LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBOS 2008 M. RUGSĖJO 25 D. NUTARIMO NR. 149 „DĖL VIDAUS KONTROLĖS IR RIZIKOS VERTINIMO (VALDYMO) ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ“ PAKEITIMO
2022 m. vasario 10 d. Nr. 03-23
Vilnius
1. Pakeisti Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatas, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr.149 „Dėl Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų“:
1.1. pakeisti 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtiems bankams, centrinėms kredito unijoms ir užsienio bankų, licencijuotų ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, filialams (toliau – bankai). Nuostatų 21–26 punktų reikalavimai dėl laiduotojo (garanto) rizikos vertinimo taip pat taikomi Lietuvos Respublikoje įsteigtiems užsienio bankų, licencijuotų Europos Sąjungos valstybėje narėje, filialams. Nuostatų III skyrius mutatis mutandis taip pat taikomas kredito unijoms.“;
1.2. pakeisti 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4. Nuostatos parengtos atsižvelgiant į Bazelio bankų priežiūros komiteto paskelbtus dokumentus: Vidaus kontrolės sistemų bankuose struktūrą (angl. Framework for internal control systems in banking organisations), Patikimą paskolų vertinimą ir matavimą (angl. Sound credit risk assessment and valuation for loans), Kredito rizikos valdymo principus (angl. Principles for the management of credit risk), Palūkanų normos rizikos valdymo principus (angl. Principles for the management and supervision of interest rate risk), Patikimą likvidumo valdymo bankinėse organizacijose praktiką (angl. Sound practices for managing liquidity in banking organizations), Patikimą operacinės rizikos valdymo ir priežiūros praktiką (angl. Sound practices for the management and supervision of operational risk).“;
1.3. pakeisti 8.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„8.1. banko stebėtojų taryba užtikrina, kad banke būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema. Banko stebėtojų taryba turi pažinti ir išmanyti visas reikšmingas, su banko veikla susijusias rizikos rūšis, nustatyti bankui priimtiną rizikos mastą ir užtikrinti, kad banko valdymo organai imtųsi visų reikalingų priemonių, kad riziką nustatytų, įvertintų ir kontroliuotų. Banko stebėtojų taryba atsakinga už bendros banko veiklos strategijos ir reikšmingos politikos tvirtinimą ir periodišką peržiūrą;“
1.4. pakeisti III skyrių ir išdėstyti jį taip:
„III. KREDITO RIZIKOS PRISIĖMIMAS IR VALDYMAS
9. Bankas turi turėti banko organų patvirtintas kreditavimo bei kredito rizikos valdymo strategijas (politikas), kurios būtų peržiūrimos bent kartą per metus. Banko valdyba turi užtikrinti šių strategijų (politikų) laikymąsi ir tuo tikslu parengti atitinkamas kredito rizikos nustatymo, vertinimo, stebėsenos ir kontrolės politikas ir procedūras ir užtikrinti jų įgyvendinimą.
10. Banko kredito rizikos valdymą reglamentuojantys dokumentai turi atitikti banko kreditavimo veiklos pobūdį ir sudėtingumą, būti suderinti su apdairia bankine praktika ir atspindėti banko kredito rizikos valdymo kultūrą.
11. Bankas turi turėti tinkamai nustatytą norimos prisiimti kredito rizikos dydį bei limitų sistemą.
12. Visi kreditavimo produktai ir procesai turi būti tinkamai reglamentuoti ir dokumentuoti laikantis rizikos vertinimo ir vidaus kontrolės reikalavimų.
14. Bankas turi įtraukti aplinkosaugos, socialinius ir valdymo veiksnius ir su jais susijusią riziką į savo vidaus politikas ir procedūras. Bankas, teikiantis arba ketinantis teikti aplinkosaugos atžvilgiu tvarius kredito produktus, savo kredito rizikos politikoje ir procedūrose turi konkrečiai apibūdinti ir aplinkosaugos atžvilgiu tvaraus skolinimo politiką ir procedūras.
15. Bankas turi turėti sandorių su finansiniu svertu apibrėžtį, nustatytą tokių sandorių rizikos dydį ir valdymo strategiją.
16. Bankas turi turėti aiškiai apibrėžtus paskolų suteikimo kriterijus. Šie kriterijai turi būti orientuoti į banko kreditavimo politikos įgyvendinimą ir atspindėti skolininko arba sandorio šalies bei paskolos priimtinumą ir riziką.
17. Bankas turi turėti pakankamą, tikslią ir atnaujintą informaciją ir duomenis, kurie yra būtini skolininko kreditingumui ir rizikos profiliui įvertinti prieš sudarant paskolos sutartį ir per visą paskolos gyvavimo ciklą.
18. Bankas turi nustatyti bendrus kredito limitus atskirų skolininkų ir sandorio šalių bei tarpusavyje susijusių sandorio šalių grupių lygmeniu, kurie apimtų bankinės ir prekybos knygos, balansines ir nebalansines pozicijas.
19. Bankai turi turėti aiškiai nustatytą naujų paskolų patvirtinimo, taip pat esamų paskolų pertvarkymo tvarką bei su tuo susijusias tinkamas skolininkų būklės (kreditingumo) ir užtikrinimo priemonių vertinimo, paskolų kainų nustatymo tvarkas ir procedūras ir užtikrinti jų laikymąsi.
20. Vertindamas kredito riziką, bankas turi įvertinti riziką, susijusią su kredito gavėjo kompetencija, taip pat įvertinti kredito gavėjo supratimą apie prisiimamus kredito įsipareigojimus. Kai paskolos suteikiamos užsienio valiuta, bankas:
20.1. prieš suteikdamas kreditą užsienio valiuta, informuoja kredito gavėją apie riziką, susijusią su užsienio valiutos kurso pokyčiais, ir galimą reikšmingo užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaką kredito gavėjo įmokoms bei galimybėms grąžinti kreditą laiku. Jeigu kreditas suteikiamas kintamosiomis palūkanų normomis, bankas turi atlikti kredito gavėjų galimybių grąžinti kreditą laiku analizę, įvykus nepalankiam palūkanų normų šokui, ir informuoti kredito gavėjus apie palūkanų normų pokyčių įtaką kredito įmokoms;
20.2. siekdamas įgyvendinti Nuostatų 20.1 punkte numatytus reikalavimus, bankas turi apskaičiuoti ir kredito gavėją informuoti apie būsimas kredito įmokas, taikydamas kredito suteikimo momentu esančią palūkanų normos bazę ir esamą valiutos kursą, ir apie galimus kredito įmokų pasikeitimus, gautus padidinus palūkanų normą banko prognozuojamais palūkanų normų pokyčiais ir galimais reikšmingais užsienio valiutos kurso pasikeitimais.
21. Vertindamas fizinio asmens – laiduotojo (garanto) riziką, bankas turi imtis priemonių, kad įsitikintų, jog laiduotojo (garanto) finansinė būklė atitinka prisiimamus pagal laidavimo (garantijos) sutartį įsipareigojimus, ir surinkti tai patvirtinančius pagrįstus ir pakankamus įrodymus.
22. Preziumuojama, kad laiduotojo (garanto) finansinė būklė atitinka prisiimamus pagal laidavimo (garantijos) sutartį įsipareigojimus, jeigu:
22.1. už paskolą laiduojančio (garantuojančio) fizinio asmens laiduojama (garantuojama) suma neviršija laiduotojo (garanto) nuosavybės teise valdomo nesuvaržyto turto vertės; arba
22.2. laiduotojo (garanto) visų įsipareigojimų pagal paskolos ir kitas sutartis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis neviršija 40 proc. asmens (namų ūkio) tvarių pajamų. Ši prezumpcija taikoma, jeigu paskolos gavėjas yra fizinis asmuo ir jeigu laidavimo (garantijos) sutartyje, sudaromoje tarp banko ir fizinio asmens, susitariama, kad, paskolos gavėjui neįvykdžius įsipareigojimų pagal paskolos sutartį arba juos netinkamai įvykdžius, laiduotojas (garantas) toliau tęs įmokų pagal paskolos sutartį mokėjimą paskolos sutartyje nustatytais terminais, neviršydamas laiduotos (garantuotos) sumos.
23. Pagal Nuostatų 22.1 papunktį, nesuvaržytu turtu laikomas turtas arba jo dalis, kurie nėra įkeisti, areštuoti, į juos nėra nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir šis turtas neturi kitų tiesiogiai su juo susietų finansinių įsipareigojimų.
24. Bankas Nuostatų 22.1 papunktyje nurodytą laiduotojo (garanto) nesuvaržyto turto vertę nustato atlikdamas vidaus arba išorės turto vertinimą ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintus turto vertės nustatymo principus ir kriterijus.
25. Apskaičiuojant Nuostatų 22.2 papunktyje nurodytą laiduotojo (garanto) visų įsipareigojimų pagal paskolos ir kitas sutartis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykį, mutatis mutandis taikomi Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 03-144 „Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų“ V ir VII skyriuose nustatyti reikalavimai, jeigu Nuostatose nenustatyta kitaip.
26. Jeigu laiduojama (garantuojama) mažesnė nei visų įsipareigojimų pagal užtikrintą paskolos sutartį suma, bankas, apskaičiuodamas Nuostatų 22.2 papunktyje nurodytą santykį, turi teisę naudoti laiduotos (garantuotos) sumos dydį.
27. Bankas turi sukurti aiškią ir gerai dokumentuotą sprendimų dėl kreditų priėmimo sistemą, kuria turėtų būti nustatyta aiški ir patikima įstaigos sprendimų dėl kreditų priėmimo pareigų struktūra, įskaitant sprendimus dėl kreditų priimančių asmenų hierarchijos aprašymą ir jų pasiskirstymą įstaigos organizacinėje ir verslo struktūroje ir atskaitomybės ryšius.
28. Bankas turi turėti veiksmingą sistemą, skirtą nuolatiniam įvairių, su kredito rizika susijusių pozicijų administravimui, įskaitant paskolos suteikimo sąlygų vykdymo stebėseną.
29. Bankas turi turėti veiksmingą ir patikimą bendrą paskolų portfelio ir jo kokybės stebėsenos, įskaitant išankstinius įspėjimo signalus, sistemą, taip pat atskirų paskolų, skolininkų būklės, užtikrinimo priemonių stebėjimo sistemą, apimančią ir tikėtinų kredito nuostolių (specialiųjų atidėjinių) pakankamumo nustatymą.
30. Bankas turi turėti ir naudoti veiksmingą skolininkų ir paskolų reitingų, rizikos grupių ar kitokio kiekybinio rangų nustatymo sistemą, kuri atitiktų banko veiklos pobūdį, dydį ir sudėtingumą.
31. Bankas turi turėti tinkamas informacines sistemas ir analitinius metodus, kurie leistų įvertinti kredito riziką, būdingą visai balansinei ir nebalansinei veiklai. Duomenų infrastruktūra turėtų būti išsami ir pakankamai detali.
32. Bankas, vertindamas atskiras paskolas ir paskolų portfelius, turėtų atsižvelgti į galimus būsimus ekonominių sąlygų pokyčius ir turėtų įvertinti savo kredito rizikos pozicijas nepalankiomis sąlygomis.
33. Bankas turi turėti nuo kreditavimo funkcijos nepriklausomą nuolatinio banko kredito rizikos valdymo procesų vertinimo sistemą, o tokių vertinimų rezultatai turėtų būti tiesiogiai perduodami banko valdymo organams.
34. Bankas turi užtikrinti, kad paskolų suteikimo funkcija būtų tinkamai valdoma ir kad kredito pozicijos atitiktų teisės aktų ir priežiūros institucijos reikalavimus ir banko vidaus limitus. Bankas turi užtikrinti, kad apie politikos, procedūrų ir apribojimų išimtis būtų laiku pranešama tinkamu valdymo lygmeniu, kad būtų galima laiku imtis atitinkamų veiksmų.
35. Bankas turi turėti su blogėjančių, probleminių neveiksnių paskolų bei už skolas perimto turto valdymu susijusių veiksmų sistemą.
36. Banke turi būti aiškiai aprašytos valdymo organų ir kitų, kredito rizikos prisiėmimo, valdymo ir kontrolės procesuose dalyvaujančių organų, padalinių ir asmenų pareigos ir atsakomybės. Banko valdyba turi užtikrinti, kad jų būtų laikomasi.
37. Banko kredito rizikos valdymo ir kontrolės sistemos turi apimti banko naudojamų su technologijomis susijusių inovacijų rizikos valdymą.
38. Bankas turi tinkamai dokumentuoti ir valdyti automatinių kreditingumo vertinimo ir sprendimų dėl kreditų priėmimo modelių riziką.
39. Nuostatų 9–38 punktų reikalavimai taikomi atsižvelgiant į šias Europos bankininkystės institucijos priimtas gaires: Gairės dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06); Gairės dėl neveiksnių ir pertvarkytų pozicijų valdymo (EBA/GL/2018/06); Gairės dėl susijusių klientų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 39 punktą (EBA/GL/2017/15); Kredito įstaigų kredito rizikos valdymo praktikos ir tikėtinų kredito nuostolių apskaitos gairės (EBA/GL/2017/06).