VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA
NUTARIMAS
DĖL INVESTICIJŲ PROJEKTŲ PAPILDOMŲ REGULIACINIŲ PASKATŲ IR RIZIKŲ VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2020 m. gruodžio 31 d. Nr. O3E-1572
Vilnius
Vadovaudamasi 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, 13 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 4 dalimi bei atsižvelgdama į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES, 58 straipsnio f punktą, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB, 41 straipsnio 8 dalį bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) Dujų ir elektros departamento Rinkos plėtros ir stebėsenos skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. pažymą Nr. O5E-1400 „Dėl Investicijų projektų papildomų reguliacinių paskatų ir rizikų vertinimo metodikos patvirtinimo“, Taryba n u t a r i a:
Patvirtinti Investicijų projektų papildomų reguliacinių paskatų ir rizikų vertinimo metodiką (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos
2020 m. gruodžio31 d.
nutarimu Nr. O3E-1572
INVESTICIJŲ PROJEKTŲ PAPILDOMŲ REGULIACINIŲ PASKATŲ IR RIZIKŲ VERTINIMO METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Investicijų projektų papildomų reguliacinių paskatų ir rizikų vertinimo metodikos (toliau – Metodika) tikslas ‒ įtvirtinti papildomų reguliacinių paskatų (toliau – paskatos) tvarką elektros energetikos ir gamtinių dujų investicijų projektų (toliau – projektų) rengėjams (toliau – Rengėjas), kurie, juos atlikdami, patiria didesnes rizikas, nei atlikdami palyginamus projektus.
2. Metodika parengta vadovaujantis 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (toliau – Reglamentas Nr. 347/2013), 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgiant į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES, 58 straipsnio f punktą, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB, 41 straipsnio 8 dalį, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2014 m. birželio 27 d. rekomendaciją Nr. 03/2014 dėl Skatinamojo reguliavimo Bendro intereso projektams ir bendros rizikos vertinimo metodikos.
3. Paskatas sudaro reguliacinės rizikos mažinimo priemonės ir (arba) finansinis atlygis, kuriais siekiama motyvuoti Rengėją įgyvendinti projektą, sumažinti Rengėjo prisiimamų rizikų poveikį ir (ar) atitinkamai kompensuoti prisiimamas rizikas.
4. Projektų vertinimas atliekamas objektyviai vertinant riziką, kuri pagrįsta patikimu neigiamų padarinių tikimybiniu įvertinimu (kai tai įmanoma kiekybiškai įvertinti) ir žalos, atsirandančios dėl tokių padarinių pasireiškimo, įvertinimu. Toks vertinimas atliekamas iš Rengėjo ir tinklo naudotojų perspektyvos, siekiant nustatyti rizikos, kurią prisiima atskiri subjektai, laipsnį, ir jos suvaldymui parinkti tinkamiausią reguliacinę priemonę.
5. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) sprendimas skirti paskatas apima tinkamiausios (-ių) rizikos valdymo priemonės (-ių) parinkimą siekiant padėti laiku įgyvendinti projektą. Taryba atsižvelgia į socialinės–ekonominės sąnaudų ir naudos analizės (toliau – SNA) rezultatus, ypač į projekto teikiamą teigiamą išorės veiksnių poveikį regionui ar Europos Sąjungai, taip pat paskatos yra proporcingos Rengėjo patiriamos rizikos lygiui.
6. Paskatos pagal Metodiką yra suteikiamos projektams, kurie inter alia:
6.1. įtraukti į Bendro intereso projektų sąrašą, patvirtintą Reglamento (ES) Nr. 347/2013 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, ir atitinka Reglamento Nr. (ES) 347/2013 13 straipsnio reikalavimus arba didina tiekimo šaltinių diversifikavimą, turėtų teigiamą įtaką tarpvalstybinei energijos prekybai ir tarpvalstybiniams energijos srautams, kuri būtų pagrįsta SNA;
II SKYRIUS
PASKATŲ SKYRIMO PROCEDŪRA
8. Rengėjas, norintis, kad jo rengiamam projektui būtų suteikta paskata, pateikia prašymą Tarybai, kuriame nurodo visą reikiamą informaciją pagal Metodikos reikalavimus ir išvardija paskatas ar jų derinius, kuriuos Rengėjas siekia gauti.
9. Išnagrinėjusi Rengėjo prašymą Taryba priima individualų sprendimą (nutarimą) skirti ar neskirti paskatos kiekvienam Rengėjui, kuris buvo pateikęs prašymą dėl paskatos projektui. Sprendime nurodoma konkreti paskata arba paskatų derinys ir jų (-os) taikymo laikotarpis. Sprendimas dėl paskatų projektui prašymo, projektui, kuris yra pateiktas Tarybai, bet dar nėra suderintas Tarybos, yra priimamas lygiagrečiai su sprendimu suderinti projektą.
10. Pateiktą prašymą dėl paskatos Taryba išnagrinėja ir sprendimą priima per 60 kalendorinių dienų nuo paskutinės informacijos gavimo dienos ir kai pateiktas prašymas atitinka šios Metodikos III ir IV skyriaus reikalavimus. Esant atvejui, jeigu projektas yra pateiktas derinti Tarybai, bet dar nėra suderintas Tarybos, sprendimas dėl paskatos skyrimo priimamas kartu su sprendimu dėl projekto derinimo.
11. Taryboje įregistruoto prašymo nagrinėjimo metu Rengėjui keičiant (papildant) prašymo turinį, prašymo nagrinėjimo Taryboje pradžios data laikoma paskutinio papildomos medžiagos užregistravimo diena. Taryba turi teisę pareikalauti iš Rengėjo papildomų duomenų arba skirti nepriklausomą ekspertizę, kurios reikia sprendimui priimti. Jei papildomi duomenys pateikiami arba ekspertizė atliekama per ilgesnį, negu Tarybos nustatytą, laiką, prašymo nagrinėjimo trukmė gali būti atitinkamai pratęsta. Jei Rengėjas Tarybai nepateikia papildomų duomenų arba nesudaro sąlygų paskirtiems nepriklausomiems ekspertams atlikti Tarybos užduočių, prašymo nagrinėjimas Tarybos sprendimu gali būti nutrauktas.
12. Jeigu prašymą pateikusio Rengėjo dokumentai ir (ar) projektas neatitinka Metodikos III ir IV skyriuose nustatytų reikalavimų, Taryba nurodo Rengėjui trūkumus ir, atsižvelgdama į tai, nustato terminą jiems pašalinti. Jeigu Rengėjas per nustatytą terminą trūkumų pašalinti negali, jis apie tai informuoja Tarybą ir nurodo objektyvias priežastis. Atsižvelgdama į Rengėjo nurodytas priežastis ir įvertinusi aplinkybes, Taryba Rengėjo prašymu terminą gali pratęsti arba prašymo nagrinėjimas Tarybos sprendimu gali būti nutrauktas.
III SKYRIUS
RIZIKOS IDENTIFIKAVIMAS IR VERTINIMAS
13. Taryba analizuoja Rengėjo patiriamą konkrečią riziką, jos mažinimo priemones, kurių imtasi ir (ar) numatoma imtis, ir to pobūdžio rizikos pagrindimą, atsižvelgdama į projekto teikiamą grynąją teigiamą naudą, palyginti su mažesnės rizikos alternatyva.
14. Atsižvelgiant į specifines taikomos reguliacinės sistemos savybes, Rengėjo ir Tarybos taikomos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti Rengėjo riziką, gali būti skirtingos.
15. Pirminį rizikos padarinių vertinimą atlieka Rengėjas. Rengėjas Tarybai pateikia visą informaciją, reikalingą tinkamai įvertinti patiriamą riziką, t. y. pateikia visus skaičiavimų ir prielaidų elementus, reikalingus įvertinti, ar patirta rizika yra didesnė nei panašaus ir (ar) palyginamo projekto rizika, taip pat pagrindžia, kaip ir kokiu mastu galima rizika gali Rengėjui daryti neigiamą įtaką.
16. SNA rezultatai, įskaitant ir jos jautrumo analizę, gali būti naudojami vertinant riziką. SNA ir rizikos analizėje turi būti naudojamos nuoseklios prielaidos ir duomenys. Rizikos vertinimas turi būti grindžiamas tais pačiais duomenimis ir tomis pačiomis prielaidomis, kurios naudojamos finansinei ir ekonominei analizei atlikti, kai projektas buvo pateiktas derinti pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Aprašas), arba, kai taikoma, projekto atrankos procese pagal Reglamento (ES) Nr. 347/2013 III priedo 2 dalies 1 punktą ir, kai taikoma, tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo kontekste pagal Reglamento (ES) Nr. 347/2013 12 straipsnio 3 dalį.
17. Rengėjas, mažindamas rizikos lygį, turi pagrįsti, kad ėmėsi visų pagrįstai prieinamų rizikos mažinimo priemonių, taip pat Rengėjas turi pateikti rizikos mažinimo priemonių, kurių buvo imtasi, sąrašą, pateikdamas papildomų įrodymų apie priemones ir procedūras, kurių buvo laikomasi arba kurių jis ketina laikytis, siekdamas užtikrinti, kad projekto išlaidos būtų kuo mažesnės. Taryba atsižvelgia į rizikos mažinimo priemonių įtaką ir, jeigu priemonių, kurių ėmėsi Rengėjas, pakanka rizikai sumažinti, projektui nėra skiriamos paskatos.
18. Vertindama kriterijus dėl sisteminės rizikos įvertinimo kapitalo kainoje, Taryba, remdamasi informacija, kurią privalo pateikti Rengėjas, įvertina, kokia rizika jau yra atspindėta kapitalo kainoje, kurią Rengėjui leidžiama susigrąžinti taikant kainas ir tarifus. Jeigu Tarybos nustatyta leistinoji kapitalo kaina buvo nustatyta remiantis kapitalo įkainojimo modeliu (angl. capital asset pricing model, CAPM), Taryba nagrinėja, kokiu mastu rizika yra sisteminė rizika, kuri jau padengiama pagal nustatytą leidžiamąją kapitalo kainą.
19. Kriterijai dėl Tarybos jau taikomų rizikos mažinimo priemonių:
19.1. Taryba skelbia savo tinklalapyje metodinę pagalbą, gaires, kuriose pateikiama informacija, kaip esama reguliacinė sistema padengia reguliacines rizikas, susijusias su projektais.
20. Vertindama kriterijus dėl kiekybinio rizikos padarinių įvertinimo, Taryba remiasi Rengėjo atliekamu kiekybiniu vertinimu, kuriuo jie įvertina savo potencialias didesnes sąnaudas ar mažesnes pajamas. Kai kiekybinio rizikos padarinių vertinimo nėra įmanoma arba netikslinga atlikti, atliekamas kokybinis rizikos lygio palyginimas su kitu palyginamu projektu.
21. Pagrindinis kriterijus dėl projekto vertinimo, kaip palyginamo projekto, yra tai, jog Rengėjas, naudodamas kokybinį aprašymą ir kiekybinį įvertinimą, turi įrodyti, kad projekto rizika yra didesnė už palyginamų projektų riziką. Remdamasi Rengėjo pateikta informacija, Taryba taip pat įvertina, kokia yra Rengėjo rizika, palyginti su panašaus ir (ar) palyginamo projekto rizika, ir kokiu mastu ji yra pateisinama, palyginti su mažesnės rizikos alternatyva, atsižvelgiant į projekto teikiamą grynąją naudą. Palyginamas projektas yra identifikuojamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į projektus su panašiomis savybėmis (pavyzdžiui, atsižvelgiant į technologiją, pajėgumą, įtampą, kapitalo struktūrą ir veiklos išlaidas ir kt.) ir į taikomą reguliacinį režimą.
22. Taryba įvertina, ar tam tikras rizikos profilis yra pagrįstas, atsižvelgiant į projekto grynąją teigiamą naudą, palyginti su mažesnės rizikos alternatyva, taip pat atsižvelgiant į pagal Aprašą pateiktos SNA rezultatus.
23. Rizika įvertinama projektui šiuo eiliškumu:
24. Jautrumo analizė atliekama vadovaujantis šiais bendraisiais principais:
24.1. Jautrumo analizė atskleidžia, kaip kiekvieno atskiro kintamojo pasikeitimas daro įtaką analizuojamiems projekto rezultatams.
24.2. Jautrumo analizė atliekama atskirai keičiant kiekvieno kintamojo reikšmės prielaidas ir stebint, kaip šis pasikeitimas daro įtaką finansiniams ir ekonominiams projekto rodikliams.
24.4. Jautrumo analizės rezultatas yra kritinių kintamųjų ir jų lūžio taškų sąrašas, taip pat grafiškai pavaizduota kritinių kintamųjų įtaka.
24.6. Kritiniais kintamaisiais laikomi kintamieji, kurių reikšmei pasikeitus 1 proc., bent vieno iš projekto finansinių ir ekonominių rodiklių, įtvirtintų Apraše, reikšmė pasikeičia daugiau nei 1 proc. Įvertinus projekto specifiką (pvz., esant dideliam kintamųjų skaičiui, kurių kiekvienas turi nedidelę įtaką rezultatui), galima taikyti ir mažesnį nei 1 proc. pokytį tam, kad kintamuosius būtų galima laikyti kritiniais.
25. Jautrumo analizė atliekama šiuo eiliškumu:
26. Kintamųjų nustatymas atliekamas kintamuosius suskirstant į šias grupes:
26.1.1. bendruosius – bendrosios projektui taikomo finansinio modelio prielaidos (finansinė diskonto norma, socialinė diskonto norma, projekto ataskaitinis laikotarpis);
26.1.2. tiesioginius – projekto investicijų pinigų srautai, investicijų likutinė vertė, veiklos pajamos, veiklos ir finansinės išlaidos, socialinio–ekonominio poveikio finansinė išraiška (socialinės–ekonominės naudos ir žalos).
27. Kintamųjų tarpusavio priklausomybės eliminavimas atliekamas vadovaujantis šiais bendraisiais principais:
27.1. Vertinime turi būti naudojami kintamieji, kurie yra tarpusavyje nepriklausomi, nes atskiri specifiniai kintamieji gali būti to paties tiesioginio kintamojo sudedamoji dalis ir tai gali sąlygoti jautrumo (scenarijų) analizės rezultatų iškraipymą.
27.2. Kintamųjų tarpusavio priklausomybė atskiruose finansiniuose ir (ar) ekonominiuose srautuose gali būti eliminuojama pasirenkant:
27.2.1. tik specifinius kintamuosius, kurie veikia tiesioginius kintamuosius (pavyzdžiui, veiklos pajamos yra tiesioginis kintamasis, tačiau paslaugos kiekis ir (ar) kaina yra veiklos pajamų komponentai ir kiekvienas atskirai gali būti kritinis kintamasis);
28. Elastingumo analizė atliekama vadovaujantis šiais bendraisiais principais:
28.1. Elastingumo analizė parodo, kaip kiekvieno atskiro kintamojo pasikeitimas daro įtaką analizuojamo projekto rezultatams.
28.2. Elastingumo analizė atliekama šiuo eiliškumu:
28.2.1. kiekybinė (skaičiuojamoji) elastingumo analizė atliekama atskirai pasirinktu procentiniu dydžiu keičiant kiekvieno pasirinkto kintamojo reikšmę ir stebint šio pakeitimo įtaką projekto finansiniams ir ekonominiams rodikliams. Rodiklių pokyčiai fiksuojami absoliučia ir procentine išraiška.
28.2.2. esant poreikiui (pvz., esant dideliam specifinių kintamųjų skaičiui), gali būti atliekama kokybinė elastingumo analizė. Jos rezultatas – kintamųjų, kurie turi žymią įtaką finansiniams ir ekonominiams rodikliams, sąrašas. Tokioje analizėje naudojami tie kintamieji, kuriems ankstesniuose etapuose buvo suteikta finansinė išraiška. Kokybinės elastingumo analizės tikslas yra sumažinti skaičiuojamosios elastingumo analizės metu nagrinėjamų kintamųjų skaičių.
29. Kritinių kintamųjų ir jų lūžio taškų nustatymas atliekamas vadovaujantis šiais bendraisiais principais:
29.1. Įvertinus elastingumo analizės rezultatus, kritiniais kintamaisiais laikomi tie kintamieji, kurių reikšmei padidėjus (sumažėjus) 1 proc., bent vieno finansinio ar ekonominio rodiklio reikšmė pakinta daugiau nei 1 proc. Kritiniai kintamieji paprastai tiesiogiai daro įtaką pagrindiniams finansiniams srautams: investicijoms, veiklos pajamomis, veiklos išlaidomis ir pan. Jei kritinių kintamųjų skaičius viršija dešimt, rekomenduojama identifikuoti dešimt, turinčių didžiausią įtaką.
29.2. Jautrumo analizės rezultatai pateikiami grafiškai. Atliktos jautrumo analizės grafiniai rezultatai yra kreivės, vaizduojančios kritinių kintamųjų įtaką priklausomai nuo pasirinkto analizės metodo ir taikomo vertinimo principo aktualiems finansiniams ir ekonominiams rodikliams.
29.3. Kritiniams kintamiesiems skaičiuojami finansinės ir ekonominės analizės lūžio taškai:
29.3.1. Finansinės analizės atveju lūžio taškas – kritinio kintamojo reikšmė, kurią pasiekus finansinė grynoji dabartinė vertė tampa lygi nuliui, t. y. grynoji dabartinė pajamų vertė yra lygi grynąja dabartine verte išreikštoms išlaidoms.
29.3.2. Ekonominės analizės atveju lūžio taškas – tai kritinio kintamojo reikšmė, kurią pasiekus ekonominė grynoji dabartinė vertė tampa lygi nuliui, arba kitaip tariant, projekto sukuriama socialinė–ekonominė nauda tik minimaliai siekia priimtiną reikšmę, kuriai esant grynoji dabartinė projekto išlaidų vertė lygi sukuriamai socialinei–ekonominei naudai.
29.4. Kritinių kintamųjų lūžio taškas yra skirtas nustatyti didžiausią riziką lemiančius kintamuosius, įvertinti projekto rizikingumą, suteikti daugiau informacijos apie galimas rizikos valdymo priemones.
30. Scenarijų analizė atliekama vadovaujantis šiais bendraisiais principais:
30.2. Standartinėje jautrumo analizėje išnagrinėjama kiekvieno atskiro kintamojo įtaka projekto rodikliams.
30.3. Atliekant scenarijų analizę, įvertinama kritinių kintamųjų bendra įtaka finansiniams ir ekonominiams projekto rodikliams.
30.4. Analizė atliekama esant tariamai pesimistinei ir tariamai optimistinei įvykių klostymosi eigai (išnagrinėjami trys–penki galimi scenarijai). Optimistinės ir pesimistinės reikšmės leidžia modeliuoti projekto rodiklius, tokiu būdu įvertinant bendrą projekto rizikingumą.
30.5. Projekto finansiniai ir ekonominiai rodikliai apskaičiuojami kiekvienam kritinių kintamųjų reikšmių deriniui (scenarijui).
31. Kintamųjų tikimybių nustatymas atliekamas vadovaujantis šiais bendraisiais principais:
31.1. Atliekant jautrumo ir scenarijų analizes nėra atsižvelgiama į tikimybę, kad kintamasis tam tikra apimtimi gali paveikti projekto rodiklius tikrovėje, t. y. kintamojo reikšmės keitimas sąlyginiu procentiniu dydžiu nereiškia tikimybės, kad kintamasis pasikeis būtent tokiu dydžiu. Dėl šios priežasties kiekvienam kintamajam turi būti nustatomi tikimybių skirstiniai, t. y. galimų kintamojo reikšmių ir kiekvienos reikšmės tikimybės sąrašas (grafikas). Tokie skirstiniai teikiami dviem atvejais – projektui, dėl kurio siekiama gauti paskatą, būdingi skirstiniai, ir skirstiniai, būdingi palyginamai mažesnės rizikos alternatyvai (panašiam ir (ar) palyginamam projektui).
31.2. Labiausiai tikėtinomis kintamųjų reikšmėmis yra laikomos kintamųjų reikšmės, nurodytos projekto finansinės ir ekonominės analizės aprašyme, kurios teikiamos Aprašo nustatyta tvarka.
31.3. Tikimybių skirstinys kiekvienam kintamajam sudaromas remiantis skirtingais šaltiniais, tokiais kaip eksperimentiniai duomenys, panašių ir (ar) palyginamų projektų istoriniai duomenys aprašomojoje literatūroje, ekspertų konsultacijos.
31.4. Kai kuriais atvejais (pvz., neturint pakankamai ankstesnių duomenų apie panašius ir (ar) palyginamus projektus) gali būti gana sudėtinga pateikti tinkamas prielaidas apie kintamųjų tikimybių skirstinius. Tokiais atvejais gali būti atliekamas bent jau kokybinis rizikos vertinimas, siekiant pagrįsti jautrumo analizės rezultatus.
32. Rizikų įvertinimas atliekamas šiuo eiliškumu:
33. Kiekvieno kritinio (tiesioginio) kintamojo rizikos įverčio nustatymas atliekamas vadovaujantis šiais bendraisiais principais:
33.1. Kiekvieno kritinio (tiesioginio) kintamojo rizikos įverčiui apskaičiuoti pasirenkama mažiausia reikšmė, kurios (pagal kaupiamosios tikimybių kreivės duomenis) kritinis (tiesioginis) kintamasis neviršys 70 proc. atvejų.
33.2. Kritinio (tiesioginio) kintamojo rizikos įvertis (absoliutus skaičius) gaunamas, iš pasirinktos reikšmės (jei reikšmė neigiama, imant reikšmę be minuso ženklo) atėmus projekto biudžete numatytą atitinkamo kritinio (tiesioginio) kintamojo reikšmę.
33.3. Jeigu 26–27 punktuose nustatyta tvarka kritiniais kintamaisiais pasirinkti specifiniai kintamieji, jie rizikų vertinimo požiūriu laikomi rizikos veiksniais ir yra nustatomas susijusio tiesioginio kintamojo rizikos įvertis:
33.3.1. jeigu tiesioginiam kintamajam daro įtaką vienas specifinis kintamasis, tiesioginiam kintamajam panaudojamas specifinio kintamojo tikimybių skirstinys ir šiame skyriuje nustatyta tvarka pasirenkama mažiausia reikšmė;
33.3.2. jeigu tiesioginiam kintamajam daro įtaką daugiau nei vienas specifinis kintamasis, tiesioginio kintamojo reikšmių tikėtinas pasiskirstymas (kaupiamoji tikimybių kreivė) gaunamas pritaikius Monte Carlo simuliacijos metodą, o tiesioginio kintamojo rizikos įvertis gaunamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pagal Monte Carlo simuliacijos metodą daugelį kartų imamos (simuliuojamos) atsitiktinės specifinių kintamųjų reikšmės iš 31 punkto nustatyta tvarka apibrėžto intervalo (skirstinio) ir apskaičiuojamos tiesioginio kintamojo reikšmės.
34. Rizikos įverčiai paskirstomi atitinkamoms rizikų grupėms vadovaujantis šiais bendraisiais principais:
34.2. Vertinant projekte galinčias pasireikšti rizikas, atskirai kiekvienai rizikų grupei pagal rizikos pasireiškimo pobūdį atitinkamai priskiriami šių tiesioginių kintamųjų rizikos įverčiai:
34.2.1. Projektavimo rizikų grupė – tiesioginiai kintamieji: projektavimo, techninės priežiūros ir kitos su investicijomis į ilgalaikį turtą susijusios paslaugos, projekto administravimas ir vykdymas.
34.2.2. Rangos darbų rizikų grupė – tiesioginiai kintamieji: žemė, nekilnojamasis turtas, statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas ir kiti darbai.
34.2.3. Įsigyjamos (pagaminamos) įrangos, įrenginių ir kito turto kokybės rizikų grupė – tiesioginiai kintamieji: įranga, įrenginiai ir kitas turtas.
34.2.4. Įsigyjamų paslaugų rizikų grupė – tiesioginiai kintamieji: kitos paslaugos ir išlaidos patiriamos investavimo laikotarpiu.
34.2.6. Teikiamų paslaugų rizikų grupė – tiesioginiai kintamieji: veiklos išlaidos (išskyrus paskolų palūkanas).
35. Kiekvienai rizikų grupei priskyrus tiesioginių kintamųjų rizikos įverčius kiekvienoje rizikų grupėje rizikų įverčiai susumuojami. Tokiu būdu apskaičiuojama kiekvienoje rizikos grupių galimų pasireikšti rizikų vertė.
36. Kiekvienas rizikos įvertis pagal projekto ataskaitinio laikotarpio metus paskirstomas proporcingai su šia rizikų grupe susijusio tiesioginio kintamojo pinigų srautui. Šiuo atveju yra laikomasi požiūrio, kad rizika gali būti visiškai suvaldoma, jei atitinkamu veiklų vykdymo metu tam skiriama pakankamai lėšų. Todėl kitoks rizikos poveikio paskirstymo laike, nei proporcingas jų pasiskirstymas tiesioginių kintamųjų lėšų srautų atžvilgiu, nėra planuojamas.
37. Finansinių ir ekonominių rodiklių su rizika apskaičiavimas atliekamas vadovaujantis šiais bendraisiais principais:
37.1. Apskaičiuotos finansinių ir ekonominių rodiklių reikšmės įvertintos esant 70 proc. pasitikėjimo lygiui.
37.2. Skirtingai nei pinigų srautai, kurie, skaičiuojant grynąjį lėšų srautą rodikliams apskaičiuoti, persidengia (t. y. pajamos didina, o išlaidos mažina grynąjį pinigų srautą), rizikų vertės, nesvarbu, ar jos siejamos su padidėjusiomis išlaidomis, ar negautomis pajamos, persidengti negali ir visos traktuojamos kaip papildomas išlaidų srautas, bloginantis finansinių ir ekonominių rodiklių reikšmes.
38. Rizikos priimtinumo įvertinimas atliekamas vadovaujantis šiais bendraisiais principais:
38.1. Dažniausiai projekto SNA rodikliai apskaičiuojami vertinant labiausiai tikėtiną įvertį, tačiau taip pat racionalu papildomai įvertinti labiausiai tikėtinas šių rodiklių reikšmes, esant pasirinktam pasitikėjimo lygiui, žinant, kad kartais gali būti pakankamai sudėtinga įvertinti net netolimos ateities pinigų srautus. Tokiais atvejais rodiklių verčių skaičiavimai grindžiami juos veikiančių kritinių kintamųjų tikimybių skirstinių duomenimis. Toks metodas leidžia ne tik teikti pirmenybę projektams, kurių finansinio ar ekonominio rodiklio tikėtinas rezultatas yra geriausias, bet ir geriau suprasti projekto rizikingumą ir atitinkamai palyginti projektus galimų pasireikšti rizikų kontekste.
38.2. Atliekant projektų vertinimus šiuo metodu, svarbu įvertinti galimą kompromisą tarp rizikingų projektų, sukuriančių reikšmingą finansinę, socialinę–ekonominę naudą, ir mažiau rizikingų, tačiau kartu sukuriančių ir mažesnę finansinę, socialinę-ekonominę naudą, projektų.
38.3. Rizikos priimtinumui įvertinti:
38.3.1. Naudojamas Monte Carlo simuliacijos metodas. Pagal šį statistinio pasiskirstymo metodą daugelį kartų imamos (simuliuojamos) atsitiktinės kritinių (tiesioginių) kintamųjų reikšmės iš 31 ir 33 punktų tvarka apibrėžto intervalo (skirstinio) ir apskaičiuojamos projektų finansinių ir ekonominių rodiklių reikšmės. Pakartojus šį procesą apie 1000–5000 kartų (didesnis simuliacijų skaičius didina rezultatų patikimumą), Monte Carlo simuliacijos metodo taikymo rezultatai (finansinių ir ekonominių rodiklių reikšmių tikėtinas pasiskirstymas) pateikiami grafiniu (pvz., kaupiamąja tikimybių kreive) arba skaitiniu (pvz., reikšmių lentele) formatu;
38.3.2. kiekvienam rodikliui atskirai nurodoma, kokia yra tikimybė, kad rodiklio reikšmė bus nepriimtina (neigiama arba mažesnė nei nurodyta kaip pageidaujama);
38.3.3. paaiškinama, ar Rengėjui tokia neigiamų (arba mažesnių nei pageidaujama) rezultatų tikimybė yra priimtina;
38.4. Vertinant rizikos priimtinumą taip pat atsižvelgiama į galimą pasireikšti projekto įgyvendinimo naštą, apskaičiuotą pagal 35 punkto reikalavimus, Rengėjo projekto biudžetui. Ši rizikos priimtinumo vertinimo dalis svarbi, siekiant nustatyti, ar Rengėjas finansiškai sugebės įgyvendinti projektą ir užtikrinti veiklos tęstinumą visą projekto ataskaitinio laikotarpį, pasireiškus projekto rizikoms. Rengėjas neturėtų įgyvendinti projekto, jei negali užtikrinti pakankamo planuojamų įgyvendinti pokyčių ir veiklos vykdymo finansavimo.
39. Rizikos valdymo veiksmų nustatymas atliekamas vadovaujantis šiais bendraisiais principais:
39.2. Rizikos veiksnys suprantamas kaip įvykis, turintis neigiamos įtakos sėkmingam projekto įgyvendinimui nustatytu laiku, patiriant iš anksto apibrėžtą išlaidų sumą ir užtikrinant reikalingą kokybę.
39.3. Vertinant projekto rizikas būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar konkretus rizikos veiksnys turi įtakos projektui, kaip minimizuoti šią įtaką ir tinkamai suvaldyti jos pasireiškimą.
39.4. Atsižvelgus į aktualius rizikos veiksnius, kiekvienoje iš rizikų grupių aprašomos jų valdymo priemonės pagal Metodikos priedą.
39.5. Pagrindiniai rizikų valdymo būdai yra šie:
39.5.1. rizikos išvengimas – pašalinama rizikos priežastis (-ys), tokiu būdu išnyksta rizikos įvykio tikimybė;
39.5.2. rizikos prevencija – mažinama rizikos pasireiškimo tikimybė arba sušvelninamas galimas rizikos poveikis projekto rezultatams, vykdant prevencines veiklas ar investuojant daugiau lėšų į infrastruktūros sukūrimą;
39.5.3. apsidraudimas nuo rizikos (finansinis rizikos perdavimas draudikui) – įsigyjamas draudimas nuo rizikų, nuo kurių įmanoma apsidrausti (force majeure rizikos, statybos rizikos, civilinės atsakomybės rizikos ir pan.);
39.5.4. rizikos perdavimas – rizikos valdymas perduodamas tai šaliai, kuri pajėgesnė ją valdyti (pavyzdžiui, projektas įgyvendinamas pasitelkus partnerį, kuris yra įgijęs atitinkamos rizikos valdymo patirties);
39.5.5. pasidalijimas rizika – šalys iš anksto apibrėžia, kokia apimtimi bus dalijamasis teigiamu (neigiamu) poveikiu, atsitikus rizikos įvykiui;
40. Siekiant minimizuoti optimistinį šališkumą, rekomenduojama imtis specialių korekcijų. Šios korekcijos gali būti atliekamos didinant išlaidų vertes ir mažinant arba vėliau, nei planuota, vertinant projekto pajamas ar sukuriamą projekto socialinę–ekonominę naudą. Korekcijos turi būti pagrįstos empiriniais (pagrįstais patyrimu) duomenimis, gautais nagrinėjant praeityje įgyvendintus panašius ir (ar) palyginamus projektus, taip pat ekspertų konsultacijomis, jei istorinių duomenų apie panašius ir (ar) palyginamus projektus nėra.
41. Rengėjas, atsižvelgęs į parinktas rizikų valdymo priemones bei jų įtaką rizikų poveikiui ir tikimybei (tai yra atsižvelgęs į sumažėjusį projekto rizikingumą), įvertina galimybę patikslinti susijusių tiesioginių kintamųjų tikimybių skirstinius bei perskaičiuoti tiesioginių kintamųjų rizikos įverčius ir rizikos veiksnių įverčius, t. y. įvertina, ar tikslinga pakartoti 31–32 punktuose įtvirtintus veiksmus. Jeigu rizikų valdymo priemonės yra susijusios su papildomų išlaidų atsiradimu, šios išlaidos numatomos atitinkamose projekto biudžeto eilutėse bei pakartojami visi projekto finansinės ir ekonominės analizės ir Metodikos 23–39 punktuose nurodyti veiksmai, kadangi rizikų valdymo išlaidų įtraukimas pakeičia atskirų projekto kintamųjų reikšmes.
IV SKYRIUS
PASKATOS
42. Paskatos nesuteikiamos Rengėjui, kuris laiku Tarybai nepateikia informacijos, reikalingos skirti paskatai, ir kuris nepagrindžia tiesiogiai susijusios ar didesnės rizikos egzistavimo, kartu pateikdamas patikimus įvertinimus dėl projekto teikiamos grynosios naudos ir naudos bei sąnaudų koeficiento.
43. Paskatos nėra skiriamos už riziką, kuri jau atspindėta leidžiamoje kapitalo kainoje arba kai jau yra įgyvendintos pakankamos rizikos mažinimo priemonės (t. y. nėra „dvigubo kompensavimo“).
44. Taryba įvertina, ar paskatos yra proporcingos specifiniam projekto rizikos lygiui, kurį prisiima Rengėjas, bei kokiu mastu dėl projekto jau gaunamos Europos Sąjungos fondų lėšos, subsidijos, dotacijos ar joms prilyginamos lėšos arba kompensacijos dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo pagal Reglamento (ES) Nr. 347/2013 12 straipsnį. Europos Sąjungos fondų lėšos, subsidijos, dotacijos ar joms prilyginamos lėšos ir kompensacijos dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo yra vertinamos priimant sprendimus dėl paskatų, siekiant išvengti per didelių kompensacijų Rengėjui. Jei projektas teikia naudas dviem ar daugiau valstybių narių, atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos bendradarbiauja, siekdamos išvengti per didelės kompensacijos skyrimo.
45. Taryba vertina visų rizikų pagrįstumą, atsižvelgdama į projekto teikiamą grynąją teigiamą naudą, kuri apskaičiuojama naudojant SNA, atliktą pagal Aprašą.
46. Kaip finansinės paskatos Rengėjas neturi gauti tokios vertės kompensacijos, kuri viršytų projekto grynąją naudą, išreikštą pinigine verte. Rengėjas galimą riziką ir projekto grynąją teigiamą naudą turi išreikšti pinigine verte. Atsižvelgusi į tai, kiek įmanoma, Taryba kiekybiškai nustato (potencialios) paskatos piniginę vertę ir iš to kylančios visos kompensacijos vertę ir ją palygina su projekto grynąja teigiama nauda, kuri nustatyta pagal SNA.
47. Taryba nusprendžia dėl reguliacinių rizikos mažinimo priemonių ir finansinių atlygio derinio, atsižvelgdama į nacionalinio reguliavimo režimo savybes.
48. Taryba, atsižvelgdama į kiekvieną reguliacinę riziką, nusprendžia suteikti paskatų derinį šia tvarka:
48.1. Taryba suteikia reguliacinės rizikos mažinimo priemones, priimdama sprendimą, kuriuo gali būti suteikiama:
48.1.1. stabilumo nuostatos, t. y. garantija, kad pajamų ar kainos viršutinė riba (ex-ante arba ex-post) bus pakoreguota atsižvelgiant į padidėjusį operacinių sąnaudų (OPEX, įskaitant ir projekto įgyvendinimo laikotarpiu) ir padidėjusį investicijų sąnaudų įtraukimą į reguliacinę turto bazę (toliau – RAB), kai didesnės išlaidos patiriamos dėl nenumatytų įvykių, kurių vykdytojai negali kontroliuoti ir kurių veiklos vertinimas (angl. due diligence) pagrįstai negalėjo atskleisti a priori;
48.2. jei 48.1 papunktyje siūlomos reguliacinės rizikos mažinimo priemonės nėra pakankamos rizikai padengti, Taryba gali nuspręsti taikyti papildomą finansinį atlygį:
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
49. Tarybai nustačius, kad Rengėjas nevykdo ar netinkamai vykdo Metodikoje nustatytas sąlygas, Rengėjas atsako teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Investicijų projektų papildomų reguliacinių paskatų ir rizikų vertinimo metodikos priedas
PROJEKTO RIZIKŲ GRUPĖS IR RIZIKŲ VEIKSNIAI
| Eil. Nr. |
Rizikų grupė |
Rizikos grupės paaiškinimas |
Eil. Nr. |
Rizikų veiksniai[1] |
Rizikos veiksnių paaiškinimas |
Paaiškinimas[2] |
Valdymo priemonės[3] |
| 1. |
Projektavimo rizika* |
Projektavimo rizika pasireiškia, kai projektavimo paslaugų tikslai ir rezultatai, kaina, trukmė nukrypsta nuo planuotosios, taip pat atsiranda kiti veiksniai, darantys įtaką projektavimo paslaugų ar projekto valdymo išlaidoms |
1.1. |
Parengtas statinio techninis projektas ar atskiros jo dalys yra netikslios |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai paaiškėja, kad parengtas statinio techninis projektas ar atskiros jo dalys yra netikslūs. Rizika apima visas su statinio projektavimu susijusias paslaugas, dėl kurių galėtų būti nepatenkinti tam tikri projekto apimties ar kokybės poreikiai, įskaitant, bet neapsiribojant, projektinės dokumentacijos neatitikimus privalomiesiems reikalavimams ar teisės aktams, projektinės dokumentacijos netikslumus. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia papildomas išlaidas projektavimo paslaugoms. |
|
|
| 1.2. |
Projektavimo paslaugų kaina nukrypsta nuo planuotos |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai projektavimo paslaugų kaina viršija pirkimo metu planuotą šių paslaugų kainą. Tokia situacija galima, kai, planuojant projektavimo kainas, nėra įsivertinamos visos galimos aplinkybės, ir kaina yra netiksliai apskaičiuojama. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia papildomas išlaidas projektavimo paslaugoms. |
|
|
|||
| 1.3. |
Projektavimo paslaugų trukmė nukrypsta nuo planuotos |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai projektavimo paslaugų trukmė nukrypsta nuo planuotos trukmės, nustatytos Pirkimo metu, netiksliai įsivertinus visas aplinkybes, susijusias su projektavimo paslaugų terminu. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia papildomas išlaidas projektavimo paslaugoms. |
|
|
|||
| 1.4. |
Reikalavimai infrastruktūrai, nurodyti pirkimo dokumentuose, negali būti realizuoti praktikoje |
Rizikos veiksnys pasireiškia rengiant ir (arba) tikslinant techninį projektą, kai paaiškėja, jog reikalavimai infrastruktūrai negali būti realizuoti praktikoje, nes jie nėra suderinami su teisės aktuose nustatytais reikalavimais (pvz. statybos techniniais reglamentais, higienos normomis ir pan.) arba nėra galimybės įgyvendinti visų nustatytų reikalavimų dėl jų tarpusavio nesuderinamumo. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia papildomas išlaidas projektavimo paslaugoms. |
|
|
|||
| 1.5. |
Įgyvendinant projektą, paaiškėja žemės sklypo (-ų) ir (ar) perduodamo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimai |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai pradėjus įgyvendinti projektą paaiškėja žemės sklypo ir (ar) perduodamo turto daiktinių teisių (valdymo, naudojimo ir disponavimo) apribojimai. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia papildomas projekto valdymo išlaidas. |
|
|
|||
| 1.6. |
Įgyvendinant projektą paaiškėja, kad reikalinga nustatyti ar pakeisti specialiąsias žemės sklypo ir (ar) perduodamo turto naudojimo sąlygas |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai įgyvendinant projektą reikalinga nustatyti arba pakeisti specialias žemės sklypo ir (arba) perduodamo turto naudojimo sąlygas. Pirkimų metu šalys gali susitarti dėl specialiųjų žemės sklypo ir (ar) perduodamo turto naudojimo sąlygų. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia papildomas projekto valdymo išlaidas. |
|
|
|||
| 1.7. |
Neįvertinami apribojimai dėl kultūros paveldo apsaugos reikalavimų |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai įgyvendinant projektą išduodant projektavimo sąlygų sąvadą ir (arba) statybą leidžiančius dokumentus paaiškėja, jog reikalinga atlikti iš anksto neplanuotus archeologinius tyrinėjimus, apsaugoti archeologinius radinius ir (arba) iš esmės pakeisti projektinius sprendinius, kad šie užtikrintų kuriamos / rekonstruojamos infrastruktūros atitikimą kultūros paveldo apsaugai taikomus apribojimus. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia papildomas išlaidas projektavimo paslaugoms. |
|
|
|||
| 1.8. |
Projektavimo paslaugų teikimo metu paaiškėja parengtų poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dokumentų netikslumai / trūkumai |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai projektavimo paslaugų teikimo metu paaiškėja parengtų poveikio aplinkai vertinimo ar pirkimų dokumentų netikslumai / trūkumai. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia papildomas projekto valdymo išlaidas. |
|
|
|||
| 1.9. |
Projektavimui reikalingi dokumentai nėra prieinami per nustatytą terminą |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai vėluojama išduoti reikalingus dokumentus, nors, siekiant pradėti projektavimo paslaugas, laiku buvo pateiktas prašymas išduoti prisijungimo sąlygas ir specialiuosius architektūrinius reikalavimus ir (arba) kitus reikalingus dokumentus, kurie yra būtini pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Projektavimo paslaugų teikimo trukmė ir planas yra sudaromi darant prielaidas prielaidą, kad visi reikalingi dokumentai bus gauti per teisės aktuose nustatytą terminą pateikus oficialų paklausimą. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia papildomas projekto valdymo išlaidas. |
|
|
|||
| 1.11. |
Projektavimo etape pakeičiami nustatyti reikalavimai infrastruktūrai (įskaitant neesminius pakeitimus) |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai projektavimo etape yra pakeičiami nustatyti reikalavimai infrastruktūrai. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia papildomas išlaidas projektavimo paslaugoms. |
|
|
|||
| 1.12. |
Kyla ginčai tarp šalių |
Projekto rizikos veiksnys pasireiškia, kai kyla ginčas tarp projektavimo paslaugų užsakovo ir projektavimo paslaugų teikėjų Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia papildomas projekto valdymo išlaidas. |
|
|
|||
| 1.13. |
Pasireiškia nenugalimos jėgos aplinkybės projektavimo metu |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai projektavimo paslaugų metu įvyksta įvykiai, kurie vadovaujantis teisės aktais priskiriami nenugalimos jėgos aplinkybėms. Nenugalimos jėgos aplinkybės neapima įvykių ar veiksmų, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių nuo projektavimo sutarties šalių. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia papildomas projekto valdymo išlaidas. |
|
|
|||
| 2. |
Rangos darbų rizika |
Rangos darbų (įskaitant paslėptus darbus) kokybė vertinant rizikos veiksnius suvokiama ne tik kaip nukrypimas nuo standartų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, higienos normų ir kitų reikalavimų, bet ir nukrypimas nuo suderinto rangos darbų grafiko bei biudžeto, kai tai turi įtakos rangos darbų išlaidoms. Pažymėtina, kad visi rizikos veiksnių pasireiškimas turi įtakos tik rangos darbų kainai. |
2.1. |
Sukeliama žala aplinkai dėl nekilnojamo turto būklės |
Rizikos veiksnys pasireiškia kai nekilnojamas turtas yra avarinės būklės ar netinkamas naudoti ir sukeliama žala aplinkai į ją iš nekilnojamo turto patenkant užteršiančioms medžiagos ir pan. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia rangos darbų išlaidų bei terminų pasikeitimą, kadangi, jei būtų sukelta žala aplinkai, pirmiausia reikėtų likviduoti žalos aplinkai padarinius ir tik tuomet vykdyti suplanuotus rangos darbus. |
|
|
| 2.2. |
Sukeliama žala aplinkai atliekant rangos darbus jau esama nekilnojamo turto objekte. |
Rizikos veiksnys pasireiškia kai nekilnojamojo turto objektas yra avarinės būklės ar netinkamas naudoti ir atliekant rangos darbus sukeliama žala aplinkai į ją iš nekilnojamojo turto objekto patenkant užteršiančioms medžiagos ir pan. |
|
|
|||
| 2.3. |
Sukeliama žala aplinkai, atliekant naujo nekilnojamojo turto rangos darbus |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai paaiškėja, jog buvo sukelta žala aplinkai atliekant naujo nekilnojamojo turto rangos darbus. Rizikos veiksnio pasireiškimas gali reikšti, kad į aplinką gali patekti neleistina ją užteršiančių medžiagų koncentracija, gali būti panaudotos neleistinos aplinkai pavojingos medžiagos ir pan. |
|
|
|||
| 2.4. |
Neužtikrinama rangos darbų kokybė dėl aplinkybių, susijusių su informacijos, apie infrastruktūros būklę disponavimu |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai paaiškėja, jog neužtikrinama rangos darbų kokybė nors disponuojama informacija apie infrastruktūros būklę arba informacija apie infrastruktūros būklę neprieinama. Tiksliai įvertinti rangos darbų sąmatą įmanoma tik turint objektyvią, nešališką, išsamią informaciją apie esamą ilgalaikio turto būklę. Todėl turi būti užtikrinamas informacijos apie tokios infrastruktūros būklę prieinamumas visiems rangos darbų pirkimo dalyviams. |
|
|
|||
| 2.5. |
Rangos darbai vėluoja dėl rangos darbų pirkimo procedūrų vėlavimo |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai rangos darbai vėluoja dėl rangos darbų pirkimo procedūrų trukmės. Rizikos veiksnio pasireiškimas įtakoja rangos darbų išlaidas: sustabdžius rangos darbus dėl to, kad vėluoja jų pirkimo procedūros statybvietėje fiksuojamos prastovos, taip pat gali vėluoti rangos darbų atlikimo etapų terminai. |
|
|
|||
| 2.6. |
Rangos darbų kokybė neužtikrinama dėl nepalankių oro sąlygų. |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai paaiškėja, jog dėl nepalankių oro sąlygų atlikti ar atliekami rangos darbai yra netinkamos kokybės. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia rangos darbų išlaidų pasikeitimą, kadangi dėl oro sąlygų darbai gali užtrukti ilgiau nei planuota, taip pat atsiradus papildomam rangos darbų poreikiui ar rangos darbų trūkumų šalinimui gali neplanuotai padidėti rangos darbų sąmata. Dėl nepalankių oro sąlygų rangos darbų vykdymas negali vykti pagal planą, gali atsirasti būtinybė naudoti papildomas priemones rangos darbams vykdyti. |
|
|
|||
| 2.7. |
Rangos darbų kokybė neužtikrinama dėl technologinių procesų organizavimo |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai paaiškėja, jog rangos darbų kokybė neatitinka reikalaujamos, nes buvo nesilaikyta technologinių procesų reikalavimų. |
|
|
|||
| 2.8. |
Rangos darbų kokybė neužtikrinama dėl teisės aktais nustatytų kokybės reikalavimų pasikeitimo rangos darbų vykdymo metu. |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai paaiškėja, jog rangos darbų kokybė nebuvo užtikrinta dėl teisės aktų, kurie nustato reikalavimus rangos darbų kokybei, priėmimo arba pasikeitimo rangos darbų vykdymo metu. |
|
|
|||
| 2.9. |
Rangos darbų kokybė neužtikrinama dėl žmogiškųjų išteklių. |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai paaiškėja, jog rangos darbų kokybė nebuvo užtikrinta dėl žmogiškųjų veiksnių: netinkamos personalo kvalifikacijos, kompetencijų, nepakankamo skaičiaus, neadekvataus darbo krūvio, darbo drausmės pažeidimų. Taip pat ši rizika pasireiškia, kai yra įvykdomi trečiųjų asmenų / darbuotojų tyčiniai ar netyčiniai veiksmai (vagystė, apgaudinėjimas, chuliganizmas, neatsargumas, kt.) |
|
|
|||
| 2.10. |
Rangos darbų kokybė neužtikrinama dėl technologinių išteklių tinkamumo ir pakankamumo |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai paaiškėja, kad rangos darbų kokybė neužtikrinama dėl technologinių išteklių tinkamumo, pakankamumo ir kitų susijusių veiksnių. |
|
|
|||
| 2.11. |
Rangos darbų kokybė neužtikrinama dėl komunalinių paslaugų kainos bei kokybės |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai paaiškėja, kad netinkamai įvertinas ir suplanuotas komunalinių paslaugų prieinamumas ir dėl to neužtikrinama rangos darbų kokybė. |
|
|
|||
| 2.12. |
Rangos darbų kokybė neužtikrinama dėl žaliavų, medžiagų ir mechanizmų prieinamumo ir kokybės |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai paaiškėja, kad rangos darbų kokybė neužtikrinama dėl rangos darbams atlikti reikalingų žaliavų, medžiagų, mechanizmų savalaikio neprieinamumo ir kokybės. |
|
|
|||
| 2.13. |
Vykdant rangos darbus sukeliama žala gretimose teritorijose esančiam turtui |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai vykdant rangos darbus statybvietėje dirbančių mechanizmų, žmonių ir (ar) subrangovų veikla sukelia žalą gretimose teritorijose esančiam turtui, nepriklausomai nuo turto tipo (nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui). |
|
|
|||
| 2.14. |
Rangos darbų kokybė neužtikrinama dėl mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) veiklų plano |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai paaiškėja, kad rangos darbų kokybė netinkama, nes parengiamas netikslus MTEPI veiklų planas arba jo nėra laikomasi. |
|
|
|||
| 2.15. |
Paaiškėja iš anksto nežinomi rangos darbų apribojimai dėl archeologinių ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimų. |
Rizikos veiksnys pasireiškia kai išduodant statybą leidžiančius dokumentus paaiškėja, jog statybvietėje reikalinga atlikti iš anksto neplanuotus archeologinius tyrinėjimus, apsaugoti archeologinius radinius ir (arba) iš esmės kitaip organizuoti rangos darbų procesą, kad būtų užtikrinti kultūros paveldo apsaugos reikalavimai. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia, kad gali keistis rangos darbų etapų terminai, išaugti darbų išlaidos, kadangi: 1) gali pasikeisti planuota rangos darbų trukmė dėl archeologinių tyrimų ir (ar) archeologinių radinių apsaugos veiklų vykdymo ar kitų kultūros paveldo apsaugos apribojimų; 2) gali būti reikalingi esminiai pakeitimai pirkimo metu pasiūlytam rangos darbų technologiniam sprendiniui; 3) gali pasikeisti rangos darbų apimtis; 4) gali atsirasti būtinybė į rangovo komandą pasitelkti papildomus specialistus (pvz. archeologus, istorikus ir pan.). |
|
|
|||
| 2.16. |
Rangos darbų vykdymo etape pakeičiami reikalavimai rangos darbų kokybei (įskaitant neesminius pakeitimus) |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai pasibaigus projektavimo paslaugų etapui nurodomi kiti reikalavimai rangos darbams, nei tie, kurie buvo nustatyti anksčiau (pasiūlymo teikimo metu, projektavimo paslaugų teikimo metu). |
|
|
|||
| 2.17. |
Pasireiškia nenugalimos jėgos aplinkybės rangos darbų vykdymo metu |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai rangos darbų vykdymo metu įvyksta įvykiai, kurie vadovaujantis teisės aktais priskiriami nenugalimos jėgos aplinkybėms. Nenugalimos jėgos aplinkybės neapima įvykių ar veiksmų, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių nuo rangos darbų sutarties šalių. |
|
|
|||
| 3. |
Įsigyjamos (pagaminamos) įrangos, įrenginių ir kito ilgalaikio turto rizika |
Įsigyjamos (pagaminamos) įrangos, įrenginių ir kito ilgalaikio turto kokybė vertinant rizikos veiksnius suvokiama ne tik kaip nukrypimas nuo standartų, normatyvinių techninių dokumentų, higienos normų ir kitų reikalavimų, bet ir nukrypimas nuo suderinto įrangos pristatymo grafiko ir pan. Rizikos veiksnių pasireiškimas turi įtakos išimtinai tik įrangos įsigijimo išlaidoms. |
3.1. |
Sukeliama žala aplinkai, kuriant įrangą, įrenginius ar kitą ilgalaikį turtą. |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai, gaminant įrangą, įrenginius ir kitą ilgalaikį turtą, gamybos metu į aplinką gali patekti neleistina ją užteršiančių medžiagų koncentracija, gali būti panaudotos neleistinos aplinkai pavojingos medžiagos ir pan. |
|
|
| 3.2. |
Įrangos, įrenginių ar kito turto sukūrimo kokybė neužtikrinama dėl žmogiškųjų išteklių |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai įrangos, įrenginių ar kito ilgalaikio turto kokybė neužtikrinama dėl žmogiškųjų veiksnių: netinkamos personalo kvalifikacijos, kompetencijų, nepakankamo skaičiaus, neadekvataus darbo krūvio, darbo drausmės pažeidimų. Taip pat ši rizika pasireiškia, kai yra įvykdomi trečiųjų asmenų/darbuotojų tyčiniai ar netyčiniai veiksmai (vagystė, apgaudinėjimas, chuliganizmas, neatsargumas, kt.). |
|
|
|||
| 3.3 |
Įrangos, įrenginių ir kito ilgalaikio turto gamybos ir tiekimo metu pakeičiami reikalavimai jų kokybei (įskaitant neesminius pakeitimus) |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai Įrangos, įrenginių ir kito ilgalaikio turto gamybos ir tiekimo metu pakeičiami reikalavimai jų kokybei. |
|
|
|||
| 3.4. |
Įrangos, įrenginių ar kito ilgalaikio turto kokybė neužtikrinama dėl MTEPI veiklų plano |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai paaiškėja, kad įrangos, įrenginių ar kito ilgalaikio turto kokybė netinkama, nes parengiamas netikslus MTEPI veiklų planas arba jo nėra laikomasi. |
|
|
|||
| 3.5. |
Vėluoja įrangos, įrenginių ar kito ilgalaikio turto įsigijimas |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai įranga, įrenginiai ar kitas ilgalaikis turtas nėra įsigyjami pagal numatytą grafiką. |
|
|
|||
| 3.6. |
Pasireiškia nenugalimos jėgos aplinkybės kuriant įrangą, įrenginius ar kitą ilgalaikį turtą |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai įrangos, įrenginių ar kito ilgalaikio turto kūrimo metu įvyksta įvykiai, kurie vadovaujantis teisės aktais priskiriami nenugalimos jėgos aplinkybėms. Nenugalimos jėgos aplinkybės neapima įvykių ar veiksmų, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių nuo sutarties šalių. |
|
|
|||
| 4. |
Įsigyjamų Paslaugų rizika |
Įsigyjamų Paslaugų rizikos veiksnys suvokiamas ne tik kaip nukrypimas nuo standartų, higienos normų ir kitų reikalavimų, bet ir nukrypimas nuo suderintos teikiamų Paslaugų apimties bei biudžeto. Rizikų veiksniai pasireiškia išimtinai investavimo laikotarpiu ir daro įtaką įsigyjamų paslaugų išlaidoms. |
4.1. |
Įsigyjamų paslaugų kokybė neužtikrinama dėl žmogiškųjų išteklių kokybės ir prieinamumo |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai Paslaugų kokybė neužtikrinama dėl žmogiškųjų veiksnių: netinkamos personalo kvalifikacijos, kompetencijų, nepakankamo skaičiaus, neadekvataus darbo krūvio, darbo drausmės pažeidimų. Taip pat ši rizika pasireiškia, kai yra įvykdomi trečiųjų asmenų / darbuotojų tyčiniai ar netyčiniai veiksmai (vagystė, apgaudinėjimas, chuliganizmas, neatsargumas, kt.). |
|
|
| 4.2. |
Įsigyjamų paslaugų trukmė nukrypsta nuo planuotos |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai Paslaugų trukmė nukrypsta nuo planuotos Paslaugų trukmės Pirkimo metu netiksliai įsivertinus visas aplinkybes. |
|
|
|||
| 4.3. |
Paslaugų kaina nukrypsta nuo planuotos |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai Paslaugų kaina viršija Pirkimo metu planuotą paslaugų kainą. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia papildomas išlaidas paslaugoms įsigyti, kadangi identifikuota pasikeitusi paslaugų kaina nukrypsta nuo tam suplanuotų lėšų. |
|
|
|||
| 4.4. |
Paslaugų teikimo metu pakeičiami nustatyti reikalavimai paslaugų kokybei (įskaitant neesminius pakeitimus) |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai Paslaugų teikimo etape nurodomi kiti kokybės reikalavimai Paslaugų teikimui arba mažesnės nei planuotos išlaidos dėl sutaupymų teikiant Paslaugas pagal naujus reikalavimus. Tai gali lemti nukrypimą nuo Paslaugų teikimo grafiko, įtaką galutinių Paslaugų vartotojų elgesiui. |
|
|
|||
| 4.5. |
Pasireiškia nenugalimos jėgos aplinkybės (Paslaugų teikimo metu) |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai Paslaugų teikimo metu įvyksta įvykiai, kurie, vadovaujantis teisės aktais, priskiriami nenugalimos jėgos aplinkybėms. Nenugalimos jėgos aplinkybės neapima įvykių ar veiksmų, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių nuo sutarties šalių. Rizikos veiksnio pasireiškimas gali reikšti Paslaugų kokybės sutrikdymą, Paslaugų teikimo visišką ar dalinį nutraukimą, kitų projekto įgyvendinimo veiklų sutrikdymą ar nutraukimą, taip pat išlaidų pasikeitimą ar papildomų, nenumatytų, išlaidų atsiradimą. |
|
|
|||
| 5. |
Finansavimo prieinamumo rizika |
Finansavimo prieinamumas vertinant rizikos veiksnius suvokiamas ne tik kaip finansavimo trūkumas dėl pasikeitusio poreikio, bet ir nukrypimas nuo suderintos finansavimo paslaugų kainos, finansavimo teikimo laiko bei kitų sąlygų. |
5.1. |
Nuostoliai dėl skirtingų finansavimo sąnaudų ir veiklos pajamų valiutų. |
Rizikos veiksnys pasireiškia projekto finansavimą užtikrinant sudarant paskolos sutartį (-is) viena valiuta, o pagrindinių pajamų srautus planuojant kita valiuta |
|
|
| 5.2. |
Finansavimo poreikis pasikeičia dėl padidėjusių investicijų išlaidų. |
Rizikos veiksnys pasireiškia įgyvendinimo metu padidėjus investicijų išlaidoms ir iškilus poreikiui užtikrinti papildomą finansavimą, kuris reikalingas užtikrinti projekto finansinį gyvybingumą. |
|
|
|||
| 5.3. |
Pagrindinės paskolos suteikimo sąlygų įvykdymas. |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai yra nevykdomos arba netinkamai vykdomos sąlygos, kurias nustato finansuotojas, suteikiantis pagrindinę paskolą. |
|
|
|||
| 5.4. |
Pasikeičia pagrindinės paskolos tarpbankinių paskolų palūkanų norma. |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai pasikeičia tarpbankinių paskolų palūkanų norma arba finansavimo sutarties galiojimo laikotarpiu, keičiantis makroekonomikos sąlygoms, keičiasi tarpbankinių paskolų palūkanų norma. |
|
|
|||
| 5.5. |
Finansavimo poreikis pasikeičia dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifo pasikeitimo. |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai pasikeičia pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Rizikos veiksnio pasireiškimas gali reikšti, kad pasikeitus pridėtinės vertės mokesčio tarifui, iškyla poreikis užtikrinti papildomą finansavimą nei buvo apskaičiuotas rengiant investicijų projektą. Pridėtinės vertės mokesčio tarifo pasikeitimas nepakeičia veiklos sąnaudų ir pajamų dydžio, tačiau turi ženklią įtaką finansiniam projekto gyvybingumui. |
|
|
|||
| 5.6. |
Finansavimo poreikis pasikeičia dėl bet kurio mokesčio išskyrus pridėtinės vertės mokestį ar rinkliavos tarifo pasikeitimo. |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai pasikeičia bet kurio mokesčio, išskyrus pridėtinės vertės mokestį ir (arba) rinkliavos tarifas. Rizikos veiksnio pasireiškimas gali reikšti, kad pasikeitus mokesčio, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, ir (arba) rinkliavos tarifui iškyla poreikis užtikrinti papildomą finansavimą nei buvo apskaičiuotas sudarant investicijų projektą. Mokesčio tarifo pasikeitimas taip pat pakeičia veiklos sąnaudų ir pajamų dydžius, gali turėti įtakos finansiniam projekto gyvybingumui. |
|
|
|||
| 5.7. |
Finansavimo poreikis pasikeičia dėl subsidijų sumos pasikeitimo. |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai paaiškėja, kad pasikeitė skirtų subsidijų dydis lyginant su nurodytu investicijų projekte. Rizikos veiksnio pasireiškimas gali reikšti, kad pasikeitus skiriamai subsidijų sumai iškyla poreikis užtikrinti papildomą finansavimą nei buvo apskaičiuotas sudarant investicijų projektą modelį, taip pat gali turėti įtakos finansiniam projekto gyvybingumui. |
|
|
|||
| 5.8. |
Finansavimo poreikis pasikeičia dėl finansinių instrumentų forma teikiamo finansavimo sumos pasikeitimo. |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai paaiškėja, kad finansinių instrumentų forma teikiamas finansavimo dydis yra pasikeitęs lyginant su nurodytu investicijų projekte. Rizikos veiksnio pasireiškimas gali reikšti, kad pasikeitus finansavimo sumai iškyla poreikis užtikrinti papildomą finansavimą nei buvo apskaičiuotas rengiant investicijų projektą. |
|
|
|||
| 5.9. |
Finansavimo poreikis pasikeičia valstybės pagalbos teikimo taisyklių pažeidimo. |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai paaiškėja valstybės pagalbos teikimo taisyklių pažeidimai ir tai turi įtakos finansavimo poreikiui. Rizikos veiksnio pasireiškimas gali reikšti, kad dėl valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo sumažėja galima finansavimo suma bei iškyla poreikis užtikrinti papildomą finansavimą lyginant su apskaičiuotu rengiant investicijų projektą taip pat gali turėti įtakos finansiniam projekto gyvybingumui. |
|
|
|||
| 5.10. |
Finansavimo poreikis pasikeičia dėl rangovų ar subrangovų veiksmų ar neveikimo. |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai pasitelkiamų rangovų ar subrangovų atliekamų veiksmų arba neveikimo (pvz. šiems nesilaikant įsipareigojimų ar atliekant kitus neplanuotus veiksmus) pasikeičia finansavimo poreikis. |
|
|
|||
| 6. |
Teikiamų Paslaugų rizika |
Nukrypimus nuo nustatytų Paslaugų kokybės reikalavimų reiškianti rizika. Tinkamumo rizika suvokiama ne tik kaip jų kokybės nukrypimas nuo standartų, normatyvinių techninių dokumentų, higienos normų, ar techninėse specifikacijose nustatytų reikalavimų, bet ir nukrypimas nuo suderinto Paslaugų teikimo grafiko bei biudžeto. Veiksnio pasireiškimas turi įtakos veiklos išlaidoms. |
6.1. |
Pakeičiami nustatyti kokybės reikalavimai paslaugoms |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai Paslaugų teikimo metu nurodomi kiti reikalavimai nei tie, pagal kuriuos buvo rengtas investicijų projektas. |
|
|
| 6.2. |
Pasikeičia teisės aktai, reglamentuojantys teikiamas Paslaugas |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai teisės aktuose nustatomi nauji reikalavimai teikti Paslaugas. Naujų reikalavimų nustatymas gali pasireikšti naujų reikalavimų teikiamų Paslaugų kokybei nustatymu. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia Paslaugų savikainos pokyčius, atitinkamai ir veiklos išlaidų pokyčius, kadangi atsiranda papildomos išlaidos Paslaugoms dėl naujų reikalavimų diegimo, taip pat tai gali sąlygoti nukrypimą nuo Paslaugų teikimo grafiko. |
|
|
|||
| 6.3. |
Paslaugų tinkamumas neužtikrinamas dėl žmogiškųjų išteklių |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai paaiškėja, kad Paslaugų teikimui reikalinga už tai atsakingo personalo kvalifikacija ir kompetencija nėra tinkama. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia, kad neužtikrinant tinkamos kvalifikacijos ir kompetencijos Paslaugų kokybė gali neatitikti nustatytų tinkamumo reikalavimų. Žmogiškųjų išteklių kvalifikacijos ir kompetencijos trūkumas ar neatitikimas gali reikšti veiklos išlaidų pokyčius tai kvalifikacijai kelti ar naujų žmogiškųjų išteklių paieškai. |
|
|
|||
| 6.4. |
Naudojamos netinkamos technologijos |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai teikiant paslaugas naudojamos technologijos, žaliavos, medžiagos neleidžia pasiekti nustatytų reikalavimų, projekto tikslų bei reikalavimų paslaugoms. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia papildomas veiklos išlaidas Paslaugų teikimo trūkumams šalinti, nukrypimą nuo Paslaugų teikimo grafiko. |
|
|
|||
| 6.5. |
Sukeliama žala aplinkai teikiant paslaugas |
Galima situacija, kai, Paslaugų teikimo metu į aplinką patenka ją užteršiančios medžiagos dėl ko sukeliama žala. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia veiklos išlaidų pasikeitimą, kadangi jei Paslaugų teikimo metu būtų sukelta žala aplinkai, patiriamos veiklos išlaidos išaugtų žalos aplinkai likvidavimo darbų išlaidomis |
|
|
|||
| 6.6. |
Pasireiškia nenugalimos jėgos aplinkybės (Paslaugų teikimo metu) |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai Paslaugų teikimo metu įvyksta įvykiai, kurie vadovaujantis teisės priskiriami nenugalimos jėgos aplinkybėms. Nenugalimos jėgos aplinkybės neapima įvykių ar veiksmų, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių nuo sutarties šalių. Rizikos veiksnio pasireiškimas gali reikšti Paslaugų kokybės sutrikdymą, Paslaugų teikimo visišką ar dalinį nutraukimą, kitų projekto įgyvendinimo veiklų sutrikdymą ar nutraukimą, taip pat papildomų, nenumatytų, išlaidų atsiradimą. |
|
|
|||
| 7. |
Paklausos rinkoje rizika |
Paklausos rinkoje rizika suvokiama kaip nukrypimas nuo planuojamų Paslaugų ar produktų realizavimo rinkoje apimčių. Rizikos veiksnio pasireiškimas turi įtakos gaunamų pajamų apimčiai. |
7.1. |
Pasikeičia vartotojų ir (ar) tinklo naudotojų nuomonė apie teikiamas Paslaugas ar produktus |
Rizika pasireiškia, kai paklausa pasikeičia dėl vartotojų ir (ar) tinklo naudotojų nuomonės apie Paslaugas ar produktus. Vartotojų nuomonės pokyčiai priklauso nuo visuomenėje vykstančių procesų, kurie yra sociologijos tyrimų objektas. Tinklo naudotojų nuomonė priklauso nuo jų pasirinkto verslo modelio sąlygų, situacijos energetikos rinkoje (pvz., energijos kainos didmeninėse energijos rinkose). Pasikeitus vartotojų ir (ar) tinklo naudotojų nuomonei, galimas tiek paklausos padidėjimas, tiek sumažėjimas, kas turi įtakos veiklos pajamoms. |
|
|
| 7.2. |
Pakeičiama kainodara |
Rizika pasireiškia, kai paklausa pasikeičia dėl Paslaugų ar produktų kainodaros. Pasikeitus kainodarai, galimas tiek paklausos padidėjimas, tiek sumažėjimas, kas turi įtakos veiklos pajamoms. |
|
|
|||
| 7.3. |
Pasikeičia demografiniai veiksniai ir (ar) veiksniai sąlygojantys energetikos sektoriaus plėtrą nebuitinių vartotojų ir (ar) tinklo naudotojų segmente |
Galima situacija, kai paklausa pasikeičia dėl vartotojų skaičiaus, jų sudėties, gyvenamosios vietos ir kitų pokyčių – t. y. demografinių veiksnių. Demografiniai veiksniai gali lemti tiek paklausos išaugimą, tiek jos sumažėjimą, kas turi įtakos veiklos pajamoms.
Galima situacija, kai paklausa pasikeičia dėl tinko naudotojų skaičiaus, jų sudėties, ir kitų pokyčių (pvz., energijos ištekliaus keitimas kitu ištekliumi, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir kt.). Tokie veiksniai gali lemti tiek paklausos išaugimą, tiek jos sumažėjimą, kas turi įtakos veiklos pajamoms. |
|
|
|||
| 7.4. |
Senėja technologijos |
Galima situacija, kai paklausa pasikeičia dėl Paslaugoms teikti ar produktams tiekti naudojamų technologijų aktualumo esamai situacijai rinkoje. Dažniausiu atveju, naudojant nemodernias technologijas, paklausa sumažėja, kas turi įtakos veiklos pajamoms. |
|
|
|||
| 7.5. |
Pasireiškia nenugalimos jėgos aplinkybės (Paslaugų teikimo metu) |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai Paslaugų teikimo metu įvyksta įvykiai, kurie vadovaujantis teisės aktais priskiriami nenugalimos jėgos aplinkybėms. Nenugalimos jėgos aplinkybės neapima įvykių ar veiksmų, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių nuo sutarties šalių. Rizikos veiksnio pasireiškimas gali reikšti Paslaugų kokybės sutrikdymą, Paslaugų teikimo visišką ar dalinį nutraukimą, kitų projekto įgyvendinimo veiklų sutrikdymą ar nutraukimą, taip pat papildomų, nenumatytų, išlaidų atsiradimą. |
|
|
|||
| 8. |
Turto likutinės vertės rizika |
Turto kaip investavimo objekto likutinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. |
8.1. |
Nukrypstama nuo infrastruktūros būklės palaikymo plano. |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai paaiškėja, kad turtui laiku nebuvo atlikti profilaktiniai patikrinimai, planiniai remonto darbai ir pan. Turto likutinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje taip pat gali neatitikti planuotos dėl per ataskaitinį laikotarpį įvykusių nukrypimų nuo iš anksto suderinto turto būklės palaikymo plano. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia riziką, kad laiku neužtikrinus turto būklės, jis iš dalies ar visa apimtimi gali tapti netinkamas Paslaugoms teikti, neatitiks vartotojų lūkesčių bei neužtikrins projekto tikslų įgyvendinimo. |
|
|
| 8.2. |
Netiksliai suplanuotos infrastruktūros būklės palaikymo išlaidos. |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai nustatoma, kad būtinos papildomos išlaidos turto būklės palaikymui, buvo suplanuotos netiksliai. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia, kad reikalingi turto būklės palaikymo darbai nebuvo atlikti pilna apimtimi ar neatlikti, nebuvo išlaikyti kokybės reikalavimai, todėl ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pasikeičia turto likutinė vertė. |
|
|
|||
| 8.3. |
Informacijos trūkumas apie turto naudojimą per ataskaitinį laikotarpį. |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai nėra pakankamai informacijos apie turto naudojimą per ataskaitinį laikotarpį. Galima situacija, kai nustatyti turto likutinei vertei ataskaitinio laikotarpio pabaigoje reikalinga įvertinti turto naudojimo apimtis, intensyvumą, taip pat faktinius turto priežiūros, būklės pagerinimo veiksmus. Rizikos veiksnio pasireiškimas reiškia, kad gali būti nustatyta klaidinga ar netiksli turto likutinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. |
|
|
|||
| 8.4. |
Nustatyti perduodamo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių apribojimai dėl sandorių su trečiosiomis šalimis. |
Rizikos veiksnys pasireiškia, kai paaiškėja, kad per ataskaitinį laikotarpį buvo sudaromi sandoriai su trečiosiomis šalimis, kurie numatė turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių apribojimus. Rizikos veiksnio pasireiškimas gali reikšti apribotas galimybes valdyti, naudotis ir disponuoti turtu, turto likutinės vertės pasikeitimą, jei apribojimai nebus panaikinti iki turto perdavimo / grąžinimo kitam subjektui momento. |
|
|
______________