APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS DIREKTORIAUS 2024 M. KOVO 5 D. ĮSAKYMO NR. AV – 46 „DĖL TEISĖKŪROS POVEIKIO APLINKAI IR KLIMATO KAITAI KIEKYBINIO (EX ANTE) VERTINIMO METODINIŲ REKOMENDACIJŲ APLINKOS IR KLIMATO KAITOS SRITIMS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. spalio 16 d. Nr. AV-218
Vilnius
Pakeičiu Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2024 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. AV-46 „Dėl Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai kiekybinio (ex ante) vertinimo metodinių rekomendacijų aplinkos ir klimato kaitos sritims patvirtinimo“ :
1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
2. Papildau 1.3 papunkčiu:
PATVIRTINTA
Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus
2024 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. AV-218
TEISĖKŪROS POVEIKIO BENDROJO AZOTO TARŠOS KRŪVIO PAVIRŠINIUOSE VANDENS TELKINIUOSE POKYČIUI VERTINIMO METODINĖS REKOMENDACIJOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teisėkūros poveikio bendrojo azoto taršos krūvio paviršiniuose vandens telkiniuose pokyčiui vertinimo (toliau – Poveikio vertinimas) metodinės rekomendacijos (toliau – Metodika) aprašo Poveikio vertinimo skaičiuoklių sudarymo principus, naudojamus duomenis, terminus, santrumpas ir skaičiuoklių atnaujinimo informaciją.
2. Metodikos tikslas – už sprendimų priėmimą atsakingoms valstybės institucijoms palengvinti teisėkūros iniciatyvų poveikio bendrojo azoto taršos krūvio paviršiniuose vandens telkiniuose pokyčiui nustatymą, skirtingų teisėkūros iniciatyvų analizės variantų palyginimą ir efektyviausio sprendimo vandens telkinių būklės valdymui pasirinkimą.
3. Metodika taikoma mineralinių azoto trąšų naudojamo kiekio sumažinimo reguliavimo poveikio bendrojo azoto taršos krūvio paviršiniuose vandens telkiniuose pokyčiui nustatymui.
4. Metodika parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ ir vykdant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. D1-57 „Dėl Teisėkūros priemonių (ex ante) poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
II SKYRIUS
TERMINAI, JŲ PAAIŠKINIMAS IR SANTRUMPOS
5. Metodikoje vartojami terminai, jų paaiškinimas ir santrumpos.
5.1. Bazinis azoto taršos krūvis – taršos krūvis, kuris susidarytų neįgyvendinus teisėkūros iniciatyvos. Atskaitos taškas, nuo kurio vertinamas teisėkūros iniciatyvos poveikis bendrojo azoto taršos krūvio paviršiniuose vandens telkiniuose pokyčiui.
5.2. Bendrojo azoto taršos krūvio pokytis – skirtumas tarp bazinio bendrojo azoto taršos krūvio ir projektinio bendrojo azoto taršos krūvio, kuris susidarytų paviršiniame vandens telkinyje per teisėkūros iniciatyvos taikymo laikotarpį.
5.3. Bendrojo azoto taršos krūvis – iš baseino į vandens telkinius patenkantis ir baseino pagrindine upe ir kitais keliais per metus pernešamas visas bendrojo azoto kiekis tonomis, kuris lieka po natūralių upės vagoje įvykusių „apsivalymo“ procesų.
5.4. Pabaseinis – upės baseino dalis, iš kurios paviršinis vanduo viena upe nuteka į kitą upę arba ežerą.
5.5. Paviršinis vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, tvenkinys ar kitas dirbtinis vandens telkinys.
5.6. Poveikio vertinimas – teisėkūros iniciatyvos poveikio bendrojo azoto taršos krūvio paviršiniuose vandens telkiniuose pokyčiui vertinimas.
5.7. Poveikio vertinimo skaičiuoklė – Microsoft Excel pagrindu sudarytas analitinis įrankis, skirtas teisėkūros iniciatyvų poveikio bendrojo azoto taršos krūvio paviršiniuose vandens telkiniuose pokyčiams vertinti.
5.8. Projektinis azoto taršos krūvis – taršos krūvis, kuris susidarytų įgyvendinus teisėkūros iniciatyvą.
5.9. Upės baseinas – žemės plotas, iš kurio paviršinis vanduo upėmis ir ežerais nuteka į jūrą vienos upės žiotimis.
5.10. Upių baseinų rajonas – Lietuvos Respublikos vandens įstatymo nustatyta tvarka sudarytas pagrindinis vandens apsaugos ir valdymo teritorinis vienetas iš vienos ar kelių gretimų upių baseinų kartu su visais susijusiais požeminiais vandens telkiniais, tarpiniais ir priekrantės vandenimis.
III SKYRIUS
BENDROJO AZOTO TARŠOS KRŪVIO PAVIRŠINIUOSE VANDENS TELKINIUOSE POKYČIO VERTINIMAS
6. Siekiant nustatyti, kokį poveikį teisėkūros iniciatyva, reguliuojanti mineralinių azoto trąšų sunaudojimo kiekį, turės bendrojo azoto taršos krūvio paviršiniuose vandens telkiniuose pokyčiui, nustatomas bazinio bendrojo azoto taršos krūvio ir projektinio bendrojo azoto taršos krūvio skirtumas:
|
|
|
(1) |
čia:
– bendrojo azoto taršos krūvio pokytis po teisėkūros iniciatyvos taikymo m-ajame Variante;
– bazinis bendrojo azoto taršos krūvis iki teisėkūros iniciatyvos taikymo m-ajame Variante;
– projektinis bendrojo azoto taršos krūvis po teisėkūros iniciatyvos taikymo m-ajame Variante;
m – Variantas; m = {1,2, …, n}.
7. Bazinis bendrojo azoto taršos krūvis ir projektinis bendrojo azoto taršos krūvis, susidarantys skirtingais sunaudojamo mineralinių azoto trąšų kiekio sumažinimo atvejais, buvo apskaičiuoti naudojant matematinį modelį. Skaičiuoklė sudaryta šio modeliavimo rezultatų pagrindu.
8. Modeliavimas atliktas naudojant Lietuvai pritaikytą matematinį dirvožemio ir vandens kokybės vertinimo modelį SWAT+. Tai vienas plačiausiai naudojamų upių baseinų hidrologinių modelių, skirtų žemėnaudos ir planuojamos žmogaus veiklos bei aplinkosauginių priemonių taikymo baseine daromos įtakos paviršinio ir požeminio vandens kiekybei ir kokybei modeliavimui [25].
9. SWAT+ modelio įvesties duomenų (vandens balanso rodikliai ir kt.), parametrų, kalibravimo ir validavimo specifikacija detaliai aprašyta SWAT+ modelio parengimo ir pritaikymo Lietuvai ataskaitose [23, 24]. Šioje metodikoje toliau bus pateikta informacija tik apie specifines modeliavimui taikytas sąlygas, duomenis, prielaidas, apribojimus.
10. Modeliavimas atliktas trimis lygiais: Lietuvos teritorijoje esančių upių baseinų ir pabaseinių (19 vnt.), jų agreguotų teritorinių vienetų – upių baseinų rajonų (4 vnt.) ir visos Lietuvos teritorijos (1 vnt.) atžvilgiu (1 lentelė, 1 pav.).
1 lentelė. Modeliavimo objektų - Lietuvos Respublikos teritorijoje išskiriamų upių baseinų rajonų, baseinų ir pabaseinių hierarchinis pasiskirstymas.
| Hidrologinė sritis (III modeliavimo lygis) |
Upės baseino rajonas (II modeliavimo lygis) |
Baseinas/pabaseinis (I modeliavimo lygis) |
| Lietuva |
Nemuno |
Neries pabaseinis |
| Merkio pabaseinis |
||
| Nemuno baseinas |
||
| Žeimenos pabaseinis |
||
| Šventosios pabaseinis |
||
| Nevėžio pabaseinis |
||
| Dubysos pabaseinis |
||
| Šešupės pabaseinis |
||
| Jūros pabaseinis |
||
| Minijos pabaseinis |
||
| Priegliaus baseinas |
||
| Lietuvos pajūrio upių baseinas |
||
| Lielupės |
Mūšos pabaseinis |
|
| Lielupės mažųjų intakų pabaseinis |
||
| Nemunėlio pabaseinis |
||
| Dauguvos |
Dauguvos baseinas |
|
| Ventos |
Šventosios baseinas |
|
| Bartuvos baseinas |
||
| Ventos baseinas |
1 pav. Lietuvos Respublikos teritorijoje išskiriamų upių baseinų rajonų, baseinų ir pabaseinių žemėlapis.
11. Upių baseinuose ir pabaseiniuose, upių baseinų rajonuose bei visoje Lietuvos teritorijoje susidarantis bendrojo azoto krūvis buvo modeliuojamas kiekvienam taikant 20 skirtingų tręšimo intensyvumo scenarijų: scenarijus 1: jei trešimas nepakistų (bazinis scenarijus), scenarijai 2-20: jei tręšimas būtų mažinamas palaipsniui kas 5% (t. y. nuo 5% iki 95 %).
12. Baziniu tręšimo intensyvumu laikytas vidutinis per 2020−2021 metus žemdirbystės laukams tręšti sunaudotų mineralinių azoto trąšų kiekis, nustatytas naudojant Valstybės duomenų agentūros duomenis.
13. Apskaičiuojant taršos krūvius prie skirtingų scenarijų laikytasi pagrindinių principų:
13.1. Siekiant įvertinti tik šalies teritorijoje susidarančius bendrojo azoto taršos krūvius, į skaičiavimo rezultatus neįtraukta tarptautinė tarša − iš kaimyninių valstybių į Lietuvos teritoriją upėmis patenkantys bendrojo azoto taršos krūviai.
13.2. Atmosferinės azoto iškritos, kurios iš Lietuvos teritorijos patenka į Baltijos jūrą, pridėtos prie sumodeliuotų bendrojo azoto krūvio įverčių. Modeliavimui atlikti buvo naudoti duomenys iš EMEP mokslinio centro, susijusio su JT Europos ekonominės komisijos Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija. Atmosferinės azoto iškritos jūros baseinams buvo priskirtos pagrindiniams Lietuvos upių baseinams ir pabaseiniams proporcingai jų užimamam plotui.
14. Upių baseinams ir pabaseiniams apskaičiuoti bendro azoto krūviai, taikant skirtingus tręšimo mažinimo scenarijus, buvo sujungiami į suminius krūvius upių baseinų rajonams (toliau – UBR) ir visai Lietuvos teritorijai. Atkreipiamas dėmesys, kad Neries pabaseinio ir Nemuno baseino krūviai neatitinka juos sudarančių pabaseinių krūvių sumos, nes paprastas sumavimas neįtraukia savaiminio azoto „apsivalymo“ upių vagose. Taip pat negalima sumuoti Nemuno baseino ar Neries pabaseinio krūvių su juos sudarančių atitinkamų pabaseinių krūviais, nes tuomet krūviai būtų vertinami kelis kartus (Nemuno ir Neries krūvių vertėse jau yra įtraukti pabaseinių krūviai).
IV SKYRIUS
REZULTATŲ INTERPRETAVIMAS
16. Teigiama bendrojo azoto taršos krūvio pokyčio reikšmė (> 0 t/metus) rodo, kad analizuojama teisėkūros iniciatyva bendrojo azoto taršos krūvį paviršiniuose vandens telkiniuose mažina. Daroma prielaida, kad teisėkūros iniciatyvos poveikis bendrojo azoto taršos krūvio pokyčiui yra teigiamas.
17. Neigiama bendrojo azoto taršos krūvio pokyčio reikšmė (< 0 t/metus) rodo, kad analizuojama teisėkūros iniciatyva bendrojo azoto taršos krūvį paviršiniuose vandens telkiniuose didina. Daroma prielaida, kad teisėkūros iniciatyvos poveikis bendrojo azoto taršos krūvio pokyčiui yra neigiamas. Šioje skaičiuoklės versijoje neigiamas teisėkūros poveikis negalėtų būti įvertintas, nes skaičiuoklėje yra galimybė vertinti tik trąšų naudojamo kiekio sumažinimo reguliavimo poveikį bendrojo azoto taršos krūvio pokyčiui.
V SKYRIUS
METODIKOS ATNAUJINIMAS
VI SKYRIUS
METODIKOS INFORMACIJOS SKLAIDA
VII SKYRIUS
LITERATŪROS SĄRAŠAS
21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. D1-57 „Dėl Teisėkūros priemonių (ex ante) poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/0635c170d54511eead77e967e3995264
22. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (1997 m. lapkričio 19 Nr. VIII-474). https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.45987/rZBemTiOQc
23. Procesu analīzes un izpētes centrs. (2022). Water modelling system upgrade and software support services. https://zenodo.org/records/11091661.
24. Procesu analīzes un izpētes centrs, & Estonian, Latvian & Lithuanian Environment. (2012). Development of methodics and modelling system of nitrogen and phosphorus load calculation for surface waters of Lithuania. https://zenodo.org/records/11092022
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS