LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2008 M. GRUODŽIO 9 D. ĮSAKYMO NR. 1K-432 „DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 24-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2019 m. rugpjūčio 6 d. Nr. 1K-244

Vilnius

 

1.  P a k e i č i u Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. 1K-432 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 24-ojo standarto patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 24-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi,

t v i r t i n u 24-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Su darbo santykiais susijusios išmokos“ (pridedama).“

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. viešojo sektoriaus subjektas, kuris iki 2019 m. sausio 1 d. savo apskaitoje turėjo užregistravęs ilgalaikes išmokas darbuotojams, kurias įvertino ir registravo pagal 17-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nuostatas, sudarydamas 2019 metų finansines ataskaitas taiko 24-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Su darbo santykiais susijusios išmokos“;

2.2. šis įsakymas taikomas rengiant 2020 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų rinkinius.

 

 

Laikinai einantis finansų ministro pareigas                                                                 Vilius Šapoka

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-432

(Lietuvos Respublikos finansų ministro 2019 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 1K-244 redakcija)

 

 

24-ASIS VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS „SU DARBO SANTYKIAIS SUSIJUSIOS IŠMOKOS“

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.       24-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Su darbo santykiais susijusios išmokos“ (toliau – Standartas) nustatomi su darbo, tarnybos ar kitais teisiniais santykiais, kurie iš esmės atitinka darbo sutartimi tarp darbdavio ir darbuotojo sukuriamus santykius, susijusių išmokų darbuotojams – fiziniams asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, valstybės tarnautojams, profesinės karo tarnybos kariams ir kitiems asmenims, gaunantiems atlygį už atliekamą darbą, vykdomas pareigas, apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimai. Darbuotojas, gaunantis su darbo santykiais susijusias išmokas, gali būti dirbantis neterminuotą, terminuotą, laikiną, sezoninį, projektinį ar kitokį darbą, taip pat vykdantis bet kokią kitą veiklą, vykdomą remiantis teisiniais santykiais, kurie iš esmės atitinka darbo sutartimi tarp darbdavio ir darbuotojo sukuriamus santykius.

2.       Standartas taikomas viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam atskirą finansinių ataskaitų rinkinį, ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.

3.       Standartas taikomas su darbo santykiais susijusioms išmokoms, prie kurių priskiriama:

3.1.    darbo užmokestis pinigais ir (arba) natūra pagal darbo sutartis ar kitus darbo ar tarnybos apmokėjimą reglamentuojančius teisės aktus;

3.2.    kitos išmokos, kurias privaloma mokėti pagal teisės aktus, reglamentuojančius išmokų mokėjimą (pavyzdžiui, išeitinių išmokų, ilgalaikio darbo išmokų);

3.3.    už darbuotoją mokamos įmokos į išteklių fondus arba įmokos kitiems subjektams darbuotojo naudai (pavyzdžiui, draudimo bendrovėms);

3.4.    atlygis už suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises pagal kitas nei darbo sutartis, kurios apskaitos tikslais pagal Standartą priskiriamos prie su darbo santykiais susijusių sutarčių. Standarte laikoma, kad sutartis atitinka darbo santykių esmę, jei joje susitariama dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė);

3.5.    socialinės išmokos darbuotojui.

4.       Standartas netaikomas apskaitai:

4.1.    socialinės paramos, teikiamos iš tam tikslui įsteigtų išteklių fondų;

4.2.    išmokų, mokamų iš išteklių fondų darbuotojams, jų šeimų nariams ar kitiems asmenims pasibaigus darbo, tarnybos ar pareigų vykdymo laikotarpiui, išskyrus išmokas, mokamas iš darbdavio lėšų;

4.3.    išmokų darbuotojams nutraukus su jais darbo sutartis dėl subjekto restruktūrizavimo, kurių apskaitai taikomas 18-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“ (toliau – 18 VSAFAS);

4.4.    piniginių dovanų ir laimėjimų (prizų), premijų ir valstybės stipendijų, skiriamų sportininkams, kultūros ir meno kūrėjams, mokslininkams ir kitiems asmenims, stipendijų studentams ir kitų panašių išmokų, kurių apskaitai taikomos 11-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Sąnaudos“ nuostatos.

5.       Standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Darbo kodekse, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme ir kituose viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau – VSAFAS).

 

II SKYRIUS

SU DARBO SANTYKIAIS SUSIJUSIŲ IŠMOKŲ GRUPAVIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

SU DARBO SANTYKIAIS SUSIJUSIŲ IŠMOKŲ RŪŠYS PAGAL NUMATOMĄ ĮSIPAREIGOJIMŲ ĮVYKDYMĄ

 

6.       Su darbo santykiais susijusia išmoka laikomas bet koks užmokestis pinigais ar natūra, viešojo sektoriaus subjekto mokamas darbuotojui už atliktą darbą, tarnybą, vykdytas pareigas, arba kita dėl darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių atsirandanti teisės aktų nustatyta išmoka tiesiogiai darbuotojui, jo vaikams, sutuoktiniui ar kitiems išlaikytiniams arba kitiems subjektams, pavyzdžiui, draudimo bendrovėms, išteklių fondams.

7.       Su darbo santykiais susijusių išmokų rūšys pagal numatomą įsipareigojimo įvykdymą:

7.1.    trumpalaikės išmokos – pagal trumpalaikį įsipareigojimą mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojui pinigais ir (arba) natūra, kuriuos numatoma išmokėti per dvylika mėnesių nuo tada, kai darbuotojas atlieka darbą ar tarnybą, suteikiančius teisę gauti tokią išmoką, ir darbdavio socialinio draudimo įmokos;

7.2.    ilgalaikės išmokos – pagal ilgalaikį įsipareigojimą mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojui pinigais, kuriuos numatoma išmokėti praėjus dvylikai mėnesių nuo tada, kai darbuotojas atlieka darbą ar tarnybą, suteikiančius teisę gauti tokią išmoką.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

TRUMPALAIKĖS IŠMOKOS

 

8.       Trumpalaikės išmokos apskaitoje registruojamos kaip trumpalaikis įsipareigojimas ir sąnaudos tą ataskaitinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotos išmokos, arba pagal kitus VSAFAS (pavyzdžiui, 8-asis VSAFAS „Atsargos“, 12-asis VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“, 13-asis VSAFAS „Nematerialusis turtas“) šios išmokos įtraukiamos į kuriamo turto vertę.

9.       Iš anksto sumokėtas darbo užmokestis (avansas) apskaitoje registruojamas kaip turtas (išankstiniai apmokėjimai), o apskaičiuojant darbo užmokestį išankstinio apmokėjimo suma mažinama įsipareigojimo (mokėtina darbo užmokesčio) suma. Jeigu iš anksto sumokėtas darbo užmokestis (avansas) viršija apskaičiuotą darbo užmokesčio įsipareigojimo sumą, viešojo sektoriaus subjektas sumą, viršijančią įsipareigojimo sumą, toliau apskaitoje rodo kaip išankstinį apmokėjimą. Jei išmokėtos sumos, viršijančios apskaičiuotą darbo užmokesčio įsipareigojimo sumą, viešojo sektoriaus subjektas nesusigrąžina arba ja nesumažina darbuotojui mokėtinų sumų, šią sumos dalį viešojo sektoriaus subjektas pripažįsta sąnaudomis.

10.     Viešojo sektoriaus subjektas turi pripažinti trumpalaikių išmokų darbuotojams už mokamą ne darbo laiką įsipareigojimą:

10.1.  kaupdamas būsimų išmokų už mokamą ne darbo laiką sąnaudas – kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį teisę į ilgesnį būsimą mokamą ne darbo laiką (pavyzdžiui, kasmetines atostogas, kurios susikaupia už anksčiau išdirbtą darbo laiką);

10.2.  iš karto pripažindamas trumpalaikių išmokų už mokamą ne darbo laiką sąnaudas tą laikotarpį, kai jis privalo apskaičiuoti šias sumas, tačiau jų negalima buvo tikėtis iš anksto (pavyzdžiui, ligos pašalpa iš darbdavio lėšų).

11.     Mokamas ne darbo laikas skirstomas į:

11.1.  kaupiamąjį;

11.2.  nekaupiamąjį.

12.     Kaupiamąjį mokamą ne darbo laiką galima perkelti ir išnaudoti būsimaisiais laikotarpiais, jei einamąjį laikotarpį sukauptas mokamas ne darbo laikas buvo nevisiškai išnaudotas (pavyzdžiui, nepanaudotos kasmetinės atostogos). Kaupiamasis ne darbo laikas gali būti mokamas (pavyzdžiui, nutraukus darbo, tarnybos ar pareigų vykdymo santykius darbuotojai turi teisę gauti pinigines kompensacijas už nepanaudotą sukauptą mokamą ne darbo laiką) arba nemokamas (kai išeinantys iš darbo darbuotojai neturi teisės gauti piniginių išmokų). Įsipareigojimai, susiję su kaupiamuoju mokamu ne darbo laiku, atsiranda tada, kai darbuotojai atlieka darbą, suteikiantį jiems teisę į būsimą kaupiamąjį mokamą ne darbo laiką.

13.     Viešojo sektoriaus subjektas ne rečiau kaip kartą per metus prieš sudarydamas metines finansines ataskaitas pagal viešojo sektoriaus subjekto apskaitos politikoje nustatytą tvarką turi įvertinti išmokų už kasmetines atostogas (kaupiamąjį ne darbo laiką) sumą ir registruoti darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudas ir įsipareigojimą darbuotojams (sukauptas sąnaudas).

14.     Nekaupiamasis mokamas ne darbo laikas į kitus laikotarpius neperkeliamas. Prievolė apmokėti nekaupiamąjį mokamą ne darbo laiką išnyksta, jei ataskaitinį laikotarpį skirtas mokamas ne darbo laikas neišnaudojamas, ir nutraukiant darbo, tarnybos ar pareigų vykdymo santykius nesuteikia teisės gauti piniginės kompensacijos už neišnaudotą mokamą ne darbo laiką (pavyzdžiui, mokymosi atostogos). Trumpalaikį įsipareigojimą dėl mokamo ne darbo laiko ir sąnaudas viešojo sektoriaus subjektas apskaičiuoja ir registruoja apskaitoje tada, kai remdamasis pateiktais dokumentais, kuriais įrodoma darbuotojo teisė į mokamą ne darbo laiką, priima sprendimą dėl išmokos skyrimo.

15.     Viešojo sektoriaus subjektas turi pripažinti vienkartinių piniginių ir (arba) išmokų natūra (pavyzdžiui, vienkartinis priedas arba premija, materialinės pašalpos dėl artimo giminaičio mirties ir panašiai) (toliau – priedai ir pašalpos) sąnaudas ir įsipareigojimą pagal Standarto 8 punkto nuostatas tada, kai:

15.1.  jis turi prievolę ar neatšaukiamąjį pasižadėjimą atlikti tokius mokėjimus dėl buvusių ūkinių įvykių, aplinkybių, sudariusių prielaidas prievolei ar neatšaukiamajam pasižadėjimui už praėjusį ataskaitinį laikotarpį atsirasti;

15.2.  šias sąnaudas ir įsipareigojimą galima patikimai įvertinti.

16.     Viešojo sektoriaus subjektas gali patikimai įvertinti trumpalaikį įsipareigojimą ar neatšaukiamąjį pasižadėjimą ir registruoti sąnaudas tada, kai:

16.1.  yra viešojo sektoriaus subjekto vadovo nustatyta priedų ir pašalpų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka;

16.2.  viešojo sektoriaus subjektas gali patikimai nustatyti mokėtinų priedų ir pašalpų sumą už ataskaitinį laikotarpį prieš rengdamas finansinių ataskaitų rinkinį;

16.3.  praėjusiais laikotarpiais taikyta priedų ir pašalpų mokėjimo praktika leidžia patikimai nustatyti neatšaukiamojo pasižadėjimo mokėti priedus ir pašalpas sumą.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ILGALAIKĖS IŠMOKOS

 

17.     Ilgalaikių išmokų sąnaudos pripažįstamos iš karto visai ilgalaikio įsipareigojimo sumai, priėmus sprendimą arba pagal prievolę mokėti tokias išmokas, išskyrus Standarto 18 punkte nurodytą atvejį.

18.     Jei ilgalaikės išmokos dydis priklauso nuo darbo ar tarnybos arba su darbu susijusių santykių trukmės, ilgalaikis įsipareigojimas proporcingai kaupiamas ir pripažįstamas sąnaudomis per visą darbo ar tarnybos laiką. Vertinant šį ilgalaikį įsipareigojimą, turi būti atsižvelgta į tikimybę, kad reikės mokėti tokią išmoką, ir laikotarpį, už kurį mokėjimas turėtų būti atliktas, bei į kasmet sukauptinos sumos reikšmingumą. Jei išmokos dydis yra vienodas visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į ištarnautą laiką ar kitas su konkrečiu darbuotoju susijusias aplinkybes, šių išmokų sąnaudos pripažįstamos tada, kai įvyksta įvykis ar atsiranda aplinkybės, dėl kurių numatoma mokėti išmoką.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

IŠEITINĖS IŠMOKOS

 

19.     Išeitine išmoka darbuotojui laikoma išmoka darbuotojui, viešojo sektoriaus subjekto mokama pasibaigus darbo, tarnybos ar pareigų vykdymo laikui.

20.     Viešojo sektoriaus subjektas gali būti įpareigotas mokėti išeitines išmokas teisės aktų, reglamentuojančių tokių išmokų mokėjimą, sutarčių ar kitų susitarimų nustatyta tvarka arba viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai gali pagrįstai tikėtis tokių išmokų pagal neatšaukiamąjį pasižadėjimą. Paprastai išeitinės išmokos yra vienkartiniai mokėjimai, tačiau kartais jos gali apimti ir atlyginimą iki tam tikro nurodyto laikotarpio pabaigos, kai darbuotojas daugiau nebedirba darbo, teikiančio viešojo sektoriaus subjektui ekonominės naudos, ar kitas išmokas, pasibaigus darbo (tarnybos) laikotarpiui, iš darbdavio lėšų.

21.     Išeitinės išmokos (įskaitant ilgalaikio darbo išmokas) viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje pripažįstamos sąnaudomis tą laikotarpį, kurį baigiasi darbo santykiai.

 

 

III SKYRIUS

SU DARBO SANTYKIAIS SUSIJUSIŲ IŠMOKŲ PRISKYRIMAS PRIE SĄNAUDŲ STRAIPSNIŲ

 

22.     Su darbo santykiais susijusios išmokos priskiriamos prie šių sąnaudų straipsnių:

22.1.  prie darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų priskiriamos išmokos darbuotojui pinigais ir (arba) natūra:

22.1.1.    tiesiogiai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs darbo užmokestis (pareiginė alga, priedai, priemokos, mokėjimai už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą, premijos, darbo užmokestis už kasmetines atostogas, nepanaudotų atostogų kompensacijų išmokos, nenutrūkstamas darbo užmokesčio mokėjimas ligos atveju (už pirmas dvi ligos dienas) ir panašiai);

22.1.2.    išeitinės išmokos, ilgalaikio darbo išmokos;

22.1.3.    įmokos į socialinio draudimo, pensijų fondus, įmokos į Garantinį fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą;

22.1.4.    išmokos, skirtos darbuotojo išlaidoms kompensuoti (išmokos transporto išlaidoms vykstant iš gyvenamosios vietos į darbo vietą arba tarnybą ir atgal kompensuoti, išmokos gyvenamojo būsto nuomos išlaidoms kompensuoti ar nemokamai suteiktas būstas (apskaičiuota ataskaitinio laikotarpio būsto nusidėvėjimo suma), nemokamas maitinimas, mokesčiai už sveikatos priežiūros paslaugas ir kitos panašaus pobūdžio išmokos). Šios išmokos turi būti registruojamos atskiroje sąskaitoje nei kitos darbo užmokesčio sąnaudos;

22.1.5.    diplomatams ir jų šeimų nariams pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatas skiriamos išmokos;

22.2.  prie socialinių išmokų sąnaudų priskiriamos išmokos darbuotojui:

22.2.1.    esant sunkiai materialinei būklei, mirties ir kitais atvejais;

22.2.2.    žalos dėl profesinės ligos atlyginimo išmokos;

22.2.3.    išmokos įvykus nelaimingam atsitikimui ir panašiai;

22.3.  prie pagrindinės veiklos kitų sąnaudų priskiriamos išmokos, kurios nepriskiriamos prie Standarto 22.1–22.2 papunkčiuose išvardytų išmokų.

 

IV SKYRIUS

INFORMACIJOS PATEIKIMAS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMAJAME RAŠTE

 

23.     Viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas) nurodoma:

23.1.      priežastys, jei reikšmingai padidėjo ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis pripažintų su darbo santykiais susijusių išmokų suma lyginant su praėjusio ataskaitinio laikotarpio atitinkama suma;

23.2.      informacija apie darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudas pagal Standarto priede nustatytą formą.

24.     Kai dėl likvidavimo, reorganizavimo ar kitų priežasčių darbuotojams yra pateikti pasiūlymai nutraukti (pakeisti) darbo santykius ir yra neaiški tiksli išeitinių išmokų suma, mokėjimo laikas, registruojamas neapibrėžtasis įsipareigojimas ir informacija apie jį pateikiama aiškinamajame rašte, kaip nustatyta 18 VSAFAS.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

25.     Viešojo sektoriaus subjektas, taikydamas Standartą pirmą kartą, perkeldamas pradinius likučius, inventorizuoja kiekvieno darbuotojo nepanaudotų kasmetinių atostogų dienas, kad įvertintų sukauptų nepanaudotų atostogų dienų likutį, ir, taikydamas jo vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuoja ir užregistruoja apskaitoje pradinį įsipareigojimą darbuotojams (sukauptos sąnaudos). Taip pat įvertinamos ir užregistruojamos kitos prie su darbo santykiais susijusių išmokų priskiriamos sukauptos sąnaudos.

___________

 

 

24-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Su darbo santykiais susijusios išmokos“

priedas

 

(Informacijos apie darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudas pateikimo aiškinamajame rašte forma)

 

INFORMACIJOS APIE DARBO UŽMOKESČIO IR SOCIALINIO DRAUDIMO SĄNAUDAS PATEIKIMAS AIŠKINAMAJAME RAŠTE

 

Eil. Nr.

Grupė

Ataskaitinis laikotarpis

Praėjęs ataskaitinis laikotarpis

Vidutinis darbuotojų skaičius*

Darbo užmokesčio sąnaudos

Vidutinis darbuotojų skaičius*

Darbo užmokesčio sąnaudos

Pareiginė alga

Priedai, priemokos, premijos

Darbuotojo išlaidų kompensavimas[1]

Išmokos diplomatams ir jų šeimų nariams[2]

Kita

Pareiginė alga

Priedai, priemokos, premijos

Darbuotojo išlaidų kompensavimas[3]

Išmokos diplomatams ir jų šeimų nariams[4]

Kita

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

1.

Valstybės politikai ir valstybės pareigūnai[5]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Teisėjai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

Valstybės tarnautojai[6]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.1.

einantys vadovaujamas pareigas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2.

patarėjai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.3.

specialistai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4.

Kariai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.

Darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas darbo sutartis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.1.

einantys vadovaujamas pareigas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.2.

kiti darbuotojai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6.

Kiti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.

Iš viso:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8.

Iš jų socialinio draudimo sąnaudos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

·    Apskaičiuojant vidutinį darbuotojų skaičių rekomenduojama taikyti Vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus pagal sąrašą apskaičiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 134 „Dėl Vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus pagal sąrašą apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“.

 

 


[1] Priskiriamos 24-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Su darbo santykiais susijusios išmokos“ (toliau – standartas) 22.1.4 papunktyje nurodytos išmokos.

[2] Priskiriamos standarto 22.1.5 papunktyje nurodytos išmokos. 

[3] Priskiriamos standarto Klaida! Nerastas nuorodos šaltinis. papunktyje nurodytos išmokos.

[4] Priskiriamos standarto 22.1.5 papunktyje nurodytos išmokos.

[5] Priskiriami asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir kituose valstybės pareigūnų ir valstybės politikų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

[6] Priskiriami asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir statutinių valstybės tarnautojų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.