Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL Kauno marių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo
2016 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 829
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (2011 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. XI-1310 redakcija) 19 straipsnio 2 dalimi ir 23 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Kauno marių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą (pridedama).
2. Nustatyti, kad Kauno marių regioninio parko konservacinio funkcinio prioriteto zoną sudaro Kauno marių ir Strėvos kraštovaizdžio draustiniai, Karčiupio, Uolės ir Pravienos hidrografiniai draustiniai, Dabintos, Piliuonos ir Gastilionių botaniniai-zoologiniai draustiniai, Arlaviškių botaninis draustinis, Arlaviškių ornitologinis draustinis, Pažaislio ir Kauno tvirtovės V forto architektūriniai draustiniai, Palemono gynybinių įtvirtinimų ir Surgantiškės archeologiniai draustiniai. Draustinių tikslai:
2.1. Kauno marių kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Kauno marių centrinės erdvės su aukštais Nemuno slėnio šlaitais, didžiosiomis atodangomis Rumšiškių miške kraštovaizdį, slėnio šlaitams būdingų augaviečių miškus, išsaugoti ir eksponuoti archeologijos vertybes (Samylų piliakalnį su gyvenviete, Samylų II piliakalnį, Viršužiglio dvarvietę, Dovainonių, Kapitoniškių pilkapynus, Dovainonių, Kapitoniškių piliakalnį) bei vienkieminio kaimo teritorijos užstatymo pobūdį Kapitoniškėse;
2.2. Strėvos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Strėvos žemupio slėnio vaizdingą kraštovaizdį, pakrančių miškus, juose susiformavusias Europos Bendrijos svarbos
9180[1] *Griovų ir šlaitų miškų[2], 6210 Stepinių pievų, 6270 *Rūšių turtingų smilgynų buveines, išsaugoti ir eksponuoti Lašinių piliakalnį su gyvenviete;
2.3. Karčiupio hidrografinio draustinio – išsaugoti nepakeistą Karčiupio upelio ir jo intakų hidrografinę struktūrą, gamtinį kraštovaizdžio pobūdį;
2.4. Uolės hidrografinio draustinio – išsaugoti Uolės įlankos, susiformavusios užtvenkus Nemuną, gamtinį kraštovaizdžio pobūdį ir savitumą;
2.5. Pravienos hidrografinio draustinio – išsaugoti Pravienos upelio, jo intakų hidrografinę struktūrą, gamtinį kraštovaizdžio pobūdį;
2.6. Dabintos botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti du skirtingus augalijos kompleksus – išlikusį nepaprastai vaizdingą šimtametį pušyną ir užžėlusią pelkėjančią marių pakrantę bei Dabintos salą, išsaugoti retas paukščių rūšis (juodąjį peslį, įvairius genius, ulduką) ir jų perimvietes bei retųjų augalų rūšis (smiltyninį gvazdiką, miškinę varnalėšą, dirvinį česnaką);
2.7. Piliuonos botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti Nemuno slėnio žemutinės terasos teritoriją, kurioje gausu užliejamų pievų, įvairaus dydžio pelkių, ir retas paukščių rūšis (juodakrūtį bėgiką, gaiduką, raudonkojį tuliką, didžiąją kuolingą) ir jų perimvietes bei retųjų augalų rūšis (raudonąją ir baltijinę gegūnes, vyriškąją gegužraibę, mėlynąjį palemoną, paprastąjį kardelį, šiurkštųjį katilėlį);
2.8. Gastilionių botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti būdingą senovinių aliuvinių lygumų augaviečių mišką, Paežerio ežerą, Europos Bendrijos svarbos 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų, 9160 Skroblynų, 91D0 *Pelkinių miškų, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų buveines, saugomų paukščių rūšis (jūrinius erelius, juduosius peslius, vištvanagius, mažuosius erelius rėksnius) ir vieną unikaliausių Rumšiškių miško zoologinių vertybių – ypač retų Lietuvoje žinduolių – didžiųjų miegapelių populiaciją;
2.9. Arlaviškių botaninio draustinio – išsaugoti marių šlaituose esančias Europos Bendrijos svarbos 5130 Kadagynų, 6210 Stepinių pievų, 7220 *Šaltinių su besiformuojančiais tufais, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų buveines, retas ir nykstančias augalų rūšis (boloninį katilėlį, melsvąjį gencijoną, dirvinį česnaką, gauruotąjį gvazdiką);
2.10. Arlaviškių ornitologinio draustinio – išsaugoti saugomų paukščių rūšis (didįjį baublį, plovinę ir ilgasnapę višteles, švygždą, didžiąją ir mažąją krakšles, laukį, kragą, nendrinę lingę, šaukštasnapę antį, pilkąją antį, rudę);
2.11. Pažaislio architektūrinio draustinio – išsaugoti ir eksponuoti XVII–XVIII a. unikalų Lietuvos baroko architektūros paminklą – Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblį, kurį sudaro barokinė bažnyčia, vienuolyno korpusai, forestoriumas, oficinos, eremitų nameliai, šuliniai, bokštas ir kiti pagalbiniai pastatai, ir vaizdingą jo aplinką;
2.12. Kauno tvirtovės V forto architektūrinio draustinio – išsaugoti ir eksponuoti XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios Kauno tvirtovės antrojo žiedo vieną stambiausių technikos ir architektūros paminklų – V forto teritoriją;
2.13. Palemono gynybinių įtvirtinimų archeologinio draustinio – išsaugoti ir eksponuoti XV ir XX amžių pradžios gynybinių įtvirtinimų – Geležinkelio (Palemono) forto liekanų su blindažų grandine kompleksą, Vieškūnų piliakalnio ir senovės gyvenvietės teritoriją;
3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 1083 „Dėl Kauno marių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.