KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJŲ NUOTEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2019 m. vasario 21 d. Nr. T-46
Kelmė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 9 punktu ir 13 straipsnio 1 punktu, Nuotekų tvarkymo reglamentu, Kelmės rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Laikyti netekusiu galios Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. T-139 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje nuotekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo“.
Sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui, skundą (prašymą) paduodant bet kuriuose šio teismo rūmuose, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Kelmės rajono savivaldybės tarybos
2019 m. vasario 21 d.
sprendimu Nr. T-46
KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJŲ NUOTEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kelmės rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato kaupimo rezervuaruose ir mažuose valymo įrenginiuose (toliau – vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai) susidarančių nuotekų tvarkymo tvarką; nuotekų turėtojų (fizinių ir juridinių asmenų), nuotekų vežėjų, nuotekų tvarkytojų ir Kelmės rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teises, pareigas ir tarpusavio santykius tvarkant nuotekas.
2. Taisyklės galioja Savivaldybės teritorijoje ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie eksploatuoja vietinius nuotekų šalinimo įrenginius ir tvarko juose susidarančias nuotekas, nuotekų turėtojams, nuotekų vežėjams, nuotekų tvarkytojams ir Savivaldybės institucijoms.
3. Taisyklės netaikomos fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems išduotuose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose (toliau – TIPK leidimas) nustatyti individualūs nuotekų tvarkymo reikalavimai.
4. Nuotekų tvarkymo tikslas – saugiai surinkti nuotekas iš vietinių nuotekų šalinimo įrenginių ir jas sutvarkyti, nedarant neigiamo poveikio aplinkai, tausojant gamtos išteklius, užkertant kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir laikantis visuomenės sveikatos saugos reikalavimų.
5. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Aglomeracija – tai teritorija, kuri yra gana tankiai apgyvendinta ir (arba) kurioje gana sutelkta ūkinė veikla (teritorijoje yra ne mažiau kaip 25 atskiri nuotekų šaltiniai (objektai), kurių bendras dydis atitinka ne mažiau kaip 100 gyventojų ekvivalentą (GE), o įrengiant centralizuotąjį nuotakyną, vienam GE vidutiniškai tektų ne daugiau kaip 15 m lauko (gatvių) tinklų, neįskaitant įvadų, kolektorių iki valymo įrenginių ir išleidimo vietos ilgio, dėl to nuotekas tikslinga surinkti naudojant centralizuotąjį nuotakyną, arba teritorija, kurioje nuotekas rinkti naudojant centralizuotąjį nuotakyną yra tikslinga dėl kitų priežasčių (pvz., dėl to, kad konkrečiu atveju nuotekų surinkimas naudojant centralizuotąjį nuotakyną yra priimtiniausias dėl gamtinių sąlygų; dėl to, kad centralizuotojo nuotakyno įdiegimas yra ekonomiškai priimtiniausias ar dėl kitų priežasčių). Taip pat aglomeracijai priskiriamos teritorijos, kuriose esančių objektų nuotekos surenkamos naudojant centralizuotąjį nuotakyną arba yra sudarytos tokios galimybės (plėtojama nuotekų surinkimo infrastruktūra).
Atskiroji (individuali) nuotekų tvarkymo sistema – ne daugiau kaip dviejų gyvenamųjų (individualių) namų ar kitų objektų nuotekoms tvarkyti skirta sistema, iš kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos mobiliosiomis transporto priemonėmis.
Centralizuotasis nuotakynas (centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema) – nuotakynas, į kurį patenkančios nuotekos nukreipiamos į aglomeracijos nuotekų valymo įrenginius arba į galutinę išleidimo vietą ir kurį naudojant teikiamos viešosios nuotekų tvarkymo paslaugos bei surenkama ne mažiau kaip 30 procentų aglomeracijoje susidarančių nuotekų
Gyvenamasis namas (pastatas) – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.
Gyventojų ekvivalentas (GE) – sąlyginis vienetas nuotekų / taršos šaltinio dydžiui išreikšti. Vienas GE reiškia nuotekų šaltinį, kuriame per parą susidarančiose (surenkamose) nuotekose yra 70 g BDS7 ir (arba) 12 g N ir (arba) 2,7 g P (taršos šaltinio dydis nustatomas pagal tą parametrą, pagal kurį skaičiuojamas GE yra didžiausias).
Grupinė nuotekų tvarkymo sistema – grupės (daugiau kaip dviejų) objektų nuotekoms tvarkyti skirta sistema, valdoma nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, iš kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos nuotekų vežimo priemonėmis.
Individualus nuotekų šalinimas – savo nuotekų tvarkymas ir šalinimas į gamtinę aplinką naudojant nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
Mažieji nuotekų valymo įrenginiai – buitinių ir (arba) pagal sutartį jiems analogiškų nuotekų srautams (iki 400 m3/d), kurie pagal juose esantį organinių teršalų kiekį neviršija 2000 GE, bei paviršinių nuotekų srautams iki 50 l/s valyti skirti įrenginiai.
Nuotekų vežimo priemonės – asenizacinės mašinos ir kitos specialiosios transporto priemonės, skirtos nuotekoms surinkti iš nuotekų kaupimo rezervuarų bei septikų ir joms išvežti į nuotekų priėmimo punktus.
Necentralizuota nuotekų tvarkymo sistema – atskiroji (individualioji) arba grupinė nuotekų tvarkymo sistema, kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos nuotekų vežimo priemonėmis.
Necentralizuotoji savivaldybės nuotekų tvarkymo sistema – atskirųjų (individualiųjų) ir grupinių nuotekų tvarkymo sistemų visuma savivaldybės teritorijoje.
Nuotekos – žmogaus buityje, ūkinėje ir (arba) gamybinėje veikloje panaudotas vanduo, kuriuo naudotojas atsikrato nuotekų surinkimo sistema išleisdamas jį į aplinką arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas.
Nuotekų kaupimo rezervuaras – sandari talpa laikinai nuotekoms kaupti, iš kurios nuotekos periodiškai išsiurbiamos ir nuotekų vežimo priemonėmis išgabenamos į kitas nuotekų tvarkymo sistemas.
Nuotekų tvarkymas – veikla, susidedanti iš visų ar dalies šių priemonių: nuotekų surinkimas, kaupimas, transportavimas, valymas ir išleidimas bei valymo metu susidarančių atliekų (smėlio, šlamo, dumblo ir t. t.) pirminis tvarkymas.
Nuotekų tvarkymo įrenginiai – nuotekoms tvarkyti skirti inžineriniai įrenginiai (vamzdynai, siurblinės, nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, naftos produktų atskirtuvai ir kt.).
Nuotekų tvarkymo sistema – inžinerinių įrenginių, statinių ir technologinių procesų kompleksas (visuma) nuotekoms surinkti, kaupti, transportuoti, įtraukti į apskaitą, valyti ir išleisti bei valymo metu susidarančioms atliekoms (šlamui, dumblui) tvarkyti.
Nuotekų tvarkytojas – įmonė, įregistruota Atliekas tvarkančių įmonių registre, kuri nuotekas tvarko laikydamasi reikalavimų, nustatytų teisės aktuose bei šiose Taisyklėse.
Nuotekų turėtojas – asmuo, naudojantis arba valdantis objektą (taršos / nuotekų šaltinį) ir pagal teisės aktus turintis teisę spręsti objekto eksploatavimo ir techninio funkcionavimo klausimus bei atsakantis už objekto daromą poveikį aplinkai
Nuotekų vežėjas – nuotekų tvarkymo įmonė, įregistruota Atliekas tvarkančių įmonių registre, galinti teikti nuotekų surinkimo ir vežimo (transportavimo) paslaugas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka.
Objektas – statinys arba statinių grupė, esanti viename sklype, kuriame susidarančias nuotekas surenka viena nuotekų surinkimo sistema.
TIPK leidimas – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, išduodamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, suteikiantis teisę jame nustatytomis sąlygomis vykdyti ūkinę veiklą arba eksploatuoti įrenginį ar jo dalį.
Vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai – tai nuotekų kaupimo rezervuarai ir maži nuotekų valymo įrenginiai.
Kelmės rajono nuotekų sistemą eksploatuojanti įmonė – UAB „Kelmės vanduo“, kuri nustatyta tvarka eksploatuoja nuotekų tvarkymo įrenginius Kelmės rajone.
II SKYRIUS
TEISĖS AKTAI
6. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:
6.6. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832;
6.7. Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343;
6.8. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236;
6.9. Nuotekų kaupimo rezervuarų bei septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės rekomendacijomis ir Nuotekų kaupimo rezervuarų bei septikų eksploatavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 400;
6.10. Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412;
6.11. Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis 1999 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 217;
6.12. Aplinkosauginėmis buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklėmis (LAND 21-01), patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 252;
6.13. Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 8 d. įsakymu
Nr. D1-376;
6.14. Statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390;
6.15. Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338;
III SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
7. Vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai Savivaldybės teritorijose įrengiami vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ten, kur nėra įrengtų centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos tinklų, ir Kelmės rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu nustatytose teritorijose ir tokiais atvejais:
7.1. viešojo vandens tiekimo teritorijoje individualus nuotekų šalinimas negalimas, išskyrus decentralizuotoje viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kai grupinių nuotekų tvarkymo įrenginių įrengimas yra nepagrįstas ekonominiu požiūriu bei šių sistemų įrengimo poveikis žmonių sveikatos bei taršos mažinimo ir prevencijos prasme yra nereikšmingas. Centralizuotai aptarnaujamoje viešojo vandens tiekimo teritorijoje individualus nuotekų šalinimas galimas tik išimtiniais atvejais, t. y. viešojo vandens tiekimo teritorijoje kuriantis naujam namų ūkiui, bet nesant galimybėms per abiem šalims (statytojo ir Savivaldybės) priimtą laikotarpį jo aprūpinti viešojo vandens tiekėjo paslaugomis, rekomenduojama išduoti leidimą įsirengti laikinąją individualią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Kai šį namų ūkį pasieks viešojo vandens tiekėjo tinklai, individuali nuotekų tvarkymo infrastruktūra turi būti naikinama ir jungiamasi prie viešojo vandens tiekėjo tinklų;
8. Vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai gali būti įrengiami kaip:
9. Atskirąsias (individualias) buitinių nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galima įrengti:
9.2. atskiriems objektams, esantiems dešimties objektų ir didesnėse grupėse, kuriose objektai išsidėstę taip, kad įrengiant centralizuotąsias nuotekų surinkimo arba grupines nuotekų tvarkymo sistemas vienam GE reikėtų pakloti daugiau kaip po 15 m gatvės tinklų (neskaičiuojant įvadų) arba vienam butui reikėtų pakloti daugiau kaip po 45 m gatvės tinklų (neskaičiuojant įvadų) ir (arba) vidutinis atstumas tarp įvadų būtų didesnis kaip 45 m.
10. Atskirosios (individualios) nuotekų tvarkymo sistemos su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką projektuojamos ir įrengiamos vadovaujantis Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentu (6.11 p.).
11. Atskirąsias (individualias) nuotekų tvarkymo sistemas su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus galima įrengti:
11.1. nurodytais 9.1 ir 9.2 papunkčiuose atvejais, kai nėra galimybių pagal reikalavimus įrengti nuotekų valymo įrenginius ir išleisti nuotekas į aplinką:
12. Grupines buitinių nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką galima įrengti:
13. Grupines nuotekų tvarkymo sistemas su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus galima įrengti:
13.1. kai nėra galimybių pagal reikalavimus įrengti nuotekų valymo įrenginius ir išleisti nuotekas į aplinką;
14. Projektuojant ir įrengiant Savivaldybės teritorijoje nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų išleidimu į aplinką, privaloma:
14.1. įvertinti konkretaus objekto specifiką ir išvalytų nuotekų priimtuvo gebėjimą priimti valytas nuotekas ir pagal tai parinkti bei apskaičiuoti reikiamą išvalymo efektyvumą, kuris atitiktų ne tik minimalias nuotekų užterštumo normas, bet ir užtikrintų, kad įrenginio veikimo laikotarpiu nebus viršyti leistini aplinkos užterštumo rodikliai (ypač geriamojo vandens šaltiniuose);
14.2. numatyti tokius projektinius sprendimus, kad konkrečiomis sąlygomis būtų įmanoma tinkamai eksploatuoti suprojektuotą nuotekų tvarkymo sistemą (dumblo tvarkymas, tinkamas techninis aptarnavimas, energijos tiekimas ir pan.);
14.3. projekto dokumentuose pateikti informaciją apie parinktą tipinį arba suprojektuotą netipinį valymo įrenginį pagal Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente (6.11 p.) nustatytus reikalavimus;
15. Užstatytame, tačiau neturinčiame inžinerinės infrastruktūros kvartale įrengiant vietinius nuotekų šalinimo įrenginius kiekvienam statomam objektui būtina numatyti galimybę ateityje prisijungti prie centralizuotojo nuotakyno.
16. Atsiradus centralizuotajam nuotakynui ne toliau kaip 45 m nuo arčiausio iki šio nuotakyno sklypo, kuriame yra įrengta individuali nuotekų tvarkymo sistema, ribos artimiausio taško, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo raštiško centralizuotojo nuotakyno valdytojo pranešimo apie galimybę objektą prijungti prie centralizuotojo nuotakyno išsiuntimo registruotu laišku ar įteikimo dienos, objekto savininkas ar teisėtas jo valdytojas privalo savo valdomame sklype įrengtus nuotekų tinklus prijungti prie centralizuotojo nuotakyno, jeigu kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai ar Savivaldybės tarybos sprendimai nenustato kitaip.
IV SKYRIUS
VIETINIAI NUOTEKŲ ŠALINIMO ĮRENGINIAI
18. Įrengiant nuotekoms šalinti nuotekų kaupimo rezervuarus turi būti laikomasi šių reikalavimų:
18.1. nuotekų kaupimo rezervuaras yra statinys, kuris turi būti įrengiamas pagal statybos techninį reglamentą „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ (6.15 p.) detaliojo teritorijų planavimo dokumente numatytoje vietoje (jeigu yra galiojantis teritorijos detalusis planas);
18.2. nuotekų kaupimo rezervuaras turi būti įrengtas atsižvelgiant į numatomą nuotekų kiekį ir rekomenduojamą nuotekų išvežimo dažnį;
18.3. nuotekų kaupimo rezervuaras turi būti sandarus (gelžbetoninis, stikloplasčio, plastmasinis), privalo būti įrengta kokybiška hidroizoliacija, apsauganti nuo galimo nuotekų patekimo į aplinką;
18.5. prie nuotekų kaupimo rezervuaro turi būti patogu privažiuoti, kad būtų galima saugiai išsiurbti ir išvežti nuotekas;
19. Nuotekų kaupimo rezervuarų eksploatavimo reikalavimai:
19.2. nuotekų turėtojas privalo periodiškai tikrinti nuotekų kaupimo rezervuaro sandarumą ir pastebėjęs, kad nuotekų kaupimo rezervuaro turinys tirštėja ir (ar) nedidėja sukauptų nuotekų kiekis (proporcingai sunaudotam geriamojo vandens kiekiui), turi skubiai patikrinti rezervuaro sandarumą;
20. Draudžiama mesti į nuotekų sistemą kietas atliekas (sauskelnes, higieninius paketus, popierinius rankšluosčius ir kt.), kurios gali mechaniškai sutrikdyti septikų darbą, pilti koncentruotas chemines medžiagas ir preparatus (rūgštis ir šarmus, valiklius, tirpiklius, riebalus, alyvas ir pan.), skystas atliekas ir gamybines nuotekas (naudotus tepalus, akumuliatorių rūgštį, dažus, netinkamus vartoti vaistus, fotoskiediklius, pesticidus ir kt.).
21. Gamybiniuose pastatuose susidarančios nuotekos turi būti surenkamos ir tvarkomos vadovaujantis šiais principais:
21.1. buitinės ir kitos artimos jų sudėčiai nuotekos turi būti tvarkomos vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu arba:
21.1.1. išvalytos buitinės ir kitos artimos jų sudėčiai nuotekos gali būti kaupiamos srutų kauptuvuose ar srutų surinkimo ir kaupimo įrenginiuose;
V SKYRIUS
VIETINIUOSE NUOTEKŲ ŠALINIMO ĮRENGINIUOSE SUSIDARANČIŲ NUOTEKŲ TVARKYMAS
22. Šiose Taisyklėse nuotekų tvarkymas apima nuotekų surinkimą, transportavimą, perdavimą toliau apdoroti, apskaitą, visuomenės švietimą ir administravimą.
23. Nuotekų turėtojai yra skirstomi į šias grupes:
24. Nuotekoms surinkti įrengiami kaupimo rezervuarai, o joms kaupti ir iš dalies valyti – septikai su kaupimo rezervuarais. Jų įrengimo reikalavimai aprašyti šių Taisyklių IV skyriuje.
25. Nuotekoms valyti įrengiami nuotekų valymo įrenginiai. Nuotekų valymo įrenginių projektavimo ir įrengimo bei eksploatavimo reikalavimai nustatyti Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente (6.11 p.).
26. Nuotekų turėtojas sukauptas nuotekas toliau apdoroti turi perduoti nuotekų vežėjui pagal galiojančią nuotekų išvežimo paslaugos sutartį.
27. Nuotekų turėtojui draudžiama:
27.3. buitines nuotekas prijungti prie lietaus nuotekų ar drenažinės sistemos, išleisti į griovius, atvirus vandens telkinius;
28. Surinktos nuotekos privalo būti traukiamos į apskaitą pagal Taisyklių 40 ir 41 punktų reikalavimus. Už surinktų nuotekų apskaitą yra atsakingas nuotekų vežėjas.
VI SKYRIUS
NUOTEKŲ VEŽĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
30. Nuotekų vežėjai, teikiantys paslaugas Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, turi atitikti šiuos reikalavimus:
30.1. turėti teisę verstis nuotekų surinkimo ir išvežimo veikla, t. y. turi būti įtraukti į Atliekas tvarkančių įmonių registrą vadovaujantis Taisyklių 6.13 p.;
30.2. turėti specialias nuotekų vežimo priemones:
30.2.1. transporto priemonės, skirtos nuotekoms vežti, turi turėti nuotekų apskaitos įrenginį, būti techniškai tvarkingos (visi siurbliai, žarnos, vožtuvai ir kita įranga turi būti sandarūs), švarios ir sandarios, kad neskleistų nemalonaus kvapo; ant abiejų transporto priemonės šonų aiškiai ir įskaitomai turi būti nurodytas įmonės pavadinimas arba prekės ženklas ir adresas bei telefonas;
31. Nuotekų vežėjas, neatitinkantis šių Taisyklių 30 punkte nurodytų reikalavimų, negali teikti nuotekų surinkimo ir vežimo paslaugų Savivaldybės teritorijoje.
32. Kelmės rajono nuotekų sistemą eksploatuojanti įmonė privalo nedelsdama nutraukti sutartį su nuotekų vežėju, jei šis:
32.1. netenka teisės teikti nuotekų tvarkymo paslaugas ir išbraukiamas iš Atliekas tvarkančių įmonių registro;
33. Nuotekų surinkimo, vežimo ir perdavimo toliau apdoroti darbai turi būti atliekami taip, kad į aplinką patektų kuo mažiau nemalonių kvapų:
33.2. vietinių nuotekų šalinimo įrenginių turinį draudžiama transportuoti atvirose, nesandariose ar šiam tikslui nepritaikytose talpose;
34. Nuotekos gali būti vežamos tik užpildžius važtaraštį, kuris yra griežtos apskaitos dokumentas:
34.1. pildomi du važtaraščio egzemplioriai: pirmasis egzempliorius paliekamas nuotekų turėtojui, antrasis lieka nuotekų vežėjui;
37. Kartu su nuotekomis draudžiama šalinti:
37.1. daiktus ir (arba) medžiagas, galinčias užkimšti arba sugadinti nuotekų surinkimo sistemos ir nuotekų valymo įrenginių elementus, sutrikdyti jų veiklą;
38. Nustojus veikti buitinių nuotekų priėmimo įrangai ir (ar) sutrikus normaliam centralizuotojo nuotakyno funkcionavimui dėl nuotekų vežėjo kaltės, jis privalo teisės aktų nustatyta tvarka kompensuoti nuotekų tvarkytojo patirtus nuostolius.
39. Nuotekų vežėjas, kuris toje vietovėje eksploatuoja nuotekų tvarkymo sistemą, turi nemokamai išvežti nuotekas iš rezervuarų su perpumpavimu įvykus jų gedimui, jeigu mokama už centralizuotą nuotekų tvarkymą.
40. Kas ketvirtį (iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos) nuotekų vežėjai privalo nuotekų tvarkytojui ir Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriui pateikti raštišką ataskaitą apie per praėjusį ketvirtį surinktų ir perduotų toliau apdoroti nuotekų kiekį ir nurodyti nuotekų turėtojus, nevykdančius galiojančių sutarčių, kurie netvarkė nuotekų per pastaruosius 6 mėnesius, taip pat pateikti sutarčių sąrašą su nuotekų turėtojais. Ataskaitos forma pateikta šių Taisyklių 1 priede.
41. Kas ketvirtį (iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos) Kelmės rajono nuotekų sistemą eksploatuojanti įmonė privalo Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriui pateikti raštišką ataskaitą apie per praėjusį ketvirtį nuotekų vežėjų atvežtų apdoroti nuotekų kiekį bei galiojančių sutarčių su nuotekų vežėjais sąrašą. Ataskaitos forma pateikta šių Taisyklių 2 priede.
VII SKYRIUS
NUOTEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
42. Nuotekos iš vietinių nuotekų šalinimo įrenginių turi būti išvežamos laikantis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.
43. Už tinkamą ir saugų vietinių nuotekų šalinimo įrenginių įrengimą, eksploatavimą ir jų turinio tvarkymą atsako jų savininkas arba naudotojas.
44. Vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkai arba naudotojai privalo su nuotekų vežėju sudaryti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį.
45. Nuotekų turėtojas už nuotekų tvarkymo paslaugas moka nuotekų vežėjui pagal faktinį išvežtų ir sutvarkytų nuotekų kiekį.
46. Nuotekų turėtojas turi saugoti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį visą sutarties galiojimo laikotarpį ir dar 1 metus jai pasibaigus, o apmokėjimą patvirtinančius dokumentus ir važtaraščius (jų kopijas) – 1 metus po apmokėjimo ir važtaraščio surašymo dienos. Dokumentus privaloma pateikti, jei jų pareikalauja kontroliuojantys pareigūnai.
VIII SKYRIUS
TAISYKLIŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ
48. Seniūnijų seniūnai informuoja vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkus ir naudotojus apie prievolę sudaryti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį ir saugoti apmokėjimą už suteiktas paslaugas patvirtinančius dokumentus.
49. Už šių Taisyklių nesilaikymą teisė surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą suteikiama seniūnams, kitiems Savivaldybės administracijos įgaliotiems asmenims, aplinkos apsaugos ir policijos pareigūnams.
Kelmės rajono savivaldybės
teritorijų nuotekų tvarkymo
taisyklių
1 priedas
(Nuotekų išvežimo ataskaitos forma)
NUOTEKŲ IŠVEŽIMO ATASKAITA
20___ m. ___________________ d.
Ataskaitinis ketvirtis ___________
Nuotekų vežėjas ____________________________________________________________
(įmonės pavadinimas, adresas)
Tel., faksas, el. paštas ____________________________________________________________
ATĮR Nr. __________________
1. Informacija apie nuotekų surinkimą ir išvežimą teritorijose, kuriose nėra centralizuotų nuotekų tinklų:
| Adresas |
Savininko, atsakingo asmens vardas, pavardė |
Sutarties numeris |
Nuotekų kiekis (m3) |
Pastaba |
||
| gyvenvietės (gatvės) pavadinimas |
namo numeris |
kaupimo rezervuaras |
nuotekų valymo įrenginys |
|||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2. Informacija apie nuotekų turėtojus, kurie neužsakė nuotekų išvežimo ir valymo paslaugų per paskutinius šešis mėnesius (per ataskaitinį ir prieš tai buvusį ketvirtį):
| Adresas |
Savininko, atsakingo asmens vardas, pavardė |
Sutarties numeris |
Paskutinį kartą išvežtas nuotekų kiekis (m3) |
Paskutinio išvežimo data |
Pastaba |
||
| gyvenvietės (gatvės) pavadinimas |
namo numeris |
kaupimo rezervuaras |
nuotekų valymo įrenginys |
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kelmės rajono savivaldybės teritorijų nuotekų tvarkymo taisyklių
2 priedas
(Nuotekų tvarkymo ataskaitos forma)
NUOTEKŲ TVARKYMO ATASKAITA
20___ m. __________________ d.
Ataskaitinis einamųjų metų ketvirtis ___________
1. Bendra informacija apie nuotekų šalinimą ir valymą teritorijose, kuriose nėra centralizuotų nuotekų tinklų:
| 1. |
Atvežtų apdoroti, išvalytų nuotekų kiekis (m3) |
|
| 2. |
Bendras nuotekų atvežimų skaičius (vnt.) |
|
| 3. |
Nuotekų tvarkymo įkainis (Eur/m3) |
|