Dėl Lygių galimybių politikos įgyvendinimo Lietuvos banke tvarkos aprašo patvirtinimo

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2022 m. gruodžio 6 d. nutarimu

Nr. 03-191

SMURTO IR PRIEKABIAVIMO PREVENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO LIETUVOS BANKE TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos įgyvendinimo Lietuvos banke tvarkos apraše (toliau – Aprašas) įvardijamos galimos smurto ir priekabiavimo formos, smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdai, nustatoma supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka, apie smurtą ir priekabiavimą pranešusių asmenų ir nukentėjusių asmenų apsaugos priemonės ir jiems teikiama pagalba, įtvirtinami bendrieji Lietuvos banko tarnautojų elgesio principai siekiant išvengti smurto ir priekabiavimo, nustatomos įgyvendinimo priemonės.

2. Aprašo tikslas:

2.1. pateikti tarnautojams išsamią informaciją, kaip atpažinti smurtą ir priekabiavimą darbo vietose ir kaip šias grėsmes valdyti, šitaip užtikrinant tarnautojams saugią ir pagarbią darbo aplinką;

2.2. užtikrinti, kad tarnybos Lietuvos banke (LB) metu ir nutraukiant darbo santykius būtų gerbiamas kiekvieno tarnautojo orumas ir užtikrinama darbo aplinka, kurioje joks tarnautojas nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų;

2.3. apibrėžti veiksmingas visų tipų smurto ir priekabiavimo atvejų sprendimo procedūras ir veiksmus, sukuriant tokią darbo aplinką, kurioje tarnautojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro tarnautojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama tarnautoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį;

2.4. puoselėti LB pagarbaus bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą, vertybes, deklaruoti nepakantumą bet kokiai smurto ir priekabiavimo formai, aiškiai parodant, kad tokie veiksmai yra neteisėti ir netoleruojami;

2.5. numatyti visų tipų smurto ir priekabiavimo atvejų nagrinėjimo tvarką ir nustatyti atsakingų asmenų pareigas;

2.6. akcentuoti, kad smurto ir priekabiavimo prevencija – vienas iš efektyviausių būdų užtikrinti, kad tarnautojai ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į tarnautojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama tarnautoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

3. Aprašo nuostatos taikomos Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, Lietuvos banko valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams.

II SKYRIUS

SĄVOKOS

4. Apraše vartojamos šios sąvokos:

4.1. Atsakingasis tarnautojas – Lietuvos banko valdybos pirmininko įsakymu paskirtas Lietuvos banko Strategijos ir valdysenos departamento Žmogiškojo kapitalo skyriaus tarnautojas, vykdantis Apraše nurodytas funkcijas;

4.2. Grėsmė – gresianti padėtis, pavojus, įskaitant įvairius grėsmingus įvykius. Grėsmė gali kilti tiek vienam tarnautojui, tiek tarnautojų grupei. Analizuojant galimą (-as) grėsmę (-es), kuri (-ios) gali būti akivaizdi (-ios) ir neakivaizdi (-ios), pagrindinis elementas yra grėsmės pasekmės. Tai gali būti įvairus smurtas, taikomos bausmės, ignoravimas, izoliavimas, priekabiavimas, engimas, patyčios ir t. t.;

4.3. Mobingas – viena iš psichologinio smurto darbe apraiškų, kurio skiriamasis bruožas yra tai, kad netinkamas elgesys orientuotas į kito asmens profesinę veiklą, yra pasikartojantis ir ilgalaikis. Mobingą gali taikyti tiek vienas, kolektyvo pritarimą ar galios svertų turintis asmuo, tiek tarnautojų grupė. Ginčą nagrinėjantis subjektas, atsižvelgęs į aplinkybes, gali mobingu pripažinti nedaugkartinio pobūdžio šiurkštaus pobūdžio veiksmus, jei šie pažeidė asmens teises;

4.4. Psichologinis smurtas dažniausiai suprantamas kaip asmens įžeidinėjimais, nepagrįstų pastabų teikimu, grasinimais, draudimais, gąsdinimais, žeminimais, užgauliojimais ir kitu netinkamu elgesiu siekimas tarnautoją įskaudinti, įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį, priversti suvokti priklausomybę / atlikti tam tikrą veiksmą ar paklusti smurtautojui. Pavyzdžiui, grasinimais bandoma nuslopinti galimą aukos pasipriešinimą. Psichologinio smurto darbe baimė riboja jį patiriančių tarnautojų veiksmus, laisvę, daro įtaką jų sprendimams, bendravimui, savijautai ir gerovei darbe;

4.5. Smurtas – asmens (-ų) veikimu ar neveikimu kitam (-iems) asmeniui (-ims) padaromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis poveikis, susijęs su darbu, dėl kurio tarnautojas patiria arba gali patirti neturtinę ar turtinę žalą. Smurtas ir priekabiavimas gali būti vertikalusis, kai psichologinį spaudimą vykdo vadovai, galintys daryti įtaką engiamojo asmens užimamai pozicijai, arba horizontalusis – vienas kitam nepavaldžių asmenų, kuriuos sieja įprastinis komandinis ryšys, vykdomas spaudimas arba smurtauja lankytojai, klientai;

4.6. Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ir (arba) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (arba) neturtinė žala. Priekabiavimas yra tęstinis procesas, t. y. pasikartojantis nepriimtinas elgesys, o smurtas dažniausiai būna vienkartinis, staigus (ūmus) netinkamo elgesio proveržis.

5. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos ir aiškinamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lygių galimybių politikos įgyvendinimo Lietuvos banke tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos banko valdybos 2019 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 03-118 „Dėl Lygių galimybių politikos įgyvendinimo Lietuvos banke tvarkos aprašo patvirtinimo“.

III SKYRIUS

GALIMOS SMURTO IR PRIEKABIAVIMO FORMOS

6. Dažniausiai smurtas ir priekabiavimas pasireiškia psichologiniu spaudimu, neetišku, nepagarbiu elgesiu kitų tarnautojų atžvilgiu, ignoravimu, engimu, nepagrįstomis pastabomis ir kritika, šaukimu, įžeidinėjimu, šmeižimu, manipuliavimu, pajuoka, patyčiomis, pasiekimų nuvertinimu, neetiškais komentarais, grasinimais, bauginimais, rečiau – fiziniu ir (arba) seksualiniu išnaudojimu, taip pat įskaitant, bet neapsiribojant, šias formas:

6.1. nepriimtiną ar nepageidaujamą fizinį kontaktą (pavyzdžiui, fizinį prisilietimą, glostymą, plekštelėjimą, grybštelėjimą, siekimą prisiliesti (apkabinti), prisitraukti arčiau kito asmens ir kt.) ar tokio fizinio kontakto reikalavimą;

6.2. nepadoraus turinio informacijos demonstravimą ar siuntimą;

6.3. įkyrų domėjimąsi apie privatų gyvenimą, intymius santykius;

6.4. nepageidaujamus komentarus dėl išvaizdos, kūno formos, aprangos;

6.5. žodinį ar rašytinį žeminimą (tarnautoją ar tarnautojų grupę įžeidžiantys juokai ir pokštai, sarkazmas, pasikartojančios neigiamos pastabos, neapykantos kalba, apkalbos, gandų skleidimas, šmeižtas, užgaulūs gestai), bet kokią įžeidžiančią kalbą, kuria siekiama pažeminti, sugėdinti ar grasinti tarnautojui. Tai gali pasireikšti (bet neapsiriboja) grasinimais, prasivardžiavimais, šaukimu, rėkimu, siautėjimu, terorizavimu, atsisakymu kalbėtis ir kt.;

6.6. tyčinį ir sąmoningą izoliavimą ar nebendradarbiavimą darbe, atskyrimą nuo socialinių veiklų, kontaktų ar pokalbių vengimą su tikslu atskirti, bendravimo su kolegomis apribojimą;

6.7. informacijos, nesusijusios su tarnautojo funkcijomis, apie jį rinkimą ir (arba) platinimą;

6.8. grasinimus ar kitokį bauginantį elgesį, kuriuo siekiama riboti tarnautojo apsisprendimo laisvę;

6.9. poveikį tarnautojui, siekiant tam tikro su darbo funkcijų atlikimu nesusijusio elgesio, paslaugų ar seksualinių paslaugų;

6.10. įkyrų siekį bendrauti, tarnautojo sekimą ar informacijos apie jį rinkimą, kai tai nesusiję su atliekamomis darbinėmis funkcijomis;

6.11. įžeidinėjimą, patyčias, užgauliojimą, nekonstruktyvią ir žeminančią kritiką be pagrindimo ir pasiūlymo, kaip pagerinti kritikuojamą objektą, darbinių pasiekimų menkinimą arba žodinę agresiją;

6.12. nepagrįstą darbo sąlygų pabloginimą, lyginant su kitais tarnautojais;

6.13. galimybių išreikšti nuomonę apribojimą;

6.14. keliamas abejones dėl tarnautojo sprendimų;

6.15. kvalifikacijos neatitinkančių užduočių skyrimą, nesuteikiant galimybės išmokti, klausti pagalbos;

6.16. asmeninių savybių ir asmeninio gyvenimo išjuokimą.

7. Smurtas ir priekabiavimas gali pasireikšti ir kitokiais būdais, kurie nėra akivaizdūs, tačiau kuria bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią darbo aplinką.

8. Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas:

8.1. darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai tarnautojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;

8.2. pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis;

8.3. su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu;

8.4. su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu;

8.5. darbdavio suteiktame būste;

8.6. pakeliui į darbą arba iš darbo.

IV SKYRIUS

PAGRINDINIAI LB TARNAUTOJŲ VEIKLOS IR DARBO ETIKOS PRINCIPAI IR REKOMENDUOJAMAS TARNAUTOJŲ ELGESYS

9. Pagrindiniai LB tarnautojų veiklos ir elgesio principai grindžiami LB vertybėmis, numatyti Tarnybos Lietuvos banke reglamente, patvirtintame Lietuvos banko valdybos 2020 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 03-148 „Dėl Tarnybos Lietuvos banke reglamento patvirtinimo“, Lietuvos banko tarnautojų etikos kodekse, patvirtintame Lietuvos banko valdybos 2014 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 03-77 „Dėl Lietuvos banko tarnautojų etikos kodekso“, Lygių galimybių politikos įgyvendinimo Lietuvos banke tvarkos apraše.

10. Kiekvienas LB tarnautojas privalo gerbti kitų tarnautojų orumą, mandagiai ir pagarbiai bendrauti, savo elgesiu užtikrinti darbo aplinką, kurioje kitas žmogus nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų.

11. LB draudžiama bet kokios smurto, priekabiavimo (smurto, psichologinio smurto arba mobingo, priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo) ir kito nepriimtino elgesio išraiškos.

12. Tarnautojams LB rekomenduojama laikytis šių elgesio principų (sąrašas nebaigtinis):

12.1. analizuoti savo elgesį ir vertinti, ar jis atitinka Aprašo nuostatas;

12.2. būti sąmoningiems, žinoti ar numanyti, koks potencialus elgesys gali būti laikomas diskriminaciniu, smurtu ir priekabiavimu, įvairiomis jo nepriimtino elgesio formomis ar išraiškomis;

12.3. vadovautis bendraisiais elgesio principais, detalizuotais Lietuvos banko tarnautojų etikos kodekse;

12.4. būti atidiems ir jautriems LB tarnautojų atžvilgiu, gerbti jų privatų gyvenimą, pažiūras, įsitikinimus, jų fizinį ir psichinį neliečiamumą, stengtis suvokti, ar žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas elgesys gali sukelti nemalonias, nepageidaujamas, orumą žeidžiančias pasekmes, gali trikdyti kitą tarnautoją darbo aplinkoje ir dėl to jis gali negebėti tinkamai vykdyti savo funkcijas, pavyzdžiui:

12.4.1. familiarus pasisveikinimo darbo aplinkoje būdas;

12.4.2. komplimentai, nesusiję su tarnautojo dalykinėmis savybėmis bei vykdomomis funkcijomis;

12.4.3. komentarai apie fizinę išvaizdą ar aprangą, žmogaus identiteto požymius (pavyzdžiui, etninę kilmę, sveikatos būklę, seksualinę orientaciją ar pan.);

12.4.4. neetiški komentarai apie tarnautojo pažiūras, silpnybes ar stiprybes, jo privatų gyvenimą;

12.4.5. neetiški kreipiniai (pavyzdžiui, vardų trumpiniai, pravardės, mažybiniai kreipiniai);

12.4.6. seksualinio pobūdžio įžeidžiantys ar nepagarbūs juokeliai ar pokštai;

12.4.7. fiziniai prisilietimai prie tarnautojo, fizinio ar psichologinio diskomforto sukėlimas, nesilaikant pagarbaus atstumo;

12.4.8. įkyrus dėmesio rodymas, fizinės išvaizdos apžiūrinėjimas;

12.4.9. kalbėjimo tonas, reiškiami garsai ir judesiai, kurie gali žeisti, žeminti žmogų ar kelti seksualinio pobūdžio asociacijas;

12.4.10. žeminančių garbę ir orumą vizualinių priemonių naudojimas (plakatai, nuotraukos, piešiniai, daiktai ir kt.);

12.4.11. įžeidžiančio pobūdžio, žeminančių garbę ir orumą, nesusijusių su darbo funkcijomis pranešimų, žinučių siuntimas;

12.4.12. perteklinis atlikto darbo kokybės kritikavimas, klaidinančios informacijos suteikimas arba jos nesuteikimas;

12.4.13. gąsdinimas ir spaudimas;

12.5. siekiant išvengti kitam tarnautojui ar tarnautojams nemalonaus, nepriimtino elgesio bei šio elgesio neigiamų pasekmių, jei yra abejonių, kad tam tikras elgesys gali būti nepageidaujamas arba gali priversti tarnautoją ar tarnautojus jaustis nepatogiai, žeminti tarnautojo ar tarnautojų orumą, rekomenduotina iš anksto pasiteirauti, aptarti su tarnautoju ar kitais tarnautojais, ar tam tikras elgesys, bendravimo forma yra priimtini;

12.6. nebūti pasyviu Aprašo nuostatas pažeidžiančio elgesio stebėtoju, imtis aktyvių veiksmų tokiam elgesiui sustabdyti. Jeigu toks elgesys vyksta, netoleruoti jo, nelaikyti to pokštu ar nevykusiu pajuokavimu, neskatinti tokio elgesio pritariama šypsena, juoku ar kitais tokį elgesį palaikančiais veiksmais;

12.7. patyrus elgesį, turintį diskriminacinio, smurto ir priekabiavimo požymių, patartina ramiai, mandagiu tonu pasakyti ar kitaip pranešti taip besielgiančiam asmeniui, kad šis elgesys yra nepriimtinas ir turi būti nutrauktas. Rekomenduotina paaiškinti, kokie gestai, žodžiai, komentarai, fizinis elgesys ar kiti veiksmai yra nemalonūs, sukuria žeminančią, įžeidžiančią darbinę aplinką. Pastarajam nepakeitus savo elgesio – pranešti šiame Apraše nurodytiems atsakingiems asmenims;

12.8. patartina visas galimai nepriimtino smurto ir priekabiavimo elgesio išraiškas fiksuoti, užsirašyti laiką, liudytojus ir kitas reikšmingas aplinkybes;

12.9. jeigu smurtas ir priekabiavimas vyko kito tarnautojo atžvilgiu, rekomenduotina padrąsinti jį prabilti apie tai, skatinti kreiptis į šiuos veiksmus atlikusį asmenį ir nedelsiant jam pranešti, kad toks elgesys yra nepageidaujamas, arba kreiptis į atsakingąjį tarnautoją.

V SKYRIUS

PSICHOLOGINIU SMURTU ARBA MOBINGU NELAIKOMA VEIKLA

13. Esminis psichologinio smurto arba mobingo ir konflikto darbe skiriamasis požymis – prievartą taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką. Psichologinio smurto darbe atpažinimas priklauso nuo subjektyvaus tarnautojo ar vadovo aplinkos suvokimo, todėl gali pasitaikyti situacijų, kai (sąrašas nebaigtinis):

13.1. tarnautojas dėl savo turimo išsilavinimo, įgytų kompetencijų ar kitų aplinkybių gali klaidingai įžvelgti psichologinį smurtą, pavyzdžiui, tarnautojas gali nežinoti teisės aktų reikalavimų, kurių privalo laikytis, tinkamai nėra susipažinęs su organizacijos vidaus (norminiais) teisės aktais ir pan.;

13.2. vyksta tarnautojų veiklos vertinimas, tarnautojui gali būti įvardijami jo atliekamo darbo trūkumai ir privalumai, išreiškiamos pastabos. Tiesioginis vadovas turi teisę vertinti tarnautojo dalykines savybes, darbo rezultatus, todėl reikia atskirti pagrįstą darbdavio vertinimą (darbinę kritiką), ir vertinti, ar konkrečiu atveju tokia kritika nėra išreiškiama žeminančiai, pašaipiai;

13.3. tiesioginis vadovas gali tikrinti, ar tarnautojas laikosi darbo sutartimi pavestų pareigų, reikalauti laikytis vidaus teisės aktų reikalavimų (atvykti į darbą laiku, drausti palikti darbo vietą be tiesioginio vadovo leidimo ir kt.). Darbdavio reiklumas tarnautojui bendrai nėra laikytinas psichologiniu smurtu, tačiau nepagrįstai padidintas reiklumas tik vieno tarnautojo atžvilgiu gali būti traktuojamas kaip psichologinis smurtas;

13.4. tarp vadovo ir tarnautojo arba tarp tarnautojų kilę nesusipratimai arba diskusijos, arba nuomonių nesutapimai savaime negali būti vertinami kaip psichologinis smurtas.

14. Visais atvejais tiek tarnautojai, tiek vadovai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

VI SKYRIUS

SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

15. Apie smurto, priekabiavimo, kitus netinkamo elgesio atvejus ir pažeidimus LB tarnautojai turi teisę pranešti LB valdybos pirmininko paskirtam atsakingajam tarnautojui žodžiu, raštu tiesiogiai, per Nestruktūrizuotų duomenų saugyklos ir grupinio darbo sistemos (NDS ir GDS) jautriai informacijai skirtą Konfidencialų modulį arba elektroniniu paštu ir pranešimai nagrinėjami mutatis mutandis vadovaujantis Lygių galimybių politikos įgyvendinimo Lietuvos banke tvarkos aprašo VI skyriuje nustatyta tvarka, prireikus taikant Aprašo VII skyriuje nustatytas nukentėjusiojo apsaugos nuo neigiamo poveikio priemones.

16. Jei nukentėjęs asmuo pageidauja tik sudrausminti skundžiamąjį ir užkirsti kelią netinkamo elgesio veiksmams ateityje, tačiau nepageidauja, kad būtų pradėtas tyrimas, apie netinkamus horizontalaus smurto ir priekabiavimo elgesio atvejus gali būti pranešama žodžiu pirmiausia savo tiesioginiam vadovui, pasikartojus netinkamo elgesio atvejams – atsakingajam tarnautojui. Tuomet gali būti taikomos tokios procedūros, kaip neformalus pokalbis, kai horizontalaus smurto atveju tiesioginis vadovas arba atsakingasis tarnautojas atskirai bendrauja su skundžiamuoju, dalyvaujant ar nedalyvaujant besiskundžiančiam asmeniui, siekiant taikiai išspręsti kilusius nesutarimus, arba priimamas sprendimas pakartotinai supažindinti skundžiamąjį asmenį su Aprašu ir kitais dokumentais, atkreipiant papildomą dėmesį į tai, dėl ko buvo kreiptasi.

17. Visi atsakingajam tarnautojui raštu pateikti pranešimai apie diskriminavimo, smurto ir priekabiavimo atvejus yra registruojami ir vertinami paskirto atsakingojo tarnautojo.

18. LB tarnautojams rekomenduojama pranešimą pateikti per kiek įmanoma trumpiausią laiką nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo dienos. Jame turi būti nurodyti išsamūs paaiškinimai apie patirto smurto ir (arba) priekabiavimo situaciją, smurto apraiškas ir aplinkybes, nurodyti galimi liudytojai, pridėti turimi įrodymai (pavyzdžiui, susirašinėjimas ir pan.).

VII SKYRIUS

APIE SMURTĄ IR PRIEKABIAVIMĄ PRANEŠUSIŲ ASMENŲ IR NUKENTĖJUSIŲ ASMENŲ

APSAUGOS PRIEMONĖS IR JIEMS TEIKIAMA PAGALBA

19. Atsižvelgiant į konkretų smurto ir priekabiavimo atvejį ir esamą poveikį tarnautojo (-ų) emocinei sveikatai, nukentėjusių asmenų apsaugos priemonės ir pagalba gali būti įvairių formų (sąrašas nebaigtinis):

19.1. atostogų suteikimas;

19.2. tarnautojų rotacija;

19.3. tarnautojo perkėlimas į kitą darbo vietą kitame struktūriniame ir (arba) vidaus padalinyje;

19.4. tarnautojo perkėlimas į kitą fizinę darbo vietą;

19.5. sudaryta galimybė tarnautojams, patyrusiems smurtą, naudotis visų reikalingų specialistų (psichologų, psichiatrų ir kt.) paslaugomis. Už specialistų paslaugas gali būti apmokama vadovaujantis protingumo principu, tačiau ne daugiau nei už 4 konsultacijas;

19.6. siekiant užkirsti kelią grupės tarnautojų stresinių reakcijų užsitęsimui, tarnautojų emocinei įtampai sumažinti gali būti organizuojama individuali ir grupinė psichologinė pagalba ir (arba) psichologinę įtampą mažinti padedančių konfliktų sprendimo įgūdžių mokymai.

20. Nukentėjusius tarnautojus apie galimas asmenų apsaugos priemones informuoja atsakingasis tarnautojas.

VIII SKYRIUS

PREVENCINIAI VEIKSMAI, NUKREIPTI PRIEŠ SMURTĄ IR PRIEKABIAVIMĄ

21. LB visiškai netoleruojami bet kokio pobūdžio smurto ir priekabiavimo veiksmai.

22. Siekiant eliminuoti smurto ir priekabiavimo apraiškas ir šitaip sumažinti neigiamą jų įtaką tarnautojams:

22.1. LB vadovai turi užtikrinti, kad su darbu susiję sprendimai būtų pagrįsti teisingumo, sąžiningumo, lygių galimybių ir pagarbos žmogui principais, kad organizuojant darbą būtų optimizuojamas darbo krūvis, darbai paskirstomi po lygiai, atsižvelgiant į kiekvieno tarnautojo darbo krūvį, būtų atsižvelgiama į gerus tarnautojų tarpusavio santykius, efektyviai sprendžiamos iškilusios problemos ir vengiama besitęsiančio streso situacijų. Tarnautojui turi būti aišku, ko iš jo tikimasi darbe, jis turi būti pakankamai apmokytas, kaip atlikti savo darbą;

22.2. nedelsiant registruojami galimi smurto ir priekabiavimo atvejai, jie analizuojami sudarant galimybes tarnautojams teikti pranešimus apie įvykius su detaliais paaiškinimais, nurodant skundžiamuosius, smurto situaciją, aplinkybes, galimus liudininkus taip, kaip numatyta Aprašo VI skyriuje;

22.3. LB ugdoma organizacinė kultūra, užtikrinanti tarnautojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. Aiškiai apibrėžiamos tarnautojų pareigos ir atsakomybės. Netoleruojamas smurtas ir priekabiavimas, skatinamos diskusijos, gerbiama kitokia pozicija, nuomonė. Tarnautojai skatinami kalbėti apie savo patirtis, informuoti atsakingus asmenis ir ieškoti pagalbos;

22.4. organizuojami mokymai atsižvelgiant į tarnautojų poreikius ir esamą aktualią situaciją;

22.5. LB įsipareigoja smurtą ir prievartą patyrusiems tarnautojams suteikti pagalbą, numatytą Aprašo VII skyriuje, o smurtautojams taikyti teisines pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir kituose taikytinuose teisės aktuose.

IX SKYRIUS

SMURTO IR PRIEKABIAVIMO PREVENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪRA

23. Kiekvienas LB tarnautojas turi teisę išsakyti komentarus, atsiliepimus apie Apraše įtvirtintą smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, jos veiksmingumą ir pateikti pasiūlymus dėl Aprašo keitimo ar papildymo. Pasiūlymai teikiami asmeniškai arba anonimiškai per atsakingąjį tarnautoją.

24. Už LB tarnautojų supažindinimą su Aprašu, taip pat už Apraše įtvirtintos smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos įgyvendinimo stebėseną ir Aprašo atnaujinimą atsako Strategijos ir valdysenos departamento Žmogiškojo kapitalo skyrius.

_________________