LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2024 m. gegužės 13 d. Nr. V-538
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Viešojo administravimo studijų krypties aprašu iki 2025 m. rugsėjo 1 d.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d įsakymą Nr. V-829 „Dėl Viešojo administravimo studijų krypties aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2024 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-538
VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešojo administravimo studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami viešojo administravimo studijų krypties (L07), kuri priklauso verslo ir viešosios vadybos (L) studijų krypčių grupei, studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas viešojo administravimo studijų kryptį (toliau – viešojo administravimo kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgiant į Europos asociacijos viešojo administravimo akreditacijai (European Association for Public Administration Accreditation (EAPAA), 2023), taip pat Viešųjų reikalų ir administravimo mokyklų nacionalinės asociacijos standartuose (The National Association of Schools of Public Affairs and Administration (NASPAA) Standards, 2019) pateiktus viešojo administravimo kompetencijų ir studijų rezultatų pavyzdinius sąrašus, kuriuose viešojo administravimo sąvoka apima viešojo administravimo mokslui bei studijoms būdingus elementus.
3. Viešojo administravimo krypties studijų tikslai:
3.1. suteikti žinių apie viešojo administravimo sistemą, viešojo administravimo metodus, instrumentus, procedūras, principus ir jų taikymą praktikoje;
3.2. ugdyti viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo gebėjimus, formuoti gebėjimus valdyti procesus ir įvertinti rezultatus;
3.3. ugdyti bendradarbiavimo su piliečiais, kitais šalies gyventojais, verslo subjektais, nevyriausybinėmis pelno nesiekiančiomis organizacijomis (toliau – NVO) ir kitomis interesų grupėmis, įgalinant juos dalyvauti viešajame valdyme, gebėjimus;
3.4. ugdyti gebėjimus nustatyti, analizuoti, priimti įrodymais grįstus viešojo administravimo sprendimus, pasitelkiant mokslinio tyrimo metodus ir suinteresuotąsias grupes;
3.5. formuoti įgūdžius atpažinti viešąjį interesą ir etikos principus bei grįsti jais priimamus ir įgyvendinamus sprendimus, savo veikloje laikytis moralės normų ir viešojo administravimo vertybių, prisiimti asmeninę atsakomybę;
4. Viešojo administravimo krypties studijos gali būti vykdomos tik pagal universitetinių studijų programas.
5. Baigusiesiems suteikiamas viešojo administravimo bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis arba viešojo administravimo magistro kvalifikacinis laipsnis (tarptautinis kvalifikacinio laipsnio (angl. Master of Public Administration) pavadinimas – MPA) (toliau – MPA kvalifikacinis laipsnis), atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopą, kuris yra patvirtinamas bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
6. MPA kvalifikacinį laipsnį suteikianti antrosios pakopos studijų programa yra orientuota į viešojo sektoriaus vadovų poreikį, jį galinčius tenkinti vadovavimo patirtį turinčius asmenis, jų specialiųjų gebėjimų ir horizontaliųjų kompetencijų išplėtimą ir gilinimą, paremtą praktinės patirties refleksija ir integravimu.
7. Viešojo administravimo krypties studijų programos gali būti vykdomos pagal dviejų krypčių arba tarpkryptinių studijų programas. Rengiant ir vykdant dviejų krypčių studijų programą, kai viena kryptis yra viešasis administravimas, studentų praktika turi būti orientuota į lygiavertį dviejų krypčių praktinių kompetencijų ugdymą. Baigiamasis darbas tokioje programoje turi derinti abiejų krypčių studijų rezultatus.
8. Viešojo administravimo studijų krypties pirmosios ir antrosios pakopos studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine studijų forma, tradiciniu arba mišriuoju nuotoliniu būdu universiteto nustatyta tvarka.
10. Į viešojo administravimo studijų krypties antrosios pakopos studijas universiteto nustatyta tvarka priimami asmenys:
10.1. baigę pirmosios pakopos universitetines studijas ir studijų bei praktikos metu pasiekę socialinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos, ugdymo mokslų, humanitarinių mokslų studijų krypčių grupių studijų rezultatus (ne mažiau kaip 30 studijų kreditų) arba turintys ne mažesnės kaip vienų metų administracinio darbo patirties viešajame sektoriuje ar vykdant kitas, bendradarbiavimą su viešuoju sektoriumi apimančias ar viešajam interesui tenkinti skirtas veiklas patirties, užtikrinančios pasirengimą studijuoti viešojo administravimo krypties magistrantūros studijų programose. Pasirengimą įvertina ir prireikus papildomųjų studijų programą sudaro studijas organizuojantis universitetas;
10.2. baigę kolegines studijas ir papildomąsias studijas, suteikiančias viešojo administravimo žinių;
11. Papildomųjų studijų dalykų sąrašą ir studijų turinį nustato universitetas:
11.1. kai stojančiojo baigtų koleginių studijų kryptis priklauso socialinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos, ugdymo mokslų studijų krypčių grupėms, papildomųjų studijų apimtis negali būti didesnė kaip 60 studijų kreditų;
11.2. kai stojančiojo baigtų koleginių studijų kryptis priklauso ne socialinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos, ugdymo mokslų studijų krypčių grupėms, papildomųjų studijų apimtis negali būti didesnė kaip 90 studijų kreditų;
11.3. papildomos studijos netaikomos tuo atveju, kai stojantysis į viešojo administravimo krypties studijų programas turi ne trumpesnę kaip dvejų metų administracinio darbo patirtį viešajame sektoriuje ar vykdant kitas, bendradarbiavimą su viešuoju sektoriumi apimančias ar viešajam interesui tenkinti skirtas veiklas. Patirties tinkamumą įvertina studijas organizuojantis universitetas.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
12. Viešojo administravimo studijų objektas – viešojo administravimo struktūros, institucijos, procesai ir santykiai tarp įvairių subjektų, atliekant socialinį, ekonominį reguliavimą, sprendžiant kitus valstybės valdymo klausimus, teikiant administracines ir viešąsias paslaugas.
13. Viešojo administravimo mokslams būdingas tarptautinis palyginamumas, tarpdalykiškumas ir tarpkryptiškumas, taip pat tematinė specializacija. Viešojo administravimo mokslai yra glaudžiai susiję su kitais mokslais (politikos mokslais, sociologija, vadyba, ekonomika, teise). Viešojo administravimo tyrimai gali būti tiek fundamentiniai, tiek taikomieji, jie pasižymi epistemologiniu ir metodologiniu pliuralizmu.
14. Viešojo administravimo studijos turi apimti viešojo valdymo, viešosios vadybos, viešosios politikos, socialinių tyrimų metodų, vertybių, principų, kūrybiškų ir kritiškų nuostatų formavimą. Išvardytų elementų ir sąsajų tarp jų samprata konkrečiose studijų programose gali būti skirtinga ir priklausyti nuo viešojo administravimo mokslinės tradicijos (mokyklos), kuria yra remiamasi programoje.
15. Studijų programos gali būti orientuotos į:
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
17. Baigę universitetines pirmosios pakopos studijas, absolventai turi būti pasiekę šių studijų rezultatų:
17.1. pagrindinės žinios ir gebėjimai. Absolventas:
17.1.1. geba taikyti praktikoje viešojo administravimo metodus, instrumentus, procedūras, principus;
17.1.2. geba paaiškinti viešojo administravimo sistemą, jos elementus, jų tarpusavio sąsajas ir sąveika;
17.1.3. geba pagrįsti darnaus vystymosi tikslus, ekonominį, socialinį, aplinkosauginį, teisinį bei politinį viešojo administravimo kontekstą;
17.1.4. geba apibūdinti ir paaiškinti viešojo sektoriaus organizacijų funkcionavimo ir vadybos procesus;
17.1.5. geba planuoti, koordinuoti ir kontroliuoti administracinius procesus viešojo sektoriaus organizacijose, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą;
17.1.6. geba paskirstyti ir valdyti viešojo sektoriaus organizacijų išteklius (žmogiškuosius, finansinius ir kitus), siekdami jų efektyvaus panaudojimo;
17.1.7. supranta organizacinės ir individualios veiklos vadybos modelius, geba įvertinti pagrindinius veiklos pokyčius, galimybes ir riziką, siekdami viešojo administravimo veiksmingumo;
17.1.9. geba analizuoti informaciją, taikyti kiekybinius ir kokybinius empirinio tyrimo metodus, priimdami viešojo administravimo sprendimus, atitinkančius visuomenės poreikius;
17.2. pagrindinės žinios ir gebėjimai viešosios politikos srityje. Absolventas:
17.2.2. geba nustatyti iššūkius viešajame sektoriuje ir jo vystymo galimybes, įvertinęs visuomenės poreikius ir atsižvelgdamas į politines, teisines, ekonomines, aplinkosaugines ir socialines realijas;
17.2.3. geba parinkti tinkamas viešosios politikos įgyvendinimo ir stebėjimo priemones, instrumentus ir modelius;
17.2.4. geba analizuoti ir vertinti praktinius viešosios politikos atvejus, taikydamas pažangius, įrodymais grįstus viešosios politikos analizės ir vertinimo metodus bei instrumentus;
17.3. pagrindiniai įgūdžiai bendradarbiauti su suinteresuotomis šalimis, įgalinant juos dalyvauti viešajame valdyme. Absolventas:
17.3.1. geba bendradarbiauti, konsultuotis su piliečiais, verslo subjektais, NVO ir kitomis interesų grupėmis, asmenimis;
17.3.2. geba išklausyti, informuoti ir konsultuoti piliečius, verslo subjektus, NVO ir kitas interesų grupes, asmenis;
17.4. gebėjimai atsakingai taikyti žinias ir atpažinti viešąjį interesą, negatyvaus pobūdžio reiškinius darbuotojų tarpusavio santykiuose ir skaidrumo požymius, savo veikloje laikytis etikos principų, moralinių normų ir viešojo administravimo vertybių. Absolventas:
17.4.1. geba atpažinti ir prisiimti asmeninę atsakomybę už savo sprendimus ir veiksmus, susijusius su tarnybine veikla;
17.4.2. geba atpažinti ir vadovautis etikos principais, vykdydamas tyrimus, rinkdamas informaciją ar bendraudamas su suinteresuotomis šalimis;
17.4.3. geba elgtis, priimti ir įgyvendinti sprendimus sąžiningai ir nešališkai suinteresuotųjų šalių atžvilgiu;
17.5. žinios ir gebėjimai atlikti mokslinius tyrimus ir jų rezultatais grįsti priimamus ir įgyvendinamus viešojo administravimo sprendimus. Absolventas:
17.5.1. geba ieškoti informacijos viešojo administravimo, teisės, politikos ir kitų susijusių sričių mokslinėje literatūroje bei praktikoje;
18. Baigę antrosios pakopos studijas, absolventai turi būti pasiekę šių studijų rezultatų:
18.1. išplėstinės žinios ir gebėjimai taikyti, adaptuoti, kurti viešojo administravimo instrumentus. Absolventas:
18.1.1. išmano specifinius strateginio viešojo administravimo elementus, jų tarpusavio sisteminę sąveiką;
18.1.2. geba analizuoti, kritiškai vertinti ir taikyti viešojo administravimo teorijas (MPA atveju – praktikoje ir taikomuosiuose tyrimuose);
18.1.3. išmano ir geba vertinti ekonominį, socialinį, aplinkosauginį, teisinį bei politinį viešojo administravimo kontekstą ir darnaus vystymo tikslus, remdamasis įgytomis žiniomis;
18.1.4. geba analizuoti, kritiškai vertinti, tobulinti viešojo sektoriaus organizacijų funkcionavimo ir vadybos procesus;
18.1.5. geba būti lyderiais, vadovauti, motyvuoti, sudaryti komandas, organizuoti ir vadovauti jų darbui viešajame sektoriuje;
18.1.6. geba profesionaliai ir kūrybiškai inicijuoti, planuoti, koordinuoti, sumaniai įgyvendinti ir kontroliuoti organizacinius procesus, taikyti ir rengti vadybines naujoves viešajame sektoriuje;
18.1.7. geba nustatyti viešojo valdymo prioritetus, formuluoti tikslus ir uždavinius bei sutelkti išteklius jiems įgyvendinti;
18.1.8. geba vertinti viešųjų strategijų, programų ir projektų rezultatyvumą ir veiksmingumą darnaus vystymosi kontekste;
18.1.9. geba valdyti pokyčius viešajame sektoriuje ir diegti naujoves siekdamas visuomenės poreikius atitinkančio ir pažangaus viešojo valdymo;
18.1.10. geba vertinti ekonominių, socialinių, politinių, technologinių ir gamtinių grėsmių keliamą riziką visuomenei ir valstybei bei panaudoti ekstremalių situacijų ir krizės valdymo žinias operatyviai priimdamas ir įgyvendindamas administracinius sprendimus;
18.1.11. geba analizuoti informaciją, ja nuosekliai ir argumentuotai remtis priimdamas viešojo administravimo sprendimus, teikdamas patarimus politikams ar vadovams bei bendradarbiaudamas su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis;
18.2. viešosios politikos srities ekspertinės žinios ir gebėjimai. Absolventas:
18.2.1. geba, orientuodamasi į rezultatus ir visuomenės poreikius, prisidėti prie viešosios politikos proceso tobulinimo;
18.2.2. geba dalyvauti, nustatant viešosios politikos darbotvarkę ir prioritetus, formuojant viešąją politiką, ir ją įgyvendinti bei vertinti;
18.2.4. geba nustatyti, atskirti ir vertinti trumpalaikius viešosios politikos rezultatus ir ilgalaikes pasekmes darnaus vystymosi kontekste;
18.2.5. geba kūrybiškai aiškinti ir taikyti tinkamas viešosios politikos teorijas ar koncepcijas (MPA atveju – praktikoje ir taikomuosiuose tyrimuose);
18.2.6. geba atpažinti ir analizuoti viešosios politikos sistemą ir ryšius tarp viešosios politikos strategijų, programų bei įgyvendinimo planų;
18.2.7. geba pagrįstai ir įvertinęs reikšmingas alternatyvas paskirstyti turimus ir pritrauktus išteklius pagal nustatytus viešosios politikos prioritetus;
18.2.8. geba suprasti ir įvertinti darnaus vystymosi tikslus, ekonominį, socialinį-istorinį ir kultūrinį viešosios politikos kontekstą, argumentuotai į jį atsižvelgti, analizuodamas politiką ar priimdamas sprendimus;
18.3. gebėjimai sąveikauti su piliečiais, kitais šalies gyventojais, verslo subjektais, NVO ir kitomis interesų grupėmis, įgalinant juos dalyvauti viešajame valdyme. Absolventas:
18.3.1. geba lanksčiai ir kūrybiškai bendradarbiauti su piliečiais, kitais šalies gyventojais, verslo subjektais, NVO ir kitomis interesų grupėmis įgyvendinant viešąją politiką ir teikiant viešąsias paslaugas;
18.3.2. geba išsamiai informuoti ir profesionaliai konsultuoti piliečius, verslo subjektus, NVO ir kitas interesų grupes ir asmenis viešojo administravimo klausimais;
18.4. gebėjimai atpažinti viešąjį interesą, negatyvaus pobūdžio reiškinius darbuotojų tarpusavio santykiuose ir skaidrumo požymius, o organizacijos kintančioje aplinkoje ir veikloje laikytis etikos principų, moralinių normų ir viešojo administravimo vertybių. Absolventas:
18.4.1. geba atpažinti ir prisiimti asmeninę atsakomybę už savo sprendimus ir veiklas, susijusias su tarnybine veikla;
18.4.2. geba atpažinti ir vadovautis etikos principais, vykdydamas tyrimus, rinkdamas informaciją ar bendraudamas su suinteresuotaisiais;
18.4.3. geba proaktyviai elgtis bei priimti sprendimus sąžiningai ir nešališkai suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu;
18.4.4. geba derinti privačius ir viešuosius interesus, nesiekdamas asmeninės naudos, geba atpažinti neteisėto poveikio apraiškas ir organizuoti jų prevenciją;
18.5. žinios ir gebėjimai atlikti mokslinius (MPA atveju – taikomuosius) tyrimus ir jų rezultatais grįsti priimamus ir įgyvendinamus viešojo administravimo strateginius sprendimus. Absolventas:
18.5.1. geba ieškoti ir rasti informacijos viešojo administravimo, teisės, politikos ir kitų susijusių sričių mokslinėje literatūroje bei praktikoje;
18.5.2. geba savarankiškai analizuoti viešojo administravimo krypties mokslinę literatūrą, sekti krypties mokslinių tyrimų naujienas;
18.5.3. išmano ir moka, atlikdamas viešojo administravimo tyrimą (MPA atveju – taikomąjį), derinti įvairius socialinių mokslų tyrimo metodus;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
19. Dėstymas, studijavimas ir vertinimas turi būti paremti suformuluotais studijų programos tikslais ir studijų rezultatais, taip pat turi derėti su besikeičiančiu viešojo administravimo mokslinių tyrimų ir praktikos kontekstu. Studijų procese būtina derinti vietos, nacionalinę, europinę, globalinę, viešojo administravimo patirtis ir perspektyvas.
20. Studijų procese būtina taikyti naujausius mokslinių tyrimų viešojo administravimo srityje rezultatus, analizuoti viešojo administravimo praktikos pokyčius.
21. Studijų metodų pasirinkimas turi užtikrinti studijų rezultatų pasiekimą, turi apimti platų metodų diapazoną ir lankstų jų taikymą, derinant įprastinius ir modernius bei viešojo administravimo studijų laukui specifinius metodus.
22. Savarankiškų studentų rašto darbų reikalavimai turi būti formuluojami atsižvelgiant į studijų pakopų studijų rezultatų skirtumus.
23. Antrojoje studijų pakopoje studijų metodai turi būti orientuoti į kritišką ir kūrybinį, sisteminį viešojo administravimo žinių taikymą, savarankiškų tiriamųjų įgūdžių plėtojimą ir stiprinimą, problemų identifikavimą ir sprendimą, projektinių veiklų organizavimo bei įgyvendinimo, analize pagrįstų ir praktiškai įgyvendinamų rekomendacijų rengimo gebėjimus.
24. Nuoseklių pagrindinių tiriamojo darbo gebėjimų ugdymui užtikrinti yra būtinas baigiamasis bakalauro darbas ir baigiamasis magistro darbas (projektas), MPA atveju – taikomasis projektas, tokie darbai rengiami ir ginami pagal aukštosios mokyklos parengtus ir patvirtintus baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo metodinius reikalavimus.
25. Taikoma vertinimo sistema turi leisti stebėti siekiamo rezultato dinamiką, nustatyti pokyčius, laiku diagnozuoti nukrypimus, palaikyti grįžtamąjį ryšį, kurti prielaidas korekcijai. Vertinimo sistema bei vertinimo strategija turi užtikrinti studentų orientaciją į reikalingą žinių ir gebėjimų pusiausvyrą. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo metodus, užtikrinančius vertinimo nešališkumą, aiškumą ir pagrįstumą.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
26. Viešojo administravimo krypties pirmosios ir antrosios studijų pakopos studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu, MPA atveju – taikomuoju projektu), kurį vertina komisija. Rekomenduotina baigiamojo darbo (projekto) ir jo gynimo vertinimo komisiją sudaryti iš kompetentingų mokslininkų, viešojo administravimo specialistų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Rekomenduojama, kad komisijos daugumą sudarytų mokslininkai ir bent vienas komisijos narys turi būti iš kitos institucijos (MPA atveju rekomenduojama, kad ne mažiau kaip pusę komisijos narių sudarytų praktinę patirtį turintys nariai).
27. Ne mažiau kaip 80 procentų magistrantūros (išskyrus viešojo administravimo (MPA) magistro laipsniui įgyti) dėstytojų turi turėti mokslo daktaro laipsnį. Kiti gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus taikomuosius dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį. Ne mažiau kaip 20 procentų krypties dalykų apimties turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai. Viešojo administravimo magistro (MPA) laipsniui įgyti daugiau kaip pusė studijų krypties dalykų apimties dėstytojų turi turėti 3 metų praktinio darbo dėstomo dalyko srityje patirties.
28. Materialinė ir metodinė bazė turi tenkinti šiuos minimalius reikalavimus:
28.1. auditorijų, laboratorijų ir kitų mokymo ir savarankiško darbo patalpų skaičius bei vietų skaičius jose, įranga ir išdėstymas turi atitikti studijų reikmes, darbų saugos ir higienos reikalavimus, būti pritaikytos grupiniam darbui ir bendravimo įgūdžiams lavinti;
28.2. techninių ir administracinių tarnybų darbas turi sudaryti sąlygas studentų praktiniams gebėjimams formuoti, programai individualizuoti, informacijos apie studijų procesą prieinamumui užtikrinti;
29. Studijų programų profesinės praktikos reikalavimai:
29.1. universitetai nustato ir patvirtina praktikos tvarkas ir nuostatas, suformuluoja tikslus ir uždavinius, juos suderina su priimančiąja organizacija;
29.2. pirmosios pakopos studijų programų vykdytojams rekomenduojama praktiką vykdyti per paskutinį studijų semestrą, derinant ją su bakalauro baigiamojo darbo (projekto) rengimu;
29.3. studentai gali patys pasirinkti praktikos atlikimo vietą, suderinę su asmeniu, atsakingu už praktikos organizavimą universitete;
29.4. studentams, pageidaujantiems atlikti praktiką privataus sektoriaus įmonėse, turi būti suformuluota speciali užduotis, atitinkanti viešojo administravimo krypties studijų reikalavimus;
29.5. pasibaigus profesinei praktikai ir parengus praktikos ataskaitą, universiteto padaliniui, atsakingam už viešojo administravimo krypties studijų programą, rekomenduojama organizuoti profesinės praktikos aptarimą, pagal galimybes dalyvaujant praktikai vadovavusių socialinių partnerių atstovams;