I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Technologijų mokslų studijų krypčių grupės aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami technologijų mokslų studijų krypčių grupei (F) priskiriamų krypčių studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas technologijų mokslų studijų krypčių grupės studijas (toliau – technologijų mokslų studijos) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į šiuos tarptautinius dokumentus: Europos inžinerinių studijų programų akreditavimo standartą EUR-ACE® Framework Standards and Guidelines (http://www.enaee.eu/) ir Europos aukštojo mokslo erdvės Paryžiaus komunikato (2018) III priedą (EHEAParis2018_Communique_AppendixIII_952778).
3. Studijų rezultatai grupuojami pagal Europos inžinerinių studijų programų akreditavimo standarte EUR-ACE® Framework Standards and Guidelines naudojamą studijų rezultatų grupavimą.
4. Aprašas skirtas koleginėms ir universitetinėms pirmosios ir antrosios pakopų studijų programoms, vykdomoms nuolatine arba ištęstine studijų forma.
5. Baigus technologijų mokslų studijas įgyjamas technologijų mokslų profesinio bakalauro / bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro / bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
6. Jūrų technologijų studijų krypties programų ir programų, kurias baigus įgyjama teorinių ir praktinių žinių bei įgūdžių, būtinų laivavedžio jūrinio laipsnio diplomui, kvalifikacijos liudijimui ar jų patvirtinimui gauti, reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. 3-355 „Dėl Jūrinio laipsnio suteikimo, jūrininko kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/35/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo, 1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, 1995 m. Tarptautinė konvencija dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, 2006 m. Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje atitinkamų nuostatų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.
7. Jūrų technologijų studijų krypties programos, kurias baigus įgyjama laivavedžio jūrinio laipsnio kvalifikacija ir Lietuvos transporto saugos administracijoje (toliau – Administracija) išduodamas kompetencijos liudijimas, kurį sudaro jūrinio laipsnio diplomas, jūrinio laipsnio kvalifikacijos liudijimas ir (ar) globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos radijo ryšio operatoriaus diplomas su jų išdavimo patvirtinimais, turi būti papildomai vertinamos ir tvirtinamos Administracijos ir gali būti vykdomos tik Administracijos akredituotose aukštosiose mokyklose.
8. Baigus Administracijos patvirtintą jūrų technologijų studijų krypties programą, kartu su technologijų mokslų profesinio bakalauro arba technologijų mokslų bakalauro kvalifikaciniu laipsniu įgyjama laivavedžio profesinė kvalifikacija, ir Administracijoje išduodamas kompetencijos liudijimas.
9. Stojantiesiems į pirmosios pakopos studijas Aprašas specialių reikalavimų nenustato.
10. Į antrosios pakopos studijas, skirtas technologijų mokslų magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti, rekomenduojama priimti asmenis, baigusius:
10.1. universitetines pirmosios pakopos technologijų mokslų, inžinerijos mokslų, fizinių mokslų, matematikos mokslų ir informatikos mokslų studijas;
10.2. baigusius kitų studijų krypčių pirmosios pakopos universitetines studijas ir universitetuose vykdomas papildomąsias pasirinktos technologijų mokslų studijų krypties studijas, kurių studijų rezultatus ir apimtį studijų kreditais nustato aukštoji mokykla;
10.3. kolegines technologijų mokslų, inžinerijos mokslų, fizinių mokslų, matematikos mokslų ir informatikos mokslų studijas ir universitetuose vykdomas papildomąsias pasirinktos technologijų mokslų studijų krypties studijas, kurių studijų rezultatus ir apimtį studijų kreditais nustato aukštoji mokykla.
11. Technologijų mokslų studijos galimos studijuojant pagal dviejų studijų krypčių ar tarpkryptines studijų programas:
11.1. jūrų technologijų kryptis gali būti studijuojama pagal dviejų krypčių arba tarpkryptines pirmosios pakopos studijų programas, išskyrus programas, kurias baigus įgyjama laivavedžio jūrinio laipsnio kvalifikacija ir Administracijoje išduodamas kompetencijos liudijimas, dėl kurių tokia galimybė turi būti derinama su Administracija. Jūrų technologijų, kaip tarpkryptinėms, studijoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 30 studijų kreditų, o kaip kitos krypties studijoms (įskaitant praktiką ir baigiamojo darbo rengimą) turi būti skiriama ne mažiau kaip 90 kreditų, per kuriuos turi būti įgyjami studijų krypties apraše nustatyti studijų rezultatai;
11.2. biotechnologijų kryptis gali būti studijuojama pagal dviejų krypčių studijų programas, studijas derinant su informatikos mokslų, fizinių mokslų, gyvybės mokslų, inžinerijos mokslų, sveikatos mokslų, socialinių mokslų, teisės mokslų, ugdymo mokslų, žemės ūkio mokslų grupėms priskiriamomis studijų kryptimis. Biotechnologijų krypties studijose galimos specializacijos, susijusios su ekologijos ir aplinkotyros mokslais, medicinos ir sveikatos mokslais, gyvybės mokslais bei socialiniais mokslais.
12. Tarpkryptiškumas skatintinas ir studijuojant pagal vienos krypties studijų programas, tarpkryptiškumą suprantant kaip būtinumą išugdyti gebėjimų studijuojant bet kurį studijų dalyką nagrinėjamas problemas spręsti daugiadalykiame socialiniame, aplinkos ir išteklių tausojimo, mokslo pasiekimų taikymo kontekste.
13. Pagrindinis technologijų mokslų studijų tikslas yra suteikti studentams žinių ir išugdyti gebėjimus pagal pasirinktos studijų krypties studijų rezultatus, aprašytus šio Aprašo trečiajame skyriuje, ir parengti juos tolesnei akademinei ir profesinei karjerai.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS SAMPRATA IR APRĖPTIS
14. Technologijos – būdai ir priemonės virtualiam ar materialiam objektui ar procesui sukurti naudojantis gamtiniais, intelektiniais, finansiniais, žmogiškaisiais ir kitais ištekliais. Technologija – tai taip pat žmogaus sukurtų bet kokios tikslingos veiklos produktų ir procesų, kartu ir gamybinių, visuma.
15. Technologijų mokslai turi tiesioginių sąsajų su inžinerijos mokslais, su informacinėmis technologijomis, įgalinančiomis skaitmenine forma rengti technologinę ir techninę informaciją bei dokumentaciją, valdyti procesus ir duomenų srautus, su matematika, fizika ir chemija, biologija, ekologija ir verslo vadyba.
16. Technologijų mokslų studijas baigę asmenys gali studijuoti pagal aukštesnės pakopos studijų programas, pradėti ar tęsti profesinę karjerą mokslo ir studijų institucijose, inžinerinėje veikloje, perdirbamojoje pramonėje ir kitose profesinės veiklos srityse, kuriose reikia žinių ir gebėjimų kurti inžinerinius produktus ir jų gamybos technologijas.
17. Atskirų technologijų mokslų studijų krypčių samprata ir aprėptis:
17.1. gamtos išteklių technologijos (F01):
17.1.1. gamtos ištekliai – natūralūs žmogaus aplinkos komponentai, kuriuos jis naudoja savo poreikiams tenkinti. Gamtos ištekliai gali būti skirstomi į dvi grupes: atsinaujinantieji (vanduo, žemė, biomasė ir kt.) ir neatsinaujinantieji (mineraliniai). Gamtos išteklių įvairovė, skirtingas jų paplitimas ir svarba pasaulio ekonomikai skatina tirti ir studijuoti labai skirtingas jų gavybos, transportavimo, perdirbimo ir panaudojimo technologijas;
17.1.2. absolventai gali dirbti mokslinį tiriamąjį ir praktinį darbą, technologinį ir vadybinį darbą žaliavų gavybos ir perdirbimo veiklą vykdančiose pramonės įmonėse ir kitose profesinės veiklos srityse, kuriose reikia žinių ir gebėjimų išgauti ir panaudoti gamtos išteklius, kurti išteklius tausojančias perdirbimo technologijas, išmanyti tvarios plėtros ir žiedinės ekonomikos principus bei poveikį klimato kaitai, žmonių sveikatai ir ekonomikai;
17.2. polimerų ir tekstilės technologijos (F02):
17.2.1. yra mokslas apie polimerines medžiagas, procesus ir būdus bei įrangą polimerinėms ir tekstilinėms medžiagoms gaminti, taip pat gaminių iš polimerinių ir tekstilės medžiagų kūrimo, gamybos, jos infrastruktūros ir organizavimo, gaminių pristatymo, perdirbimo ir (ar) antrinio panaudojimo būdų bei priemonių visuma. Polimerų ir tekstilės technologijų krypčiai taip pat priskiriamos odos ir jos gaminių technologijos bei aprangos technologijos;
17.2.2. skirtos visam buitinės ir funkcinės bei išmaniosios tekstilės, drabužių, aksesuarų, galanterijos, avalynės ir kitų techninių gaminių, procesų ar paslaugų gyvavimo ciklui – nuo koncepcijos, modeliavimo, projektavimo ir gamybos iki eksploatavimo pabaigos, perdirbimo ir utilizavimo, atsižvelgiant į ekonominius, teisinius, socialinius, kultūrinius ir aplinkos apsaugos veiksnius. Polimerų ir tekstilės gaminių gyvavimo ciklas yra tampriai susijęs su dizainu, rinkodara, prekės ženklo ir kokybės valdymu, inovacijų vystymu ir skaitmeninimu;
17.2.3. absolventai gali dirbti mokslinį tiriamąjį, technologinį ir inžinerinį bei vadybinį darbą polimerinių ir tekstilės medžiagų bei aprangos kūrimo, gamybos, perdirbimo, prekybos ir kitų paslaugų įmonėse ir tyrimus vykdančiose institucijose;
17.3. medžiagų technologijos (F03):
17.3.1. yra sandūrinė inžinerijos, fizikos ir chemijos mokslų kryptis, aprėpianti medžiagų mechaninių, optinių, cheminių, elektroninių savybių tyrimus, naujų medžiagų sintezę, medžiagų taikymo galimybių ir procesų, kurie vyksta vartojant medžiagą, tyrimus, konkrečių techninių gaminių pagaminimo technologijas. Medžiagų technologijos taip pat yra medžiagų kūrimo ir gamybos procesų atlikimo būdų, priemonių ir organizavimo visuma. Medžiagų technologijos apima ir medžiagų mokslą arba medžiagotyrą – mokslą apie funkcinių medžiagų sandarą ir savybes, medžiagų savybių tyrimo metodus ir jų savybių gerinimo būdus bei aukštųjų technologijų (mikro- ir nanotechnologijų) taikymą;
17.3.2. dėl labai plačios taikymo aprėpties tam tikrą savarankiškumą turi atskiros medžiagų technologijos, tokios kaip baldų ir medienos dirbinių gamyba, grafinės technologijos, elektroninės ir materialios grafinės reklamos technologijos, šviesos technologijos, lazerių technologijos, optoelektronikos medžiagos ir technologijos. Šioms technologijoms gali būti skiriamos savarankiškos studijų programos. Gausėjant žmogaus sukuriamų medžiagų įvairovei ir sparčiai augant naujų medžiagų, ypač su valdomomis savybėmis, panaudojimo mastui, ateityje gali rastis dar daug ir kitų medžiagų mokslo ir technologijų tematikų;
17.3.3. baldų ir medienos dirbinių gamyba yra mokslas apie medieną ir kitas medžiagas, naudojamas baldų ir medienos gaminių gamybai, procesus, būdus ir įrangą baldų bei medienos dirbiniams gaminti, baldų ir medienos dirbinių kūrimas, gamybos ir perdirbimo procesų atlikimas, gaminių pristatymo vartotojui ir visuomenei būdai bei priemonės;
17.3.4. grafinės technologijos yra mokslas apie medžiagas, procesus, būdus ir įrangą grafinei produkcijai kurti ir gaminti, grafinių produktų kūrimas, parengimas spausdinimui, įvertinant spaudos būdą, įrenginių technines galimybes ir medžiagų technologines savybes, gamybos būdai ir priemonės;
17.3.5. reklamos technologijos yra mokslas apie elektroninės ir materialios grafinės reklamos kūrimo ir gamybos procesus, tam taikomas kompiuterines programas, naudojamas medžiagas, gamybos būdus bei įrangą, elektroninės ir materialios grafinės reklamos gaminių kūrimas ir gamybos procesų organizavimas ir atlikimas;
17.3.6. šviesos technologijos yra mokslas apie lazerius, šviestukus, sumaniąsias apšvietimo sistemas, saulės elementus, atsinaujinančius energijos įrenginius, su matoma ir nematoma šviesa susijusias technologijas ir fizikos, chemijos, elektronikos bei matematikos žinių taikymus, šviesos technologijoms priskiriamų gaminių kūrimas ir gamybos procesų organizavimas ir atlikimas;
17.3.7. lazerinė technologija yra mokslas apie lazerinių sistemų konstravimui reikiamų lazerinių ir optinių komponentų bei optinių dangų konstravimo ir gamybos procesus ir tam reikalingą įrangą, apie progresyvias ultratrumpųjų impulsų lazerines sistemas ir lazerinio mikroapdirbimo metodus, naudojamus aukštųjų technologijų gaminių gamybai, lazerinių sistemų gaminių kūrimo ir gamybos procesų organizavimo ir atlikimo būdai bei priemonės;
17.3.8. optoelektronikos medžiagos ir technologijos yra mokslas apie optoelektronikos medžiagas ir procesus, būdus ir įrangą joms gaminti, optoelektronikai priskiriamų medžiagų ir sistemų kūrimo ir gamybos procesų organizavimo ir atlikimo būdai ir priemonės;
17.3.9. absolventai gali dirbti mokslinį tiriamąjį, inžinerinį ir vadybinį darbą medžiagų ir jų gaminių kūrimo, gamybos, įvairios paskirties gamtinių ir žmogaus sukurtų medžiagų kūrimo ir perdirbimo, inžinerinės ir perdirbamosios pramonės įmonėse;
17.4. jūrų technologijos (F04):
17.4.1. apima vidaus, pakrančių, trumpųjų nuotolių ir atviros jūros laivybos procesus, skirtingos paskirties laivų valdymą ir laivų sistemų eksploatavimą gabenant krovinius ir pervežant keleivius vandens transportu, jūrų ir vidaus vandenų uostų veiklą, saugaus jūrų ir vidaus vandenų aplinkos ir išteklių naudojimo, vandenynų tyrinėjimą, vandens transporto logistikos technologijas ir ekonomiką. Jūrų technologijos yra glaudžiai susietos su tarptautine jūrų teise, kurios pagrindines nuostatas apibrėžia Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija;
17.4.2. Aprašas taikomas rengiant tiek plačios aprėpties, tiek specializuotas studijų programas, siejamas su jūrų laivavedyba, jūrų uostų, laivyno, žvejybos ir kitomis technologijomis;
17.4.3. absolventai gali dirbti mokslinį tiriamąjį ir praktinį darbą, susijusį su jūrų technologijų kūrimu ir įgyvendinimu, užtikrinant jūrų ir vidaus vandenų bei jų išteklių išsaugojimą ir tvarų naudojimą, laivybos saugumą ir kontrolę jūrų ir vidaus vandenų uostuose, hidrografinių, antvandeninių ir povandeninių statinių priežiūrą arba įgijus laivavedžio jūrinio laipsnio kvalifikaciją ir gavus Administracijoje kompetencijos liudijimą, dirbti įvairios paskirties jūrų ir vidaus vandenų laivuose (prekybos, žvejybos, karinių jūrų, specialiosios paskirties, keleiviniuose, pramoginiuose ir kt.) bei kituose plaukiojančiuose statiniuose;
17.5. biotechnologijos (F05):
17.5.1. tai bet kuri technologija, susijusi su natūralių biologinių sistemų, gyvų organizmų ar jų darinių panaudojimu, pagrįsta manipuliacijomis su DNR už gyvos ląstelės ribų ir gyvoje ląstelėje, siekiant gauti naują produktą arba jį perdirbti, panaudoti konkrečiam tikslui, taip pat biologinių procesų panaudojimu moksle ir technologijoje specifinės paskirties produktams ar procesams sukurti ir tobulinti. Biotechnologijos integruoja biologijos, biochemijos, mikrobiologijos, chemijos inžinerijos ir kitų krypčių žinias, siekiant giliau pažinti ir technologiškai panaudoti gyvųjų organizmų galimybes;
17.5.2. absolventai gali dirbti mokslinį tiriamąjį, technologinį ir vadybinį darbą biologinių procesų tyrimų ir bioproduktų kūrimo bei gamybos įmonėse;
17.6. maisto technologijos (F06):
17.6.1. tai gamtinių, finansinių, teisinių, žmogiškųjų išteklių ir maisto mokslo bei inžinerijos žinių panaudojimas maistui ar maisto grandinės procesams (apimant žaliavų parinkimo, perdirbimo, produkto gamybos, paskirstymo, pateikimo vartotojui procesus) kurti;
17.6.2. maisto technologijos glaudžiai susijusios su maisto mokslu, remiasi inžinerijos, chemijos, mikrobiologijos ir mitybos mokslų žiniomis apie maisto prigimtį, sudėtį, perdirbimo principus ir tobulinimo būdus, sveikatai palankios mitybos reikšmę bei maisto saugos užtikrinimą ir pateikimą vartotojams. Maisto technologijos turi tiesioginių sąsajų su verslo vadyba, įgalinančia planuoti ir organizuoti maisto gamybą;
17.6.3. absolventai gali vykdyti mokslinį tiriamąjį darbą tyrimo institucijose, dirbti inžinerinį ir vadybinį darbą maisto receptūros kūrimo, gamybos, perdirbimo įmonėse, maisto tvarkymo įmonėse (pvz., prekybos centrai su gamybiniais padaliniais);
17.7. viešasis maitinimas (F07):
17.7.1. tai intelektinių, finansinių, žmogiškųjų išteklių ir maisto mokslo, informacinių technologijų ir inžinerijos žinių panaudojimas maisto grandinės procesams (apimant žaliavų parinkimo, perdirbimo, produkto gamybos, pateikimo vartotojui procesus) kurti. Viešasis maitinimas glaudžiai susijęs su maisto mokslu, vadovaujasi inžinerijos, chemijos, mikrobiologijos ir mitybos mokslų žiniomis apie maisto prigimtį, sudėtį, gamybos principus ir tobulinimo būdus, tradicijas ir įvairių kultūrų įtaką mitybos įpročiams ir maisto skoniams, sveikatai palankią mitybą, maisto saugos užtikrinimą ir pateikimą vartotojams. Viešasis maitinimas turi tiesioginių sąsajų su verslo vadyba, įgalinančia planuoti ir organizuoti maisto gamybą;
17.7.2. absolventai gali vykdyti mokslinį tiriamąjį darbą tyrimo institucijose, dirbti inžinerinį, technologinį ir vadybinį darbą maisto receptūros kūrimo, gamybos, perdirbimo ir maitinimo įmonėse.
III SKYRIUS
STUDIJŲ REZULTATAI
18. Šiame skyriuje pateikti pamatiniai technologijų mokslų studijų rezultatai, taikytini visoms technologijų mokslų krypčių grupei priskiriamų krypčių studijoms, tačiau jie nėra studijų programos ar studijų dalykų detalaus turinio specifikacija. Papildomi specialieji kiekvienos studijų krypties studijų rezultatai ir studijų vykdymo reikalavimai pateikti 20–23, 25–28, 30–33 punktuose.
19. Asmuo, baigęs kolegines studijas, turi įgyti šiuos studijų rezultatus:
19.1. žinios ir supratimas. Asmuo turi:
19.1.1. žinoti ir suprasti matematikos mokslų, fizinių mokslų, gyvybės mokslų ir informatikos mokslų pagrindus bei žaliavų ir medžiagų savybes ir susieti šias žinias su pasirinkta technologijų mokslų studijų kryptimi;
19.1.2. žinoti esmines pasirinktos studijų krypties sąvokas ir suprasti jų turinį;
19.1.3. turėti pamatinių ir naujausių pasirinktos studijų krypties žinių;
19.1.4. suprasti technologijų mokslų daugiakryptiškumą ir galimybes technologijoms pritaikyti kitų mokslų žinias;
19.2. technologinė analizė. Asmuo turi:
19.2.1. gebėti taikyti savo žinias ir supratimą pasirinktos studijų krypties technologiniams procesams ir gamybos sistemoms vertinti žinomais būdais, pritaikyti įprastus modeliavimo metodus;
19.2.2. gebėti atpažinti ir formuluoti pasirinktos studijų krypties technologines problemas, nustatyti technologinių procesų ir technologinės įrangos suderinamumą;
19.2.3. suprasti ir gebėti atsižvelgti į saugos reikalavimus ir technologijų poveikį žmonių sveikatai ir gamtai, į ekonomines ir socialines pasekmes;
19.3. technologijų projektavimas. Asmuo turi:
19.3.1. gebėti taikyti pasirinktos studijų krypties technologines žinias ir supratimą kurdamas ir įgyvendindamas užduotis pagal nustatytus reikalavimus, panaudoti priešakinius mokslo pasiekimus;
19.3.2. suprasti technologijų projektavimo, procesų skaitmeninimo ir duomenų valdymo metodikas bei gebėti jas taikyti;
19.4. tyrimai. Asmuo turi:
19.4.1. gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją duomenų bazėse ir kituose informacijos šaltiniuose;
19.4.2. gebėti naudotis bazine programine įranga technologijoms modeliuoti ar imituoti;
19.4.3. turėti darbo su studijų krypties matavimų įranga įgūdžių, gebėti atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti jų duomenis ir pateikti išvadas bei rekomendacijas;
19.5. praktinė veikla. Asmuo turi:
19.5.1. vartotojo lygiu išmanyti pasirinktos studijų krypties pramonines technologijas ir technologinę įrangą;
19.5.2. gebėti panaudoti teorines ir taikomąsias žinias technologinėms problemoms spręsti, išmanyti žaliavų ir medžiagų savybes bei jų perdirbimo galimybes;
19.5.3. suprasti technologinės veiklos etines, teisines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes, žinoti technologines ir aplinkosaugos normas;
19.5.4. suprasti technologinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo saugos reikalavimus;
19.6. asmeniniai (komandinio darbo, bendradarbiavimo ir mokymosi visą gyvenimą) įgūdžiai. Asmuo turi:
19.6.1. gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje;
19.6.2. mokėti valstybine ir bent viena užsienio kalba bendrauti su profesine bendruomene ir plačiąja visuomene;
19.6.3. suprasti technologinių ir inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos ir technologinės inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už priimtų sprendimų ir technologinės veiklos pasekmes;
19.6.4. išmanyti pagrindinius technologinių projektų valdymo ir verslo aspektus;
19.6.5. suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
20. Asmuo, baigęs gamtos išteklių technologijų kolegines studijas, turi išmanyti tvarios plėtros ir žiedinės ekonomikos principus.
21. Asmuo, pasirinkęs jūrų technologijų kolegines studijas, kurias baigus įgyjama teorinių ir praktinių žinių bei įgūdžių, būtinų jūrinio laipsnio diplomui, kvalifikacijos liudijimui ar jų patvirtinimui gauti, turi gebėti praktiškai valdyti jūrų technologijose naudojamą technologinę įrangą.
22. Asmuo, baigęs biotechnologijų kolegines studijas, turi turėti išsamių molekulinės biologijos, genų inžinerijos ir bioinformatikos žinių.
23. Asmuo, baigęs maisto technologijų ir viešojo maitinimo kolegines studijas, turi išmanyti maisto kokybės ir maisto medžiagų mitybinės vertės nustatymo būdus ir priemones, gebėti atlikti maisto žaliavų ir produktų mikrobiologinę analizę, žinoti maisto saugos ir sveikos mitybos normas.
24. Asmuo, baigęs pirmosios pakopos universitetines studijas, turi įgyti šiuos studijų rezultatus:
24.1. žinios ir supratimas. Asmuo turi:
24.1.1. žinoti ir suprasti matematikos mokslų, fizinių mokslų, gyvybės mokslų ir informatikos mokslų pagrindus bei žaliavų ir medžiagų savybes ir susieti šias žinias su pasirinkta technologijų mokslų studijų kryptimi;
24.1.2. žinoti esmines pasirinktos studijų krypties sąvokas ir jų turinį bei išmanyti technologinių procesų fizikinius pagrindus;
24.1.3. turėti nuosekliai susietų pagrindinių pasirinktos studijų krypties žinių, pakankamų kurti technologinius procesus ir juos valdyti bei tobulinti pagal naujausius mokslo pasiekimus;
24.1.4. suprasti technologijų mokslų daugiakryptiškumą ir galimybes panaudoti kitų mokslų žinias technologijoms plėtoti;
24.2. technologinė analizė. Asmuo turi:
24.2.1. gebėti analizuoti ir vertinti pasirinktos studijų krypties technologinius procesus ir gamybos sistemas, taikyti tam tinkamus eksperimentinius, analitinius, statistinius ir skaitinius metodus, korektiškai interpretuoti analizės rezultatus;
24.2.2. gebėti nustatyti, formuluoti ir spręsti pasirinktos studijų krypties technologines problemas, vertinti medžiagų, technologinės įrangos tinkamumą ir galimybes ją pritaikyti ir patobulinti;
24.2.3. suprasti ir gebėti atsižvelgti į saugos reikalavimus ir technologijų poveikį žmonių sveikatai ir gamtai, į ekonomines ir socialines pasekmes;
24.3. technologijų projektavimas. Asmuo turi:
24.3.1. gebėti taikyti pasirinktos studijų krypties technologines žinias ir supratimą kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius nustatytus techninius, ekonominius ir aplinkosaugos reikalavimus;
24.3.2. suprasti technologijų projektavimo, procesų skaitmeninimo ir duomenų valdymo metodikas ir gebėti jas taikyti;
24.4. tyrimai. Asmuo turi:
24.4.1. gebėti rasti reikiamą profesinę ir mokslinę informaciją duomenų bazėse ir kituose informacijos šaltiniuose;
24.4.2. išmanyti ir naudoti skaitinio modeliavimo metodus technologijų kūrimo prielaidoms parengti;
24.4.3. gebėti savarankiškai dirbti su laboratorine tyrimų įranga, planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti jų duomenis ir juos interpretuoti bei parengti išvadas ir rekomendacijas;
24.5. praktinė veikla. Asmuo turi:
24.5.1. gebėti parinkti, komponuoti pasirinktos studijų krypties technologinę įrangą, priemones ir būdus, gebėti praktiškai valdyti technologinę įrangą;
24.5.2. gebėti panaudoti teorines ir taikomąsias žinias technologinėms problemoms spręsti, išmanyti žaliavų ir medžiagų savybes ir jų perdirbimo galimybes;
24.5.3. išmanyti technologinės veiklos etines, teisines ir aplinkos apsaugos bei komercines aplinkybes, žinoti technologines ir aplinkosaugos normas;
24.5.4. išmanyti technologinės veiklos organizavimo principus, darbo saugos svarbą ir pagrindinius reikalavimus, taip pat technologinio proceso grandžių sąveiką ir verslo aplinką;
24.6. asmeniniai (komandinio darbo, bendradarbiavimo ir mokymosi visą gyvenimą) įgūdžiai. Asmuo turi:
24.6.1. gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje;
24.6.2. mokėti valstybine ir bent viena užsienio kalba bendrauti su nacionaline ir tarptautine profesine bendruomene ir plačiąja visuomene;
24.6.3. suprasti technologinių ir inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos ir technologinės inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už priimtų sprendimų ir technologinės veiklos pasekmes;
24.6.4. išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus (rizikos ir pokyčių valdymą, gamybos skalės efektą ir kita), suprasti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais ir socialiniais padariniais;
24.6.5. suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti, gebėti tobulėti kartu su technologijų pažanga.
25. Asmuo, baigęs gamtos išteklių technologijų pirmosios pakopos universitetines studijas, turi išmanyti tvarios plėtros ir žiedinės ekonomikos principus.
26. Asmuo, pasirinkęs jūrų technologijų pirmosios pakopos universitetines studijas, kurias baigus įgyjama teorinių ir praktinių žinių bei įgūdžių, būtinų jūrinio laipsnio diplomui, kvalifikacijos liudijimui ar jų patvirtinimui gauti, turi gebėti praktiškai valdyti jūrų technologijose naudojamą technologinę įrangą.
27. Asmuo, baigęs biotechnologijų pirmosios pakopos universitetines studijas, turi turėti išsamių molekulinės biologijos, genų inžinerijos ir bioinformatikos žinių, gebėti parinkti biotechnologinę įrangą ir atlikti bioprocesų analizę.
28. Asmuo, baigęs maisto technologijų ir viešojo maitinimo pirmosios pakopos universitetines studijas, turi išmanyti maisto kokybės ir maisto medžiagų mitybinės vertės nustatymo būdus ir priemones, gebėti atlikti maisto žaliavų ir produktų mikrobiologinę analizę, žinoti ir taikyti maisto saugos ir sveikos mitybos normas.
29. Asmuo, baigęs antrosios studijų pakopos studijas, turi įgyti šiuos studijų rezultatus:
29.1. žinios ir supratimas. Asmuo turi:
29.1.1. žinoti ir išmanyti matematikos mokslų, fizinių mokslų, gyvybės mokslų ir informatikos mokslų pagrindus bei žaliavų ir medžiagų savybes ir susieti šias žinias su pasirinkta technologijų mokslų studijų kryptimi;
29.1.2. žinoti ir taikyti pažangius pasirinktos studijų krypties mokslo pasiekimus;
29.1.3. išmanyti platesnį nei pasirinkta studijų kryptis technologijų ir mokslo žinių kontekstą ir galimybes panaudoti kitų mokslų žinias technologijoms plėtoti ir naujoms technologijoms kurti;
29.2. technologinė analizė. Asmuo turi:
29.2.1. gebėti spręsti netipines, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai specifikuotas problemas;
29.2.2. gebėti formuluoti ir spręsti naujose ir naujai atsirandančiose pasirinktos studijų krypties teminėse srityse kylančias problemas;
29.2.3. gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą modeliams, sistemoms ir procesams konceptualizuoti, taikyti įvairius metodus, įskaitant matematinę analizę, skaičiuojamąjį modeliavimą bei eksperimentus;
29.2.4. išmanyti socialinius, sveikatos ir saugos, aplinkos apsaugos ir komercinių reikalavimus;
29.2.5. gebėti taikyti ir kurti naujus metodus problemoms spręsti ir sprendimams įgyvendinti;
29.3. technologijų projektavimas. Asmuo turi:
29.3.1. gebėti taikyti įgytas technologines žinias ir išmanymą tipinėms ir naujoms problemoms spręsti, pasitelkiant kitų mokslų žinias;
29.3.2. gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias idėjas ir metodus, taikyti naujausius mokslo pasiekimus ir skaitmeninius metodus;
29.3.3. gebėti priimti socialiai atsakingus, gamtos išteklius ir energiją tausojančius technologinius sprendimus, kai susiduriama su daugialypėmis, techniškai neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdinamomis problemomis;
29.4. tyrimai. Asmuo turi:
29.4.1. gebėti nustatyti, rasti ir gauti reikiamus pirminius ir išvestinius duomenis;
29.4.2. gebėti planuoti ir atlikti analitinius, skaitinio modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus;
29.4.3. gebėti kritiškai įvertinti duomenis ir parengti išvadas bei projektinius pasiūlymus;
29.4.4. gebėti ištirti naujų ir naujai atsirandančių pasirinktos studijų krypties technologijų pritaikomumą;
29.5. praktinė veikla. Asmuo turi:
29.5.1. gebėti sujungti į visumą skirtingų krypčių žinias ir spręsti daugialypes technologines problemas, puikiai išmanyti technologinius procesus ir jų raidos tendencijas tarptautinėse rinkose, išmanyti susietosios gamybos principus;
29.5.2. gebėti parinkti ir taikyti tyrimų metodus ir metodikas, suprasti jų ribotumus ir plėtros galimybes;
29.5.3. gebėti taikyti naujas medžiagas, išmanyti medžiagų savybių valdymą, adaptuoti technologijas ir technologinę įrangą produktų su naujomis medžiagų savybėmis gamybai;
29.5.4. išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius technologinės ir inžinerinės veiklos reikalavimus;
29.6. asmeniniai (komandinio darbo, bendradarbiavimo ir mokymosi visą gyvenimą) įgūdžiai. Asmuo turi:
29.6.1. profesionaliai suprasti technologinių ir inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos ir technologinės inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už priimtus sprendimus ir kūrybinę bei technologinę veiklą;
29.6.2. lyderio lygmeniu išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus (rizikos ir pokyčių valdymą, gamybos skalės efektą ir kita), išmanyti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais ir socialiniais padariniais;
29.6.3. suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti, gebėti tobulėti kartu su technologijų ir mokslo pažanga;
29.6.4. gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje, būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių studijų krypčių ir lygių atstovai, lyderiu, padėti komandos nariams tobulėti;
29.6.5. veiksmingai dirbti ir valstybine ir bent viena užsienio kalba bendrauti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
30. Asmuo, baigęs gamtos išteklių technologijų antrosios pakopos universitetines studijas, turi lyderio lygmeniu išmanyti ir taikyti tvarios plėtros ir žiedinės ekonomikos principus.
31. Asmuo, baigęs polimerų ir tekstilės technologijų antrosios pakopos universitetines studijas, turi lyderio lygmeniu išmanyti naujų produktų vystymo ir prekės ženklų kūrimo principus.
32. Asmuo, baigęs biotechnologijų antrosios pakopos universitetines studijas, turi turėti išsamių molekulinės biologijos, genų inžinerijos ir bioinformatikos žinių, gebėti parinkti biotechnologinę įrangą ir atlikti bioprocesų analizę, gebėti valdyti biotechnologinę įrangą.
33. Asmuo, baigęs maisto technologijų ir viešojo maitinimo antrosios pakopos universitetines studijas, turi išmanyti maisto kokybės ir maisto medžiagų mitybinės vertės nustatymo būdus ir priemones, gebėti atlikti maisto žaliavų ir produktų mikrobiologinę analizę, žinoti ir taikyti maisto saugos ir sveikos mitybos normas.
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
34. Studijų metodai turi būti efektyvūs ir įvairūs, savarankiško darbo užduotys turi būti susietos su studijų programos studijų rezultatais ir motyvuoti studentus, turi būti racionaliai naudojamas studentų ir dėstytojų laikas bei materialieji ištekliai (bibliotekos, laboratorijos, įranga ir kita), efektyviai taikomos skaitmeninės komunikavimo, informacijos paieškos ir nuotolinio mokymo technologijos.
35. Studijų procese turi būti skatinama mokymosi visą gyvenimą idėja, studentai turi būti rengiami ir skatinami būti atsakingi už savo mokymąsi. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema studentus turi motyvuoti studijoms panaudoti ir kitus galimus išteklius bei šaltinius, o dėstytojus – į studijų procesą įtraukti naujoves.
36. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti didaktinę studijų programos koncepciją, savo kompetentingumu atitikti studijų programos reikalavimus, gebėti konstruoti studijų dalyko (modulio) programą pagal studijų programą, kuriai šis dalykas (modulis) priklauso, remtis naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, žinoti dėstomo dalyko (modulio) sąsajas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, turėti daugiadalykį požiūrį į problemų sprendimą, gebėti tobulinti dėstymo ir studijavimo turinį, pasirinkti efektyvius į studentą orientuotus studijų metodus ir studentų pasiekimų vertinimo būdus, kurti veiksmingesnius studijų metodus, teikti rekomendacijas studijų programos rengėjams programai tobulinti, išmanyti studijų krypčių akreditavimo reikalavimus.
37. Rekomenduojami tokie studijų metodai ir formos: tradicinės ir interaktyvios paskaitos, laboratoriniai darbai, informacijos paieškos ir apibendrinimo užduotys, atvejų studijos, problemų analizės ir jų sprendimo pratybos, individualūs ir grupiniai projektai, ataskaitų pristatymo rinkiniai; taip pat konsultacijos ir paskaitų vaizdo įrašai bei procesų animacijos, jei dalis studijų vykdoma nuotoliniu būdu. Skirtingų pakopų studijoms gali būti taikomi tie patys metodai, tačiau antrojoje studijų pakopoje jų taikymas turi būti grindžiamas nuodugnesniu turinio supratimu, sudėtingesnėmis užduotimis, mokslo tiriamuoju darbu, studento savarankiškumo raiška ir panašiai.
38. Studijose, ypač antrosios pakopos, turi būti numatyti tiriamieji darbai, taikymo pramonėje ir perkeliamųjų gebėjimų plėtotė, akcentuojami asmeniniai įgūdžiai. Studijų programos didaktinė sistema turi ir skatinti, ir sudaryti prielaidas taikyti analitinius, praktinius ir perkeliamuosius gebėjimus. Rekomenduojama, kad tai būtų įgyvendinta baigiamuoju darbu, ginamu viešai. Visais atvejais turi būti užtikrinama intelektinės nuosavybės apsauga, neatskleidžiamos komercinės paslaptys.
39. Studijos, kurias baigus įgyjama teorinių ir praktinių žinių bei įgūdžių, būtinų laivavedžio jūrinio laipsnio kvalifikacijai įgyti ir Administracijoje išduodamam kompetencijos liudijimui gauti, baigiamos profesinės kompetencijos vertinimo egzaminu.
40. Studento veikla pramonės įmonėje ar kitoje praktikos vietoje turi būti organizuojama pagal individualų planą. Studentų mokymas, dėstytojų ir praktikos vadovų bendradarbiavimas, rengiant individualias studentų užduotis, praktikos įmonės procesų išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas yra būtinos sudedamosios praktikos dalys.
41. Jūrų technologijų studijų krypties programų, kurias baigus įgyjama teorinių ir praktinių žinių bei įgūdžių, būtinų laivavedžio jūrinio laipsnio kvalifikacijai įgyti ir Administracijoje išduodamam kompetencijos liudijimui gauti, praktiniai įgūdžiai formuojami bei vertinami praktiškai dirbant su treniruokliais, imituojant laivuose nustatyta tvarka atliekamas užduotis ir atliekant jūrinio plaukiojimo bei kitas praktikas.
42. Aukštosios mokyklos, vykdančios jūrų technologijų studijų krypties programas, kurias baigus įgyjama teorinių ir praktinių žinių bei įgūdžių, būtinų laivavedžio jūrinio laipsnio kvalifikacijai įgyti ir Administracijoje išduodamam kompetencijos liudijimui gauti, veikla turi atitikti Tarptautinės standartų organizacijos kokybės sistemų standartų reikalavimus (ISO 9000 serija), kokybės sistema turi būti įforminta raštu, įdiegta ir palaikoma.
43. Dėstytojai turi rinktis įvairias atsiskaitymo formas ir vertinimo būdus, tokius kaip egzaminai, kompiuterinis testavimas, problemų sprendimo analizė, pranešimai, pristatymai, laboratorinių darbų ataskaitos, praktikos ataskaitos, projektų ataskaitos, viešas darbų gynimas, mokymosi įrašai / darbų aplankas, savęs vertinimas, kolegų vertinimas ir kita, taip pat žinoti metodinius jų taikymo aspektus. Be to, turi būti skatinama ieškoti naujų integruotų vertinimo būdų. Visi studijų rezultatuose aprašyti gebėjimai turi būti įvertinami būdu, įrodančiu, kad studentai šiuos gebėjimus turi.
44. Jūrų technologijų studijų krypties programų, kurias baigus įgyjama teorinių ir praktinių žinių bei įgūdžių, būtinų Administracijoje išduodamam kompetencijos liudijimui įgyti, dėstytojai, prižiūrintys asmenys ir egzaminuotojai turi atitikti tam tikro jūrininkų rengimo ir veiklų, vykdomų laive arba krante, kompetencijos įvertinimo rūšims bei lygiams, pagal 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (su visais pakeitimais) reikalavimus. Kai pasirengimui ir kompetencijai vertinti naudojami treniruokliai, dėstytojai privalo būti tinkamai įsisavinę mokymo ir vertinimo naudojant konkrečių tipų treniruoklius metodus.
45. Studento žinių ir gebėjimų vertinimas turi būti patikimas ir paremtas aiškiai suformuluotais ir iš anksto žinomais kriterijais, turi būti atsižvelgiama į užduoties atlikimo sąlygas ir esamus išteklius, įvertinimas turi būti pateiktas kartu konstruktyviais dėstytojo komentarais žodžiu arba raštu. Studentams turi būti suteikiamos galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo būdų ir kriterijų, užduočių kiekio ir apimčių. Studentai turi laiku gauti grįžtamąją informaciją apie savo atliktus darbus ar parengtus projektus.
V SKYRIUS
STUDIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
46. Studijų programa turi atitikti Apraše ir kituose teisės aktuose nustatytus studijų programų reikalavimus, būti aktuali, atitikti mokslo ir studijų krypties lygį, būti nuolat tobulinama ir atnaujinama, atspindėti su studijų kryptimi susietų mokslo krypčių pasiekimus. Programos vykdytojai turi užtikrinti, kad į programos studijų rezultatus būtų įtraukiamos naujai atsirandančios temos, kad studentai dar studijų metu susipažintų su naujovėmis, būtų skatinami įžvelgti studijų krypties raidos perspektyvas.
47. Studijų programos tikslas turi būti aiškus, o studijų rezultatai – pasiekiami, atspindintys programos išskirtinumą, specifiką ir aprėptį, bet tuo pačiu apimti Apraše nustatytus siektinus studijų rezultatus. Studijų programos sandara turi atitikti technologijų studijų krypčių specifiką, apimti projektavimo, specifikacijos sudarymo, technologinės veiklos įgyvendinimo, plėtros ir priežiūros, pramonės skaitmeninimo, taip pat darniosios plėtros koncepcijas.
48. Studijų programa turi būti sudaryta taip, kad atitiktų studentų individualius poreikius, sietinus su studijų trukme ir intensyvumu, tvarkaraščio įvairove, geografiniais ypatumais, judumu (mobilumu), galimybe sudaryti individualųjį studijų planą, rinktis kvalifikacijų derinius. Rekomenduojama numatyti papildomą pagalbą nepalankiomis gyvenimo sąlygomis gyvenančioms socialinėms grupėms.
49. Studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai. Jie turi būti atrenkami ir vertinami pagal tokius kriterijus: praktinė dėstymo patirtis, domėjimasis ir aktyvumas kuriant veiksmingus ir pažangius studijų metodus, mokslinės veiklos lygis, gebėjimas laisvai bendrauti bent viena iš tarptautiniam bendradarbiavimui vartojamų užsienio kalbų, gebėjimas naudotis šiuolaikinėmis nuotolinio mokymo technologijomis, pripažinimas profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendruomenėse, dalyvavimas profesinio tobulėjimo programose ir stažuotėse, profesinis įžvalgumas, asmeninis domėjimasis studentų studijų reikalais, gebėjimas patarti studentams dėl jų studijų planų ir jų akademinės bei profesinės karjeros, kriterijų, kuriais remiantis vertinamos studijų programos, žinojimas ir išmanymas.
50. Viešai ginamų baigiamųjų darbų (projektų) vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių dalininkų atstovų iš įvairių institucijų.
51. Materialioji ir metodinė bazė turi tenkinti šiuos minimalius reikalavimus:
51.1. naudojamų auditorijų, laboratorijų, kitų mokymo ir savarankiško darbo patalpų bei vietų jose skaičius, įranga ir išsidėstymas turi atitikti studijų reikmes ir darbų saugos bei higienos reikalavimus. Įvertinant technologinių sistemų kainą ir sparčią technologijų kaitą, aukštosioms mokykloms rekomenduojama sudaryti bendradarbiavimo ar panaudos sutartis su įmonėmis, kurios gali studentams užtikrinti galimybę susipažinti su technologiniais procesais ir įranga bei įgyti darbo su tokia įranga įgūdžių;
51.2. techninių ir administracinių tarnybų darbas turi sudaryti palankias sąlygas ugdyti studentų praktinius gebėjimus ir individualizuoti programą;
51.3. mokymo medžiaga ir literatūros šaltiniai turi būti prieinami bibliotekoje ir (arba) elektroninėje aplinkoje. Studentams kontaktinių užsiėmimų metu ir atliekant savarankiško darbo užduotis turi būti suteikiama galimybė naudotis praktiniams įgūdžiams įgyti reikalinga programine įranga.
52. Aukštosios mokyklos, vykdančios jūrų technologijų studijų krypties programas, kurias baigus įgyjama teorinių ir praktinių žinių bei įgūdžių, būtinų laivavedžio jūrinio laipsnio kvalifikacijai įgyti ir Administracijoje išduodamam kompetencijos liudijimui gauti, turi turėti studijų programai būtiną technologinę įrangą – treniruoklius ir kitą mokomąją įrangą bei priemones, kurios sudarytų galimybę modeliuoti ir sukurti aplinką, imituojančią realias fizines sąlygas, avarines, pavojingas ir kitas neįprastas darbo laive sąlygas, laivo įrangos eksploatacines savybes, įskaitant įrangos gedimus ir kt., kad jie būtų kuo glaudžiau susiję su laivuose atliekamomis užduotimis ir nusistovėjusia tvarka.
53. Praktikai atlikti aukštoji mokykla turi sudaryti sutartis su šiuolaikinę technologinę bazę turinčiomis ir praktikos vietas parengusiomis šalies ar užsienio pramonės įmonėmis bei mokslinių tyrimų institutais. Jei aukštoji mokykla turi įsigijusi reikiamos krypties technologinę įrangą ir turi su ja gebančių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų, dalis ar visa praktika gali būti atliekama aukštojoje mokykloje.
54. Jūrų technologijų studijų krypties programose, kurias baigus įgyjama teorinių ir praktinių žinių bei įgūdžių, laivavedžio jūrinio laipsnio kvalifikacijai įgyti ir Administracijoje išduodamam vadovaujančio specialisto kompetencijos liudijimui gauti, siekiant įvykdyti bendrąjį reikalaujamos kompetencijos normatyvą, yra privalomas darbo jūrų laive stažas, kurio įgijimas yra Administracijos patvirtintos studijų programos dalis.
