Civilinė byla Nr. e3K-3-168-684/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00883-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Solid Real“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Solid Real“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „City Storage Pilaitė“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.206 straipsnio normos, reglamentuojančios kitos šalies veiksmus sutarties neįvykdymo atveju, kai sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika tenka jai pačiai, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo sprendžiant profesionalaus paslaugų teikėjo nuostolių atlyginimo klausimą.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 70 000 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. su atsakove UAB „City Storage Pilaitė“ sudarė tarpininkavimo sutartį (toliau – tarpininkavimo sutartis, sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei tarpininkavimo ir kitas paslaugas, susijusias su žemės sklypų ar jų dalių (toliau – ir objektas) paieška Vilniuje, įskaitant atsakovės konsultavimą objekto paieškos ir nekilnojamojo turto rinkos klausimais, objekto apžiūros vykdymą, jo nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo organizavimą, bet tuo neapsiribojant. Atsakovė įsipareigojo sumokėti už paslaugas 2 proc. nuo faktinės turto pardavimo kainos be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atlyginimą.
4. Ieškovė, vykdydama sutartį, informavo atsakovę apie du UAB „Paysera LT“ valdomus ir ketinamus parduoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini)(toliau – ir žemės sklypas Nr. 1) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 2), pateikė jai visą informaciją apie šiuos sklypus. Atsakovė ketino įsigyti dalį 0,90 ha žemės sklypo Nr. 1, vėliau pakeitė nuomonę ir nurodė, kad šią sklypo dalį ji įsigis kartu su susijusia Estijos bendrove „OU Intcap“, t. y. kiekviena įsigis po 0,45 ha sklypo. Atsakovė dar kartą pakeitė savo ketinimus ir pageidavo įsigyti 0,40 ha sklypo dalį, o Estijos bendrovė „OU Intcap“ turėjo įsigyti 0,60 ha. Atsižvelgdama į visus šiuos atsakovės pageidavimus, ieškovė kelis kartus keitė preliminariąsias sutartis. Po pirmojo preliminariųjų sutarčių pasirašymo etapo 2021 m. spalio 27 d. atsakovei buvo išsiųsta 21 780 Eur (18 000 Eur plius PVM) sąskaita už ieškovės suteiktas tarpininkavimo paslaugas, šią atsakovė paprašė išskaidyti į dvi atskiras sąskaitas pagal atsakovės ir Estijos bendrovės „OU Intcap“ ketinamas įsigyti žemės sklypo Nr. 1 dalis. Šalims susitarus, kad sąskaita, apskaičiuota pagal pačios atsakovės ketinamą įsigyti žemės sklypo dalį, bus apmokėta 2021 m. spalio mėnesį, perrašytą 8000 Eur (plius PVM) sumos sąskaitą ieškovė išsiuntė atsakovei, o ši ją apmokėjo 2021 m. spalio 29 d.
5. Ieškovė tarpininkavimo sutarties vykdymo laikotarpiu sužinojo iš žemės sklypų savininkės ir pardavėjos, kad atsakovės atstovas tiesiogiai kreipėsi į ją dėl neparduotos žemės sklypo Nr. 1 dalies ir viso žemės sklypo Nr. 2 įsigijimo sąlygų. Nutraukus su Estijos bendrove „OU Intcap“ sudarytą preliminariąją sutartį, 2021 m. lapkričio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimis žemės sklypo Nr. 1 dalį ir žemės sklypą Nr. 2 įsigijo UAB „TB investicijos“ ir uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė (toliau – IB) „NordSpace“. Dėl to liko neapmokėta ieškovės tarpininkavimo paslaugų dalis už Estijos bendrovės „OU Intcap“ ketintą įsigyti žemės sklypo Nr. 1 dalį (0,60 ha), kurią įsigijo kita bendrovė.
6. Atsakovė ikisutartiniuose santykiuose pažeidė sąžiningumo pareigą, nes neatskleidė ieškovei esminę reikšmę tarpininkavimo sutarčiai dėl objekto paieškos sudaryti turinčių aplinkybių, t. y. kad ji ieško įsigyti žemės sklypų kartu su kitais asmenimis, kurie nėra susiję asmenys tarpininkavimo sutarties prasme. Atsakovė pažeidė ir sutartinę konfidencialumo pareigą, nes ieškovės perduotą pagal tarpininkavimo sutartį informaciją apie pardavėjai priklausančius žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 už bendrą 4 mln. Eur sumą neteisėtai atskleidė tretiesiems asmenims; taip pat sutartinę bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą, sąmoningai siekdama nuslėpti nuo ieškovės aplinkybę apie ketinimą kartu su kitomis bendrovėmis įsigyti abu žemės sklypus ir aktyviai veikdama šių bendrovių vardu bei interesais derybose su žemės sklypų pardavėja. Dėl šių pažeidimų ieškovė prarado pajamas – 70 000 Eur komisinį atlygį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas (surastus žemės sklypus, kuriuos įsigijo atsakovė su UAB „TB investicijos“ ir IB „NordSpace“).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 70 000 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1275 Eur žyminio mokesčio ir 11 561,60 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo, taip pat priteisė valstybei 126,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
8. Teismas nustatė, kad šalys 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarė tarpininkavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei tarpininkavimo ir kitas paslaugas, susijusias su žemės sklypų ar jų dalių Vilniaus mieste paieška, konsultavimu sklypų paieškos ir nekilnojamojo turto rinkos klausimais, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo organizavimu ir pan., o atsakovė įsipareigojo atsilyginti už paslaugas, t. y. sumokėti 2 procentus nuo faktinės turto pardavimo kainos bei PVM. Tarpininkavimo sutarties galiojimo terminas buvo nustatytas iki 2022 m. rugpjūčio 4 d.; tarpininkavimo sutartyje nurodytos paslaugos bus laikomos tinkamai suteiktomis, kai sutarties galiojimo metu ar per 12 mėnesių nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo dienos atsakovė ar susiję asmenys sudarys objekto pirkimo–pardavimo sutartį ar bet kokį kitą sandorį, susijusį su objektu, nepriklausomai nuo tokios sutarties sąlygų ir (ar) tolesnio vykdymo ar nevykdymo. Susijusiais asmenimis pagal sutartį laikomos atsakovės patronuojamosios ar patronuojančiosios bendrovės, šių bendrovių dalyviai bei darbuotojai. Pagal tarpininkavimo sutarties 6.1 punktą, atlygis už suteiktas paslaugas mokamas, kai sutarties galiojimo metu ar per 12 mėn. po jos pasibaigimo atsakovė ir (ar) su ja susiję asmenys savarankiškai ar ieškovei tarpininkaujant sudaro objekto pirkimo–pardavimo sutartį ar kitą sandorį, susijusį su objektu. Tokiu atveju atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pranešti ieškovei apie sudarytą preliminariąją ar pagrindinę objekto pirkimo–pardavimo sutartį ir per 10 darbo dienų nuo atitinkamo sandorio sudarymo bei ieškovės sąskaitos pateikimo dienos sumokėti ieškovei atlygį.
9. Tarpininkavimo sutartį šalys sudarė per ieškovės darbuotoją K. L., per ją ir vyko visas šalių bendravimas. Šalims sudarant sutartį 2021 m., ieškovės darbuotoja jau pažinojo atsakovės vadovą M. B. kaip patikimą klientą ir juo pasitikėjo. Sutartyje nebuvo konkrečiai įvardytas objektas, neaptartas ketinamo įsigyti objekto dydis, nes atsakovė nebuvo nurodžiusi konkretaus sklypo ploto. Apie pardavėjos UAB „Paysera LT“ nuosavybės teise valdomų žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 pardavimą atsakovei tapo žinoma būtent iš ieškovės darbuotojos. Žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo įsigyti atsakovės UAB „City Storage Pilaitė“, UAB „TB investicijos“ bei IB „NordSpace“. Bendrai su atsakove žemės sklypus įsigijusios UAB „TB investicijos“, IB „NordSpace“ apie sklypų pardavimą sužinojo būtent iš atsakovės vadovo M. B., kuris tokią informaciją gavo iš ieškovės darbuotojos. Informacija apie žemės sklypų pardavimą nebuvo viešinama niekaip kitaip nei per ieškovę. Dėl to teismas padarė išvadą, kad tiek atsakovės, tiek UAB „TB investicijos“, IB „NordSpace“ sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai įvyko būtent dėl ieškovės suteiktų paslaugų.
10. Teismas nustatė ir tai, kad atsakovė per savo dalyvius (akcininkus) yra susijusi su UAB „TB investicijos“ ir IB „NordSpace“: atsakovės vadovas M. B. yra IB „NordSpace“ darbuotojas; L. K. bei T. B. yra atsakovės valdybos nariai; L. K. yra ir IB „NordSpace“ bei Estijos bendrovės „OU Intcap“ akcininkas, o T. B. – UAB „TB investicijos“ akcininkas. Dar 2020 m. M. B. bendravo su ieškovės darbuotoja dėl projekto „NordSpace“ veiklos; nuo pirmo jų susitikimo atsakovei tapo žinoma informacija apie abiejų sklypų pardavimą. Atsakovės vadovas tvirtino ir patikino ieškovės darbuotoją, kad žemės sklypą Nr. 1 pirks kartu su kita savo įmone, šios vardu derino visas sąlygas, veikė jos vardu, taip sudarydamas įspūdį ieškovei, jog kitos įmonės, ketinančios pirkti sklypus, yra su atsakove susiję asmenys šalių sudarytos sutarties prasme. Žemės sklypo Nr. 2 įsigijimo sandorio sąlygas IB „NordSpace“ vardu derino ir aptarinėjo atsakovės vadovas M. B., o ne jį įsigijusi įmonė. Dėl to ieškovei nekilo abejonių, kad atsakovė veikė kitų su ja susijusių asmenų vardu ir ieškovei nebuvo būtinybės sudaryti atskirų tarpininkavimo susitarimų su kitais asmenims. Elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovės vadovas nurodė ieškovei informaciją apie susitarimą su kitais asmenimis kartu vykdyti projektą, kuriam reikėjo žemės sklypo. Liudytojai L. K. ir T. B. patvirtino, kad dėl sklypų įsigijimo tiesiogiai su pardavėja nebendravo, jų vardu visas sąlygas ir derybas vedė būtent atsakovės vadovas. Taigi ieškovei susiformavo pagrįstas įsitikinimas, kad žemės sklypus įgyja su atsakove susiję asmenys tarpininkavimo sutarties 1.1.5 punkto prasme. Pažymėta, kad net ir notarine tvarka sudarius žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius atsakovės vadovas žadėjo ieškovės darbuotojai išspręsti problemą dėl viso atlyginimo už ne jai parduotus žemės sklypus sumokėjimo. Nors atsakovė neigia šias aplinkybes, tačiau jas netiesiogiai patvirtina K. L. 2021 m. gruodžio 2 d. el. laiško M. B. turinys, iš kurio galima aiškiai suprasti, jog ieškovės darbuotoja kalba apie susitartą atlygį pagal sutartį ir jo sumokėjimą nuo visų sandorių vertės (ne tik nuo atsakovės dalies).
11. Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovė, manydama, kad sutarties galiojimo metu atsakovė ketina nekilnojamąjį turtą įsigyti pati ar kartu su ja susijusiais asmenimis, kaip savo srities profesionalė, nekėlė su tuo susijusio klausimo, nesidomėjo apie „nuplaukusį“ žemės sklypą; nesiaiškino galimai aktualių sąlygų įtraukimo į tarpininkavimo sutartį dar prieš ją sudarant. Šalys sutartiniuose santykiuose veikė kaip verslo subjektai, kuriems turėjo būti žinomi sutartinių bei ikisutartinių santykių principai. Ieškovės atstovei K. L. atsakovės vadovas jau buvo žinomas iš ankstesnio bendradarbiavimo; jis prisistatė ir veikė kitų juridinių asmenų vardu, nurodydamas, jog minėti juridiniai asmenys yra su juo susiję. Tai nulėmė tokį ieškovės elgesį, nes jai nebuvo būtinybės kreiptis į asmenis, kurių vardu veikė atsakovės vadovas.
12. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė sąmoningai nuslėpė nuo kitos šalies reikšmingą sutarčiai sudaryti informaciją, todėl tokius nesąžiningus atsakovės veiksmus pripažino neteisėtais. Atsakovė dar iki sutarties sudarymo planavo ieškovės rastą objektą pirkti kartu su kitais asmenimis, kurie nelaikytini su ja susijusiais asmenimis tarpininkavimo sutartyje nurodyta prasme. Tikros informacijos neatskleidimas sukūrė ieškovei teisėtą lūkestį gauti atlygį už surastus ir pasiūlytus pirkti žemės sklypus. Dėl to atsakovei kyla atsakomybė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius (negautą atlygį už kitų asmenų (UAB „TB investicijos“ ir IB „NordSpace“) įsigytus sklypus).
13. Teismo vertinimu, atsakovės veiksmų neteisėtumą patvirtina ir tarpininkavimo sutarties 3.2.4 punkto bei 7 punkto pažeidimas, nes atsakovė įsipareigojo neatlikti jokių veiksmų, galinčių pakenkti ieškovės interesams, laikytis konfidencialumo, o visą su šia sutartimi susijusią informaciją šalys susitarė laikyti konfidencialia ir be išankstinio raštiško kitos šalies sutikimo neatskleisti jokiai trečiajai šaliai, išskyrus šalių darbuotojus ir (ar) patarėjus, kurie yra tiesiogiai susiję su paslaugų teikimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl tokio rašytinio sutikimo gavimo. Atsakovė net žodžiu nepranešė ieškovei apie savo ketinimus kartu su ja nesusijusiais asmenimis įsigyti ginčo žemės sklypus. Liudytojai L. K. ir T. B. patvirtino, kad jiems nebuvo žinoma apie tarpininkavimo sutartyje nustatytą konfidencialumo pareigą, atsakovės vadovas nėra prašęs jų laikytis tokios pareigos nei žodžiu, nei raštu. Teismas pažymėjo, kad sutartyje yra aiškiai nurodyta, kokia informacija yra laikoma konfidencialia, todėl bet kokie duomenys, susiję su sutartimi, laikytini konfidencialia informacija. Tiek L. K., tiek ir T. B. yra ne tik atsakovės valdybos nariai, bet ir kitų juridinių asmenų, kurie nesusiję su atsakove sutartyje nurodoma prasme, akcininkai. Sužinoję atitinkamą informaciją apie žemės sklypus, jie negalėjo ja disponuoti ir panaudoti veikdami kitų juridinių asmenų vardu. Apie parduodamus žemės sklypus IB „NordSpace“ tapo žinoma iš atsakovės vadovo, kuris minėtame projekte dirbo. Jokio rašytinio ar žodinio sutikimo suteikti informaciją apie parduodamus žemės sklypus kitiems juridiniams asmenims atsakovė iš ieškovės neprašė, ieškovė apie tai nebuvo informuota.
14. Teismas nenustatė pagrindo abejoti liudytojos K. L. parodymų patikimumu vien dėl to, kad ji yra pavaldi ieškovei (darbuotoja). Byloje nėra duomenų apie šiai liudytojai padarytą kokią nors įtaką; nenustatyta, kad ši liudytoja teikė melagingą informaciją. Priešingai, liudytoja aiškiai nurodė faktines aplinkybes, jos parodymai nuoseklūs, išsamūs, konkretūs ir neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
15. Spręsdamas dėl ieškovės nuostolių dydžio, teismas nustatė, kad abu žemės sklypai buvo parduoti už bendrą 3 900 000 Eur kainą. Pagal šalių susitarimą, atlyginimas už paslaugas sudaro 2 proc. nuo faktinės turto pardavimo kainos be PVM, todėl visas atlygis pagal sutartį būtų 78 000 Eur. Atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 8000 Eur, taigi likusi nesumokėta dalis (70 000 Eur) yra ieškovės nuostoliai negautų pajamų forma, kurių ji nebūtų patyrusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartines pareigas. Konstatavęs visų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti buvimą, teismas patenkino visą ieškovės ieškinį.
16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „City Storage Pilaitė“ apeliacinį skundą, 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimą, sumažindama ieškovei iš atsakovės priteistiną nuostolių atlyginimą iki 12 000 Eur, priteisdama 6 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė atsakovei iš ieškovės 5935 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme ir 961,98 Eur apeliacinės instancijos teisme atlyginimo; valstybės naudai priteisė 104,71 Eur, iš atsakovės – 21,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
17. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovė apie pardavėjos UAB „Paysera LT“ ketinimus parduoti žemės sklypą Nr. 1 sužinojo iš ieškovės – tokie duomenys jai buvo suteikti vykdant rašytinę atlygintinių paslaugų sutartį. Susirašinėjimas, įvykęs po tarpininkavimo sutarties sudarymo, pagrindžia ieškovės poziciją, kad būtent ji teikė atsakovei informaciją apie rinkoje parduodamą žemės sklypą Nr. 1, organizavo atsakovės ir pardavėjos atstovo susitikimą, vėliau su jais derino žemės sklypo Nr. 1 atidalijimo sąlygas, atidalytos dalies pirkimo–pardavimo sąlygas. Pripažinusi, kad ieškovė įrodė aplinkybę, jog atsakovė iš ieškovės sužinojo apie žemės sklypo Nr. 1 pardavimą, kolegija pripažino ir tai, kad atsakovė turėjo pareigą šią informaciją saugoti, o tretiesiems asmenis ją galėjo atskleisti tik turėdama ieškovės (paslaugų teikėjos) sutikimą.
18. Vertindama, ar atsakovė yra pažeidusi sutartinę konfidencialumo prievolę, kolegija atsižvelgė į tai, kad atsakovė iš anksto, t. y. iki atitinkamos žemės sklypo Nr. 1 dalies įsigijimo, buvo atskleidusi ieškovei savo ketinimus iš šio sklypo atidalytą ir kaip mažiausiai galimą įsigyti 0,90 ha jo dalį pirkti kartu su kitu juridiniu asmeniu, o ieškovė tam neprieštaravo. Neatskleidus informacijos apie parduodamą sklypo dalį potencialiai pirkėjai, bendras žemės sklypo dalies įsigijimas iš viso nebūtų įmanomas. Kolegijos teigimu, ieškovės atlikti veiksmai, parengiant tiek parduodamo žemės sklypo atidalijimo (naudojimosi tvarkos nustatymo) planus, tiek preliminariąsias sutartis su abiem potencialiomis pirkėjomis, tiek ir vėliau atliekant visų šių dokumentų pakeitimus, leido prieiti prie išvados, kad ieškovė buvo davusi sutikimą atskleisti informaciją apie parduodamą žemės sklypo Nr. 1 dalį ir tretiesiems asmenims. Dėl to nusprendė, kad nebuvo pagrindo šiuo aspektu vertinti ieškovės elgesį kaip sutarties 3.2.4 ir 7.1 punktuose įtvirtintos konfidencialumo pareigos pažeidimą ir jos neteisėtus veiksmus.
19. Kolegija kartu pažymėjo ir tai, kad atlygintinių paslaugų sutarties pažeidimu laikomas bet kokios iš jos kylančios prievolės neįvykdymas, taip pat ir neatsiskaitymas pagal sutartį (CK 6.205 straipsnis). Negauto pagal sutartį atlygio kaip negautų pajamų įrodinėjimas galimas net ir nekonstatavus konfidencialumo pareigos pažeidimo. Sprendžiant dėl atlygio dydžio, šiuo konkrečiu atveju turi reikšmės tai, kokio ploto sklypą ar jo dalį siekė įsigyti atsakovė, kiekvienos šalies veiksmai (elgesys) vykdant tarpininkavimo sutartį, kitos svarbios aplinkybės.
20. Įvertinusi šalių derybas, ieškovės indėlį į jas ir jų rezultatą, kolegija konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį gauti tarpininkavimo sutartyje nurodyto dydžio atlygį už 1 ha ploto žemės sklypo Nr. 1 dalies pardavimą. Tokią išvadą leidžia padaryti ir 2021 m. spalio 14 d. ieškovės parengtų bei pirkėjų su pardavėja pasirašytų preliminariųjų sutarčių sąlygos, pagal kurias atsakovė įsipareigojo įsigyti 0,45 ha ploto žemės sklypą Nr. 1 dalį, už jį sumokėdama 450 000 Eur kainą, o Estijos bendrovė „OU Intcap“ – nupirkti dar 0,45 ha už tokią pačią 450 000 Eur kainą. Vėliau preliminariosios sutartys buvo keičiamos, nustatant, kad atsakovė nupirks mažesnę – 0,40 ha sklypo dalį už 400 000 Eur kainą, o Estijos bendrovė „OU Intcap“ – 0,60 ha sklypo dalį už 600 000 Eur kainą. Dėl to ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis buvo gauti sutartyje nustatytą 2 proc. dydžio atlygį, apskaičiuotą nuo bendros 1 000 000 Eur pardavimo kainos už parduotą 1 ha žemės sklypo Nr. 1, t. y. 20 000 Eur.
21. Atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 8000 Eur komisinį mokestį tik už savo pačios įsigytą 0,40 ha sklypo Nr. 1 dalį, nors anksčiau ji neneigė savo prievolės sumokėti tarpininkavimo sutartyje nustatyto dydžio atlygį ir už 0,60 ha ploto žemės sklypo Nr. 1 dalį, kurią turėjo įsigyti jos pasiūlyta Estijos bendrovė „OU Intcap“. Atsakovė nebūtų turėjusi galimybės įsigyti savo pageidaujamo sklypo 0,40 ha dalies, nes tokia dalis apskritai nebuvo parduodama. Dėl to nesumokėta už ieškovės tarpininkavimo paslaugas 12 000 Eur suma pripažinta ieškovės negautomis dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės pajamomis.
22. Tačiau kolegija, kitaip nei pirmosios instancijos teismas, nusprendė dėl kitos ieškinio dalies. Kolegijos nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų, išskyrus ieškovės ir teisme apklaustų jos darbuotojų teiginius, kad informaciją apie parduodamą žemės sklypą Nr. 2 atsakovė gavo pagal tarpininkavimo sutartį, nes ieškovei buvo siunčiama tik informacija, susijusi su žemės sklypo Nr. 1 pardavimu, ieškovė neturėjo pagrindo siūlyti atsakovei įsigyti dar ir žemės sklypą Nr. 2 arba apie jį teikti kokią nors informaciją. Taigi informacija dėl sklypo Nr. 2 nelaikytina konfidencialia, su sutarties vykdymu susijusia informacija, kurios atskleidimas tretiesiems asmenims reikštų sutarties pažeidimą. Vien aplinkybės, kad žemės sklypas Nr. 2 priklausė tam pačiam juridiniam asmeniui ar kad jis buvo šalia žemės sklypo Nr. 1, savaime nepakanka nei konfidencialumo, nei sąžiningo bendradarbiavimo pareigos, nustatytos tarpininkavimo sutarties 3.2.2 punkte, pažeidimui konstatuoti. Nagrinėjamu atveju turto savininkė ir pardavėja žemės sklypus pardavinėjo pasitelkusi ne ieškovę, o kitus turto pardavimo agentus, su ieškove ji buvo sudariusi neatlygintinę sutartį, šiai suradus dalies žemės sklypo Nr. 1 pirkėjus. Taigi, atitinkamas pajamas ieškovė galėjo tikėtis gauti tik iš kito konkretaus turto pirkėjo, jeigu tokį būtų turėjusi bylai aktualiu laikotarpiu. Tačiau byloje nėra kitų tarpininkavimo sutarčių, kuriose būtų sulygta dėl ieškovei mokėtino tarpininkavimo mokesčio bei jo dydžio.
23. Vien faktas, kad likusias žemės sklypo Nr. 1 dalis ir žemės sklypą Nr. 2 įsigijusių UAB „TB Investicijos“ ir IB „NordSpace“ akcininkai T. B. ir L. K. kartu yra ir atsakovės valdybos nariai, savaime nėra pakankamas padaryti išvadai, kad iki paslaugų sudarymo sutarties pasirašymo jos visos buvo suplanavusios kartu įsigyti abu žemės sklypus ir ši informacija, pasirašant sutartį, sąmoningai buvo nuslėpta nuo ieškovės. Byloje nėra įrodymų, kurie teiktų pagrindą nuspręsti, kad iki tarpininkavimo sutarties pasirašymo visi šie juridiniai asmenys būtų turėję bendrų verslo tikslų, kad prieš kreipdamasi į ieškovę dėl tarpininkavimo atsakovė jau žinojo, jog ieškovės būsimą pasiūlytą turtą ji įsigis kartu su kitais juridiniais asmenimis. Pažymėta ir tai, kad ieškovė nesiūlė atsakovei įsigyti žemės sklypo Nr. 2; pradėjus vykdyti tarpininkavimo sutartį ir ieškovei pasiūlius atsakovė ketino įsigyti tik dalį žemės sklypo Nr. 1, ir tik planams pasikeitus, o pardavėjai nesutikus parduoti tik 0,45 ha, atsakovė pasitelkė kitą bendrovę.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija fakto, kad jai buvo persiunčiamas visas atsakovės ir pardavėjos susirašinėjimas, vykęs nuo 2021 m. lapkričio 4 d., kuriuo buvo derinamos likusios nenupirktos žemės sklypo Nr. 1 dalies ir žemės sklypo Nr. 2 pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos. Turėdama visą informaciją apie vykstančias derybas, ieškovė nereiškė pretenzijų, kad jos vyksta jai nedalyvaujant, nesidomėjo, ar dėl žemės sklypo Nr. 1, apie kurio pardavimą ji suteikė informaciją, pardavimo kitiems juridiniams asmenims vykstančios derybos nepažeis jos turtinių interesų, ar ketinimą įsigyti ir likusias šio sklypo dalis išreiškusios bendrovės turi su atsakove sąsajų, kurios aptartos tarpininkavimo sutartyje ir sukuria jai pareigą sumokėti sutartyje nurodyto dydžio atlygį. Dėl to kolegija pripažino labiau tikėtina, kad ieškovei nekėlė abejonių vykusių derybų dėl pirkėjai priklausančio turto pardavimo teisėtumas. Ieškovė, būdama savo srities profesionalė, galėjo ir turėjo pasidomėti, ar bendrovės, kurių naudai atsakovė vykdė derybas, yra su ja susiję asmenys pagal tarpininkavimo sutartyje nurodytą apibrėžtį. Savo neveikimu ji prisiėmė riziką, taigi ji negali remtis sutarties nevykdymu tiek pagal CK 6.206 straipsnį, tiek pagal CK 6.720 straipsnio 6 dalį. Kolegija atmetė ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų už žemės sklypą Nr. 2 ir dalį žemės sklypo Nr. 1 pardavimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
25. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas, ir palikti dėl šios dalies galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.206 straipsnio ir 6.720 straipsnio 6 dalies normas, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kas yra laikoma ypatingomis aplinkybėmis CK 6.720 straipsnio 6 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai aiškino, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjo neveikimas (pretenzijų nereiškimas, nesidomėjimas, ar pasaugų gavėjo veiksmai nepažeis jo interesų), kai jis sužinojo apie kitos sutarties šalies pažeistą konfidencialumo ir bendradarbiavimo pareigą, reiškia, jog paslaugų teikėjas sutinka prisiimti riziką dėl tokio pirmiau įvykdyto pažeidimo. Ieškovės vėlesnis elgesys nedarė ir negalėjo daryti įtakos ankstesniam atsakovės sutartinių pareigų pažeidimui, juolab kad byloje nėra nustatyta, kad atsakovė negalėjo tinkamai vykdyti savo bendradarbiavimo ir konfidencialumo pareigų dėl to, jog ieškovė atliko tam tikrus veiksmus ar neveikė tam tikru būdu. Taigi CK 6.206 straipsnio norma apskritai šiuo atveju negalėjo būti taikoma.
25.2. Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis). Nuostolius patyrusios šalies tylėjimas (pretenzijų nereiškimas, nesidomėjimas) negali panaikinti ankstesnių kitos šalies sutartinių įsipareigojimų ir negali būti pagrindas atleisti pažeidimą įvykdžiusią šalį nuo atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugų specifikos, kad tokie santykiai grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, konfidencialumo bei sąžiningo bendradarbiavimo pareigomis. Dėl to netinkamai buvo nuspręsta, kad ieškovė savo neveikimu prisiėmė riziką dėl tarpininkavimo sutarties nevykdymo.
25.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir CK 6.720 straipsnio 6 dalį, kuri taikytina tais atvejais, kai paslaugos teikėjo nuostoliai atsiranda dėl nenumatytų ypatingų aplinkybių, už kurias neatsako nė viena šalis, ir yra netaikytina tais atvejais, kai nuostoliai atsiranda dėl sutartinių pareigų pažeidimo. Šioje normoje nėra pateikta ypatingų aplinkybių apibrėžtis, tokių aplinkybių vertinimas paliktas teismų diskrecijai. Apeliacinės instancijos teismo netinkamai taikytos materialiosios teisės normos nulėmė tai, kad atsakovė išvengė atsakomybės už konfidencialumo bei sąžiningo bendradarbiavimo pareigų pažeidimą perkant likusią žemės sklypo Nr. 1 dalį (2,5784 ha) bei žemės sklypą Nr. 2.
25.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnį, 177 straipsnio 1, 2 dalis, 185 straipsnį), nukrypo nuo teismų praktikos dėl įrodymų pakankamumo, informacijos įrodomosios vertės nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirus įrodymus, o ne jų visumą, nepagrįstai nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog duomenis apie žemės sklypą Nr. 2 atsakovė gavo būtent iš ieškovės. Išsamiai ir visapusiškai neįvertinęs byloje esančių įrodymų (el. susirašinėjimo, sutarčių ir jų projektų, liudytojų parodymų), teismas neteisingai nustatė šalių veiksmų chronologiją ir atitinkamai tikruosius šalių ketinimus sudarant ir vykdant tarpininkavimo sutartį. Išvadą apie ieškovės sutikimą atskleisti konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims padarė remdamasis ne įrodymų visuma, o tik aplinkybe, kad ieškovė atsakovės prašymu parengė dvi preliminariąsias sutartis (su atsakove ir Estijos bendrove „OU Intcap“). Teismas neatsižvelgė į atsakovės vadovo paaiškinimus, kad jis perdavė tarpininkavimo sutarties pagrindu gautą informaciją atsakovės valdybos nariams, kurie yra kitų bendrovių akcininkai, tačiau byloje nėra jokių aplinkybių, kad jis kreipėsi į ieškovę dėl leidimo atskleisti tokius duomenis. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai T. B. ir L. K. Dėl to buvo neteisingai nustatyta konfidencialios informacijos apimtis, atitinkamai netinkamai taikyta CK 6.193 straipsnio norma ir padaryta neteisinga išvada, kad ieškovė davė sutikimą atsakovui atskleisti konfidencialią informaciją apie žemės sklypo Nr. 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimą tik dėl žemės sklypo Nr. 1 dalies (0,60 ha), o ne dėl viso šio sklypo; nepagrįstai laikė, kad neįrodytas nuostolių realumas ir dydis dėl žemės sklypo Nr. 2 pardavimo kitoms bendrovėms, nors byloje yra tarpininkavimo sutartis, pagrindžianti šias aplinkybes.
26. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
26.1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.206 straipsnį, 6.720 straipsnio 6 dalį, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų. Byloje pagrįstai konstatavus, kad nėra atsakovės atsakomybės dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo nenupirktos žemės sklypo Nr. 1 dalies ir žemės sklypo Nr. 2 atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai aiškino, kad ieškovės, kaip tarpininkavimo paslaugų teikėjos, neveikimas reiškia jos pačios prisiimtą riziką. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog: 1) dar iki tarpininkavimo sutarties pasirašymo atsakovė ir žemės sklypus nupirkę juridiniai asmenys būtų turėję bendrų verslo tikslų ar prieš tarpininkavimo sutarties pasirašymą atsakovė jau būtų žinojusi, jog ieškovės pasiūlytą turtą ji įsigis kartu su kitais asmenimis; 2) informaciją apie pardavėjos parduodamą sklypą Nr. 2 atsakovė gavo pagal tarpininkavimo sutartį; bendras žemės sklypo Nr. 1 dalies įsigijimas iš viso nebūtų įmanomas, neatskleidus informacijos apie parduodamą sklypo dalį potencialiai pirkėjai. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tuo, kad: 1) ieškovė pasiūlė įsigyti žemės sklypo Nr. 1 dalį tik pasirašius tarpininkavimo sutartį, o sklypo Nr. 2 apskritai nesiūlė įsigyti; 2) ieškovė netarpininkavo atsakovei dėl žemės sklypo Nr. 2 pardavimo; 3) nors ieškovė ir buvo įtraukta į susirašinėjimą tarp pardavėjos ir atsakovės dėl likusios neparduotos žemės sklypo Nr. 1 dalies ir žemės sklypo Nr. 2, tačiau jokių veiksmų pagal tarpininkavimo sutartį ji neatliko, nereiškė pretenzijų nei turto pardavėjai, nei atsakovei, nei kitiems asmenis dėl jos nedalyvavimo šiose derybose, nesiūlė būsimiems pirkėjams su ja pasirašyti tarpininkavimo sutarčių. Dėl to kolegija priėjo prie išvados, kad nors ieškovė ir remiasi aplinkybėmis dėl atsakovės netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų, tačiau sutartis nebuvo vykdoma dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo. Ieškovė, kaip savo srities profesionalė, verslininkė, puikiai išmananti savo profesijos subtilybes, nusistovėjusias profesinės veiklos taisykles, standartus, profesinės etikos ar sutarties sąlygas ir kt., neuždavė, nekėlė klausimų atsakovei, su ja susijusiems asmenims dėl pasaugų, objekto reikalingumo ir kt., nesidomėjo, koks atsakovės santykis su Estijos bendrove „OU Intcap“, UAB „TB investicijos“, IB „NordSpace“, ar jos buvo laikomi susijusiais asmenimis tarpininkavimo sutarties prasme dar tuo metu, kai ji buvo įtraukta į atsakovės ir pardavėjos susirašinėjimus.
26.2. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ir CK 6.720 straipsnio 6 dalies nuostata, norėdamas pažymėti, kad nepaisant to, jog byloje yra nemažai įrodymų, kad ieškovė pati nevykdė sutarties, kurios pagrindu kelia reikalavimus dėl atlygio kaip negautų pajamų priteisimo, ieškovė negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos veiksmų ar neveikimo.
26.3. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Keldama netinkamo įrodymų vertinimo klausimą ieškovė iškreipia su ja nesusijusių liudytojų parodymus, juos perfrazuoja sau palankia linkme, nenurodo dalies reikšmingų aplinkybių ir pan. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apie pardavėjos ketinimą parduoti žemės sklypą Nr. 1 atsakovė sužinojo iš ieškovės, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų siuntusi duomenis apie žemės sklypą Nr. 2, pvz., turto vertinimo ataskaitą, derinusi pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir kt., t. y. tai, ką darė prieš perkant žemės sklypą Nr. 1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad informaciją apie žemės sklypą Nr. 2 ir jo pardavimą atsakovė sužinojo ne iš ieškovės, taigi nepažeidė konfidencialumo pareigos. Pažymėta, kad atsakovė siekė įgyvendinti sandorį dėl nekilnojamojo turto objekto, kurį jai pasiūlė nekilnojamojo turto agentas, tačiau pardavėja nesutiko parduoti jos poreikius atitinkančios mažesnės turto dalies, todėl atsakovė per savo valdybos narį surado Estijos bendrovę „OU Intcap“, kuri sutiko pirkti kitą dalį, o nekilnojamojo turto agentas neatliko jokių veiksmų, kad ši turto dalis būtų parduota, nereiškė pretenzijų dėl trečiųjų asmenų suradimo, įtraukimo į nekilnojamojo turto sandorį. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino aplinkybes, nuspręsdamas dėl atsakovės ketinimų dar iki tarpininkavimo sutarties pasirašymo kartu su kitais asmenimis įsigyti žemės sklypus nebuvimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
27. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).
28. Byloje kilo ginčas dėl atsakomybės taikymo atsakovei – ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 70 000 Eur nuostolių, kurie atsirado šiai pažeidus šalių sudarytos tarpininkavimo sutarties nuostatas, atlyginimo. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė pažeidė sąžiningo bendradarbiavimo, kooperavimosi ir konfidencialumo pareigą, nes neatskleidė ieškovei informacijos, jog ji ieško įsigyti žemės sklypų su kitais asmenimis, kurie nelaikytini su ja susijusiais asmenimis tarpininkavimo sutarties prasme; aktyviai veikė šių bendrovių vardu ir interesais; iš ieškovės gautą informaciją apie sklypus neteisėtai atskleidė kitiems asmenims, šie sudarė šių sklypų įsigijimo sutartis ir ieškovė prarado teisę į sutartimi nustatytą atlygį.
29. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir priteisė nuostolių atlyginimą, pripažinęs, kad tiek atsakovės, tiek kitų asmenų vardu sudaryti sandoriai dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 įsigijimo įvyko dėl ieškovės suteiktų paslaugų, atsakovė netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, sąmoningai nuslėpė informaciją apie sutarčiai vykdyti esminę reikšmę turinčias aplinkybes, gavusi informaciją apie sklypus, atskleidė ją kitiems asmenims ir, dalį sklypo įsigijusi, toliau derino šių sklypų įsigijimą su žemės pardavėja kitų asmenų vardu. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, sumažindamas priteistiną nuostolių atlyginimą iki 12 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apie parduodamą žemės sklypą Nr. 1 atsakovė sužinojo tarpininkavimo sutarties pagrindu iš ieškovės, tačiau tik atsakovės veiksmus, kai ji ketino įsigyti žemės sklypo Nr. 1 dalį (1 ha) kartu su Estijos bendrove „OU Intcap“, derėjosi ir derino įvairias jo įsigijimo galimybes, sudarė preliminariąją sutartį, kurią vėliau nutraukė, apeliacinės instancijos teismas pripažino sąžiningo bendradarbiavimo pareigos pažeidimu, dėl kurio ieškovė negavo dalies pajamų, kurias tikėjosi gauti kaip komisinį tarpininkavimo mokestį už žemės sklypo dalies (1 ha) pardavimą.
30. Kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, kuria sumažintas priteistinas nuostolių atlyginimas. Kasacinis skundas grindžiamas iš esmės dviem grupėmis argumentų, t. y. proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taikymu vertinant sutarties vykdymą ir vykdymo sukeltus padarinius, bei materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kitos šalies veiksmus sprendžiant dėl sutarčių neįvykdymo teisinių pasekmių, aiškinimu ir taikymu. Dėl to teisėjų kolegija pasisakys šiais klausimais, atsižvelgdama į nurodytas kasaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.
Dėl įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl sutarties vykdymo pažeidimo pagrįsti
31. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo apeliacinės instancijos teismui nusprendžiant dėl atsakovės sąžiningo bendradarbiavimo ir konfidencialios informacijos neatskleidimo pareigų, nustatytų tarpininkavimo sutarties 3.2.2 ir 3.2.4 punktuose, nevykdymo.
32. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys), todėl kilus ginčui sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktą turi įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 34, 36–38 punktai; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 44 punktas). Ieškovui, reikalaujančiam nuostolių atlyginimo už sutarties neįvykdymą, kyla pareiga įrodyti ir neteisėtus sutarties kontrahento veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018, 30 punktas).
33. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą).
34. Pažymėtina ir tai, kad, pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai teismo sprendimo motyvuojamajai daliai – joje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.
35. Nagrinėjamu atveju sudarytos tarpininkavimo sutarties 7.1 punkte šalys susitarė laikyti konfidencialia visą su šia sutartimi susijusią informaciją ir be išankstinio raštiško kitos šalies sutikimo neatskleisti šios informacijos jokiai trečiajai šaliai, išskyrus šalių darbuotojus ir (ar) patarėjus, kurie yra tiesiogiai susiję su paslaugų teikimu. Konfidencialia informacija nelaikoma viešai paskelbta informacija arba informacija, kurią viena šalis turėjo iki tol, kol ją atskleidė kita šalis, kurią kita šalis gavo iš trečiosios šalies nepažeidžiant konfidencialumo reikalavimo arba kurią šalis turi atskleisti pagal privalomus valdžios institucijų teisės aktus, įsakymus ar potvarkius arba teismo sprendimą. Šiame skyriuje nustatyti konfidencialumo įsipareigojimai galioja sutarties vykdymo metu ir 2 (dvejus) metus po šios sutarties pasibaigimo, nutraukimo ar atsisakymo. Šios sutarties nuostatos taip pat yra laikomos konfidencialia informacija (sutarties 7.2 punktas). Pagal tarpininkavimo sutarties 9.1 punktą, atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovei visus nuostolius, kuriuos ši patyrė dėl to, kad atsakovė dėl didelio neatsargumo ar tyčia pažeidė šioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus.
36. Be to, tarpininkavimo sutarties 3.2 punkto pagrindu atsakovė įsipareigojo suteikti paslaugos teikėjai visą būtiną informaciją tinkamam pagal tarpininkavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymui (3.2.1 punktas), sąžiningai bendradarbiauti su paslaugų teikėja ir nedelsiant ją informuoti apie visas pasikeitusias aplinkybes, turinčias reikšmės paslaugos teikėjos įsipareigojimų vykdymui (3.2.2 punktas), atsiskaityti su paslaugų teikėja šioje sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis (3.2.3 punktas), neatlikti jokių veiksmų, galinčių pakenkti paslaugų teikėjos interesams ir (ar) reputacijai, laikytis konfidencialumo įsipareigojimų (3.2.4 punktas).
37. Konfidencialumo prievolės vykdymui įvertinti bylą nagrinėję teismai turėjo nustatyti, kokia informacija pripažintina konfidencialia ir kokiu būdu (pagrindu) tokia informacija tapo žinoma atsakovei. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad atsakovė informaciją apie abu sklypus sužinojo iš ieškovės tarpininkavimo sutarties pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė įrodė, kad duomenis apie sklypo Nr. 1 pardavimą atsakovė sužinojo tarpininkavimo sutarties pagrindu.
38. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, išskyrus ieškovės ir jos darbuotojų duotus paaiškinimus, kurių pagrindu galima būtų pripažinti, kad duomenis apie žemės sklypą Nr. 2 atsakovė gavo tarpininkavimo sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, teismo išvada nėra tinkamai pagrįsta.
39. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nevertino ir nesirėmė liudytojos K. L. parodymais, neargumentavo, kodėl juos atmeta, nors pirmosios instancijos teismas šiuos buvusios ieškovės darbuotojos parodymus pripažino atitinkančiais įrodymų patikimumo principą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie šiai liudytojai darbdavio padarytą kokią nors įtaką ir kad ji būtų nurodžiusi tik ieškovei palankias aplinkybes; nėra nustatyta, kad ji teikė melagingą informaciją; jos parodymais aiškūs, nuoseklūs, detalūs, konkretūs, neprieštarauja rašytiniams įrodymams ir šalių paaiškinimams. Taigi remdamasis liudytojos K. L. parodymais, kuriuos netiesiogiai patvirtina šalių paaiškinimai, kitų liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai (liudytojos parodymai šiems įrodymams neprieštarauja), pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog ir duomenys dėl žemės sklypo Nr. 2 atsakovei tapo žinomi tarpininkavimo sutarties pagrindu.
40. Byloje nustatyta ir tai, kad informacija apie parduodamus žemės sklypus viešai nebuvo skelbiama. Ieškovei įrodinėjant, kad duomenys apie sklypus atsakovei buvo perduoti tarpininkavimo sutarties pagrindu, atsakovė turėjo pagrįsti, jog tokią informaciją ji turėjo, iki ją atskleidė ieškovė, arba gavo informaciją iš trečiosios šalies nepažeidžiant konfidencialumo reikalavimo (sutarties 7.1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas įrodymų vertinimo taisykles ir padarydamas klaidingą išvadą, jog tokių duomenų nėra ar jų nepakanka, nenustatė bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, kokiu kitu nei tarpininkavimo sutarties pagrindu atsakovė gavo šiuos duomenis. Ieškovei byloje nurodžius aplinkybes apie abiejų sklypų duomenų perdavimą atsakovei ir nenustačius, kokiu kitu būdu atsakovė gavo duomenis apie žemės sklypą Nr. 2 (juridinių asmenų, įsigijusių likusią sklypų dalį, atstovai patvirtino, kad apie galimybę įsigyti sklypus sužinojo iš atsakovės vadovo), apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai pripažinti duomenis apie sklypą Nr. 2 nekonfidencialia informacija. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad atsakovė ketino pirkti tik dalį žemės sklypo Nr. 1 ir nei ikisutartinių derybų metu, nei po tarpininkavimo sutarties pasirašymo nebuvo išreiškusi ketinimo įsigyti visą 3,5784 ha ploto žemės sklypą Nr. 1, todėl ieškovei nebuvo pagrindo teikti duomenų ir apie žemės sklypą Nr. 2 (kurio bendras su žemės sklypu Nr. 1 plotas būtų 4 ha), nelaikytinas paneigiančiu pirmosios instancijos teismo išvadą, jog informacija apie abu sklypus atsakovei tapo žinoma tarpininkavimo sutarties pagrindu. Tarpininkavimo sutartyje nebuvo apibrėžtas konkretus pageidaujamo pirkti sklypo plotas.
41. Sutarties 3.2.4 punkto pažeidimui konstatuoti teismai nustatė ir vertino aplinkybes, kokiems asmenims tarpininkavimo sutarties pagrindu tokia informacija galėjo būti atskleista. Byloje nenustatyta, kad žemės sklypo Nr. 1 dalį ir žemės sklypą Nr. 2 įsigijusios bendrovės atitiko sutarties 7.1 punkto apibrėžtį dėl asmenų, kuriems galėjo būti atskleista tarpininkavimo sutarties pagrindu gauta informacija (sutarties 7.1 punktas). Atsakovės vadovas, prieš atskleisdamas tokią informaciją, kurią sužinojo tarpininkavimo sutarties pagrindu, privalėjo gauti raštišką ieškovės sutikimą dėl tokios informacijos atskleidimo. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę dėl tokio rašytinio sutikimo gavimo, kad atsakovei ar sutartis sudariusiems juridiniams asmenims apie šiuos sklypus buvo žinoma kitu būdu. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė neinformavo ieškovės apie tai, jog kiti juridiniai asmenys, su kuriais ji ketino įsigyti sklypus ar jų dalis, nelaikytini su ja susijusiais tarpininkavimo sutarties 1.1.5 punkto (kliento patronuojamosios ar patronuojančiosios bendrovės, šių bendrovių dalyviai bei darbuotojai) prasme. Kaip liudytojai apklausti L. K. bei T. B. taip pat patvirtino, kad informaciją apie parduodamus sklypus sužinojo iš atsakovės vadovo, kad jiems nebuvo žinoma apie sutartyje nustatytą konfidencialumo pareigą ir kad atsakovės vadovas nėra prašęs jų laikytis tokios pareigos nei žodžiu, nei raštu. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė sutartyje nustatytą konfidencialumo pareigą, pati atskleisdama informaciją tretiesiems asmenims ir neužtikrindama, jog šie nepanaudotų kitų juridinių asmenų interesais.
42. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs įrodyta tai, jog duomenis apie sklypo Nr. 1 pardavimą atsakovė sužinojo tarpininkavimo sutarties pagrindu, taip pat pripažino, kad atsakovė turėjo pareigą šią informaciją saugoti, o atskleisti galėjo tik turėdama sutikimą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą buvus tokį ieškovės sutikimą. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų pakankamumo taisyklę, ieškovės veiksmus vertindamas kaip sutikimą.
43. Tarpininkavimo sutarties 7.1 punkto nuostata leidžia spręsti, kad šalys susitarė visą pagal sutartį gautą informaciją laikyti konfidencialia, kurios negali atskleisti be išankstinio raštiško ieškovės sutikimo jokiai trečiajai šaliai, išskyrus šalių darbuotojus ir (ar) patarėjus, kurie yra tiesiogiai susiję su paslaugų teikimu. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad žemės sklypo Nr. 1 dalį ir žemės sklypą Nr. 2 įgijusios bendrovės atitiko sutarties nuostatos apibrėžtį dėl asmenų, kuriems gali būti atskleista tarpininkavimo sutarties pagrindu gauta informacija, taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų kreipusis dėl rašytinio sutikimo atskleisti informaciją kitiems, su atsakove nesusijusiems, sutartyje nenurodytiems asmenims.
44. Pažymėtina ir tai, kad, ieškovės veiksmus rengiant atidalijamo sklypo planus atsakovei ir Estijos bendrovei „OU Intcap“, derinant konkrečias dalis, sudarant preliminariąsias sutartis vertindamas kaip sutikimą, apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės darbuotoja atsakovės vadovą pažinojo dar iki tarpininkavimo sutarties sudarymo (su juo bendravo dėl projekto „NordSpace“, juo pasitikėjo); atsakovė per savo dalyvius (akcininkus) yra susijusi su UAB „TB investicijos“, IB „NordSpace“, taip pat Estijos bendrove „OU Intcap“ (žr. nutarties 10 punktą); atsakovės vadovas ieškovės atstovei K. L. tvirtino ir ją patikino, kad sklypo ieško ir įsigis ne tik savo, bet ir kitos įmonės vardu (el. pašto susirašinėjimai su ieškovės darbuotoja); nors atsakovė nurodė siekusi įsigyti tik 0,40 ha dalį, tačiau neatsisakė siūlymo ir toliau derino žemės sklypo Nr. 1 įsigijimo sąlygas kitų pirkėjų vardu, taip sudarydama įspūdį, kad įmonės, ketinančios pirkti žemės sklypo dalį, yra su atsakove susijusios tarpininkavimo sutarties 1.1.5 punkto prasme; Estijos bendrovės „OU Intcap“ vadovė, įmonės akcininkas nurodė, kad sklypo įmonei nereikėjo, galvojo sudaryti sutartį, siekdami pagelbėti atsakovei; žemės sklypo Nr. 2 įsigijimo sąlygas IB „NordSpace“ vardu aptarinėjo ir derino atsakovės vadovas, o ne pati įmonė, taip sudarant įspūdį, kad atsakovė veikia susijusių asmenų vardu. Be to, nors žemės sklypus įsigijusių įmonių akcininkai ir yra atsakovės valdybos nariai, jie nelaikytini tarpininkavimo sutarties 7.1 ir 1.1.5 punktuose nustatytais subjektais, turėjusiais teisę gauti duomenis ir jais pasinaudoti. Taigi atsakovės vadovas, kuris buvo ir IB „NordSpace“ darbuotojas, atskleisdamas informaciją tretiesiems asmenims, neužtikrino, kad atsakovės vadybos nariai nepanaudotų informacijos kitų juridinių asmenų interesais. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad atsakovės vadovas nebuvo sąžiningas ikisutartiniuose santykiuose ir, nenurodydamas, jog kiti asmenys, kurių vardu veikė, nėra su atsakove susiję taip, kaip susiję asmenys apibrėžiami sutartyje, neatskleidė ieškovei visos informacijos, reikšmingos sutarčiai sudaryti ir vykdyti. Taigi įrodymų visuma nesudarė pagrindo išvadai, kad ieškovė davė sutikimą atskleisti tokią informaciją.
45. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės padarydamas priešingą išvadą, nenurodė tokių motyvų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti kitokią nei pirmosios instancijos teismo išvadą. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada dėl tarpininkavimo sutarties 3.2.4 ir 7.1 punktų nuostatų pažeidimo padaryta netinkamai taikant proceso teisės normas ir pagrindžiant procesinį teismo sprendimą.
46. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir darydamas išvadą dėl sąžiningo bendradarbiavimo pareigos pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra įrodymų, jog, dar prieš kreipdamasi į ieškovę, atsakovė planavo kartu su kitomis bendrovėmis kartu įsigyti žemės sklypus ir šią informaciją sąmoningai nuslėpė nuo ieškovės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad turtą įsigijusių trečiųjų asmenų akcininkai yra ir atsakovės valdybos nariai, savaime neleidžia pripažinti iš anksto buvusio susitarimo pirkti sklypus kartu. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrindžiama motyvais, kokias įrodymų vertinimo taisykles pirmosios instancijos teismas pažeidė, darydamas priešingas išvadas, nenurodoma, kokią reikšmę tokiai išvadai turi kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovės vadovas, susirašinėdamas su ieškovės darbuotoja, nurodė apie ketinimą su kolegomis pirkti žemės sklypą, nes prieš tai rasto sklypo M. Mironaitės gatvėje negalėjo nupirkti; atsakovės vadovas minėjo ir IB „NordSpace“, kurią nurodė įsteigęs kartu su kitais asmenimis ir ketina savo veiklai pirkti žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino liudytojų L. K. ir T. B., kurie yra atsakovės valdybos nariai ir žemės sklypus įsigijusių bendrovių akcininkai, parodymus, jog bendrovės neturėjo išankstinio susitarimo kartu pirkti sklypų bendrai veiklai, norėjo tik pagelbėti atsakovei. Pirmosios instancijos teismui kėlė abejonių argumentai, jog verslo subjektai ketino įsigyti ir įsigijo žemės sklypus, kurių jiems nereikėjo, vien vedami siekio padėti kitai įmonei. Pažymėtina ir tai, kad sąžiningo bendradarbiavimo pareigos pažeidimui įvertinti pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į po notarinių sandorių sudarymo buvusias aplinkybes, kad atsakovės vadovas žadėjo išspręsti problemą dėl viso atlyginimo už ne tik atsakovei parduotus žemės sklypus apmokėjimo (nors atsakovė šias aplinkybes neigė, tačiau jas netiesiogiai patvirtino ieškovės darbuotojos laiškas atsakovės vadovui, kuriame ji cituoja susitikimo metu aptartus klausimus, iš kurių, teismo nuomone, galima suprasti, jog ieškovės darbuotoja kalba apie susitarimą mokėti atlygį nuo visų sandorių vertės, o ne tik nuo atsakovės įsigytos dalies).
47. Teisėjų kolegija apibendrindama nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai nesudaro pagrindo jo padarytas išvadas vertinti kaip pagrįstas. Šiuo atveju pripažintinos tinkamu įrodymų vertinimu pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės padarytų sutartinių prievolių pažeidimo.
Dėl CK 6.206 straipsnio ir 6.720 straipsnio 6 dalies aiškinimo ir taikymo
48. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl CK 6.206 straipsnio bei 6.720 straipsnio 6 dalies netinkamo taikymo. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai aiškino, jog tarpininkavimo paslaugų teikėja savo neveikimu (pretenzijų nereiškimu, nesidomėjimu, ar paslaugų gavėjo veiksmai nepažeis jos interesų, ir pan.) po to, kai atsakovė pažeidė konfidencialumo ir bendradarbiavimo pareigas, prisiėmė riziką dėl tokio anksčiau padaryto sutarties pažeidimo, todėl nepagrįstai sprendė, jog sutartį pažeidusi šalis neprivalo atlyginti nuostolių.
49. CK 6.206 straipsnyje nustatyta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Pagal CK 6.205 straipsnį, sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, t. y. tiek visiškas sutarties įsipareigojimų neįvykdymas, tiek bet kuris kitas sutarties vykdymo trūkumas ar įvykdymo termino praleidimas. Sutarties neįvykdymas lemia šalies civilinę atsakomybę.
50. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl sutarties neįvykdžiusio skolininko atsakomybės, turi būti įvertinti ir sutarties neįvykdymui turėję įtakos kitos sutarties šalies veiksmai: pagal CK 6.206 straipsnį, viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo ar kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Priklausomai nuo kreditoriaus veiksmų (neveikimo) įtakos skolininko prievolės neįvykdymui, kreditorius gali iš viso netekti teisės naudotis teisių gynimo būdais arba jo galimybės gali būti apribotos proporcingai veiksmų įtakai nevykdant prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010). Taigi CK 6.206 straipsnis skirtas vienai šaliai nuo prievolės vykdymo atleisti (visiškai ar iš dalies), jei kita šalis irgi kalta dėl neįvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-421/2017, 18 punktas).
51. Taigi CK 6.206 straipsnyje yra nustatyti du pagrindai pateisinti sutarties neįvykdymą. Pirmas – sutarties šalis negali remtis kitos šalies sutarties neįvykdymu, jei ir pati pažeidė sutartį, t. y. vienos šalies sutarties neįvykdymas pateisinamas, jei dėl jos neįvykdymo yra kitos sutarties šalies kaltė. Toks sutarties pažeidimas gali pasireikšti tiek aktyviais pirmosios sutarties šalies veiksmais, tiek ir jos neveikimu. Pažymėtina ir tai, kad neįvykdyta gali būti visa arba dalis sutarties. Antras – sutarties šalis negali remtis kitos sutarties šalies sutarties neįvykdymu dėl įvykio, kurio atsiradimo rizika tenka pačiai sutarties šaliai, t. y. vienos šalies sutarties neįvykdymas pateisinamas dėl įvykio, kurio atsiradimo rizika tenka kitai sutarties šaliai. Nustačius vieną iš pagrindų pateisinti sutarties neįvykdymą, kita sutarties šalis netenka teisės reikalauti nuostolių atlyginimo ar spręsti klausimo dėl mišrios atsakomybės taikymo, tačiau jei nėra vieno iš šių pagrindų, kita sutarties šalis turi teisę reikalauti taikyti atsakomybę sutarties neįvykdžiusiai šaliai. Tuo atveju, kai sutarties neįvykdžiusi šalis remiasi CK 6.206 straipsnio norma, jai tenka įrodinėjimo našta pagal CPK 178 straipsnį pagrįsti dėl sutarties neįvykdymo atsiradusių nuostolių atlyginimo reikalaujančios sutarties kaltę, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl kitos sutarties šalies kaltės arba įvykio, kurio rizika tenka tokiai šaliai.
52. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą dėl nuotolių atlyginimo, prašydama atsakovei taikyti atsakomybę už sutartinių konfidencialumo ir bendradarbiavimo pareigų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, nekonstatavęs konfidencialumo pareigos pažeidimo, pripažinęs, jog, ketindama įsigyti žemės sklypo Nr. 1 dalį (1 ha) ir sudarydama preliminariąsias sutartis kartu su Estijos bendrove „OU Intcap“, vėliau Estijos bendrovė „OU Intcap“ preliminariąją sutartį nutraukė, atsakovė pažeidė sąžiningo bendradarbiavimo pareigą, dėl to ieškovė negavo dalies pajamų, kurias tikėjosi gauti kaip komisinį tarpininkavimo mokestį už sklypo dalies (1 ha) pardavimą, sumažino iš atsakovės priteistino nuostolių atlyginimo sumą, be kita ko, remdamasis ir CK 6.206 straipsnio norma. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog ieškovė savo neveikimu prisiėmė riziką dėl sutarties netinkamo vykdymo.
53. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo argumentus, nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino minėtą teisės normą, todėl netinkamai ją taikė nagrinėjamoje situacijoje. CK 6.206 straipsnio normai taikyti apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį dėl kitos sutarties šalies (ieškovės) kaltės arba įvykio, kurio rizika tenka ieškovei. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nenustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog atsakovė negalėjo tinkamai vykdyti bendradarbiavimo ir konfidencialumo pareigų pagal tarpininkavimo sutartį dėl to, jog ieškovė atliko tam tikrus veiksmus ar neveikė tam tikru būdu. Byloje nenustatyta ieškovės kaltė dėl sutarties neįvykdymo.
54. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas CK 6.206 straipsnio normai taikyti rėmėsi tokiomis aplinkybėmis: ieškovė žinojo apie tai, kad atsakovė derina likusio nenupirkto žemės sklypo Nr. 1 dalies ir žemės sklypo Nr. 2 pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, tačiau ji nereiškė pretenzijų, jog derybos vyksta jai nedalyvaujant, nesidomėjo, ar informacijos apie žemės sklypą Nr. 1 perdavimas kitiems asmenims nepažeis jos interesų, ar kitos bendrovės, išreiškusios ketinimą įsigyti likusias sklypo dalis, turi sąsajų su atsakove tarpininkavimo sutartyje aptartu aspektu. Minėtos aplinkybės pagrindžia ieškovės elgesį jau po kitos sutarties šalies (atsakovės) padaryto sutarties pažeidimo. Sutarties šalies veiksmai, vėlesni nei kitos šalies padarytas sutarties pažeidimas, negali būti vertinami kaip kitos sutarties šalies (ieškovės) kaltė dėl to, jog kita šalis negalėjo tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Tai, kad vėliau atsakovės vadovas pats tiesiogiai derino preliminariųjų sutarčių bei notarinių sutarčių sąlygas su žemės sklypų savininke, nepatvirtina, jog ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, juolab kad atsakovė nereiškė pastabų dėl sutarties vykdymo. Be to, tai, kad sutarties šalis pati atliko tam tikrus veiksmus, nepaneigė ieškovės teisės gauti atlyginimą dėl šių sklypų dalių faktinio įsigijimo, nes sutarties 6.1 punkte buvo nustatyta, kad atlyginimas ieškovei mokėtinas nepriklausomai nuo to, ar šios sutartys sudaromos tarpininkaujant ieškovei ar atsakovės ir (ar) su ja susijusių asmenų savarankiškai.
55. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti ir CK 6.720 straipsnio 6 dalies normos. Nurodomoje normoje, be kita ko, nustatyta, kad klientas taip pat privalo atlyginti paslaugų teikėjo patirtus dėl paslaugos teikimo nuostolius, kurie atsirado teikiant paslaugas, susidarius nenumatytoms ypatingoms aplinkybėms, už kurias paslaugų teikėjas neatsako. Jeigu tam tikrų paslaugų teikimas yra jų teikėjo profesinė veikla (verslas), tai šio teikėjo patirtus nuostolius klientas privalo atlyginti tik tuo atveju, kai jie atsirado dėl ypatingų aplinkybių, kurių neapima normali rizika, būdinga atitinkamai profesijos ar verslo rūšiai.
56. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl minėtos normos taikymo, yra nurodęs, kad tai yra bendra taisyklė, jog klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjo patirtus dėl paslaugos teikimo nuostolius, kurie atsirado teikiant paslaugas, susidarius nenumatytoms aplinkybėms, už kurias paslaugų teikėjas neatsako. Klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjo patirtus nuostolius tik tuo atveju, kai jie atsirado dėl ypatingų aplinkybių, kurių neapima normali rizika, būdinga atitinkamai profesijos ar verslo rūšiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2005). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad ypatingų aplinkybių, nurodytų CK 6.720 straipsnio 6 dalyje, apibrėžtis įstatyme nėra pateikta, todėl įvertinti, kas paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose turėtų būti laikoma ypatingomis aplinkybėmis, įstatymų leidėjas priskyrė teismų diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-481/2014).
57. Taigi CK 6.720 straipsnio 6 dalies norma galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei tarpininkavimo paslaugų teikėjo nuostoliai būtų atsiradę dėl nenumatyto ir negalimo išvengti įvykio. Šiuo atveju nebuvo pagrindo apeliacinės instancijos teismui remtis minėta norma, nes tarpininkavimo sutarties šalies nuostolių atsirado dėl kitos šalies (kliento) padaryto sutarties pažeidimo. Sutartinių įsipareigojimų laikytis konfidencialumo ir sąžiningai bendradarbiauti pažeidimas negali būti laikomas ypatingomis aplinkybėmis CK 6.720 straipsnio 6 dalies prasme.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
58. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nuspręsdamas atleisti sutarties nuostatas pažeidusią atsakovę nuo dalies nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo padaryti teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria nuspręsta pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą 70 000 Eur nuostolių sumą sumažinti 58 000 Eur suma, ir dėl šios ieškinio dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį priteisti 58 000 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovės ieškovės naudai. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovės ieškovės naudai priteista 12 000 Eur nuostolių atlyginimo, paliktina nepakeista.
59. Pakeitus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistina ir procesinio sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi laikytina, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, tai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, taip pat iš jos ieškovės naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.
60. Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, ieškovės prašomas priteisti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą išlaidų atlyginimas viršijo už tokio pobūdžio paslaugas mokamą maksimalų užmokestį, nustatytą Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte, todėl jis mažintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 2600,13 Eur šių išlaidų atlyginimo.
61. Kasaciniame teisme ieškovė patyrė šias išlaidas: 1095 Eur žyminio mokesčio ir 5033,60 Eur už kasacinio skundo parengimą, ir prašo priteisti jų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos atlyginti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.12 punkte nustatyto dydžio, tai ieškovei priteistinas šių išlaidų atlyginimas, taip pat atlygintinos ir išlaidos už žyminį mokestį. Iš viso iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 6128,60 Eur išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Solid Real“ (j. a. k. 148335689) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „City Storage Pilaitė“ (j. a. k. 305776256) 2600,13 Eur (du tūkstančius šešis šimtus Eur 13 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Solid Real“ (j. a. k. 148335689) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „City Storage Pilaitė“ (j. a. k. 305776256) 6128,60 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt aštuonis Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas