblio sudėtį ir repertuarą.

28.  Meninio kolektyvo veiklos sritys:

28.1.  kūrinių ansamblinis interpretavimas;

28.2.  atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

29.  Programą pasirinkusiems mokiniams siūlomi šie meniniai kolektyvai:

29.1.  choras;

29.2.  vokaliniai ansambliai;

29.3.  styginių instrumentų ansambliai (smuikininkų, gitaristų ir kt.);

29.4.  pučiamųjų instrumentų ansambliai;

29.5.  liaudies instrumentų ansambliai (kanklininkų, birbynininkų);

29.6.  akordeonininkų ansamblis;

29.7.  mušamųjų instrumentų ansamblis.

30.  Vienas moksleivis dalyvauja ne daugiau kaip dviejuose mokomuosiuose kolektyvuose.

31.  Meninio kolektyvo mokymas:

31.1.  mokymosi trukmė – 1–2 metai;

31.2.  mokomasi grupėje 1–3 val. per savaitę;

31.3.  taikomi metodai –aiškinimas, pokalbis, muzikos kūrinio sandaros ir atlikimo analizė, dainavimas, atkartojimas, dirigavimas, palyginimas, apibendrinimas, koncertinis atlikimas ir kt.;

31.4.  naudojamos šios mokymo priemonės: pasirinktas muzikos instrumentas, fortepijonas, natos, metronomas, garso klausymosi įranga, muzikiniai įrašai, fonogramos.

32.  Mokinių pasiekimai:

 

1. Veiklos sritis – kūrinių ansamblinis interpretavimas.

Nuostata – tobulinti muzikinio bendradarbiavimo gebėjimą.

Esminis gebėjimas – išraiškingai interpretuoti ansamblinės muzikos kūrinius.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Puikiai atlikti savo partiją meniniame kolektyve

2.1.1. Nusakyti kūrinio metrą, tempą;

2.1.2. paaiškinti atlikimo štrichus.

2.2. Raiškiai perteikti kūrinių emocijas

2.2.1. Žinoti muzikos kalbos elementus.

2.3. Klausytis ir kontroliuoti savo ir kitų atlikimą

2.3.1. Girdėti kitų kolektyvo dalyvių balsus ar instrumentus.

2. Veiklos sritis – atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

Nuostata – dalyvauti koncertuose (pasirodymuose) scenoje.

Esminis gebėjimas – atlikti parengtą programą koncerte.

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1. Scenoje atlikti koncertinę programą

3.1.1. Tinkamai elgtis scenoje;

3.1.2. kokybiškai atlikti savo partiją.

3.2. Dalyvauti muzikiniuose renginiuose

3.2.1. Gebėti pristatyti meninio kolektyvo koncertinę veiklą.

 

33.  Meninio kolektyvo turinio apimtis:

33.1.  kūrinių ansamblinis interpretavimas: sudėtingų muzikos kūrinių formų pagrindinių sintaksinių elementų, nuotaikos, dinaminio plano apibūdinimas ir atlikimas;

33.2.  muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje – kūrinių viešas atlikimas ir įsivertinimas, sceninė patirtis;

33.3.  kūrinių skaičius per mokymosi metus – 4–10 kūrinių.

 

V SKYRIUS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

34.     Pasiekimų ir pažangos vertinimas yra grindžiamas individualios pažangos vertinimo principu.

35.     Mokinių ugdymo pažangai vertinti taikomi ir derinami šie vertinimo metodai: formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis.

36.     Formuojamasis vertinimas atliekamas žodžiu, komentaru nuolat bendradarbiaujant mokiniui ir mokytojui ir nesiejamas su pažymiu, siekiama pastiprinti daromą pažangą, numatyti perspektyvą, skatinti mokinį analizuoti savo pasiekimus ir kelti meninio ugdymosi motyvaciją.

37.     Diagnostinis vertinimas taikomas, siekiant išsiaiškinti mokinio tam tikro ugdymosi laikotarpio pasiekimus ir pažangą. Vertinami mokinių ugdymo pasiekimai, kūrybinis rezultatas.

38.     Apibendrinamasis vertinimas taikomas baigus pusmetį, ugdymo metus ir baigus visą programą.

39.     Mokinių įgyti gebėjimai vertinami įskaita. Taikomos įgytų gebėjimų patikrinimo formos: atsiskaitymai, perklausos, koncertai, konkursai. Mokinių įgytų gebėjimų patikrinimas vyksta pagal mokyklos nustatytą tvarką ir kriterijus.

40.     Asmeniui, baigusiam Programą, išduodama Radviliškio muzikos mokyklos pažyma.

 

____________________