LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
Dėl Kultūros turinio skaitmeninimo ir JO panaudojimo gairių patvirtinimo
2024 m. birželio 18 d. Nr. ĮV-510
Vilnius
Įgyvendindamas 2021–2030 m. Kultūros ir kūrybingumo Plėtros programos pažangos priemonę Nr. 08-001-04-01-03 „Investicijos į kultūros išteklių skaitmeninimą ir prieinamumą“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2023 metų veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. ĮV-336 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2023 metų veiklos plano patvirtinimo“ priedo 12 punktą „Koordinuoti planavimo dokumento, skirto valstybės politikos kultūros turinio skaitmeninimo ir jo panaudojimo apibrėžimui, projekto parengimą“ bei atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2021 m. lapkričio 10 d. rekomendaciją (ES) 2021/1970 dėl bendros Europos kultūros paveldo duomenų erdvės ir siekiant prisidėti prie Europos skaitmeninio dešimtmečio politikos programos 2030 m. tikslų ir uždavinių įgyvendinimo,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2024 m. birželio 18 d.
įsakymu Nr. ĮV-510
KULTŪROS TURINIO SKAITMENINIMO IR JO PANAUDOJIMO GAIRĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kultūros turinio skaitmeninimo ir jo panaudojimo gairių (toliau – Gairės) siekis – nustatyti kultūros turinio skaitmeninimo nacionalinės politikos principus, tikslą, kryptis, uždavinius, vertinimo kriterijus ir laukiamus rezultatus, siekiant didinti kokybiško skaitmeninio turinio įvairovę ir jo prieinamumą skirtingų poreikių vartotojams.
2. Gairėse vartojamos sąvokos:
2.1. Audiovizualinis kultūros turinys – naudojant garso ir vaizdo technologijas kuriamas kultūros turinys, kuris apima garso ir (ar) vaizdo įrašus, įskaitant filmus, tinklalaides, radijo, televizijos įrašus, taip pat kitus kultūros turinio skaitmeninius produktus.
2.2. Atvirojo kultūros turinio licencija – autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių turėtojo leidimas naudoti paženklintą kultūros turinį, laikantis autorių turtinių teisių turėtojo nustatytų sąlygų.
2.3. Elektroninė viešoji kultūros paslauga – informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis prieinama viešoji kultūros paslauga.
2.4. Kuruojamas skaitmeninis kultūros turinys – informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis pateikiama pagal tam tikrą istorinį laikotarpį, kontekstą, temą, siužetą ar pasakojimą kuratoriaus atrenkama ir išdėstoma skaitmeninių ar suskaitmenintų kultūros ir (ar) meno objektų, dokumentų ir (ar) jų kopijų, garso ir (ar) vaizdo įrašų visuma, tikslingai kuriama pažintiniais ir (ar) kultūriniais tikslais (skaitmeninės kolekcijos, virtualios parodos, interaktyvūs turai, žaidimai ir pan.).
2.5. Platforma „E. kultūra“ – informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis grindžiama skaitmeninio ir suskaitmeninto turinio platforma, skirta informacijai apie Lietuvos kultūrą, meną, istoriją pateikti, skleisti ir saugoti, valdoma ir tvarkoma Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.
2.6. Skaitmeniniai ir suskaitmeninti kultūros ištekliai – skaitmeninio ir suskaitmeninto kultūros turinio bei informacijos apie jį visuma, apimanti kultūros įstaigų sukauptus vaizdo ir (ar) garso įrašus ir juos aprašančius metaduomenis, kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių, meno kūrinių ir objektų skaitmeninius vaizdus ir juos aprašančius metaduomenis, valstybės registrų, žinybinių registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenis, pateikiamus vartotojui informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis.
2.7. Skaitmeninė kultūros turinio kolekcija – sistemingai, pagal tam tikrą požymį (istorinį laikotarpį, tipą ir pan.) suformuotas skaitmeninio kultūros turinio rinkinys, prieinamas informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis.
2.8. Skaitmeninio kultūros turinio ženklinimas – skaitmeninių kultūros objektų žymėjimas ženklais, rodančiais tam tikras teisių pareikštis ar atvirojo kultūros turinio licencijas, siekiant informuoti apie skaitmeniniams objektams taikomą autorių teisių režimą ir galimus jų pakartotinio panaudojimo būdus.
3. Kitos Gairėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme vartojamas sąvokas.
4. Gairės parengtos atsižvelgiant į:
4.2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, patvirtintą Europos Sąjungos Tarybos 2021 m. liepos 28 d. įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ patvirtinimo;
4.3. Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XIV-2466 „Dėl valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“;
4.4. 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“;
4.5. Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategiją, patvirtintą Vyriausybės 2009 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 493 „Dėl Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategijos patvirtinimo“;
4.6. Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepciją, patvirtintą Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 933 „Dėl Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcijos patvirtinimo“;
5. Gairių nuostatos remiasi:
5.1. Europos Komisijos užsakymu 2023 m. atlikto tyrimo „Kultūros ir kūrybingumo sektoriaus skaitmeninė transformacija pasiruošiant 2024 m. Belgijos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai“ ataskaita;
5.2. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos užsakymu UAB „Smart Continent LT“ 2023 m. atlikto tyrimo „2021–2027 m. ES fondų investicijų laikotarpio kultūros skaitmeninimo srities prioritetų strateginis vertinimas“ ataskaita;
5.3. 2021 m. lapkričio 10 d. Europos Komisijos Rekomendacija (ES) 2021/1970 dėl bendros Europos kultūros paveldo duomenų erdvės;
5.4. Kultūros ministerijos užsakymu Medijų edukacijos ir tyrimų centro VšĮ „Meno avilys“ 2020 m. atlikto tyrimo „Lietuvos audiovizualinio kultūros paveldo išsaugojimo ir prieigos sistemos analizė ir plėtros rekomendacijos“ ataskaita;
5.5. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu UAB „Visionary Analytics“ 2020 m. atlikto 2021–2027 m. visuomenės skaitmeninimo išankstinio poveikio vertinimo ataskaita;
II SKYRIUS
ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ
6. Skaitmeniniai ir suskaitmeninti kultūros ištekliai – didelis atvirų duomenų masyvas, leidžiantis visuomenei naudotis viešojo sektoriaus institucijų sukauptais ir tvarkomais duomenimis. Remiantis Kultūros ministerijos statistiniais duomenimis, 2023 m. atminties institucijose (valstybės archyvuose, bibliotekose, muziejuose) iš viso suskaitmeninta daugiau nei 2,27 mln. vnt. kultūros paveldo objektų, iš kurių viešai prieinamų – 811,9 tūkst. vnt. (35 procentai nuo visų suskaitmenintų kultūros paveldo objektų), atvirojo turinio licencija paženklintų – 409,7 tūkst. vnt. (18 procentų nuo visų suskaitmenintų kultūros paveldo objektų).
7. Kaip teigiama Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (toliau – UNESCO) ir PERSIST 2016 m. parengtose ilgalaikiam išsaugojimui skirto skaitmeninio paveldo atrankos gairėse, atminties institucijos – bibliotekos, archyvai, muziejai – yra atsakingos už visos visuomenės sukurtų intelektinių ir kultūros išteklių išsaugojimą. Skaitmeninės technologijos, ženkliai palengvindamos skaitmeninio turinio kūrimą ir mainus, skatina eksponentinį skaitmeninės informacijos augimą. Kas dvejus metus „skaitmeninė visata“ padidėja dvigubai, o nuo 2013 iki 2020 m. jos apimtis išaugo dešimteriopai. Tokį milžinišką skaitmeninės produkcijos kiekį sunku išsaugoti ne tik dėl augančios apimties, bet ir todėl, kad didelė jos dalis yra trumpalaikė. Skaitmeninių failų formatai, saugojimo laikmenos ir informacinės sistemos nuolat tobulėja, todėl jos gali tapti neįskaitomos ir prarasti savo integralumą. Todėl svarbia skaitmeninio paveldo ilgalaikio išsaugojimo sąlyga tampa ne tik techninių saugojimo priemonių užtikrinimas, bet ir išliekamąją vertę turinčio turinio atranka.
8. Skaitmeninėje aplinkoje paplitusios tokios naujos formos kaip tinklalapiai, interaktyvios socialinių tinklų svetainės, duomenų bazės, kompiuteriniai žaidimai ir pan. dažnai nelaikomos skaitmeninio paveldo, kurį reikia išsaugoti, formomis. Nepakankamas dėmesys šioms naujoms formoms kelia pavojų, kad ateities kartas pasiekusiame skaitmeniniame pavelde bus didelių spragų. Pavyzdžiui, asmeninių tinklaraščių ar socialinių tinklų svetainių įrašai šiuo metu gali atrodyti nereikšmingi, tačiau visi kartu jie unikaliai atspindi šiuolaikinės visuomenės svarstymus, mintis ir pasiekimus, todėl jų išsaugojimas būtų reikšmingas žinių šaltinis ateityje. Ilgalaikio išsaugojimo iššūkiai, su kuriais susiduriama skaitmeniniame amžiuje, atminties institucijas verčia persvarstyti išsaugotinos medžiagos svarbos ir vertės kriterijus, nuolat tobulinti esamą teisinį reglamentavimą tam, kad jis apimtų galimybę išsaugoti ir naujausias skaitmenines dokumentų bei informacijos formas, interneto platformose ir svetainėse skelbiamą vertingą kultūros turinį.
9. Remiantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu UAB „Visionary Analytics“ atlikto 2021–2027 m. visuomenės skaitmeninimo išankstinio poveikio vertinimo ataskaita, kultūros sektoriaus elektroninių viešųjų kultūros paslaugų kontekste identifikuotas informacinių sistemų ir skaitmeninių išteklių semantinio, techninio, teisinio, organizacinio ir sudėtinių elektroninių paslaugų sąveikumo trūkumas. Pažymima, kad nėra sisteminių valstybinio lygmens sprendimų dėl įvairių formatų skaitmeninio turinio ilgalaikio išsaugojimo, apimant skaitmeninės informacijos valdymą, vientisumą ir patikimumą. Iškyla grėsmė, kad senstant technologijoms turima informacija bus prarandama ir (ar) taps nenuskaitoma. Siekiant neprarasti sukauptų duomenų būtina laiku atnaujinti esamas informacines sistemas, kuriose saugomas suskaitmenintas kultūros turinys, taikyti sprendinius, užtikrinančius geresnį jų tarpusavio sąveikumą.
10. Kultūros turinio prieinamumo problemą siekiama spręsti ne tik modernizuojant kultūros sektoriaus valstybės informacines sistemas: Lietuvos integralią bibliotekų informacijos sistemą (LIBIS), Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą (LIMIS), Elektroninę archyvų informacinę sistemą (EAIS), Virtualią kultūros paveldo informacinę sistemą (VEPIS), bet ir ieškant efektyvesnių šių sistemų tarpusavio sąveikumą užtikrinančių sprendimų. Ekspertų kompetencijų tinklo, sudaryto kultūros ministro 2021 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. ĮV–1320 „Dėl E-kultūra projektų programos ekspertų kompetencijų tinklo sudarymo“, siūlymu, siekiant geresnės skaitmeninto kultūros turinio sklaidos, tikslinga sukurti vieningą nacionalinę skaitmeninio kultūros turinio sklaidos platformą, kuri apjungtų visus skaitmeninius ir suskaitmenintus kultūros išteklius, leistų vykdyti jų sklaidai skirtas bendras rinkodaros priemones ir komunikaciją, tikintis, kad tokios priemonės padidins skaitmeninio kultūros turinio žinomumą ir jo pasiekiamumą kiekvienam kultūra besidominčiam vartotojui.
11. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) lėšomis iki 2026 metų įgyvendinus projektą „E. kultūros platforma (vieningas suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros ir audiovizualinio turinio, elektroninių paslaugų ir sklaidos portalas)“, bus išplėstos kultūros galimybės ir padidintas skaitmeninių ir suskaitmenintų kultūros išteklių prieinamumas visuomenei sukuriant modernią, šiuolaikinėmis technologijomis grįstą vieningą skaitmeninio turinio sklaidos platformą „E. kultūra“. Platformoje „E. kultūra“ bus apjungti daugiau nei dvidešimties kultūros ir meno įstaigų valdomi skaitmeniniai resursai, sukurta vartotojui patogesnė, efektyvesniais paieškos instrumentais ir naujo turinio kūrimo įrankiais aprūpinta prieiga prie jų. Sukūrus skirtingų kultūros srities informacinių sistemų sąsajumo instrumentus, vartotojui „vieno langelio“ principu bus sudarytos prieigos prie gerokai platesnių skaitmeninio ir suskaitmeninto kultūros turinio šaltinių ir duomenų bazių, naudojimosi dirbtinio intelekto (toliau – DI) ir kitų šiuolaikinių technologijų pagalba patobulintais paieškos būdais bei skaitmeninio ir suskaitmeninto turinio kūrimo arba įkėlimo galimybės.
12. Iki 2026 m. planuojama atnaujinti Lietuvos audiosensorinės bibliotekos valdomą Elektroninių leidinių valdymo informacinę sistemą (ELVIS) sukuriant įtraukiosios leidybos sistemą, užtikrinančią asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, geresnę prieigą prie kultūros turinio. ELVIS platformoje bus realizuoti įtraukiosios leidybos automatizuoti sprendimai, kurie leis efektyvinti prieinamų skaitmeninių leidinių rengimo procesus. Taip pat bus sukurtas skaitmeninių leidinių kokybės ir prieinamumo sertifikavimo mechanizmas, kuris užtikrins, kad skaitmeninių knygų rinkoje atsirastų ir daugėtų produktų, prieinamų visiems, įskaitant asmenis, negalinčius skaityti įprasto spausdinto teksto.
13. Modernizuojant EAIS planuojama išplėsti duomenų modelį, atnaujinti EAIS naudotojų sąsają, suteikti saugyklos duomenų skaitymo prieigą platformai „E. kultūra“, įgyvendinti aprašomųjų duomenų sąsajų pakeitimus ir perkelti į EAIS Lietuvos centrinio valstybės archyvo skaitmenintų rašytinių dokumentų archyvą. Tai sudarys sąlygas ženkliai padidinti archyvų saugomo rašytinio suskaitmeninto turinio prieinamumą vartotojams.
14. Iki 2026 m. numatoma modernizuoti su kultūros paveldo apsauga, priežiūra ir aktualizavimu susijusią registrų informacinę sistemą – Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą (KVR) ir Kultūros paveldo departamento vidaus administravimo informacinę sistemą – Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (KPEPIS). Išvystyta KVR integracija su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis ir KPEPIS sąsajos su jomis sudarys sąlygas įvairių valstybės ir savivaldybių įstaigų specialistams įgyvendinti priskirtas funkcijas efektyviau išnaudojant informacinių technologijų galimybes.
15. Nors, kaip rodo statistiniai ir atliktų tyrimų duomenys, visuomenei atveriamo skaitmeninio kultūros turinio apimtys kasmet didėja, tačiau juo labiausiai domisi ne plačioji visuomenė, o tam tikrų sričių profesionalai ir (ar) kultūros paveldo skaitmeninimo specialistai. Darytina prielaida, kad esamas skaitmeninių ir suskaitmenintų kultūros išteklių įvairovės, interaktyvių jo pateikimo formų trūkumas neatliepia šiuolaikinio vartotojo lūkesčių. Vartotojų poreikiai analizuojami per menkai, stokojama kuruojamo skaitmeninio kultūros turinio, didžioji jo dalis yra skirta pasyviam vartojimui, nepakankamai išnaudojamos DI ir kitų šiuolaikinių technologijų teikiamos galimybės.
16. Kultūros ministerijos užsakymu atlikto „2021–2027 m. ES fondų investicijų laikotarpio kultūros skaitmeninimo srities prioritetų strateginio vertinimo“ tyrimo metu nustatyta, kad skaitmeninio ir suskaitmeninto kultūros turinio viešinimas ir atranka priklauso nuo kiekvienos institucijos įgūdžių ir galimybių. Be to, trūksta tyrimais grįsto vartotojo profilio analizės, kuri leistų teikti tikruosius vartotojų poreikius atitinkantį turinį. Skaitmeniniai ir suskaitmeninti kultūros ištekliai, kurie apima kultūros ir kūrybinių industrijų (toliau – KKI) produktus, šiuolaikinį kultūros turinį ir su tuo susijusias paslaugas kaip pridėtinę vertę turintis atvirų duomenų resursas vis dar per menkai panaudojamas turizmo plėtrai, visuomenės švietimui, mokslinių tyrimų ir kitais visuomenės pažangos tikslais. Skaitmeninių ir suskaitmenintų kultūros išteklių potencialas nėra išnaudojamas socialinei ir ekonominei vertei kurti. Individualių poreikių turintys vartotojai, kuriems įprastu būdu yra sudėtinga naudotis kultūros paslaugomis, vis dar turi per mažai galimybių naudotis skaitmeniniu kultūros turiniu.
17. Lietuvoje kultūros paveldo skaitmeninimo veiklos aktyviai vykdomos jau du dešimtmečius, tačiau stebima per pastaruosius metus įvykusi itin sparti naujųjų technologijų pažanga (DI, blokų grandinės technologija ir kt.), kuri atveria ne tik naujas galimybes, bet ir kelia naujų iššūkių. 2021 m. lapkričio 10 d. Europos Komisijos Rekomendacijoje (ES) 2021/1970 dėl bendros Europos kultūros paveldo duomenų erdvės pažymima, kad turi būti stiprinamas dėmesys kultūros paveldui, ypač tam, kuriam dėl klimato kaitos ir įvairiausių geopolitinių neramumų kyla grėsmė ar rizika būti sunaikintam, skaitmeninti pasitelkiant 3D technologiją. Šalims narėms rekomenduojama iki 2025 metų suskaitmeninti bent 40 procentų kultūros paveldo objektų, kuriems gresia pavojus.
18. Jei skaitmeninimo veiklos atminties institucijose jau yra tapusios nuolatinėmis, vykdomomis koordinuotai ir planingai, tai koncertinėse, profesionaliojo scenos meno bei šiuolaikinio meno įstaigose jos gana fragmentiškos, dažnai įgyvendinamos kaip pavienės ar aplinkybių (pvz., COVID-19 pandemijos) sąlygotos iniciatyvos, neturint aiškiau suformuluotos skaitmeninimo veiklų krypties, saugotino skaitmeninio turinio atrankos kriterijų, tinkamų žinių ir kompetencijų, ribotai bendradarbiaujant su partneriais. Tačiau reikia pastebėti, kad, tiek labiau skaitmeninimo veiklose pažengusiose, tiek mažiau praktikos turinčiose kultūros įstaigose, identifikuojamos panašios problemos: žmogiškųjų išteklių stoka, pasenusi skaitmeninimo įranga, informacinių ir ryšių technologijų specialistų trūkumas, skaitmeninimo kompetencijų tobulinimo, dalijimosi žiniomis ir sukaupta patirtimi poreikis.
19. 2024 m. vasario mėnesį vykusiame UNESCO globojamame pasaulinio DI etikos forume „Dirbtinio intelekto valdymo pokyčiai“ atkreiptas dėmesys į kultūrų ir kalbų įvairovę DI programose. Ekspertai išskyrė kultūrinio turinio homogenizacijos grėsmę, kuomet mažumų kultūros ir kalbos yra atstovaujamos nepakankamai, jas išstumiant arba iškraipant, todėl DI sukurtos turinio rekomendacijos ir paieškos rezultatai gali teikti pirmenybę kelioms dominuojančioms pasaulio kalboms, taip dar labiau padidinant mažiau vartojamų kalbų nykimą, jeigu jos nebus įtrauktos į DI sistemas. Taip pat pasaulinėje viešojoje erdvėje pirmenybė dažnai teikiama dominuojančioms temoms ir pasakojimams, o ne vietos kultūroms ir tradicijoms. Tai gali susilpninti vietos kultūrų unikalumą ir pakenkti kultūros paveldui, nes tradiciniams pasakojimams, muzikai ir meno formoms skaitmeninėje erdvėje gali būti skiriama mažiau dėmesio ir jos gali būti mažiau pastebimos. Šioms grėsmėms mažinti reikalingas bendrų DI kūrėjų, politikos formuotojų, kultūros organizacijų ir bendruomenių bendradarbiavimas. Būtini veiksmai, kurie įgalintų įvairesnių mokymo duomenų rinkinių kūrimą, kalbų ir kultūrų DI mokslinių tyrimų skatinimą, etinių gairių, kuriose pirmenybė teikiama kultūrinei įvairovei, įgyvendinimą ir skaitmeninio raštingumo skatinimą siekiant užtikrinti, kad visuomenė ir specialistai galėtų naudoti DI technologijas, prisidėti prie jų vystymo bei gauti iš jų naudos. Kultūros ministerija kartu su Kauno technologijos universitetu dalyvauja europiniame Kalbos technologijų aljanse, kurio tikslas – sukurti bendrą Europos kalbos technologijų infrastruktūrą, siekiant spręsti Europos kalbų duomenų trūkumo DI sprendimams problematiką.
20. Atskira problema, su kuria susiduriama siekiant atverti ir pakartotinai naudoti kuo daugiau skaitmeninio kultūros turinio, tiek ekspertų, tiek skaitmeninimo veiklas vykdančių įstaigų nuomone, yra autorių teisių klausimas. Šiuo metu atlygio už autoriaus leidžiamą naudoti skaitmeninį kultūros turinį klausimas sprendžiamas pasirašant dvišalius susitarimus tarp autoriaus arba kolektyvines autorių teises atstovaujančios asociacijos ir skaitmeninių ir suskaitmenintų kultūros išteklių valdytojo. Tačiau atvirojo kultūros turinio licencijomis žymimas palyginti nedidelis skaitmeninamo kultūros turinio kiekis (mažiau nei 20 procentų nuo viso turinio). Net ir skaitmeninimo veiklas vykdančioms institucijoms vis dar stinga žinių apie atvirojo kultūros turinio licencijų rūšis ir tipus, jų naudojimo galimybes.
21. Akivaizdu, kad kuriant naują vieningos skaitmeninio kultūros turinio prieigos platformą „E. kultūra“ labai svarbu rasti ne tik tinkamus skaitmeninio kultūros turinio kūrimo, saugojimo ir naudojimo teisinio reguliavimo mechanizmus, bet ir sukurti tvaraus finansavimo modelį, kuris leistų užtikrinti tinkamą platformos „E. kultūra“ technologinį palaikymą ir jos pildymą nauju kokybišku turiniu.
III SKYRIUS
KULTŪROS TURINIO SKAITMENINIMO IR JO PANAUDOJIMO PRINCIPAI
22. Kultūros turinio skaitmeninimas ir jo panaudojimas grindžiamas šiais principais:
22.1. bendradarbiavimo – kultūros turinio skaitmeninimo ir panaudojimo procesuose skatinamas bendradarbiavimas ir tinklaveika tarp skirtingų įstaigų, organizacijų, sektorių, įtraukiant bendruomenes ir skirtingas vartotojų grupes;
22.2. darnaus vystymosi – kultūros turinio skaitmeninimo ir panaudojimo veiklos prisideda prie atsakingo kultūros turinio vartojimo nesumažinant kultūros turinio vartojimo galimybių ateityje;
22.3. integralumo – visų rūšių skaitmeniniai ir suskaitmeninti kultūros ištekliai geresnės sklaidos tikslu telkiami vienoje vietoje, sukuriant sąsajas tarp esamų kultūros informacinių sistemų ir skaitmeninto kultūros turinio platformų bei užtikrinant vartotojui prieigą prie skaitmeninio kultūros turinio per vieningą prieigos platformą „E. kultūra“;
22.4. įtraukaus dalyvavimo – nauji skaitmeninio kultūros turinio produktai orientuojami į aktyvų vartotojo įsitraukimą, diegiant edukacinius sprendinius ir interaktyvias šiuolaikines technologijas;
22.5. lygių galimybių – skaitmeninio ir suskaitmeninto kultūros turinio prieinamumo ir jo panaudojamo galimybės yra vienodos visiems žmonėms nepaisant lyties, tautybės, rasinės ar etninės priklausomybės, kilmės, kalbos, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos, religinių ar politinių pažiūrų, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių;
22.6. žinių kūrimo ir dalijimosi jomis – kultūros paveldo skaitmeninimas, išsaugojimas, sklaida ir puoselėjimas skaitmeninėmis priemonėmis grindžiamas sistemingu žinių kūrimu ir dalijimusi jomis, siekiant skatinti naujo turinio kūrimą, vykdomų veiklų ir procesų gerinimą bei kultūros sektoriaus konkurencingumo didinimą.
IV SKYRIUS
KULTŪROS TURINIO SKAITMENINIMO IR JO PANAUDOJIMO TIKSLAS, KRYPTYS IR UŽDAVINIAI
23. Kultūros turinio skaitmeninimo ir jo panaudojimo tikslas – nustatyti ilgalaikes kultūros išteklių skaitmeninimo ir jo panaudojimo kryptis, siekiant saugoti skaitmeninį kultūros turinį ir skleisti jį kaip vertę visuomenei kuriantį žinių ir informacijos šaltinį, aktyviai naudojamą laisvalaikio, pažinimo, mokymo (‑si), mokslinių tyrimų, KKI, turizmo plėtros tikslais.
24. Kultūros turinio skaitmeninimo ir jo panaudojimo kryptys:
24.1. Pirmoji kryptis – didinti skaitmeninio kultūros turinio įvairovę, gerinti jo kokybę, sklaidą ir prieinamumą.
24.1.1. Šiai krypčiai įgyvendinti keliami uždaviniai:
24.1.1.1. sudaryti sąlygas kurti ir skleisti įvairesnį skaitmeninį kultūros turinį, skatinant aktyvesnį scenos ir profesionalaus meno, koncertinių įstaigų įsitraukimą į skaitmeninimo veiklas;
24.1.1.2. numatyti priemones kuruojamo skaitmeninio kultūros turinio ir audiovizualinio kultūros turinio kūrimui;
24.1.1.4. didinti atvirojo kultūros turinio licencijomis paženklinto skaitmeninio kultūros turinio apimtis, tobulinant teisingo atlygio autoriams už naudojamą skaitmeninį turinį mechanizmus;
24.2. Antroji kryptis – naudoti skaitmeninį kultūros turinį kaip resursą, kuriantį kultūrinę, socialinę ir ekonominę naudą.
24.2.1. Šiai krypčiai įgyvendinti keliami uždaviniai:
24.2.1.1. skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, menininkų, mokslininkų, bendruomenių, švietimo, KKI, turizmo sektorių atstovų įsitraukimą į skaitmeninio kultūros turinio kūrimą ir naudojimą;
24.2.1.2. numatyti priemones, skatinančias į kuriamą skaitmeninį kultūros turinį integruoti įvairias interaktyvias edukacines priemones ir šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes;
24.2.1.3. numatyti priemones, didinančias specialistų ir vartotojų žinojimą apie duomenų naudojimą, siekiant daugiau skaitmeninio kultūros turinio pakartotinai naudoti KKI ar turizmo rinkodaros produktams kurti;
24.2.1.4. didinti Lietuvos skaitmeninio kultūros turinio integraciją į tarptautines skaitmeninio turinio platformas;
24.3. Trečioji kryptis – siekiant efektyviai valdyti kultūros turinio skaitmeninimo procesus, tobulinti teisinį reglamentavimą, užtikrinti nuoseklų specialistų skaitmeninimo įgūdžių ir kompetencijų tobulinimą ir tvarų kultūros turinio skaitmeninimo veiklų finansavimą.
24.3.1. Šiai krypčiai įgyvendinti keliami uždaviniai:
24.3.1.1. atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir siekiant išvengti Lietuvos valstybei priešiškų užsienio šalių skaitmeninėje erdvėje skelbiamo skaitmeninio kultūros turinio galimų interpretacijų, nustatyti skaitmeninio kultūros turinio kūrimo standartus, kurie leistų išvengti tokio turinio panaudojimo dezinformacijos ir (ar) Lietuvos valstybei priešiškų naratyvų kūrimo tikslais;
24.3.1.3. sukurti skaitmeninimo kompetencijų tobulinimo modelį, skatinti kultūros srities ir skaitmeninimo specialistų dalijimąsi praktine patirtimi ir žiniomis;
24.3.1.4. pasitelkiant skirtingus finansavimo šaltinius numatyti finansinius mechanizmus kultūros srities informacinės infrastruktūros palaikymui ir modernizavimui, skaitmeninimo įrangos atnaujinimui bei naujų skaitmeninio kultūros turinio produktų kūrimui;
V SKYRIUS
KULTŪROS TURINIO SKAITMENINIMO IR JO PANAUDOJIMO KRYPČIŲ IR UŽDAVINIŲ VERTINIMO KRITERIJAI IR LAUKIAMI REZULTATAI
25. Kultūros turinio skaitmeninimo ir jo panaudojimo krypčių ir uždavinių vertinimo kriterijai:
25.2. atvirojo kultūros turinio licencija paženklintų skaitmeninių kultūros objektų dalis nuo visų skaitmeninių kultūros objektų skaičiaus (procentai);
25.3. Europos kultūros paveldo skaitmeninėje platformoje „Europeana“ prieinamų skaitmeninių ir suskaitmenintų Lietuvos kultūros turinio objektų dalis nuo visų skaitmeninių kultūros objektų skaičiaus (procentai);
26. Laukiami ilgalaikiai rezultatai:
26.1.1. padidėjus skaitmeninio kultūros turinio kokybei, jo įvairovei ir prieinamumui, išaugs vartotojų pasitenkinimas naudojamais skaitmeniniais kultūros produktais ir paslaugomis, sustiprės kultūros vertės visuomenei suvokimas;
26.1.2. pritaikius naująsias technologijas (ypač 3D skaitmeninimą kultūros paveldo objektams) sumažės grėsmė prarasti vertingiausią ir itin pažeidžiamą kultūros paveldo turinį;
26.1.3. sutelkus įvairų skaitmeninį kultūros turinį vienoje sklaidos platformoje „E. kultūra“, pagerės jo naudojimas mokymo (-si) ir turiningo laisvalaikio tikslais, padidės jo išsaugojimo ateities vartotojams galimybės;
26.1.4. bendrai kuriant kuruojamą skaitmeninį kultūros turinį, sustiprės bendradarbiavimas su meno kūrėjais, dizaineriais, mokslininkais, įvairių bendruomenių atstovais, išaugs socialinės ir kultūrinės įtraukties lygis;
26.1.5. didėjant kokybiško ir lengvai surandamo skaitmeninio kultūros turinio apimčiai, išaugs Lietuvos žinomumas tarptautiniu mastu, bus sudarytos palankesnės sąlygos kultūrinio turizmo plėtrai;
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27. Patvirtinus Gaires, kultūros ministro įsakymu bus patvirtintas Kultūros turinio skaitmeninimo ir jo panaudojimo veiksmų planas, kurio įgyvendinimas bus finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos fondų lėšomis.
28. Gairių įgyvendinimą užtikrina Kultūros ministerija kartu su jai pavaldžiomis institucijomis, nacionaliniais, regioniniais ir sektoriniais skaitmeninimo centrais. Prie Gairių įgyvendinimo prisideda kultūros turinio skaitmeninimo veiklas vykdančios institucijos, viešosios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos.