LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2004 M. BALANDŽIO 9 D. ĮSAKYMO NR. 1K-123 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 40 STRAIPSNIO
2 DALIES IR LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO 2 DALIES ĮGYVENDINIMO TAISYKLIŲ“ PAKEITIMO
2020 m. spalio 19 d. Nr. 1K-338
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-123 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių“:
1.1. Pakeičiu 3.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„3.1. Asocijuotųjų asmenų teikiamos mažos pridėtinės vertės paslaugos (toliau – mažos pridėtinės vertės paslaugos) – vieno ar kelių asocijuotųjų asmenų kitam (kitiems) asocijuotajam (-iesiems) asmeniui (-ims) teikiamos personalo valdymo, informacinių technologijų taikymo ir palaikymo, apskaitos, audito, teisinės, techninės pagalbos ir kitos panašios administracinio, palaikomojo, pagalbinio pobūdžio paslaugos, kurioms būdingi visi šie požymiai:
3.1.1. šios paslaugos nėra vienetų grupės, kuriai priklauso šie asocijuotieji asmenys, pagrindinės vykdomos veiklos dalis, nors tokių paslaugų teikimas gali būti pagrindinė paslaugų teikėjo veikla;
3.1.3. teikiant šias paslaugas nenaudojamas ir nesukuriamas unikalus ir (arba) vertingas nematerialusis turtas;
1.2. Papildau 3.11 papunkčiu:
1.3. Papildau 3.121 papunkčiu:
„3.121. Sunkiai nustatomos vertės nematerialusis turtas – nematerialusis turtas, kurio vertę šio turto ar teisių į jį perleidimo momentu nustatyti sunku dėl šių priežasčių:
1.4. Pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:
1.5. Pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:
„19. Taisyklių 2 punkte nurodytas asmuo kontroliuojamųjų sandorių kainų atitikties ištiestosios rankos principui pagrindimo dokumentus (įskaitant kainodaros dokumentus, parengtus laikantis Taisyklių V skyriaus nuostatų, jei vienetas privalo juos rengti) turi parengti iki kito mokestinio laikotarpio, nei buvo vykdytas kontroliuojamasis sandoris, šešto mėnesio 15 dienos.“
1.6. Pakeičiu II skyriaus penktąjį skirsnį ir jį išdėstau taip:
„PENKTASIS SKIRSNIS
pelno padalijimo metodas
42. Taikant pelno padalijimo metodą, pelnas, gautas įvykdžius kontroliuojamuosius sandorius, padalijamas tarp sandorio šalių taip, kaip jis būtų padalijamas tarp neasocijuotųjų asmenų. Analogiškai šis metodas taikytinas ir iš kontroliuojamųjų sandorių susidariusiam nuostoliui padalyti tarp asocijuotųjų asmenų, jei toks nuostolis būtų padalijamas ir tarp neasocijuotųjų asmenų.
43. Pelno padalijimo metodas gali būti pripažįstamas tinkamiausiu, jeigu kiti Taisyklėse nustatyti kainodaros metodai, pagrįsti vienos sandorio šalies vertinimu, yra nepakankami esant bent vienai iš šių aplinkybių:
43.2. sandorio šalių vykdomos operacijos yra glaudžiai susijusios, todėl negali būti vertinamos atskirai;
44. Siekiant pritaikyti pelno padalijimo metodą, turi būti nustatomas sandorio šalims dalytinas kontroliuojamųjų sandorių grynasis pelnas, taip pat parenkami tinkami pelno dalijimo kriterijai, kurie gali būti patikimai įvertinti. Išimtiniais atvejais gali būti dalijamas ir bendrasis pelnas, kai kiekvienos sandorio šalies sandorio sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos skaičiuojant bendrąjį pelną, atimamos iš jau padalyto bendrojo pelno. Pasirinkus dalyti bendrąjį pelną, kainos nustatymo dokumentuose turi būti pagrįstas tokio pasirinkimo tinkamumas konkrečioje situacijoje ir atskleista, kaip tai užtikrina ištiestosios rankos principą atitinkančio rezultato pasiekimą.
45. Pelno padalijimo metodo taikymo būdai:
46. Atliekant sandorio šalių dalyvavimo analizę:
46.1. taikant parinktus pelno padalijimo kriterijus, nustatomas kiekvienos sandorio šalies indėlis uždirbant kontroliuojamųjų sandorių grynąjį pelną. Nustatant sandorio šalies indėlį, remiamasi palyginamųjų sandorių duomenimis arba, jei tinkamų palyginamųjų sandorių nėra, vadovaujamasi funkcinės analizės rezultatais;
46.2. nustačius kiekvienos sandorio šalies indėlį uždirbant kontroliuojamųjų sandorių grynąjį pelną, apskaičiuojamas santykis, kuriuo šis pelnas turi būti padalytas tarp sandorio šalių;
47. Atliekant likutinę analizę:
47.1. apskaičiuojama, kokia kontroliuojamųjų sandorių grynojo pelno dalis, kurią galima patikimai įvertinti, tenka įprastinėms sandorio šalių atliktoms funkcijoms. Apskaičiavimui ir šios kontroliuojamųjų sandorių grynojo pelno dalies paskirstymui tarp sandorio šalių paprastai taikomi kiti Taisyklėse aprašyti kainodaros metodai;
47.2. apskaičiuota įprastinėms funkcijoms tenkanti kontroliuojamųjų sandorių grynojo pelno dalis paskirstoma tarp sandorio šalių atsižvelgiant į šias funkcijas;
48. Taikant pelno padalijimo metodą, turi būti atliekama visų sandorio šalių funkcinė analizė ir nustatomas kiekvienos sandorio šalies indėlis uždirbant kontroliuojamųjų sandorių grynąjį pelną.
49. Taikant pelno padalijimo metodą, svarbu vadovautis informacija, kuri buvo prieinama sandorio šalims sandorio vykdymo arba sandorio kainos nustatymo metu, taip pat atsižvelgti į sandorio šalių prognozes dėl būsimų sandorio sąnaudų ir tikėtino pelno, buvusias sandorio sudarymo metu, taip, kaip tai darytų neasocijuotieji asmenys, išskyrus Taisyklių 671 punkte nustatytus atvejus.“
1.7. Pakeičiu 64 punktą ir jį išdėstau taip:
„64. Nustatant sandorio, susijusio su nematerialiuoju turtu, kainą, turi būti vadovaujamasi Taisyklių II skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis kainodaros metodo pritaikymą. Tačiau palyginamoji analizė, pagrįsta vienos sandorio šalies funkcine analize, paprastai nelaikoma pakankama nematerialiojo turto perleidimo ar teisių naudoti tokį turtą suteikimo sandorių tinkamam vertinimui (įskaitant atvejus, kai tinkamiausiu kainodaros metodu pasirenkamas kainodaros metodas, pagrįstas vienos sandorio šalies vertinimu). Nematerialiojo turto vertei nustatyti paprastai neturėtų būti taikomi kainodaros metodai, pagrįsti patirtų sandorio sąnaudų turtui kurti ir vystyti vertinimu. Kai nematerialusis turtas, prie kurio kūrimo ir (arba) vystymo prisideda visos sandorio šalys, yra unikalus bei vertingas ir nėra tinkamų palyginamųjų sandorių, pelno padalijimo kainodaros metodas gali būti pripažįstamas tinkamiausiu kainodaros metodu.“
1.8. Papildau IV skyriaus pirmąjį skirsnį 671 punktu:
„671. Kai asocijuotajam asmeniui perleidžiamas arba iš jo įsigyjamas sunkiai nustatomos vertės nematerialusis turtas ar teisės į šį turtą, mokesčių administratorius gali pagal sudarius tokį sandorį (ex post) gaunamą finansinę informaciją apie minėtą turtą koreguoti tokio turto ar teisių į jį perleidimo sandorio kainą, buvusią sandorio sudarymo metu (ex ante). Mokesčių administratorius, atlikdamas minėtą koregavimą, gali nustatyti ir kitokią kainos struktūrą, jeigu ji atspindi tokią struktūrą, dėl kurios susitartų neasocijuotieji asmenys, sudarydami sandorį esant palyginamoms aplinkybėms, vertindami turto vertės nustatymo neapibrėžtumą kainos nustatymo metu. Šios nuostatos netaikomos, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
67¹.1. mokesčių mokėtojas pateikia:
67¹.1.1. sandorio sudarymo metu (ex ante) nustatytas detalias prognozes, kuriomis rėmėsi nustatydamas kainą, įskaitant duomenis (skaičiavimus), parodančius, kaip buvo įvertintos rizikos, taip pat informaciją, atskleidžiančią, kaip buvo vertinta numatomų aplinkybių ar kitų rizikų įtaka bei jų atsiradimo tikimybė, ir
67¹.1.2. įrodymus, kuriais pagrindžiama, kad reikšmingas skirtumas tarp finansinių prognozių ir faktinių sunkiai nustatomos vertės nematerialiojo turto pelningumo (nuostolingumo) rezultatų yra nulemtas nenumatytų aplinkybių, kurios kilo sudarius sandorį (ex post) ir kurios negalėjo būti numatytos sandorio sudarymo metu (ex ante), arba buvo nulemtas numatytų aplinkybių, kurių kilimo tikimybė buvo tinkamai įvertinta (nebuvo reikšmingai pervertinta ar nepakankamai įvertinta) sandorio vykdymo metu;
67¹.2. skirtumas tarp finansinių prognozių ir sunkiai nustatomos vertės nematerialiojo turto pelningumo (nuostolingumo) rezultatų nėra toks reikšmingas, kad dėl jo atlygis už šio nematerialiojo turto perleidimą sumažėtų ar padidėtų daugiau kaip 20 procentų faktinės sandorio kainos;
67¹.3. Taisyklių 67¹.2 papunktyje nurodytas dydis, kuriuo būtų padidinta ar sumažinta faktinė sandorio kaina, viršytas praėjus daugiau kaip 5 metams nuo tų metų, kuriais iš sunkiai nustatomos vertės nematerialiojo turto pirmą kartą jį įsigijęs asmuo gavo pajamų iš neasocijuotųjų asmenų.“
1.9. Papildau IV skyriaus antrąjį skirsnį 761 punktu:
„76¹. Mažos pridėtinės vertės paslaugų kainos nustatymas, kai tinkamiausiu kainodaros metodu pripažįstamas sąnaudų pagrindu taikomas metodas („sąnaudos plius“ arba sandorio grynosios maržos metodas), gali būti atliekamas supaprastintu būdu, t. y. su tokių paslaugų teikimu susijusių išlaidų bazei taikant 5 procentų antkainį. Šio antkainio dydžio pagrįsti nereikia, tačiau kitos Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios paslaugų kainodarą, taikomos. Šio punkto nuostatos netaikomos, kai tokios paslaugos yra teikiamos ir neasocijuotiesiems asmenims ar yra įsigyjamos ir iš neasocijuotųjų asmenų, dėl ko kontroliuojamųjų sandorių kainos nustatymui gali būti surasta patikimų palyginimų. Mokesčių mokėtojas, taikantis šiame punkte nustatytą supaprastintą kainos nustatymo būdą, turi įrodyti, kad paslaugos, kurias jis teikia ar įsigyja iš asocijuotųjų asmenų, atitinka Taisyklių 3.1 papunktyje nurodytą mažos pridėtinės vertės paslaugų sąvoką.“
1.10. Pakeičiu 78 punktą ir jį išdėstau taip:
„78. Jeigu Taisyklėse nenustatyta kitaip, kainodaros dokumentuose turi būti pateikta sandorių kainodarai reikšminga informacija, prieinama Taisyklių 84 ir 85 punktuose nurodytiems vienetams sandorio sudarymo (kainos nustatymo) metu. Tačiau dokumentuose gali būti pateikta ir vėlesnė informacija, jeigu ji atskleidžia kontroliuojamojo sandorio kainodarai reikšmingas aplinkybes.“
1.11. Pakeičiu 80.6.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.12. Pakeičiu 80.7.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„80.7.1. bendrą visos tarptautinės vienetų grupės nematerialiojo turto kūrimo, vystymo, naudojimo ir nuosavybės strategijos aprašymą, kartu nurodant vietą, kurioje yra pagrindinė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos įranga, ir vietą, kurioje yra įsikūrusi šią veiklą organizuojanti administracija;“.
1.13. Pakeičiu 80.7.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.14. Pakeičiu 80.8.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.15. Pakeičiu 82.2.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„82.2.4. Taisyklių 85 punkte nurodytam vienetui atliekant palyginamųjų duomenų paiešką ir atranką, kainodaros dokumentuose nurodomas kiekvienas šios paieškos ir kiekybinės bei kokybinės atrankos žingsnis, taikyti palyginamųjų duomenų atrankos kriterijai, konkrečių palyginamųjų duomenų įtraukimo ar atmetimo priežastys, pateikiamas atrinktų ir kokybinės palyginamųjų duomenų atrankos metu atmestų palyginamųjų duomenų sąrašas, atlikti skaičiavimai ir (ar) palyginamųjų duomenų koregavimai (išskyrus Taisyklių 761 punkte nustatytus atvejus);“.
1.16. Pakeičiu 87 punktą ir jį išdėstau taip:
„87. Taisyklių 84 ir 85 punktuose nurodytiems vienetams šio skyriaus reikalavimai netaikomi, jei:
87.1. Lietuvos vieneto, per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančio užsienio vieneto kontroliuojamasis sandoris sudaromas su kitu Lietuvos vienetu, per nuolatinę buveinę veiklą Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančiu užsienio vienetu, nuolatiniu Lietuvos gyventoju ir (arba) nenuolatiniu Lietuvos gyventoju, vykdančiu individualią veiklą per nuolatinę bazę, jeigu tokie sandoriai susiję su jų Lietuvoje vykdoma veikla, arba
87.2. sudaromas kontroliuojamasis sandoris, kurio vertė per mokestinį laikotarpį neviršija
90 000 eurų, išskyrus atvejus, kai:
87.2.1. su tuo pačiu asocijuotuoju asmeniu per mokestinį laikotarpį sudaromi keli tokie patys sandoriai, kurių bendra suma viršija 90 000 eurų, ar
87.2.2. toks sandoris yra neatsiejamai susijęs su kitu sandoriu, todėl turi būti vertinamas kartu, kai tokių sandorių bendra vertė viršija 90 000 eurų, ar
2. N u s t a t a u, kad:
2.1. šis įsakymas, išskyrus šio įsakymo 1.1, 1.3–1.5, 1.8, 1.9, 1.15 ir 1.16 papunkčius, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.;
2.2. šio įsakymo, išskyrus šio įsakymo 1.1, 1.3–1.5, 1.8, 1.9, 1.15 ir 1.16 papunkčius, nuostatos taikomos apskaičiuojant 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį ir gyventojų pajamų mokestį;
2.3. šio įsakymo 1.1, 1.5, 1.9, 1.15 ir 1.16 papunkčių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį;