I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Koncertinė įstaiga Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras (toliau – Koncertinė įstaiga) yra įstaiga, veikianti Lietuvos Respublikos kultūros ministrui pavestoje profesionaliojo meno srityje. Koncertinės įstaigos paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje (scenos meno rūšis – muzika): formuoti savitą profesionaliojo scenos meno kryptį ir pristatyti Lietuvoje ir užsienyje aukštos meninės vertės klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius, ugdyti visuomenės poreikį profesionaliajam scenos menui, užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms.
2. Koncertinė įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo (juridinio asmens kodas 190755551), turintis sąskaitą banke, antspaudą su savo pavadinimu. Įstaigos buveinės adresas: T. Ševčenkos g. 19A, Vilnius.
3. Koncertinė įstaiga yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Koncertinės įstaigos veiklai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
4. Koncertinės įstaigos savininkė yra valstybė. Koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, kuri vykdo Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme ir kituose įstatymuose savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytas funkcijas.
5. Koncertinės įstaigos vieši pranešimai skelbiami interneto svetainėje www.lspo.lt ir (ar) socialinio bendravimo interneto svetainės „Facebook“, „Instagram“ paskyrose ir (ar) kitose visuomenės informavimo priemonėse.
6. Koncertinės įstaigos nuostatai keičiami Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu.
7. Koncertinė įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymu, kitais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, taip pat šiais nuostatais ir kitais teisės aktais.
II SKYRIUS
KONCERTINĖS ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS
8. Koncertinės įstaigos veiklos tikslai:
8.1. kurti ir plėtoti profesionalųjį scenos meną, jo tradicijas;
8.2. sudaryti sąlygas Lietuvos bei užsienio profesionaliojo scenos meno kūrinių autoriams ir atlikėjams dalyvauti Koncertinės įstaigos kūrybinėje veikloje;
8.3. užtikrinti profesionaliojo scenos meno sklaidą šalyje ir užsienyje;
8.4. ugdyti, formuoti ir tenkinti visuomenės poreikį profesionaliajam scenos menui.
9. Koncertinė įstaiga, įgyvendindama savo tikslus, atlieka šias funkcijas:
9.1. kuria ir viešai atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius ir (ar) organizuoja profesionaliojo scenos meno kūrimą bei viešą atlikimą;
9.2. vykdo profesionaliojo scenos meno įstaigos kultūrinę edukaciją;
9.3. rengia gastroles šalyje ir užsienyje, visuomenei pristatydama profesionalųjį scenos meną;
9.4. dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose, programose;
9.5. atlieka kitas teisės aktuose numatytas funkcijas.
IV SKYRIUS
KONCERTINĖS ĮSTAIGOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
11. Koncertinės įstaigos veikla organizuojama vadovaujantis metiniu veiklos planu, kurį tvirtina kultūros ministras.
12. Koncertinei įstaigai vadovauja Koncertinės įstaigos vadovas, kurį Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia kultūros ministras. Kultūros ministerija sudaro su Koncertinės įstaigos vadovu terminuotą 5 metų darbo sutartį. Koncertinės įstaigos vadovas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas kultūros ministrui.
13. Koncertinės įstaigos vadovas tvirtina Koncertinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas kultūros ministro nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus.
14. Koncertinės įstaigos vadovo ir darbuotojų darbo santykius ir darbo apmokėjimą reglamentuoja Darbo kodeksas, Profesionaliojo scenos meno įstatymas, šie nuostatai, darbo tvarkos taisyklės ir kiti teisės aktai.
15. Koncertinės įstaigos vadovas:
15.1. vadovauja Koncertinei įstaigai, organizuoja jos darbą, užtikrina tikslų įgyvendinimą, nustatytų funkcijų atlikimą, pavestų uždavinių vykdymą;
15.2. užtikrina, kad Koncertinės įstaigos veikloje būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir šių nuostatų reikalavimų;
15.3. priima į pareigas ir atleidžia iš jų darbuotojus, juos skatina bei skiria jiems drausmines nuobaudas;
15.4. tvirtina darbuotojų pareigybių aprašymus, nustato darbo užmokesčio dydžius;
15.5. tvirtina Koncertinės įstaigos darbo tvarkos taisykles, kitus vidaus administravimo tvarkomuosius dokumentus;
15.6. garantuoja pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių ir statistinių ataskaitų teisingumą;
15.7. užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą Koncertinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą;
15.8. užtikrina, kad Koncertinės įstaigos finansiniai įsipareigojimai neviršytų jos finansinių galimybių;
15.9. teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja Koncertinei įstaigai valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose bei kitose institucijose;
15.10. vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jam nustatytas funkcijas bei Kultūros ministerijos pavedimus.
16. Laikinai nesančio Koncertinės įstaigos vadovo funkcijas kultūros ministro pavedimu atlieka kitas Koncertinės įstaigos darbuotojas.
17. Koncertinėje įstaigoje trejų metų laikotarpiui sudaroma kolegiali patariamojo balso teisę turinti Meno taryba. Meno tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Koncertinės įstaigos vadovas, suderinęs su kultūros ministru.
18. Meno taryba sudaroma iš septynių narių. Du narius į Meno tarybą deleguoja Koncertinės įstaigos darbuotojų atstovai, tris narius – Koncertinės įstaigos vadovas, du narius deleguoja Kultūros ministerija. Meno tarybos nariu gali būti skiriamas ir ne Koncertinės įstaigos darbuotojas.
19. Meno tarybos kompetencija:
19.1. svarsto ir vertina metines kūrybinės veiklos programas ir jų įgyvendinimo rezultatus;
19.2. aptaria naujausius pastatymus, koncertines programas, kūrybinei veiklai reikšmingus kitus renginius bei kultūrinės edukacijos programas ir teikia pasiūlymus dėl jų meninės kokybės ir priežiūros;
19.3. svarsto gastrolių planus ir repertuarą;
19.4. aptaria kūrybinių darbuotojų atestavimo klausimus;
19.5. svarsto biudžetinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą klausimą;
19.6. aptaria kitus klausimus, nustatytus Koncertinės įstaigos steigimo dokumentuose.
20. Meno taryba, apsvarsčiusi 19 punkte nurodytus klausimus, teikia siūlymus Koncertinės įstaigos vadovui.
21. Meno taryba iš savo narių išsirenka pirmininką. Meno tarybos pirmininkas organizuoja Meno tarybos darbą ir atsako už jos veiklą.
22. Meno tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių.
23. Jeigu Meno tarybos narys atlieka savo pareigas netinkamai arba dėl pateisinamų priežasčių tinkamai jų atlikti negali, jis Koncertinės įstaigos vadovo sprendimu atšaukiamas arba atsistatydina kadencijai nepasibaigus, o į jo vietą Koncertinės įstaigos vadovo įsakymu skiriamas kitas narys likusiam kadencijos laikui.
24. Jeigu nepasibaigus kadencijai pasikeičia daugiau nei 2/3 Meno tarybos narių, tvirtinama nauja Meno tarybos sudėtis. Meno tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
25. Koncertinės įstaigos vidaus auditą atlieka Kultūros ministerijos Centralizuotas vidaus audito skyrius.
