VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS CENTRINĖS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS
DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS
POTVARKIS
DĖL KVIETIMO „VIENOS STOTELĖS ŠEIMOMS IR VAIKAMS CENTRŲ ĮKŪRIMAS“
PAGAL 2014–2021 M. EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS FINANSINIO MECHANIZMO PROGRAMĄ „SVEIKATA“
GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PATVIRTINIMO
2021 m. gegužės 13 d. Nr. 2021/20-2-20
Vilnius
Vadovaudamasi Institucijų, atsakingų už 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų valdymą ir kontrolę Lietuvoje, funkcijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1K-389 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“, 20.19 papunkčiu ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 2009/8-112 „Dėl dokumentų pasirašymo“,
tvirtinu pridedamas kvietimo „Vienos stotelės šeimoms ir vaikams centrų įkūrimas“ pagal 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Sveikata“ gaires pareiškėjams.
PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo
agentūros direktoriaus pavaduotojo
2021 m. gegužės 13 d. . potvarkiu
Nr. 2021/20-2-20
KVIETIMO „VIENOS STOTELĖS ŠEIMOMS IR VAIKAMS CENTRŲ ĮKŪRIMAS“
PAGAL 2014–2021 M. EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS FINANSINIO MECHANIZMO PROGRAMĄ „SVEIKATA“
GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ atviro kvietimo „Vienos stotelės šeimoms ir vaikams centrų įkūrimas“ gairės pareiškėjams (toliau – Gairės) nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas.
2. Gairės pareiškėjams yra parengtos vadovaujantis:
2.1. Lietuvos Respublikos ir Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės 2018 m. balandžio 24 d. susitarimo memorandumu dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo įgyvendinimo (toliau – Memorandumas);
2.2. 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo įgyvendinimo reglamentu (toliau – Reglamentas), patvirtintu 2016 m. rugsėjo 8 d. EEE finansinio mechanizmo komiteto;
2.3. 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1K-389 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“;
3. Gairėse naudojamos sąvokos ir sutrumpinimai:
3.1. Bendrojo finansavimo lėšos – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos EEE ir (arba) Norvegijos finansinių mechanizmų programoms finansuoti;
3.3. Donoro projekto partneris – Valstybėje donorėje (Islandijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštystė ir Norvegijos Karalystė) registruotas juridinis asmuo, kuris dalyvauja rengiant projekto paraišką ir su Projekto vykdytoju pasirašytos partnerystės sutarties pagrindu prisideda prie projekto įgyvendinimo;
3.6. MAFT – 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1K-389 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“;
3.8. Pareiškėjas – Lietuvoje registruotas juridinis asmuo pateikęs projekto paraišką. Pasirašius projekto įgyvendinimo sutartį „pareiškėjas“ tampa „projekto vykdytoju“;
3.9. Privalomos paslaugos – „Vienos stotelės“ centre teikiamos socialinės paslaugos, kurios apima socialinio darbuotojo darbą su šeima, atvejo vadybą, vaiko ir šeimos apgyvendinimą, tėvystės įgūdžių ugdymą;
3.10. Procesų darbo grupė – EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo procesų sukūrimo darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1K-109 „Dėl darbo grupės sudarymo“;
3.11. Produktas – tiesioginę projekto naudą gaunančiai tikslinei grupei skirti produktai, priemonės ar paslaugos;
3.12. Projekto partneris – Lietuvoje ar vienoje iš valstybių donorių registruotas juridinis asmuo, kuris aktyviai dalyvauja rengiant projekto paraišką ir su Projekto vykdytoju pasirašytos partnerystės sutarties pagrindu prisideda prie projekto įgyvendinimo;
3.13. Projekto vykdytojas – pareiškėjas, kuriam yra skirtos mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšos ir kuris su CPVA pasirašytos sutarties pagrindu atsako už projekto, atrinkto finansuoti pagal kvietimą „Vienos stotelės šeimoms ir vaikams centrų įkūrimas“, įgyvendinimą;
3.14. Programa – 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo programa „Sveikata“ (toliau dar vadinama Sveikatos programa);
3.15. Rezultatas – intervencijos rezultatų poveikis tiesioginę projekto naudą gaunančiai tikslinei grupei ar netiesioginę projekto naudą gaunančiai tikslinei grupei;
3.16. Rinkos tyrimas – kokybinės ir kiekybinės informacijos apie projektui reikalingų prekių, paslaugų ir (arba) darbų pasiūlą, tiekėjus, jų tiekiamas prekes, teikiamas paslaugas, ir kainas rinkimas, analizė ir apibendrintų išvadų rengimas, skirtas sprendimams dėl projekto pirkimams reikalingų lėšų priimti;
3.17. Rodiklis – kiekybinis ar kokybinis kintamasis, nurodantis, kas turi būti matuojama skalėje ar matmenyje;
3.18. Socialinės bazinės paslaugos - „Vienos stotelės“ centre teikiamos socialinės paslaugos, kurios apima socialinio darbuotojo darbą su šeima, atvejo vadybą, vaiko ir šeimos apgyvendinimą.
3.19. Socialinės kompleksinės paslaugos – paslaugų, atitinkančių individualius vaiko ir šeimos poreikius ir jų konkrečią situaciją, visuma, orientuota į sudėtingos vaiko ir šeimos situacijos sprendimą, siekiant šalinti identifikuotus rizikos veiksnius vaiko ir šeimos aplinkoje, kurti vaikui ir šeimai saugią aplinką, užtikrinti jų gyvenimo kokybę, asmeninių bei socialinių ryšių kokybę.
3.20. Tiesioginę projekto naudą gaunanti tikslinė grupė - tiesioginės projekto naudos gavėjų (projekto dalyvių) grupė, kurios problemos sprendžiamos įgyvendinant projektą. Asmenys, kurie nėra laikomi projekto dalyviais, tačiau gauna naudą iš projekto veiklų ar rezultatų, pavyzdžiui, projekto dalyvių mokomi asmenys, yra priskiriami prie netiesioginės tikslinės grupės.
3.21. „Vienos stotelės“ centras – socialinę priežiūrą teikianti socialinių paslaugų įstaiga, kurioje vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 364 str. 1 dalies 3 punktu organizuojama vaiko laikinoji priežiūra (užtikrinant apgyvendinimą vaikui ir jo atstovui (-ams) pagal įstatymą saugioje, vaiko poreikiams pritaikytoje aplinkoje, o jei yra poreikis – ir kitiems šeimos vaikams), nustačius vaiko apsaugos poreikį, ir kuri turi reikalingus specialistus bei kompetencijas vykdyti intensyvų darbą su vaiku ir šeima krizėje, spręsti šią krizę, suteikiant vaikui ir šeimai būtinas, jų individualius poreikius atitinkančias paslaugas.
II. SVEIKATOS PROGRAMOS tikslai ir REMIAMOS VEIKLOS
6. Programos atviru kvietimu „Vienos stotelės šeimoms ir vaikams centrų įkūrimas“ (toliau – Kvietimas) bus siekiama įkurti centrus, kuriuose bus teikiamos socialinės kompleksinės aukštos kokybės paslaugos vaikams ir jų šeimoms (toliau – centras), siekiant geriausiai atliepti vaiko interesus augti saugioje aplinkoje.
7. Pagal šį Kvietimą finansavimas bus teikiamas šioms veikloms:
7.1. Patalpų, kuriose bus teikiamos socialinės kompleksinės paslaugos vaikams ir jų šeimoms, įrengimas;
7.2. Socialinių kompleksinių paslaugų vaikams ir jų šeimoms teikimas (įskaitant ir apgyvendinimo centre paslaugas);
8. Kvietimo projektams įgyvendinti skiriama 1.700.000,00 EUR (iš jų 1.444.999,94 EUR mechanizmų lėšų ir 255.000,06 EUR bendrojo finansavimo lėšų).
III. TINKAMI PAREIŠKĖJAI, PROJEKTŲ PARTNERIAI IR REIKALAVIMAI PARTNERYSTĖS SUTARČIAI
10. Galimi pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, turintys ne mažesnę nei 3 metų socialinių paslaugų vaikams ir (ar) šeimoms teikimo patirtį.
11. Galimi projekto partneriai yra Lietuvos Respublikos ir (ar) Valstybės donorės arba EEE nepriklausančių, bet su Lietuva bendrą sieną turinčių valstybių juridiniai asmenys, taip pat tarptautinės organizacijos, subjektai ar agentūros.
12. Šiame Kvietime tas pats juridinis asmuo kaip pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką. Jeigu pareiškėjas pateiks daugiau nei vieną paraišką, vertinama bus tik pirmoji (pagal jos pateikimo datą ir laiką) pateikta paraiška, o visos kitos paraiškos bus atmetamos.
14. Tas pats juridinis asmuo gali dalyvauti kaip partneris keliuose projektuose, tačiau kaip pareiškėjas gali būti tik viename projekte.
15. Partnerio (-ių) dalyvavimas projekte, teikiama nauda ir prisidėjimas prie projekto tikslų įgyvendinimo turi būti pagrįsti projekto paraiškoje. Pareiškėjas partneriais turi pasirinkti tik tuos juridinius asmenis, kurie įneš realų indėlį vykdant projekto veiklas ir (arba) aktyviai naudosis projekto metu sukurtais rezultatais. Pareiškėjas privalo įvertinti partnerio (-ių) būtinumą projekte ir su tuo susijusius valdymo sunkumus.
16. Kartu su paraiška turi būti pateiktas partnerystės sutarties projektas (jei partnerystės sutartis iki paraiškos pateikimo yra pasirašyta – pasirašytos sutarties kopija) ar ketinimų sudaryti tokią sutartį dokumentas. Su visais projekto partneriais gali būti sudaroma viena partnerystės sutartis arba su atskiru (-ais) partneriu (-iais) sudaroma atskira (-os) partnerystės sutartis (-ys). Partnerystės sutarties projektas arba pasirašyta partnerystės sutartis ar ketinimų sudaryti tokią sutartį dokumentas turi būti teikiamas anglų kalba, jei bent viena iš partnerystės sutarties ar ketinimų sudaryti tokią sutartį protokolo šalių yra partneris iš Valstybės donorės.
Partnerystės sutarties anglų kalba šablonas yra pateiktas adresu: https://eeagrants.org/resources/2014-2021-bilateral-guideline-annex-6-partnership-agreement-template .
17. Su paraiška teikiamame partnerystės sutarties projekte arba pasirašytoje partnerystės sutartyje turi būti aptartos šios sąlygos:
17.1. sutarties tikslas, užduočių, įgyvendinant projektą, pasiskirstymas tarp pareiškėjo ir partnerio (-ių);
17.2. išsamus projekto biudžetas, išlaidų paskirstymas tarp pareiškėjo ir partnerio (-ių), partnerio (-ių) išlaidų apmokėjimo tvarka, įskaitant nuostatas dėl taikomo valiutos keitimo kurso, jei išlaidos patiriamos kita valiuta nei euras (bet kokiu atveju nuostoliai dėl valiutos keitimo yra projekto lėšomis netinkamos finansuoti išlaidos);
17.3. nuostatos dėl netiesioginių išlaidų apskaičiavimo metodo (galimi metodai nustatyti MAFT 276 punkte) ir didžiausia galima netiesioginių išlaidų suma;
17.4. nuostatos, reglamentuojančios iš Valstybės donorės projekto partnerio (-ių) atsiskaitymo už patirtas išlaidas tvarką. Vadovaujantis MAFT 290 ir 292 punktais, projekto partneris iš Valstybės donorės, atsiskaitydamas už savo išlaidas, projekto vykdytojui galės pateikti vieną iš šių dokumentų:
17.4.2. jei projekto partneris iš Valstybės donorės yra valstybės institucija ar įstaiga, turinti kompetentingą pareigūną, kuris turi teisę atlikti atitinkamo subjekto auditą ir kurio nepriklausomumas rengiant finansines ataskaitas yra užtikrintas, toks projekto partneris su kiekvienu mokėjimo prašymu, kuriame deklaruojamos jo patirtos išlaidos, gali teikti minėto kompetentingo pareigūno pasirašytą išvadą dėl išlaidų tinkamumo finansuoti (pagal Procesų darbo grupės parengtą formą, skelbiamą https://www.cpva.lt/data/public/uploads/2019/07/template_dp_certification-of-costs-claimed-by-donor-partner.docx), kurioje patvirtinama, kad išvadoje dėl išlaidų tinkamumo finansuoti nurodytos išlaidos patirtos pagal Reglamentą, nacionalinius teisės aktus ir apskaitos praktiką projekto partnerio valstybėje;
17.4.3. jei projekto partneris iš Valstybės donorės nėra valstybės institucija ar įstaiga ir (arba) neturi kompetentingo pareigūno, kuris turi teisę atlikti atitinkamo subjekto auditą ir (arba) kurio nepriklausomumas rengiant finansines ataskaitas nėra užtikrintas, toks projekto partneris su kiekvienu mokėjimo prašymu, kuriame deklaruojamos jo patirtos išlaidos, gali teikti partnerio išlaidų deklaraciją (pagal Procesų darbo grupės parengtą formą, skelbiamą https://www.cpva.lt/data/public/uploads/2019/07/template_dp_declaration-of-expenditure-claimed-by-donor-partner.docx), kurioje patvirtinama, kad išlaidų deklaracijoje nurodytos išlaidos patirtos pagal Reglamentą, nacionalinius teisės aktus ir apskaitos praktiką projekto partnerio valstybėje. Tokią projekto partnerio išlaidų deklaraciją papildomai turi pasirašyti projekto vykdytojo atstovas, patvirtindamas, kad projekto partneris įvykdė veiklas, suteikė paslaugas ir projekto vykdytoją tenkina rezultatas, o patirtos išlaidos atitinka projekto biudžetą. Jei bendros projekto partnerio iš Valstybės donorės per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį patirtos išlaidos viršija 10 000 eurų (išskyrus išlaidas, kurios buvo apmokėtos supaprastintai, taikant fiksuotąjį įkainį ir (ar) fiksuotojo dydžio normą), kartu su galutiniu mokėjimo prašymu dėl visų projekto partnerio patirtų išlaidų pateikiama nepriklausomo auditoriaus pasirašyta išvada dėl išlaidų tinkamumo finansuoti (pagal Procesų darbo grupės parengtą formą, skelbiamą https://www.cpva.lt/data/public/uploads/2019/07/template_dp_certification-of-costs-claimed-by-donor-partner.docx). Tokiu atveju partnerystės sutarties projekte (pasirašytoje partnerystės sutartyje) taip pat turi būti nurodyta, kuri partnerystės sutarties šalis (pareiškėjas ar Donoro projekto partneris) yra projekto partnerio iš Valstybės donorės išlaidų audito paslaugų pirkėja ir mokėtoja, užtikrinant, kad auditą atliekantis paslaugos teikėjas bus kompetentingas atlikti tokių išlaidų auditą ir patvirtinti, kad Donoro projekto partnerio patirtos išlaidos atitinka Reglamentų, projekto partnerio iš Valstybės donorės valstybėje taikomų teisės aktų reikalavimus bei apskaitos principus;
17.5. nuostata, kad išlaidų deklaracijoje ir (arba) išvadoje dėl išlaidų tinkamumo patirtų išlaidų suma turi būti nurodyta eurais. Jei išlaidos patirtos užsienio valiuta, jos perskaičiuojamos eurais pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį išlaidų deklaracijos ir (ar) išvados dėl išlaidų tinkamumo rengimo dieną;
17.6. pareiškėjo ir partnerio (-ių) pareigos (kai taikoma) užtikrinant Vienos stotelės centrų paslaugų teikimo tęstinumą nurodytą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 5 metai po projekto pabaigos;
17.7. nuostata, kad projekto partneris išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentus privalo saugoti nepažeisdamas galiojančių teisės aktų nuostatų, tačiau ne trumpiau, nei nurodyta projekto įgyvendinimo sutartyje;
17.8. nuostata, kad projekto partneris privalo sudaryti sąlygas tikrinti ir audituoti projekto ir su projektu susijusius dokumentus institucijoms, turinčioms teisę tai daryti įgyvendinant programą;
17.10. nuostata, kad iki paraiškos teikimo partnerystės sutartyje ar jos projekte nurodytas projekto biudžetas, išlaidų paskirstymas tarp pareiškėjo ir partnerio (-ių), nuostatos dėl netiesioginių išlaidų apskaičiavimo metodo ir didžiausia galima netiesioginių išlaidų suma gali keistis pagal paraiškos vertinimo metu nustatytų tinkamų finansuoti išlaidų dydį, o pasikeitus projekto biudžetui partnerystės sutartis turės būti pakeista.
18. Jei su paraiška teikiamas ketinimų sudaryti partnerystės sutartį dokumentas, jame turi būti aptartos bent šios sąlygos:
18.1. dokumento tikslas, užduočių, įgyvendinant projektą, pasiskirstymas tarp pareiškėjo ir partnerio (-ių);
19. Jei su paraiška teikiamas partnerystės sutarties projektas ar ketinimų sudaryti tokią sutartį dokumentas, pasirašytos partnerystės sutarties kopija programos operatoriui turės būti pateikta iki projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo.
20. Nors partneris (-iai) dalyvauja įgyvendinant projektą ir naudojasi jo rezultatais arba produktais, tačiau už tinkamą projekto įgyvendinimą, koordinavimą ir lėšų panaudojimą atsako pareiškėjas. Jei projektui skiriamos mechanizmų lėšos ir bendrojo finansavimo lėšos, projekto įgyvendinimo sutartis sudaroma su pareiškėju, kuris nuo projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos tampa projekto vykdytoju. Mechanizmų lėšas ir bendrojo finansavimo lėšas, skirtas visam projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna projekto vykdytojas, kuris atsiskaito su partneriu (-iais).
IV. TINKAMI FINANSUOTI PROJEKTAI
21. Finansavimas bus skiriamas projektams, prisidedantiems prie Programos ir šio Kvietimo tikslų siekimo bei atitinkantiems šiuos specialiuosius projektų atitikties kriterijus (visi žemiau išvardinti kriterijai yra privalomi visiems projektams):
21.1. Darbas su vaiku ir šeima turi būti organizuojamas taikant atvejo vadybą, vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašu, patvirtintu LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Atvejo vadybos tvarkos aprašas);
21.2. Visi atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai, kurie teiks socialines paslaugas vaikams ir šeimoms turi būti įdarbinti „Vienos stotelės“ centre;
21.3. Projekto metu turi būti organizuojami mokymai atvejo vadybininkams ir socialiniams darbuotojams įgūdžių, reikalingų darbui su šeima, ugdymui. Ne mažiau kaip 50 proc. iš visų apmokytų specialistų turi būti „Vienos stotelės“ atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai darbui su šeima. Praktinė mokymų dalis turi sudaryti ne mažiau nei 60 proc. mokymo turinio;
21.4. Turi būti teikiamos apgyvendinimo paslaugos, sukuriant vaikui ir šeimai tinkamą, saugią aplinką. Apgyvendinimas turi būti taikomas tiek ilgai, kiek reikia šeimos krizei išspręsti, tačiau ne ilgiau nei 12 mėnesių. Projekto vykdymo metu apgyvendinimo paslauga turi būti teikiama nemokamai;
21.5. Turi būti teikiamos tėvystės įgūdžių ugdymo paslaugos, kurios atitiktų tėvų poreikius (pvz. identifikuotus konkrečius trūkstamus įgūdžius, vaikų amžių, vaiko raidos poreikius ir pan.). Tėvystės įgūdžių ugdymas turi būti vykdomas tiek dirbant individualiai su tėvais (kai dirbama tik su konkrečia šeima, sprendžiant jos konkrečią situaciją), tiek grupėje (kai organizuojami pozityvios tėvystės mokymai, užsiėmimai ir panašios veiklos);
22. Pareiškėjas „Vienos stotelės“ centro paslaugas gali teikti arba tik savivaldybės, kurios teritorijoje bus vykdomas projektas, gyventojams, arba savivaldybės, kurios teritorijoje bus vykdomas projektas, gyventojams ir kaimyninių savivaldybių gyventojams. Paraiškoje turi būti aiškiai įvardinta, kurių savivaldybių gyventojams planuojama teikti „Vienos stotelės“ centro paslaugas.
23. Vienam atvejo vadybininkui, socialiniam darbuotojui darbui su šeima tenkantis atvejų skaičius negali viršyti skaičiaus, nustatyto Atvejo vadybos tvarkos aprašo 79-80 punktuose.
24. Įgyvendindami projektus pareiškėjai projektu turi prisidėti (rodiklio siekimas privalomas) prie šių Programos stebėsenos rodiklių įgyvendinimo:
| Rezultato rodikliai |
| 24.1. Paslaugas gavusių asmenų skaičius |
| 24.2. Pasitenkinimo suteiktomis paslaugomis lygis (skalėje nuo 1 iki 5) |
| Produkto rodikliai[1] |
| 24.3. Įsteigti „Vienos stotelės“ centrai (egzistuojančios infrastruktūros pagrindu) |
| 24.4. Specialistų, dirbančių su vaikais ir šeimomis, kurie buvo apmokyti dirbti su atvejo vadyba, skaičius |
| 24.5. Tėvų, sustiprinusių tėvystės įgūdžius, skaičius |
25. Pareiškėjai gali siekti (rodiklio siekimas nėra privalomas) projektu prisidėti prie Programos produkto „Glaudesnis paramos gavėjų ir donorų valstybės subjektų, dalyvaujančių programoje, bendradarbiavimas“ stebėsenos rodiklių, jei projekte numatomos su šiais rodikliais susijusios veiklos:
| Rezultato rodikliai |
| 25.1. Pasitenkinimo partneryste lygis |
| 25.2. Pasitikėjimo lygis tarp valstybių donorių ir valstybių paramos gavėjų subjektų |
| 25.3. Bendradarbiaujančių organizacijų, pritaikančių partnerystėje įgytas žinias, dalis |
| Produkto rodikliai |
| 25.4. Dalyvių iš valstybių paramos gavėjų, dalyvaujančių mainuose, skaičius |
| 25.5. Dalyvių iš valstybių donorių, dalyvaujančių mainuose, skaičius |
| 25.6. Projektų, įgyvendinamų partnerystėje su šalių donorių partneriais, skaičius |
26. Projektas turi siekti šio su projekto tęstinumu susijusio stebėsenos rodiklio, kurio reikšmės turės būti užtikrintos ir pasiektos projekto tęstinumo laikotarpiu, t. y. ne mažiau kaip 5 metus po projekto pabaigos ir už kurį bus atsiskaitoma kiekvienais metais:
| 26.1. Privalomas paslaugas gavusių asmenų skaičius |
27. Konkrečią stebėsenos rodiklio reikšmę pareiškėjas nurodo paraiškoje ir pateikia reikšmės pasirinkimo argumentus.
28. Stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika pateikta Gairių 6 priede. Pareiškėjas turi sekti ir atsiskaityti už rodiklių pasiekimą kaip tai nurodyta Gairių 6 priede.
29. Projekte numatytoms veikloms įgyvendinti turi būti numatytas ne ilgesnis kaip 30 mėnesių laikotarpis nuo projekto įgyvendinimo pradžios. Dėl pagrįstų priežasčių projekto veiklų vykdymo laikotarpis CPVA sprendimu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. balandžio 30 d.
30. Prašant finansavimo investicijoms į infrastruktūrą, turi būti pateiktos dokumentų, patvirtinančių teisę į nekilnojamąjį turtą, kopijos. Turtas turi priklausyti pareiškėjui ar projekto partneriui nuosavybės arba patikėjimo teise, panaudos ar nuomos sutarčių pagrindu.
31. Tuo atveju, jei nekilnojamas turtas pareiškėjui ar partneriui nepriklauso nuosavybės teise, tuomet dokumentas, suteikiantis patikėjimo teisę arba panaudos ar nuomos sutartis, turi galioti visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir mažiausiai penkerius metus po jo. Projekto metu įsigyta įranga ir įrenginiai taip pat turi išlikti projekto vykdytojo arba jo partnerio nuosavybe 5 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos ir šį laikotarpį naudojami projekte numatytiems tikslams. CPVA gali atleisti projekto vykdytoją nuo šių įsipareigojimų, jei tolesnis įrangos naudojimas projekto tikslais nėra ekonomiškai naudingas.
32. Projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į gero valdymo (įgyvendinant projektą užtikrinama atskaitomybė, skaidrumas, dalyvavimas, lygybė, įstatymo viršenybė, gebėjimai ir kompetencija bei jautrumas žmogaus poreikiams), darnaus vystymosi (ekonomikos, socialinės plėtros ir aplinkos apsaugos tikslų derinimas, atkreipiant dėmesį į daugialypę jų tarpusavio priklausomybę ir numatomus įgyvendinimo padarinius) ir lyčių lygybės bei lygių galimybių (moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimas ir bet kokios diskriminacijos etninės ar rasinės priklausomybės, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos, tikėjimo ar įsitikinimo pagrindu panaikinimas) principus. Projekto poveikis šiems principams negali būti neigiamas.
33. Projektas turi atitikti nustatytus projektų administracinės atitikties kriterijus, bendruosius projektų atrankos kriterijus ir specialiuosius projektų atitikties kriterijus (tinkamumo finansuoti vertinimo kriterijai) bei siekti atitikti specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus (naudos ir kokybės vertinimo kriterijai), nustatytus Gairių 3, 4 ir 5 prieduose.
V. REIKALAVIMAI DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS TEIKIMO
VI. TINKAMŲ FINANSUOTI PROJEKTO IŠLAIDŲ IR FINANSAVIMO REIKALAVIMAI
36. Projekto išlaidos turi atitikti MAFT XIX skyriuje nurodytus projekto išlaidoms taikomus reikalavimus ir Reglamento 8 skyriuje nustatytus išlaidų tinkamumo reikalavimus.
37. Galima prašyti mažiausia mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų suma pagal šį Kvietimą – 700 000,00 (septyni šimtai tūkstančių eurų), didžiausia – 1 000 000,00 (vienas milijonas eurų). Mažiausios ir (arba) didžiausios mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų sumos apribojimai vertinami paraiškos teikimo metu.
38. Mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšos sudaro 100 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
39. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu ir būtinos projekto tikslui ir numatytiems rezultatams pasiekti. Planuojant projekto biudžetą būtina laikytis ekonomiškumo, efektyvumo ir našumo principų.
40. Mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamos tik tokios išlaidos, kurios patirtos už įgyvendintas nuo sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimo dienos veiklas. Tam tikrų išlaidų įtraukimas į projekto biudžetą, negali būti laikomas išankstiniu patvirtinimu, kad tos išlaidos projekto įgyvendinimo metu bus patvirtintos tinkamomis finansuoti. Visos projekto veiklos turi būti baigtos įgyvendinti ir išlaidos turi būti patirtos bei apmokėtos projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu iki projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos datos, nurodytos projekto įgyvendinimo sutartyje, išskyrus išlaidas, kurioms sąskaita buvo išrašyta paskutinį projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio mėnesį ir kurios yra laikomos tinkamomis finansuoti, jei projekto išlaidas pagrindžianti sąskaita apmokama per 30 dienų nuo projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos. Galutinė tinkamų išlaidų patyrimo data yra 2024 m. balandžio 30 d.
41. Projektas ir projekto veiklos negali būti finansuotos ar finansuojamos bei teikiamos finansuoti iš kitų programų (jau suteikus finansavimą), finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, kitų fondų ar finansinių mechanizmų (Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Šveicarijos Konfederacijos ir kita) bei kitų EEE finansinio mechanizmo programų, jei dėl to projekto ar jo dalies tinkamos finansuoti išlaidos gali būti finansuotos kelis kartus.
42. Kartu su planuojamu projekto biudžetu būtina pateikti projekto išlaidų apskaičiavimą (pagrindimą). Tuo atveju, kai išlaidos bus patiriamos atliekant (viešuosius) pirkimus (išskyrus išlaidas, kurios bus deklaruojamos ir apmokamos supaprastintai), planuojamos išlaidos turi būti pagrįstos atliktais rinkos tyrimais. Rekomenduojama rinkos tyrimo suvestinės forma ir paaiškinimai dėl jos pildymo yra pateikti Gairių 8 priede.
43. Pagal šį Kvietimą tinkamų arba netinkamų finansuoti išlaidų kategorijos yra šios:
| Išlaidų katego-rijos Nr. |
Išlaidų kategorijos pavadinimas |
Reikalavimai ir paaiškinimai |
| Tiesioginės projekto išlaidos |
||
| 1. |
Žemė ir nekilnojamas turtas |
Netinkamos finansuoti. |
| 2. |
Ranga (statyba, rekonstravimas, remontas ir kiti darbai) |
Išlaidos, susijusios su centro paprastojo remonto darbais, skirtais patalpų pritaikymui kompleksinių paslaugų teikimui (jų nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant), gali būti finansuojamos. Išlaidos paprastojo remonto darbams negali viršyti 10 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. |
| 3. |
Ilgalaikis turtas |
Projektui įgyvendinti, jo tikslams bei rodikliams pasiekti bei projektui administruoti ir viešinti būtinos projekto įgyvendinimo laikotarpiui tenkančios projekte naudojamos naujos arba naudotos įrangos arba įrenginių (toliau kartu – įranga) įsigijimo, nusidėvėjimo išlaidos, su sąlyga, kad įranga yra nudėvima pagal projekto vykdytojui ar partneriui ir apskritai panašiai įrangai taikomus bendrai priimtus apskaitos principus, gali būti finansuojamos. Jei įranga yra neatskiriama ir būtina projekto įgyvendinimo rezultatų dalis, visa ši įrangos įsigijimo kaina gali būti pripažįstama kaip tinkamos finansuoti išlaidos (netaikoma projekto administravimui ir viešinimui). Tokiu atveju turi būti užtikrinta, kad projekto vykdytojas bent 5 metus po projekto pabaigos išlaikys įrangos nuosavybę ir naudos įrangą projekto tikslams, užtikrins tinkamą įrangos draudimą nuo nuostolių, tokių kaip gaisras, vagystės ir kiti paprastai draudžiami įvykiai, tiek viso projekto įgyvendinimo metu, tiek bent 5 metus po projekto pabaigos bei tinkamą įrangos priežiūrą bent 5 metus po projekto pabaigos, jei projekto įgyvendinimo sutartyje nebus nustatyta kitaip (draudimo išlaidos projekto įgyvendinimo laikotarpiu gali būti tinkamos finansuoti projekto lėšomis). Jei įrangą įsigyja partneris, projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad paminėtų nuostatų laikysis ir partneris. Įranga laikomas naudojamas tiesiogiai projekto veiklai vykdyti kilnojamasis materialusis turtas, kurio įsigijimo vertė yra 1000 eurų ir daugiau (nepriklausomai nuo vertės, nuo kurios projekto vykdytojas ar partneris priskiria įsigytą turtą ilgalaikio turto kategorijai pagal savo apskaitos politiką), toks kaip kilnojami ar stacionarūs daiktai, kūrybiniam darbui reikalingi įrankiai, mechanizmai, aparatūra ar prietaisų komplektas, kai tenkinamos šios sąlygos: naudojant pagal paskirtį turto naudingo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei 1 metai; naudojamas turtas išlaiko savo pradinę formą ir išvaizdą; turtą sugadinus, jo dalis pametus ar joms susidėvėjus, turtą tikslingiau taisyti, nei keisti nauju; turtas nepraranda savo tapatumo (galimybės atlikti funkcijas) net ir sujungtas į kitą sudėtingesnį vienetą. Tuo atveju, jei turtas gali būti ar yra naudojamas kitais nei projekto tikslais, įrangos nusidėvėjimo arba įsigijimo išlaidos (jei taikoma) projekto lėšomis finansuojamos taikant pro-rata principą (atsižvelgiant į įrangos naudojimo projekto ir kitais tikslais proporciją). |
| 4. |
Prekės (trumpalaikis turtas) ir paslaugos |
Projektui įgyvendinti, jo tikslams bei rodikliams pasiekti bei projektui administruoti ir viešinti būtinų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos gali būti finansuojamos. Tuo atveju, jei gali būti ar yra naudojamos kitais nei projekto tikslais, prekių įsigijimo projekto lėšomis išlaidos finansuojamos taikant pro-rata principą (atsižvelgiant į prekių naudojimo projekto ir kitais tikslais proporciją). |
| 5. |
Komandiruotės |
Projekto veiklas vykdančių ir administruojančių bei viešinimo veiklas vykdančių darbuotojų bei projekto veiklų dalyvių, kelionių ir komandiruočių išlaidos, įskaitant dienpinigius, gali būti finansuojamos. Visiems projektų vykdytojams ir (arba) partneriams iš Lietuvos, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ nuostatos (išskyrus kai išlaidos deklaruojamos ir apmokamos supaprastintai). Komandiruočių ir kelionių į užsienio valstybę (kai jų trukmė ilgesnė nei 1 diena) išlaidos (išskyrus kelionės į užsienio valstybę ir atgal visų rūšių transporto priemonėmis išlaidas) bus deklaruojamos ir apmokamos supaprastintai, taikant Europos Komisijos dienpinigių („per diems“, kurie apima kelionių draudimo, apgyvendinimo, maitinimo, vietinių kelionių ir kitas būtinas kelionės išlaidas užsienio valstybėse) normas (fiksuotuosius įkainius), kurios taip pat yra skelbiamos interneto svetainėje https://www.cpva.lt/data/public/uploads/2020/01/europos-komisijos-skelbiamos-dienpinigiu-normos-perdiems-2017-03-17_en.pdf. Projekto įgyvendinimo metu taikomos dienpinigių normos („per diems“) nekeičiamos. Komandiruočių ir kelionių metu Lietuvos Respublikos teritorijoje patiriamos transporto išlaidos (kuro ar susisiekimo viešuoju transportu) bus deklaruojamos ir apmokamos supaprastintai, taikant Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kuro ir viešojo transporto išlaidų fiksuotųjų įkainių nustatymo tyrimo ataskaitoje Nr. FĮ-005 (2015 m. balandžio 24 d. redakcija), skelbiamoje interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt (nuorodos „Dokumentai“ skyriaus „Tyrimai“ poskyryje „Supaprastinto išlaidų apmokėjimo tyrimai“), nustatytus 1 km fiksuotuosius įkainius (0,07 Eur / km be PVM arba 0,08 Eur / km su PVM). Išlaidų supaprastintas apmokėjimas taikant fiksuotuosius įkainius gali būti netaikomas partneriui iš valstybės donorės, taip pat netaikomas Projekto vykdytojo ir (ar) partnerio išlaidoms, kai išlaidos ar dalis išlaidų, įeinančių į fiksuotuosius įkainius, yra įtrauktos į kitų paslaugų kainą. |
| 6. |
Darbo užmokestis |
Darbo užmokestis ir su juo susijusios išmokos už personalo, pasamdyto ar priskirto vykdyti projekto, jo viešinimo veiklas ir administruoti projektą, faktiškai projekte dirbtą laiką (darbo užmokestis, socialinio draudimo mokesčiai, taip pat kitos pagal teisės aktus numatytos su darbo užmokesčiu susijusios išlaidos, jeigu jos atitinka įprastą projekto vykdyto ir partnerio darbo užmokesčio politiką) gali būti finansuojamos. Tinkamomis finansuoti darbo užmokesčio išlaidomis laikoma tik ta išlaidų dalis, kuri tiesiogiai susijusi su administruojamu projektu ir yra apskaičiuota ir išmokėta už darbo laiką, dirbtą projekte. Valstybės ir savivaldybių įstaigų ir institucijų darbuotojų darbo užmokesčio atitinkamos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti tokia apimtimi, kiek jos yra susijusios su veikla, kurios atitinkama valdžios institucija nevykdytų, jeigu toks projektas nebūtų vykdomas. Darbo užmokesčio išlaidos neturi viršyti atitinkamos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojams taikomų rinkos dydžių, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis turi būti apskaičiuotas vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais tokių darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimą. Planuojant darbo užmokestį gali būti remiamasi Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, panašių projektų duomenimis, pareiškėjo ir (arba) partnerio pateiktais istoriniais asmens darbo užmokesčio duomenimis arba duomenimis apie įprastai įmonėje (įstaigoje, organizacijoje) taikomą darbo užmokestį už tas pačias funkcijas ir (arba) pareigas (pavyzdžiui, pažymomis dėl konkretaus darbuotojo 6 mėnesių darbo užmokesčio vidurkio, pažymomis dėl atitinkamos pareigybės (ar panašias funkcijas atliekančių) darbuotojų bendro darbo užmokesčių vidurkio, projekto vykdytojo viešai skelbiama informacija apie vidutinį darbo užmokestį įmonėje (įstaigoje, organizacijoje) ar pan.). Paraiškoje turi būti pateikiama informacija apie kiekvienai pareigybei (funkcijoms) ar jų grupei planuojamą darbo valandų (dienų, mėnesių) įgyvendinant projektą skaičių ir planuojamą darbo valandos (dienos, mėnesio) vidutinį įkainį ir paaiškinama, kokiu pagrindu ir (arba) kokia metodika vadovaujantis apskaičiuotas planuojamas vidutinis darbo valandos (dienos, mėnesio) įkainis bei pridedami (kai reikalinga) tai įrodantys dokumentai. Projekto vykdytojų ir (arba) partnerių iš Lietuvos atostogų ir papildomų poilsio dienų darbo užmokesčio išlaidos priskaičiuojamos ir bus deklaruojamos bei apmokamos supaprastintai taikant Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kasmetinių atostogų ir papildomų poilsio dienų išmokų fiksuotųjų normų nustatymo tyrimo ataskaitoje Nr. FN-005 (2017 m. liepos 20 d. redakcija), skelbiamoje interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt (nuorodos „Dokumentai“ skyriaus „Tyrimai“ poskyryje „Supaprastinto išlaidų apmokėjimo tyrimai“), nustatytus kasmetinių atostogų ir papildomų poilsio dienų išmokų koeficientus (fiksuotąsias normas).
|
| Netiesioginės projekto išlaidos |
||
| 7. |
Netiesioginės |
Tinkamos finansuoti projekto netiesioginės išlaidos yra tokios išlaidos, kurios nėra skiriamos tiesiogiai projekto veikloms įgyvendinti, tačiau yra būtinos projektui įgyvendinti ir galima nustatyti jų ryšį su tiesioginėmis projekto išlaidomis. Į netiesiogines išlaidas negali būti įtrauktos jokios tiesioginės tinkamos finansuoti išlaidos. Netiesioginių išlaidų nustatymo metodas turi būti pasirinktas (ir kai reikalinga pagrįstas) ir nurodytas paraiškoje. Metodai, kuriuos naudojant galima nustatyti projekto netiesiogines išlaidas, numatyti MAFT 276 punkte: remiantis faktinėmis netiesioginėmis išlaidomis (MAFT 276.1 ir 276.2. papunkčiai) arba taikant fiksuotojo dydžio normą (MAFT 276.3.1., 276.3.2. ir 276.3.3 papunkčiai). Jei projekto netiesioginėms išlaidoms nustatyti pasirenkamas MAFT 276.3.1. papunktyje numatytas metodas, projekto netiesioginės išlaidos turi būti pagrįstos vadovaujantis CPVA patvirtintos Netiesioginių išlaidų fiksuotojo dydžio normos nustatymo ir taikymo metodikos, kuri skelbiama www.norwaygrants.lt (nuorodos „Dokumentai“ skyriuje „Projektų vykdytojams“ dalyje „Išlaidų deklaravimas“) (metodika: https://www.norwaygrants.lt/mfiles/Documents/items/112/metodika-netiesioginiu-fdn-25-proc.docx; 1 priedas: https://www.cpva.lt/data/public/uploads/2019/10/metodikos-priedas-nr.1.xlsx), nuostatomis. Netiesioginių išlaidų pavyzdžiai: bendrų organizacijos išlaidų, susijusių su infrastruktūra (pvz. elektros energijos, gamtinių dujų, šildymo, vandens, valymo, apsaugos, patalpų priežiūros, ryšių ir kitos išlaidos), smulkiosios biuro įrangos bei kanceliarinių išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su horizontaliomis organizacijos veiklomis, tokiomis kaip administracinis ir finansų valdymas, žmogiškieji ištekliai, mokymai, teisinės konsultacijos ir kt., dalis, tenkanti projekto įgyvendinimui. |
44. Projekto įgyvendinimo metu taikomi fiksuotieji dydžiai nekeičiami, išskyrus atvejus, kai keičiasi kuro ir (ar) susisiekimo viešuoju transportu išlaidoms taikomas PVM tarifas ir (arba) koordinavimo institucijai, audito institucijai ar kitoms auditą atlikusioms institucijoms arba, kai vadovaujamasi Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams taikomomis supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo metodikomis, Europos Sąjungos struktūrinių fondų vadovaujančiajai arba audito institucijai nustačius, kad supaprastintai apmokamų išlaidų dydis ar jo taikymo sąlygos buvo netinkamai nustatyti (tais atvejais, kai dydis turėjo būti mažesnis ar kitaip taikomas), patikslintas dydis ar jo taikymo sąlygos taikomi supaprastintai apmokamoms išlaidoms, patirtoms nuo supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio ir jo taikymo sąlygų patikslinimo įsigaliojimo dienos, apmokėti.
45. Išlaidos, būtinos projektui administruoti, numatytos 43 punkte 3-6 išlaidų kategorijose, (pvz. projekto vykdytojo ir (arba) jo partnerių darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos už laiką, dirbtą administruojant projektą, su projekto administravimo reikmėmis susijusių prekių įsigijimo išlaidos, projekto administravimo paslaugų išlaidos, partnerių iš Valstybių donorių išlaidų patikrinimo (audito) išlaidos (kai taikoma), kitos su projekto administravimu susijusios išlaidos), yra laikomos tiesioginėmis projekto išlaidomis. Bendra išlaidų, būtinų projektui administruoti, suma negali viršyti 10 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
46. Išlaidos projekto viešinimui, numatytos 43 punkte 3-6 išlaidų kategorijose, yra laikomos tiesioginėmis projekto išlaidomis ir yra tinkamos finansuoti, kai yra patiriamos atliekant MAFT 260-264 punktuose numatytus būtinus informavimo apie projektą veiksmus.
47. Pridėtinės vertės mokestis, kurio pareiškėjas (projekto vykdytojas) ir (arba) partneris pagal teisės aktus negalės įtraukti į PVM atskaitą ir susigrąžinti, yra tinkamas finansuoti.
48. Visais atvejais netinkamos finansuoti išlaidos nurodytos MAFT XIX skyriaus trečiajame skirsnyje.
49. Projekto išlaidos pagal projekto vykdytojo pateiktą mokėjimo prašymą galės būti apmokamos taikant išlaidų kompensavimo su avansu ar be avanso ir (arba) sąskaitų apmokėjimo būdą. Išlaidų apmokėjimo tvarka ir išlaidų apmokėjimo būdas (-ai) bus nustatyti projekto įgyvendinimo sutartyje.
50. Viso projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas galės prašyti avanso, neviršijančio 30 procentų projektui skirtų mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšų sumos (jei avanso išmokėjimas bus numatytas projekto įgyvendinimo sutartyje), kuri vėliau bus įskaitoma pripažinus tinkamomis finansuoti deklaruotas išlaidas pagal MAFT 300 punkto nuostatas. Jei projektui bus išmokamas avansas, projekto vykdytojas privalės kredito įstaigoje turėti atskirą sąskaitą projektui skiriamoms finansavimo lėšoms tvarkyti.
51. Projekto partneris (-iai) iš Valstybės donorės ir (arba) projekto dalyvis (-iai) iš Valstybės donorės už projekto įgyvendinimo metu patirtas išlaidas galės atsiskaityti MAFT 292-294 punktuose nustatyta tvarka bei vadovaujantis Procesų darbo grupės parengta atmintine, skelbiama https://www.norwaygrants.lt/mfiles/Documents/items/96/uzsienio_partneriu_islaidu_deklaravimas_atmintine.docx (lietuvių kalba), https://www.cpva.lt/data/public/uploads/2019/07/memo_donor-project-partners_proof-of-expenditure-by-reports.docx (anglų kalba).
VII. PARAIŠKŲ RENGIMAS, PRIĖMIMAS, PROJEKTŲ VERTINIMAS IR ATRANKA
54. Siekdamas gauti finansavimą pareiškėjas per Duomenų mainų svetainę (toliau – DMS) tiesioginiu būdu (online) turi užpildyti Procesų darbo grupės parengtą nustatytos formos paraišką (tipinė forma pateikta šių Gairių 1 priede) ir kartu su priedais pateikti per DMS iki Kvietime teikti paraiškas nurodytos datos. Pateikusiam paraišką pareiškėjui per DMS nedelsiant išsiunčiamas paraiškos registravimo patvirtinimo pranešimas, kuriame nurodomas paraiškai suteiktas unikalus kodas. Jei DMS funkcionalumai nėra užtikrinami, pareiškėjas apie užregistruotą paraišką ir jai suteiktą unikalų kodą informuojamas raštu, kuris siunčiamas nurodytu kontaktinio asmens el. pašto adresu.
55. Kitais nei per DMS būdais ir priemonėmis pateikta paraiška nebus priimta ir bus grąžinama pareiškėjui. Jei laikinai nėra užtikrintos DMS funkcinės galimybės ir dėl to pareiškėjai negali pateikti paraiškos ar jos priedo (-ų) paskutinę paraiškų pateikimo termino dieną, CPVA paraiškų pateikimo terminą pratęsia 7 dienų laikotarpiui ir (arba) sudaro galimybę paraiškas ar jų priedus pateikti kitu būdu bei apie tai informuoja pareiškėjus per DMS arba raštu, jei nėra užtikrinamos DMS funkcinės galimybės.
56. Pareiškėjas Kvietime nurodytais CPVA telefonais, raštu, elektroniniu paštu ir žodžiu gali pateikti klausimus dėl finansavimo skyrimo sąlygų, taip pat su paraiškos pildymu bei kitus su finansavimo skyrimu susijusius klausimus.
57. Paraiška ir paraiškos priedai turi būti teikiami lietuvių kalba, išskyrus partnerystės sutartį kaip tai numatyta Gairių 14 p. Kartu su paraiška pareiškėjas turi pateikti šiuos priedus:
57.1. Atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų darbui su vaikais ir šeima darbo sutarčių ir (ar) susitarimų dėl įdarbinimo gavus finansavimą projektui, kopijas;
57.3. Laisvos formos aprašymą, kokie specialistai dirbs/teiks paslaugas „Vienos stotelės“ centre, nurodant pareigybės pavadinimą, pagrindžiant jos poreikį, planuojamų darbo valandų ar etatų skaičių, kuris turi būti pagrįstas paaiškinimu, kaip tai užtikrins paslaugų prieinamumą ir sėkmingą krizinių atvejų sprendimą;
57.4. Planuojamų mokymų atvejo vadybininkams ir socialiniams darbuotojams aprašymą, aiškiai įvardinant mokymų temą (-as), taip pat aprašomas mokymų turinys. Nurodoma kiek mokymų planuojama, kokios trukmės, kiek laiko bus skiriama teoriniams, o kiek praktiniams užsiėmimams/dalims, kiek darbuotojų bus apmokoma, kokių rezultatų siekiama (kokias konkrečias žinias ir praktinius gebėjimus įgys dalyviai) ir koks bus atskirų mokymų dalių turinys (jei paraiškoje nepakanka vietos šiai informacijai pateikti);
57.5. Laisvos formos aprašymą kaip bus teikiama palaikomoji pagalba vaikui ir šeimai (jei paraiškoje nepakanka vietos šiai informacijai pateikti);
57.6. Pareiškėjo (partnerio) teisės į statinį nuosavybės arba kitą nekilnojamojo turto valdymo ar panaudojimo teisę patvirtinančių dokumentų kopijas (jei taikoma);
57.7. Jei statinys, kuriame numatoma atlikti statybos darbus, Pareiškėjui (partneriui) priklauso ne nuosaybės teise, turi būti pateikta šio turto valdymo / naudojimo sutarties kopija ir (ar) turto valdytojo raštiškas sutikimas vykdyti projekto veiklas (jei toks sutikimas nėra išreikštas turto peradvimo valdyti / naudoti sutartyje). Turto valdymo sutartis ir (ar) turto valdytojo raštiškas sutikimas vykdyti projekto veiklas (jei toks sutikimas nėra išreikštas turto perdavimo valdyti / naudotis sutartyje) turi būti sudaryta ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui skaičiuojant nuo projekto veiklų finansavimo pabaigos ir įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registre;
57.8. dokumentus, pagrindžiančius projekto biudžeto pagrįstumą (tuo atveju, kai išlaidos bus patiriamos atliekant (viešuosius) pirkimus (išskyrus išlaidas, kurios bus deklaruojamos ir apmokamos supaprastintai), planuojamos išlaidos turi būti pagrįstos atliktais rinkos tyrimais);
57.9. šių Gairių reikalavimus atitinkantį partnerystės sutarties projektą (jei partnerystės sutartis iki paraiškos pateikimo yra pasirašyta – pasirašytos sutarties kopiją) ar ketinimų sudaryti tokią sutartį dokumentą (jei taikoma);
58. Paraiškų vertinimą vadovaudamasi MAFT XVII skyriaus nuostatomis organizuos CPVA. Vertinimas atliekamas vertintojams pildant Gairių 3, 4 ir 5 prieduose nustatytos formos vertinimo lenteles.
59. Paraiškos vertinimo metu CPVA gali paprašyti pareiškėjo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) dokumentus. Pareiškėjas privalo pateikti šią informaciją ir (arba) dokumentus per CPVA nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 3 darbo dienos. Susirašinėjimas tarp CPVA ir pareiškėjo vertinimo metu vyksta per DMS.
60. CPVA turi teisę nuspręsti, kurį vertinimą (projektų naudos ir kokybės ar projektų tinkamumo finansuoti) atlikti pirma arba atlikti šiuos abu vertinimus vienu metu. Informacija apie projektų naudos ir kokybės vertinimo etapo rezultatus bei projektų tinkamumo finansuoti vertinimo etapo rezultatus skelbiama svetainėje www.eeagrants.lt.
61. Naudos ir kokybės vertinimą atliks mažiausiai du ekspertai. Paraiškos bus vertinamos balais, vadovaujantis prioritetiniais projektų atrankos kriterijais, nustatytais Gairių 5 priede, kurie projektų vertinimo metu negali būti keičiami. Maksimalus galimas balų skaičius pagal kiekvieną kriterijų nurodytas Gairių 5 priede. Didžiausia projektui pagal visus projekto naudos ir kokybės vertinimo kriterijus galima skirti balų suma yra 100 balų. Privaloma surinkti mažiausia balų suma šio Kvietimo projektams yra 50 balų. Jeigu projektai surenka vienodą balų skaičių ir visiems finansuoti nepakanka Kvietimui teikti paraiškas skirtos lėšų sumos, pirmenybė suteikiama projektams, surinkusiems daugiau balų pagal pirmąjį prioritetinį projektų atrankos kriterijų, o jei projektai vienodai įvertinti pagal šį prioritetinį kriterijų, pirmenybė suteikiama projektams, surinkusiems daugiau balų pagal kitą iš eilės nurodytą prioritetinį kriterijų. Jei pagal visus prioritetinius projektų atrankos kriterijus tokie projektai įvertinti vienodai ir jeigu Kvietimo lėšų sumos neužtenka visiems iš jų finansuoti, tuomet projektai išdėstomi pagal paraiškos gavimo DMS laiką (pirmiau įrašoma anksčiau pateikta paraiška). Jeigu dviejų vertintojų projektui suteikti vertinimo balai skiriasi daugiau kaip 30 procentų, kurie skaičiuojami dviejų vertintojų balų skirtumą lyginant su didesniu skirtu balu, CPVA paskirs trečią nepriklausomą vertintoją. Tokiu atveju projektui suteikiamas balas yra artimiausius balus suteikusių vertintojų balų vidurkis.
62. Paraiškos vertinamos ne ilgiau kaip 90 dienų nuo Kvietimo teikti paraiškas skelbime nurodytos paraiškų pateikimo paskutinės dienos.
63. Vertinimo terminas gali būti pratęstas CPVA sprendimu, jei:
63.2. jei atliekant paraiškų vertinimą dėl tam tikrų vertinimo nuostatų išaiškinimo buvo kreiptasi į Finansinių mechanizmų valdybą, Programos partnerį, Koordinavimo instituciją ar kitas susijusias institucijas. Tokiu atveju vertinimo terminas pratęsiamas tam terminui, kuris praėjo nuo kreipimosi dienos iki atsakymo gavimo dienos.
64. Sprendimą dėl finansavimo skyrimo projektams, kuriems pritarė projektų atrankos komitetas ir kurie atitinka projektų naudos ir kokybės, projektų tinkamumo finansuoti ir administracinės atitikties vertinimo reikalavimus, priima CPVA.
65. Paraiška atmetama ir kiti kriterijai nevertinami, jei nustatoma:
65.1. tas pats pareiškėjas pateikė daugiau nei vieną paraišką (atmetamos visos to paties pareiškėjo pateiktos paraiškos, išskyrus pirmąją);
65.2. paraiška neatitinka bent vieno bendrojo ar specialaus projektų atitikties kriterijaus (tinkamumo), nurodyto Gairių 4 priede;
65.3. pareiškėjas neatitinka bent vieno administracinės atitikties kriterijaus, nurodyto Gairių 3 priede;
65.4. kad pareiškėjas paraiškoje pateikė klaidinančią informaciją arba pareiškėjas ar su paraiška (planuojamu įgyvendinti projektu) susiję asmenys siekia gauti informaciją, kurią CPVA laiko konfidencialia, arba neteisėtai bando daryti įtaką vertinimo rezultatams ar vertintojams;
66. Su pareiškėju, kurio projektą nuspręsta finansuoti iš mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšų, CPVA sudarys dvišalę projekto įgyvendinimo sutartį. Bendrosios sąlygos yra patvirtintos CPVA direktoriaus pavaduotojo 2019 m. liepos 1 d. potvarkiu Nr. 2019/20-3-1 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo arba 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutarties bendrųjų sąlygų patvirtinimo“ ir paskelbtos Teisės aktų registre. Specialiųjų sąlygų projektas pateiktas Gairių 7 priede.
67. Jei pareiškėjas atsisako pasirašyti projekto sutartį arba jos nepasirašo per CPVA nustatytą terminą arba per nustatytą terminą neįvykdo iki projekto sutarties sudarymo numatytų įvykdyti sąlygų (neįvykdo išlygos ar nepateikia informacijos ir dokumentų, kuriais įrodomas išlygos įvykdymas), sprendimas dėl projekto finansavimo laikomas negaliojančiu.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
69. Pareiškėjas (projekto vykdytojas) CPVA sprendimus gali apskųsti MAFT 429 punkte nustatyta tvarka.
70. Gairių priedai:
70.1. Paraiška finansuoti iš 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų (pildoma per DMS online), 1 priedas;