LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PROBACIJOS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SUĖMIMO VYKDYMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO
2022 m. gruodžio 30 d. Nr. 1R-444
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 3 dalimi, 23 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio 3 dalimi, 25 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalimis, 26 straipsnio 2 dalimi, 27 straipsnio 2 dalimi, 29 straipsnio 3 dalimi, 30 straipsnio 3 ir 6 dalimi, 31 straipsnio 2 dalimi, 35 straipsnio 4 dalimi, 37 straipsnio 9 dalimi, 38 straipsnio 1, 6, 7 ir 8 dalimis, 39 straipsnio 7, 10 ir 13 dalimis, 41 straipsnio 4 dalimi, 42 straipsnio 1 dalimi, 43 straipsnio 3 dalimi, 44 straipsnio 4 dalimi, 45 straipsnio 4 dalimi, 46 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 48 straipsnio 2 dalimi, 53 straipsnio 5 dalimi, 56 straipsnio 3, 4 ir 9 dalimis, 58 straipsnio 1 dalimi, 59 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, 60 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 61 straipsnio 2 dalimi, 64 straipsnio 4 dalimi, 67 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis, 68 straipsnio 6 dalimi, 69 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsnio 5 dalimi, 71 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 72 straipsnio 3 dalimi, 73 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, 74 straipsnio 3 dalimi, 81 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsnio 3 dalimi, 87 straipsnio 4 dalimi ir 92 straipsnio 3, 4, 6 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi ir 17 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 4 dalimi, 13 straipsnio 6 ir 8 dalimis, 14 straipsnio 3 dalimi, 15 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalimis, 17 straipsnio 3 dalimi, 18 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 5 dalimi, 25 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 26 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, 27 straipsnio 4 dalimi ir 33 straipsnio 1 dalimi:
1. Tvirtinu pridedamus:
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. 27 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pensininko pažymėjimo formų patvirtinimo“;
2.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
2.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1R-27 „Dėl Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose koncepcijos patvirtinimo“;
2.4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 1R-97 „Dėl Pasikeitimo informacija su savivaldybėmis apie asmenims, paleidžiamus iš laisvės atėmimo vietų, sergančius priklausomybės, infekcinėmis ligomis, tvarkos patvirtinimo“;
2.5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
2.6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m vasario 27 d. įsakymą Nr. 1R-54 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, departamentui pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų ir probacijos tarnybų vadovų veiklos vertinimo rodiklių patvirtinimo“;
2.7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 1R-144 „Dėl Informacijos apie ypatingas situacijas ir įvykius laisvės atėmimo vietų įstaigose teikimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
2.8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 1R-134 „Dėl bandomojo projekto „Lengvojo režimo sektorius“ sąlygų patvirtinimo ir bandomojo projekto vykdymo“;
2.9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2022 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. 1R-444
LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ ĮSTAIGOS VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato suimtųjų ir arešto ar laisvės atėmimo bausmėmis nuteistų asmenų (toliau kartu – nuteistieji) teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, įgyvendinimo ir laisvės atėmimo vietų įstaigos veiklos organizavimo tvarką.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.
Taisyklėse vartojama laisvės atėmimo vietų įstaigos sąvoka yra suprantama kaip Lietuvos kalėjimų tarnyba, o bausmės atlikimo vietos sąvoka – kaip kalėjimas.
II SKYRIUS
BAUSMĖS ATLIKIMO VIETOS PARINKIMAS, NUTEISTŲJŲ AREŠTO BAUSME SAVARANKIŠKAS ATVYKIMAS Į BAUSMĖS ATLIKIMO VIETĄ
3. Konkreti bausmės atlikimo vieta nuteistiems parenkama pagal laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus tvirtinamą arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų sąrašą, kuriame turi būti nurodyta, kokie nuteistieji ir kokioje bausmės atlikimo vietoje atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmes.
4. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus tvirtinamas arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo vietų sąrašas, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų, valstybės tarnautojų arba darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau kartu – darbuotojai), teikiančių informaciją apie bausmių atlikimo vietas, taip pat bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas, kontaktai skelbiami laisvės atėmimo vietų įstaigos interneto svetainėje.
5. Savarankiškai į bausmės atlikimo vietą atvykstantys nuteistieji arešto bausme privalo su savimi turėti asmens dokumentą.
III SKYRIUS
SUIMTŲJŲ IR NUTEISTŲJŲ PRIĖMIMAS, NUTEISTŲJŲ PERKĖLIMAS IŠ VIENOS BAUSMĖS ATLIKIMO VIETOS Į KITĄ
7. Suimtajam ar nuteistajam atvykus į laisvės atėmimo vietų įstaigą:
7.1. patikrinama jo asmens tapatybė (pagal asmens ar kitus dokumentus, prireikus pagal duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registre);
7.2. patikrinama, ar gauti visi suėmimui ar bausmei vykdyti būtini dokumentai (ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis (nuosprendis) skirti suėmimą, patvarkymas vykdyti teismo nuosprendį, įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nuteistojo raštu pareikštas noras atlikti bausmę ir (ar) kiti dokumentai). Nustačius, kad gauti ne visi dokumentai, suimtasis ar nuteistasis į laisvės atėmimo vietų įstaigą nepriimamas;
7.4. atliekama jo medicininė apžiūra, jei reikia, jis higieniškai švarinamas, jam suteikiama galimybė nusiprausti duše, dezinfekuojami jo rūbai. Apie nepilnamečio suimtojo pirminio ir pakartotinio sveikatos būklės patikrinimo rezultatus, pateikus paklausimą, informuojamas ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, prokuroras ar teismas. Ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, prokuroras ar teismas apie nepilnamečio suimtojo pirminio ar pakartotinio sveikatos patikrinimo rezultatus taip pat informuojamas paties nepilnamečio suimtojo, jo tėvų (globėjų) ar gynėjo prašymu.
8. Prieš atliekant Taisyklių 7.3 papunktyje nurodytus veiksmus, suimtasis ar nuteistasis supažindinamas su asmeninių daiktų, kurių suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama turėti suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje, sąrašu ir reikalavimu dėl asmeninių daiktų bendro svorio, taip pat suimtajam ar nuteistajam pasiūloma turimus asmeninius daiktus, kurių neleidžiama turėti suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje ar kurių svoris viršija nustatytą leistiną asmeninių daiktų svorį, atiduoti laisvės atėmimo vietų įstaigai saugoti, sunaikinti arba perduoti jo nurodytam asmeniui.
9. Suimtojo ar nuteistojo savanoriškai atiduoti asmeniniai daiktai (išskyrus maisto produktus ir pinigus) saugomi laisvės atėmimo vietų įstaigoje arba suimtojo ar nuteistojo prašymu perduodami jo nurodytam asmeniui. Nuteistojo arešto bausme savanoriškai atiduoti pinigai saugomi laisvės atėmimo vietų įstaigoje iki jo paleidimo iš šios įstaigos, o suimtųjų ir kitų nuteistųjų pinigai įrašomi į jų asmeninę sąskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
10. Suimtojo ar nuteistojo savanoriškai atiduotų saugoti asmeninių daiktų bendra masė neturi viršyti 20 kg ir jie suimtojo ar nuteistojo prašymu gali būti grąžinti jam, jei tų daiktų leidžiama turėti suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje ir nebus viršyta leidžiamų turėti suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje asmeninių daiktų bendra masė. Jei suimtojo ar nuteistojo atiduotų saugoti asmeninių daiktų bendra masė viršija 20 kg, jam pasiūloma asmeninius daiktus, kurių svoris viršija nustatytą masę, per vieną mėnesį perduoti kitam asmeniui. Suimtajam ar nuteistajam per vieną mėnesį kitam asmeniui neperdavus saugomų asmeninių daiktų, kurių svoris viršija leidžiamą bendrą masę, šie daiktai sunaikinami.
11. Suimtųjų ar nuteistųjų savanoriškai atiduoti maisto produktai, per asmens kratą ar asmeninių daiktų patikrinimą paimti daiktai sunaikinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu. Šių daiktų sunaikinimą organizuoja ir vykdo laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.
12. Atliekant Taisyklių 7 punkte nustatytus veiksmus, suimtieji ir nuteistieji laikinai, bet ne ilgiau kaip 4 valandoms gali būti uždaromi į laikino sulaikymo kameras.
13. Atlikus Taisyklių 7 punkte nustatytus veiksmus, nuteistieji, kol bus suskirstyti į gyvenamąsias patalpas (kameras), bet ne ilgiau kaip iki 5 darbo dienų gali būti laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų.
14. Atvykę į bausmės atlikimo vietą, nuteistieji per 5 darbo dienas nuo jų atvykimo suskirstomi į gyvenamąsias patalpas (kameras). Skirstant nuteistuosius atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų atskiro laikymo reikalavimų. Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į gyvenamąsias patalpas (kameras) tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
15. Laisvės atėmimo vietų įstaiga apie suimtojo atvykimą į suėmimo vykdymo vietą ne vėliau kaip kitą dieną nuo jo atvykimo išsiunčia pranešimą jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Apie nuteistojo atvykimą į bausmės atlikimo vietą laisvės atėmimo vietų įstaiga per 3 darbo dienas nuo jo atvykimo praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir išsiunčia pranešimą nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams (toliau kartu – artimieji). Šiame punkte nurodytame pranešime turi būti nurodytas suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos adresas, kada ir kokia tvarka galima bendrauti su suimtuoju ar nuteistuoju, perduoti jam asmeninių daiktų.
16. Bausmių vykdymo kodekso 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais motyvuotą nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą priima laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas.
17. Taisyklių 16 punkte nurodytam nutarimui priimti būtinų dokumentų parengimo ir pateikimo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
18. Su Taisyklių 16 punkte nurodytu nutarimu nuteistasis pasirašytinai supažindinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
IV SKYRIUS
SUIMTŲJŲ IR NUTEISTŲJŲ IZOLIAVIMAS ARBA ATSKIRAS LAIKYMAS, JŲ RAKINIMAS GYVENAMOSIOSE PATALPOSE (KAMEROSE)
20. Suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje izoliuoti arba atskirai vieni nuo kitų gali būti laikomi:
20.1. suimtieji ar nuteistieji, pirmą kartą atvykę į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą – atskirai nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų;
20.2. suimtieji ir nuteistieji, nevykdantys nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų – atskirai nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų;
20.3. suimtieji ir nuteistieji, kuriems teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos – atskirai nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų;
20.4. į paprastąją, drausmės ar lengvąją grupes priskirti nuteistieji – atskirai kiekvienai grupei priskirti nuteistieji nuo kitoms grupėms priskirtų nuteistųjų;
20.5. nuteistieji, kuriems nustatyta didelė nusikalstamo elgesio rizika – atskirai nuo nuteistųjų, kuriems nustatyta žema arba vidutinė nusikalstamo elgesio rizika;
20.6. nuteistieji, kurie nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką – atskirai nuo nuteistųjų, darančių tokią pažangą;
20.7. Bausmių vykdymo kodekso 35 straipsnio 1 dalyje nurodyti nuteistieji – atskirai nuo šio kodekso 35 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuteistųjų;
21. Suimtieji ar nuteistieji izoliuoti arba atskirai vieni nuo kitų gali būti laikomi atskirose suėmimo vykdymo arba bausmės atlikimo vietose, tose pačiose suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietose esančiuose skirtinguose gyvenamuosiuose pastatuose, šių pastatų aukštuose arba gyvenamosiose patalpose (kamerose) ar palatose.
22. Sprendimą dėl suimtųjų ar nuteistųjų izoliavimo arba atskiro vienų nuo kitų laikymo priima laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas. Šiame sprendime turi būti nurodyti jo priėmimo motyvai, suimtieji ar nuteistieji, kuriems taikomas izoliavimas arba atskiras laikymas vienų nuo kitų, izoliavimo arba atskiro laikymo būdas, prireikus tokio izoliavimo ar atskiro laikymo vienų nuo kitų trukmė.
23. Suimtieji suėmimo vykdymo vietoje rakinami kamerose, o nuteistieji bausmės atlikimo vietoje – gyvenamuosiuose aukštuose, gyvenamosiose patalpose (kamerose) arba palatose laikantis šių reikalavimų:
23.1. jiems turi būti sudarytos galimybės pasinaudoti tualetu, taip pat prieiti prie vandens šaltinio;
23.2. kamerose, gyvenamosiose patalpose arba palatose turi būti sudarytos sąlygos iškviesti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnus;
23.4. drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), o nuteistieji arešto bausme ir paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), jei būtina užtikrinti jų atskirą laikymą arba jie dėl asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, kelti pavojų kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba jei tai būtina laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumo užtikrinimo tikslais;
24. Iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų suimtieji ar nuteistieji išleidžiami:
24.5. į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien), resocializacijos priemones, susitikimus su gynėju (advokatu ar jo padėjėju);
24.6. užsiimti individualia ar kita Suėmimo vykdymo įstatymo ar Bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla;
24.8. nuvykti pas asmens sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku);
V SKYRIUS
SUIMTOJO AR NUTEISTOJO, JO ASMENINIŲ AR JAM PERDUODAMŲ DAIKTŲ, JO GYVENAMOSIOS PATALPOS (KAMEROS) IR KITŲ BENDROJO NAUDOJIMO PATALPŲ KRATOS IR APŽIŪROS
25. Suimtojo ar nuteistojo, jo asmeninių ar jam perduodamų daiktų, jo gyvenamosios ir kitų bendrojo naudojimo patalpų kratų ir apžiūrų tikslas – užtikrinti laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumą, surandant ir paimant daiktus, kurių suimtasis ar nuteistasis negali turėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje arba kurių masė ir kiekis viršija leistiną nustatytą turėti masę ir kiekį, nustatant galimus suimtojo ar nuteistojo rengimosi pabėgti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atvejus, surandant laisvės atėmimo vietų įstaigoje besislapstantį suimtąjį ar nuteistąjį.
26. Suimtojo ar nuteistojo krata ar apžiūra gali būti visuminė (išrengiant) ir dalinė (neišrengiant). Visuminės ir dalinės suimtojo ar nuteistojo kratos atlikimo atvejus nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
27. Visuminė suimtojo ar nuteistojo krata ir apžiūra atliekama atskiroje patalpoje. Šios kratos ir apžiūros metu:
27.1. suimtasis ar nuteistasis perduoda laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui visus turimus daiktus;
27.2. laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas apžiūri suimtąjį ar nuteistąjį ir atlieka jo daiktų kratą;
27.3. po suimtojo ar nuteistojo apžiūros ir jo daiktų kratos suimtajam ar nuteistajam grąžinami tik tie daiktai, kuriuos suėmimo vykdymą ar arešto arba laisvės atėmimo bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai leidžia jam turėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje;
28. Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis ar nuteistasis turi daiktų kūno ertmėse, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas priima sprendimą dėl šių ertmių apžiūros. Suimtojo ar nuteistojo kūno ertmių apžiūrą atlieka asmens sveikatos priežiūros specialistas. Draudžiama kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš suimtojo ar nuteistojo valią, išskyrus atvejus, kai turima duomenų, kad šiose ertmėse esantys daiktai gali kelti grėsmę suimtojo ar nuteistojo sveikatai ar gyvybei.
29. Dalinės suimtojo ar nuteistojo kratos ir apžiūros metu atliekami Taisyklių 27 punkte nustatyti veiksmai, tik suimtasis ar nuteistasis neperduoda laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui drabužių, kuriuos tuo metu dėvi. Suimtojo ar nuteistojo dėvimi drabužiai tikrinami juos apčiupinėjant.
30. Apžiūrėti suimtąjį ar nuteistąjį, kai atliekama visuminė krata ir apžiūra, tikrinti suimtojo ar nuteistojo tuo metu dėvimus drabužius ar dalyvauti atliekant šiuos veiksmus gali tik tos pačios lyties kaip ir suimtasis ar nuteistasis pareigūnai.
31. Vykdydamas suimtojo ar nuteistojo, jo asmeninių ar jam perduodamų daiktų kratą ir apžiūrą laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas privalo mūvėti vienkartines pirštines.
32. Suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamųjų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų kratų ir apžiūrų veiksmai:
32.1. suimtieji ar nuteistieji, pasiėmę savo turimus asmeninius daiktus, turi būti išvesti iš patalpų, kuriose bus atliekama krata ar apžiūra;
32.2. visi patalpose esantys daiktai, techniniai įrenginiai, taip pat patalpų sienos, lubos, grindys kruopščiai patikrinami;
32.3. visi rasti daiktai, kurie nėra susiję su gyvenamosios (kameros) ar bendrojo naudojimo patalpos įrengimu, paimami ir apie tai surašomas kratos ir apžiūros protokolas. Šiame protokole taip pat nurodomi visi nustatyti gyvenamosios (kameros) ir kitų bendrojo naudojimo patalpų ir jos įrenginių pažeidimai.
33. Suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamųjų (kameros) ir kitų bendrojo naudojimo patalpų kratos ir apžiūros yra planinės ir neplaninės. Atvejus, kada atliekamos planinės ir neplaninės suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamųjų (kamerų) ir kitų bendrojo naudojimo patalpų kratos ir apžiūros, nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
34. Suimtųjų ir nuteistųjų, jų asmeninių daiktų ar jiems perduodamų daiktų, gyvenamųjų patalpų kratos ir apžiūros nakties metu gali būti atliekamos tik neatidėliotinais atvejais, kai turima duomenų apie galimą nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, realią grėsmę laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumui, asmens sveikatai ar gyvybei.
35. Atlikdamas kratą ar apžiūrą laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas turi vengti nereikalingo suimtojo ar nuteistojo asmeninių ar jam perduodamų daiktų, taip pat jo gyvenamųjų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų ir juose esančių daiktų gadinimo.
36. Suimtojo ar nuteistojo asmeninių ar jam perduodamų daiktų, jų gyvenamųjų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų krata ar apžiūra fiksuojama vaizdo registratoriumi.
VI SKYRIUS
LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ ĮSTAIGOS VIDAUS TVARKA
38. Darbuotojų ir šioje įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų bendravimas turi būti grindžiamas abipuse pagarba, sąžiningumo ir žmogiškumo principais bei pozityvių tarpusavio santykių kūrimu ir puoselėjimu.
39. Suimtieji ir nuteistieji privalo vykdyti Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse jiems nustatytas pareigas bei laikytis jiems taikomų draudimų ir šių elgesio taisyklių:
39.1. matomoje vietoje nešioti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytos formos kortelę (kortelė suimtiesiems neišduodama);
39.2. nesilankyti patalpose ir teritorijose, kuriose negyvena ir (ar) neužsiima darbine (individualia) veikla, išskyrus atvejus, kai laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas tai leidžia;
39.3. nepažeisti suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos apsaugos draudžiamųjų zonų, pažymėtų informuojamaisiais užrašais;
39.4. be laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus arba jo įgalioto pareigūno leidimo nekeisti paskirtos gyvenamosios ar miegamosios vietos;
39.6. tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją, darbinės (individualios) veiklos vykdymo, pasivaikščiojimo ir sporto vietas, savo drabužius ir avalynę bei kitus asmeninius daiktus laikyti (kabinti) tik tam skirtose (specialiai įrengtose) vietose;
39.10. neskleisti informacijos, susijusios su tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, karo nusikaltimų neigimu ar viešu pritarimu jiems, šmeižto ir (ar) dezinformacijos;
39.11. nekurstyti kitų suimtųjų ar nuteistųjų, neorganizuoti ar neatlikti veiksmų, kurie yra uždrausti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir kitų įstatymų, reglamentuojančių suėmimo ar bausmių vykdymą ir neužsiimti veikla, kuri būtų nesuderinama su resocializacijos tikslais ar turėtų neigiamos įtakos laisvės atėmimo vietų įstaigos valdymui ir jos saugumo užtikrinimui;
40. Nieko nevalgantį suimtąjį ar nuteistąjį kasdien apžiūri asmens sveikatos priežiūros specialistas.
41. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje, suimtiesiems ir nuteistiesiems prieinamose ir matomose vietose, skelbiamos suimtųjų ir nuteistųjų teisės, pareigos, jiems taikomi draudimai, dienotvarkė ir kita su suėmimo ar bausmių vykdymu susijusi aktuali informacija. Laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padaliniuose, kuriuose bausmė ar suėmimas vykdomas užsieniečiui, taip pat skelbiami jo valstybės diplomatinės atstovybės ir konsulinių įstaigų kontaktai.
VII SKYRIUS
SUIMTIESIEMS IR NUTEISTIESIEMS LEIDŽIAMI ĮSIGYTI IR TURĖTI ASMENINIAI DAIKTAI, JŲ KIEKIS IR BENDRA MASĖ
42. Lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą) laisvės atėmimo vietų įstaigoje leidžiama įsigyti ir turėti:
42.1. maisto produktų:
42.1.3. pieno produktų (išskyrus saldintą sutirštintą pieną) – ne didesnėse nei 1000 ml (g) pakuotėse;
42.1.4. termiškai apdorotų, rūkytų, sūdytų mėsos gaminių (žuvies) – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse;
42.1.7. natūralios arbatos (įskaitant vaistažolių, uogų arbatas), kavos, kakavos – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse;
42.1.10. sausų dribsnių, sriubos, košės, antrųjų patiekalų, sultinio – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse;
42.1.12. kečupo, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių, krienų – ne didesnėse nei 500 ml gamintojo pakuotėse;
42.1.14. šaldytų kulinarinių gaminių (užkandžių, didžkukulių, blynų, lietinių, koldūnų, virtinių, čeburekų) – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse;
42.2. drabužių ir avalynės (išskyrus karinę ir kitokią uniformą ar uniformos elementus):
42.2.1. kepurių (nedengiančių veido), šaliką, pirštinių (išskyrus treniruotėms ir sportui skirtas pirštines);
42.3. higienos priemonių:
42.3.1. muilą, šampūną, plaukų kondicionierių, dušo želę, kūno dezodorantą arba antiperspirantą ir kitų kūno priežiūros priemonių, skutimosi kremą arba putas (išskyrus gaminius, kuriuose yra etilo alkoholio, acetono, ir aerozolinius gaminius);
42.3.2. skalbimo, valymo ir plovimo priemonių (ne didesnėse nei 1000 ml (g) pakuotėse), šluosčių, kempinių, oro gaiviklių (išskyrus aerozolinius gaminius);
42.3.3. burnos higienos priemonių (išskyrus gaminius, kuriuose yra etilo alkoholio, ir aerozolinius gaminius);
42.3.11. manikiūro priemonių (žirklutes užapvalintais galais, nagų žnyples ir medinę arba popierinę dildę);
42.4. elektros prietaisų:
42.4.1. televizorių ir jo priedėlį antžeminei televizijai, jeigu šis priedėlis įsigytas iki 2016 m. balandžio 1 d.;
42.4.2. nešiojamąjį kompiuterį (vietoje nešiojamojo kompiuterio leidžiama turėti stacionarųjį kompiuterį, jeigu jis įsigytas iki 2016 m. balandžio 1 d.);
42.4.10. elektroninę knygų skaityklę (tik duomenų perdavimo interneto ryšiu ir fotografavimo funkcijų neturintys elektroninių knygų skaityklių modeliai);
42.5. kitų daiktų ir reikmenų:
42.5.1. kortelių, skirtų skambinti laisvės atėmimo vietų įstaigoje įrengtu telefonu (toliau – telefono kortelės);
42.5.2. vokų, pašto ženklų, proginių atvirukų, nuotraukų, asmeninių užrašų ir kitų smulkių asmeninių daiktų, religinės simbolikos, kalendorių, knygų, laiškų, žurnalų, laikraščių ir kitų periodinių leidinių (išskyrus leidinius, kuriuose propaguojamas smurtas ar žiaurumas, taip pat pornografinius leidinius), rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų;
42.5.3. administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiagą, teismo nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ir (ar) kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių institucijų atsakymų, kvitų, teisės aktų ir kreipimųsi kopijas;
42.5.4. reikmenų, skirtų užsiimti individualia, kūrybine ir kitokia prasminga veikla (tik gavus rašytinį laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą);
42.5.5. plastikinių arba medinių stalo indų (lėkštę, dubenėlį sriubai, šaukštą, puodelį, šakutę, peilį);
42.5.6. priemonių priklausomybei nuo tabako gydyti (pakaitinei nikotino terapijai) (nepilnamečiams – tik gavus rašytinį gydytojo leidimą);
42.5.7. tabako gaminių ir reikmenų (pypkę, popieriaus, filtrų), vienkartinį žiebtuvėlį, degtukų (išskyrus nepilnamečius ir kartu su nepilnamečiais laikomus 24 metų amžiaus nesukakusius nuteistuosius, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti būdami nepilnamečiai, taip pat asmenis, kurie gydomi laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą);
42.5.9. kosmetikos gaminių (išskyrus gaminius, kuriuose yra etilo alkoholio, acetono, ir aerozolinius gaminius);
42.5.11. patalynės (paklodę, užvalkalus pagalvei ir antklodei) – du komplektus (nuteistosioms, auginančioms vaikus laisvės atėmimo vietų įstaigoje, patalynės komplektų skaičius neribojamas);
42.5.13. akinius, kontaktinius lęšius, jiems skirtas dėtuves ir kontaktinių lęšių priežiūros priemonių (tamsinti akiniai leidžiami tik rekomendavus gydytojui);
42.5.14. informacijos, išskyrus įrašus, kuriuose propaguojamas smurtas ar žiaurumas, taip pat pornografinius įrašus, laikmenų (bendra turimų informacijos laikmenų talpa negali viršyti 35 GB);
42.5.16. vaistinių preparatų, kuriais Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko nustatyta tvarka leidžiama prekiauti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms, vitaminų (gamintojų pakuotėmis, ne daugiau kaip 60 tablečių arba kapsulių), laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus patvirtintame sąraše nurodytų maisto papildų (gamintojų pakuotėmis, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytais kiekiais), gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą įsigyti ir turėti medicinos priemonių);
43. Paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą) leidžiama įsigyti ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti Taisyklių 42.1.1–42.1.10, 42.1.12, 42.1.17, 42.2, 42.3, 42.4.1, 42.4.3, 42.4.4, 42.4.6, 42.4.7, 42.4.10, 42.4.11 ir 42.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat – plaukų džiovintuvą (moterims) ir sausų dribsnių.
44. Drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą) leidžiama įsigyti ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti Taisyklių 42.2, 42.3, 42.4.11, 42.5.1, 42.5.3, 42.5.6, 42.5.7, 42.5.10, 42.5.13 ir 42.5.16 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat šviežių vaisių ir daržovių, vokų, pašto ženklų, religinės simbolikos, kalendorių, laiškų, rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų, rankinį laikrodį, kitų daiktų, kurie skirti Taisyklių 42.4.11, 42.5.8 ir 42.5.16 papunkčiuose nurodytiems daiktams eksploatuoti.
45. Atviro tipo bausmės atlikimo vietose (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą) laikomiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42 punkte nurodytų asmeninių daiktų, mobilųjį telefoną, taip pat kitų asmeninių daiktų, kurie būtų naudingi vykdant veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, gerinant jų sveikatą bei gerovę.
46. Suimtiesiems (išskyrus suimtuosius, atliekančius Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 3 punkte nurodytą drausminę nuobaudą) leidžiama įsigyti ir turėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje Taisyklių 42.1.1–42.1.10, 42.1.12, 42.1.17, 42.2.1–42.2.5, 42.3.1–42.3.13, 42.4.1–42.4.7 ir 42.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų.
47. Suimtiesiems, atliekantiems Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 3 punkte nurodytą drausminę nuobaudą, ir nuteistiesiems, atliekantiems Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, leidžiama įsigyti ir turėti, o nuteistiesiems, atliekantiems arešto bausmę – turėti Taisyklių 42.2.1–42.2.5 ir 42.5.6 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiagą, teismo nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ir (ar) kopijas, teisės aktų ir kreipimųsi kopijas, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, šampūną, dantų pastą, dantų šepetėlį (įskaitant elektrinius dantų šepetėlius), šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenų), tualetinį popierių, sauskelnes, akinius arba kontaktinius lęšius ir jiems skirtas dėtuves bei kontaktinių lęšių priežiūros priemones, rankinį laikrodį, nutarimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo kopiją.
48. Suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, trukmė neviršija 60 dienų, taip pat laikinai išvykstantiems į kitas įstaigas suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.2 (laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama turėti tik Taisyklių 42.2.2, 42.2.4 ir 42.2.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų), 42.3, 42.4.4, 42.5.1, 42.5.2, 42.5.3, 42.5.6, 42.5.8, 42.5.13, 42.5.16 ir 42.5.17 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Gydytojui rekomendavus, suimtiesiems ir nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.1.1–42.1.12 papunkčiuose nurodytų maisto produktų.
49. Suimtųjų ir nuteistųjų įsigyjami maisto produktai, vaistiniai preparatai, vitaminai ir maisto papildai turi būti supakuoti į gamintojo pakuotes (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes). Šviežių vaisių ir daržovių leidžiama įsigyti be pakuotės. Suimtųjų ir nuteistųjų įsigyti vaistiniai preparatai, vitaminai ir maisto papildai privalo būti laikomi laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka. Suimtųjų ir nuteistųjų turimi maisto produktai (išskyrus šviežius vaisius ir daržoves), vaistiniai preparatai, vitaminai ir maisto papildai, supakuoti ne į gamintojo pakuotes arba laikomi pažeidžiant laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytą tvarką, paimami ir sunaikinami.
50. Drabužių, avalynės, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), akinius, akinių dėklą, kontaktinių lęšių, jiems skirtų dėtuvių ir kontaktinių lęšių priežiūros priemonių, informacijos laikmenų, laikrodžių, spaudos (laikraščių, žurnalų, knygų), vokų, pašto ženklų, rašymo popieriaus, reikmenų, skirtų užsiimti individualia veikla, elektros prietaisų ir medicinos priemonių suimtieji ir nuteistieji (išskyrus atliekančius Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 3 punkte ir Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytas drausmines nuobaudas) taip pat gali gauti pašto ar perduodamu siuntiniu. Nėščios ir krūtimi maitinančios suimtosios ir nuteistosios, pagal gydytojo išvadą, kartą per mėnesį pašto ar perduodamu siuntiniu taip pat gali gauti ne daugiau kaip 15 kg maisto produktų.
51. Suimtiesiems ir nuteistiesiems, išskyrus atliekantiems arešto bausmę ar bausmę atliekantiems atviro tipo bausmės atlikimo vietose, leidžiamų turėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje asmeninių daiktų bendra masė neturi viršyti 30 kg, o nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos – 50 kg. Į šiame punkte nustatytą bendrą masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai bei medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių laisvės atėmimo vietų įstaigoje su nuteistosiomis motinomis, daiktai ir reikmenys.
52. Laikinai (iki 60 dienų) į laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinį, vykdantį sveikatinimo veiklą, ar kitą įstaigą išvykstančių suimtųjų ir nuteistųjų pasiimamų ir visą išvykos laiką turimų asmeninių daiktų bendra masė neturi viršyti 10 kg, neįskaitant administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiagos.
53. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas privalo užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigai perduoti suimtųjų ir nuteistųjų asmeniniai daiktai, kurių jie nepasiima laikinai išvykdami iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba negali turėti dėl paskyrimo į paprastąją ar drausmės grupę arba atlikdami drausminę nuobaudą, bus saugiai laikomi, kol suimtasis ar nuteistasis vėl galės šiais daiktais naudotis. Šie daiktai perduodami saugoti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir suimtajam ar nuteistajam grąžinami sugrįžus į suėmimo vykdymo (bausmės atlikimo) vietą arba įgijus teisę šiuos daiktus turėti. Greitai gendantys maisto produktai sunaikinami. Už laisvės atėmimo vietų įstaigai neperduotus saugoti suimtojo ar nuteistojo asmeninius daiktus laisvės atėmimo vietų įstaiga neatsako.
54. Per laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytą laiką laikinai iš vienos suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos į kitą išvykusiam suimtajam ar nuteistajam negrįžus į tą pačią suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą, jo asmeniniai daiktai persiunčiami į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą, kurioje tuo metu yra suimtasis ar nuteistasis, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių suimtojo ar nuteistojo laikino išvykimo laikas pratęstas, bet ne ilgiau kaip 60 dienų nuo jo išvykimo dienos. Jei tokio laikino išvykimo laikotarpiu baigiasi suimtojo suėmimo ar nuteistojo bausmės atlikimo terminas arba suimtasis ar nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo asmeniniai daiktai toliau saugomi laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kol juos pasiims suimtasis ar nuteistasis arba jo nurodytas asmuo, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jei per vieną mėnesį šie daiktai neatsiimami, jie sunaikinami.
VIII SKYRIUS
PERDUODAMŲ DAIKTŲ PRIĖMIMAS IR ĮTEIKIMAS SUIMTIESIEMS IR NUTEISTIESIEMS
56. Asmuo, suimtajam ar nuteistajam atnešęs perduodamus daiktus, laisvės atėmimo vietų įstaigai pateikia prašymą dėl jų perdavimo suimtajam ar nuteistajam. Kartu su šiuo prašymu pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
57. Laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojai suimtajam ar nuteistajam perduodamus daiktus patikrina atnešusio asmens akivaizdoje. Daiktai, kurių perdavimas nenustatytas Suėmimo vykdymo įstatyme ar Bausmių vykdymo kodekse ir Taisyklėse, grąžinami asmeniui, atnešusiam suimtajam ar nuteistajam perduodamus daiktus. Apie grąžintus daiktus pažymima asmens pateiktame prašyme dėl daiktų perdavimo.
58. Suimtajam ar nuteistajam perduodami daiktai nepriimami, jeigu:
59. Paštu suimtojo ar nuteistojo, kuris perkeltas į kitą suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą, vardu gauti perduodami daiktai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos persiunčiami suimtajam ar nuteistajam.
60. Pašto siunta suimtojo ar nuteistojo, kurio vardu ji gauta, akivaizdoje atidaroma ir patikrinama, ar joje nėra daiktų, kurių perdavimas nenustatytas Suėmimo vykdymo įstatyme ar Bausmių vykdymo kodekse ir Taisyklėse.
61. Paštu gautoje siuntoje rasti daiktai, kurių perdavimas Suėmimo vykdymo įstatyme ar Bausmių vykdymo kodekse ir Taisyklėse nenumatytas (išskyrus pinigus ir vertingus daiktus), sunaikinami, jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas arba administracinė teisena, o rasti pinigai ir vertingi daiktai perduodami į fondą, skirtą nuteistųjų socialinei paramai (toliau – fondas).
62. Suimtajam ar nuteistajam perduodami daiktai įteikiami pasirašytinai. Kai suimtasis ar nuteistasis atlieka Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 3 punkte ar Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, jo pageidavimu perduodami tik tie perduoti daiktai, kuriuos jis gali turėti, o kiti daiktai jam perduodami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po drausminės nuobaudos atlikimo ar jos vykdymo nutraukimo.
IX SKYRIUS
SUIMTIESIEMS IR NUTEISTIESIEMS LEIDŽIAMŲ NAUDOTIS ELEKTROS PRIETAISŲ TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS, NAUDOJIMOSI ELEKTROS PRIETAISAIS TVARKA IR ŠIŲ PRIETAISŲ ELEKTROS ENERGIJOS SĄNAUDŲ IR IŠLAIDŲ UŽ SUNAUDOTĄ ELEKTROS ENERGIJĄ APSKAIČIAVIMAS IR APMOKĖJIMAS
63. Elektros prietaisai, jų priedai turi būti gamintojo sertifikuoti Europos Sąjungoje, švarūs, techniškai tvarkingi, saugūs, neiškomplektuoti, jų atskiros dalys neišmontuotos, neįmontuotos ir nepakeistos (išskyrus tuos atvejus, kai yra išmontuojama vaizdo ir garso įrašymo įranga bei atskiros dalys, suteikiančios galimybę turėti bet kokį ryšį), atitinkantys gamintojo žymose arba techninėje dokumentacijoje nurodytus duomenis, turėti atsitiktiniam prisilietimui nepasiekiamas srovines dalis, jungiamųjų laidų izoliacija turi būti be akivaizdžių pažeidimų, įtrūkimų ir pan.
64. Elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ryšio, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių (išskyrus atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomų nuteistųjų elektros prietaisus). Kompiuteriuose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją.
65. Didžiausia elektros prietaisų leistina elektros srovės galia:
66. Televizorius turi būti be išmaniosios televizijos (SMART TV) funkcijos (išskyrus atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomų nuteistųjų televizorius), o jo ekrano įstrižainė negali būti didesnės kaip 56 cm.
67. Elektros prietaisais naudojami tik laisvalaikio metu, netrukdant kitiems laisvės atėmimo vietų įstaigose esantiems asmenims ir laikantis elektros prietaisų naudojimo instrukcijų ir saugos reikalavimų.
69. Naudojant elektros prietaisus draudžiama:
69.1. savavališkai prisijungti prie kabelinės televizijos ar naudotis koduotais televizijos kanalais;
70. Elektros prietaiso sunaudota elektros energija apskaičiuojama, atsižvelgiant į jo galią ir vidutinę veikimo trukmę per parą, naudojant šią formulę:
E = W × t, kurioje:
E – apskaičiuota sunaudota elektros energija;
W – elektros prietaiso galia;
t – elektros prietaiso vidutinė veikimo trukmė per parą.
71. Elektros prietaiso galia (W) nustatoma pagal gamintojo ant elektros prietaiso ar jo techninėje dokumentacijoje nurodytą elektros prietaiso galią.
72. Elektros prietaiso vidutinė veikimo trukmę (t) per parą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius, įvertinęs faktinę vidutinę suimtųjų ir nuteistųjų naudojamų elektros prietaisų veikimo trukmę per parą.
73. Elektros energijos sąnaudos parai apskaičiuojamos suimtojo ar nuteistojo turimų elektros prietaisų per parą sunaudotą elektros energiją (E) padauginant iš laisvės atėmimo vietų įstaigai tiekiančio elektros energiją tiekėjo nustatyto elektros energijos tarifo.
74. Išlaidos už sunaudotą elektros energiją apskaičiuojamos mėnesiui, dauginant paros išlaidas iš mėnesio dienų skaičiaus. Kai suimtasis ar nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje elektros prietaisu naudojosi ne visą mėnesį, išlaidos už sunaudotą elektros energiją apskaičiuojamos paros išlaidas dauginant iš faktinio naudojimosi elektros prietaisu dienų skaičiaus. Apskaičiuotos elektros energijos išlaidos apvalinamos iki sveiko skaičiaus centais.
75. Pasibaigus kiekvienam mėnesiui, apskaičiuotos mėnesio išlaidos už suimtojo ar nuteistojo sunaudotą elektros energiją nurašomos iš suimtojo ar nuteistojo asmeninės sąskaitos. Išlaidų už atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laikomų nuteistųjų turimų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
X SKYRIUS
SUIMTŲJŲ IR NUTEISTŲJŲ TEISĖ PASKAMBINTI
77. Paprastai suimtiesiems pasinaudoti teise paskambinti leidžiama vieną kartą per dieną. Atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigoje sudarytas sąlygas suimtiesiems įgyvendinti teisę paskambinti ir skambinančiųjų skaičių, suimtiesiems gali būti leidžiama šia teise pasinaudoti ir dažniau. Nuteistieji, kuriems suteikta teisė papildomai paskambinti, šią teisę gali įgyvendinti savo nuožiūra (prieš pasinaudodami teise paskambinti kitais Bausmių vykdymo kodekso nustatytais atvejais arba jau pasinaudoję šia teise, taip pat pasirinkdami kitą šios teisės įgyvendinimo laiką).
78. Nuteistieji, išskyrus bausmę atliekančius atviro tipo bausmės atlikimo vietose ir moteris, kurioms leista gyventi netoli bausmės atlikimo vietos esančiose gyvenamosiose patalpose, gali skambinti telefonu arba naudotis interneto telefonija tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu. Naudojantis interneto telefonija suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama skambinti tik savo artimiesiems. Paskambinti kitiems asmenims naudojantis interneto telefonija suimtajam ar nuteistajam leidžiama tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą.
79. Suimtajam ar nuteistajam, kuriam paskirta drausminė nuobauda – izoliavimas, paprašius (išskyrus agresyviai besielgiančius suimtuosius ir nuteistuosius) sudaromos galimybės pačiam paskambinti artimajam giminaičiui ar kitam asmeniui ir pranešti apie nuobaudos vykdymo pradžią. Ši teisė suimtajam suteikiama atsižvelgiant į Suėmimo vykdymo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Apie suimtojo ar nuteistojo izoliavimą jo prašymu suimtojo ar nuteistojo nurodytą artimąjį giminaitį ar kitą asmenį telefonu informuoja laisvės atėmimo vietų įstaiga.
80. Suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis surinko asmens, kuriam leidžiama skambinti, telefono numerį. Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį. Kai suimtasis arba nuteistasis skambina naudojantis interneto telefonija, pokalbio pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas įsitikina, kad suimtasis arba nuteistasis paskambino jo nurodytam artimajam (artimiesiems) arba asmeniui, kuriam tokiu būdu paskambinti leido laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) skambina suimtasis ar nuteistasis, turi pateikti (parodyti) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas turi teisę reguliariai patikrinti, ar skambinimo naudojantis interneto telefonija metu, suimtasis ar nuteistasis bendrauja tik su tuo (tais) asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) jam buvo leista tokiu būdu paskambinti.
81. Jeigu įgyvendindamas savo teisę paskambinti suimtasis ar nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, galimai daro nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ir (ar) atlieka veiksmus, nesuderinamus su bausmės vykdymo tikslais, ir (arba) laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nustato, kad skambinimo naudojantis interneto telefonija metu jis bendrauja su asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) tokiu būdu paskambinti suimtasis ar nuteistasis nebuvo gavęs leidimo arba asmuo, su kuriuo nuteistasis ketina bendrauti interneto telefonija, nepateikia (neparodo) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu ar interneto telefonija. Nutrauktas pokalbis telefonu ar interneto telefonija laikomas įvykusiu.
82. Kilus įtarimų, kad bendraudamas su kitais asmenimis suimtasis ar nuteistasis gali planuoti ir (ar) daryti nusikalstamas veikas ir (ar) kitus teisės pažeidimus arba atlikti veiksmus, nesuderinamus su bausmės vykdymo tikslais, apie planuojamą šio suimtojo ar nuteistojo skambinimo, o taip pat jo pasimatymų ir (ar) trumpalaikių išvykų iš bausmės atlikimo vietų laiką ir kitas aplinkybes laisvės atėmimo vietų įstaiga informuoja kompetentingas institucijas.
XI SKYRIUS
SUIMTŲJŲ IR NUTEISTŲJŲ TEISĖ PASIMATYTI, SERGANČIŲ SUIMTŲJŲ AR NUTEISTŲJŲ LANKYMAS
83. Suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje suimtųjų ar nuteistųjų pasimatymai vyksta pagal sudarytus grafikus ne mažiau kaip 6 dienas per savaitę.
84. Suimtiesiems tą pačią dieną gali būti suteikti ne daugiau kaip 2 pasimatymai iš eilės be pertraukos, jei to pageidauja suimtasis arba asmuo, kuris nori pasimatyti su suimtuoju. Nuteistiesiems, turintiems teisę gauti kelis tos pačios rūšies pasimatymus per tam tikrą Bausmių vykdymo kodekse nustatytą laikotarpį, taip pat nuteistiesiems, kuriems suteikti papildomi pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti, šie pasimatymai gali vykti paeiliui be pertraukos, jei to pageidauja nuteistasis arba asmuo, kuris nori pasimatyti su nuteistuoju.
85. Bendra suimtųjų ar nuteistųjų pasimatymų, kurie vyksta nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu, trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 valandos, prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui – ne ilgesnė kaip 6 valandos, o nuteistųjų pasimatymų, kurie vyksta neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui – ne ilgesnė kaip 48 valandos. Pasimatymai dalimis nesuteikiami.
86. Pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju nekontaktiniu arba kontaktiniu būdu, prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui, leidžiama ne daugiau kaip 3 asmenims (išimtys taikomos suimtiesiems ar nuteistiesiems, turintiems 3 ir daugiau vaikų ar įvaikių, kurie vienu metu atvyksta į pasimatymą). Be pilnamečio asmens palydos pasimatyti leidžiama ne jaunesniems kaip 16 metų amžiaus suimtojo ar nuteistojo vaikams ar įvaikiams. Pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju nuotoliniu būdu leidžiama tik suimtojo ar nuteistojo artimiesiems. Pasimatyti nuotoliniu būdu su kitais asmenimis suimtajam ar nuteistajam leidžiama tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą.
87. Asmuo, norintis, kad jam būtų suteiktas pasimatymas su suimtuoju ar nuteistuoju, laisvės atėmimo vietų įstaigai paštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikia pasirašytą prašymą suteikti pasimatymą su suimtuoju ar nuteistuoju, kurio pavyzdinę formą tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Šis prašymas paprastai pateikiamas ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki prašyme nurodytos galimos pasimatymo datos. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į pasimatymų patalpų ir vykdomų pasimatymų skaičių, gali nustatyti kitą šių prašymų pateikimo terminą.
88. Asmenys, kurių duomenys nėra tvarkomi Gyventojų registre, kartu su prašymu suteikti pasimatymą arba atvykę į pasimatymą (išskyrus nuotolinį pasimatymą) turi pateikti:
88.1. gimimo liudijimą arba jo kopiją, prašymą siųsdami paštu arba elektroninio ryšio priemonėmis, kai reikia nustatyti tėvystės (motinystės) ryšį;
88.2. santuokos liudijimą arba jo kopiją, prašymą siųsdami paštu arba elektroninio ryšio priemonėmis, kai reikia nustatyti atvykusio asmens šeimos teisinį santykį su suimtuoju ar nuteistuoju;
88.3. dokumentus arba jų kopijas, įrodančius, kad su suimtuoju ar nuteistuoju bendrai gyvenama ne mažiau kaip vienus metus neįregistravus santuokos (pavyzdžiui, pažyma apie bendro gyvenimo su suimtuoju ar nuteistuoju metu deklaruotą tą pačią gyvenamąją vietą), prašymą siųsdami paštu arba elektroninio ryšio priemonėmis, kai prašoma pasimatymo, kuris vyksta neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui.
89. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi asmens prašymą dėl pasimatymo suteikimo, nustato, ar suimtasis arba nuteistasis turi teisę į pasimatymą, patikrina šiame prašyme nurodytą informaciją duomenų registruose, informacinėse sistemose, suimtojo ar nuteistojo asmens byloje bei kituose informacijos šaltiniuose ir priima sprendimą, ar pasimatymas galės įvykti prašyme nurodyta data ir laiku.
90. Tuo atveju, jei pasimatymas prašyme suteikti pasimatymą su suimtuoju ar nuteistuoju nurodyta data ar laiku negali įvykti dėl objektyvių priežasčių (užimtos pasimatymų patalpos, suimtasis ar nuteistasis negalės dalyvauti pasimatyme dėl atliekamos nuobaudos ar kt.), laisvės atėmimo vietų įstaiga informuoja asmenį, pateikusį šį prašymą, ir pasiūlo kitą datą ar laiką, kada prašomas pasimatymas galėtų įvykti.
91. Sprendimą suteikti pasimatymą per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos priima laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Priėmus šį sprendimą, prašyme įrašoma atitinkama žyma, prireikus taip pat nurodoma pasimatymo ar kelių pasimatymų be pertraukos trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą arba antrą pasimatymą iš eilės be pertraukos, apie tai motyvuotu raštu informuojamas prašymą pateikęs asmuo.
92. Asmenys, atvykę į pasimatymą su suimtuoju ar nuteistuoju, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentus, nurodytus Taisyklių 88 punkte, jei jie nebuvo pateikti kartu su prašymu suteikti pasimatymą. Siekiant įsitikinti, kad nuotoliniame pasimatyme dalyvauja tik suimtojo ar nuteistojo nurodyti jo artimieji, arba asmuo, su kuriuo pasimatyti nuotoliniu būdu suimtajam ar nuteistajam leido laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, pradedant nuotolinį pasimatymą jame dalyvaujantys asmenys laisvės atėmimo įstaigos pareigūnui privalo pateikti (parodyti) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas turi teisę patikrinti, ar nuotolinio pasimatymo metu suimtasis ar nuteistasis bendrauja tik su tuo (tais) asmeniu (asmenimis), su kuriuo (kuriais) jam buvo leista tokiu būdu pasimatyti.
93. Suimtieji ir nuteistieji, kuriems pasimatymas suteikiamas pirmą kartą, ir asmenys, pirmą kartą atvykę į pasimatymą su suimtuoju ar nuteistuoju, pasirašytinai supažindinami su laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus patvirtintomis elgesio per pasimatymą taisyklėmis. Ne pirmą kartą į pasimatymą atvykstantiems asmenims ir suimtiesiems ar nuteistiesiems žodžiu primenamos elgesio per pasimatymą taisyklės, o pasirašytinai supažindinama tik su elgesio per pasimatymą taisyklių pakeitimais.
94. Jeigu nekontaktiniu būdu arba specialiose bausmės atlikimo vietos patalpose nori pasimatyti sutuoktiniai, abu atliekantys laisvės atėmimo bausmę skirtingose bausmės atlikimo vietose ir abu neturintys teisės iš jos išvykti, šių pasimatymų vietą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas. Gavus prašymą pasimatyti, pagal Taisyklių XXII skyriaus nuostatas apskaičiuojamos visos su vieno iš sutuoktinių pervežimu į pasimatymo vietą susijusios laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamos išlaidos ir parengiama sąskaita išankstiniam apmokėjimui, kuri įteikiama abiem pasimatyti ketinantiems asmenims. Apmokėti šią sąskaitą reikiamas lėšas nurašant iš laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamos nuteistojo (-ųjų) sąskaitos gali vienas iš sutuoktinių ar abu sutuoktiniai (dalimis), taip pat bet kuris kitas jų nurodytas asmuo, pervesdamas reikiamas lėšas į laisvės atėmimo vietų įstaigos nurodytą banko sąskaitą. Jei likus 1 darbo dienai iki planuojamo vieno iš sutuoktinių pervežimo į pasimatymo vietą dienos laisvės atėmimo vietų įstaiga nėra gavusi apmokėjimo už būsimą nuteistojo pervežimą į pasimatymo vietą, toks pervežimas nevykdomas.
95. Į pasimatymų patalpą neįleidžiama (nuotolinis pasimatymas nepradedamas) arba pasimatymas nutraukiamas, kai:
95.1. asmuo, atvykęs į pasimatymą, atsisako, kad būtų atlikta jo asmens apžiūra ir (ar) asmeninių daiktų patikrinimas (išskyrus nuotoliniu būdu vykstančius pasimatymus);
95.2. asmuo arba suimtasis ar nuteistasis atvyksta į pasimatymą apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų arba toks apsvaigimas nustatomas per pasimatymą;
95.4. atlikus suimtojo ar nuteistojo arba į pasimatymą atvykusio asmens apžiūrą ir (ar) jo asmeninių daiktų patikrinimą randama daiktų, kurių jie negali turėti (įsinešti) į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą;
95.6. nuotoliniu būdu vykstančiame pasimatyme dalyvaujantis asmuo atsisako laisvės atėmimo įstaigos pareigūnui pateikti (parodyti) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba nustatoma, kad tokiu būdu vykstančiame pasimatyme dalyvauja asmuo (asmenys), su kuriuo (kuriais) suimtajam ar nuteistajam nebuvo leista pasimatyti;
97. Pirmieji į suimtųjų ar nuteistųjų pasimatymų patalpas įleidžiami asmenys, atvykę į pasimatymą su suimtaisiais ar nuteistaisiais, paskui – suimtieji ar nuteistieji. Pirmieji iš pasimatymų patalpų išvedami suimtieji ar nuteistieji, paskui – asmenys, atvykę į pasimatymą.
98. Suimtiesiems ar nuteistiesiems leidžiamų pasiimti į pasimatymą asmeninių daiktų sąrašą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
99. Sunkiai sergančių suimtųjų ar nuteistųjų, kai dėl jų ligos (patirtos traumos) gresia realus pavojus jų gyvybei, lankymas vyksta laisvės atėmimo vietų įstaigoje arba viešojoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje hospitalizuotas suimtasis ar nuteistasis.
100. Asmuo, pageidaujantis aplankyti sunkiai sergantį suimtąjį ar nuteistąjį, laisvės atėmimo vietų įstaigai raštu pateikia prašymą. Leidimą aplankyti sergantį suimtąjį ar nuteistąjį duoda ir sąlygas tokiam apsilankymui sudaro laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas.
101. Į laisvės atėmimo vietų įstaigą aplankyti atvykusius asmenis pas sunkiai sergančius suimtuosius ar nuteistuosius į pasimatymo vietą lydi laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas.
102. Suimtųjų ir nuteistųjų susitikimai su viešosios informacijos rengėjais vyksta atskirose bausmės atlikimo ar suėmimo vykdymo vietos patalpose. Šiuose susitikimuose dalyvauja laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas (-ai), o tokių susitikimų eiga fiksuojama vaizdo registratoriumi arba kitomis vaizdo ir garso fiksavimo priemonėmis. Taisyklių 95 punkte nustatytais atvejais suimtajam ar nuteistajam gali būti neleidžiama susitikti su viešosios informacijos rengėju (-iais), arba toks susitikimas nutraukiamas.
XII SKYRIUS
ASMENŲ, ATVYKUSIŲ Į PASIMATYMUS, KURIE VYKSTA NEPRIŽIŪRINT LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ ĮSTAIGOS ATSTOVUI, MAITINIMAS IR MAISTO PRODUKTŲ ĮSIGIJIMAS
103. Asmenys, teikdami Taisyklių 87 punkte nurodytą prašymą dėl pasimatymo, kuris vyksta neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui, nurodo, ar šio pasimatymo metu pageidauja nemokamai maitintis suimtiesiems ar nuteistiesiems tiekiamu maistu ar maisto produktų norėtų įsigyti laisvės atėmimo vietų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje.
104. Jei asmuo pageidauja pasimatymo metu nemokamai gauti suimtiesiems ar nuteistiesiems tiekiamo maisto, atvykus į pasimatymą šis maistas tiekiamas pasimatymų patalpose pagal laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus arba jo įgalioto pareigūno patvirtintą grafiką.
105. Jei asmuo pageidauja pasimatymo metu maitintis laisvės atėmimo vietų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje įsigytais maisto produktais, jis, susipažinęs su šios parduotuvės prekių asortimentu, iki pasimatymo pradžios išsirenka pageidaujamus maisto produktus, juos užsisako ir iš anksto atsiskaito banko pavedimu. Jei yra galimybė, už užsakytus maisto produktus asmenys gali atsiskaityti ir banko kortele atvykę į pasimatymą.
XIII SKYRIUS
NUTEISTŲJŲ PASIMATYMAI SU VAIKŲ GLOBOS ĮSTAIGOSE GYVENANČIAIS SAVO IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKAIS
107. Jei tai nepažeidžia vaiko interesų, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam leidžiama pasimatyti su vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, vaikų globos įstaigose gyvenančiu (-iais) savo ikimokyklinio amžiaus vaiku (-ais), kurį (-iuos) nuteistasis pats augino iki bausmės atlikimo.
108. Taisyklių 107 punkte nurodyti nuteistųjų pasimatymai organizuojami nuteistiesiems pageidaujant ir jei yra galimybė nuteistojo vaiką (-us) palydėti į nuteistojo bausmės atlikimo vietą arba nuteistąjį palydėti į vaikų globos įstaigą ar kitą šios įstaigos nurodytą pasimatymo vietą. Nuteistąjį į vaikų globos įstaigoje ar kitoje šios įstaigos nurodytoje ne bausmės atlikimo vietoje vykstantį pasimatymą lydi laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas (-ai), o jeigu nuteistasis turi teisę nelydimas išvykti iš bausmės atlikimo vietos, jis į pasimatymą vyksta savarankiškai.
109. Taisyklių 107 punkte nurodyti nuteistųjų pasimatymai organizuojami tik vaikų globos įstaigos administracijos darbo valandomis. Krūtimi maitinančių nuteistųjų pasimatymai gali būti organizuojami ir kitu laiku. Konkretaus pasimatymo vietą ir laiką ir (ar) pasimatymų grafiką suderina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas su vaikų globos įstaigos administracija.
XIV SKYRIUS
SUIMTŲJŲ IR NUTEISTŲJŲ BENDRAVIMAS SU GYNĖJU AR ADVOKATU (ADVOKATO PADĖJĖJU)
111. Laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas suimtiesiems ir nuteistiesiems bendrauti su gynėju (advokatu ar jo padėjėju) darbo dienomis įstaigos administracijos darbo laiku.
XV SKYRIUS
SUIMTOJO AR NUTEISTOJO VARDU GAUTŲ LAIŠKŲ ĮTEIKIMAS, SUIMTOJO AR NUTEISTOJO LAIŠKŲ IŠSIUNTIMAS
113. Suimtojo ar nuteistojo vardu gautus laiškus šiam suimtajam ar nuteistajam įteikia laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Suimtajam ar nuteistajam atsiųstas vokas su laišku, prieš jį įteikiant, suimtojo ar nuteistojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinama, ar jame nėra kitų daiktų, išskyrus laišką, nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kurių leidžiama turėti suimtajam ar nuteistajam.
114. Suimtojo ar nuteistojo vardu gautame voke ar laiške rasti kiti daiktai, išskyrus nurodytus Taisyklių 113 punkte, sunaikinami, jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas arba administracinė teisena, o rasti pinigai ir vertingi daiktai perduodami į fondą.
115. Suimtojo ar nuteistojo, kuris yra perkeltas į kitą suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą, vardu gauti laiškai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo laiško gavimo dienos persiunčiami į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą, į kurią perkeltas suimtasis ar nuteistasis.
116. Suimtojo ar nuteistojo, kuris paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taip pat mirusio nuteistojo ar suimtojo vardu adresuoti laiškai laisvės atėmimo vietų įstaigoje nepriimami arba grąžinami subjektui, pristačiusiam tokį laišką.
117. Suėmimo vykdymo įstatymo ar Bausmių vykdymo kodekso nustatytais atvejais laikinai sustabdžius ar apribojus suimtojo ar nuteistojo laiškų išsiuntimą ir įteikimą, suimtojo ar nuteistojo siunčiami ir asmenų, iš kurių suimtasis ar nuteistasis negali gauti laiškų, atsiųsti laiškai nepriimami.
118. Suimtasis ar nuteistasis siunčiamus laiškus neužklijuotuose vokuose įteikia laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam darbuotojui, kuris suimtojo ar nuteistojo akivaizdoje patikrina, ar juose nėra kitų objektų, išskyrus nurodytus Taisyklių 113 punkte.
119. Suimtojo ar nuteistojo siunčiamas laiškas ir vokas, ant kurio nenurodytas siuntėjo vardas ir pavardė, laiško gavėjo adresas, taip pat laiškas, kuris siunčiamas kito suimtojo ar nuteistojo vardu, bei laiškas ir vokas, kuriuose yra kitų daiktų, išskyrus nurodytus Taisyklių 113 punkte, nepriimami.
XVI SKYRIUS
SUIMTŲJŲ IR NUTEISTŲJŲ PASIVAIKŠČIOJIMAS GRYNAME ORE
120. Pasivaikščioti gryname ore suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama jų dienotvarkėje nurodytu laiku. Pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje (kameroje) esantys suimtieji ar nuteistieji.
121. Suimtieji ar nuteistieji, sergantys atvira plaučių tuberkulioze, pasivaikščioti vedami į atskiras pasivaikščiojimo vietas. Suimtieji ar nuteistieji, sergantys kitomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą, pasivaikščioti vedami atskirai nuo kitų asmenų.
122. Vedami pasivaikščioti suimtieji ar nuteistieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro sąlygas. Pasivaikščiojimo metu suimtieji ir nuteistieji su savimi gali turėti asmeninių daiktų, kurių sąrašą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
123. Pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, suimtieji ir nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo vietą.
124. Pasivaikščiojimas nutraukiamas, jeigu suimtieji ar nuteistieji pasivaikščiojimo laiku naudoja fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis, įžeidinėja, triukšmauja, netausoja laisvės atėmimo vietų įstaigos turto ar daro kitus teisės pažeidimus, taip pat paties suimtojo ar nuteistojo prašymu nutraukti pasivaikščiojimą.
XVII SKYRIUS
ATVIRO TIPO BAUSMĖS ATLIKIMO VIETOSE LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ LAIKINAS IŠVYKIMAS
125. Atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti išduodami vienkartiniai ir daugkartiniai leidimai išvykti už atviro tipo bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų.
126. Vienkartinį leidimą išvykti už atviro tipo bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas gali išduoti, jei nuteistasis nori išvykti:
126.1. darbo vietos paieškos tikslais (į pokalbį su potencialiu darbdaviu, sudaryti darbo sutartį, į kursus (mokymus), būtinus prieš pradedant darbą) – kontaktinio laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūno siūlymu;
126.2. dėl sveikatos priežiūros paslaugų ar vaistų (vaistinių preparatų) įsigijimo – pagal išankstinės registracijos pas asmens sveikatos priežiūros specialistą dokumentą arba nuteistajam paskirto vaisto (vaistinio preparato) receptą (paprastai vadovaujamasi portalo Esveikata.lt paciento paskyroje esančiais duomenimis);
126.3. dėl socialinių ir kitų paslaugų teikimo rengiantis integracijai į visuomenę – kontaktinio laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūno siūlymu;
126.4. dėl dalyvavimo kitų įstaigų ir organizacijų organizuojamose vienkartinio pobūdžio veiklose, padedančiose nuteistajam resocializuotis – kontaktinio laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūno;
126.5. dėl dokumentų pateikimo rengiantis stoti į švietimo įstaigą, stojamųjų egzaminų laikymo, mokymosi sutarties pasirašymo – kontaktinio laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūno siūlymu;
126.6. dėl teisinės pagalbos gavimo (vizitai pas notarą, antstolį, advokatą ir pan.) – kontaktinio laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūno siūlymu;
126.7. ne darbo metu parvykti į savo namus ar aplankyti artimuosius – jeigu nuteistasis nėra pateikęs Taisyklių 127.4 papunktyje nurodyto prašymo arba prašo pakeisti patvirtintame jo išvykų į namus grafike nurodytos išvykos datą;
126.8. gavus valstybės institucijų oficialų kvietimą (šaukimas į teismo posėdį, apklausą ir pan.) – pagal valstybės institucijos oficialų kvietimą (šaukimą);
127. Daugkartinį leidimą išvykti už atviro tipo bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas gali išduoti dėl:
127.1. nuteistojo dirbamo darbo, kurio vieta yra už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų – pagal nuteistojo pateiktą darbo sutartį ir darbdavio išduotą pažymą apie nuteistojo darbo grafiką;
127.2. nuteistojo mokymosi, dalyvavimo egzaminų sesijoje – pagal švietimo įstaigos pateiktą mokymosi (egzaminų sesijos) tvarkaraštį;
127.3. trunkamojo pobūdžio sveikatos priežiūros, psichosocialinių ir kitų paslaugų teikimo nuteistajam (dalyvavimas pakaitinio gydymo programoje, anoniminių alkoholikų (narkomanų) pagalbos sau grupių veikloje ir pan.) – pagal įstaigos ar organizacijos, teikiančios tokias paslaugas, pateiktus tvarkaraščius (grafikus);
128. Dėl vienkartinio ar daugkartinio leidimo išvykti už atviro tipo bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų suteikimo nuteistasis į laisvės atėmimo vietų įstaigą paprastai turi kreiptis ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pageidaujamos išvykimo datos. Prireikus nuteistojo prašymas turi būti suderintas su kontaktiniu laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnu, pridedami prašymą pagrindžiantys dokumentai arba jų kopijos.
129. Nuteistieji, prašydami leisti ne darbo metu parvykti į namus ar pas artimuosius, kartu su Taisyklių 128 punkte nurodytu prašymu privalo pateikti Taisyklių 138 ir 139 punktuose nurodytus duomenis ir dokumentus.
130. Vienkartinis leidimas išvykti už atviro tipo bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų nuteistajam gali būti suteiktas iš karto kelioms išvykoms, jei tikslios jų datos ir laikas yra žinomi prašymo pateikimo metu (nuteistasis užsiregistravęs kelioms konsultacijoms pas sveikatos priežiūros specialistus ir pan.).
131. Įsitikinus, kad nuteistojo prašyme ir pridedamuose dokumentuose pateikta informacija yra teisinga ir nuteistajam gali būti leidžiama išvykti už atviro tipo bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas suteikia vienkartinį arba daugkartinį leidimą, išsprendžia išvykusio nuteistojo stebėjimo elektroninio stebėjimo priemonėmis klausimą ir pasirašytinai supažindina nuteistąjį su išvykimo ir parvykimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą laiku, maršrutu arba jam nustatytomis teritorijomis, kuriose išvykus iš bausmės atlikimo vietos nuteistajam leidžiama (draudžiama) lankytis, taip pat atsakomybe, kuri gresia už negrįžimą į bausmės atlikimo vietą nustatytu laiku ir elektroninio stebėjimo priemonių sugadinimą ar praradimą.
132. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno atsisakymas suteikti vienkartinį arba daugkartinį leidimą nuteistajam išvykti už atviro tipo bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų turi būti motyvuotas.
133. Leidimas nuteistajam išvykti už atviro tipo bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų panaikinamas:
133.4. pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių leidimas nuteistajam išvykti už atviro tipo bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų buvo išduotas (atšauktas renginys, kuriame turėjo dalyvauti nuteistasis, nuteistasis atleistas iš darbo, nutraukė mokymo sutartį, nebedalyvauja pakaitinio gydymo programoje ir pan.).
XVIII SKYRIUS
LEIDIMAS NUTEISTIESIEMS KASMETINIŲ ATOSTOGŲ METU PARVYKTI Į NAMUS AR APLANKYTI ARTIMUOSIUS
134. Atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantiems nuteistiesiems jų kasmetinių atostogų metu gali būti leidžiama ne ilgiau kaip iki 30 dienų parvykti į savo namus arba pas artimuosius.
135. Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose lengvajai grupei priskirtiems bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie savarankiškai dirba ne bausmės atlikimo vietoje, jų kasmetinių atostogų metu gali būti leidžiama ne ilgiau kaip iki 14 dienų parvykti į savo namus arba pas artimuosius.
136. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas Taisyklių 135 punkte nurodytam nuteistajam gali nustatyti ir trumpesnę, nei prašo pats nuteistasis, išvykos trukmę, tačiau jam negali būti suteikiama trumpesnė kaip 7 dienų išvyka (išskyrus atvejus, kai nuteistasis pats prašo trumpesnės išvykos).
137. Dėl leidimo kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ar aplankyti artimuosius nuteistasis į laisvės atėmimo vietų įstaigą paprastai turi kreiptis ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pageidaujamos išvykimo datos.
138. Taisyklių 137 punkte nurodytame prašyme nuteistasis turi nurodyti pageidaujamą išvykos į namus ar pas artimuosius datą, gyvenamosios vietos, į kurią vyksta, adresą, telefono, kuriuo išvykos metu galima susisiekti su nuteistuoju, numerį, gyvenamoje vietoje, į kurią vykstama, nuolat gyvenančių asmenų vardus, pavardes, šiuos asmenis ir nuteistąjį siejantį ryšį (nurodoma, kai vykstama pas artimuosius). Prie šio prašymo turi būti pridedama:
138.1. nuteistojo darbdavio išduotas dokumentas apie jam suteiktas kasmetines atostogas ir jų laiką;
138.2. dokumento, patvirtinančio nuteistojo nuosavybės teisę į gyvenamąją vietą ar joje deklaruotą nuteistojo gyvenamąją vietą (pateikiama, jei šių asmenų duomenys nėra tvarkomi Gyventojų registre), kopija (pateikiama, kai vykstama į savo namus);
138.3. Taisyklių 88 punkte nurodytų dokumentų, patvirtinančių nuteistojo ryšį su artimuoju, pas kurį ketinama vykti, kopijos (pateikiama, jei šių asmenų duomenys nėra tvarkomi Gyventojų registre);
139. Tais atvejais, kai nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už dėl smurto artimoje aplinkoje padarytą nusikalstamą veiką, vykdamas pas artimąjį (-uosius) giminaitį (-čius), prieš kurį (-iuos) ši nusikalstama veika buvo padaryta, turi pateikti nukentėjusiojo (-iųjų) notaro patvirtintą sutikimą priimti nuteistąjį.
140. Įsitikinus, kad nuteistojo prašyme ir pridedamuose dokumentuose pateikta informacija yra teisinga, įvertinus visas galinčias kilti rizikas ir nustačius, kad nuteistajam gali būti leidžiama kasmetinių atostogų metu parvykti į savo namus (aplankyti artimuosius), laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas nustato tokios išvykos trukmę (laisvės atėmimo bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje atliekančiam nuteistajam), išsprendžia išvykusio nuteistojo stebėjimo elektroninio stebėjimo priemonėmis klausimą ir pasirašytinai supažindina nuteistąjį su išvykimo ir parvykimo į bausmės atlikimo vietą laiku, maršrutu arba jam nustatytomis teritorijomis, kuriose išvykus iš bausmės atlikimo vietos nuteistajam leidžiama (draudžiama) lankytis, taip pat atsakomybe, kuri gresia už negrįžimą į bausmės atlikimo vietą nustatytu laiku ir elektroninio stebėjimo priemonių sugadinimą ar praradimą.
XIX SKYRIUS
SUIMTŲJŲ IR TERMINUOTĄ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ IŠVYKIMAS IŠ SUĖMIMO VYKDYMO AR BAUSMĖS ATLIKIMO VIETOS DĖL SVARBIŲ PRIEŽASČIŲ
142. Suimtasis ar terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis prašymą laisvės atėmimo vykdymo įstaigai leisti išvykti iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos dėl jo artimojo mirties ar sunkios ligos (patirtos traumos), kai gresia realus pavojus jo gyvybei, arba dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą jam arba jo artimajam (-iesiems), ir visus reikiamus dokumentus turi pateikti ne vėliau kaip likus 12 valandų iki pageidaujamos išvykimo datos. Prašyme suimtasis ar nuteistasis turi nurodyti, kas apmokės su jo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, jei bus priimtas sprendimas iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos išvykti tik su palyda. Kartu su prašymu suimtasis ar nuteistasis suimtasis turi pateikti:
142.1. medicininės pažymos, liudijančios suimtojo ar nuteistojo artimojo mirties faktą, arba artimojo mirties liudijimo (jei šių duomenų nėra Gyventojų registre) kopijas – kai kreipiamasi dėl leidimo išvykti į suimtojo ar nuteistojo artimojo laidotuves;
142.2. sveikatos priežiūros įstaigos išduotos pažymos, liudijančios sunkią ligą (patirtą traumą) ir gresiančio realaus pavojaus suimtojo ar nuteistojo artimojo gyvybei faktą, kopiją – kai kreipiamasi dėl leidimo aplankyti suimtojo ar nuteistojo artimąjį, kurio gyvybei dėl sunkios ligos (patirtos traumos) gresia realus pavojus;
142.3. kompetentingos institucijos išduoto dokumento, liudijančio apie suimtojo ar nuteistojo arba jo artimojo (-ųjų) nuosavybės teise priklausančiam, nuomojamam arba kitu teisėtu būdu jų naudojamam nekilnojamajam turtui dėl gaivalinės nelaimės padarytos didelės turtinės žalos faktą, taip pat kitų dokumentų, patvirtinančių, kad šis nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso (nuomojamas ar kitu teisėtu būdu naudojamas) suimtajam ar nuteistajam ar jo artimajam (-iesiems), kopijas – kai kreipiamasi dėl leidimo išvykti likviduoti (padėti likviduoti) gaivalinės nelaimės, padariusios didelės žalos suimtojo ar nuteistojo arba jo artimojo (-ųjų) nuosavybės teise priklausančiam, nuomojamam arba kitu teisėtu būdu jų naudojamam nekilnojamajam turtui, padarinius;
143. Taisyklių 142 punkte nurodytų dokumentų kopijas laisvės atėmimo vietų įstaigai gali pateikti ir kiti asmenys. Šių dokumentų kopijos gali būti neteikiamos, jeigu jos anksčiau jau buvo teiktos laisvės atėmimo vietų įstaigai arba jei šiuose dokumentuose esantys duomenys yra tvarkomi Lietuvos Respublikos valstybės registruose.
144. Laisvės atėmimo vykdymo įstaiga, gavusi Taisyklių 142 punkte nurodytą prašymą, pagal atitinkamuose Lietuvos Respublikos valstybės registruose, turimuose ir suimtojo ar nuteistojo arba kitų asmenų pateiktuose dokumentuose esančius duomenis nustato, ar suimtajam arba nuteistajam gali būti suteikiama trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos. Trūkstant reikiamų duomenų sprendimui priimti, suimtojo ar nuteistojo prašoma kuo greičiau pateikti trūkstamų dokumentų kopijas. Jei išvykos metu suimtąjį ar nuteistąjį reikia lydėti, pagal Taisyklių XXII skyriaus nuostatas apskaičiuojamos visos laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamos išlaidos ir parengiama sąskaita išankstiniam apmokėjimui, kuri įteikiama suimtajam ar nuteistajam arba jo nurodytam asmeniui, informuojant iki kada šios lėšos turi būti pervestos į laisvės atėmimo vietų įstaigos banko sąskaitą. Jei Taisyklių 142 punkte nurodytą prašymą teikia suimtasis, laisvės atėmimo vietų įstaiga nedelsdama kreipiasi į suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį ar jį atliekantį prokurorą arba teismą, kurio žinioje yra byla, dėl rašytinio sutikimo.
145. Nustačius, kad suimtojo, nuteistojo ar kitų asmenų pateiktuose dokumentuose pateikta informacija yra teisinga ir gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas dėl suimtojo išvykimo iš suėmimo vykdymo vietos, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas duoda leidimą suimtajam ar nuteistajam išvykti, nustato šios išvykos trukmę, išsprendžia suimtojo ar nuteistojo palydos ir kitų saugumo užtikrinimo priemonių naudojimo ar be palydos išvykusio nuteistojo stebėjimo elektroninio stebėjimo priemonėmis klausimus ir apie tai informuoja suimtąjį ar nuteistąjį.
146. Jeigu suimtasis ar nuteistasis nepateikė jo prašymą pagrindžiančių dokumentų arba jei pateiktuose dokumentuose ir Lietuvos Respublikos valstybės registruose esanti informacija nepagrindžia suimtojo ar nuteistojo teisės išvykti iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos arba jei negautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas dėl suimtojo išvykimo iš suėmimo vykdymo vietos, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas šiam suimtajam ar nuteistajam pateikia motyvuotą atsisakymą leisti išvykti iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos.
147. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką bei galimą riziką dėl nuteistojo negrįžimo į bausmės atlikimo vietą, Taisyklių 142 punkte nurodytos išvykos metu jam gali būti skiriama palyda ir taikomos kitos saugumo užtikrinimo priemonės arba išvykęs nuteistasis stebimas elektroninio stebėjimo priemonėmis. Atliekantiems laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietose ir Bausmių vykdymo kodekso 68 ir 69 straipsniuose nustatytus kriterijus atitinkantiems nuteistiesiems Taisyklių 142 punkte nurodytos išvykos metu palyda paprastai neskiriama. Be palydos iš bausmės atlikimo vietos išvykstantis nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su išvykimo ir parvykimo į bausmės atlikimo vietą laiku, maršrutu arba jam nustatytomis teritorijomis, kuriose išvykus iš bausmės atlikimo vietos leidžiama (draudžiama) lankytis, taip pat atsakomybe, kuri gresia už negrįžimą į bausmės atlikimo vietą nustatytu laiku ir elektroninio stebėjimo priemonių sugadinimą ar praradimą.
148. Jei iki 142 punkte nurodytos išvykos pradžios laisvės atėmimo vietų įstaiga nėra gavusi apmokėjimo už su suimtojo ar nuteistojo pervežimu ir jo palyda susijusias išlaidas, toks pervežimas nevykdomas.
XX SKYRIUS
SUIMTŲJŲ IR NUTEISTŲJŲ SANTUOKOS SUDARYMAS
150. Apie suimtojo prašymą suteikti jam galimybę sudaryti santuoką laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo nedelsdama raštu pranešti šio suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam ar jį atliekančiam prokurorui arba teismui, kurio žinioje yra byla.
151. Suimtajam ar nuteistajam sudarant santuoką kaip svečiai gali dalyvauti ne daugiau kaip 4 asmenys. Suimtajam sudarant santuoką svečiams leidžiama dalyvauti, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas apriboti suimtojo teisę pasimatyti.
152. Jeigu santuoką sudaro suimtasis su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu, santuoka sudaroma suėmimo vykdymo vietoje, kurioje yra suimtasis. Jeigu santuoką sudarantys nuteistieji laikomi skirtingose bausmės atlikimo vietose, santuokos sudarymo vietą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas.
153. Jei Taisyklų 152 punkte nurodytais atvejais reikia nuteistąjį pervežti į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą, kurioje bus sudaroma santuoka, pagal Taisyklių XXII skyriaus nuostatas apskaičiuojamos visos laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamos išlaidos ir parengiama sąskaita išankstiniam apmokėjimui, kuri įteikiama abiem santuoką ketinantiems sudaryti asmenims. Apmokėti šią sąskaitą, reikiamas lėšas nurašant iš laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamos suimtojo ar nuteistojo (-ųjų) asmeninės sąskaitos, gali vienas iš santuoką sudarančių asmenų ar abu santuoką sudarantys asmenys (dalimis), taip pat bet kuris kitas jų nurodytas asmuo, pervesdamas reikiamas lėšas į laisvės atėmimo vietų įstaigos nurodytą banko sąskaitą. Jei likus 1 darbo dienai iki planuojamos santuokos sudarymo dienos laisvės atėmimo vietų įstaiga nėra gavusi apmokėjimo už būsimą nuteistojo pervežimą į santuokos sudarymo vietą, toks pervežimas nevykdomas.
XXI SKYRIUS
SUIMTŲJŲ IR NUTEISTŲJŲ RELIGINĖS APEIGOS
154. Laisvės atėmimo vietų įstaiga užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
155. Laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas Lietuvos Respublikoje pripažintų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams lankytis suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietose. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje vietos religinėms apeigoms atlikti įrengiamos pagal dvasininkų rekomendacijas.
XXII SKYRIUS
LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ ĮSTAIGOS IŠLAIDŲ, PATIRIAMŲ DĖL SUIMTŲJŲ AR NUTEISTŲJŲ PERVEŽIMO IR (AR) JŲ PALYDOS, APSKAIČIAVIMAS
157. Taisyklių 94, 144 ir 153 punktuose nurodytais atvejais su suimtojo ar nuteistojo pervežimu ir (ar) palyda susijusių išlaidų dydis apskaičiuojamas nustatant transporto priemonės vienos valandos kainą. Nustatant tam tikro tipo transporto priemonės vienos valandos kainą, atsižvelgiama į šiuos rodiklius:
157.1 transporto priemonės buhalterinė vertė – transporto priemonės savikaina, nurodyta apskaitos dokumentuose;
157.2. ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Nusidėvėjimo norma kiekvienam nudėvėjimo turto objektui taikant tiesinį metodą nustatoma pagal formulę:
N = (1 / n) × 100 %, kurioje:
N – nusidėvėjimo norma procentais nuo nudėvėto turto pradinės (pakeitimo) savikainos;
n – nusidėvinčio turto naudingo tarnavimo laikas, išreikštas mėnesiais;
157.3. kuro sąnaudos, kurios nustatomos pagal formulę:
K = DK × KN × A, kurioje:
K – kuro sąnaudos;
DK – 1 litro kaina;
KN – nustatyta kuro norma 1 km;
A – iš viso nuvažiuotas atstumas, km;
157.4. kitos išlaidos – tepalams ir valymo medžiagoms, techninės apžiūros kaina, aptarnavimas ir priežiūra, padangų remonto, keitimo išlaidos;
158. Sąnaudos kurui ir Taisyklių 157.4 papunktyje nurodytoms kitoms išlaidoms nustatomi pagal laisvės atėmimo vietų įstaigoje patvirtintas degalų ir tepalų sąnaudų normas. Nustatant minėtas išlaidas atsižvelgiama į žiemos laikotarpiu padidėjusį degalų vartojimą (taikant koeficientus).
159. Kaštus vairuotojo, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų atlyginimams sudaro:
160. Su suimtojo ar nuteistojo pervežimu, kelione ir palyda susijusių išlaidų 1 km kaina apskaičiuojama pagal formulę:
KIS = K + NS + DUV + DUA + KI, kurioje:
K – kuro sąnaudos – paskutinio kuro įsigijimo suma / kiekis × nustatyta kuro sąnaudų norma 1 km × viso nuvažiuota km;
KI – kitos išlaidos – tepalams ir valymo medžiagoms, techninės apžiūros kaina, aptarnavimas ir priežiūra, padangų remonto, keitimo išlaidos piniginiai vienetai / km × viso nuvažiuota km;
NS – nusidėvėjimo sąnaudos, mėnesio piniginiai vienetai / mėnesio valandos × faktinis kelionės laikas (valandomis);
DUV – kaštai vairuotojų atlyginimams – darbo užmokestis, priedai, priemokos piniginiai vienetai / nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį × faktinis kelionės laikas (valandomis);
DUA – kaštai laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų atlyginimams – darbo užmokestis, priedai, priemokos piniginiai vienetai / nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį × lydinčių laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų skaičius × faktinis kelionės laikas (valandomis).
XXIII SKYRIUS
NUTEISTAJAM TAIKOMŲ BAUSMĖS ATLIKIMO SĄLYGŲ KEITIMAS
161. Bausmės atlikimo sąlygų nuteistajam keitimą inicijuoja kontaktinis laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas.
162. Suėjus Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnyje nustatytam terminui, nuo kada nuteistojo teisinė padėtis gali būti švelninama ir jei nuteistasis atitinka kitas jam taikomas Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnyje nustatytas sąlygas, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno sprendimu nuteistasis perkeliamas (pakartotinai perkeliamas ar grąžinamas) į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę, arba perkeliamas (pakartotinai perkeliamas ar grąžinamas) į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Šis sprendimas priimamas atsižvelgiant į kontaktinio laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūno motyvuotą siūlymą. Nuteistasis informuojamas apie jo atžvilgiu pateiktą motyvuotą siūlymą ir priimtą sprendimą. Dėl informacijos, kuria nedisponuoja kontaktinis laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas ir kurios reikia vertinant nuteistojo atitiktį Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, pateikimo šis pareigūnas gali kreiptis į kitus šia informacija disponuojančius laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinius arba šių padalinių darbuotojus.
163. Nuteistasis, manydamas, kad kontaktinis laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nepagrįstai neteikia Taisyklių 162 punkte nurodyto siūlymo, turi teisę pats kreiptis į laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotą pareigūną dėl jam taikomų bausmės atlikimo sąlygų švelninimo.
164. Gavęs Taisyklių 162 punkte nurodytą siūlymą arba Taisyklių 163 punkte nurodytą nuteistojo kreipimąsi, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas patikrina, ar nuteistajam gali būti švelninamos bausmės atlikimo sąlygos, taip pat ar po kontaktinio laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūno siūlymo arba nuteistojo kreipimosi pateikimo dienos neatsirado naujų aplinkybių, dėl kurių nuteistasis nebeatitinka visų jam taikomų Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnyje nustatytų sąlygų. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno sprendimas dėl nuteistajam taikomų bausmės atlikimo sąlygų švelninimo įsigalioja tą dieną, kai sukanka Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnyje nustatytas terminas, nuo kada nuteistojo teisinė padėtis gali būti švelninama, o jei Taisyklių 163 punkte nurodytas nuteistojo kreipimasis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui pateiktas praėjus šiam terminui – per 5 darbo dienas nuo nuteistojo kreipimosi pateikimo dienos.
165. Jeigu laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas nustato, kad nuteistasis neatitinka jam taikomų Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnyje nustatytų sąlygų, kuriomis galėtų būti švelninamos jam taikomos bausmės atlikimo sąlygos, nuteistajam raštu nurodomos sąlygos, kurių jis neatitinka.
166. Ne vėliau kaip per 5 dienas nuo Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 3 ir 7 dalyse nurodytų aplinkybių atsiradimo kontaktinis laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas teikia motyvuotą siūlymą laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui priimti sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo (grąžinimo) į uždaro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę ar sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę. Informaciją apie Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 3 ir 7 dalyse nurodytų aplinkybių atsiradimą, jei ja nedisponuoja kontaktinis laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas, jam pateikia kiti šia informacija disponuojantys laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padaliniai arba šių padalinių darbuotojai.
167. Gavęs Taisyklių 166 punkte nurodytą siūlymą ir patikrinęs šiame siūlyme pateiktą informaciją, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tokio siūlymo pateikimo dienos priima sprendimą dėl bausmės atlikimo sąlygų griežtinimo. Šis sprendimas gali būti priimtas ir nesant Taisyklių 166 punkte nurodyto siūlymo, jei laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas pats gauna informacijos apie Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 3 ir 7 dalyse nurodytų aplinkybių atsiradimą. Nuteistajam įteikiama šiame punkte nurodyto sprendimo kopija.
XXIV SKYRIUS
NUTEISTŲJŲ KOLEKTYVO TARYBŲ SUDARYMAS
169. Paprastai bausmės atlikimo vietoje steigiama viena nuteistųjų kolektyvo taryba (toliau – Taryba). Atsižvelgiant į bausmės atlikimo vietoje bausmę atliekančių nuteistųjų grupes ir jų pageidavimą, bausmės atlikimo vietoje gali veikti ir kelios Tarybos.
171. Nuteistieji, išsirinkę kandidatus į Tarnybos narius, Tarybos pirmininką ir pavaduotoją, jų vardus ir pavardes pateikia laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui arba jo įgaliotam pareigūnui, kuris savo įsakymu patvirtina Tarybos sudėtį.
173. Tarybos siūlymu laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas pakeičia Tarybos narį kitu, jeigu Tarybos narys:
XXV SKYRIUS
SUIMTŲJŲ IR LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ, NETURINČIŲ TEISĖS IŠVYKTI IŠ BAUSMĖS ATLIKIMO VIETOS, MOKYMASIS AR STUDIJOS NUOTOLINIU BŪDU
175. Suimtiesiems ir teisės išvykti iš bausmės atlikimo vietos neturintiems nuteistiesiems, kurie pageidauja nuotoliniu būdu mokytis profesinio mokymo įstaigoje ar studijuoti aukštojoje mokykloje, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas susipažinti su galimomis mokymosi ar studijų programomis ir prireikus padeda jiems pateikti reikiamus dokumentus, kad suimtieji ar nuteistieji pradėtų (tęstų) mokymąsi (studijas).
XXVI SKYRIUS
INDIVIDUALAUS RESOCIALIZACIJOS PLANO RENGIMAS IR PERŽIŪRĖJIMAS
177. Individualaus resocializacijos plano (toliau – Planas) rengimo veiksmai:
177.3. resocializacijos priemonių, padėsiančių nuteistajam laikytis laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos ir valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, taip pat gyvenimo kokybę gerinančių ir sveiką jaunuolio raidą užtikrinančių priemonių parinkimas;
178. Planas Nr. 1 pildomas, kai resocializacija planuojama nepilnamečiui arba asmeniui iki 24 metų, kuris bausmę pradėjo atlikti būdamas nepilnametis, o Planas Nr. 2 pildomas, kai resocializacija planuojama kitiems nuteistiesiems.
179. Informacija apie nuteistąjį renkama per pokalbį su nuteistuoju, taip pat iš nuteistojo asmens bylos, prireikus ir iš kitų šaltinių. Kai informacija renkama per pokalbį su informacijos šaltiniu, ji turi būti fiksuojama pažymoje.
180. Nuteistojo statiniai ir kintamieji rizikos ir apsauginiai veiksniai nustatomi vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis.
182. Plano II skyriaus 1 lentelėje:
182.1. antroje skiltyje nurodoma informacija apie nuteistojo buvusias ir galimas elgesio rizikas atliekant bausmę (pabėgimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos; smurtinį elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje (prieš laisvės atėmimo vietų įstaigos personalą, nuteistuosius, kitus asmenis); seksualinį smurtą laisvės atėmimo vietų įstaigoje (prieš laisvės atėmimo vietų įstaigos personalą, nuteistuosius, kitus asmenis); teisės pažeidimus laisvės atėmimo vietų įstaigoje; radikalizaciją; savižudybę, savęs žalojimą);
182.2. trečioje skiltyje nurodoma informacija, kurios pagrindu nustatytos buvusios ir galimos elgesio rizikos;
182.3. ketvirtoje skiltyje nurodomi nustatytos buvusios ir galimos elgesio rizikos valdymo veiksmai;
182.4. penktoje skiltyje nurodomi darbuotojai, koordinuojantys 182.3 papunktyje nurodytų veiksmų įgyvendinimą;
182.5. šeštoje ir septintoje skiltyse darbuotojai, koordinuojantys 182.3 papunktyje nurodytų veiksmų įgyvendinimą, atitinkamai nurodo informaciją, kokios veiklos ir kada buvo įvykdytos įgyvendinant 182.3 papunktyje nurodytus veiksmus;
182.6. aštuntoje skiltyje darbuotojai, koordinuojantys Taisyklių 182.3 papunktyje nurodytų veiksmų įgyvendinimą, nurodo pasiektus rezultatus (aštuntos skilties poskiltyje „Aprašymas“) ir konstatuoja dėl Taisyklių 182.3 papunktyje nurodyto veiksmo efektyvumo: baigta, turi būti tęsiama, turi būti keičiama kitu veiksmu (aštuntos skilties poskiltyje „Išvada“).
183. Plano II skyriaus 2 lentelėje:
183.1. antroje skiltyje nurodoma informacija apie veiksnius, galinčius palengvinti nuteistojo adaptacijos laisvės atėmimo vietų įstaigoje procesą;
183.2. trečioje skiltyje nurodoma informacija, kurios pagrindu nustatyti veiksniai, galintys palengvinti nuteistojo adaptacijos laisvės atėmimo vietų įstaigoje procesą;
183.3. ketvirtoje skiltyje nurodomi veiksmai, kurie padėtų nuteistojo adaptacijai laisvės atėmimo vietų įstaigoje;
183.4. penktoje skiltyje nurodomi darbuotojai, koordinuojantys Taisyklių 183.3 papunktyje nurodytų veiksmų įgyvendinimą;
183.5. šeštoje ir septintoje skiltyse darbuotojai, koordinuojantys Taisyklių 183.3 papunktyje nurodytų veiksmų įgyvendinimą, atitinkamai nurodo informaciją, kokios veiklos ir kada buvo įvykdytos įgyvendinant Taisyklių183.3 papunktyje nurodytus veiksmus;
183.6. aštuntoje skiltyje darbuotojai, koordinuojantys Taisyklių 183.3 papunktyje nurodytų veiksmų įgyvendinimą, nurodo pasiektus rezultatus (aštuntos skilties poskiltyje „Aprašymas“) ir konstatuoja dėl Taisyklių 183.3 papunktyje nurodyto veiksmo tęstinumo: baigta, turi būti tęsiama, turi būti keičiama kitu veiksmu (aštuntos skilties poskiltyje „Išvada“).
184. Plano II skyriaus 3 lentelėje nurodoma:
184.1. antroje skiltyje nurodoma informacija apie reikšmingus nuteistojo asmenybės, kognityvinius, kriminalinių nuostatų, tarpasmeninių santykių, nepilnamečių vaikų ir jų gyvenamos vietos, sveikatos, priklausomybių nuo psichiką veikiančių medžiagų, materialinės padėties ir kitus ypatumus;
184.2. trečioje skiltyje nurodoma informacija, kurios pagrindu nustatytos taisyklių 184.1 papunktyje nurodytos aplinkybės;
184.3. ketvirtoje skiltyje nurodomi veiksmai, kurie padėtų nuteistojo adaptacijai laisvės atėmimo vietų įstaigoje, atsižvelgiant į Taisyklių 184.1 papunktyje nurodytą informaciją;
184.4. penktoje skiltyje nurodomi darbuotojai, koordinuojantys Taisyklių 184.3 papunktyje nurodytų veiksmų įgyvendinimą;
184.5. šeštoje ir septintoje skiltyse darbuotojai, koordinuojantys Taisyklių 184.3 papunktyje nurodytų veiksmų įgyvendinimą, atitinkamai nurodo informaciją, kokios veiklos ir kada buvo įvykdytos įgyvendinant Taisyklių 184.3 papunktyje nurodytus veiksmus;
184.6. aštuntoje skiltyje darbuotojai, koordinuojantys Taisyklių 184.3 papunktyje nurodytų veiksmų įgyvendinimą, nurodo pasiektus rezultatus (aštuntos skilties poskiltyje „Aprašymas“) ir konstatuoja dėl Taisyklių 184.3 papunktyje nurodyto veiksmo tęstinumo: baigta, turi būti tęsiama, turi būti keičiama kitu veiksmu (aštuntos skilties poskiltyje „Išvada“).
185. Plano III skyriaus 1 punkte:
185.1. kai rengiamas Planas Nr. 1, nurodoma atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo data ir nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos lygis;
186. Plano III skyriaus 2 punkte nurodoma informacija apie kitas, Plano III skyriaus 1 punkte nenurodytas, taikytas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ar kitas metodikas ir vertinimo atlikimo data pagal taikytą atitinkamą metodiką.
187. Plano III skyriaus 3 punkte:
187.1. kai rengiamas Planas Nr. 1, nurodoma informacija apie nuteistajam nustatytų neigiamų pasekmių pobūdį (smurtas, nesmurtiniai nusikaltimai, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, savavališkas nedalyvavimas, savižudybė, savižalojimas, viktimizacija, nesirūpinimas sveikata ar kt.) ir rizikos lygį (vidutinė arba didelė rizika);
188. Plano III skyriaus 4 punkte pažymimas nuteistojo resocializacijos intensyvumas, kuris nustatomas atsižvelgiant į jam nustatytą nusikalstamo elgesio rizikos lygį ir bausmės trukmę.
189. Plano III skyriaus 5 punkte:
189.1. kai rengiamas Planas Nr. 1, nurodomi kritiniai sunkumai, didinantys neigiamų pasekmių riziką, ir kartu šios lentelės trečioje skiltyje pateikiamas jų išsamus pagrindimas;
190. Plano III skyriaus 6 punkte:
190.1. kai rengiamas Planas Nr. 1, nurodomos raktinės stiprybės, mažinančios neigiamų pasekmių riziką, ir kartu šios lentelės trečioje skiltyje pateikiamas jų išsamus pagrindimas;
191. Plano III skyriaus 7 punkte:
191.1. kai rengiamas Planas Nr. 1, nurodomi veiksniai, kurie nėra susiję su neigiamų pasekmių rizika, tačiau yra reikšmingi sveikai nuteistojo raidai, ir kartu šios lentelės trečioje skiltyje pateikiamas jų išsamus pagrindimas;
192. Plano IV skyriuje:
193. Plano IV skyriuje taip pat pažymimas nuteistojo resocializacijos intensyvumas, kuris nustatomas atsižvelgiant į jam nustatytą nusikalstamo elgesio rizikos lygį ir bausmės trukmę.
194. Į Plano IV skyriaus 1–3 punktų antrą skiltį įrašoma informacija iš Plano III skyriaus 5–7 punktų. Kai rengiamas Planas Nr. 1, šio plano IV dalies 31 punkto antroje skiltyje įrašytoje informacijoje paryškinama (pažymima) ta neigiama pasekmė, kurios rizikos valdymui artimiausių 3 mėnesių laikotarpiu bus skiriamas didžiausias dėmesys.
195. Plano IV skyriaus 1–3 punktų trečioje skiltyje nustatomas tikslas (siekis) pakeisti riziką didinančio ir (ar) mažinančio veiksnio raišką. Tikslas turi būti specifiškas, išmatuojamas, pasiekiamas, realistinis, apibrėžtas laike.
196. Plano IV skyriaus 1–3 punktų ketvirtoje ir penktoje skiltyse atitinkamai nurodoma, ką reikia atlikti ir kokias priemones taikyti siekiant tikslo. Veikla turi būti pasiekiama ir įgyvendinama bei turėti poveikį nuteistajam.
197. Plano IV skyriaus 1–3 punktų šeštoje skiltyje nurodomi vertinimo kriterijai ir (ar) įrodymai, kurie leistų spręsti, ar tikslas bus pasiektas.
198. Plano IV skyriaus 1–3 punktų septintoje skiltyje nurodomos darbuotojo, koordinuojančio priemones, pareigos, vardas ir pavardė.
199. Kai rengiamas Planas Nr. 1, šio plano IV skyriaus 1–3 punktų aštuntos skilties poskiltyse „Pradžia“, „Pabaiga“ nurodoma planuojama priemonės vykdymo pradžios ir pabaigos data. Kai rengiamas Planas Nr. 2, šio plano IV skyriaus 1–3 punktų aštuntoje – dešimtoje skiltyse „Priemonės vykdymo pradžia“, „Priemonės vykdymo pabaiga“ ir „Priemonės vykdymo peržiūros data“ nurodoma planuojama priemonės vykdymo pradžios, pabaigos ir priemonės vykdymo peržiūros data.
200. Plano V skyriaus lentelės antroje skiltyje įrašoma informacija iš Plano IV skyriaus 1 punkto penktos skilties.
201. Plano V skyriaus lentelės trečioje skiltyje nurodomos darbuotojo, koordinuojančio priemones, pareigos, vardas ir pavardė.
202. Plano V skyriaus ketvirtos skilties poskiltyje „Peržiūros data“ įrašoma priemonės vykdymo peržiūros data.
203. Plano V skyriaus ketvirtos skilties poskiltyje „Veikla“ aprašomos veiklos, kuriomis numatyta priemonė buvo įgyvendinama.
204. Plano V skyriaus penktoje skiltyje išsamiai aprašomas įgyvendinamos priemonės vykdymo rezultatas, įvertinamas priemonės tęstinumo tikslingumas arba priemonės baigtumas.
205. Plano V skyriaus šeštoje skiltyje nurodoma, ar buvo pasiekti IV dalies 1–3 punktų trečioje skiltyje numatyti tikslai.
XXVII SKYRIUS
DINAMINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMAS SUĖMIMO VYKDYMO IR BAUSMĖS ATLIKIMO VIETOSE
208. Dinaminis saugumas grindžiamas šiais elementais:
208.1. tiesiogiai dirbantys su suimtaisiais ir nuteistaisiais darbuotojai žino suimtuosius ir nuteistuosius, jų asmenines savybes ir siekia suprasti jų asmeninę situaciją;
208.2. darbuotojai užmezga ir palaiko teigiamus santykius su suimtaisiais ir nuteistaisiais, profesionaliai ir etiškai su jais komunikuoja ir jiems padeda;
208.3. darbuotojai renka laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumui reikšmingą informaciją ir keičiasi ja tarpusavyje;
208.5. komunikacija tarp visų darbuotojų grindžiama teigiamais jų tarpusavio santykiais ir informacijos mainais;
208.6. darbuotojai, bendraudami su suimtaisiais ir nuteistaisiais, vertina jų keliamą riziką sau, darbuotojams, kitiems asmenims ir aplinkai;
209. Dinaminį saugumą organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius ir jo įgalioti darbuotojai, kurie:
209.1. nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumui reikšmingos informacijos rinkimo, fiksavimo ir apsikeitimo algoritmą;
209.2. ne rečiau kaip 2 kartus per metus organizuoja intervizijas dinaminio saugumo užtikrinimo klausimais;
210. Dinaminis saugumas įgyvendinamas visų darbuotojų, kurie pagal savo darbo pobūdį tiesiogiai bendrauja su suimtuoju ar nuteistuoju, komandinio darbo principu.
211. Kiekvienam suimtajam ir nuteistajam yra priskiriamas kontaktinis laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas, kuris:
211.2. su prižiūrimu suimtuoju ar nuteistuoju kuria profesionalų, pozityvų santykį, bendrauja kasdienėse situacijose, padeda jam adaptuotis laisvės atėmimo vietų įstaigoje, supažindina su laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarka, atsako į klausimus, priima prašymus, nukreipia reikiamiems darbuotojams, skatina ir palaiko prižiūrimo asmens pažangą, motyvuoja laikytis tvarkos;
211.3. tiesiogiai bendrauja su jam priskirtais suimtaisiais ar nuteistaisiais, kartu su jais dalyvauja įvairiose veiklose, veda pokalbius tiek individualiai, tiek grupėje, išklauso juos, išsiaiškina jų asmeninius poreikius, teikia jiems pagalbą realizuojant savo teises, fiksuoja dinaminiam saugumui ir resocializacijai svarbias aplinkybes;
212. Kontaktiniai laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnai dirba komandoje (po kelis) ir pavadavimo atveju pasidalina svarbia informacija apie priskirtus suimtuosius ir nuteistuosius.
213. Tiesiogiai nedirbantys arba minimaliai bendraujantys su suimtaisiais ar nuteistaisiais darbuotojai vadovaujasi bendradarbiavimo, metodinės pagalbos ir operatyvumo principais, siekdami padėti kontaktiniams laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnams, kad jie priskirtiems suimtiesiems ar nuteistiesiems galėtų paaiškinti, išsamiai atsakyti į visus klausimus ir padėti spręsti kilusias problemas.
214. Kontaktiniams laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnams reguliariai organizuojamos intervizijos, siekiant padėti reflektuoti apie darbe vykusias situacijas su priskirtais suimtaisiais ar nuteistaisiais.
215. Darbuotojams, bendraujantiems su suimtaisiais ar nuteistaisiais, organizuojami bendri atvejų aptarimai, siekiant padėti suprasti ir tobulinti veiksmingas darbo strategijas ir taktiką.
XXVIII SKYRIUS
LYGTINIO PALEIDIMO KOMISIJOS SUDARYMAS IR JOS DARBO ORGANIZAVIMAS
217. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į bausmę atliekančių nuteistųjų, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, skaičių, sudaro lygtinio paleidimo komisiją°(-as).
218. Dėl atstovų delegavimo į lygtinio paleidimo komisijos narius laisvės atėmimo vietų įstaiga kreipiasi su prašymu į socialinius partnerius (vietos savivaldybės vykdomąsias institucijas, Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, asociacijas, religines bendruomenes ar bendrijas, švietimo įstaigas, probacijos tarnybą, savanorius ir kitus), dalyvaujančius vykdant nuteistųjų resocializaciją. Kvietimas teikti siūlymus (prašymus) į lygtinio paleidimo komisijos narius taip pat skelbiamas laisvės atėmimo vietų įstaigos interneto svetainėje.
219. Juridiniai ir fiziniai asmenys, teikdami siūlymus (prašymus) dėl kandidatų į lygtinio paleidimo komisijos narius, kartu pateikia kandidato gyvenimo aprašymą ir rašytinį sutikimą dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos kriterijams tikrinimo. Nepateikę gyvenimo aprašymo ir tokio sutikimo, kandidatai į lygtinio paleidimo komisijos narius neskiriami.
220. Pagal gautus siūlymus (prašymus) dėl kandidato į lygtinio paleidimo komisijos narius ir įvertinus pateiktų kandidatų atitiktį Bausmių vykdymo kodekso 84 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius įsakymu skiria lygtinio paleidimo komisijos narius, lygtinio paleidimo komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Atstovai apie paskyrimą į lygtinio paleidimo komisijos narius informuojami raštu.
221. Jeigu pasiūlymų (prašymų) dėl kandidatų į komisijos narius yra daugiau, nei gali būti paskirta lygtinio paleidimo komisijos narių, pirmenybė būti šios komisijos nariu suteikiama kandidatui atsižvelgiant į jo išsilavinimą ir darbo patirtį su nuteistaisiais ar teikiant socialines paslaugas.
222. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius įsakymu pakeičia lygtinio paleidimo komisijos narį, kai šis narys:
223. Lygtinio paleidimo komisijos sekretoriumi laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus sprendimu skiriamas darbuotojas, kuris nėra lygtinio paleidimo komisijos narys.
224. Lygtinio paleidimo komisijos posėdžiai gali būti vykdomi laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje, nuotoliniu ar mišriu būdu, kai dalis šios komisijos narių yra laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, o kita dalis posėdyje dalyvauja nuotoliniu būdu.
225. Lygtinio paleidimo komisijos posėdžius organizuoja ir jiems vadovauja komisijos pirmininkas. Kai lygtinio paleidimo komisijos pirmininkas negali dalyvauti komisijos veikloje, komisijai pirmininkauja komisijos pirmininko pavaduotojas.
226. Lygtinio paleidimo komisijos posėdžiai organizuojami atsižvelgiant į gautų socialinių tyrimų išvadų, teismo nutarčių atsisakyti patvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos skaičių, taip pat Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytus terminus lygtinio paleidimo komisijos sprendimams priimti.
227. Kai lygtinio paleidimo komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, ši komisija gali posėdžiauti, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas.
228. Lygtinio paleidimo komisijos narys, prieš pradedant svarstyti nuteistųjų lygtinio paleidimo klausimą, privalo nusišalinti nuo veiksmų ir sprendimų, jei jie gali sukelti interesų konfliktą.
229. Komisijos nariai, negalintys dalyvauti lygtinio paleidimo komisijos posėdyje, savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio. Raštu pateikta nuomonė turi būti paskelbta posėdyje.
230. Pirmojo posėdžio datą ir darbotvarkę tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, kitų lygtinio paleidimo komisijos posėdžių – šios komisijos pirmininkas.
231. Pirmojo posėdžio darbotvarkėje numatomas lygtinio paleidimo komisijos narių ir sekretoriaus supažindinimas su lygtinio paleidimo komisijos darbo organizavimo tvarka ir konfidencialumo pasižadėjimo pasirašymas. Konfidencialumo pasižadėjimo formą tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
232. Patvirtinta lygtinio paleidimo komisijos posėdžio darbotvarkė pateikiama paštu, elektroniniu paštu, per laisvės atėmimo vietų įstaigos naudojamą dokumentų valdymo sistemą, arba įteikiama asmeniškai komisijos nariams ir laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padaliniui, pateikusiam socialinio tyrimo išvadą. Kartu su darbotvarke komisijos nariams pateikiamos nuasmenintos nuteistųjų socialinio tyrimo išvados.
233. Laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinys, gavęs lygtinio paleidimo komisijos posėdžio darbotvarkę, užtikrina, kad nuteistojo asmens byla būtų pateikta komisijai posėdžio metu ir apie komisijos posėdžio datą ir laiką būtų pranešta nuteistajam.
234. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo svarstymas arba pakartotinis svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinio paleidimo komisijos posėdyje apima:
234.1. nuteistojo socialinio tyrimo išvados, jam taikytų resocializacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos ir jos pokyčių, taip pat lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų įgyvendinimo, kai pakartotinai svarstoma dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarstymą ir įvertinimą;
234.2. sprendimo taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmimą;
234.3. sprendimo dėl rekomendacijų laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo resocializacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, šių rekomendacijų įgyvendinimo termino ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datos nustatymo, kai priimamas sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, priėmimą.
235. Svarstant ir vertinant Taisyklių 234.1 papunktyje nurodytą informaciją, lygtinio paleidimo komisija į posėdį gali kviesti nuteistąjį, dėl kurio buvo pateikta socialinio tyrimo išvada, kitus darbuotojus, dalyvavusius nuteistojo resocializacijos procese, kuriems komisijos nariai gali pateikti klausimus, siekdami tinkamai įvertinti Taisyklių 234.1 papunktyje nurodytą informaciją ir priimti Taisyklių 234.2 ar 234.3 papunkčiuose nurodytus sprendimus.
236. Lygtinio paleidimo komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Lygtinio paleidimo komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos posėdžio pirmininko balsas. Lygtinio paleidimo komisijos posėdžio protokole nurodomi balsavimo rezultatai, protokolą pasirašo kiekvienas komisijos narys. Protokolas gali būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.
237. Jeigu dėl lygtinio paleidimo komisijos sprendimo komisijos narys pareiškia atskirąją motyvuotą nuomonę, ji įrašoma posėdžio protokole.
238. Lygtinio paleidimo komisijai priėmus Taisyklių 234.2 papunktyje nurodytą sprendimą, surašomas motyvuotas komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo arba netaikymo nuteistajam, kuriame turi būti nurodyta:
238.2. komisijos posėdžio, kurio metu buvo priimtas Taisyklių 234.2 papunktyje nurodytas sprendimas, data ir vieta;
238.4. nuosprendžio (nutarties), pagal kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, priėmimo data, teismas, priėmęs nuosprendį (nutartį), Baudžiamojo kodekso straipsniai ir jų dalys, pagal kuriuos nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė, laisvės atėmimo bausmės terminas, bausmės pradžia ir pabaiga, faktiškai atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas, teisinis pagrindas, leidžiantis nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos;
238.5. sprendimas taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos;
238.7 rekomendacijos laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo resocializacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, šių rekomendacijų įgyvendinimo terminas ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos data, kai priimamas sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos;
239. Taisyklių 238 punkte nurodytą komisijos nutarimą pasirašo lygtinio paleidimo komisijos posėdžio pirmininkas ir sekretorius.
240. Lygtinio paleidimo komisijos sekretorius rengia medžiagą komisijos posėdžiams, daro posėdžio garso įrašą, protokoluoja komisijos posėdį, tvarko komisijos dokumentus, rengia komisijos nutarimų projektus, teikia informaciją komisijos nariams ir laisvės atėmimo vietų įstaigai apie posėdžius ir jų darbotvarkes.
XXIX SKYRIUS
ĮĖJIMAS Į SUĖMIMO VYKDYMO IR BAUSMĖS ATLIKIMO VIETAS IR
IŠĖJIMAS IŠ JŲ
242. Asmenims, išskyrus asmenis, kuriems pagal darbo pobūdį būtina patekti į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą ar kurie atvyksta į pasimatymus su suimtaisiais ar nuteistaisiais, lankytis suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje gali leisti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas.
243. Asmenys į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą gali įeiti ir išeiti iš jos tik turėdami nuolatinį arba vienkartinį leidimą, bausmių vykdymo sistemos pareigūnai – tarnybinį pažymėjimą, o bausmės atlikimo vietoje atliekantys bausmę nuteistieji – turėdami leidimą įeiti į bausmės atlikimo vietą arba išeiti iš jos. Šių leidimų formą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
244. Nuolatiniai leidimai išduodami darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Šie leidimai taip pat išduodami asmenims, vykdantiems veiklą, dėl kurios pobūdžio jie turi nuolat lankytis suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje.
245. Sprendimą dėl nuolatinio leidimo išdavimo priima laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas.
246. Vienkartiniai leidimai išduodami asmenims, kuriems pagal darbo pobūdį būtina patekti į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą, taip pat asmeniui, atvykusiam į pasimatymą su suimtuoju ar nuteistuoju.
247. Sprendimą dėl vienkartinio leidimo išdavimo priima laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas.
248. Suimtajam ar nuteistajam leidimas įeiti į suėmimo vykdymo arba atitinkamai bausmės atlikimo vietą ar išeiti iš jos išduodamas, kai Suėmimo vykdymo įstatymo ar Bausmių vykdymo kodekso ir Taisyklių nustatyta tvarka jam leidžiama laikinai išvykti iš suėmimo vykdymo arba atitinkamai bausmės atlikimo vietos.
250. Įeinantys į suėmimo vykdymo arba bausmės atlikimo vietą asmenys pateikia leidimus, o asmenys, turintys vienkartinius leidimus, kartu pateikia ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą). Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, įeidami į suėmimo vykdymo arba bausmės atlikimo vietą, pateikia tarnybinį pažymėjimą. Nepateikus vieno iš šiame punkte nustatytų dokumentų, asmenys į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą neįleidžiami.
251. Nuolatinis leidimas ir (ar) tarnybinis pažymėjimas asmeniui (bausmių vykdymo sistemos pareigūnui) grąžinamas, kai jis išeina iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos. Asmeniui, pateikusiam vienkartinį leidimą, grąžinamas tik asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
252. Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Respublikos Prezidento patarėjai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai ir jų padėjėjai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai, teisėjai, prokurorai, ikiteisminio tyrimo ir specialiųjų tarnybų pareigūnai į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą įleidžiami ir išleidžiami iš jos pateikę galiojantį tarnybinį pažymėjimą, o advokatai ar jų padėjėjai – pateikę galiojantį advokato ar advokato padėjėjo pažymėjimą. Patikrinus, ar tarnybinis (advokato ar advokato padėjėjo) pažymėjimas galiojantis, jis grąžinamas įeinančiajam į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą arba išeinančiajam iš jos.
253. Asmenys, įeinantys į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą negali įsinešti daiktų, įtrauktų į sąrašą, kurį nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Daiktus, kurių negalima įsinešti, gali priimti saugoti laisvės atėmimo vietų įstaiga. Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų, turinčių teisę įsinešti į laisvės atėmimo vietų įstaigą tarnybinius mobiliuosius telefonus, sąrašą tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
254. Suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje besilankančius asmenis (išskyrus tuos, kurie atvyksta į pasimatymą su suimtuoju ar nuteistuoju) lydi ir jų saugumą užtikrina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (-ai).
255. Nuteistųjų (išskyrus laikomus atviro tipo bausmės atlikimo vietose ir gyvenančius už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų), kuriems leista parvykti į namus ar išvykti už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų be palydos, pageidavimu išeinant iš bausmės atlikimo vietos grąžinami bausmės atlikimo vietoje saugomi jų asmeniniai daiktai (dalis asmeninių daiktų) ir (ar) nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esantys pinigai arba nuteistojo nurodyta pinigų suma.
256. Nuteistiesiems leidimas įeiti į bausmės atlikimo vietą ar išeiti iš jos grąžinamas užfiksavus nuteistojo įėjimo į bausmės atlikimo vietą arba išėjimo iš jos datą ir laiką.
257. Suimtieji, taip pat nuteistieji, atlikę arešto arba laisvės atėmimo bausmę, paleidžiami iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos pateikę paleidimo iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos pažymėjimą, kurio formą tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
258. Paleidžiamam suimtajam ar nuteistajam, jei jis prašo, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo leisti telefonu pranešti sutuoktiniui, artimiesiems giminaičiams ar jo nurodytam asmeniui apie paleidimą. Kalbėtis telefonu iki 10 minučių leidžiama vykstant suimtojo ar nuteistojo paleidimo iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos procedūrai. Pokalbis leidžiamas, jeigu paleidžiamas suimtasis ar nuteistasis turi telefono kortelę arba naudojasi ryšio paslauga kalbėtis telefonu kito abonento sąskaita.
259. Transporto priemonės į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą įleidžiamos ir išleidžiamos iš jos atlikus jų ir jomis vežamo krovinio apžiūrą, taip pat transporto priemonėje esančių asmenų apžiūrą bei daiktų patikrinimą. Transporto priemonių ir jomis vežamo krovinio apžiūros, taip pat įeinančių į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą asmenų apžiūros ir daiktų patikrinimo atlikimo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
XXX SKYRIUS
NUTEISTŲJŲ STEBĖJIMAS ELEKTRONINIO STEBĖJIMO PRIEMONĖMIS
260. Nuteistiesiems, kurių atžvilgiu Bausmių vykdymo kodekso nustatytais atvejais priimtas sprendimas juos stebėti elektroninio stebėjimo priemonėmis, uždedamas elektroninio stebėjimo įtaisas ir (ar) nuteistojo buvimo vietoje sumontuojama elektroninio stebėjimo įranga. Su nuteistuoju aptariami būdai, kuriais jis iš anksto informuos laisvės atėmimo vietų įstaigą apie objektyvias priežastis, dėl kurių buvo nesilaikyta bausmės atlikimo sąlygų elektroninio stebėjimo metu. Nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su elektroninio stebėjimo įtaiso naudojimo instrukcija, taip pat laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas ir nuteistasis pasirašo laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytos formos susitarimą dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo naudojimo.
261. Tą pačią dieną, kai pradedama naudoti elektroninio stebėjimo priemonė, elektroninio stebėjimo sistemos programinės įrangos duomenų bazėje suvedami duomenys, būtini elektroniniam stebėjimui vykdyti.
262. Nuteistojo stebėjimas elektroninio stebėjimo priemone vykdomas nepertraukiamai, visą parą, užtikrinant reagavimą realiu laiku į elektroninio stebėjimo sistemos programinės įrangos generuojamus pranešimus apie galimus bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus. Į pagalbą reaguojant į galimus bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus gali būti pasitelkiami probacijos tarnybos pareigūnai. Reagavimo į galimus bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus ir probacijos tarnybos pareigūnų pasitelkimo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius ir probacijos tarnybos direktorius.
XXXI SKYRIUS
SĄLYGŲ PROBACIJOS TARNYBAI DALYVAUTI NUTEISTĄJĮ RENGIANT LYGTINAI PALEISTI IŠ LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ ĮSTAIGOS SUDARYMAS LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ ĮSTAIGOJE
263. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, sudarydama sąlygas probacijos tarnybai dalyvauti nuteistąjį rengiant lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos:
263.1. laisvės atėmimo vietos direktoriaus ir probacijos tarnybos direktoriaus įsakymu nustatytais terminais ir apimtimi teikia duomenis apie rengiamus lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos asmenis;
264. Laisvės atėmimo vietų įstaiga kartu su probacijos tarnyba analizuoja nuteistiesiems taikytų resocializacijos ir socialinės pagalbos priemonių efektyvumą, prireikus savarankiškai arba kartu su probacijos tarnyba įgyvendina resocializacijos ir socialinės pagalbos priemones, padėsiančias efektyviau parengti nuteistąjį lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
XXXII SKYRIUS
FONDO SUDARYMAS IR JO LĖŠŲ NAUDOJIMAS
265. Fondo lėšas sudaro:
265.1. pinigai, rasti pas arešto ir laisvės atėmimo bausmę uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekančius nuteistuosius, laisvės atėmimo vietų įstaigoje gautuose suimtiesiems ir šiame punkte nurodytiems nuteistiesiems adresuotuose laiškuose ir pašto ar perduodamose siuntose rasti pinigai ir lėšos, gautos teisės aktų nustatyta tvarka realizavus rastus vertingus daiktus;
265.2. laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos pajamų, gautų iš nuteistųjų darbinės veiklos, dalis;
265.3. ne bausmės atlikimo vietoje savarankiškai dirbančių nuteistųjų darbo užmokesčio dalis, nurodyta Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsnio 2 dalyje;
265.4. iš nuteistųjų gautų individualios veiklos pajamų, pervedamų į bausmės atlikimo vietos administruojamas nuteistųjų asmenines sąskaitas, dalis, nurodyta Bausmių vykdymo kodekso 56 straipsnio 6 dalyje;
265.5. iš nuteistųjų asmeninės sąskaitos išskaičiuotos lėšos vykdant Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą;
265.6. laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyto dydžio lėšų suma, skirta Taisyklių 266.1 papunktyje nurodytoms piniginėms išmokoms mokėti;
265.7. laisvės atėmimo vietų įstaigos (nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos) pajamos, gautos realizavus suimtųjų ir nuteistųjų, užsiimančių individualia veikla, sukurtus gaminius;
266. Fondo lėšos gali būti naudojamos:
266.2. piniginėms išmokoms bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose gerai besimokantiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, kurie Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatytais atvejais gauna mokymosi stipendiją) skatinti;
266.3. piniginėms išmokoms nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą, taip sudarant jiems galimybes įgyvendinti teisę laikinai išvykti iš bausmės atlikimo vietos be palydos (nepilnamečiui nuteistajam – kartu su tėvais, rūpintojais, artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis) dėl socialinių ryšių su artimaisiais palaikymo, geresnės nuteistojo resocializacijos ar integracijos į visuomenę, darbo paieškos ar gydymosi;
266.4. laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyto dydžio pajamų, gautų realizavus individualia veikla užsiimančių suimtųjų ir nuteistųjų sukurtus gaminius, daliai išmokėti šiuos gaminius sukūrusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems;
266.5. vadovėliams, kitoms mokymo, savišvietos, kultūros, sporto ar individualioms suimtųjų ir nuteistųjų reikmėms skirtoms priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų užimtumo, resocializacijos, integracijos į visuomenę, laisvalaikio, socialines ar buitines sąlygas, įsigyti bei suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų bei laisvalaikio kambarių remontui atlikti;
266.6. asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, kitų juridinių asmenų (išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas) bei savanorių patiriamoms išlaidoms, susijusioms su nuteistųjų resocializacija, integracija į visuomenę, suimtųjų ir nuteistųjų užimtumo priemonėmis, kompensuoti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka.
267. Konkretų Taisyklių 266.1–266.4 papunkčiuose nurodytos išmokos dydį, atsižvelgdamas į laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus patvirtintus kriterijus, nustato ir išmoką skiria laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, o sprendimą dėl fondo lėšų panaudojimo Taisyklių 266.5 ir 266.6 papunkčiuose nurodytais atvejais priima laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
XXXIII SKYRIUS
LEIDIMO NUTEISTOSIOMS AUGINTI SAVO VAIKUS NE BAUSMĖS ATLIKIMO VIETOS TERITORIJOJE PRATĘSIMAS
269. Nuteistajai, kuriai buvo išduotas leidimas savo iki 3 metų vaiką auginti laisvės atėmimo vietų įstaigai ar jai pačiai priklausančioje, nuomojamoje arba kitu teisėtu būdu jos naudojamoje netoli bausmės atlikimo vietos esančioje gyvenamojoje patalpoje, šis leidimas, nuteistosios vaikui sulaukus 3 metų, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno sprendimu gali būti kasmet pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki jos vaiko ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, jeigu:
269.1. nuteistoji rūpinimąsi savo vaiko sveikata, ugdymu, užimtumu bei fizinės, psichinės ir socialinės gerovės užtikrinimu;
269.2. pratęsus leidimą bus užtikrinti vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius;
269.4. nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką;
XXXIV SKYRIUS
SUIMTŲJŲ IR NUTEISTŲJŲ ĮTRAUKIMAS Į DARBINĘ VEIKLĄ
271. Suimtųjų ir nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos užimtumo organizatoriai (toliau – užimtumo organizatorius).
272. Į darbinę veiklą neįtraukiami šie laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji:
272.1. neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;
272.5. nėščios nuteistosios – iki pasibaigs Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogų laikas;
272.6. Motinos, turinčios vaikų iki 3 metų, kuriuos jos augina bausmės atlikimo vietos vaikų (kūdikių) namuose arba laisvės atėmimo vietų įstaigai ar šioms nuteistosioms priklausančiose, nuomojamose arba kitu teisėtu būdu jų naudojamose netoli bausmės atlikimo vietos esančiose gyvenamosiose patalpose;
272.7. užsiimantys individualia veikla, jei šią veiklą laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas prilygino darbinei veiklai;
273. Suimtieji ir arešto bausmę atliekantys nuteistieji į darbinę veiklą įtraukiami, tik jei patys to pageidauja ir yra galimybių tokios veiklos jiems pasiūlyti.
274. Konkrečią darbinę veiklą užimtumo organizatorius parenka atsižvelgdamas į suimtojo ar nuteistojo:
274.1. darbingumo lygį ir kitus dėl jo sveikatos būklės taikomus apribojimus vykdyti konkrečią darbinę veiklą;
274.3. turimą prievolę išlaikyti savo vaikus, išmokėti nukentėjusiajam (-siesiems) nusikaltimu (-ais) padarytą žalą ir (ar) kitų finansinių prievolių;
274.4. paties ar kitų suimtųjų ar nuteistųjų saugumui galinčias kilti rizikas, jei darbine veikla reikės užsiimti kartu su kitais suimtaisiais ar nuteistaisiais;
274.5. elgesį, asmenines savybes, gebėjimą bendradarbiauti ir dirbti kolektyve, jei darbine veikla reikės užsiimti kartu su kitais suimtaisiais ar nuteistaisiais;
275. Konkrečią darbinę veiklą užimtumo organizatorius parenka ir laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam pasiūlo per vieną mėnesį nuo jo atvykimo į bausmės atlikimo vietą (suimtiesiems ir atliekantiems arešto bausmę nuteistiesiems – per vieną mėnesį nuo jų prašymo užsiimti darbine veikla pateikimo dienos), prieš tai susipažinęs su kitų Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinių jam pateiktais duomenimis, reikalingais Taisyklių 274 punkte nurodytoms aplinkybėms įvertinti, ir su suimtuoju ar nuteistuoju aptaręs jo pageidavimus ir kitus su darbinės veiklos vykdymu susijusius klausimus. Kol laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šioje dalyje nustatyta tvarka parenkama konkreti darbinė veikla, užimtumo organizatorius jam paveda atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpų ir (ar) teritorijos tvarkymo veiklas.
276. Suimtajam ar nuteistajam gali būti siūloma nuolatinio ir (ar) nenuolatinio pobūdžio darbinė veikla. Jeigu laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis atsisako užsiimti jam pasiūlyta darbine veikla arba pageidauja pradėti ja užsiimti, tokį savo atsisakymą (pageidavimą) užimtumo organizatoriui jis turi pateikti raštu.
277. Bausmės atlikimo vietose sudaromi laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo darbine veikla grafikai. Sudarydamas šį grafiką, užimtumo organizatorius turi atsižvelgti į šių nuteistųjų suplanuotų pasimatymų, trumpalaikių išvykų, konvojavimo procesiniams veiksmams atlikti ar į laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinį, vykdantį sveikatinimo veiklą, laiką ir kitas laisvės atėmimo vietų įstaigai iš anksto žinomas objektyvias aplinkybes, dėl kurių šie nuteistieji konkrečiu laiku negalėtų užsiimti darbine veikla, bei užtikrinti, kad darbine veikla per mėnesį šie nuteistieji būtų užimti Bausmių vykdymo kodekso 61 straipsnyje nustatytą laiką. Laikas, kuriuo suimtieji ar nuteistieji faktiškai užsiėmė darbine veikla kiekvieną darbo dieną, yra žymimas Suimtojo ar nuteistojo užimtumo darbine veikla apskaitos žiniaraštyje (toliau – žiniaraštis), kurio formą tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
278. Užimtumo organizatorius instruktuoja darbine veikla užsiimančius suimtuosius ar nuteistuosius sveikatos, darbo ir priešgaisrinės saugos klausimais, konsultuoja ir motyvuoja Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančius nuteistuosius ieškoti darbo vietos, esančios ne bausmės atlikimo vietoje, ir padeda ją susirasti.
279. Laisvės atėmimo vietų įstaiga arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga gali sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo darbine veikla laisvės atėmimo vietų įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijoje ar už jos ribų pagal šiuo įsakymu patvirtintą sutarties dėl šių nuteistųjų užimtumo darbine veikla pavyzdinę formą.
280. Užimtumo organizatorius nuo darbinės veiklos laikinai atleidžia laisvės atėmimo bausmę atliekantį nuteistąjį (tai pažymėdamas žiniaraštyje):
280.1. dėl sveikatos būklės – pagal nuteistąjį gydančio gydytojo išvadą ir šioje išvadoje nurodytam laikotarpiui;
280.2. nuteistajam atliekant Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą – pagal laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto darbuotojo pranešimą ir jame nurodytam nuteistojo izoliavimo laikotarpiui;
281. Jeigu atlikdamas darbinę veikla suimtasis ar nuteistasis šiurkščiai pažeidžia darbuotojų saugą ir sveikatą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus arba nevykdo Suėmimo vykdymo įstatymo 20 straipsnyje ar Bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnyje jam nustatytų pareigų ir (ar) nesilaiko jam nustatytų draudimų, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas turi teisę tokį suimtąjį ar nuteistąjį tą dieną nušalinti nuo darbinės veiklos atlikimo. Dėl suimtojo ar nuteistojo nušalinimo nuo darbinės veiklos surašomas tarnybinis pranešimas ir laikoma, kad tą dieną suimtasis ar nuteistasis darbine veikla neužsiėmė.
XXXV SKYRIUS
PINIGINIŲ IŠMOKŲ UŽ SUIMTŲJŲ AR NUTEISTŲJŲ VYKDOMĄ DARBINĘ VEIKLĄ APSKAIČIAVIMAS
282. Darbine veikla užsiimantiems suimtiesiems ar nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų įstaiga teikia socialinę paramą – iš fonde sukauptų lėšų vieną kartą per mėnesį išmoka pinigines išmokas. Piniginės išmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į laiką, kurį suimtasis ar nuteistasis užsiėmė darbine veikla, darbinės veiklos sudėtingumą ir jos atlikimo kokybę.
283. Jeigu darbinės veiklos rezultatų negalima pamatuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems piniginė išmoka apskaičiuojama taikant valandinį tarifą (kai darbinė veikla nėra nuolatinio pobūdžio arba trunka mažiau negu 8 valandas per darbo dieną) arba mėnesinį tarifą (kai darbinė veikla yra nuolatinio pobūdžio ir trunka 8 valandas per darbo dieną). Valandinis arba mėnesinis tarifas, atsižvelgiant į konkrečios darbinės veiklos turinį ir sąlygas, apskaičiuojamas atitinkamai Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydį arba Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį padauginus iš koeficiento:
283.3. 0,47 – kai darbinei veiklai atlikti reikia būti įgijus atitinkamą profesinę kvalifikaciją ir turėti atitinkamos darbinės patirties;
284. Jeigu suimtojo ar nuteistojo nuolatinė darbinė veikla trunka ilgiau kaip 8 valandas per darbo dieną ir (arba) atliekama poilsio ir švenčių dienomis, apskaičiuojant piniginės išmokos dydį už darbinės veiklos dalį, kuri atlikta viršijant 8 valandas per darbo dieną ir (arba) poilsio ir švenčių dienomis, taikomas Taisyklių 283 punkte nurodytas valandinis tarifas.
285. Kai darbinės veiklos rezultatus galima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems piniginė išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į per mėnesį atliktos darbinės veiklos ar pagamintos produkcijos kiekį ir kokybę. Išdirbio normas ir įkainius už atliktos darbinės veiklos ar pagamintos produkcijos vienetą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos arba suimtųjų ir nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos direktorius.
286. Pagal užimtumo organizatoriaus pateiktus duomenis apie suimtojo ar nuteistojo per mėnesį vykdytą darbinę veiklą (žiniaraštį, atliktos darbinės veiklos ar pagamintos produkcijos vienetų skaičių) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas apskaičiuoja mėnesinės piniginės išmokos suimtajam ar nuteistajam dydį ir šią išmoką perveda į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamą suimtojo ar nuteistojo asmeninę sąskaitą.
XXXVI SKYRIUS
SUIMTŲJŲ IR NUTEISTŲJŲ INDIVIDUALIOS VEIKLOS VYKDYMAS IR ŠIOS VEIKLOS PRILYGINIMAS DARBINEI VEIKLAI
287. Suimtieji ir nuteistieji turi teisę laisvalaikio metu užsiimti kūrybine, menine ir kitokios formos individualia veikla. Leidimas užsiimti individualia veikla, išskyrus amatų veikloms priskirtose srityse ir rankų darbo veiklas, suimtajam ar nuteistajam suteikiamas, jei suimtojo ar nuteistojo planuojama vykdyti individuali veikla atitinka jo turimą kvalifikaciją ir (ar) darbo patirtį, taip pat, jei suimtajam ar nuteistajam yra išduoti kompetentingų institucijų leidimai, licencijos ir (ar) kiti veiklos vykdymą leidžiantys dokumentai, jei teisės aktų nustatyta tokie dokumentai turi būti gaunami prieš pradedant vykdyti atitinkamą individualią veiklą. Suimtojo ar nuteistojo individuali veikla taip pat turi būti suderinama su laisvės atėmimo vietų įstaigoje taikomais saugumo valdymo ir suimtajam ar nuteistajam taikomų suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo sąlygų reikalavimais, netrukdyti kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems ir prieštarauti šią veiklą vykdančio nuteistojo resocializacijos tikslams. Suimtojo ar nuteistojo prašymu ir esant galimybėms laisvės atėmimo vietų įstaiga suimtiesiems ar nuteistiesiems suteikia atskiras individualiai veiklai vykdyti tinkamas patalpas, padeda įsigyti šiai veiklai vykdyti reikalingų priemonių, tarpininkauja realizuojant individualios veiklos vykdymo metu suimtųjų ar nuteistųjų sukurtus gaminius (organizuoja aukcionus, sukuria internetinę parduotuvę). Jei iš vykdomos individualios veiklos suimtieji ir nuteistieji gauna (planuoja gauti) pajamų, tokia veikla teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įregistruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija).
288. Jei yra galimybė, suimtojo ar nuteistojo individualiai veiklai vykdyti parenkama vieta, kurioje kiti asmenys negalėtų naudotis suimtojo ar nuteistojo individualiai veiklai vykdyti reikalingomis priemonėmis. Suimtojo ar nuteistojo prašymu laisvės atėmimo vietų įstaiga padeda jam įsigyti individualiai veiklai vykdyti reikalingas priemones (išskyrus tokias priemones, kurių turėjimas nesuderinamas su suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje taikomais saugumo valdymo reikalavimais).
289. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas gali leisti Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančiam nuteistajam individualią veiklą vykdyti ne bausmės atlikimo vietos teritorijoje.
290. Jei suimtasis ar nuteistasis pageidauja, kad jo sukurtus gaminius realizuotų laisvės atėmimo vietų įstaiga, ir sutinka, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta pajamų, gautų realizavus jo sukurtus gaminius, dalis būtų pervesta į fondą, šių gaminių realizavimą už suimtojo ar nuteistojo nurodytą kainą organizuoja užimtumo organizatorius. Individualią veiklą vykdančių suimtųjų ar nuteistųjų pagamintų dirbinių realizavimas paprastai organizuojamas skelbiant apie pardavimą skelbimų svetainėse, mugėse ar kitose elektroninės prekybos sistemose. Individualią veiklą vykdančio suimtojo ar nuteistojo prašymu jo pagaminti dirbiniai gali būti perduodami pasimatymų metu arba siunčiami paštu jo nurodytam asmeniui.
291. Laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo prašymu laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilyginti jo darbinei veiklai, jei:
291.1. vykdomą individualią veiklą nuteistasis ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius iki prašymo pateikimo dienos yra įregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje;
291.2. per paskutinius 3 mėnesius iki prašymo pateikimo dienos iš nuteistojo vykdytos individualios veiklos gautų pajamų vidurkis per mėnesį yra lygus arba didesnis už pinigų sumą, kuri apskaičiuojama Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį padauginus iš Taisyklių 283.1 papunktyje nurodyto koeficiento ir nuteistasis gali įrodyti, kad šios pajamos gautos nuteistajam faktiškai vykdžius individualią veiklą (pateikiamos gautų užsakymų arba sutarčių su užsakovais, ir už atliktos veiklos rezultatus užsakovams išrašytų sąskaitų kopijos, įrodymai apie užsakovams pateiktus individualios veiklos vykdymo metu sukurtus produktus);
291.3. nuteistojo vykdoma individuali veikla atitinka Bausmių vykdymo kodekso 56 straipsnio 5 dalyje ir Taisyklių 287 punkte nustatytus kriterijus;
292. Prašymą savo vykdomą individualią veiklą prilyginti darbinei veiklai ir kitus dokumentus, pagrindžiančius vykdomos individualios veiklos atitiktį Taisyklių 291 punkte nurodytiems kriterijams, nuteistasis pateikia užimtumo organizatoriui. Įvertinęs nuteistojo pateiktą prašymą ir kitą informaciją, užimtumo organizatorius per 15 darbo dienų teikia motyvuotą siūlymą laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui nuteistojo individualią veiklą prilyginti (neprilyginti) jo darbinei veiklai.
293. Nuteistojo individualią veiklą prilyginus jo darbinei veiklai, užimtumo organizatorius koordinuoja šios veiklos vykdymą, tikrina, ar nuteistasis asmeniškai vykdo individualią veiklą, už kurią gauna pajamas, konsultuoja nuteistąjį dėl su individualios veiklos vykdymu susijusių mokestinių prievolių deklaravimo ir jų įvykdymo bei kontroliuoja, kad šios prievolės būtų įvykdytos laiku.
294. Nuteistojo vykdomos individualios veiklos prilyginimas jo darbinei veiklai gali būti panaikinamas, jeigu:
294.2. nustatoma, kad per 3 paskutinius mėnesius iš vykdytos individualios veiklos nuteistojo gautų pajamų vidurkis per mėnesį yra mažesnis už pinigų sumą, kuri apskaičiuojama Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį padauginus iš Taisyklių 283.1 papunktyje nurodyto koeficiento;
294.3. nuteistasis negali pagrįsti, kad per 3 paskutinius mėnesius faktiškai vykdė individualią veiklą (užimtumo organizatoriui paprašius, nepateikia įrodymų apie iš užsakovų gautus užsakymus, su užsakovais sudarytas sutartis, užsakovams pateiktus individualios veiklos vykdymo metu sukurtus produktus, užsakovams išrašytas sąskaitas);
294.4. nustatoma, kad nuteistasis daugiau kaip 3 mėnesius vėluoja įvykdyti su individualios veiklos vykdymu susijusias mokestines prievoles;
295. Nuteistojo vykdomos individualios veiklos prilyginimą jo darbinei veiklai užimtumo organizatoriaus motyvuotu siūlymu panaikina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Priėmus šį sprendimą, nuteistasis privalo užsiimti jam pasiūlyta darbine veikla.
296. Nuteistieji, kurių vykdomos individualios veiklos prilyginimas buvo panaikintas Taisyklių 294.2–294.4 papunkčiuose nurodytais pagrindais, teikti Taisyklių 291 punkte nurodytą prašymą gali praėjus vieniems metams nuo Taisyklių 295 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos.
XXXVII SKYRIUS
LAIKO, KURĮ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ATLIEKANTYS NUTEISTIEJI DALYVAUJA KITŲ ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ ORGANIZUOJAMOJE VEIKLOJE PRILYGINIMAS JŲ DARBINĖS VEIKLOS LAIKUI
298. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo dalyvavimo kitų įstaigų ir organizacijų organizuojamoje veikloje laiką prilyginti darbinės veiklos (darbo ne bausmės atlikimo vietoje) laikui, jeigu organizuojama veikla, kurioje dalyvauja šis nuteistasis, atitinka šiuos požymius:
298.1. organizuojama veikla neprieštarauja nuteistojo resocializacijos tikslams ir organizuojamos veiklos pobūdis nesusijęs su komandiruotėmis ar kitomis išvykomis už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų;
298.2. organizuojama veikla nuteistasis užsiima ne mažiau kaip 80 valandų per mėnesį. Jeigu nuteistasis mokosi pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas ar studijuoja pagal aukštųjų mokyklų nuolatinių studijų programas – organizuojama veikla užsiima ne mažiau kaip 40 valandų per mėnesį;
299. Laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, pageidaujantis, kad jo dalyvavimo kitų įstaigų ir organizacijų organizuojamoje veikloje laikas būtų prilyginamas darbinės veiklos laikui, pateikia prašymą laisvės atėmimo vietų įstaigai.
300. Išnagrinėjęs nuteistojo prašymą ir įvertinęs, ar organizuojama veikla atitinka Taisyklių 298 punkte nurodytus požymius, laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas priima sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo dalyvavimo kitų įstaigų ir organizacijų organizuojamoje veikloje laiko prilyginimo jo darbinės veiklos laikui.
301. Taisyklių 300 punkte nurodytas sprendimas panaikinamas, kai nuteistasis nebedalyvauja kitų įstaigų ir organizacijų organizuojamoje atitinkamoje veikloje arba joje per mėnesį faktiškai dalyvavo trumpiau, nei nurodyta Taisyklų 298.2 papunktyje. Priėmus šį sprendimą, nuteistasis privalo užsiimti jam pasiūlyta darbine veikla.
XXXVIII SKYRIUS
SUIMTŲJŲ IR NUTEISTŲJŲ APRŪPINIMAS IR JŲ MAITINIMAS
302. Suimtuosius ir nuteistuosius, neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną bei higienos reikmenų, jais pagal Taisyklių 1 priede nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpina laisvės atėmimo vietų įstaiga.
303. Pirmą kartą į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą atvykusiam suimtajam ar nuteistajam, kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (2 ritinėliai), tualetinis muilas (90 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (20 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (50 ml), o jei suimtasis ar nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis ar nuteistasis neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji ir nuteistieji aprūpinami tik esant Taisyklių 304 punkte nustatytoms sąlygoms.
304. Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nuteistiesiems arešto bausme, taip pat nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui.
305. Suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodami tik tie drabužiai ir (ar) avalynė, kurie prašymo Taisyklių 304 punkte nurodyto prašymo pateikimo metu yra tinkami dėvėti pagal sezoną.
306. Laisvės atėmimo bausmę atliekančios motinos, kurios kartu su vaikais apgyvendintos bausmės atlikimo vietoje esančiuose vaikų (kūdikių) namuose arba gyvena ne bausmės atlikimo vietos teritorijoje, esant Taisyklių 303 punkte nustatytoms sąlygoms, papildomai aprūpinamos Taisyklių 2 priede nurodytais vaikiškais drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis.
307. Suimtajam (-ajai) arba nuteistajam (-ajai), kuriam (-iai) suteiktas pasimatymas su sutuoktiniu ar sugyventiniu specialiose įrengtose uždarose patalpose, išduodami prezervatyvai.
308. Suimtųjų ir nuteistųjų dušo patalpose įrengiami kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį.
309. Išvykdamas į kitą suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą arba paleidžiamas, suimtasis ar nuteistasis privalo grąžinti jam išduotą rankšluostį.
310. Laikoma, kad suimtasis ar nuteistasis yra nemokus, kai per vieną mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietų įstaigai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis ar nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.
312. Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
313. Nepilnamečiai, nėščios moterys ir krūtimi maitinančios motinos maitinamos 4 kartus per dieną, kiti suimtieji ir nuteistieji – 3 kartus per dieną. Maitinimo grafikas sudaromas taip, kad tarpai tarp maitinimų būtų ne trumpesni kaip 3 ir ne ilgesni kaip 5 valandos (išskyrus miegui skirtą laiką).
314. Kamerose laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems maistas į kameras pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Kiti nuteistieji maitinami bausmės atlikimo vietos valgykloje. Nuteistųjų maitinimosi valgykloje grafiką tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas darbuotojas.
315. Maistas turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, kurias tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
316. Šiluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatūra jo viduje turi būti ne žemesnė kaip +75 °C. Maistas turi būti pagamintas likus 20–30 minučių iki išdavimo ar supylimo į šilumą palaikančius įrenginius. Jeigu suimtieji ar nuteistieji maitinami 2 arba 3 pamainomis, pagamintas maistas turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68 °C temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną.
317. Išimtiniais atvejais atvėsintas maistas, kuris turi būti patiekiamas karštas, gali būti laikomas šaldytuve ne aukštesnėje kaip +4 °C temperatūroje ne ilgiau kaip 24 valandas. Po pakartotinio šiluminio apdorojimo maisto realizavimo terminas turi būti ne ilgesnis kaip 1 valanda.
319. Nuteistiesiems išsinešti iš valgyklos maistą (išskyrus duoną ir vaisius) ir valgyklos indus bei įrankius draudžiama.
320. Suimtiesiems ir nuteistiesiems, vežamiems iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos į kitus paskirties punktus (kitą suėmimo ar bausmės atlikimo vietą, teismą ar pan.), išduodamas laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytas maisto produktų kiekis, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 valandos.
321. Suimtiesiems ir nuteistiesiems, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka išduodamas sausas davinys.
XXXIX SKYRIUS
BAUSMĖS ATLIKIMO VIETOS VAIKŲ (KŪDIKIŲ) NAMŲ ĮRENGIMAS IR EKSPLOATAVIMAS
323. Bausmės atlikimo vietose esančių vaikų (kūdikių) namų teritorijos ir patalpos įrengiamos ir eksploatuojamos laikantis reikalavimų, nustatytų Lietuvos higienos normoje HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-714 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, Lietuvos higienos normoje HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-1208 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, ir Lietuvos higienos normoje HN-134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN-134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“.
324. Motinos ir vaiko gyvenamieji kambariai gali būti dviviečiai (motinai ir vaikui), keturviečiai ir šešiaviečiai.
326. Vaikų (kūdikių) namų gyvenamajame kambaryje turi būti lova motinai, lovelė (kietu dugnu) vaikui, praustuvė, stalas, kėdė, kūdikio vystymo stalas, spinta rūbams ir švariai patalynei laikyti. Lovelė turi būti saugi ir atitikti vaiko ūgį. Draudžiama naudoti dviaukštes loveles.
327. Vaikų (kūdikių) namuose turi būti įrengta virtuvė, skalbykla, džiovykla, tualetas ir dušas motinoms, inventoriaus sandėliavimo, vaikų (kūdikių) prausimo vonelių, valymo inventoriaus laikymo patalpos.
Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus
tvarkos taisyklių
1 priedas
SUIMTŲJŲ IR NUTEISTŲJŲ APRŪPINIMO NORMOS
|
Pavadinimas |
Mato vnt. |
Kiekis asmeniui (vnt.) |
Dėvėjimo arba naudojimo laikas (metais) |
|
| Vyrui |
Moteriai |
|||
| Drabužiai |
||||
| Marškinėliai |
vnt. |
2 |
2 |
1 |
| Kelnaitės |
vnt. |
3 |
6 |
1 |
| Puskojinės |
pora |
4 |
4 |
1 |
| Liemenėlė |
vnt. |
– |
3 |
1 |
| Kelnės ir džemperis |
kompl. |
1 |
1 |
1 |
| Striukė |
vnt. |
1 |
1 |
3 |
| Kepurė |
vnt. |
1 |
1 |
3 |
| Avalynė |
||||
| Batai |
pora |
2 |
2 |
2 |
| Šlepetės |
pora |
1 |
1 |
1 |
| Higienos reikmenys |
||||
| Skalbimo milteliai |
g |
400 |
400 |
3 mėn. |
| Tualetinis muilas |
g |
90 |
90 |
1 mėn. |
| Tualetinis popierius (ritinėlis) |
vnt. |
4 |
5 |
1 mėn. |
| Higieniniai paketai |
vnt. |
– |
20 |
1 mėn. |
| Dantų šepetėlis |
vnt. |
1 |
1 |
1 mėn. |
| Dantų pasta |
ml |
75 |
75 |
2 mėn. |
| Skutimosi peiliukai |
vnt. |
4 |
1 |
1 mėn. |
| Dezodorantas arba antiperspirantas |
ml |
50 |
50 |
3 mėn. |
| Rankšluostis |
vnt. |
2 |
2 |
1 |
Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus
tvarkos taisyklių
2 priedas
NUTEISTŲJŲ MOTINŲ, KARTU SU VAIKAIS APGYVENDINTŲ BAUSMĖS ATLIKIMO VIETOJE ESANČIUOSE VAIKŲ (KŪDIKIŲ) NAMUOSE ARBA NE BAUSMĖS ATLIKIMO VIETOS TERITORIJOJE, APRŪPINIMO NORMOS
| Pavadinimas |
Mato vnt. |
Vaikai iki 1 metų |
Vaikai iki 2 metų |
2–3 metų vaikai |
|||
| Kiekis asmeniui |
Dėvėjimo arba naudojimo laikas (metais) |
Kiekis asmeniui |
Dėvėjimo arba naudojimo laikas (metais) |
Kiekis asmeniui |
Dėvėjimo arba naudojimo laikas (metais) |
||
| Drabužiai |
|||||||
| Marškinėliai |
vnt. |
7 |
2 |
10 |
2 |
10 |
2 |
| Kelnaitės |
vnt. |
Pagal poreikį |
3 |
2 |
7 |
2 |
|
| Pižama arba šliaužtinukai |
vnt. |
7 |
2 |
3 |
2 |
3 |
2 |
| Kepuraitė |
vnt. |
5 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
| Trikotažinis kostiumas |
vnt. |
2 |
1 |
2 |
2 |
2 |
3 |
| Kelnės ir megztinis arba džemperis |
kompl. |
3 |
3 |
4 |
3 |
6 |
3 |
| Suknelė arba sarafanas |
vnt. |
– |
– |
1 |
3 |
2 |
3 |
| Prijuostė |
vnt. |
– |
– |
5 |
1 |
3 |
1 |
| Puskojinės ir pėdkelnės |
pora |
5 |
1 |
10 |
1 |
10 |
1 |
| Striukė |
vnt. |
1 |
1 |
2 |
2 |
2 |
2 |
| Šalikas |
vnt. |
Pagal poreikį |
1 |
2 |
1 |
2 |
|
| Pirštinės |
pora |
2 |
2 |
2 |
2 |
3 |
2 |
| Avalynė |
|||||||
| Bateliai |
pora |
1 |
1 |
2 |
1 |
2 |
1 |
| Šlepetės |
pora |
– |
– |
1 |
1 |
1 |
1 |
| Patalynė |
|||||||
| Čiužinys |
vnt. |
1 |
3 |
1 |
3 |
1 |
3 |
| Antklodė |
vnt. |
2 |
3 |
1 |
3 |
1 |
3 |
| Pagalvė |
vnt. |
1 |
3 |
1 |
3 |
1 |
3 |
| Patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei) |
kompl. |
4 |
2 |
8 |
3 |
8 |
3 |
| Rankšluostis |
vnt. |
4 |
2 |
8 |
3 |
8 |
3 |
| Higienos ir kiti reikmenys |
|||||||
| Vaikiškas šampūnas |
ml |
– |
– |
200 |
3 mėn. |
200 |
3 mėn. |
| Vaikiškas muilas |
g |
200 |
1 mėn. |
200 |
1 mėn. |
200 |
1 mėn. |
| Skalbimo milteliai |
g |
400 |
3 mėn. |
400 |
3 mėn. |
400 |
3 mėn. |
| Prausimosi kempinė |
vnt. |
1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
| Vaikiška dantų pasta |
ml |
Pagal poreikį |
75 |
3 mėn. |
75 |
3 mėn. |
|
| Dantų šepetėlis |
vnt. |
Pagal poreikį |
1 |
1 mėn. |
1 |
1 mėn. |
|
| Pudra, aliejai ir kt. kūdikio priežiūros priemonės |
kompl. |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
– |
– |
||
| Sauskelnės |
vnt. |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
|||
| Tualetinis popierius (ritinėlis) |
vnt. |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
4 |
1 mėn. |
||
| Plaukų gumytės, segtukai |
vnt. |
– |
– |
– |
– |
12 |
2 |
| Plaukų šepetys |
vnt. |
1 |
2 |
1 |
2 |
1 |
2 |
| Žnyplės nagams kirpti |
vnt. |
1 |
3 |
1 |
3 |
1 |
3 |
| Buteliukai kūdikiams |
vnt. |
2 |
1 |
– |
– |
– |
– |
| Čiulptukai |
vnt. |
4 |
1 |
Pagal poreikį |
– |
– |
|
Pastaba. Vaikui išaugus drabužius ir avalynę, jie turi būti pakeisti didesniais, dalis viršutinių drabužių ir avalynės turi būti tinkami pagal sezoną dėvėti lauke.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2022 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. 1R-444
SOCIALINIO TYRIMO IŠVADOS RENGIMO
METODINĖS REKOMENDACIJOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinės rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) nustato socialinio tyrimo išvados rengimo etapus, informacijos šiai išvadai parengti šaltinius ir socialinio tyrimo išvados formų pildymo tvarką.
2. Šiuo ministro įsakymu patvirtinta Socialinio tyrimo išvados forma Nr. 1 (toliau – Forma Nr. 1) pildoma, kai šioje išvadoje pateikiama informacija apie pilnametį kaltinamąjį (nuteistąjį), išskyrus Rekomendacijų 3 punkte nurodytus atvejus.
3. Šiuo ministro įsakymu patvirtinta Socialinio tyrimo išvados forma Nr. 2 (toliau – Forma Nr. 2) pildoma, kai šioje išvadoje pateikiama informacija apie nepilnametį kaltinamąjį (nuteistąjį), taip pat pilnametį nuteistąjį (iki 24 metų), jei jis laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti būdamas nepilnametis.
II SKYRIUS
SOCIALINIO TYRIMO IŠVADOS RENGIMO ETAPAI IR INFORMACIJOS
ŠIAI IŠVADAI PARENGTI ŠALTINIAI
5. Socialinio tyrimo išvados rengimo etapai:
5.2. kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikos ir (ar) šią riziką didinančių ir mažinančių veiksnių nustatymas;
5.3. nuteistajam taikytų resocializacijos priemonių ir jų rezultatų, taip pat jo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvertinimas;
6. Informacijos socialinio tyrimo išvadai parengti šaltiniai:
6.3. darbo ir (ar) švietimo įstaiga, kurioje kaltinamasis (nuteistasis) dirba arba dirbo (mokosi arba mokėsi);
6.7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kai informacija renkama apie nepilnametį kaltinamąjį (nuteistąjį);
7. Informacija iš Rekomendacijų 6 punkte nurodytų šaltinių gali būti renkama elektroniniu būdu, pateikiant rašytinį paklausimą arba per pokalbį su informacijos šaltiniu. Kai informacija renkama per pokalbį, ji turi būti fiksuojama pažymoje arba, informacijos šaltiniui sutikus, atliekamas pokalbio garso įrašas.
III SKYRIUS
SOCIALINĖS TYRIMO IŠVADOS FORMŲ PILDYMAS
8. Formos Nr. 1 pildymas:
8.1. 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodoma informacija apie socialinio tyrimo išvados rengėją (vardas ir pavardė, išsilavinimas, specialybė ir kvalifikacija).
8.2. 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nurodomi kaltinamojo (nuteistojo) vardas (-ai) ir pavardė (-ės), asmens kodas arba gimimo data.
8.3. 3 punkte pateikiama informacija apie socialinio tyrimo išvadai parengti naudotus metodus ir technines priemones informacijai apie kaltinamojo (nuteistojo) socialinę aplinką ir kriminogeninius veiksnius surinkti, apdoroti ir apibendrinti, taikytas nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos metodikas (pavadinimas, aprobavimo data, aprobavęs subjektas).
8.4. 4 punkte nurodomi veiksniai, turintys įtakos kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikai, ir pateikiama informacija apie tai, kaip kiekvienas veiksnys yra susijęs su vertinamo asmens nusikalstamo elgesio rizika. 4.1 papunktyje papildomai nurodomi duomenys apie kaltinamojo (nuteistojo) teistumą.
8.5. 5.1 papunktyje pateikiama informacija apie individualiame resocializacijos plane nuteistajam numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, jo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programose aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
8.6. 5.2 papunktyje nurodoma informacija apie nuteistojo pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą ir mokymąsi, atliekant bausmę padarytus teisės pažeidimus ir jam skirtas nuobaudas ir paskatinimus, jų paskyrimo motyvus, elgesio bausmės atlikimo metu įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
8.7. 6 punktas pildomas, kai kaltinamasis (nuteistasis) nesutinka arba vengia pateikti socialinio tyrimo išvadai parengti reikalingą informaciją. Šiame punkte taip pat nurodoma informacija apie Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų įgyvendinimą ir kita informacija, kuri papildomai buvo vertinama atliekant kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir turėjo įtakos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatui, kaltinamojo (nuteistojo) kriminogeniniams veiksniams ir (ar) probacijos sąlygoms nustatyti.
8.8. 7.1 papunktyje pateikiamas kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas (žema, vidutinė, didelė) atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus. Šiame papunktyje taip pat įrašomi ir papildomų nusikalstamo elgesio rizikos metodikų kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikai įvertinti rezultatai.
8.9. 7.2 papunktyje nurodomi pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatyti kaltinamojo (nuteistojo) ir jo socialinės aplinkos veiksniai, lėmę nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą.
8.10. 8.1 papunktyje pateikiamos rekomendacijos dėl galimų probacijos sąlygų kaltinamajam. Rekomenduojamos probacijos sąlygos turi būti susijusios su kriminogeninių veiksnių, įrašytų socialinio tyrimo išvados 7.2 papunktyje, mažinimu, atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu.
8.11. 8.2 papunktyje surašomi išsamūs motyvai, kokio konkretaus rezultato siekiama siūlant nustatyti konkrečias kaltinamojo probacijos sąlygas, kokią įtaką kaltinamojo elgesiui turės jam rekomenduojamos probacijos sąlygos, kaip šios sąlygos individualiu atveju padės siekti kriminogeninių veiksnių sumažinimo ir įgyvendinti atkuriamąjį teisingumą, kokios kaltinamojo galimybės vykdyti probacijos sąlygas ar jų laikytis.
9. Formos Nr. 2 pildymas:
9.1. 1–3 punktai pildomi pagal Rekomendacijų 8.1–8.3 papunkčių nuostatas. Papildomai
2.3 papunktyje pateikiama informacija apie kaltinamojo (nuteistojo) teistumą ir delinkventinį elgesį (administracinius nusižengimus, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, savavališką švietimo įstaigos nelankymą ir pan.), detalizuojant elgesio pobūdį, nurodant, ar toks elgesys pasireiškė pastarųjų 3 mėnesių laikotarpiu ir (ar) anksčiau.
9.2. 4 punkte nurodoma išsami informacija apie pastarųjų 3 mėnesių laikotarpiu kilusius sunkumus, su kurias susidūrė kaltinamasis, ir pasireiškusias stiprybes, susijusias su socializacija (mokykla, laisvalaikiu, taisyklių laikymusi, elgesiu, socialine suaugusiųjų parama, atsaku į taikytas intervencijas, psichiką veikiančių medžiagų ir medikamentų (jeigu skirta) vartojimu), psichologine branda (emocine būkle, impulsų kontrole, įveika, kognityviniais gebėjimais, socialiniais įgūdžiais, nuostatomis, rūpinimusi savimi, savivoka, planais ir išoriniais dirgikliais), šeima (santykiais su atstovais pagal įstatymą, jų tėvystės įgūdžiais, funkcionavimo ypatumais, materialiaisiais ištekliais, bendruomene ir kultūra), bendraamžiais (santykiais su bendraamžiais, socialine jų parama). Kai socialinio tyrimo išvada rengiama dėl nuteistojo, šiame punkte nurodoma išsami informacija apie sunkumus, su kurias susidūrė nuteistasis, ir pasireiškusias stiprybes prieš patenkant į laisvės atėmimo vietų įstaigą (remiantis pirminiu vertinimu, atliktu tik atvykus į šią įstaigą), palyginti su pastarųjų 3 mėnesių laikotarpiu.
9.3. 5.1 papunktyje pateikiama Rekomendacijų 8.5 papunktyje nurodyta informacija, o 5.2 papunktyje – Rekomendacijų 8.6 papunktyje nurodyta informacija.
9.4. 6 punkte pateikiama Rekomendacijų 8.7 papunktyje nurodyta informacija, taip pat informacija apie kaltinamojo (nuteistojo) savižalą, bandymą žudytis, viktimizacijos ar nesirūpinimo sveikata istorija, nurodant, kada tai pasireiškė, kiek kartų ir kokiu būdu.
9.5. 7.1 papunktyje nurodomas kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio artimiausių trijų mėnesių laikotarpiu rizikos lygis (žema, vidutinė, didelė), kartu nurodant tikėtinos nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinės ar nesmurtinės nusikalstamos veikos).
9.6. 7.2 papunktyje nurodoma kaltinamajam (nuteistajam) kylanti rizika artimiausių trijų mėnesių laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, nesilaikyti skirtų priemonių ir pareigų, žalotis, žudytis, nukentėti nuo kitų netinkamo elgesio ar žalingai nesirūpinti savo sveikata.
9.7. 7.3 papunktyje įrašomi kaltinamojo (nuteistojo) ir jo socialinės aplinkos veiksniai, lėmę nustatytą vidutinės ar didelės rizikos lygį, taip pat veiksniai, mažinantys rizikos lygį.
9.8. 8.1 papunktyje pateikiamos rekomendacijos dėl galimų probacijos sąlygų kaltinamajam. Rekomenduojamos probacijos sąlygos turi būti susijusios su šios formos 7.3 papunktyje nurodytų nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių (stiprybių) palaikymu, sunkumų šalinimu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu.
9.9. 8.2 papunktyje surašomi išsamūs motyvai, kokio konkretaus rezultato siekiama siūlant nustatyti konkrečiais kaltinamojo probacijos sąlygas, kokią įtaką kaltinamojo elgesiui turės jam rekomenduojamos probacijos sąlygos, kaip šios sąlygos individualiu atveju padės siekti sunkumų šalinimo, nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių (stiprybių) palaikymo ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo, kokios būtų kaltinamojo galimybės vykdyti probacijos sąlygas ar jų laikytis.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
10. Socialinio tyrimo išvados rengėjas, rengdamas išvadą, savo veiksmus planuoja ir atlieka atsižvelgdamas į teismo arba teisės aktų nustatytą terminą socialinio tyrimo išvadai pateikti.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2022 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. 1R-444
SPECIALIŲJŲ TECHNINIŲ IR ELEKTRONINIO STEBĖJIMO PRIEMONIŲ NAUDOJIMO NUTEISTIESIEMS STEBĖTI IR JŲ ELGESIO KONTROLEI VYKDYTI TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Specialiųjų techninių ir elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo nuteistiesiems stebėti ir jų elgesio kontrolei vykdyti tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato specialiųjų techninių ir elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarką probacijos ir laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu ir nuteistųjų, kuriems bausmės vykdymas atidėtas ar paskirta laisvės apribojimo bausmė, stebėjimo elektroninio stebėjimo priemonėmis tvarką.
II SKYRIUS
SPECIALIŲJŲ TECHNINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS
3. Lietuvos probacijos tarnyba gali įsigyti ir naudoti šias specialiąsias technines nuteistųjų elgesio kontrolės priemones:
4. Aprašo 3.1 papunktyje nurodytos specialiosios techninės priemonės naudojamos:
4.1. kai nuteistiesiems įstatymo ar teismo (teisėjo) nuosprendžiu (nutartimi) draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas, pirmus 3 mėnesius – kiekvieno kontakto su nuteistuoju metu, vėliau – ne rečiau kaip kartą per mėnesį, jei nuteistasis laikėsi šio draudimo. Jeigu nuteistasis nesilaikė draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, specialiosios techninės priemonės naudojimas kiekvieno kontakto su nuteistuoju metu pratęsiamas (atnaujinamas) 3 mėnesiams. Pratęsimų skaičius neribojamas, jei ir per pratęstą šių priemonių naudojimo laiką nustatoma šiame papunktyje nurodytų aplinkybių;
5. Naudoti Aprašo 3.1 papunktyje nurodytas priemones gali Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai, kurie išklausę neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo kursus ir turi kursų baigimo pažymėjimus.
6. Nuteistojo patikrinimas naudojant Aprašo 3.1 papunktyje nurodytas specialiąsias technines priemones atliekamas vadovaujantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ ir Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus nustatyta Lietuvos probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarka.
7. Vaizdo registratorius Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai naudoja kiekvieno kontakto su nuteistuoju metu, išskyrus Aprašo 8 punkte numatytus atvejus.
8. Kai nuteistajam taikoma elgesio pataisos programa, atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, imamas mėginys apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti ar kartu su nuteistuoju dalyvaujama socialinio pobūdžio neformalioje veikloje, dėl vaizdo registratoriaus naudojimo Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnas sprendžia individualiai, įvertinęs nuteistojo elgesį ir jo keliamą grėsmę kito (-ų) asmens (-ų) gyvybei, sveikatai ar turtui.
9. Apie vaizdo registratoriaus naudojimą nuteistasis įspėjamas supažindinant su probacijos ar laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygomis.
III SKYRIUS
ELEKTRONINIO STEBĖJIMO PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS IR
NUTEISTŲJŲ STEBĖJIMAS ŠIOMIS PRIEMONĖMIS
11. Elektroninio stebėjimo priemonės naudojamos:
11.1. nuteistiesiems, kuriems teismo paskirta ar Probacijos įstatymo nustatyta intensyvi priežiūra, stebėti visą šios priežiūros vykdymo laikotarpį;
12. Elektroninio stebėjimo įtaisas nuteistajam uždedamas ir (ar) nuteistojo buvimo vietoje sumontuojama elektroninio stebėjimo įranga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nuosprendžio (nutarties) gavimo dienos, o lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam – lygtinio paleidimo iš šios įstaigos dieną.
13. Prieš pradedant naudoti elektroninio stebėjimo priemones, su nuteistuoju aptariami būdai, kuriais jis nedelsdamas galėtų informuoti Lietuvos probacijos tarnybą apie objektyvias priežastis, dėl kurių nesilaikė probacijos ar bausmės atlikimo sąlygų, nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su elektroninio stebėjimo įtaiso naudojimo instrukcija. Jeigu nuteistasis yra nepilnametis, su šia instrukcija pasirašytinai supažindinamas ir jo atstovas pagal įstatymą.
14. Uždėjus elektroninio stebėjimo įtaisą nuteistajam ir (ar) nuteistojo buvimo vietoje sumontavus elektroninio stebėjimo įrangą, Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus įgaliotas pareigūnas ir nuteistasis pasirašo elektroninio stebėjimo įrangos perdavimo aktą, kurio formą tvirtina Lietuvos probacijos tarnybos direktorius.
15. Tą pačią dieną, kai pradedama naudoti elektroninio stebėjimo priemonė, elektroninio stebėjimo sistemos programinės įrangos duomenų bazėje suvedami duomenys, būtini elektroniniam stebėjimui vykdyti.
16. Stebėjimas vykdomas nepertraukiamai, užtikrinant reagavimą realiu laiku į elektroninio stebėjimo sistemos programinės įrangos generuojamus pranešimus apie galimus probacijos ar bausmės atlikimo sąlygų, kurių vykdymas stebimas elektroninio stebėjimo priemonėmis, pažeidimus. Tokio reagavimo tvarką nustato Lietuvos probacijos tarnybos direktorius.