PATVIRTINTA

Alytaus rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2022 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-723

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS PASIRENGIMO GRIPO PANDEMIJAI PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Alytaus rajono savivaldybės pasirengimo gripo pandemijai planas (toliau – Planas) yra strateginio planavimo dokumentas, nustatantis gripo pandemijos etapus ir lygius, pasirengimo gripo pandemijai tikslą ir uždavinius, įgyvendinamas priemones.

2. Planas parengtas atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl pasirengimo gripo pandemijai ir atsako planavimo Europos Bendrijoje, 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB (OL 2013 L 293, p. 1), bei Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro ir Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro 2014 m. paskelbtas Pasirengimo gripo pandemijai rekomendacijas. Plano tikslas – įgyvendinti Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“, nustatytą ketvirtojo tikslo „Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius“ šeštąjį uždavinį „Užtikrinti sveikatos priežiūrą krizių ir ekstremalių situacijų atvejais“ ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1291 „Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016– 2023 metų plėtros programos patvirtinimo“, trečiojo tikslo „Užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūros sistemos tvarumą“ antrąjį uždavinį „Gerinti visuomenės sveikatos priežiūros sistemos valdymą“.

3. Plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme.

4. ŪVKTI sąvoka apima įvairių mikroorganizmų sukeltas ligas, kurioms būdingi kvėpavimo organų pažeidimo požymiai, intoksikacijos reiškiniai. Šios infekcijos sukelia ūminį viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, galintį pažeisti ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir atskiras jo dalis. Gripo pandemija siejama su sergančių asmenų gausa, dideliu sveikatos priežiūros įstaigų darbo krūviu, sutrikdytu kasdieniu gyvenimo ritmu, dideliu ligos komplikacijų ir mirčių skaičiumi:

4.1. Pandeminis gripo virusas atsiranda staiga, sergamumas per 2–3 savaites pasiekia aukščiausią lygį, suserga iki 50 procentų populiacijos (rizikos grupių asmenų – net iki 80 procentų). Dėl išplėtoto transporto priemonių tinklo virusas greitai išplinta kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje.

4.2. Rajone gripo pandemijos metu gripu ir ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis manytina, kad susirgs daugiau kaip 10 000 gyventojų. Ligonių, kuriems reikės klinikinių konsultacijų, bus daugiau nei 7 tūkstančiai, iš jų – apie 70 (1 %) bus hospitalizuojami. Sunkių ligonių, kuriems reikės reanimacinio gydymo, bus apie 11 (15 % nuo hospitalizuotų). Per visą pandemijos laikotarpį gali mirti apie 10 žmonių.

4.3. Pandemijos metu reikės padidinti asmens sveikatos priežiūros įstaigose registratūros darbuotojų ir telefonų linijų registratūrose skaičių. Besikreipiančių ligonių srautus pertvarkyti taip, kad karščiuojantys ligoniai būtų priiminėjami atskirai nuo kitų ligonių. Pailginti savaitinio ir valandinio darbo trukmę. Aprūpinti medicinos personalą asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

4.4. Daugelyje įstaigų, įmonių kas ketvirtas darbuotojas nedirbs 5–8 dienas apie 3 mėnesius. Mokyklose ir kitose uždarose bendruomenėse gripas plis greičiau, o tai gali nulemti poreikį uždaryti mokyklas. Nedarbingumo atvejų skaičių padidins darbuotojų poreikis pasirūpinti šeimos nariais.

5. Situacijos analizė. Europoje ir visame pasaulyje užkrečiamosios ligos išlieka aktuali ir grėsminga problema. ŪVKTI yra labiausiai paplitusios infekcinės ligos pasaulyje. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 500 tūkst. susirgimų šiomis infekcijomis.

2021 m. ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu sirgo 477 217 (2020 m. - 490 544) Lietuvos gyventojai, iš kurių 3 707 Alytaus rajono gyventojai (2020 m. - 4 163). Stebint penkerių metų (2017–2021 m.) ligotumo duomenis, pastebima teigiama tendencija ir Lietuvoje ir Alytaus rajone (1 pav.).

1 pav. Ligotumo¹ ŪVKTI ir gripo dinamika 2017–2021 m. Alytaus rajone ir Lietuvoje
(atv./1000 gyv.)

¹Sergantys asmenys (ligotumas) – asmenų, kuriems ambulatorinėse ar stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra užregistruota bent viena liga ar trauma iš atskirų ligų ar ligų grupių, skaičius (pagal TLK kodus).

Atsižvelgiant į sergančių asmenų pasiskirstymą pagal amžių, būtina pabrėžti, kad daugiausia sergančiųjų priklauso jauniausių gyventojų amžiaus grupei (0-17 m.). Rečiausia šiomis ligomis sirgo 65 m. ir vyresni gyventojai, kurių ligotumo tendencija penkerių metų laikotarpiu kito mažiausiai (2 pav.)

2 pav. Ligotumo ŪVKTI ir gripu dinamika 2017–2021 m. Alytaus rajone pagal amžiaus grupes (atv./1000 gyv.)

6. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, epidemijų metu dažniausiai miršta vyresnio amžiaus gyventojai, todėl pati efektyviausia prevencinė priemonė - skiepai. Rekomenduojama kiekvieno gripo sezono metu paskiepyti ne mažiau kaip 75 proc. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių, taip pat ir tų, kurie serga lėtinėmis ligomis, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Lietuvoje gripo rizikos grupėms priklausantys asmenys valstybės lėšomis nuo gripo skiepijami nuo 2007 m. Alytaus rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2021 metais, valstybės lėšomis paskiepyti 1554 asmenys, iš jų 1193 (2020 m. 1183) 65 metų ir vyresni asmenys. 2020 m. pasiskiepijusių gripo vakcina Alytaus rajono gyventojų buvo 246 daugiau, nei 2021 m.

	2016	2017	2018	2019	2020	2021
Įskiepytos vakcinos dozės (iš viso valstybės lėšomis)	399	1050	1408	1591	1800	1554
65 m. ir vyresniems gyventojams	240	707	884	1103	1188
Mokama gripo vakcina pasiskiepiję Alytaus r. gyventojai	222	221	285	697	850

7. Pagrindinės gripo pandemijos poveikio kryptys: sveikatos sektorius, paslaugų sektorius, darbo rinka ir ekonomika, valstybės valdymas, švietimo ir kultūros sektorius, socialinis sektorius.

8. Rengiantis gripo pandemijai ir jos metu situacijos stebėjimas ir vertinimas, prevencija ir lokalizavimas, sveikatos įstaigų atsakas, visuomenės informavimas ir keitimasis informacija organizuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Pasirengimo gripo pandemijai konsultantų grupės teikiama moksliškai pagrįsta informacija ir pasiūlymais.

9. Plano įgyvendinimo priemonės (priedas) sudarytos etapais, vadovaujantis Pasirengimo gripo pandemijai 2019–2023 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-899 „Dėl Pasirengimo gripo pandemijai 2019–2023 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Programa).

10. Įvertinus 2009–2010 m. gripo pandemijos Lietuvoje išryškėjusius trūkumus, savivaldybėje būtina laiku organizuoti sveikatos priežiūros specialistų mokymą ir informatyvumą, gyventojų aprūpinimą skiepais ir vaistais, kelti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo gripo pandemijai priemonių planų kokybę bei tinkamumo kontrolę.

11. Savivaldybės teritorijoje gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos atvejų. Iš 2005–2014 m. laikotarpiu Lietuvoje nustatytų gripo viruso tipų 86 procentus sudarė A tipo gripo virusas, tačiau 2017-2018 m. gripo sezonu 86 procentus iš nustatytų gripo virusų tipų sudarė B tipo virusas.

12. Skiepijimas nuo gripo yra viena svarbiausių priemonių, mažinančių gripo naštą gyventojų sveikatai bei užkertančių kelią gripo plitimui ir taip mažinančių tiesiogines sveikatos priežiūros ir netiesiogines (gydymo, nedarbingumo ir slaugymo) išlaidas. Atlikti tyrimai patvirtina, kad gyventojų skiepijimas nuo gripo – ekonomiškai efektyvus. Todėl būtina skirti didesnį dėmesį skiepijimo nuo gripo propagavimui, visuomenės švietimui.

13. Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Sąjungos Taryba rekomenduoja paskiepyti 75 procentus rizikos grupėms priklausančių asmenų ir nėščiąsias, nes jiems gripas pavojingiausias ir dažniausiai komplikuojasi.

14. Pandemijos pradžioje, kai skiepų dar nėra, naudoti gripo profilaktikai ir gydymui skirtus antivirusinius vaistus. Tam tikslui kaupti antivirusinių vaistų atsargas ir planuoti jų naudojimą.

15. Laiku teikti informaciją skirtingoms tikslinėms visuomenės grupėms: žiniasklaidos atstovams, gyventojams, rizikos grupėms, sveikatos priežiūros specialistams.

16. Visoms savivaldybės teritorijoje esančioms visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms parengti pasirengimo gripo pandemijai priemonių planus, kuriuose numatyti priemones, apsaugančias įstaigos darbuotojus nuo pandeminio gripo ir užtikrinančias įstaigos veiklos tęstinumą ir funkcijų atlikimą per gripo pandemiją.

17. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo gripo pandemijai planuose numatyti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei priemones asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos tęstinumui užtikrinti gripo pandemijos metu, esant dideliam sergančių asmenų skaičiui.

18. Gripo pandemijos poveikio masto ir stiprumo sumažinimui pasiekti numatomi šie veiksmai:

18.1. užtikrinti veiksmingą gripo epidemiologinę priežiūrą, bendradarbiaujant su Nacionalinio visuomenės sveikatos centru;

18.2. bendradarbiauti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba;

18.3. užtikrinti aprūpinimą medicininėmis ir nemedicininėmis priemonėmis, tinkamą jų ir bendrųjų prevencijos priemonių naudojimą;

18.4. užtikrinti tarnybų, būtinų viešajam saugumui palaikyti ir būtiniesiems visuomenės poreikiams tenkinti, funkcionavimą per gripo pandemiją.

19. Sudedamosios Alytaus rajono savivaldybės pasirengimo gripo pandemijai plano dalys – priedai:

1 priedas „Pasirengimo gripo pandemijai veiksmų įgyvendinimo priemonių planas pagal gripo pandemijos etapus“

2 priedas „Alytaus rajono savivaldybės pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigų galimybės aptarnauti sergančius pacientus gripo pandemijos metu“

3 priedas „Alytaus rajono stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų galimybės hospitalizuoti sergančiuosius pandeminiu gripu“

4 priedas „Rizikos grupės, skiepijamos pandemine gripo vakcina“

5 priedas „Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų asmeninės apsaugos priemonės“

6 priedas „Metodinė medžiaga ir rekomendacijų taikymas gyventojams dėl gripo profilaktikos priemonių“

_____________________________________

Alytaus rajono savivaldybės pasirengimo

gripo pandemijai plano

1 priedas

PASIRENGIMO GRIPO PANDEMIJAI VEIKSMŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ

PLANAS PAGAL GRIPO PANDEMIJOS ETAPUS

Etapas	Veiksmai	Vykdytojai
1 etapas tarppandeminis periodas, naujas gripo viruso potipis nenustatytas; gripo viruso potipis, sukeliantis sezoninį gripą, plinta tarp žmonių, gali būti nustatomas ir gyvūnams
	1.1. Atliekant galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės peržiūrą, įvertinti gripo pandemijos pavojų ir, atsižvelgiant į atnaujintą analizę, patikslinti pasirengimo gripo pandemijai planus (priemonių planus) – ekstremaliųjų situacijų valdymo planų sudedamąsias dalis arba jų priedus	Alytaus rajono savivaldybės administracija
	1.2. Koordinuoti savivaldos institucijų bei asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą gripo pandemijai	Alytaus rajono savivaldybės administracija
	1.3. Pasirengimo gripo pandemijai pratybų pagal parengtą Planą koordinavimas	Alytaus rajono savivaldybės administracija
	1.4. numatyti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų personalą, kuris bus mobilizuotas dirbti nustačius naujo gripo viruso potipį šalyje, ir iš anksto reguliariai jį mokyti	Alytaus rajono savivaldybės administracija; Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ); Visuomenės sveikatos biuras (toliau – VSB)
	1.5. Sukaupti būtinųjų asmens apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo kvėpavimo takų virusinių infekcijų, atsargas pagal LR sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, numatyti jų paskirstymą, atsiradus tokiam poreikiui	Alytaus rajono savivaldybės administracija; ASPĮ
	1.6. Peržiūrėti turimus išteklius ir pajėgumus, reikalingus gripo pandemijai valdyti ar lokalizuoti	Alytaus rajono savivaldybės administracija
2-asis etapas Naujo potipio gripo virusas žmonėms nenustatytas. Plintantis gyvūnų gripo viruso potipis kelia žmonėms grėsmę.	2.1. Periodiškai tikrinti ir atnaujinti savivaldybės svarbiausių tarnybų, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo gripo pandemijai planus	Alytaus rajono savivaldybės administracija
	2.2. Įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą valdyti pirmuosius naujo gripo viruso potipio sukeltus susirgimų atvejus ir protrūkius	Alytaus rajono savivaldybės administracija
	2.3. Įvertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą izoliuoti, gydyti pavienius ligonius, užsikrėtusius nauju gripo viruso potipiu, taikyti priešepidemines priemones.	Alytaus rajono savivaldybės administracija; ASPĮ
	2.4. Organizuoti stalo pratybas pagal parengtus pasirengimo gripo pandemijai planus ir remtis jų rezultatais tobulinant planus ir gerinant pasirengimą gripo pandemijai.	Alytaus rajono savivaldybės administracija; Alytaus savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centras
	2.5. Peržiūrėti turimus išteklius ir pajėgumus, reikalingus gripo pandemijai valdyti ar lokalizuoti.	Alytaus rajono savivaldybės administracija
	2.6. Planuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbą esant dideliam darbuotojų trūkumui	Alytaus rajono savivaldybės administracija; ASPĮ
	2.7. Mokyti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, atsakingus už ryšius su visuomene, dėl informacijos skleidimo gripo pandemijos metu	Alytaus rajono savivaldybės administracija
3-iasis etapas Žmonėms nustatytas naujo potipio viruso sukeltas gripas, tačiau neįrodyta, kad šiuo virusu žmogus gali užsikrėsti nuo žmogaus.	3.1. Peržiūrėti turimus išteklius ir pajėgumą, reikalingus gripo pandemijai valdyti, ir numatyti jų papildymą laiku	Alytaus rajono savivaldybės administracija
	3.2. Peržiūrėti turimus išteklius ir pajėgumus, reikalingus gripo pandemijai valdyti, ir numatyti jų poreikį. Jei reikia, juos padidinti	Alytaus rajono savivaldybės administracija
	3.3. Nustatyti papildomų išteklių poreikį galimoms artėjančioms gripo pandemijos bangoms.	Alytaus rajono savivaldybės administracija
	3.4. Sustiprinti gripo epidemiologinę priežiūrą ir protrūkių išaiškinimą žmonių ir gyvūnų populiacijose, siekiant iš anksto numatyti artėjančią kitą gripo pandemijos bangą	Alytaus rajono savivaldybės administracija
	3.5. Vykdyti infekcijos plitimo tarp sergančiųjų asmenų kontrolės priemones, atitinkančias naujausias Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas; mokyti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis	Alytaus rajono savivaldybės administracija
	3.6. Esant galimybei pradėti skiepyti pandeminio gripo skiepais asmenis pagal nustatytas prioritetines grupes	Alytaus rajono savivaldybės administracija; ASPĮ

Alytaus rajono savivaldybės

pasirengimo

gripo pandemijai plano

4 priedas

RIZIKOS GRUPĖS, SKIEPIJAMOS PANDEMINE GRIPO VAKCINA

1. Asmens sveikatos priežiūros specialistai

2. Globos namų darbuotojai

3. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai

4. Asmenys, priimantys sprendimus dėl priemonių gripo pandemijos poveikiui mažinti įdiegimo

5. Būtinuosius visuomenės poreikius užtikrinančių įstaigų darbuotojai:

5.1. energijos tiekimo (elektros ir šilumos) įstaigų darbuotojai

5.2. geriamojo vandens tiekimo įstaigų darbuotojai

5.3. vidaus tarnybos sistemos pareigūnai

5.4. asmenys, dirbantys darbą, kurio metu susiduriama su dideliu žmonių skaičiumi (mokytojai, pardavėjai, transporto darbuotojai)

6. Gyventojų rizikos grupės:

6.1. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių arba skyrių pacientai

6.2. globos institucijų pacientai

6.3. suaugusieji ir vaikai, vyresni nei 6 mėn., sergantys lėtinėmis širdies-kraujagyslių, plaučių ligomis, metabolinėmis arba (ir) inkstų ligomis, arba(ir) kuriems yra imunodeficitinė būklė;

vyresni nei 6 mėn. vaikai ir paaugliai, kurie nuolat vartoja aspiriną

6.4. moterys, kurios gripo sezono metu bus 3–9 nėštumo mėn.

6.5. rizikos grupių šeimų nariai

6.6. kiti 65 m. ir vyresni asmenys, kurie nuolat gyvena uždaruose kolektyvuose.

Alytaus rajono savivaldybės

pasirengimo

gripo pandemijai plano

5 priedas

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ ASMENINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

Asmenines apsaugines priemones turi dėvėti:

- visi sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai, kurie tiesiogiai pacientui teikia sveikatos priežiūros paslaugas; - pagalbinis personalas, tarp jų sveikatos priežiūros ir atliekantys valymo darbus asmenys; - visi laboratorijos darbuotojai, dirbantys su bandiniais, kurie tiriami dėl gripo viruso;

- sterilizacijos tarnybos darbuotojai, tvarkantys užterštą gripo sukėlėju įrangą;

- ligonio šeimos nariai ir lankytojai.

Standartinės priemonės: - rankų plovimas, dezinfekcija (rankų higiena);

- asmeninių apsauginių priemonių naudojimas, dirbant su krauju, žmogaus kūno išskyromis ar kita potencialiai infekuota medžiaga;

- tinkama naudojamos įrangos ir užterštų skalbinių priežiūra;

- mikrotraumų, sužeidimų aštriais daiktais prevencija;

- aplinkos valymas ir išpiltų kraujo ir kitų kūno skysčių nukenksminimas; - tinkamas medicininių atliekų tvarkymas.

Papildomos priemonės taikomos tada, kai užtikrintas standartinių priemonių laikymasis. Papildomos priemonės:

- su oro lašeliais plintančių infekcijų kontrolės priemonės;

- per orą (dalelėmis) plintančių infekcijų kontrolės priemonės (efektyvi kvėpavimo takų apsauga, jei yra galimybė neigiamo slėgio palatos);

- sąlyčio būdu plintančių infekcijų kontrolės priemonės.

Visos papildomos priemonės turi būti taikomos, kol pacientas teoriškai laikomas užkrečiamu: suaugusiems, vaikams vyresniems nei 12 metų – priemonės pradedamos taikyti hospitalizuojant ligonį ir taikomos dar 7 dienas, kai ligonis nustoja karščiuoti, vaikams, jaunesniems nei 12 metų priemonės pradedamos taikyti hospitalizacijos metu ir tęsiamos 21 dieną nuo ligos pradžios (vaikai išskiria didelius viruso kiekius iki 21 dienos).

Respiratorių ir medicininių kaukių naudojimo rekomendacijos:

1. Šios rekomendacijos skirtos darbuotojams, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose gydomi pacientai sergantys ar įtariami sergant naujo potipio gripu.

2. Atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad žmogus gripo virusu yra infekuojamas su iš kvėpavimo takų išskirtais lašeliais (>5 µm dydžio). Manoma, kad chirurginės kaukės yra efektyvios darbuotojams, kurie 1 metro atstumu turės sąlytį su pacientu, sergančiu ar įtariamu sergant paukščių gripu arba gripu. Be to, nustatyta, kad neįmanoma visiškai išvengti mažų dalelių (aerozolių), pasklidusių 1 metro atstumu, patekimo į kvėpavimo takus, todėl rekomenduojami respiratoriai su 95 % ir didesnio efektyvumo filtru, kurie suteikia papildomą apsaugą.

3. Respiratorius (su 95 % ir didesnio efektyvumo filtru) būtina dėvėti darbuotojams, atliekantiems procedūras, kurių metu gali susidaryti aerozoliai, pvz., trachėjos intubacija, siurbimo procedūros, skiriant aerozolinį gydymą ir pan.

4. Gripo pandemijos metu darbuotojai, turintys sąlytį su sergančiu ar įtariamu sergant gripu pacientu, 1 metro atstumu ir įeinantys į palatą, kurioje gydomas sergantis ar įtariamas sergant gripu pacientas, nesant galimybių naudoti respiratorių, turi užsidėti medicininę kaukę.

5. Respiratorius arba medicininė kaukė po kiekvieno paciento, gydomo izoliacijos palatoje ar toje pačioje palatoje gydomų kelių pacientų apžiūros, išėjus iš palatos, išmetami į tam skirtą surinkimo talpyklą, o rankos dezinfekuojamos alkoholio turinčia dezinfekuojančia priemone ar nuplaunamos vandeniu ir muilu.

6. Darbuotojas, apžiūrintis pacientus, kurie gydomi daugiavietėje izoliacijos palatoje, prieš kiekvieno paciento apžiūrą ir po jos turi dezinfekuoti rankas alkoholio turinčia dezinfekuojančia priemone arba nuplauti vandeniu ir muilu. Pastaba. Vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 186 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių, dėvimų teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir naudojimosi jomis taisyklių patvirtinimo“.

Alytaus rajono savivaldybės

pasirengimo

gripo pandemijai plano

6 priedas

METODINĖ MEDŽIAGA IR REKOMENDACIJŲ TAIKYMAS GYVENTOJAMS DĖL GRIPO PROFILAKTIKOS PRIEMONIŲ

Sukėlėjas:

virusas A – žmonių, gyvūnų ir paukščių gripo A virusas;

virusas B – žmonių gripo B virusas;

virusas C – žmonių ir kiaulių C virusas.

Žmonių gripo A virusai sukelia epidemijas ir pandemijas.

Perdavimo kelias:

 oro lašelinis (kosint, čiaudint susidaro aerozolis iš smulkių skreplių ir seilių lašelių, apkrėstų virusų, toks aerozolis ore išsilaiko iki pusės valandos).

Inkubacinis periodas 2–48 val. (retkarčiais – ilgiau).

Klinika:

 ūmi eiga, šalčio krėtimas, pakyla temperatūra (39–40 oC);

 „laužo“ visą kūną, kaulus, sąnarius, skauda akių obuolius, gerklę;

 užgula nosį, tačiau sloga pasireiškia tik 2–3 parą;

 dažnai vargina sausas kosulys, išberia apie lūpas – lūpų pūslelinė.

Komplikacijos:

Dažniausia gripo komplikacija – virusinis (ligos pradžioje) ir bakterinis (vėlyvoje stadijoje) plaučių uždegimas. Pastarąjį dažniausia sukelia pneumokokai, stafilokokai, streptokokai, influenzos hemofilas. Komplikacijos: veido daubų uždegimas (sinusitas), bronchitas, vidinės ausies uždegimas.

Vyresniems žmonėms dažnai pasitaiko kraujotakos sistemos komplikacijos – širdies raumens uždegimas, venų ir arterijų trombozė.

Gydymas:

Nekomplikuotas gripas gydomas tik simptominėmis priemonėmis. Jei karščiavimas per 38 oC ar ligonį vargina mažesnė temperatūra (skauda galvą, šaltkrėtis, nemalonus karščio pojūtis) skiriama paracetamolio, varginant sausam kosuliui – jį slopinantys preparatai, į užgultą nosį lašiukai su efedrinu, mentoliu, adrenalinu. Organizmo imuninės sistemos stiprinimui patariama vartoti polivitaminus su mikroelementais.

Prevencijos priemonės:

Susirgus gripu negalima eiti į darbą. Namuose, pagal galimybę, susirgusį žmogų izoliuoti nuo kitų šeimos narių, ypač mažamečių vaikų. Ligonio kambarį dažnai vėdinti, valyti drėgnu būdu, naudoti vienkartines nosinaites ir rankšluosčius, jei jų nėra – daugkartinio naudojimo nosinaites ir rankšluosčius, dažnai juos keisti ir virinti.

Ligonį būtina girdyti šiltais gėrimais: karšta aviečių ar liepžiedžių arbata, karštu pienu su medumi ir kt. Karšti gėrimai skatina prakaitavimą (ypač karštai apsiklojus), sudrėksta burnos ir kvėpavimo takų gleivinės. Nuo to palengvėja kvėpavimas per nosį, mažiau vargina sausas kosulys, sumažėja temperatūra, pagerėja savijauta. Vidutiniškai karščiuojantis ligonis turėtų suvartoti per parą 2–3 litrus skysčių. Jeigu būklė negerėja, reikia tuoj pat kreiptis į medikus.

Pati efektyviausia apsaugos priemonė – imunoprofilaktika (skiepai). Skiepijimo nuo gripo pagrindinis tikslas – sumažinti sunkių gripo formų ir lėtinių ligų komplikacijų skaičių, išvengti susirgimų ir sukėlėjo platinimo aplinkiniams.

TINKAMO ELGESIO SUSIRGUS GRIPU

1. Gripo pandemijos metu, kai gydymo įstaigos perpildytos, tikslinga, kad asmenys, kurių gyvybei pavojus negresia (ligos eiga nesunki), ir kuriems nebūtina gauti dokumentą, pateisinantį neatvykimo į darbą priežastis, gydytųsi namuose, apie susirgimą telefonu pranešę pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigai, prie kurios yra prisirašę, ir nesilankytų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, nekviestų į namus šeimos gydytojų ir greitosios medicinos pagalbos brigadų. Prireikus konsultacijos rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą arba sveikatos priežiūros specialistą telefonu arba kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis.

2. Asmenims, kuriems pasireiškė gripo simptomai, rekomenduojama:

2.1. būti namuose iki gripo simptomų pabaigos, laikytis lovos režimo;

2.2. vartoti daug skysčių (vengti turinčių alkoholio, kofeino);

2.3. nerūkyti;

2.4. nepriimti svečių;

2.5. turėti termometrą, skysčių, maisto, servetėlių ir kitų asmens higienos priemonių (rekomenduojama šiais daiktais apsirūpinti iki gripo pandemijos pradžios, paskelbus jos grėsmę);

2.6. turėti paracetamolio ar kitų vaistų, kurių sudėtyje yra acetominofeno;

2.7. dažnai vėdinti ir valyti patalpas.

3. Elgesio karščiuojant rekomendacijos:

3.1. nebūtina mažinti temperatūros vaistais, kai ji yra mažesnė nei 39 oC;

3.2. karščiuojant netikslinga stipriai apsikloti, tai sumažina kūno šilumos apykaitą;

3.3. aspiriną (acetilsalicilo rūgštį) karščiuojant vartoti nerekomenduojama;

3.4. temperatūrai mažinti siūlytina vartoti vaistus, kurių sudėtyje yra acetominofeno (paracetamolį ar panašius).

4. Sergančiojo gripu namuose taikytinos infekcijos plitimo prevencijos priemones:

4.1. kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas bei rankų higiena;

4.2. ligonio šeimos nariai ar lankytojai po kontakto su juo turi nusiplauti rankas;

4.3. ligonis turi naudotis atskirais valgymo ir gėrimo reikmenimis.

5. Gripo pandemijos metu pacientai į pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigas turėtų kreiptis karščiavimui užtrukus ilgiau nei 4–5 dienas, taip pat jei jiems būtina gauti dokumentą, pateisinantį neatvykimo į darbą priežastis.

6. Dėl skubiosios medicinos pagalbos patartina kreiptis atsiradus krūtinės skausmui, dusuliui, stipriam vėmimui, sąmonės sutrikimams ar kitiems pavojingiems požymiams.