Administracinė byla Nr. eI-4-822/2017
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00029-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 29.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Virmantei Voinilko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 17.4 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 7 punkto pažeidimą, tokį pažeidimą priskirti netyčiniam reikalavimų pažeidimui, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 181.2 punktas (žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-291 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 7 punkto pažeidimą visame tiesioginėms išmokoms deklaruotame ir tinkamame paramai pievų ir ganyklų plote, atsižvelgti į kaltės formą, pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą, pasikartojimą ir einamaisiais metais taikyti mažesnį paramos sumažinimo procentą, nei 50 proc., arba netaikyti paramos sumažinimo, atitinka konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą proporcingumo principą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1663 redakcija) 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtintus žemės ūkio veiklos subjektų pajamų lygio palaikymo ir prielaidų žemės ūkio veiklos subjektų ir alternatyviosios veiklos subjektų konkurencingoms veiklos sąlygoms sudarymo principus.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 17.4 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 7 punkto pažeidimą, tokį pažeidimą priskirti netyčiniam reikalavimų pažeidimui, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 181.2 punktas (žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D‑291 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 7 punkto pažeidimą visame tiesioginėms išmokoms deklaruotame ir tinkamame paramai pievų ir ganyklų plote, atsižvelgti į kaltės formą, pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą, pasikartojimą ir einamaisiais metais taikyti mažesnį paramos sumažinimo procentą, nei 50 proc., arba netaikyti paramos sumažinimo, atitinka konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą proporcingumo principą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1663 redakcija) 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtintus žemės ūkio veiklos subjektų pajamų lygio palaikymo ir prielaidų žemės ūkio veiklos subjektų ir alternatyviosios veiklos subjektų konkurencingoms veiklos sąlygoms sudarymo principus.
2. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintų Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos (redakcija, galiojusi iki 2015 m. gegužės 21 d.) (toliau – ir Metodika) 17.4 punktas tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiria atvejus, kai pareiškėjo valdoje nustatomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų aprašo (toliau – ir GAAB reikalavimų aprašas) 7 punkte nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas, kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų, nurodytų GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte, ploto. Metodikos 181.2 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) reglamentuoja, kad jeigu nustačius GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimą, plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, einamaisiais metais parama sumažinama 50 proc.
3. Iš šių nuostatų matyti, kad, nustačius GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimą visame tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų plote, toks pažeidimas, nevertinant jokių kitų aplinkybių, savaime laikomas tyčiniu ir lemia visos pareiškėjui einamaisiais metais mokamos paramos sumažinimą 50 proc. Tai reiškia, kad objektyviai užfiksavus minėtą pažeidimą, nėra galimybės tokio pažeidimo vertinti kaip padaryto ne tyčia (t. y. ne siekiant neteisėtai gauti paramą, bet per aplaidumą), nėra galimybės atsižvelgti į pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą bei taikyti mažesnį paramos sumažinimo procentą arba apskritai netaikyti paramos sumažinimo.
4. Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje pareiškėja įrodinėja peržengusi GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nustatytą 10 proc. ribą, nuo kurios taikomas reikalavimas laikyti ūkinius gyvulius, itin nežymiai ir ne dėl siekio neteisėtai gauti paramą (pareiškėjos siekis neteisėtai gauti paramą skundžiamame Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendime neįrodinėjamas), bet dėl to, kad pirmą kartą deklaruodama naudmenis, kurių kodas 5PP‑2, ji dėl teisės normos konstrukcijos sudėtingumo, tinkamos informacijos iš seniūnijos specialistų negavimo nesuprato, kad šis plotas bus išskaičiuojamas vertinant 10 proc. santykį, numatytą GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte. Pareiškėja toje byloje taip pat nurodo, kad anksčiau jai nėra taikytos jokios sankcijos. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų deklaravusi bent 0,38 ha mažesnį ganyklų (pievų) naudmenų plotą arba mažesnį ganyklų (pievų), skirtų prekinei žolinės produkcijos gamybai, plotą, pareiškėjai GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto reikalavimas laikyti ūkinius gyvulius apskritai nebūtų taikomas ir jokio pažeidimo nebūtų užfiksuota.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai ir kt.). Proporcingumo principas yra svarbus teisėkūros principas, reiškiantis, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.). Proporcingumas yra ir viešojo administravimo principas, kuriuo turi vadovautis savo veikloje viešojo administravimo subjektai, reiškiantis, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 p.). Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslus, Lietuvos Respublikos valstybės, Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai principus nustato Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas (2008 m. liepos 1 d. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X-1663 redakcija, įsigaliojusi 2008 m. gruodžio 31 d.). Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politika nustatoma Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad įgyvendinant žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką, be kita ko, siekiama sudaryti sąlygas konkurencingiems ir veiksmingiems žemės ūkio, maisto ūkio sektoriams, eksportui plėtoti, tokiu būdu didinant žemės ūkio veiklos subjektų ir alternatyviosios veiklos subjektų pajamas ir užtikrinant kaimo vietovių gyventojų gyvenimo lygio kilimą (1 p.), siekiama tausoti aplinką, gerinti jos būklę taikant agrarinės aplinkosaugos priemones (6 p.). Pagal įstatymo 6 straipsnį parama žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama, be kita ko, žemės ūkio veiklos subjektų pajamų lygio palaikymo principu (1 p.); veiksmingo ūkininkavimo metodų, atitinkančių aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kokybės reikalavimus, skatinimo principu (2 p.); prielaidų žemės ūkio veiklos subjektų ir alternatyviosios veiklos subjektų konkurencingoms veiklos sąlygoms sudarymo principu (3 p.).
6. Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, Metodikos 17.4 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ir Metodikos 181.2 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) numačius tik vieną šiuose punktuose apibrėžto GAAB reikalavimų pažeidimo vertinimo galimybę kaip tyčinio pažeidimo, lemiančio 50 proc. paramos sumažinimą, neatsižvelgiant į ES reglamentuose ir Metodikos 5 punkte numatytus kriterijus (pažeidimo padarymo aplinkybes, rodančias, kad pažeidimas nėra tyčinis, pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą, pasikartojimą), užkertama galimybė parinkti adekvačią pažeidimui ir siekiamam tikslui priemonę (išmokos sumažinimą), tuo pažeidžiami aptarti konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai, proporcingumo principas. Pareiškėjo vertinimu, minėtomis Metodikos nuostatomis nustačius neindividualizuotą sankcijos (išmokos mažinimo) taikymą, sudaromos prielaidos paskirti aiškiai neproporcingą siekiamam tikslui ir pernelyg didelę paramos mažinimo sankciją, tuo kartu be pakankamo pagrindo sumažinant žemės ūkio veiklos subjektui skiriamą paramą. Taigi tuo kartu sudaromos sąlygos pažeisti Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtintus paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai teikimo principus – žemės ūkio veiklos subjektų pajamų lygio palaikymo principą; prielaidų žemės ūkio veiklos subjektų ir alternatyviosios veiklos subjektų konkurencingoms veiklos sąlygoms sudarymo principą.
7. Žemės ūkio ministras Metodiką patvirtino vadovaudamasis 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 73/2009), bei 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1122/2009, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisykles, susijusias su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente nustatytas ūkininkams skirtas tiesiogines paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisykles, susijusias su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1122/2009). Pagal šių reglamentų nuostatas dėl teisės aktais nustatytų geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymo išmokos gali būti sumažinamos ar neskiriamos laikantis proporcingumo principo, atsižvelgus, ar pažeidimas padarytas dėl aplaidumo ar tyčia, taip pat atsižvelgus į pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą bei pasikartojimą.
II.
8. Rengiant norminę administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, gautas atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimas, kuriame išreiškiama pozicija, kad Metodikos 17.4 ir 181.2 papunkčiai atitinka konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X-736 redakcija, įsigaliojusi 2007 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą proporcingumo principą, Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (2008 m. liepos 1 d. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X-1663 redakcija, įsigaliojusi 2008 m. gruodžio 31 d.) 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtintus paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai teikimo principus.
9. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėjamoje norminėje administracinėje byloje pateikė nuomonę, kuri iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime išdėstytą poziciją.
10. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir ŽŪM) atsiliepime nurodo, kad Metodikos 1 priede detaliai nurodomi kiekvieno atskiro GAAB pažeidimo mastas, sunkumas ir poveikio trukmė, kaip to reikalauja Reglamentas (EB) Nr. 73/2009, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1122/2009 47 straipsnyje nustatytų taisyklių. Vadovaujantis minėtu straipsniu, Metodikos 5.3 papunktyje aprašytas pasikartojimo kriterijus.
11. ŽŪM atkreipia dėmesį į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 73/2009 reikalavimas atsižvelgti į „pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą bei pasikartojimą“, nustatant sankcijų procentinį dydį, jokiu būdu nereiškia, jog visi šie kriterijai galėtų (turėtų) būti Agentūros vertinami kiekvieno pareiškėjo atžvilgiu. Metodikoje nustatytas pažeidimų priskyrimas dėl aplaidumo prie netyčinių arba sąmoningų (tyčinių) ir šių pažeidimų įvertinimas pagal sunkumą, mastą, pastovumą. Sankcijų už konkretų pažeidimą procentiniai dydžiai apskaičiuojami pagal vienodus principus, t. y. įvertinus tokių pažeidimų sunkumą, mastą, pastovumą bei pasikartojimą. Sankcijų dydžio nustatymas atsižvelgiant į pažeidimą, o ne kiekvieno atskiro pareiškėjo atvejį, ŽŪM nuomone, leidžia užtikrinti visų pareiškėjų lygiateisiškumą ir sankcijų taikymo skaidrumą. Taigi GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimas visiems pareiškėjams yra vertinamas vienodai (mastas mažas, pažeidimas sunkus, poveikio trukmė nepastovi). GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimo pakartotinumas yra vertinamas taip pat, kaip bet kurio kompleksinės paramos reikalavimo nustatytu pakartotiniu pažeidimo atveju, t. y. įvertinamas taikant Metodikos 13.1. ir 22 punktus. Jei tyčinis pažeidimas nustatomas pakartotinai, pareiškėjui taikoma sankcija pagal Metodikos 22 punktą – išmokų suma sumažinama 100 proc., o parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus. Nustačius pakartotinį netyčinį reikalavimo pažeidimą, už šį pažeidimą nustatytas sankcijos dydis padidinamas tris kartus.
12. ŽŪM pažymi, kad Reglamento (EB) Nr. 1122/2009 72 straipsnio 1 dalyje numatytas sumos mažinimas atsižvelgiant į pažeidimo padarymą tyčia atsispindi Metodikos 181 ir 19 punktuose: 181.1 papunkčio taikymo atveju sankcijos dydis apskaičiuojamas pagal 19 punktą, kuriame ne tik numatyta reglamento reikalaujama 20 proc. sankcija, bet ir proporcingas diferencijavimas: „išmoka sumažinama 20 proc. ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais“. Tuo metu nagrinėjamas Metodikos 181.2 papunktis, skirtingai nuo 181.1 papunkčio, į 19 punktą nenukreipia, tačiau, ŽŪM teigimu, net jei taip būtų, tai sankcijos dydis 181.2 papunktyje nurodytu atveju pasikeistų tik 1 procentiniu punktu (sunkumas įvertinamas kaip sunkus – sankcijos dydis didinamas 1 procentu; mastas įvertinamas kaip mažas – sankcijos dydis sumažinamas 1 procentu; pastovumas įvertinamas kaip nepastovus – sankcijos dydis sumažinamas 1 procentu; t. y. 50 proc. + 1 proc. - 1 proc. - 1 proc. = 49 proc.).
13. Taip pat ŽŪM akcentuoja, kad sankcijos už GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimą yra ne tik 20 ar 50 proc., bet gali būti skiriama ir 3 proc. sankcija: kai plotas, kuriame nustatytas GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimas, sudaro ne daugiau kaip 50 proc., pažeidimas laikomas netyčiniu ir taikomas Metodikos 8 punktas, pagal kurį už netyčinį reikalavimų pažeidimą nustatoma 3 proc. dydžio sankcija, kuri atitinkamai padidinama ar sumažinama įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais ir atsižvelgiant į šios Metodikos 9 punkto nuostatas. Be to, ŽŪM nuomone, GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimo įvertinimas atsižvelgiant į proporcingumo principą Metodikoje yra nustatytas: Metodikoje nustatyti sankcijų dydžiai proporcingai priklauso nuo 1 ha tenkančių laikomų gyvūnų, perskaičiuotų į sutartinius gyvulius (SG), skaičiaus.
14. ŽŪM pažyi, kad Europos Audito Rūmai (toliau – ir EAR), atlikę auditą, yra pasisakę dėl Metodikoje numatytų sankcijų už GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimą. EAR nuomone, tuo metu galiojęs sankcijos taikymo siejimas su deklaruojamu plotu yra ydingas, „tačiau Audito Rūmų tarnybos sutinka, kad valstybės narės turi visišką laisvę spręsti dėl to, kokie turėtų būti taikomi į nacionalinę teisę perkeliami neatitikties GAAB reikalavimams vertinimo kriterijai“. Metodika buvo pakeista ir tokios sąsajos su plotu nebeliko.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
15. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme buvo pradėtas tyrimas dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 17.4 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.), taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 181.2 punkto (žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-291 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) atitikties konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1663 redakcija) 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtintiems žemės ūkio veiklos subjektų pajamų lygio palaikymo ir prielaidų žemės ūkio veiklos subjektų ir alternatyviosios veiklos subjektų konkurencingoms veiklos sąlygoms sudarymo principams.
16. Ginčijama Metodikos 17.4 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) nuostata nustato, kad tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomas GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas, kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų, nurodytų GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte, ploto. Jeigu nustačius GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimą plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, pagal ginčijamą Metodikos 181.2 punkto (žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D‑291 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) nuostatą einamaisiais metais parama sumažinama 50 proc.
17. Kaip minėta, Vilniaus apygardos administraciniam teismui kilo abejonės, ar Metodikos 17.4 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) nuostata ta apimtimi, kuria joje nenumatyta galimybė, nustačius GAAB 7 punkto pažeidimą, tokį pažeidimą priskirti netyčiniam reikalavimų pažeidimui, bei Metodikos 181.2 punkto (žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D‑291 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) nuostata ta apimtimi, kuria joje nenumatyta galimybė, nustačius GAAB 7 punkto pažeidimą visame tiesioginėms išmokoms deklaruotame ir tinkamame paramai pievų ir ganyklų plote, atsižvelgti į kaltės formą, pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą, pasikartojimą ir einamaisiais metais taikyti mažesnį paramos sumažinimo procentą, nei 50 proc., arba netaikyti paramos sumažinimo, atitinka konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą proporcingumo principą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1663 redakcija) 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtintus žemės ūkio veiklos subjektų pajamų lygio palaikymo ir prielaidų žemės ūkio veiklos subjektų ir alternatyviosios veiklos subjektų konkurencingoms veiklos sąlygoms sudarymo principus. Taigi ginčijamų nuostatų teisėtumas šioje norminėje administracinėje byloje bus vertinamas būtent šiuo aspektu.
IV.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai yra neatsiejami nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, yra konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Konstitucinis Teismas nuosekliai konstatuoja, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; <...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, <...> turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna; nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).
19. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
20. Pareiga viešojo administravimo subjektams savo veikloje vadovautis proporcingumo principu įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 punkte buvo įtvirtinta, jog proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.
21. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog Žemės ūkio ministerija, turėdama įgaliojimus nustatyti sankcijų dėl kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymo žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką gauti tiesiogines išmokas ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, taikymo tvarką, šiuos įgaliojimus galėjo įgyvendinti tik laikydamasi tam tikrų reikalavimų, kylančių iš konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia (be kita ko) konstitucinių teisingumo ir proporcingumo principų.
22. Vertindama ginčijamas Metodikos 17.4 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) bei Metodikos 181.2 punkto (žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D‑291 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) nuostatas, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-291 redakcija) preambulėje nurodoma, jog Metodika tvirtinama vadovaujantis tam tikrais preambulėje išvardintais Europos Sąjungos reglamentais. Atsižvelgus į tų reglamentų turinį, konstatuotina, kad Metodika nustato detalų reguliavimą, kuriuo įgyvendinamos tuose reglamentuose įtvirtintos tam tikros bendresnio pobūdžio taisyklės. Šių argumentų pagrindu išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad vertinant ginčijamas Metodikos nuostatas, tikslinga atsižvelgti į nagrinėjamu atveju aktualias tų reglamentų nuostatas ir jų aiškinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas, ESTT) praktikoje.
23. Metodikos preambulėje nurodyto Reglamento (EB) Nr. 73/2009 24 straipsnyje įtvirtinamos išsamios išmokų sumažinimo ir neskyrimo taisyklės, kai nesilaikoma kompleksinio paramos susiejimo taisyklių, diferencijuojant išmokų mažinimą atsižvelgiant į aplaidumo, pasikartojančio pažeidimo bei tyčinio pažeidimo atvejus. Reglamento (EB) Nr. 1122/2009 preambulės 75 konstatuojamojoje dalyje aiškiai atskleidžiama ES teisės aktų leidėjo intencija išmokų mažinimą ir neskyrimą nustatyti laikantis proporcingumo principo ir atsižvelgiant į konkrečias problemas, susijusias su force majeure (nenugalimų aplinkybių) atvejais, taip pat išskirtinėmis ir natūraliomis aplinkybėmis. Šioje nuostatoje taip pat pažymima, kad, nesilaikant kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų, išmokos turėtų būti mažinamos arba jas skirti turėtų būti atsisakoma laipsniškai, t. y. atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, numatant galimybę tam tikrą laikotarpį paramos visiškai neskirti pagal vieną ar kelias paramos schemas ir tik jei ūkininkas veikė aplaidžiai arba tyčia. Mažinant išmokas arba jų neskiriant turėtų būti atsižvelgta į skirtingų paramos schemų ypatumus tinkamumo kriterijų požiūriu. Atitinkamai, šio reglamento 71 straipsnis įtvirtina išmokų sumažinimo už aplaidumą taisykles, o 72 straipsnis yra skirtas reglamentuoti išmokų sumažinimo ir jų neskyrimo už tyčinius reikalavimų pažeidimus klausimą.
24. Išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad nei Reglamente (EB) Nr. 73/2009, nei Reglamente (EB) Nr. 1122/2009, nei kituose Metodikos preambulėje nurodytuose reglamentuose nėra pateikiamos aplaidumo ar tyčinio reikalavimų pažeidimo sąvokos. Nors Europos Komisija buvo raginama „skatinti nuoseklesnį baudų taikymą ES lygmeniu toliau tikslindama <...> ir tyčios sąvokas“, ši institucija nurodo, kad teisės aktais jau nustatyta sankcijų apskaičiavimo sistema: joje apibrėžtas pažeidimo sunkumas, mastas ir pastovumas, taip pat pirmo pažeidimo atveju, pasikartojančio pažeidimo ir tyčinio pažeidimo atveju taikomas sankcijos procentinis dydis. Taigi, Europos Komisijos teigimu, suderintas pagrindas jau yra, o dėl tyčinio reikalavimų nesilaikymo sąvokos išaiškinimo ši institucija pateikia nuorodą į 2014 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje A. M. van der Ham ir A. H. van der Ham-Reijersen van Buuren prieš College van Gedeputeerde Staten van Zuid-Holland, C‑396/12, EU:C:2014:98 (žr. 2016 m. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 26 „Padidinti kompleksinės paramos veiksmingumą ir padaryti ją paprastesnę tebėra didelė problema“, p. 35, 50 <http://www.eca.europa.eu/Lists/News/NEWS1610_27/SR_CROSS_COMPLIANCE_LT.pdf>).
25. Minėtoje byloje Teisingumo Teismas, aiškindamas 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 44 tomas, p. 243) (toliau – ir Reglamentas Nr. 796/2004), 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL 2007 L 277, p. 1) ir 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (OL 2006 L 368, p. 74) (toliau – ir Reglamentas Nr. 1975/2006), nuostatas, nurodė, kad sąvoka „tyčinis įsipareigojimų nesilaikymas“ turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai, atsižvelgiant į jos įprastą prasmę, minėtų reglamentų nuostatų kontekstą ir teisės aktais, kuriame jos įtvirtintos, siekiamą tikslą. Tyčinis kompleksinio paramos susiejimo taisyklių pažeidimas, Teisingumo Teismo teigimu, grindžiamas, pirma, objektyviu elementu, t. y. šių taisyklių nesilaikymu, ir, antra, subjektyviu elementu. Kalbėdamas apie antrąjį elementą, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad paramos gavėjas savo elgesiu gali sąmoningai nesilaikyti kompleksinio paramos susiejimo taisyklių, arba, nesiekdamas tokio tikslo, vis dėlto gali sutikti su galimybe, jog toks nesilaikymas gali atsirasti. Dėl sąvokos „tyčia“ konteksto buvo pažymėta, kad Reglamento Nr. 796/2004 67 straipsnio 1 dalyje Sąjungos teisės aktų leidėjas, be kita ko, numato galimybę ir sugriežtinti, ir sušvelninti sankcijas už tyčią, todėl ši nuostata apima tam tikrą paramos gavėjo tyčios atvejų įvairovę. Taigi sąvoka „tyčinis įsipareigojimų nesilaikymas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 796/2004 67 straipsnio 1 dalį ir Reglamento Nr. 1975/2006 23 straipsnį, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją reikalaujama, jog kompleksinio paramos susiejimo taisykles pažeistų paramos gavėjas, kuris sąmoningai nesilaiko tokių taisyklių arba, nesiekdamas tokio tikslo, sutinka su galimybe, jog toks nesilaikymas gali atsirasti (2014 m. vasario 27 d. ESTT sprendimas byloje A. M. van der Ham ir A. H. van der Ham-Reijersen van Buuren prieš College van Gedeputeerde Staten van Zuid-Holland, C-396/12, EU:C:2014:98, 30–37 punktai).
26. Išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad Reglamentą Nr. 796/2004, kurio nuostatas minėtoje byloje Teisingumo Teismas aiškino apibrėždamas tyčinio įsipareigojimų nesilaikymo sąvoką, panaikino Reglamentas (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo vadovaujantis buvo patvirtinta Metodika. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia minėto Teisingumo Teismo išaiškinimo svarbą ir aktualumą nagrinėjamos norminės administracinės bylos kontekste.
27. Atkreiptinas dėmesys, kad Metodikos 2.10 punktas taip pat įtvirtina tyčinio reikalavimų pažeidimo sąvoką, ją apibrėždamas kaip pareiškėjo veiką siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai; pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas Metodikoje nustatytu atveju ir tvarka taip pat laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu.
28. Kita vertus, Metodikos 17.4 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) nuostata GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimą, kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų, nurodytų GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte, ploto, automatiškai priskiria tyčiniam reikalavimų pažeidimui, o jeigu toks plotas sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, tai Metodikos 181.2 punkto (žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-291 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) nuostata įtvirtina vienintelį paramos sumažinimo dydį – 50 proc. Kitaip tariant, nei minėtos, nei kurios kitos Metodikos nuostatos, aptariamo pažeidimo atveju nenustato galimybės atsižvelgti į kiekvieno konkretaus pažeidimo priežastis, neįtvirtina diskrecijos vertinti Metodikos 2.10 punkte apibrėžto tyčinio reikalavimų pažeidimo sąvokos sąmoningumo elemento egzistavimo klausimo, taip pat nesuteikia galimybės pažeidėjui paneigti šioje teisės normoje a priori (iš anksto) įtvirtintos tyčinės reikalavimų pažeidimo formos prezumpcijos.
29. Pastaruoju aspektu išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Teisingumo Teismas, pažymėjęs, jog nei Reglamente Nr. 796/2004, nei Reglamente Nr. 1975/2006 nenumatyta įgyvendinimo taisyklių, kaip turi būti įrodoma, jog kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų buvo nesilaikyta tyčia, darė išvadą, kad šių taisyklių kriterijai turi būti nustatyti nacionalinėje teisėje, todėl valstybės narės gali numatyti nuostatas, leidžiančias konstatuoti kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų pažeidimo tyčinį pobūdį. Tačiau kartu Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad jei valstybės narės šiuo tikslu pasirinktam kriterijui suteikiama didelė įrodomoji galia, ši valstybė vis dėlto turėtų paramos gavėjui suteikti galimybę įrodyti, jog jo elgesys nebuvo tyčinis (2014 m. vasario 27 d. ESTT sprendimas byloje A. M. van der Ham ir A. H. van der Ham-Reijersen van Buuren prieš College van Gedeputeerde Staten van Zuid-Holland, C-396/12, EU:C:2014:98, 39–41 punktai).
30. Įvertinusi nurodytą Teisingumo Teismo išaiškinimą bei šioje norminėje administracinėje byloje ginčijamo teisinio reguliavimo esmę, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, jog sankcijų dėl kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymo žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką gauti tiesiogines išmokas ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, taikymo tvarka turi apimti galimybę paramos gavėjui įrodyti, jog jo elgesys nebuvo tyčinis.
31. Tuo metu iš ginčijamo teisinio reguliavimo, nustatyto Metodikoje, matyti, jog nesuteikiant galimybės pažeidėjui ginčyti teisės normoje a priori įtvirtintos tyčinės reikalavimų pažeidimo formos prezumpcijos, institucija, įgaliota taikyti nurodytą paramos sumažinimą, neturi galimybės individualizuoti, pritaikyti konkrečiu atveju adekvačią bei teisingą poveikio priemonę, atsižvelgdama į konkretaus atvejo, kai pažeidžiamas GAAB reikalavimų 7 punktas, aplinkybių visumą, inter alia priežastis, dėl kurių pažeidimas buvo padarytas, taigi, be kita ko, įvertinti, ar jis išties atitinka Metodikos 2.10 punkte įtvirtintą tyčinio reikalavimų pažeidimo sąvoką. Šių argumentų pagrindu išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog galimos situacijos, kai Metodikos 17.4 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ir 181.2 punkto (žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-291 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) nuostatose įtvirtintos griežtai apibrėžtos (t. y. negalimos diferencijuoti) poveikio priemonės taikymas, neatsižvelgiant į konkrečiu atveju reikšmingų aplinkybių visumą, būtų pernelyg griežta poveikio priemonė, dėl to neproporcinga ir, atitinkamai, neteisinga. Taigi toks nustatytas teisinis reguliavimas pripažintinas prieštaraujančiu konstituciniams teisingumo ir proporcingumo principams, taigi ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
32. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 17.4 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 7 punkto pažeidimą, paramos gavėjui įrodyti, jog jo elgesys nebuvo tyčinis, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 181.2 punktas (žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-291 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 7 punkto pažeidimą visame tiesioginėms išmokoms deklaruotame ir tinkamame paramai pievų ir ganyklų plote, atsižvelgti į kaltės formą ir einamaisiais metais taikyti mažesnį paramos sumažinimo procentą, nei 50 proc., arba netaikyti paramos sumažinimo, prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir proporcingumo principams.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 17.4 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 7 punkto pažeidimą, paramos gavėjui įrodyti, jog jo elgesys nebuvo tyčinis, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 181.2 punktas (žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-291 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 7 punkto pažeidimą visame tiesioginėms išmokoms deklaruotame ir tinkamame paramai pievų ir ganyklų plote, atsižvelgti į kaltės formą ir einamaisiais metais taikyti mažesnį paramos sumažinimo procentą, nei 50 proc., arba netaikyti paramos sumažinimo, prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir proporcingumo principams.
Spendimas neskundžiamas.
Sprendimas skelbiamas Teisės aktų registre.