Administracinė byla Nr. eAS-617-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04134-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Trakų rajono savivaldybės tarybos ir Trakų rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. A., M. B., R. K., K. V. skundą atsakovams Trakų rajono savivaldybės tarybai ir Trakų rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla, Trakų gimnazija) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjos J. A., M. B., R. K., K. V. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Trakų rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2024 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. S1E-125 „Dėl Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašo ir Trakų gimnazijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą, uždraudžiant Savivaldybei, Savivaldybės tarybai, Trakų rajono merui, Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinei mokyklai (toliau – ir Mokykla), Trakų gimnazijai priimti ir / ar vykdyti bet kokius sprendimus, susijusius su Mokyklos reorganizavimu.

Pareiškėjos skunde, be kita ko, paaiškino, kad jos yra vaikų, kurie lanko Mokyklą mamos (tėvai). Įvykdžius skundžiamą Sprendimą, bus reorganizuota Mokykla, jos neliks kaip savarankiško juridinio asmens. Skundžiamą Sprendimą priėmė Tarkų rajono savivaldybės taryba, tačiau tokio pobūdžio sprendimus priimti yra uždraudęs administracinis teismas, pritaikęs reikalavimo užtikrinimo priemones kitoje byloje, apie ką Savivaldybės taryba žinojo.

Pareiškėjos pabrėžė, jog Sprendimas priimtas, įgyvendinant Savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. S1E-80 „Dėl sutikimo reorganizuoti biudžetines įstaigas“ (toliau – ir Sprendimas Nr. S1E-80), dėl šio sprendimo ir dėl Savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. S1E-68 „Dėl Trakų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. S1E-68) dalies, kuria nuspręsta reorganizuoti Mokyklą, nagrinėjamas ginčas administraciniame teisme. Aptariamoje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01713-2022-1) buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi tenkino pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdė Sprendimo Nr. S1E-68 dalies, kuria nuspręsta reorganizuoti Mokyklą, galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, kad jie tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, kadangi Savivaldybės tarybos priimtas Sprendimas prieštarauja teismo pritaikytoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms. Pareiškėjų įsitikinimu, jei nebus pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, net teismui patenkinus pareiškėjų skundą, jau bus įvykę teisiniai faktai ir kilusios pasekmės, kurių nebebus galima panaikinti ir grąžinti situacijos į buvusią padėtį, nes Mokykla nebeegzistuos kaip savarankiškas juridinis asmuo (bus pasibaigusi reorganizacija). Be to, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, nebebus įmanoma atkurti buvusios situacijos ir įvykdyti kitoje byloje (kurioje pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra pažeistos skundžiamu Sprendimu) priimtą teismo sprendimą (tuo atveju, jei teismas priims palankų pareiškėjams sprendimą).

Pareiškėjos pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikymas šioje byloje reikštų ir teisinį nihilizmą, t. y. reikštų, kad galiojantys ir įsiteisėję teismo sprendimai (nutartys) yra nevykdomi ir pažeidžiami valstybinių (savivaldos) institucijų.

 

II.

 

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą ir tenkino pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – laikinai sustabdė Sprendimo vykdymą uždraudžiant Trakų rajono savivaldybei, Trakų rajono savivaldybės tarybai, Trakų rajono merui, Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinei mokyklai, Trakų gimnazijai priimti ir / ar vykdyti bet kokius sprendimus, susijusius su Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos reorganizavimu, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje.

Teismas nustatė, kad Savivaldybės taryba priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nuspręsta reorganizuoti iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. biudžetinę įstaigą Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą, ją prijungiant prie biudžetinės įstaigos Trakų gimnazijos, t. y. iš Mokyklos padaryti Trakų gimnazijos Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio progimnazijos skyrių; Sprendimu iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Mokyklos, kaip juridinio asmens, nebeliks. Teismas vertino, kad pareiškėjų dalis vaikų bus nukreipiami mokytis į kito juridinio asmens, t. y. į Trakų gimnazijos, patalpas.

Teismo vertinimu, Sprendimas, kuriuo nuspręsta reorganizuoti iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Mokyklą, reorganizuojamai Mokyklai sukelia teisines pasekmes ir, tikėtina, gali sukelti neproporcingai didelę žalą, kadangi Mokykla būtų panaikinta su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis (išregistruota iš Juridinių asmenų registro; kt.), o teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, buvusios padėties atkūrimas būtų labai sudėtingas bei, atitinkamai, darytų didelę įtaką pareiškėjų vaikų mokymosi, saugios ir sveikos aplinkos sąlygoms. Teismas pabrėžė, kad teisinio gėrio, kuriam kyla grėsmė (vaikų gerovė, sveikata), reikšmė nagrinėjamoje byloje yra prioritetinė, ypatinga ir šio teisinio gėrio apsauga turi būti užtikrinama visų pirmiausia.

Buvo atsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-505-525/2016; 2020 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-357-556/2020) ir atkreiptas dėmesys, kad Savivaldybės tarybos interesas reorganizuoti Mokyklą negali būti laikomas svarbesniu nei pareiškėjų skunde minimi interesai teisminiu keliu įvertinti, ar Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas Teismas darė išvadą, kad egzistuoja pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla.

Vertindamas pareiškėjų prašymo uždrausti Savivaldybei, Savivaldybės tarybai, Savivaldybės merui, Mokyklai, Trakų gimnazijai priimti ar vykdyti bet kokius sprendimus, susijusius su Mokyklos reorganizavimu, teismas atkreipė dėmesį, kad Regionų administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-649-426/2024 jau yra pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdytas Savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 31 d. Sprendimo Nr. S1E-68 dalies, kuria nuspręsta reorganizuoti Mokyklą, galiojimas iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-649-426/2024 įsiteisėjimo dienos (toliau – ir Pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė). Teismas nurodė, kad aptariama pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra pritaikyta tam, kad nebūtų panaikinta Mokykla su visomis to pasekmėmis (išregistruota iš Juridinių asmenų registro; kt.), nebūtų paveiktos (pažeistos) vaikų mokymosi, saugios ir sveikos aplinkos sąlygos.

Teismas konstatavo, kad skundžiamu Sprendimu Pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės faktiškai yra nepaisoma (tai yra pažeidžiama), nes Sprendimu iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Mokyklos, kaip juridinio asmens, nebeliks, o pareiškėjų dalis vaikų bus nukreipiami mokytis į kito juridinio asmens, t. y. Trakų gimnazijos, patalpas, ko teisinėje valstybėje neturėtų būti. Todėl, siekdamas užtikrinti ir ankstesnėje byloje Pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės vykdymą, ir nagrinėjamoje byloje paskirtos reikalavimo užtikrinimo priemonės vykdymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas uždraudė Savivaldybei, Savivaldybės tarybai, Savivaldybės merui, Mokyklai, Trakų gimnazijai priimti ir / ar vykdyti bet kokius sprendimus, susijusius su Mokyklos reorganizavimu.

Teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė, esant tokiai ginčo situacijai, yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

 

III.

 

Atsakovai Trakų rajono savivaldybės taryba ir Trakų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantai) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, apeliantai pažymi, kad administracinėje byloje (bylos Nr. eI3-4302-426/2022), kurioje buvo ginčijama Savivaldybės tarybos Sprendimo Nr. S1E-68 dalis, kuria nuspęsta reorganizuoti Mokyklą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo Nr. S1E-68 aptariamos dalies galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Tačiau ta pačia nutartimi teismas nutarė kitoje dalyje prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. uždrausti atlikti veiksmus, netenkinti. Vėliau pareiškėjai patikslino skundą ir prašė panaikinti Savivaldybės tarybos Sprendimą Nr. S1E-80, pareiškėjai iš naujo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių neprašė, todėl Savivaldybės tarybos Sprendimui Nr. S1E-80 dėl reorganizavimo jokios reikalavimo užtikrinimo nebuvo pritaikytos.

Apeliantai nurodė, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 28 d. administracinėje byloje Nr. eI3-649-426/2024 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundo reikalavimą dėl Sprendimo Nr. S1E-80 panaikinimo atmetė, o bylos dalį dėl kito pareiškėjų reikalavimo – panaikinti su Mokyklos reorganizavimu susijusią Sprendimo Nr. S1E-68 dalį, nutraukė. Minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas neįsiteisėjęs, kadangi jį pareiškėjai apskundė apeliaciniu skundu.

Apeliantai tvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi neuždraudė atlikti kitų tarpinių veiksmų, susijusių su Mokyklos reorganizacija. Tam, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės galiotų, turi egzistuoti aplinkybė, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atskiruoju skundu skundžiamoje 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje yra būtinas tam, kad Mokykla nebūtų išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Apeliantai pateikia valstybės įmonės Registrų centro atsakymą raštu, kad kol nebus pateiktas įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-649-426/2024, kurioje yra tikrinami pirminiai Savivaldybės tarybos priimti sprendimai, susiję su Mokyklos reorganizavimu, Juridinių asmenų registras Mokyklos statuso neįregistruos, o tai reiškia, kad ir neišregistruos Mokyklos, kaip atskiro juridinio asmens. Todėl skundžiama nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės jau yra perteklinės.

Apeliantai atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos formaliais pagrindais skundžia kiekvieną Savivaldybės tarybos sprendimą, kuris susijęs su Mokyklos reorganizavimu. Taip pažeidžiamas tinkamas mokyklų tinklo optimizavimo procesas, neužtikrinama mokslo kokybė, neefektyviai skirstomas finansavimas. Apeliantai siekia sudaryti prielaidas pagerinti kokybiško bendrojo ugdymo prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių, stiprinti mokyklų tinklą ir efektyviau naudoti mokymo lėšas.

Apeliantai pabrėžia, kad nutartimi užtikrinant reikalavimą neturėtų būti išsprendžiamas ginčo dalykas dar iki teismo sprendimo priėmimo. Tačiau nagrinėjamu atveju teismo pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių pagalba teismas dar nepriėmęs galutinio teismo sprendimo a priori yra išsprendęs tarp šalių kilusį ginčą, taip paneigiant ABTĮ įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonių esmę, paskirtį, prasmę ir tikslus.

Apeliantų teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad vaikai bus nukreipiami mokytis į kito juridinio asmens, t. y. Trakų gimnazijos, patalpas. Tačiau po reorganizavimo Mokykla nebus panaikinta, ji veiks skyriaus teisėmis, o 1–8 klasių mokiniai lieka mokytis tose pačiose patalpose, t. y. daugumai mokinių reorganizavimas jokios įtakos neturės. Apeliantai pateikia išrašą iš mokinių registro, kuriame matyti, jog 2023–2024 mokslo metais aštuntoje klasėje mokėsi 5 mokiniai (būsimi devintokai) ir devintoje klasėje mokėsi 7 mokiniai (būsimi dešimtokai), taigi, iš esmės faktiškai pereiti į kitas patalpas turėtų tik 12 mokinių (jei mokinių skaičius 2024–2025 mokslo metams nesikeis), tačiau užtikrinant mokslo ir gaunamų žinių kokybę svarbiausia yra ne patalpos, kuriose vyksta pamokos, o ugdymo kokybės užtikrinimas. Mokykloje sujungiant klases (jungiant 9 ir 10 klasę į vieną pamoką), neįmanoma užtikrinti tinkamos švietimo kokybės, mokykloje trūksta mokytojų, todėl šiuo atveju tik reorganizavus Mokyklą (panaikinant joje tik 9 ir 10 klases, 11 ir 12 klasių Mokykloje jau nėra, todėl vaikai vis tiek turi persikelti), įmanoma užtikrinti švietimo kokybę ir apsaugoti vaikų interesus.

Apeliantai tvirtina, kad skundžiama nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra perteklinės, nes Mokykla nebus išregistruota iš Juridinių asmenų registro, kol nebus gautas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje Nr. eA-1598-552/2024, jokių kitų naujų argumentų pareiškėjos nepateikia, o nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės neapsaugo vaikų teisių ir interesų, o priešingai – juos pažeidžia.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjų atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos byloje ginčija Sprendimą, kuriuo Savivaldybės taryba, be kita ko, nusprendė: reorganizuoti iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. biudžetinę įstaigą Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą, juridinio asmens kodas 190671594, ją prijungiant prie biudžetinės įstaigos Trakų gimnazijos, juridinio asmens kodas 290665350 (1p.); patvirtinti biudžetinės įstaigos Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos reorganizavimo, prijungiant ją prie biudžetinės įstaigos Trakų gimnazijos, sąlygų aprašą (toliau – ir Aprašas) bei Trakų gimnazijos nuostatus (2 p.).

Ginčijamu Sprendimu patvirtinto Aprašo 1 punkte įtvirtinta, kad jis nustato biudžetinės įstaigos Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos ir biudžetinės įstaigos Trakų gimnazijos reorganizavimo tikslą būdą ir tvarką. Apraše, be kita ko įtvirtinta, kad reorganizavimo tikslas – prijungti Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą prie Trakų gimnazijos, siekiant mažinti valdymo išlaidas, racionaliau ir efektyviau naudoti turimus išteklius (5 p.). Reorganizavimo būdas – prijungimas, Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą prijungiant prie Trakų gimnazijos, kuri tampa Trakų gimnazijos teritoriniu struktūriniu padaliniu – skyriumi, kurio pavadinimas – Trakų gimnazijos Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio progimnazijos skyrius, vykdančiu ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas.

Primintina, kad pareiškėjos būtinybę užtikrinti reikalavimą, t. y. laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą ir uždrausti Savivaldybei, Savivaldybės tarybai, Savivaldybės merui, Mokyklai, Trakų gimnazijai priimti ir / ar vykdyti bet kokius sprendimus, susijusius su Mokyklos reorganizavimu, iš esmės grindė tuo, jog Savivaldybės tarybos priimtas Sprendimas pažeidžia kitoje administracinėje byloje teismo pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, net teismui patenkinus pareiškėjų skundą, jau bus įvykę teisiniai faktai ir kilusios pasekmės, kurių nebebus galima panaikinti ir grąžinti situacijos į buvusią padėtį.

Vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pripažįsta atitinkančią suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismo nutarties išvadą, jog Sprendimas, kuriuo nuspręsta reorganizuoti iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Mokyklą, reorganizuojamai Mokyklai sukelia teisines pasekmes ir galbūt gali sukelti neproporcingai didelę žalą, nes Mokykla būtų panaikinta su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis (išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir kt.), taip pat, kad paprastai savivaldybės tarybos interesas reorganizuoti Mokyklą negali būti laikomas svarbesniu nei pareiškėjų skunde minimi interesai teisminiu keliu įvertinti, ar Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kaip vieną iš pagrindų tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teismas nurodė ir tai, kad Regionų administracinio teismo
2022 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-649-426/2024 jau yra pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdytas Savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. S1E-68 „Dėl Trakų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022-2026 metų bendrojo plano patvirtinimo“ dalies, kuria nuspręsta reorganizuoti Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą, galiojimas iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-649-426/2024 įsiteisėjimo dienos.

Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sprendžiant dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, kaip vienos iš būtinų sąlygų reikalavimui užtikrinti, buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog proporcingumo principas reikalauja įvertinti neigiamas pasekmes, kurios realiai gali atsirasti pareiškėjui jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o teismas jo skundą patenkintų, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui ir tretiesiems asmenims byloje, taip pat visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o teismas pareiškėjo skundą byloje atmestų. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjo ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme (žr., pvz., 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-159-629/2024; kt.).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjų prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, pareiškėjų argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjai nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų argumentai, kad kitoje administracinėje byloje pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. laikinai sustabdytas Savivaldybės tarybos Sprendimo Nr. S1E-68 (priimto mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo proceso inicijavimo stadijoje) dalies, susijusios su Mokykla, galiojimas, bei tai, kad Mokyklos, kaip savarankiško juridinio asmens neliks, savaime nėra pakankami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjų argumentai yra itin bendro pobūdžio, juose nėra konkretizuota, kokios konkrečiai ženkliai neigiamos ir / ar neatitaisomos pasekmės kils ir pasireikš būtent pareiškėjų vaikams, kurie lanko ketinamą reorganizuoti Mokyklą ir kuriems atsakovai, kaip Mokyklos savininkai, privalo užtikrinti atitinkamą ugdymo procesą.

Byloje kilusio ginčo kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos, atstovaujančios savo vaikams (mokiniams), iš esmės nuo mokslo metų pradžios yra neapibrėžtoje padėtyje ilgą laiką, kas, tikėtina, nėra suderinama su pačių pareiškėjų interesais tęsti jų vaikų išsilavinimą bei atsakovų pareiga užtikrinti šio intereso įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimu patvirtintame Apraše aiškiai įtvirtinta, jog po reorganizacijos Mokykla tampa Trakų gimnazijos teritoriniu struktūriniu padaliniu – skyriumi, atsakovas atskirajame skunde ir kituose į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad faktiškai Mokykla veiks Trakų gimnazijos skyriaus teisėmis, dauguma mokinių lieka mokytis tose pačiose patalpose, t. y. pareiškėjų vaikams iš esmės mokymosi sąlygos nesikeičia.

Vertinant pareiškėjų prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą proporcingumo aspektu, pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas nusprendė pareiškėjų vaikams sudaryti sąlygas faktiškai tęsti mokymo procesą toje pačioje vietoje (Mokyklos patalpose) ir toje pačioje aplinkoje. Taigi, šioje proceso stadijoje pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų proporcingas ir neužtikrintų pareiškėjų, atsakovo ir kitų ugdymo teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų (Mokyklos mokinių ir darbuotojų, iš dalies ir Trakų gimnazijos mokinių bei darbuotojų) interesų pusiausvyros.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdytas Sprendimo vykdymas bei uždraudžiama Savivaldybei, Savivaldybės tarybai, Savivaldybės merui, Mokyklai, Trakų gimnazijai priimti ir / ar vykdyti bet kokius sprendimus, susijusius su Mokyklos reorganizavimu, yra nepagrįsta ir neteisėta.

Atsižvelgiant į tai, atsakovų atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, panaikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės, atmetant pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi savo iniciatyva panaikino pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis apeliacine tvarka tikrinama pagal jos priėmimo metu buvusius bylos duomenis.

Pareiškėjoms išaiškintina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva arba proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones arba priimti nutartį panaikinti šias priemones, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (ABTĮ 12 str.).

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Atsakovų Trakų rajono savivaldybės tarybos ir Trakų rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2024 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. S1E-125 „Dėl Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašo ir Trakų gimnazijos nuostatų patvirtinimo“ vykdymą, uždraudžiant Trakų rajono savivaldybei, Trakų rajono savivaldybės tarybai, Trakų rajono merui, Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinei mokyklai, Trakų gimnazijai priimti ir / ar vykdyti bet kokius sprendimus, susijusius su Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos reorganizavimu, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje – panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Netenkinti pareiškėjų J. A., M. B., R. K., K. V. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                    Jolanta Malijauskienė

 

 

Dainius Raižys

 

 

Virginija Volskienė