LIETUVOS RESPUBLIKOS
PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PRITARIMO IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOMS
2017 m. lapkričio 30 d. Nr. T3-276
Prienai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-627 „Dėl Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“ patvirtinto Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo 3 punktu, Prienų rajono savivaldybės taryba
n u s p r e n d ž i a:
1. Pritarti pridedamoms ikimokyklinio ugdymo programoms:
2. Pripažinti netekusiu galios Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. T3-286 „Dėl pritarimo Prienų rajono savivaldybės Stakliškių vidurinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus bei Pieštuvėnų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus ikimokyklinio ugdymo programoms“.
PRITARTA
Prienų rajono savivaldybės tarybos
2017 m. lapkričio 30 d.
sprendimu Nr. T3-276
PRIENŲ R. STAKLIŠKIŲ GIMNAZIJOS IKIMOKYKLINIO UGDYMO SKYRIAUS IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA „KODĖLČIUKAS“
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Švietimo teikėjo duomenys:
3. Pedagogas – ugdymo proceso organizatorius, kuris, stebėdamas vaiką, nuolat jį palaiko, skatina jo domėjimąsi, norą veikti. Pedagogas kuria namus primenančią ugdymo(si) aplinką, taiko įvairius ugdymo metodus, šiuolaikines ugdymo technologijas.
4. Vaikai ir jų poreikiai:
4.1. vaikas – pagrindinis mūsų klientas. Užtikrinant vaiko teisę tinkamai ugdytis vadovaujamasi pagrindiniais šalies bei Europos dokumentais: Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Vaiko gerovės valstybinės politikos koncepcija, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu;
4.2. sudarant programos „Kodėlčiukas“ ugdymo turinį, atsižvelgta, kad būtų tenkinami vaiko poreikiai, atitinkantys vaiko amžių: jaunesniems – žaidimo, judėjimo, vyresniems 4–6 metų –pažintiniai, eksperimentiniai;
4.3. didelis dėmesys skiriamas ugdymo individualizavimui, turimai vaiko patirčiai, vaikai skatinami plačiau tyrinėti artimiausią aplinką;
5. Tėvų ir vietos bendruomenės poreikiai:
5.1. ikimokyklinio ugdymo skyrių lanko įvairių šeimų vaikai: daugiavaikių, auginančių 1 vaiką, socialiai remtinų šeimų. Į įstaigą atvežami vaikai iš aplinkinių kaimų: Vyšniūnų, Užuguosčio;
5.2. tėvai pasitiki darželio veikla ir nori, kad vaikas darželyje būtų saugus, kad būtų ugdomas pagal jo amžiui keliamus reikalavimus bei būtų tenkinami pagrindiniai ikimokyklinio amžiaus vaikų poreikiai: žaidimo, judėjimo, fizinio ir psichinio saugumo, bendravimo ir bendradarbiavimo, pažintiniai, saviraiškos. Dauguma tėvų tikisi, kad lankiusiam darželį vaikui bus lengviau adaptuotis mokykloje.
6. Regiono savitumas:
6.1 Stakliškių ikimokyklinio ugdymo skyrius įsikūręs gražioje Stakliškių miestelio vietoje, prie tvenkinio. Yra galimybės dažnai lankytis darželio, miestelio bibliotekoje, ambulatorijoje, kultūros centre, Bažnyčioje;
6.2. skyrius glaudžiai bendradarbiauja su gimnazija: lankomasi ir dalyvaujama vykstančiuose renginiuose;
7. Įstaigos savitumas:
7.1. skyriuje veikia 2 grupės: priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupė, kurioje ugdomi vaikai nuo 4 iki 6 metų, bei ikimokyklinio ugdymo grupė, kurioje vaikai ugdomi nuo 2 iki 4 metų;
7.2. skyriuje plėtojama etnokultūrinė, meninė, muzikinė veikla. Tęsiamos nusistovėjusios tradicijos: Rudenėlio, Adventinės popietės, Kalėdinės eglutės šventė, Užgavėnės, Motinos dienos minėjimas, iškylos gamtoje, sporto šventės;
8. Pedagogai:
8.1. skyriuje dirba patyrę pedagogai, turintys reikiamą išsilavinimą bei gebantys tinkamai organizuoti veiklą;
II SKYRIUS
IKIMOKYKLINIO UGDYMO(SI) PRINCIPAI
9. Ikimokyklinio ugdymo skyriuje vaikų ugdymas organizuojamas vadovaujantis šiais principais:
9.1. Humaniškumo principas – pripažinti vaiko, kaip savarankiškos asmenybės, vertingumą, individualumą, siekti suprasti jį, atsižvelgti į jo poreikius, interesus, tėvų lūkesčius;
9.2. Individualizavimo principas – vaikai ugdomi atsižvelgiant į individualias vaiko savybes, patirtį, poreikius, ugdymo(si) šeimoje tradicijas. Stebima ir fiksuojama vaiko daroma pažanga, numatoma tolimesnė ugdymo(si) perspektyva;
9.3. Integralumo principas – garantuojamas vaiko asmenybės harmoningumas, fizinio, psichinio ir socialinio ugdymo darna. Ugdymas vyksta integruotai, atsižvelgiant į vaiko visuminį pasaulio supratimą;
9.4. Lankstumo principas – ugdymo procesas planuojamas lanksčiai ir koreguojamas pagal aplinkybes, apima veiklos planavimą, pedagogo ir vaiko sąveiką, ugdymo aplinkos kūrimą, partnerystę su tėvais ir kt. ugdymo aspektus;
III SKYRIUS
TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
10. Tikslas – atsižvelgiant į vaiko prigimtines galias, jo individualią patirtį, vadovaujantis raidos dėsningumais, padėti vaikui ugdytis savarankiškumo, tinkamo bendravimo su kitais, pasitikėjimo savimi, kūrybiškumo ir mokėjimo mokytis pradmenis.
11. Uždaviniai:
11.1. plėtoti individualias fizines, socialines, pažinimo, kalbos, bendravimo, kūrybines galias, skatinti pažinti ir išreikšti save;
11.3. padėti plėtotis vaiko estetiniam, meniniam jautrumui, ugdyti gebėjimą išreikšti savo patirtį, taikant įvairius meninės raiškos būdus;
11.4. skatinti vaiką bendrauti, bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiais, plėtojant santykius su šeima;
11.5. žadinti vaiko poreikį pažinti aplinkinį pasaulį, pratinti jame atitinkamai elgtis bei vertinti visa, kas jį supa;
IV SKYRIUS
UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS
12. Stakliškių ikimokyklinio ugdymo skyriaus programa „Kodėlčiukas“ sudaryta vadovaujantis Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu.
13. Ikimokyklinio ugdymo siekiamybė – kad vaikas augtų sveikas, orus, bendraujantis, smalsus, kuriantis, sėkmingai besiugdantis.
14. Vaikų nuo 2 iki 6 m. amžiaus ugdymo turinys skleidžiamas aprašant esminius vaiko pasiekimus sąlyginai šešiose numatytose ugdymosi srityse. Šios sritys apima ir aštuoniolika pagrindinių ugdymo sričių, rekomenduojamų Ikimokyklinio ugdymo vaiko pasiekimų apraše. Taip pat yra integruotos ir papildomos sritys – gamtamokslinis ir technologinis vaiko ugdymas.
15. Vienos ugdymo srities turinys dėstomas lygiagrečiai vaikams nuo 2 iki 3 metų amžiaus ir vaikams nuo 3 iki 6 metų amžiaus. Numatoma kiekvienos srities vertybinė nuostata bei esminis gebėjimas.
16. Pedagogas pasinaudodamas ugdymo gairėmis pats kuria ir įgyvendina ugdymo turinį, atsižvelgdamas į kiekvieno vaiko ar vaikų grupės ugdymosi poreikius.
17. Organizuodamas ugdymo procesą, pedagogas naudojasi rekomenduojamomis arba spontaniškai kilusiomis savaitės temomis, trumpalaikiais projektais, stengdamasis užtikrinti ugdytinių interesų bei poreikių plėtojimąsi, naujų atsiradimą, garantuoti vaikams galimybę rinktis veiklą pagal interesus, poreikius bei užtikrinti konkrečiam amžiaus tarpsniui svarbių gebėjimų nuoseklų ugdymąsi.
18. Įstaigos ugdomojo proceso organizavimo struktūra: vyksta grupinė, individuali, spontaninė (vaikų inicijuota) vaikų veikla ryte ir po pietų, grupėje ir lauke. Ryte – „Ryto ratas“, skirtas veiklų numatymui, socialinių įgūdžių ugdymui ir pan. Ugdomąjį procesą koordinuoja grupės auklėtoja, jai padeda auklėtojos padėjėja, savanoriai.
19. Pagrindinės ugdymo sritys:
19.1. Kasdieninio gyvenimo įgūdžiai. Vertybinė nuostata – noriai ugdosi sveikam, kasdieniniam gyvenimui reikalingus įgūdžius. Esminis gebėjimas – tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu, prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje;
19.2. Fizinis aktyvumas. Vertybinė nuostata – noriai, džiaugsmingai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus. Esminis gebėjimas – eina, bėga, šliaužia, ropoja. Lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai atlieka veiksmus, kuriems būtina akių-rankos koordinacija bei išlavėjusi smulkioji motorika;
19.3. Emocijų suvokimas ir raiška. Vertybinė nuostata – domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais. Esminis gebėjimas – atpažįsta bei įvardina savo ir kitų emocijas ar jausmus, jų priežastis, įprastose situacijose emocijas ir jausmus išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais, žodžiais ir elgesiu atliepia kito jausmus (užjaučia, padeda);
19.4. Savireguliacija ir savikontrolė. Vertybinė nuostata – nusiteikęs valdyti emocijų raišką ir elgesį. Esminis gebėjimas – laikosi susitarimų, elgiasi mandagiai, taikiai, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus (suvaldo pyktį, neskaudina kito), įsiaudrinęs geba nusiraminti;
19.5. Savivoka ir savigarba. Vertybinė nuostata – save vertina teigiamai. Esminis gebėjimas – supranta savo asmens tapatumą („aš esu, buvau, būsiu“), pasako, kad yra berniukas/mergaitė, priskiria save savo šeimai, grupei, bendruomenei, pasitiki savimi ir savo gebėjimais, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises būti ir žaisti kartu su kitais;
19.6. Santykiai su suaugusiaisiais. Vertybinė nuostata – nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiaisiais. Esminis gebėjimas – pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais kasdienėje ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi, žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiaisiais;
19.7. Santykiai su bendraamžiais. Vertybinė nuostata – nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais. Esminis gebėjimas – supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (supranta kitų norus, dalijasi žaislais, tariasi, užjaučia, padeda), suaugusiojo padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems;
19.8. Sakytinė kalba. Vertybinė nuostata – nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba. Esminis gebėjimas – klausosi ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiaisiais ir vaikais, natūraliai, laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį;
19.9. Rašytinė kalba. Vertybinė nuostata – domisi rašytiniais ženklais, simboliais, tekstu. Esminis gebėjimas – atpažįsta ir rašinėja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitinėti;
19.10. Aplinkos pažinimas. Vertybinė nuostata – nori pažinti ir suprasti save bei aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja. Esminis gebėjimas – įvardija ir bando paaiškinti socialinius ir gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis;
19.11. Skaičiavimas ir matavimas. Vertybinė nuostata – nusiteikęs pažinti pasaulį skaičiuodamas ir matuodamas. Esminis gebėjimas – geba skaičiuoti daiktus, palyginti daiktų grupes pagal kiekį, naudoti skaitmenis, apibūdinti daikto vietą eilėje, sudaryti sekas. Geba grupuoti daiktus pagal spalvą, formą, dydį, jaučia dydžių skirtumus, daikto vietą ir padėtį erdvėje. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, masė, tūris, laikas. Pradeda suvokti laiko tėkmę ir trukmę;
19.12. Meninė raiška. Vertybinė nuostata – jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje. Esminis gebėjimas – spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje;
19.13. Estetinis suvokimas. Vertybinė nuostata – domisi, gėrisi, grožisi aplinka, meno kūriniais, menine veikla. Esminis gebėjimas – pastebi ir žavisi gamtos grožiu, meno kūriniais, džiaugiasi savo ir kitų kūryba, jaučia, suvokia ir apibūdina kai kuriuos muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno estetikos ypatumus, reiškia savo estetinius potyrius, dalijasi išgyvenimais ir įspūdžiais;
19.14. Iniciatyvumas ir atkaklumas. Vertybinė nuostata – didžiuojasi savimi ir didėjančiais savo gebėjimais. Esminis gebėjimas – savo iniciatyva pagal pomėgius pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia ir ją plėtoja, geba pratęsti veiklą po tam tikro laiko tarpo, kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais;
19.15. Tyrinėjimas. Vertybinė nuostata – smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja. Esminis gebėjimas – aktyviai tyrinėja save, socialinę, kultūrinę ir gamtinę aplinką, įvaldo tyrinėjimo būdus (stebėjimą, bandymą, klausinėjimą), mąsto ir samprotauja apie tai, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė;
19.16. Problemų sprendimas. Vertybinė nuostata – nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniams iššūkiams bei sunkumams įveikti. Esminis gebėjimas – atpažįsta ką nors veikiant kilusius iššūkius bei sunkumus, dažniausiai supranta, kodėl jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką nors išbandydamas, tyrinėdamas, aiškindamasis, bedradarbiaudamas, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes;
19.17. Kūrybiškumas. Vertybinė nuostata – jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos bei kūrybos džiaugsmą. Esminis gebėjimas – savitai reiškia savo įspūdžius įvairioje veikloje, ieško nežinomos informacijos, siūlo naujas, netikėtas idėjas ir jas savitai įgyvendina;
19.18. Mokėjimas mokytis. Vertybinė nuostata – noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ką išmoko. Esminis gebėjimas – mokosi žaisdamas, stebėdamas kitus vaikus ir suaugusiuosius, klausinėdamas, ieškodamas informacijos, išbandydamas, spręsdamas problemas, kurdamas, įvaldo kai kuriuos mokymosi būdus, pradeda suprasti mokymosi procesą.
20. Rekomenduojamos temos veiklai: Mūsų darželis; Mano grupė; Pažaiskime kartu; Aš ir mano artimieji; Dėdė rudenėlis žemėn atkeliavo; Rudens gėrybės; Kai už lango vėjas pučia, renkimės šilčiau, vaikučiai; Skaičiukų šalyje; Gyvūnų pasaulis; Darbai darbeliai; Žodis skriaudžia; Žodis glaudžia; Aš ir laikas; Dek, Advento žvakele; Seku, seku pasaką; Kalėdos – stebuklų metas; Apsnigta žemelė; Vaikai, gyvenkime draugiškai; Mano žaislas; Noriu augti sveikas ir saugus; Šalis gimtoji – Lietuva; Mūsų augintiniai; Žiema, žiema, bėk iš kiemo; Paukšteliai grįžo; Velykos jau atėjo; Šypsosi dantukai; Mano knygelės; Žalingi įpročiai – mūsų priešai; Mamyte, mylima; Sveika, vasarėle.
21. Ugdymo metodai ir strategijos:
21.1. dominuojanti veikla – žaidimas (spontaniškas individualus, poroje, grupėje, inicijuotas suaugusiojo ar bendraamžių) atsižvelgiant į vaiko galias, pomėgius ir poreikius;
21.2. ugdymas kuriant ir keičiant aplinką. Įrengiamos vaiko veiklai patogios erdvės, parenkamos ugdymąsi, kūrybiškumą, eksperimentavimą, saviraišką skatinančios priemonės, žaislai, informacijos gavimo šaltiniai, simboliai, užrašai, ženklai ir kt. Naujos priemonės pristatomos originaliai, įdomiai, parodomi veikimo su jomis būdai. Aplinka keičiama pagal vaikų sumanymus ir norus;
21.3. ugdymasis pavyzdžiu. Pedagogas žaismingai, išraiškingai ką nors veikia vaikų akivaizdoje ir skatina jį mėgdžioti. Pedagogas pradeda kokią nors veiklą ir perleidžia savarankiškai tęsti vaikams. Pedagogas veikia drauge su vaikais kaip žaidimo ar veiklos partneris, mimika, elgesiu, veiksmais, daiktais modeliuoja tai, ką tikisi perduoti vaikams. Kito vaiko pavyzdys. Mažesni mokosi iš vyresnių;
21.4. kūrybinė pedagogo – vaiko sąveika. Pedagogas įtraukia vaikus į veiklą gera idėja, tema, probleminiu klausimu, įdomia informacija, netikėtomis medžiagomis ir kt. Nuolat bendrauja su vaikais, pastebi jų interesus, norus, gebėjimų lygį, pateikia patarimų, informacijos, praturtina vaikų patirtį, siekia vaiko kūrybos, interpretacijos, atradimų, bandymų;
21.5. situacinis – spontaniškas ugdymas. Pedagogas keičia numatytą veiklą pagal iškilusią vaiko idėją, problemą, sumanymą. Pritaria vaiko veiklai, ją gerbia, laiko vertinga patirtimi, emociškai palaiko, išplėtoja vaiko inicijuotus pokalbius, žaidimus, reaguoja į vaiko klausimus. Ugdymo ir ugdymosi situacijų susidarymo skatinimas bendrais susitarimais ir sprendimais, probleminiais klausimais, diskusijomis.
22. Ugdomoji aplinka:
22.1. Aplinka – viena iš svarbiausių ikimokyklinukų ugdytojų. Pedagogas modeliuodamas, keisdamas, turtindamas aplinką, orientuojasi į vaiko amžių, jo poreikius, galimybes, ugdymo tikslus bei uždavinius. Skyriuje kuriant aplinką laikomasi šių nuostatų:
22.1.1. aplinka turi laiduoti gerą vaiko savijautą, emocinius santykius: vaikas – vaikas, vaikas – pedagogas, vaikas – tėvai – pedagogas;
22.2. Ugdymo priemonės – tikslingos, veiksmingos, įvairios. Yra šios priemonių grupės: vaizdinės ugdymo priemonės, skirtos pažintinei veiklai, tautiškumui formuoti, žaidimų ir kūrybos priemonės bei medžiagos, priemonės skirtos vaikų kūrybiškumui, socialinei raidai ugdyti, įranga, informacinės priemonės.
V SKYRIUS
UGDYMO(SI) PASIEKIMŲ VERTINIMAS
23. Vaiko ugdymo pasiekimų vertinimas – būtina kokybiško ugdymo(si) proceso dalis. Pasiekimų vertinimas suteikia galimybę pažinti vaiką, jo individualybę, išsiaiškinti vaiko ugdymo(si) ypatumus ir mokymo(si) stilių, nustatyti pasiekimų lygį ir daromą pažangą, numatyti vaiko ugdymo(si) perspektyvas, kryptingai siekti programoje iškeltų tikslų, pritaikyti ugdymo(si) procesą vaikų grupės ir kiekvieno vaiko poreikiams bei galimybėms.
24. Vaikai vertinami remiantis ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo išskirtomis pasiekimų sritimis, nustatant vaiko pasiekimų žingsnius.
25. Vertinimo rezultatai aptariami 2 kartus metuose, spalio–lapkričio mėn. ir balandžio–gegužės mėn. pagal įstaigos vaikų ugdymo programoje pateiktus vaiko poreikius bei gebėjimų sritis ir fiksuojami lentelėse: tiek individualiai kiekvieno vaiko, tiek bendroje visos grupės lentelėje-suvestinėje. Tai leidžia pedagogui nusistatyti tiek visos grupės, tiek individualias kiekvieno vaiko stipriąsias ir silpnąsias sritis.
28. Vaiko tėvai ir ugdytojai susitaria, kaip bus aptariami vaiko pasiekimai. Tai galima daryti įvairiai, pavyzdžiui, sutartu laiku kalbamasi individualiai, siunčiami trumpi pranešimai ar laiškai elektroniniu paštu ar žinute ir pan.
29. Vertinimas – konfidencialus procesas.
Lentelė, rodanti vaiko pasiekimų žingsnį atskiroje srityje
| Pavardė, vardas |
|||||||||||||||||||
| (gim.) |
|||||||||||||||||||
| Ugdymosi pasiekimai 20...–20... m. m. |
|||||||||||||||||||
| Ruduo |
Pavasaris |
||||||||||||||||||
| Žingsniai |
7 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 6 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
|
|
|
Kasdienio gyvenimo įgūdžiai |
Fizinis aktyvumas |
Emocijų suvokimas ir raiška |
Savireguliacija ir savikontrolė |
Savivoka ir savigarba |
Santykiai su suaugusiaisiais |
Santykiai su bendraamžiais |
Sakytinė kalba |
Rašytinė kalba |
Aplinkos pažinimas |
Skaičiavimas ir matavimas |
Meninė raiška |
Estetinis suvokimas |
Iniciatyvumas ir atkaklumas |
Tyrinėjimas |
Problemų sprendimas |
Kūrybiškumas |
Mokėjimas mokytis |
|
|
|
Pasiekimų sritys |
|||||||||||||||||
VI SKYRIUS
NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI
30. Rengiant Prienų r. Stakliškių gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus ikimokyklinio ugdymo programą „Kodėlčiukas“ naudoti šie šaltiniai:
30.2. Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2014.
30.3. Dodge, T. D., Colker, J. L., Heroman, C. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. Vilnius, 2002.
PRITARTA
Prienų rajono savivaldybės tarybos
2017 m. lapkričio 30 d.
sprendimu Nr. T3-276
PRIENŲ R. STAKLIŠKIŲ GIMNAZIJOS PIEŠTUVĖNŲ IKIMOKYKLINIO UGDYMO SKYRIAUS IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA „AUGU PAŽINDAMAS SAVE, PAŽINDAMAS TAVE“
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6. Organizuojant ir užtikrinant kokybišką ugdymo(si) procesą, pedagogų ir kitų specialistų komanda siekia vaiko ugdymo(si) vienovės ir darnos su šeima.
7. Visas ugdymo turinys orientuotas į ugdytinių poreikių – dėmesio, globos, meilės, šilumos ir artumos, higienos įgūdžių ugdymo, savarankiškumo, bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, veiksmų su daiktais, žaidimo, judėjimo, meninės muzikinės veiklos, piešimo, lipdymo, konstravimo, aplinkos stebėjimo, domėjimosi, tyrinėjimo, lyginimo, eksperimentavimo, dėmesio mažesniems už save, paskatinimo ir įvertinimo bei įsivertinimo – tenkinimą.
8. Organizuojant ugdymą atsižvelgiama į tėvų lūkesčius, pageidavimus ir laikomasi šių nuostatų:
- prioritetinis vaidmuo ugdant vaiką tenka šeimai;
- atsižvelgiama į šeimos tradicijas, įpročius, nuostatas;
- ugdymo procese siekiama išlaikyti namų dvasią;
- pedagogai gerbia tėvus, tėvai – pedagogus;
- nuolatos ieškoma naujų bendravimo ir bendradarbiavimo formų;
- išlaikomas konfidencialumas, vertinant vaikų fizinį ir psichinį išsivystymą;
- vadovaujamasi samprata, jog šeima ir įstaiga dalijasi vaiko gerovės užtikrinimo atsakomybe.
9. Tėvai (globėjai) ir vietos bendruomenė pageidauja, jog ugdytiniai įgytų gebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais įgūdžių, būtų plėtojama vaikų emocinė, socialinė, kultūrinė patirtis; įgytų savarankiškumo įgūdžių; jaustų saugumo jausmą; būtų mylimi; turiningai ir įdomiai praleistų laiką; būtų tinkamai prižiūrėti; ugdytųsi visapusiškus gebėjimus, teikiant papildomą muzikinį ugdymą; būtų atsižvelgiama į kiekvieno vaiko individualius ugdymo(si) poreikius.
10. Stakliškių gimnazijos Pieštuvėnų ikimokyklinio amžiaus ugdytiniai glaudžiai bendradarbiauja su Stakliškių ikimokyklinio ugdymo skyriumi, Stakliškių gimnazijos pradinio ugdymo klasių mokiniais ir jų mokytojais, dalyvauja bendruose tradiciniuose renginiuose su kaimo bendruomene „Pieštuvėnai“, Pieštuvėnų biblioteka.
11. Dauguma įstaigą lankančių vaikų auga palankioje socialinėje aplinkoje. Šeimų socialinė padėtis patenkinama.
12. Programa „Augu pažindamas save, pažindamas tave“ vadovaujasi psichologų humanistų K. Rodžerso, A. Maslou teorijomis, tikinčiomis žmonių vidinėmis galiomis. Vaikas, patekęs į saugią aplinką, atskleidžia savo vidines galimybes. Toks jis gali būti tik tada, kai patenkinami visi baziniai vaiko poreikiai: poreikis žaisti, kurti, eksperimentuoti, patirti, atrasti, aktyviai reikštis, būti pripažintam, saugiam ir sveikam.
13. Stakliškių gimnazijos Pieštuvėnų ikimokyklinio ugdymo skyriaus veikla grindžiama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija, Ankstyvojo ugdymo vadovu, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Ikimokyklinio ugdymo gairėmis, LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. įsakymu patvirtinta galiojančia Higienos norma, Stakliškių gimnazijos nuostatais ir Prienų rajono savivaldybės teisės aktais, vaikų darželio programa „Vėrinėlis“, „Ugdymo gairėmis pedagogams ir tėvams“.
II SKYRIUS
IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI
14. Stakliškių gimnazijos Pieštuvėnų ikimokyklinio ugdymo skyriuje organizuojant ugdomąją veiklą su ikimokyklinio amžiaus ugdytiniais vadovaujamasi šiais principais:
14.1. humaniškumo (vaikas gerbiamas kaip asmenybė, jis turi teisę gyventi pagal prigimtį, asmeninę patirtį);
14.2. ugdymo individualumo ir vienodų galimybių (ugdymo priemonės ir būdai parenkami atsižvelgiant į vaiko individualius gebėjimus; ypatingas dėmesys skiriamas vaikams, turintiems individualių ugdymo(si) poreikių; apleistiems, gyvenantiems atokiau bei socialinės atskirties šeimose – visiems sudaromos vienodos ugdymo(si) sąlygos);
14.3. demokratiškumo (kiekvienas saugus ir orus dėl savo socialinės, rasinės, kultūrinės ir tautinės tapatybės, gerbiamos kiekvieno vaiko individualios prigimties savybės);
14.5. ugdymo lankstumo, tęstinumo ir perimamumo (nuolat palaikomas ryšys su šeima, pedagogai bendradarbiauja tarpusavyje, ikimokyklinio ugdymo turinys derinamas su ugdymu(si) šeimoje, sekamas vaikų tolesnis ugdymas ir adaptacija, palaikomi ryšiai su pradinio ugdymo mokytojais);
14.7. integracijos (individualių ir specialiųjų poreikių turintys vaikai ugdomi kartu su visais, dalyvauja bendruose renginiuose, šventėse bei projektuose);
14.8. funkcionalumo (siekiama vaikų savarankiškumo, formuojami įgūdžiai ir gebėjimai, padėsiantys prisitaikyti gyventi nuolat besikeičiančioje visuomenėje; specialiųjų poreikių vaikai mokomi savęs apsitarnavimo įgūdžių);
III SKYRIUS
UGDYMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
15. Tikslas – atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti tinkamas sąlygas, padėsiančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūrinius, socialinius, pažintinius poreikius.
16. Uždaviniai:
16.1. saugoti ir stiprinti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, garantuoti jo saugumą, tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį;
16.4. plėtoti vaiko supratimą apie aplinkinį pasaulį, sudaryti galimybes patirti pažinimo džiaugsmą, plėsti intelektinius gebėjimus, atrasti ir perimti įvairius pasaulio pažinimo būdus;
16.5. lavinti vaiko kūrybiškumą, žadinti jautrumą aplinkos estetikai ir meno reiškiniams, pagarbą tradiciniam menui, skatinti atskleisti save meno priemonėmis ir kitais būdais;
16.6. plėtoti specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių vaikų gebėjimus, tenkinti individualius jų poreikius;
IV SKYRIUS
UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS
17. Organizuojant ikimokyklinio ugdymo procesą, svarbu orientuotis į vaiką, jo poreikius, interesus, vaikų kultūrą, pripažinti vaiko fizinę ir žodinę saviraišką (žaidimus, fantazijas, rimavimą, humorą, mėgdžiojimą ir t.t.), suprasti tai, kad vaikas turi turėti teisę būti vaiku, vaikų grupėje ir šeimoje humanistinėmis, demokratinėmis vertybėmis pagrįsti gyvenimo būdą (vaikui reikia, kad juo rūpintųsi, mylėtų ir pritartų), skatinti vaiko ir pedagogo sąveiką, vaiko aktyvumą, kūrybiškumą, praturtinti jo patirtį, padėti perimti kultūrines vertybes; tobulinti ugdymo procesą.
18. Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo turinys grindžiamas ikimokyklinio amžiaus vaikų poreikiais: emociniais, judėjimo ir pažinimo.
19. Siekiant tęstinumo principo ikimokyklinis ugdymas grindžiamas pagrindinių kompetencijų (socialinė, sveikatos saugojimo, pažinimo, komunikavimo, meninė) ugdymu, kurios toliau plėtojamos priešmokykliniame amžiuje.
20. Ugdomos kompetencijos:
20.1. Socialinė kompetencija. Tikslas – mokėti gyventi kartu ir būti greta.
| Ankstyvasis vaikų amžius (2–3 m.) |
Ikimokyklinis vaikų amžius (3–6 m.) |
| - Kasdieninio bendravimo metu pasisveikina, atsisveikina, pratinasi elgtis mandagiai (ačiū, prašau, atsiprašau); - Įsitraukia į žaidimus, paminint jo gebėjimus, daiktus, nusakant lytį; - Kasdieninėje veikloje pratinasi pats valgyti, judėti, praustis, rengtis ir kt.; - Kasdieninėje veikloje laisvai juda, veikia; - Pratinasi atlikti nuobodžius darbus (žaislų tvarkymus), savitvarkos įgūdžių ugdymas (pratinasi skirti savo asmeninius daiktus, žaislus nuo kitų, atpažinti savo drabužėlius nuo kitų); - Žaidžia vardų žaidimus: save vadina vardu, pasako vardą kitam; - Bando tyrinėti savo ir kitų žmonių panašumus bei skirtumus; - Žaidžia vaizduotės, emocinius žaidimus, stengiasi suprasti, kas gerai ir kas blogai; - Savo elgesį vertina, atsižvelgdamas į pritariančią ar nepritariančią suaugusiojo veido išraišką; - Laisvai juda, randa pakankamai funkcionalią aplinką, skatinančią domėtis, pažinti; - Siekia būti savarankiškas, nepriklausomas – spręsti, svarstyti. |
- Dalijasi savo išgyvenimais su draugais ir pedagogais; - Pratinasi pažinti save bei teigiamai vertinti; - Pratinasi savarankiškai spręsti problemas, ieško bendravimo, žaidimų, veiklos su kitais; - Domisi kitu, jo žaislais, sumanymais, nuomone; - Pratinasi klausytis ir girdėti kalbantįjį, pats klausia, pasakoja, paaiškina; - Pratinasi padėti mažesniems, silpnesniems, jais rūpinasi; - Suvokia, jog visi žmonės skirtingi, pratinasi gerbti šiuos skirtumus; - Pratinasi spręsti konfliktus taikiai – susitarimų, diskusijų, dalijimosi būdu, stengiasi atsisakyti nepriimtino elgesio įpročių; - Dalijasi su kitais savo patirtimi, žaislais, derina savo ketinimus, veiksmus; - Kuria taisykles, bendrus darbus, tariasi, siūlo, kūrybiškai plėtoja sumanymus, jam pasiūlytas temas, idėjas; - Domisi įvairia informacija; - Pratinasi orientuotis naujoje socialinėje aplinkoje; - Pratinasi bendrauti su įvairiais žmonėmis. |
20.2. Sveikatos saugojimo kompetencija. Tikslas – vaiko gebėjimas saugiai judėti ir veikti bei sveikai gyventi.
| Ankstyvasis vaikų amžius (2–3 m.) |
Ikimokyklinis vaikų amžius (3–6 m.) |
| - Skatinami laikytis bendrų susitarimų, taisyklių, vengiant netinkamų būdų išlieti emocijas; - Pratinasi nusakyti savo emocijas; - Prireikus ugdosi gebėjimą sutelkti valią, ištvermę; - Pratinasi orientuotis naujoje aplinkoje; - Sužino apie saugų elgesį grupėje, žaidimų aikštelėje; - Ugdosi savarankiškumo, kultūrinių, higieninių įgūdžių pradų; - Įgyja saugaus elgesio pradmenis, suvokia pavojų; - Laisvai juda, tenkindamas prigimtinį judėjimo poreikį; - Mokosi išreikšti save judesiu, žaidžia imitacinius žaidimus; - Pratinasi judėti didelėje ir ribotoje erdvėje, tikslingai eiti ten, kur reikia ar nori, pastumti mašinėlę, vežimėlį ir kt; - Užlipa, nulipa nuo lovos, lipa laiptais, į kalnelį, nusileidžia nuo jų, keturiomis užlipa nuožulniomis kopėtėlėmis; - Ropoja, šliaužia, bėga, šokinėja, judina liemenį, kojas, rankas, galvą, išbando lindimo būdus; - Pratinasi išvengti kliūčių, orientuotis erdvėje; - Pereina nuo ėjimo prie bėgimo, nuo bėgimo prie ėjimo, eidamas keičia kryptį; - Nepargriūdamas spiria kamuolį; - Atlieka pedagogo pasiūlytus pratimus, dalyvauja rytinėje mankštoje, kūno kultūros valandėlėse; - Skatinami šiltai bendrauti; - Pratinasi po įtampos ar didesnių išgyvenimų mažinti emocinę įtampą fizine iškrova, meninėmis priemonėmis (dainavimas, muzikos klausymas, piešimas, imitaciniai žaidimai ir kt.); prireikus geba kreiptis pagalbos į suaugusįjį.
|
- Išmoksta saugiai ir savarankiškai elgtis naujoje aplinkoje; - Sužino apie aplinkos poveikį sveikatai bei žmogaus poveikį gamtai; - Sužino apie saugų elgesį grupėje, žaidimų aikštelėje, gatvėje, prie vandens telkinių, bendruomenėje. Kartu sukuria saugaus elgesio grupėje, žaidimų aikštelėje taisykles; - Sužino apie pavojų, kurį gali kelti bendravimas su svetimais žmonėmis. Aptariami įvairūs būdai, kaip elgtis įvairiose situacijose; - Išmoksta, kaip elgtis su aštriais, smailiais daiktais, cheminėmis medžiagomis, ugnimi, buitiniais-techniniais prietaisais. Sužino, kad augančiam organizmui kenkia narkotinės medžiagos, vaistai, alkoholis ir rūkymas. Susipažįsta su nuodų simboliu; - Ima pažinti savo kūną, jo fizines galimybes, mokosi išreikšti save judesiu; - Išmoksta prižiūrėti savo kūną: laikosi asmens higienos, tinkamo dienos ritmo, stengiasi sveikai maitintis, rengtis pagal orą, taisyklingai sėdėti, stovėti, daug judėti ir žaisti gryname ore; - Tobulina gebėjimą laisvai koordinuotai, įvairiais būdais vaikščioti, bėgioti, šliaužti, ropoti, lįsti, bėgti, šokinėti, judinti liemenį, kojas, rankas, galvą; - Pratinasi judėdamas orientuotis erdvėje, išvengti kliūčių, keisti judėjimo greitį, kryptį; - Ugdosi vikrumą, lankstumą, stiprumą, valią, ištvermę, drąsą; - Ugdosi taisyklingą kvėpavimą, lavina rankos miklumą, akies ir rankos tikslumą, didina jutiminį jautrumą; - Išmoksta saugiai naudotis fiziniam judėjimui skirta įranga, priemonėmis, žaislais. - Sužino, kad kūno ir sielos sveikata, taip pat sugebėjimas gražiai bendrauti su kitais žmonėmis lemia žmogaus sveikatą; - Nusako savo savijautą ir supranta, kada jaučiasi blogai ar yra pavargęs, pasako apie tai kitiems, eina pailsėti. |
20.3. Pažinimo kompetencija. Tikslas – atrasti ir tyrinėti mus supantį pasaulį.
| Ankstyvasis vaikų amžius (2–3 m.) |
Ikimokyklinis vaikų amžius (3 –6 m.) |
| - Pratinasi pasakyti savo vardą, pavardę, adresą, metus; - Stengiasi įvardyti savo norus; - Geba veikti ne tik praktiškai, bet ir mintyse: atgaminti, gerinti ir nustatyti ryšį tarp to, ką atsimena ir mato; - Susipažįsta su supančia aplinka. Domisi mergaičių ir berniukų skirtumais; - Atkreipia dėmesį į bendravimui svarbius dalykus: dienos režimą, daiktų vietą; - Atidaro, uždaro, dėlioja daiktus prieš-už, ant-po; - Veria raištelį į batus, tiksliau stato, konstruoja, dėlioja dėliones; - Susipažįsta, tyrinėja supančią aplinką. Klausinėja, domisi gamtos reiškiniais. Stebi gyvūnus ir augalus, jais gėrisi. Aiškinasi, kodėl negalima skriausti gyvūnų; - Tyrinėja aplinką visais jutimais: įsiklauso, įsižiūri, uosto, ragauja, liečia gamtos gėrybes. Veikia su įvairia gamtine medžiaga: vandeniu, smėliu, kaštonais, giliukais, akmenukais; - Pratinasi orientuotis grupėje, darželio aplinkoje. Aiškinasi, suvokia daiktų padėtį; - Susipažįsta su naminiais gyvūnais, juos atpažįsta knygelėse, paveikslėliuose. Bando įvardinti, pavadinti, mėgdžioti; - Stebi augalus, jais gėrisi. Stebi, kaip suaugusieji juos prižiūri: laisto, purena žemę. Gamtoje pastebi žydinčias gėles, jomis džiaugiasi; - Pratinasi pastebėti gamtoje vykstančius pokyčius. Klausosi skaitomų kūrinių apie gamtą, jos reiškinius. Aiškinasi sąvokas „diena“, „naktis“; - Žiūrinėja knygeles, ieško dangaus kūnų: saulės, mėnulio. Imituoja dangaus kūnų, gamtos reiškinių judesius (saulė šviečia, vėjas pučia ir kt.). Žaidžia žaidimus, susijusius su gamtos reiškiniais. |
- Domisi šalia esančiais bendraamžiais, savimi ir kitais žmonėmis. Suvokia žmonių panašumus ir skirtumus, jų išvaizdą, jausmus, kad jame yra daug paslapčių. Suvokia ir jaučia, kad yra mylimas; - Domisi profesijomis; - Stebi, tyrinėja supančią aplinką. Įvardija daiktų pavadinimus, bando juos naudoti pagal paskirtį; - Pastebi savo aplinkoje įvairius namų apyvokos daiktus, įsidėmi jų pavadinimus; - Vyksta į gamtos tyrinėjimo, stebėjimo išvykas, padeda tvarkyti aplinką; - Ugdosi laiko tėkmės pojūtį pagal savo gyvenimo ritmą, suvokia paros dalis, jų keitimąsi, savaitės laiko tėkmę (darbo, poilsio dienos), metų laikus, jų seką. Randa būdų matuoti, pažinti laiką; - Aplinkoje esančius daiktus panaudoja gretinimui lyginimui, kolekcionavimui, modeliavimui, probleminių užduočių atlikimui; - Tenkina smalsumą tyrinėdamas techninius atradimus: žaisdamas su techniniais žaislais, magnetais. Žaidžia didaktinius, judrius žaidimus ekologine tema, dalyvauja gamtosaugos projektuose. Keliauja, iškylauja netoli darželio esančiose poilsio vietovėse; - Susipažįsta su naminiais gyvūnais, jų globa. Mėgdžioja jų judesius, balsus. Tyrinėja kūno dalis, jas įvardina. Suvokia gyvūnų pavadinimus; - Skiria naminius ir laukinius gyvūnus, suvokia jų panašumus ir skirtumus, kalba apie jų mitybą. - Aiškinasi naminių bei laukinių gyvūnų elgseną ir ypatumus. Aptaria naminių ir laukinių gyvūnų prisitaikymą prie aplinkos; - Stebi augalus, aptaria jų dalis. Stebi, tyrinėja bei aiškinasi apie augalų augimą, gyvybines funkcijas. Klausosi pasakojimų apie augalus, aptaria augalų vystymąsi. Žaidžia judrius, kūrybinius žaidimus gamtoje; - Aiškinasi, kurie augalai žmones maitina, rengia, gydo, puošia, džiugina. Rūpinasi augalais, mokosi juos prižiūrėti, įvardina jų pavadinimus. Suvokia, jog augalai suteikia žmogui estetinį pasigėrėjimą. |
20.4. Komunikavimo kompetencija. Tikslas – kalbėti, klausytis, bendrauti, domėtis skaitymu, rašymu.
| Ankstyvasis vaikų amžius (2–3 m.) |
Ikimokyklinis vaikų amžius (3–6 m.) |
| - Mokosi kalbėti žodžiais. Klausydamas grožinės literatūros kūrinių, žiūrinėdamas paveikslėlius bando atpažinti matytus daiktus, žmones, gyvūnus. Mėgdžioja, kartoja suaugusiųjų, draugų žodžius. Stengiasi kartu su auklėtoja ar vienas deklamuoti eilėraštukus, dainuoti lopšines, ploti katutes. Klausosi gyvūnėlių garsų: kačiuko miaukimo, šuns lojimo, karvės mūkimo, vištos kudakavimo. Varto knygeles, ieško daiktų, kuriuos auklėtoja įvardija: lėlė, mašina, kiškutis ir kt; - Pratinasi klausytis trumpo skaitomo kūrinio. Bando klausti ir atsakyti. Mokosi mandagumo žodžių. Žaisdamas su žaislais spontaniškai atkartoja girdėtus garsus, žodelių junginius; - Kalbina draugus. Žaidžia bendrus žaidimus. Bando dalyvauti nesudėtingose siužetų inscenizacijose. Pratinasi atlikti žaidybinius judesius: ploja katutes, trepsi kojomis; Reaguoja į grupėje esančių suaugusiųjų, draugų kalbinimą. Nori būti pastebėti, kalbinami. Žiūrinėdami iliustracijas, paveikslėlius reiškia nuotaikas; - Emocingai reaguoja į skaitomus deklamuojamus kūrinius, pasakojimus ar dainuojamus kūrinius; - Žaidžia artikuliacinius žaidimus; - Varto, žiūrinėja knygutę. Mokosi versti lapus, atsargiai elgtis su knyga. Bando įvardinti tai, ką mato; - Suranda savo mėgstamą knygelę. |
- Geba taisyklingai kalbėti, pasakoja apie patirtus įspūdžius, nutikimus draugams, pedagogui. Klausosi sekamų pasakų, grožinės literatūros kūrinių, bando aiškinti ir interpretuoti. Atpažįsta žmonių, gyvūnų kalbas, mėgdžioja; - Pratinasi išsakyti savo norus, įvardina savo veiksmus. Stebi, žiūrinėja paveikslėlius, žaislus, pasakoja apie juos. Klausinėja jį dominančių dalykų. Mokosi bendrauti su draugais; - Suvokia, kad kalba galima perteikti daug informacijos. Išreiškia liūdesį, džiaugsmą, pagarbą. Pasakoja, mėgdžioja, deklamuoja, tęsia draugų pradėtą pasakojimą. Kalba apie tai, ką mato, girdi, liečia, ragauja, veikia; - Pratinasi susirasti draugų. Kviečia bendrauti, žaisti kartu. Mėgdžioja vieni kitus gestais, mimika; - Bando žaisti grupelėmis, bendrauja su mažai pažįstamais vaikais, palaiko ryšius su draugais. Pratinasi išklausyti kalbančiojo iki galo, reaguoti į pašnekovą; - Kartoja suaugusiųjų, personažų, gyvūnų balsus. Žaidžia, bendrauja, atskleidžia savo emocijas, išgyvenimus; - Pratinasi savo nuomonę derinti su suaugusiaisiais. Siekia pažiūrų bendrumo. Pasitiki suaugusiaisiais, juos laiko pavyzdžiu; - Dalinasi su bendraamžiais patirtimi. Diskutuoja įvairiais klausimais, vertina. Bando spręsti problemas, rasti pažintinius ryšius. Vertina kitų žmonių, draugų, savo elgesį, darbus; - „Skaito“ knygeles vienas kitam. Kuria knygeles kartu su suaugusiais. Sudeda paveikslėlius iš dalių, suvokia jų prasmę. Lavina smulkiuosius rankų raumenis, piešdamas įvairias linijas. |
20.5. Meninė kompetencija. Tikslas – pajusti, kurti ir grožėtis.
| Ankstyvasis vaikų amžius (2–3 m.) |
Ikimokyklinis vaikų amžius (3–6 m.) |
| - Bando save išreikšti piešiniu, vaizduoja taškelius, brūkšnelius; - Bando piešti ir didžiuojasi savo kūryba ir darbais; - Piešdamas ir tapydamas tyrinėja saviraiškos galimybes linija ir dėme; - Susipažįsta su piešimo priemonėmis, bando piešti piršteliu, keverzoti. Mokosi taisyklingai laikyti piešimo priemonę, orientuotis piešimo lape. Eksperimentuoja, stebi potepius, pratinasi dažyti viena, vėliau keliomis spalvomis. Stebi, džiaugiasi dailės kūriniais, kitų vaikų darbeliais. Minko nedidelį molio gabalą, bando sujungti atskiras detales, kočioja „dešreles“ „lazdeles“; - Pratinasi klijuoti, tvirtinti, lipinti, konstruoti, kirpti žirklėmis; - Piešia kreida ant asfalto, pagaliuku ant smėlio, žiemą ant sniego; - Klausosi muzikos kūrinių, perteikia juos judesiais. Bando atlikti balsą lavinančius pratimus. Mokosi barškinti barškučiais, mušti būgnelį; - Pasitiki savo muzikinėmis galiomis, bando atkurti melodiją balsu; - Mėgsta muzikuoti kartu su kitais, derinasi prie suaugusiojo balso intonacijos; - Vaikšto pagal lėtesnį ar greitesnį muzikos tempą, ritmiškai barškina barškučiais, muša būgnelį; - Susikibę rankomis eina rateliu, juda vorele, imituoja reikiamus judesius. |
- Išbando įvairias piešimo, tapymo technikas (liejimas ant popieriaus, grotažas ir kt.), derina keletą technikų; - Pažįsta spalvas bei jų atspalvius; - Kuria pačių įsivaizduojamą pasaulį savo ar pedagogo pasiūlyta technika; - Jaučia spalvų, formų, medžiagų struktūros ypatumus; - Aplikuoja, antspauduoja, lipdo, karpo, lanksto iš popieriaus, vielelės, naudoja gamtines medžiagas; - Komponuoja gyvų ar džiovintų lauko gėlių puokštes, bando rišti verbas; - Susipažįsta su meninės raiškos priemonėmis. Vaizduoja nesudėtingos formos daiktus, reiškinius, konstruoja, modeliuoja nesudėtingus statinius. Atrasdamas, bandydamas, tyrinėdamas siekia meninės raiškos priemonių įvairovės; - Dainuodami mokosi taisyklingos kūno laikysenos, kvėpavimo. Dainuodami pritaria vaikiškais instrumentais, akmenukais, trinkelėmis ir kt. Improvizuodami judesiais, perteikia ratelių, šokių muziką (trepsi, pliauškėdami per kelius, spragsi pirštais, caksi liežuviu). Šokdami įgunda ritmingai atlikti judesius ir šokio elementus: šuoliukus, pritūpimus, sukinius, dvigubą žingsnelį. |
21. Pedagogas ugdymo turinį pritaiko pagal kiekvieno vaiko ir bendrą grupės lygį. Ugdymo turinys visai grupei pritaikomas orientuojantis į bendrus grupę lankančių vaikų poreikius ir ypatumus.
22. Metodai ir priemonės:
V SKYRIUS
UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS
23. Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas – neatsiejama kokybiško ugdymo(si) proceso dalis, tai nuolatinis informacijos apie vaiko, jo ugdymo(si) ypatumus bei daromą pažangą atskirais amžiaus tarpsniais kaupimas ir apibendrinimas.
24. Ugdymo(si) pasiekimai ir pažangos vertinimas atliekamas pagal 18 vaiko ugdymo(si) sričių (lentelė ir diagrama), vadovaujantis kiekvienos srities išskirta esmine nuostata ir esminiu gebėjimu, kuriuos vaikas turėtų įgyti iki 6-erių metų, t. y. per visą ikimokyklinio ugdymo(si) laikotarpį, ir kaupiami „Vaiko aplanke“.
25. Aplanką sudaro:
25.3. vaikų veiklos stebimieji užrašai (įvairios užduotėlės, pratybų knygelės, vaikų mintys, nuomonė);
26. Vaikų ugdymo(si) pažangos vertinimą atlieka vaikų grupės pedagogai, tėvai. Vertinime gali dalyvauti ir kiti pedagogai bei specialistai: meninio ugdymo, logopedas. Matydamas, kad vaikas išlavino tam tikrą įgūdį, pedagogas atitinkamai koreguoja vaiko ugdymo turinį ir planus, tokiu būdu paspartindamas vaiko daromą pažangą.
27. Vaiko pasiekimai, pažanga ir gebėjimai aprašomi du kartus per metus. Rugsėjo– lapkričio mėnesiais daromas pirminis vertinimas. Gegužės mėnesį daromas baigiamasis vertinimas. Baigiamojo vertinimo paskirtis – įvertinti vaiko pasiekimų ir pažangos lygį, pasiektą per metus.
29. Tėvai su grupės pasiekimais supažindinami grupės tėvų susirinkimų metu. Individualūs vaiko pasiekimai aptariami asmeninių pokalbių metu. Apibendrinti duomenys aptariami Stakliškių gimnazijos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo grupės susirinkime, kitų susirinkimų metu.
30. Vaiko pasiekimų rezultatais yra remiamasi planuojant vaikų ugdymo(si) procesą, sudarant veiklos planus.
VI SKYRIUS
NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
33. Rengiant Prienų r. Stakliškių gimnazijos Pieštuvėnų ikimokyklinio ugdymo skyriaus ikimokyklinio ugdymo programą „Augu pažindamas save, pažindamas tave“ naudoti šie šaltiniai:
33.1. Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 patvirtinta Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategija.
33.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. V-779 įsakymu patvirtinta Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa.