LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2023 M. BALANDŽIO 24 D. ĮSAKYMO NR. V-586 „DĖL 2023–2024 IR 2024–2025 MOKSLO METŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2024 m. rugpjūčio 30 d. Nr. V-921

Vilnius

1. Pakeičiu 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“:

1.1. Papildau II skyrių devintuoju skirsniu:

„DEVINTASIS SKIRSNIS

KADETŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

77¹. Mokykla vykdanti  kadetų ugdymo programą įgyvendina Kadetų  ugdymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. V-887 „Dėl Kadetų ugdymo programos patvirtinimo“ (toliau – Kadetų programa) ir 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas.

77². Kadetų programos turinys skiriamas pagal kadetų ugdymo šakas (sausumos, jūrų ir oro kadetai).

77³. Kadetų programa įgyvendinama per privalomą kadetų ugdymo pamoką ir integruojant į kitų dalykų turinį. Mokykla priima sprendimą į kokių dalykų turinį integruoti Kadetų programą.

77⁴. Pamokų skaičius Kadetų ugdymo programai įgyvendinti:

Klasė	Pamokų skaičius per savaitę	Pamokų skaičius per mokslo metus
Dalykas: Kadetų ugdymas
Pradinis ugdymas
1	1	35
2	1	35
3	1	35
4	1	35
Pagrindinis ugdymas
5	1	37
6	1	37
7	1	37
8	1	37
9, I gimn.	1	37
10, II gimn.	1	37
Vidurinis ugdymas
III gimn.	1	36
IV gimn.	1	34

77⁵. Siekiant Kadetų programos tikslų mokykla užtikrina dermę  tarp visų vykdomų programų, veiklų. Mokykla priima sprendimą dėl ugdymo proceso organizavimo būdų.

77⁶. Kadetų ugdymo programai įgyvendinti, esant poreikiui, gali būti panaudojama mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti  skirtos valandos.

77⁷. Siekiant stiprinti Kadetų programoje numatytą mokinių kompetencijų ugdymą, rekomenduojama neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimų turinį ir veiklas sieti su Kadetų programos turiniu.“

1.2. Pakeičiu 108 punktą ir jį išdėstau taip:

„108. Pamokų skaičius vidurinio ugdymo programai įgyvendinti 2024–2025 mokslo metais kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Vidurinio ugdymo dalykų grupės / dalykai	Pamokų skaičius turiniui įgyvendinti per dvejus metus	Pamokų skaičius klasei per vienus metus / per savaitę
		III gimn. klasė (36 savaitės)	IV gimn. klasė (34 savaitės)
Privalomi dalykai
Lietuvių kalba ir literatūra	280 B* 420 A**	144 B (4)  216 A (6)	136 B (4)  204 A (6)
Lietuvių gestų kalba	140	72	68
Baltarusių / lenkų / rusų / vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra***	280***	144 A (4)	136 (4)
Matematika	280 B  420 A	144 B (4)  216 A (6)	136 B (4)  204 A (6)
Fizinis ugdymas	210	108 (3)	102 (3)
Privalomai pasirenkami dalykai
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba)	70	36 (1)	34 (1)
Dorinis ugdymas (etika)	70	36 (1)	34 (1)
Kalbinis ugdymas
Užsienio kalba (anglų)	210	108 (3)	102 (3)
Užsienio kalba (prancūzų)	210	108 (3)	102 (3)
Užsienio kalba (vokiečių)	210	108 (3)	102 (3)
Gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Biologija	210	108 (3)	102 (3)
Chemija	210	108 (3)	102 (3)
Fizika	210	108 (3)	102 (3)
Informatika	210	108 (3)	102 (3)
Inžinerinės technologijos	210	108 (3)	102 (3)
Visuomeninis ugdymas
Istorija	210	108 (3)	102 (3)
Geografija	210	108 (3)	102 (3)
Ekonomika ir verslumas	210	108 (3)	102 (3)
Filosofija	210	108 (3)	102 (3)
Meninis ugdymas
Dailė	140	72 (2)	68 (2)
Muzika	140	72 (2)	68 (2)
Šokis	140	72 (2)	68 (2)
Teatras	140	72 (2)	68 (2)
Medijų menas	140	72 (2)	68 (2)
Taikomosios technologijos	140	72 (2)	68 (2)
Brandos darbas (...)	50 valandų
Socialinė-pilietinė veikla	ne mažiau kaip 70 valandų
Pasirenkamieji dalykai, dalyko moduliai
Profesinio mokymo programos modulis (...)	110–440
Laisvai pasirenkamasis dalykas:
Užsienio kalba ****	140–210	72 (2) arba 108 (3)	68 (2) arba 102 (3)
Lotynų kalba ir Antikos kultūra	70	36 (1)	34 (1)
Astronomija	70	36 (1)	34 (1)
Etninė kultūra	70	36 (1)	34 (1)
Geografinės informacinės sistemos	70	36 (1)	34 (1)
Menų istorija	70	36 (1)	34 (1)
Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba	70	36 (1)	34 (1)
Psichologija	70	36 (1)	34 (1)
Teisė	70	36 (1)	34 (1)
Dalyko modulis:	34, 36, 70, 140	36 (1) arba 72 (2)	34 (1) arba 68 (2)
Planimetrija*****	36	36 (1)	0
Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys******	70	36 (1)	34 (1)
Lietuvių kalbos rašyba, skyryba ir kalbos vartojimas	70	36 (1)	34 (1)
Literatūra ir kitos medijos	34	36 (1)	34 (1)
Kūrybinis rašymas	34	36 (1)	34 (1)
Užsienio kalbos akademinių gebėjimų ugdymas(is) rengiantis studijoms (rašymas)	34	36 (1)	34 (1)
Pažintis su grožine literatūra anglų kalba	34	36 (1)	34 (1)
Biologijos tiriamosios veiklos duomenų apdorojimo metodikos	34	36 (1)	34 (1)
Pagrindinės fizikos sąvokos, dėsniai ir jų taikymas	34	36 (1)
Fizikiniai inžinerijos pagrindai	34	36 (1)	34 (1)
Puslaidininkiai ir elektronika	34	0	34 (1)
... (dalyko modulis) *******	34, 36, 70 arba 140	36 (1) arba 72 (2)	34 (1) arba 68 (2)
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę / per mokslo metus	Po 25 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę; 900 – III gimnazijos klasėje, 850 – IV gimnazijos klasėje.   Po 27 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę***.  972 – III gimnazijos klasėje***; 918 – IV gimnazijos klasėje***.		–
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) klasei per 2 metus	210 valandų
Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti pamokų skaičius per 2 metus	840 pamokų

Pastabos:  

* B – dalyko programos bendrasis kursas;

** A  – dalyko programos išplėstinis kursas;

*** mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba;  

**** kaip laisvai pasirenkamas dalykas tęsiama pagrindiniame ugdyme pradėta mokytis antroji užsienio kalba arba naujai pradėta mokytis nauja užsienio kalba; 

***** matematikos dalyko privalomas modulis „Planimetrija“ III gimnazijos klasėje (36 pamokos); 

****** informatikos modulis „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų) privalomas mokiniams, pasirinkusiems mokytis informatiką; 

******* modulis gali būti pasirinktas mokytis tiek III, tiek IV gimnazijos klasėje. Moduliui mokytis gali būti skiriamos 1–2 savaitinės pamokos. Modulio trukmė III gimnazijos klasėje – 36 pamokos, IV gimnazijos klasėje – 34 pamokos. Mokinys gali pasirinkti mokytis skirtingus modulius III ir IV gimnazijos klasėje. Mokyklos mokytojų parengtą modulio programą (modulių programas) tvirtina mokyklos vadovas.“

1.3. Papildau 110.6. papunkčiu:

„110.6. Mokinys savarankiškai ar mokytojo konsultuojamas tikslingai renkasi mokytis dalykų modulius, kurie nėra privalomi, bet jų turinys papildo dalyko turinį.“

1.4. Pakeičiu 112 punktą ir jį išdėstau taip:

„112. Mokinys gali pasirinkti atlikti brandos darbą iš bet kurio vieno ar kelių jo individualaus ugdymo plano dalyko (-ų) ir gali rengti jį individualiai arba grupėje. Brandos darbas vykdomas III ir / arba IV gimnazijos klasėse ugdymo procese, vadovaujantis Brandos darbo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo mokslo ir sporto ministro 2024 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-240 „Dėl Brandos darbo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo.“

1.5. Papildau 141.11 papunkčiu:

„141.11. Ugdymo ne mokyklos aplinkoje organizavimo aprašas (11 priedas).“

1.6. Pakeičiu 2 priedą:

1.6.1. Papildau 1.1¹ papunkčiu:

„1.1¹. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2023 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1526 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalies patvirtinimo“. Programa įgyvendinama. 1, 3, 5, 7 ir I, III gimnazijos klasėse.“

1.6.2. Pakeičiu 1.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„1.2. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu) inžinerinio ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1133 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu) inžinerinio ugdymo dalies patvirtinimo;“.

1.6.3. Papildau 1.4¹ papunkčiu:

„1.4¹. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-311 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalies patvirtinimo“, įgyvendinama 1, 3, 5, 7 ir I, III gimnazijos klasėse;“.

1.6.4. Papildau 6.5¹ papunkčiu:

„6.5¹ specializuoto ugdymo krypties programą (pradinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą), 1 klasėje privalo mokytis dviejų privalomų – atlikėjo raiškos, solfedžio ir ne mažiau kaip vieną privalomai pasirenkamąjį dalyką (išskyrus fortepijoną), 3 klasėje – ne mažiau kaip trijų privalomų dalykų – atlikėjo raiškos, solfedžio, muzikos pažinimo ir ne mažiau kaip vieną privalomai pasirenkamąjį dalyką (išskyrus fortepijoną);“.

1.6.5. Papildau 6.6¹papunkčiu:

„6.6¹. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas) 5, 7 klasėse privalo mokytis trijų privalomų ir ne mažiau kaip dviejų privalomai pasirenkamųjų dalykų (išskyrus fortepijoną), gimnazijos I, III klasėse – keturių muzikos ugdymo dalies branduolio dalykų ir ne mažiau kaip dviejų branduolį papildančių dalykų;“.

1.6.6. Papildau II skyrių 11¹ punktu:

„11¹. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio ugdymo kartu su muzikos, dailės ugdymu programų) dailės, muzikos ugdymo dalims įgyvendinti 1, 3 klasėms skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus:

Dalykai	1–2 klasėse pamokų skaičius per metus	3–4 klasėse pamokų skaičius per metus	Minimalus pamokų skaičius pradinio ugdymo programoje per metus
Dailės ugdymo dalis
Dailės raiška	420	420	840
Meninio ugdymo dalis
Meno šakos dalykas	140	140	280
Pagrindiniai pasirinktos meno srities dalykai	210	210	420
Meno šakos dalyką papildantys dalykai	140	140	280
Muzikos ugdymo dalis
Muzikos ugdymo privalomi dalykai 1, 3 klasėms
Atlikėjo raiška	140	140	280
Solfedžio**	140	140	280
Muzikos pažinimas		70	70
Privalomai pasirenkami dalykai 1, 3 klasėms
Bendrasis fortepijonas*	70	70	140
Ansamblinis muzikavimas**		70	70

Pastabos:

* individualiai mokiniui skiriamų pamokų skaičius (išskyrus choro dirigavimą ir dirigavimą);

** klasei, grupei skiriamų pamokų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono, balso ugdymo dalykus).“

1.6.7. Papildau III skyrių 15¹ punktu:

„15¹. Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ugdymo kartu su dailės,  muzikos  ugdymu programų) dailės, muzikos, ugdymo dalims įgyvendinti 5, 7, I gimnazijos klasėms skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus:

Klasė Dalykai	5	6	7	8	Minimalus pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programos I dalyje	I gimnazijos klasė	II gimnazijos klasė	Minimalus pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programoje
Dailės ugdymo dalis
Privalomi dailės ugdymo dalies programos dalykai 5, 7 klasėse
Dailės raiška	222	222	222	-	666	-	-	666
Dailės šaka	-	-	-	222	222	111	111	444
Piešimas	74	74	74	74	296	74	74	444
Kompozicija	74	74	74	74	296	74	74	444
Dailės ir architektūros istorija	37	37	37	37	148	37	37	222
Privalomai pasirenkami dalykai gimnazijos I klasėje
Taikomieji menai	-	-	-	-	-	37	37	74
Akvarelė	-	-	-	-	-	37	37	74
Projektavimas	-	-	-	-	-	37	37	74
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	407	407	407	407	1 628	407	407	2 442
Muzikos ugdymo dalis
Muzikos ugdymo dalies programos privalomi dalykai 5, 7 ir gimnazijos I klasėms
Atlikėjo raiška arba muzikos teorija, arba kompozicija, arba garso režisūra*	74	74	74	74	296	74	74	444
Klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono ir balso ugdymo dalykus)
Solfedžio**	74	74	74	74	296	74	74	444
Muzikos istorija**	74	74	74	74	296	74	74	444
Muzikos teorija **	-	-	-	-	-	74	74	148
Muzikos ugdymo dalies programos privalomai pasirenkami dalykai 5, 7 ir gimnazijos I klasėms
Bendrasis fortepijonas*	37	37	37	37	148	37	37	222
Ansamblinis muzikavimas**	37	37	37	37	148	37	37	222
Balso ugdymas*	37	37	37	37	148	37	37	222
Garso įrašymo technika (garso režisūrai, muzikos teorijai ir kompozicijai)						37		37
Akompanavimas (fortepijonui)						37		37
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	296		296			370		370

Pastabos:

* individualiai mokiniui skiriamų valandų skaičius (išskyrus choro dainavimą ir dirigavimą 5–6 klasėse);

** klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono, balso ugdymo dalykus).“

1.6.8. Papildau IV skyrių 17¹ punktu:

„17¹. Specializuoto ugdymo krypties programų (vidurinio ugdymo kartu su dailės, muzikos ugdymu programų) dailės, muzikos ugdymo dalims įgyvendinti III gimnazijos klasei skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus:

Klasė Dalykai	III gimnazijos klasė	IV gimnazijos klasė	Minimalus pamokų skaičius vidurinio ugdymo programoje
Dailės ugdymo dalis
Privalomi programos dalykai III gimnazijos klasei
Dailės šaka	108	102	210
Piešimas	108	102	210
Kompozicija	36	68	104
Dailės ir architektūros istorija	72	34	106
Privalomai pasirenkami programos dalykai III gimnazijos klasei
Taikomieji menai	36	34	70
Akvarelė	36	34	70
Projektavimas	36	34	70
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	432	408	840
Muzikos ugdymo dalis
Privalomi programos dalykai III gimnazijos klasei
Atlikėjo raiška arba muzikos teorija, arba kompozicija, arba garso režisūra*	72	68	140
Solfedžio**	72	68	140
Muzikos istorija**	72	68	140
Harmonija**	72	68	140
Privalomai pasirenkami programos dalykai III gimnazijos klasei
Bendrasis fortepijonas*	36	34	70
Ansamblinis muzikavimas**	36	34	70
Balso ugdymas*	36	34	70
Muzikos kūrinių analizė**	36	34	70
Polifonija (muzikos teorijai ir kompozicijai)**		34	33
Lietuvių muzikos istorija	36		36
Garso įrašymo technika (garso režisūrai, muzikos teorijai ir kompozicijai)	36		36
Akompanavimas (fortepijonui)	36		36
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	360	340	700

Pastabos:

* individualiai mokiniui skiriamų valandų skaičius;

** klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono, balso ugdymo dalykus).“

1.7. Papildau 11 priedu (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. ISAK-330 „Dėl Vaikų turizmo renginių organizavimo aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė                                                Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo

metų pradinio, pagrindinio ir

vidurinio ugdymo programų

bendrųjų ugdymo planų

11 priedas

UGDYMO NE MOKYKLOS APLINKOJE ORGANIZAVIMO APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Siekiant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Bendrosios programos), nustatytų tikslų, mokinių mokymosi procesas turi būti organizuojamas ne tik mokykloje ir jos aplinkoje, bet ir ne mokyklos aplinkose, organizuojant išvykas į muziejų, teatrą, galeriją, parką, STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art (creative activities), Mathematics) (toliau – STEAM) atviros prieigos centrus ar kitas mokymuisi aktualias aplinkas.

2. Mokykla, ugdymo procesą organizuodama ne mokyklos aplinkoje, priima ir derina sprendimus dėl organizavimo laiko, vietos, formos, turinio atitikties Bendrosioms programoms bei saugumo reikalavimams. Ugdymo procese skiriamos prasmingos užduotys, vertinama mokymosi pažanga.

3. Ugdymo ne mokyklos aplinkoje organizavimo aprašas (toliau – Aprašas) numato ugdymo ne mokyklos aplinkoje tikslus, formas, trukmę ir reikalavimus mokinių saugumui bei prasmingam ugdymo laiko panaudojimui užtikrinti. Aprašo nuostatos netaikomos vykimui į fizinio ugdymo pamokas, kai jos organizuojamas baseinuose ar sporto aikštynuose ir vykstama ne rečiau kas dvi savaites. Mokykla nuolatinį vykimą į fizinio ugdymo pamokas, organizuojamas baseinuose ar sporto aikštynuose, reglamentuoja vidaus teisės aktuose.

II SKYRIUS

UGDYMO NE MOKYKLOS APLINKOJE ORGANIZAVIMO FORMOS IR TRUKMĖ

4. Atsižvelgiant į dalyko bendrosios programos mokymosi turinį, ugdymo procesas ne mokyklos aplinkoje gali būti organizuojamas vykdant:

4.1. išvykas, t. y. išvykimus iš mokyklos mokymosi tikslais: į muziejus, STEAM centrus, parkus, sporto aikštynus, baseinus ar kitus objektus, erdves, kuriose organizuojamas ugdymo procesas;

4.2. pažintines veiklas, kaip neformaliojo vaikų švietimo veiklas, skirtas vaikų ir jaunimo tautiniam, pilietiniam ir kultūriniam ugdymui skatinti.

5. Pažintinės veiklos organizavimo formos:

5.1. ekskursija – turistinių objektų lankymas nustatytu maršrutu ugdymo tikslais, kurį vykdo gidas arba mokytojas; gidas – asmuo, kuris suteikia specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves;

5.2. turistinė stovykla – trumpalaikio vaikų poilsio organizavimo forma į rekreacinę teritoriją su įrengta stovyklaviete;

5.3. sąskrydis – organizuotas vaikų susibūrimas gamtinėje aplinkoje (stovyklavietėje) poilsio ar ugdymo tikslais;

5.4. vaikų turizmo renginys – trumpalaikės neformaliojo vaikų švietimo programos (gali būti sudedamoji formaliojo ir neformaliojo švietimo programos dalis) vykdymas keičiant vietą pažintiniais, rekreaciniais ir sportiniais tikslais;

5.5. žygis – ugdymo tikslais organizuotas keliavimas nustatytu maršrutu pėsčiomis ar naudojant įvairias priemones;

5.6. varžybos – organizuotas vaikų (jų grupių) rungtyniavimas ugdymo tikslais;

5.7. kitos mokyklos vykdomos pažintinės veiklos formos.

6. Ugdymo proceso ne mokyklos aplinkoje trukmė gali būti:

6.1. trumpalaikė (nuo vienos iki kelių valandų);

6.2. visos dienos (trukmė ilgesnė nei per dieną nustatytas pamokų laikas);

6.3. ilgesnė nei vienos dienos (trunka ilgiau nei vieną ugdymo dieną, įskaitant kelionę ir apgyvendinimą).

7. Ugdymas ne mokyklos aplinkoje gali būti organizuojamas:

7.1. artimoje aplinkoje, netoli mokyklos esančiose organizacijose, viešose erdvėse ar parkuose ir kituose objektuose;

7.2. savivaldybės teritorijoje;

7.3. kitos savivaldybės teritorijoje;

7.4. kitoje šalyje.

III SKYRIUS

UGDYMO NE MOKYKLOS APLINKOJE PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS

8. Ugdymo ne mokyklos aplinkoje poreikį numato mokytojai, atsižvelgdami į dalyko bendrojoje programoje numatytus tikslus. Poreikis organizuoti ugdymą ne mokyklos aplinkoje ir tam reikalingi resursai derinami su mokyklos vadovu ar jo įgaliotu asmeniu. Planuojant organizuoti ugdymą ne mokyklos aplinkoje rekomenduojama atsižvelgti į šiuos veiksnius:

8.1. tikslingumo. Numatyti, kaip suplanuotos veiklos padės siekti dalyko Bendrojoje programoje numatytų tikslų, kokios užduotys bus skiriamos mokiniams ir kaip bus vertinama jų pažanga;

8.2. mokinių saugumo. Numatyti priemones mokinių saugumui esant ne mokyklos aplinkoje užtikrinti;

8.3. įtraukumo. Siūlant veiklas atsižvelgti į mokinių mokymosi poreikių įvairovę ir sudaryti sąlygas visiems mokiniams dalyvauti planuojamose veiklose, numatant įvairius mokinių įsitraukimo į veiklas būdus;

8.4. ekonomiškumo. Įvertinti, kokių papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių gali pareikalauti ši veikla ir ar mokykla gali juos skirti;

8.5. rizikų tikimybės. Apsvarstyti galimas rizikas ir numatyti jų įveikos būdus.

9. Siekiant, kad ugdymas ne mokyklos aplinkoje sukurtų prielaidas mokiniams patirti gilesnę mokymosi patirtį, rekomenduojama:

9.1. numatyti konkrečius uždavinius, kuriems pasiekti ugdymo procese reikalingos kitokios aplinkos;

9.2. įtraukti mokinius į pasiruošimo procesą ir padėti mokiniams suprasti kontekstą;

9.3. jeigu ugdymo proceso metu į mokymosi vietą vykstama specialiu transportu, važiavimo laiką iš dalies panaudoti mokymuisi;

9.4. ugdymo procese organizuoti aktyvias mokymosi veiklas, pritaikytas kitokiai aplinkai, kurios negalimos organizuoti mokantis klasėje;

9.5. į ugdymo procesą pagal galimybes įtraukti interaktyvias mokymosi priemones;

9.6. ugdymo veiklas organizuoti pagal iš anksto sudarytą planą.

IV SKYRIUS

SAUGUMO REIKALAVIMAI IR ATSAKOMYBĖS

10. Organizuojant išvyką, vykimą į pažintines veiklas (toliau – Išvyka) ir siekiant užtikrinti besimokančiųjų saugumą, yra skiriami lydintys asmenys ir Išvykos vadovas. Lydintys asmenys – suaugę asmenys, kurių funkcijas apibrėžia mokyklos vadovas. Lydinčiųjų asmenų skaičius priklauso nuo Išvykoje dalyvaujančių mokinių skaičiaus. Jeigu Išvykoje dalyvauja:

10.1. mažiau nei 15 mokinių ir jie yra vyresni nei 16 metų, skiriamas tik Išvykos vadovas;

10.2. mažiau nei 15 mokinių, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą, skiriamas Išvykos vadovas ir lydintis asmuo;

10.3. mažiau nei 15 mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir jaunesni nei 16 metų, skiriamas Išvykos vadovas ir lydintis asmuo;

10.4. daugiau kaip 15 ir mokinių, vyresnių nei 16 metų, skiriamas Išvykos vadovas ir lydintis asmuo;

10.5. daugiau kaip 30 mokinių, skiriamas Išvykos vadovas ir 2 lydintys asmenys;

10.6. organizuojant Išvyką į užsienį, skiriamas Išvykos vadovas ir lydintys asmenys santykiu 15 mokinių – 2 lydintys asmenys; 30 mokinių – 4 lydintys asmenys;

10.7. suaugusiems asmenims vykstant į Išvykas skiriamas tik Išvykos vadovas, kuriuo

gali būti skiriamas vienas iš vykstančiųjų.

11. 1–2 klasių mokiniams organizuojamos išvykos ne į ilgesnės nei vienos ugdymo dienos trukmės.

12. Siekiant užtikrinti mokinių saugumą organizuojant ugdymą ne mokyklos aplinkoje, nustatoma, kad:

12.1. mokyklos vadovas ar jo įgaliotos asmuo:

12.1.1. skiria ir tvirtina asmenį, atsakingą už ugdymo ne mokyklos aplinkoje organizavimą;

12.1.2. vertina galimas rizikas ir kitus veiksnius, teikia pritarimą / neteikia pritarimo planuojamai Išvykai;

12.1.3. skiria ir tvirtina Išvykos vadov ą ir lydinčiuosius asmenis. Lydintys asmenys nėra skiriami, kai ugdomojoje veikloje dalyvauja tik suaugusieji asmenys;

12.1.4. atsižvelgdamas į planuojamos veiklos specifiką, mokinių amžių ir jų specialiuosius ugdymo(si) poreikius, gali nustatyti dalyvaujančiųjų išvykoje skaičių ir kitokį lydinčių asmenų skaičių;

12.2. Išvykos vadovas:

12.2.1. parengia veiklų programą / planą ir numato parengiamuosius darbus;

12.2.2. numato galimas rizikas ir pasirengimą joms valdyti;

12.2.3. priima vadybinius sprendimus, reikalingus mokymuisi ne mokyklos aplinkoje įgyvendinti;

12.2.4. pristato suplanuotų veiklų planą mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams);

12.2.5. įtraukia lydinčius asmenis į parengiamuosius darbus, numato jų pareigas, priskiria lydintiems asmenims mokinių grupes, už kurių saugumą jie atsakingi;

12.2.6. užtikrina numatytų veiklų įgyvendinimą ir sąlygas numatytiems ugdymo tikslams pasiekti;

12.2.7. užtikrina, kad vykdant suplanuotas veiklas būtų laikomasi mokykloje nustatytų procedūrų;

12.3. nepilnamečių mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) atsakingi už:

12.3.1. raštiško sutikimo dėl vaiko dalyvavimo planuojamose veiklose pateikimą už Išvyką atsakingam asmeniui. Sutikimas gali būti pateiktas laisva forma arba pagal mokyklos parengtą formą, arba el. dienyne; mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę nepritarti, kad vaikas dalyvautų Išvykoje, atšaukti vaiką iš Išvykos. Mokiniams, nedalyvaujantiems Išvykoje, vyksta ugdymo procesas mokyklos nustatyta ugdymo organizavimo forma;

12.3.2. su Išvykai organizuoti susijusių išlaidų apmokėjimu;

12.3.3. būtinos informacijos apie vaiko sveikatą perdavimu lydintiems asmenims;

12.4. mokiniai atsakingi:

12.4.1. už dalyvavimą Išvykoje. Atsisakyti dalyvauti gali tik dėl objektyviai pagrįstų priežasčių, dėl kurių susitariama mokykloje;

12.4.2. už aptartų elgesio taisyklių laikymąsi: nekelti grėsmės sau ir kitiems keliaujant transporto priemone, nepažeisti saugaus eismo reikalavimų, atsakingai elgtis lankant numatytus objektus ir kt.

V SKYRIUS

IŠVYKOS Į UŽSIENĮ ORGANIZAVIMAS

13. Išvyka į užsienį mokymosi tikslais galima, jeigu Išvykos programa ir tikslai padeda siekti Bendrosiose programose numatytų ugdymo tikslų. Prieš Išvyką į užsienio šalį susipažįstama su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos rekomendacijomis dėl vykimo į pasirinktą šalį.

14. Mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, susipažinęs su mokytojo planuojamos Išvykos programos projektu, kuris rengiamas mokyklos nustatyta tvarka, priima sprendimą dėl mokinių Išvykos į užsienį organizavimo. Mokyklos vadovas skiria Išvykos vadovą ir lydinčiuosius asmenis, su jais aptaria Išvykos programą, saugaus vykimo aplinkybes, galimas rizikas bei jų valdymą.

15. Išvykos į užsienį vadovas:

15.1. sudaro detalią Išvykos programą;

15.2. numato galimas kelionės rizikas ir jų valdymą ir aptaria su mokyklos vadovu;

15.3. pateikia Išvykos programą ir detalią informaciją nepilnamečių mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) dėl nakvynės vietos, nurodo telefono numerį, kuriuo gali susiekti, bei kitą, jo nuožiūra, svarbią informaciją;

15.4. pateikia reikalavimus reikalingai informacijai gauti iš nepilnamečių mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir pilnamečių mokinių, kurią turi žinoti Išvykos vadovas vykdamas į Išvyką;

15.5. organizuoja vizos, jeigu reikalinga, gavimą;

15.6. organizuoja mokinių pasirengimą vykti į Išvyką, atsižvelgdamas į mokyklos nustatytas taisykles / reikalavimus. Neišvykusiems mokiniams ugdymo procesas organizuojamas mokykloje įprasta tvarka;

15.7. supažindina su Išvykai į užsienį reikalinga informacija, paaiškina pagrindinius kultūrinius skirtumus, nurodo galimus informacijos šaltinius, pasiūlo mokiniams savarankiškai susipažinti su šalimi, į kurią vykstama;

15.8. supažindina su išvykos taisyklėmis.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16. Išvykoms organizuoti ugdymo procese naudojamos pažintinei veiklai skiriamos lėšos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934 „Dėl Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“.

17. Mokykla numato, kaip organizuos mokinių Išvykas nuosekliai (pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį, savaitę) ar koncentruos veiklą tam tikrais laikotarpiais (pavyzdžiui, trimestro ar pusmečio pabaigoje). Mokinio mokymosi laikas išvykose, ekskursijose ir kitais panašiais atvejais, trunkantis ilgiau nei pamoka, perskaičiuojamas į konkretaus dalyko (-ų) mokymosi laiką (pagal pamokos (-ų) trukmę).

18. Mokykla, vadovaudamasi Aprašu ir kitais ugdymo procesą reglamentuojančiais dokumentais, rengia vidaus teisės aktus, reglamentuojančius mokinių ne mokyklos aplinkose, Išvykų organizavimą.

__________________