VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2009 M. LIEPOS 8 D. NUTARIMO NR. O3-96 „DĖL ŠILUMOS KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS“ PAKEITIMO
2021 m. sausio 8 d. Nr. O3E-3
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 35 dalimi, atsižvelgdama į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) Šilumos ir vandens departamento Šilumos bazinių kainų skyriaus ir Šilumos kainų ir investicijų skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. pažymą Nr. O5E-1368 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ ir susijusių teisės aktų pakeitimo“ Taryba n u t a r i a:
1. Pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2009 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Nutarimas) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA
NUTARIMAS
DĖL ŠILUMOS KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 35 dalimi, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) nutaria:
2. Nustatyti, kad:
2.1. skaičiuojant galutines šilumos kainas pagal galiojančias šilumos kainas (kainos dedamąsias), nustatytas vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojusia iki 2018 m. gruodžio 31 d., pirktos šilumos kaina apskaičiuojama kaip atitinkamo mėnesio šilumos aukcione iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos vidutinė svertinė kaina. Šiuo atveju Metodikos 82 punktas netaikomas;
2.2. Ūkio subjektui pateikus motyvuotą prašymą, atliekant iki 2017 m. lapkričio 1 d. Tarybai pateiktos šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų), nustatytos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki Komisijos 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. O3E-368 „Dėl 2017 m. šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamųjų rodiklių paskelbimo“ įsigaliojimo, perskaičiavimą antriesiems ar vėlesniems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams, šilumos bazinėje kainoje įvertintas darbo užmokesčio fondas, išskyrus šilumos tiekimo veiklai priskirtų bendrosios veiklos darbuotojų darbo užmokesčio fondą, koreguojamas koeficientu, atitinkančiu Finansų ministerijos skelbiamo vidutinio bruto darbo užmokesčio pokyčio 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. sumą, procentais. Skirtumas tarp šilumos bazinėje kainoje (kainos dedamosiose), išskyrus šilumos tiekimo veiklai priskirtų bendrosios veiklos darbuotojų, įvertinto ir pagal šį papunktį apskaičiuoto darbo užmokesčio fondo, ir nuo šio skirtumo vadovaujantis teisės aktais apskaičiuoto privalomojo socialinio draudimo įmokų dydžio pokytis įvertinamas vadovaujantis Metodikos 65.8 papunkčiu. Vadovaujantis Metodikos 65.6.1 papunkčiu, perskaičiuojant šilumos bazinės kainos pastoviąsias sąnaudas Ūkio subjektams, kuriems taikomas šis nutarimo papunktis, šilumos bazinėje kainoje įvertintos darbo užmokesčio sąnaudos atitinka sąnaudas, apskaičiuotas pagal šį nutarimo papunktį;
2.3. šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų), nustatytos vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojančia iki 2018 m. gruodžio 31 d., perskaičiavimo projektams netaikomas Metodikos 72 punktas;
2.4. šilumos tiekėjams, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia nepriklausomi šilumos gamintojai ir kuriems šilumos bazinės kainos (kainų dedamosios) nustatytos vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojusia iki 2018 m. gruodžio 31 d., šilumos bazinės kainos (kainų dedamųjų) nustatymo ar jos perskaičiavimų metu įvertinamas nuo 2019 m. sausio 1 d. faktiškai gautų šilumos (produkto) gamybos šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose paslaugos pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumas, dalyvaujant šilumos aukcione. Jeigu šilumos tiekėjas, dalyvaudamas šilumos aukcione, gamino ir pardavė šilumą už didesnę arba mažesnę kainą nei nustatyta šilumos (produkto) gamybos kaina dėl to:
2.4.1. atitinkamu laikotarpiu faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumas viršijo į nustatytą šilumos (produkto) gamybos bazinę kainą (kainos dedamąsias) įskaičiuotą investicijų grąžos apimtį daugiau kaip 2 proc., bet ne daugiau kaip 6 proc. (pirmoji riba), 50 proc. skirtumo kompensuojama vartotojų naudai. Jeigu gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumas į nustatytą šilumos (produkto) gamybos bazinę kainą (kainos dedamąsias) įskaičiuotą investicijų grąžą viršijo daugiau kaip 6 proc. (antroji riba), vartotojų naudai kompensuojama visa faktinių pajamų neatitiktis virš antrosios ribos ir 50 proc. investicijų grąžos viršijimo sumos virš pirmosios ribos. Skirtumas vartotojų naudai kompensuojamas mažinant galutinę šilumos kainą ateinančiam šilumos kainos (kainų dedamųjų) galiojimo laikotarpiui;
2.4.2. atitinkamu laikotarpiu faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumas buvo mažesnis, nei į nustatytą šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias) įskaičiuota investicijų grąžos apimtis, dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje negauta investicijų grąža apskaičiuojama ir konstatuojama, tačiau ji niekaip nekeičia galutinės šilumos kainos;
2.5. taikant šio nutarimo 2.4 papunktį, į šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias), nustatytą vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojusia iki 2018 m. gruodžio 31 d., įskaičiuotos pastoviosios ir kintamosios sąnaudos pagal atskiras centralizuoto šilumos tiekimo sistemas į šilumos (produkto) gamybos šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose bei šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo sąnaudas atskiriamos vadovaujantis priežastingumo principu;
2.6. nepriklausomiems šilumos gamintojams, kuriems šilumos bazinės kainos (kainos dedamosios) nustatytos vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojusia iki 2018 m. gruodžio 31 d., šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo ar jos perskaičiavimų metu įvertinamas nuo 2019 m. sausio 1 d. šilumos aukciono būdu faktiškai gautų šilumos (produkto) gamybos pajamų ir į šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias) įskaičiuotų sąnaudų (leistinos gauti pajamų apimties) skirtumas, dalyvaujant šilumos aukcione. Jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas, dalyvaudamas šilumos aukcione, gamino ir pardavė šilumą už didesnę arba mažesnę kainą nei nustatyta šilumos (produkto) gamybos kaina ir dėl to:
2.6.1. atitinkamu laikotarpiu šilumos aukciono būdu faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumas viršijo į nustatytą šilumos (produkto) gamybos bazinę kainą (kainos dedamąsias) įskaičiuotą investicijų grąžos apimtį daugiau kaip 2 proc., bet ne daugiau kaip 6 proc. (pirmoji riba), 50 proc. skirtumo įvertinama Supirkimo tvarkos 13.5 papunktyje nustatyta tvarka. Jeigu šilumos aukciono būdu faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumas įskaičiuotą investicijų grąžą viršijo daugiau kaip 6 proc. (antroji riba), visa faktinių pajamų neatitiktis virš antrosios ribos ir 50 proc. investicijų grąžos viršijimo sumos virš pirmosios ribos įvertinama Supirkimo tvarkos 13.5 papunktyje nustatyta tvarka. Papildomai gautų pajamų įtaką galutinei šilumos aukcione parduodamos šilumos kainai apskaičiuojama papildomų pajamų sumą paskirstant baziniam gamintinam šilumos kiekiui QHG.
2.6.2. atitinkamu laikotarpiu šilumos aukciono būdu faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumas buvo mažesnis, nei į nustatytą šilumos (produkto) gamybos bazinę kainą (kainos dedamosiose) įskaičiuota investicijų grąžos apimtis, dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje negauta investicijų grąžą apskaičiuojama ir konstatuojama, tačiau ji niekaip nekeičia šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimties ir šilumos (produkto) gamybos kainos (kainos dedamųjų) dydžio;
2.7. šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų), nustatytos vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojusia iki 2018 m. gruodžio 31 d., perskaičiavimo ar pagal šiuo nutarimu patvirtintos Metodikos redakciją šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo metu, taikant šio nutarimo 2.3 ir 2.4 papunkčius, įvertinamas:
2.7.1. nepriklausomo šilumos gamintojo atveju – šilumos aukciono būdu faktiškai gautų šilumos (produkto) gamybos pajamų ir į nustatytą šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias) įskaičiuotų sąnaudų (leistinos gauti pajamų apimties) skirtumas, susidaręs 12 mėn. laikotarpiu, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 1 d.;
2.7.2. šilumos tiekėjo atveju – faktiškai gautų pajamų ir į nustatytą šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias) įskaičiuotų atitinkamos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos (produkto) gamybos šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose sąnaudų (leistinos gauti pajamų apimties) skirtumas, susidaręs 12 mėn. laikotarpiu, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 1 d.“.
2. Pakeisti Nutarimu patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką (toliau – Metodika) ir išdėstyti ją nauja redakcija (pridedama).
3. Nustatyti, kad:
3.1. šilumos bazinės kainos dedamosios, nustatytos vadovaujantis Metodikos redakcijomis, galiojusiomis iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, galioja iki Tarybos nutarimuose ir (ar) savivaldybių sprendimuose nustatytų datų;
3.2. šilumos bazinių kainų ir perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektams, pateiktiems iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, taikomos Metodikos redakcijos, galiojančios iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, nuostatos, išskyrus šio nutarimo 3.3 papunktyje nustatytą atvejį;
3.3. šilumos bazinės kainos ar perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų nustatymo metu, vadovaujantis Metodikos 70 punktu, įvertinamas šilumos kainoje įskaitytų ir šilumos tiekėjo faktiškai patirtų sąnaudų šilumai įsigyti skirtumas, susidaręs nuo 2019 m. sausio 1 d. iki pagal šiuo nutarimu patvirtintos Metodikos redakcijos 70.5 papunktyje nurodyto laikotarpio pradžios. Šis vertinimas gali būti atliekamas šilumos bazinių kainų ir perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektams, pateiktiems iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, tai pat už ankstesnių šilumos bazinių kainų nustatymo ir perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektų nagrinėjimo metu vertintus laikotarpius;
PATVIRTINTA
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos 2009 m. liepos 8 d.
nutarimu Nr. O3-96
(Valstybinės energetikos reguliavimo
tarybos 2021 m. sausio 8 d. nutarimo
Nr. O3E-3 redakcija)
ŠILUMOS KAINŲ NUSTATYMO METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šilumos kainų nustatymo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja šilumos kainų (kainų dedamųjų) nustatymo reikalavimus.
2. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytais atvejais ir tvarka Metodika vadovaujasi:
2.1. šilumos tiekėjas ir nepriklausomas šilumos gamintojas (toliau – NŠG), kuriam taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara Įstatymo nustatyta tvarka (toliau – Reguliuojamas NŠG) (jei jiems taikomos vienodos Metodikos nuostatos, toliau kartu – Ūkio subjektas), rengdami šilumos bazinių kainų ir perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir teikdami juos atitinkamoms Reguliuojančiosioms institucijoms;
2.3. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), vertindama šilumos bazinių kainų ir perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus bei nustatydama šilumos bazines kainas (kainų dedamąsias) ir perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias;
2.4. savivaldybių tarybos, vertindamos šilumos bazinių kainų ir perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir nustatydamos šilumos bazines kainas (kainų dedamąsias) ir perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias;
3. Metodikoje vartojamos šios sąvokos:
3.1. Būtinosios sąnaudos – pagal Metodiką šilumos bazinių kainų ir perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų nustatymo metu įvertintos atitinkamo verslo vieneto sąnaudos, būtinos saugiam ir patikimam paslaugos (produkto) teikimui mažiausiomis sąnaudomis.
3.2. Centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) sistema – integruotas šilumos perdavimo tinklas, prie kurio prijungtuose viename ar keliuose šilumos gamybos šaltiniuose pagaminta šiluma perduodama šilumos vartotojams.
3.3. CŠT sistemos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, nepriskirtinas konkurencinių šilumos vartotojų, savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojų ar nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojų grupei.
3.4. Galutinė šilumos kaina – vartotojams taikoma šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios, kintamosios ir papildomos dedamųjų, apskaičiuojama kas mėnesį vadovaujantis nustatytomis šilumos kainos dedamosiomis, atsižvelgiant į pakitusias kuro ir perkamos šilumos kainas.
3.5. Leistina gauti pajamų apimtis – šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pastoviųjų sąnaudų, kintamųjų sąnaudų ir investicijų grąžos suma, nustatyta Reguliuojančiosios institucijos.
3.6. Mažmeninis aptarnavimas – veikla, apimanti sąskaitų, mokėjimo pranešimų apie suvartotą šilumą parengimą ir pateikimą vartotojams, šilumos suvartojimo bei mokėjimų apskaitą, vartotojų informavimą bei kitas su mažmeniniu aptarnavimu susijusias paslaugas.
3.7. Perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų ataskaitinis laikotarpis – dvylika paskutinių mėnesių, einančių du mėnesiai prieš perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projekto pateikimą.
3.8. Projekcinė šilumos kaina – šilumos bazinių kainų ar perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų skaičiavimo metu, pagal Metodikos reikalavimus pritaikius kuro ir superkamos šilumos kainas, apskaičiuota šilumos kaina. Ši kaina apskaičiuojama tik galutinių šilumos kainų palyginimo tikslais ir nėra taikoma nustatant šilumos bazinių kainų ir perskaičiuotų šilumos kainų dedamąsias.
3.9. Realizuotas šilumos kiekis – šilumos kiekis ties gyvenamųjų namų ir kitų pastatų tiekimo–vartojimo riba, apskaitytas namo įvadiniu atsiskaitomuoju šilumos kiekio matavimo prietaisu.
3.11. Reguliuojančioji institucija – Taryba arba savivaldybės institucija, kurioms pagal Įstatymą suteikta kompetencija kontroliuoti atitinkamo Ūkio subjekto licencijuojamą veiklą ar veiklą, kurios kainos yra reguliuojamos, ir nustatyti šilumos bazines kainas ir (ar) perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias.
3.12. Savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojas – asmuo, pakeitęs viso pastato apsirūpinimo šiluma būdą, pakeitęs pastato šilumos ir karšto vandens sistemą į mišrią (kombinuotą), apsirūpinantis šiluma savarankiškai ir įprastai nevartojantis šilumos, tiekiamos Ūkio subjekto valdoma CŠT sistema, tačiau išlaikęs technines priemones, esant poreikiui, gauti šilumos iš CŠT sistemos, o Ūkio subjektas tokio asmens naudai, esant tokio asmens poreikiui, užtikrina atitinkamas priemones pateikti šilumą centralizuoto šilumos tiekimo sistema.
3.13. Šilumos bazinės kainos ataskaitinis laikotarpis – paskutiniai treji finansiniai metai iki šilumos bazinės kainos projekto pateikimo, už kuriuos pateiktos reguliuojamosios veiklos ataskaitos su nepriklausomo auditoriaus išvada ar reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada. Ūkio subjektui pradėjusiam vykdyti reguliuojamą veiklą, pateikus motyvuotą prašymą Reguliuojančiajai institucijai, gali būti vertinamas kitas šilumos bazinės kainos ataskaitinis laikotarpis.
3.14. Šilumos aukcione supirktas šilumos kiekis – šilumos tiekėjo šilumos gamybos įrenginiais pagamintas ir šilumos aukcione parduotas bei iš NŠG supirktas šilumos kiekis.
3.15. Kitos šioje Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Įstatyme, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše, patvirtintame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Supirkimo tvarka), Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų apraše, patvirtiname Tarybos 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 „Dėl Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), ir kituose šilumos tiekimo, šilumos gamybos ir karšto vandens tiekimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
4. Reguliuojančioji institucija, vertindama Ūkio subjekto pateiktus duomenis, tarp jų ir duomenis apie uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų, turto dydį bei struktūrą, naudoja:
4.1. tiesiogiai iš Ūkio subjekto gautus reguliavimo apskaitos sistemos duomenis ir kitą informaciją, gautą vykdant kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
5. Reguliuojančiosios institucijos turi teisę iš Ūkio subjektų per 10 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo, jeigu nėra pagrįstų priežasčių, dėl kurių nustatomas ilgesnis terminas, gauti visą informaciją ir dokumentus, paaiškinimus, pagrindžiančius dokumentus, įskaitant pirminių apskaitos dokumentų kopijas, būtinus Įstatyme numatytoms Reguliuojančiosios institucijos funkcijoms vykdyti.
II SKYRIUS
PAGRINDINIAI KAINODAROS REIKALAVIMAI
7. Metodika reglamentuoja reguliuojamų paslaugų (produktų) kainų nustatymą, kai reguliuojamos paslaugos (produktai) patenka į:
7.1. šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vienetą (Aprašo 10.1 papunktis) ir tas paslaugas (produktus) teikia Ūkio subjektas;
7.2. šilumos perdavimo veiklos verslo vienetą (Aprašo 10.2 papunktis) ir mažmeninio aptarnavimo (šilumos pardavimo) veiklos verslo vienetą (Aprašo 10.3 papunktis) ir šilumos tiekėjas paslaugas (produktus) teikia:
8. Reguliuojamų paslaugų (produktų) kainose įvertinamos reguliuojamų paslaugų (produktų) teikimo būtinosios (valstybės normuojamos) sąnaudos ir investicijų grąža.
9. Ūkio subjektas, teikdamas reguliuojamų paslaugų (produktų) kainų projektus, Reguliuojančiajai institucijai turi pateikti planuojamų būtinųjų sąnaudų pagrindimą. Jeigu Ūkio subjektas nepateikia reikiamos informacijos ir neįrodo planuojamų sąnaudų būtinumo ir pagrįstumo, laikoma, kad Ūkio subjekto sąnaudos yra nepagrįstos. Nepagrįstos sąnaudos neįtraukiamos į reguliuojamų paslaugų (produktų) kainas.
10. Reguliuojamų paslaugų (produktų) kainoms nustatyti taikomas ilgalaikių kainų mechanizmas, t. y. baziniam laikotarpiui nustatoma šilumos bazinė kaina (kainų dedamosios), kuri antrais ir vėlesniais metais perskaičiuojama.
11. Šilumos vienanarė kaina ir dvinarė kaina nustatomos ir taikomos konkurencinių šilumos vartotojų ir CŠT sistemos vartotojų grupėms. Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams ir savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojams nustatoma ir taikoma dvinarė kaina.
12. Šilumos kaina nustatoma vienoda visai šilumos tiekėjo aptarnaujamai teritorijai, išskyrus atvejus, kai šilumos tiekėjas priima sprendimą diferencijuoti šilumos kainas. Šilumos kainos gali būti diferencijuojamos pagal Įstatyme numatytus kriterijus. Šilumos kainas diferencijuoja šilumos tiekėjas, atitinkamos savivaldybės institucijai pritarus. Diferencijuodamas šilumos kainas, šilumos tiekėjas privalo užtikrinti sąnaudų priežastingumo principo įgyvendinimą, neviršijant Tarybos nustatytos reguliuojamų paslaugų (produktų) metinių pajamų apimties. Jei šilumos tiekėjas priima sprendimą diferencijuoti šilumos kainas, šilumos kaina nustatoma vienoda to paties kriterijaus vartotojams.
13. Konkurenciniam šilumos vartotojui šilumos kaina nustatoma, nustatant šilumos tiekėjui šilumos bazinę kainą (kainų dedamąsias). Jei reikia nustatyti šilumos kainas naujam konkurenciniam šilumos vartotojui šilumos bazinės kainos galiojimo metu, tokiu atveju šilumos kainos nustatomos eilinio perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų nustatymo metu, atsižvelgiant ir įvertinant naujų šilumos kainų įtaką kitiems vartotojams. Kol konkurenciniam šilumos vartotojui nėra nustatytos šilumos kainos, jis už suvartotą šilumą atsiskaito šilumos kainomis, nustatytomis CŠT sistemos vartotojams. Abiem atvejais konkurenciniam šilumos vartotojui nustatytos šilumos kainos galioja tiek, kiek galioja šilumos tiekėjui nustatyta šilumos bazinė kaina.
14. Naujiems šilumos vartotojams, prisijungusiems prie aprūpinimo šiluma sistemos, leidžiama ne ilgiau kaip trejiems metams nustatyti šilumos kainų dedamąsias, grindžiamas tiekėjo būtinosiomis (valstybės normuojamomis) ribinėmis šilumos tiekimo šiems vartotojams sąnaudomis. Ribinės šilumos tiekimo sąnaudos skaičiuojamos prie kintamų šilumos tiekimo sąnaudų, kurios būtų patirtos, padidinus šilumos tiekimo apimtį vienu kiekio vienetu, pridėjus su naujų šilumos vartotojų prijungimu susijusias būtinąsias pastoviąsias sąnaudas ir investicijų grąžą. Ūkio subjektai naujiems vartotojams nustatytas kainas ir jų skaičiavimus teikia Reguliuojančiajai institucijai su šilumos bazinės kainos ar perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektais.
15. Galutinės šilumos kainos privalo būti apskaičiuojamos kas mėnesį, vadovaujantis Metodikos VI skyriaus nuostatomis.
III SKYRIUS
ŠILUMOS BAZINĖS KAINOS NUSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
17. Šilumos bazinė kaina sudaryta iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios. Pastovioji dedamoji nustatoma ir išreiškiama kaip skaičius (ct/kWh ir Eur/mėn./kW). Kintamoji dedamoji nustatoma kaip funkcinė priklausomybė ir išreiškiama formule.
18. Šilumos bazinė kaina (kainų dedamosios) nustatoma šioms verslo vienetų paslaugoms (produktams):
19. Šilumos tiekimo įmonių atveju Metodikos 18.1 papunktyje numatytai šilumos (produkto) gamybos ir Metodikos 18.2 papunktyje numatytai šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) paslaugai yra nustatomos šilumos bazinės kainų dedamosios, atsižvelgiant į konkrečioje CŠT sistemoje veikiančius Ūkio subjektus:
19.1. kai aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje neveikia NŠG, yra nustatoma šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinė šilumos kaina (kainų dedamosios) pagal Metodikos 55 punktą. Šiuo atveju šilumos (produkto) gamybos kaina (kainų dedamosios) nenustatoma;
19.2. kai aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia NŠG ir (ar) bandomąją eksploataciją atlieka potencialus NŠG:
19.2.1. tik konkrečiose CŠT sistemose, kuriose veikia NŠG, nustatoma šilumos (produkto) gamybos kaina (kainų dedamosios) t. y. pagal Metodikos 54.1 papunktį apskaičiuojama šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtis (leistina gauti pajamų apimtis) per metus, išreiškiama vidutine šilumos (produkto) gamybos kaina (ct/kWh) (pastovioji dedamoji) ir formule (kintamoji dedamoji). Tokiu atveju šilumos tiekėjas, teikdamas Reguliuojančiajai institucijai šilumos bazinės kainos projektą, šilumos (produkto) gamybos sąnaudas ir investicijų grąžą turi pateikti pagal kiekvieną CŠT sistemą, kurioje veikia bent vienas NŠG;
19.2.2. nustatant šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) kainą (kainų dedamąsias) pagal Metodikos 55 punktą, įvertinamos CŠT sistemų, kuriose nėra veikiančių NŠG, šilumos (produkto) gamybos sąnaudos ir investicijų grąža, CŠT sistemų, kuriose veikia bent vienas NŠG, šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos ir investicijų grąža bei šilumos aukcione superkamos šilumos sąnaudos;
19.2.3. šilumos tiekėjams CŠT sistemose, kuriose NŠG neveikia, netaikomas reikalavimas nustatyti atskiras šilumos (produkto) gamybos šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose ir šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo bazines kainų dedamąsias. Šiuo atveju taikoma Aprašo 12.2 papunktyje numatyta išimtis bei Aprašo 24.4.7 ir 41.21 papunkčiuose nustatytas šilumos generavimo šaltinių galios ribojimas;
20. NŠG atveju nustatoma šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtis (leistina gauti pajamų apimtis) per metus, išreiškiama vidutine šilumos (produkto) gamybos kaina (ct/kWh) (pastovioji dedamoji) ir formule (kintamoji dedamoji), pagal Metodikos 54.1 papunktį. Jeigu Reguliuojamas NŠG teikia rezervinės galios užtikrinimo paslaugą, jam nustatoma rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos dvinarės kainos pastovioji dalis Eur/mėn./kW pagal Metodikos 54.2.1 papunktį ir dvinarės kainos kintamoji dalis ct/kWh pagal Metodikos 54.2.2 papunktį.
ANTRASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS BAZINĖS KAINOS NUSTATYMO PROCEDŪRA
22. Šilumos bazinę kainą (kainų dedamąsias) nustato:
22.1. Taryba pagal Įstatymo 32 straipsnio 6 dalį šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir pagal Įstatymo 32 straipsnio 14 dalį Reguliuojamam NŠG;
23. Šilumos bazinės kainos (kainų dedamųjų) nustatymo procedūra, kai šilumos tiekėjas realizuoja ne mažiau 10 GWh šilumos per metus:
23.1. šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Metodika, parengia ir pateikia Tarybai bei atitinkamos savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Bazinės kainos projektą šilumos tiekėjas privalo pateikti ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos;
23.2. atitinkamos savivaldybės institucija pateikia Tarybai šilumos bazinės kainos projekto suderinimo dokumentą ir (arba) motyvuotas pastabas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šilumos tiekėjo projekto pateikimo dienos;
23.3. Taryba, gavusi atitinkamos savivaldybės institucijos pastabas ir jas motyvuotai įvertinusi, arba tokių pastabų negavusi per nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą, nustato šilumos bazinę kainą (kainų dedamąsias) ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų;
23.4. atitinkamos savivaldybės taryba, vadovaudamasi Tarybos nustatyta šilumos bazine kaina (kainų dedamosiomis), Įstatymu bei Metodikos 70–77 punktais, nustato šilumos kainų dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
23.5. jei atitinkamos savivaldybės taryba:
23.5.1. šilumos kainų dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nustato vadovaudamasi Tarybos nustatyta šilumos bazine kaina (kainų dedamosiomis), vadovaudamasi Įstatymu bei atsižvelgdama į Metodikos 70–77 punktus ir per ne ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą, Taryba atskiru nutarimu konstatuoja, kad šilumos kainų dedamosios nustatytos be pažeidimų;
23.5.2. šilumos kainų dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nustato nesivadovaudama Tarybos nustatyta šilumos bazine kaina (kainų dedamosiomis), arba nesivadovaudama Įstatymu, arba neatsižvelgdama į Metodikos 70–77 punktus, Taryba atskiru nutarimu konstatuoja padarytus pažeidimus ir nurodo 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Jei per Tarybos nutarime nurodytą terminą atitinkamos savivaldybės taryba pažeidimų nepašalina arba šilumos kainų dedamųjų nenustato per 30 kalendorinių dienų terminą, Taryba įgyja teisę šilumos kainų dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nustatyti vienašališkai. Tarybos vienašališkai nustatytos šilumos kainų dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams skelbiamos viešai, taikomos nuo kito mėnesio pirmos dienos ir galioja, kol atitinkamos savivaldybės taryba pašalina Tarybos nurodytus pažeidimus, tačiau ne ilgiau nei 12 mėnesių;
23.6. nustatyta šilumos bazinė kaina (kainų dedamosios) įsigalioja nutarimo pasirašymo dieną, jei pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data, ir galioja 3–5 metus, kaip nurodyta atitinkamame nutarime. Taryba nustatytas šilumos bazines kainas (kainų dedamąsias) skelbia savo interneto svetainėje;
24. Šilumos bazinės kainos (kainų dedamųjų) nustatymo procedūra, kai šilumos tiekėjas realizuoja mažiau nei 10 GWh šilumos per metus teisėtai valdomoje CŠT sistemoje:
24.1. šilumos tiekėjas parengia ir pateikia atitinkamos savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Bazinės kainos projektą, vadovaudamasis šia Metodika, šilumos tiekėjas privalo pateikti ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos;
24.2. atitinkamos savivaldybės taryba, vadovaudamasi Įstatymu bei šia Metodika, nustato šilumos bazinę kainą (kainų dedamąsias) ir šilumos kainų dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, įskaitant Metodikos 70–77 punktus, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
24.3. atitinkamos savivaldybės institucija informuoja Tarybą apie nustatytas šilumos bazines kainas (kainų dedamąsias) per 10 kalendorinių dienų;
24.4. atitinkamos savivaldybės institucija šilumos bazines kainas (kainų dedamąsias) skelbia viešai. Šilumos tiekėjas jam nustatytas šilumos bazines kainas (kainų dedamąsias) ir pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams nustatytas šilumos kainas (kainų dedamąsias) skelbia viešai;
24.5. nustatyta šilumos bazinė kaina (kainų dedamosios) įsigalioja sprendimo pasirašymo dieną, jei pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data ir galioja 3–5 metus, kaip nurodyta atitinkamame sprendime;
24.6. skundus dėl savivaldybių tarybų nustatytų šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) ikiteismine tvarka nagrinėja Taryba;
24.7. jei savivaldybės institucija, vadovaudamasi Aprašo 18 punktu, yra priėmusi motyvuotą sprendimą dėl neprivalomo apskaitos atkyrimo ir sąnaudų paskirstymo konkretaus šilumos tiekėjo atžvilgiu, šilumos bazinė kaina (kainų dedamosios) nustatomos neišskiriant kainos į šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) veiklos verslo vienetą (nurodytą Aprašo 10.1 papunktyje), šilumos perdavimo veiklos verslo vienetą (nurodytą Aprašo 10.2 papunktyje) ir mažmeninio aptarnavimo veiklos verslo vienetą (nurodytą Aprašo 10.3 papunktyje).
25. Šilumos bazinės kainos (kainų dedamųjų) nustatymo procedūra Reguliuojamiems NŠG:
25.1. Reguliuojamas NŠG, vadovaudamasis šia Metodika ir atsižvelgdamas į įstatuose numatytą tvarką, parengia ir pateikia Tarybai šilumos bazinės kainos projektą. Šilumos bazinės kainos projektą Reguliuojamas NŠG privalo pateikti ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos;
25.2. Taryba nustato šilumos bazinę kainą (kainų dedamąsias), kurios įsigalioja nutarimo pasirašymo dieną, jei pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data, ir galioja 3–5 metus, kaip nurodyta atitinkamame nutarime. Taryba nustatytas šilumos bazines kainas (kainos dedamąsias) skelbia savo interneto svetainėje;
25.3. Reguliuojamas NŠG, vadovaudamasis Tarybos nustatyta šilumos bazine kaina (kainų dedamosiomis), Įstatymu bei Metodikos 70–77 punktais, įstatuose nustatyta tvarka nustato šilumos kainų dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
25.4. jei Reguliuojamas NŠG:
25.4.1. šilumos kainų dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nustato vadovaudamasis Tarybos nustatyta šilumos bazine kaina (kainos dedamosiomis), Įstatymu bei atsižvelgdamas į Metodikos 70–77 punktus ir per ne ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą, Taryba atskiru nutarimu konstatuoja, kad šilumos kainų dedamosios nustatytos be pažeidimų;
25.4.2. šilumos kainų dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nustato nesivadovaudamas Tarybos nustatyta šilumos bazine kaina (kainų dedamosiomis), arba nesivadovaudamas Įstatymu, arba neatsižvelgdamas į Metodikos 70–77 punktus, Taryba atskiru nutarimu konstatuoja padarytus pažeidimus ir nurodo 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Jei per Tarybos nutarime nurodytą terminą Reguliuojamas NŠG pažeidimų nepašalina arba šilumos kainų dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nenustato per 30 kalendorinių dienų terminą, Taryba šilumos kainų dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nustato vienašališkai. Tarybos vienašališkai nustatytos šilumos kainų dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams galioja, kol Reguliuojamas NŠG pašalina Tarybos nurodytus pažeidimus, tačiau ne ilgiau nei 12 mėnesių;
TREČIASIS SKIRSNIS
PROJEKTO PATEIKIMAS IR GRĄŽINIMAS
27. Ūkio subjektas kartu su šilumos bazinės kainos projektu Reguliuojančiosioms institucijoms privalo pateikti šią informaciją:
27.1. Ūkio subjekto šilumos kiekių duomenų suvestinę (Reguliuojamiems NŠG ir šilumos tiekėjams, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia NŠG – Metodikos 2 priedas, šilumos tiekėjams, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje NŠG neveikia – Metodikos 3 priedas);
27.2. Ūkio subjekto duomenų suvestinę bazinei kainai nustatyti (šilumos tiekėjams, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia NŠG – Metodikos 4 priedas. Šilumos tiekėjams, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje NŠG neveikia – Metodikos 5 priedas, Reguliuojamiems NŠG – Metodikos 6 priedas);
27.3. Aprašo 10.1–10.3 papunkčiuose nurodytų verslo vienetų valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planą kiekvieniems reguliavimo periodo metams, atitinkantį planuojamas einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų grupės sąnaudas (Metodikos 14 priedas). Šį priedą teikia tik šilumos tiekėjai;
27.4. Šilumos gamybos ir kuro kiekių pagal katilines suvestinę (Metodikos 7 priedas). Šį priedą teikia šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje neveikia NŠG. Šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia NŠG, šiame priede nurodo tik CŠT sistemų, kuriose nėra veikiančių NŠG, duomenis;
27.5. Vidutinės faktinės dvejų paskutinių metų ir nustatytos investicijų grąžos neatitikties skaičiavimo, numatyto Metodikos 71 punkte, suvestinę (Metodikos 13 priedas). Šį priedą teikia tik šilumos tiekėjai;
27.6. Ūkio subjekto šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui įsigyti skirtumo ataskaitą (Metodikos 11 priedas). Šį priedą teikia šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje neveikia NŠG. Šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia bent vienas NŠG, pateikia Ūkio subjekto šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti skirtumo ataskaitą (Metodikos 12 priedas);
27.7. šilumos nuostolių pagal Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1–26 „Dėl Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Nuostolių metodika), skaičiavimus;
27.9. Ūkio subjekto šilumos aukciono būdu leistinų gauti ir faktiškai gautų pajamų skirtumo skaičiavimo lentelę (Metodikos 16 priedas). Šį priedą teikia tik Ūkio subjektai, kurie vadovaudamiesi Metodikos 72 punktu, vertina faktiškai gautų ir leistinų gauti pajamų apimties skirtumo neatitikimą nustatytajai investicijų grąžai;
27.10. aiškinamąjį raštą, kuriame pateikta išsami informacija apie šilumos bazinės kainos projekte nurodytas planuojamas būtinąsias sąnaudas, šilumos (produkto) gamybos sąnaudų paskirstymo pagal kiekvieną CŠT sistemą, kurioje veikia bent vienas NŠG, pagrindimą, šių sąnaudų išsamius skaičiavimus (lentelių ar kita forma) ir jų pagrindimus, reikalingus ir pakankamus Reguliuojančiajai institucijai įsitikinti sąnaudų pagrįstumu ir būtinumu;
28. Šilumos bazinės kainos projektas laikomas pateiktu, jei jis atitinka Metodikos 27 punkte nustatytus reikalavimus. Įvertinus projekto atitikimą Metodikos 27 punkte nustatytiems reikalavimams, per 15 kalendorinių dienų projektas gali būti grąžinamas projekto rengėjui, nurodant grąžinimo priežastis, arba pateikiamas prašymas pateikti trūkstamą informaciją. Ūkio subjektas patikslintą projektą pateikia ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, o prašomą pateikti trūkstamą informaciją per prašyme nurodytą terminą.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS BAZINĖS KAINOS SKAIČIAVIMAS
29. Nustatant šilumos bazinę kainą (kainų dedamąsias) atsižvelgiama į:
29.1. atitinkamiems verslo vienetams ir atitinkamoms paslaugoms (produktams) faktiškai priskirtų būtinųjų sąnaudų apimtį šilumos bazinės kainos ataskaitiniu laikotarpiu ir priežastis, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias šių sąnaudų apimties pokyčius, pagrįstumą;
29.2. faktiškai suteiktų atitinkamų paslaugų (produktų) kiekius šilumos bazinės kainos ataskaitiniu laikotarpiu ir priežastis, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias suteiktų paslaugų (produktų) apimties pokyčius, pagrįstumą;
29.3. suplanuotus pokyčius Ūkio subjekto veikloje pirmaisiais reguliavimo periodo metais, įskaitant investicijų plano įgyvendinimą, turėsiančius poveikį sąnaudų, įskaitant investicijų grąžą, apimčiai ir patiektinų paslaugų (produktų) kiekio apimčiai;
29.4. lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių vertes:
29.4.1. jei Ūkio subjekto efektyvumas yra mažesnis, nei atitinkamos Ūkio subjektų grupės efektyvumas, apskaičiuotas pagal lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių vertes, Ūkio subjektui nustatoma jo grupės efektyvumą atitinkanti šių sąnaudų apimtis. Reguliuojančioji institucija, atsižvelgdama į Ūkio subjekto faktines sąnaudas, investicijų planą ir į galimybę grupės atitinkamų lyginamųjų rodiklių reikšmes pasiekti pirmaisiais reguliavimo periodo metais, gali Ūkio subjektui suformuoti kitokias, nei grupės atitinkamų lyginamųjų rodiklių reikšmės, efektyvumo užduotis, kurias Ūkio subjektas turės pasiekti ateinančiu reguliavimo periodu;
29.4.2. jei Ūkio subjekto planuojamas efektyvumas didesnis, nei atitinkamos Ūkio subjektų grupės efektyvumas, nustatoma Ūkio subjekto šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu planuojama metinė sąnaudų apimtis;
29.5. Tarybos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimų, atliekamų vadovaujantis Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašu, patvirtintu Tarybos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 „Dėl Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Patikrinimų tvarkos aprašas), rezultatus.
30. Reguliuojamų paslaugų (produktų) kainų atitinkamos paslaugos (produkto) kaina baziniam laikotarpiui nustatoma pagal formulę:
|
|
|
(1) |
kur:
Ti – reguliuojamų paslaugų (produktų) kaina, Eur/vnt.;
i – reguliuojama paslauga (produktas);
RRi – būtinųjų pajamų, gautinų iš reguliuojamų paslaugų (produktų) kainų, apimtis, Eur/metams;
Qi – reguliuojamos paslaugos (produkto) kiekis, vnt./metus;
VCi – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų reguliuojamų paslaugų (produktų) kainai, apimtis, Eur/metams;
FCi – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų reguliuojamų paslaugų (produktų) kainai, apimtis, Eur/metams;
ROIi – investicijų grąža, priskirtina paslaugai (produktui), Eur/metams.
Bazinio šilumos kiekio nustatymas
31. Bazinis šilumos kiekis nustatomas pagal formulę:
|
|
|
(2) |
|
|
|
(3) |
arba
|
|
|
(4) |
arba
|
|
|
(5) |
kur:
QH – bazinis šilumos kiekis, patiektinas į šilumos perdavimo tinklą per metus (šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu), kWh. Kai šilumos tiekėjo aptarnaujamoje teritorijoje neveikia NŠG, šis kiekis lygus šilumos tiekėjo šilumos gamybos šaltiniuose gamintinam šilumos kiekiui QHG,PR;
QHP, s – šilumos aukcione supirktas šilumos kiekis per metus, atitinkamoje CŠT sistemoje s, kWh;
QHG, PC, s – šilumos tiekėjo šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančiais šilumos gamybos įrenginiais gamintinas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu) atitinkamoje CŠT sistemoje, kurioje veikia NŠG, nustatomas Supirkimo tvarkoje nustatyta tvarka ir yra ne didesnis kaip 10 proc. į šilumos perdavimo tinklą patiektino šilumos kiekio QH, s, kWh;
QHG, PR – CŠT sistemose, kuriose neveikia NŠG, šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose gamintinas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu), nustatomas vadovaujantis Metodikos 32 punktu, kWh;
QH, s – bazinis šilumos kiekis, patiektinas į šilumos perdavimo tinklą per metus (šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu) atitinkamoje CŠT sistemoje s, kurioje veikia bent vienas NŠG, kWh;
QHR – realizuotinas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu), nustatytas pagal Metodikos 32 punktą, kWh;
QTL – papildomas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu), kWh;
QL – šilumos nuostolių kiekis, nustatytas pagal Metodikos 33 punktą, per metus, kWh;
QOC – savoms (administracinėms) ir technologinėms reikmėms naudotinas šilumos kiekis, nustatytas pagal Metodikos 32 punktą, per metus, kWh;
QCC – konkurenciniams šilumos vartotojams realizuotinas šilumos kiekis per metus, kWh;
QUSC – nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams realizuotinas šilumos kiekis per metus, kWh;
QSSC – savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojams realizuotinas šilumos kiekis per metus, kWh;
QDHC – CŠT sistemos vartotojams realizuotinas šilumos kiekis per metus, kWh.
32. Bazinis šilumos kiekis šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiui nustatomas, įvertinus:
32.2. priežasčių, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias šilumos kiekio faktinius ir būsimus apimties pokyčius, pagrįstumą;
33. Šilumos nuostolių apimtis nustatoma įvertinus Metodikos 32 punktą. Faktinių šilumos nuostolių atveju:
33.1. jei Ūkio subjekto faktiniai šilumos nuostoliai šilumos bazinės kainos ataskaitiniu laikotarpiu buvo mažesni už šilumos nuostolių kiekį, nustatomą pagal Nuostolių metodiką, tokiu atveju šilumos nuostolių apimčiai nustatyti naudojamas faktinis šilumos nuostolių kiekis;
33.2. jei Ūkio subjekto faktiniai šilumos nuostoliai šilumos bazinės kainos ataskaitiniu laikotarpiu buvo didesni už šilumos nuostolių kiekį, nustatomą pagal Nuostolių metodiką, tokiu atveju šilumos nuostolių apimčiai nustatyti naudojamas šilumos nuostolių kiekis, nustatomas pagal Nuostolių metodiką;
34. Šilumos aukcione dalyvaujantiems Ūkio subjektams nustatomas Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniuose gamintinas ir šilumos aukciono būdu parduotinas šilumos kiekis QHA, PR, s per metus (šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu) atitinkamoje CŠT sistemoje. Reguliuojamiems NŠG ir šilumos tiekėjams, CŠT sistemose, kuriose veikia NŠG, skaičiuojant šilumos bazinę kainą (kainų dedamąsias) šilumos kiekis nustatomas laikant, kad Reguliuojamas NŠG per metus gamina šilumos kiekį, lygų 45 proc. maksimalaus NŠG valdomų šilumos gamybos įrenginių galimo pagaminti šilumos kiekio (įvertinant, kad įrenginys per metus veikia 8600 val.), o šilumos tiekėjas – 45 proc. maksimalaus valdomų šilumos gamybos įrenginių, kurių pagaminta šiluma parduodama šilumos aukciono būdu, galimo pagaminti šilumos kiekio (įvertinant, kad įrenginys per metus veikia 8600 val.). Kai Ūkio subjektas šilumą gamina kogeneracinėje jėgainėje, gamintinas ir šilumos aukciono būdu parduotinas šilumos kiekis nustatomas Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikoje, patvirtintoje Komisijos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-107 „Dėl Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos“ (toliau – Kogeneracinių jėgainių metodika), nustatyta tvarka.
Kintamųjų sąnaudų nustatymas
36. Kintamųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamai paslaugai (produktui), apimtis vieneriems bazinio laikotarpio metams nustatoma pagal formulę:
|
|
|
(6) |
kur:
CHP, i – šilumos aukcione supirkto šilumos kiekio sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;
CF, i – kuro šilumai gaminti sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;
CE, i – elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;
CW, i – vandens technologinėms reikmėms sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;
CO, i – kitos kintamosios sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;
CATL, i – apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL) įsigijimo sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur.
37. Kintamųjų sąnaudų apimtis vieneriems bazinio laikotarpio metams nustatoma kaip Metodikos 38–43 punktuose nurodytų sąnaudų grupių metinių apimčių suma. Atitinkamos sąnaudų grupės apimtis nustatoma:
37.1. atsižvelgiant į naudojant šilumos tiekėjo valdomus įrenginius pagamintos šilumos ir šilumos aukcione supirktos šilumos proporciją šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vieneto struktūroje. Ši proporcija nustatoma atsižvelgiant į galimybes supirkti šilumą šilumos aukcione atitinkamoje CŠT sistemoje. Detalų prioritetų, superkant šilumą šilumos aukciono būdu, sąrašą nustato Supirkimo tvarka;
38. Šilumos aukcione superkamos šilumos sąnaudų atveju, atsižvelgiant į nustatytą šilumos aukcione superkamos šilumos kiekį ir projekcines superkamos šilumos kainas. Projekcinės šilumos supirkimo kainos nustatomos vadovaujantis Metodikos 82 punktu.
39. Kuro šilumai gaminti sąnaudų atveju:
39.1. atsižvelgiant į Ūkio subjekto optimalią kuro struktūrą atitinkamu laikotarpiu, užtikrinančią mažiausias sąnaudas (vertine išraiška) energijos vienetui pagaminti, ir sudarytą atsižvelgiant į atitinkamos CŠT sistemos technines prielaidas, įskaitant elektrinių ir katilinių darbo režimą, gamybos įrenginių galią, išteklių (kuro rūšių) įsigijimo galimybes, ir teikiant prioritetą atliekų deginimui ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui;
39.2. įvertinus efektą dėl investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo pirmaisiais šilumos bazinės kainos galiojimo metais;
39.3. naudojant sąlyginio kuro kiekio (tne) įverčius, nustatytus pagal atitinkamų kuro rūšių šiluminę vertę, ir šilumos generavimo šaltinių efektyvumo rodiklius;
39.4. naudojant lyginamųjų kuro sąnaudų (kgne/MWh) rodiklius. Lyginamųjų kuro sąnaudų rodiklis laikomas sutartiniu kuro kiekiu, reikalingu 1 MWh šilumos pagaminti, atsižvelgiant į nustatytą veiklos efektyvumo padidinimo rodiklį atitinkamai kuro struktūrai. Lyginamosios kuro sąnaudos nustatomos atsižvelgiant į Metodikos 29.4 papunktį ir įvertinant investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo efektą pirmaisiais šilumos bazinės kainos galiojimo metais, taip pat į Tarybos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimų, atliekamų vadovaujantis Patikrinimų tvarkos aprašu, rezultatus;
40. Elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudų atveju:
40.1. atsižvelgiant į šilumos bazinės kainos ataskaitinio laikotarpio paskutinių metų elektros energijos (kaip ištekliaus) įsigijimo kainas;
40.2. įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamoms paslaugoms (produktams) teikti ir atsižvelgiant į Metodikos 29.2–29.5 papunkčių nuostatas;
40.3. elektros energijos technologinėms reikmėms apimtis (kWh) vertinama atsižvelgiant į suminę šilumos gamybos ir šilumos perdavimo verslo vienetų energijos technologinėms reikmėms apimtį (kWh), apskaičiuotą įvertinant atitinkamus elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudų lyginamuosius rodiklius.
41. Vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudų atveju:
41.1. atsižvelgiant į šilumos bazinės kainos ataskaitinio laikotarpio paskutinių metų vandens (kaip ištekliaus) įsigijimo ir nuotekų tvarkymo kainas;
41.2. įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamoms paslaugoms (produktams) teikti ir atsižvelgiant į Metodikos 29.2–29.5 papunkčių nuostatas;
42. Kitų kintamųjų sąnaudų atveju, atsižvelgiant į kitų kintamųjų sąnaudų (pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo), cheminių medžiagų technologijai, energijos išteklių biržos ir (ar) gamtinių dujų biržos operatoriaus teikiamų paslaugų, laboratorinių tyrimų ir pan. sąnaudų) kiekio poreikį ir šilumos bazinės kainos ataskaitinio laikotarpio paskutinių metų įsigijimo kainas, įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamoms paslaugoms (produktams) teikti ir atsižvelgiant į Metodikos
29.2–29.3, 29.5 papunkčių nuostatas.
Pastoviųjų sąnaudų nustatymas
44. Pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamai paslaugai (produktui), apimtis vieneriems reguliavimo periodo metams nustatoma kaip visų pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų tai paslaugai (produktui), metinių apimčių suma ir apskaičiuojama pagal formulę:
|
|
|
(7) |
kur:
CDA, i – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams;
CCR, i – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos įsigijimo iš kitų asmenų sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams;
CM, i – einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams;
CDU, i – darbo užmokesčio sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams;
CSI, i – su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokestinių įmokų sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams;
CT, i – mokesčių sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams;
CO, i – finansinės, administracinės, rinkodaros ir pardavimų, kitos personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokestinių įmokų) sąnaudos ir kitos pastoviosios sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams.
45. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos apskaičiuojamos atsižvelgiant į:
45.2. šilumos bazinės kainos ataskaitinio laikotarpio paskutinių metų reguliuojamos veiklos ataskaitose metinę priskaitytiną nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų sumą nuo atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų ilgalaikio turto vienetų;
45.3. iki šilumos bazinės kainos projekto parengimo naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) metines sąnaudas, apskaičiuotas nuo atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų ilgalaikio turto vienetų;
45.4. atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, apskaičiuotų per laikotarpį nuo naujų turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamųjų šilumos kainų dedamųjų galiojimo metų pabaigos, sumą;
45.5. iki šilumos bazinės kainos projekto parengimo nenaudojamo, nusidėvėjusio ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) metines sąnaudas, apskaičiuotas nuo atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų ilgalaikio turto vienetų;
45.6. jei naujai pradėtas eksploatuoti ilgalaikio turto vienetas yra eksploatuojamas kogeneraciniais pagrindais, to ilgalaikio turto vieneto vertės, priskirtinos šilumos gamybos verslo vienetui, nustatymui taikoma Kogeneracinių jėgainių metodikoje numatyta tvarka. Tokiu atveju kogeneracinių jėgainių ilgalaikio turto vertė, priskirta šilumos gamybos veiklos verslo vienetui, negali būti didesnė, nei suderinto turto vertė, priskirta šilumos gamybos veiklos verslo vienetui.
46. Rezervinės galios užtikrinimo sąnaudų, susijusių su šios paslaugos įsigijimu iš kitų asmenų, apimtis nustatoma, atsižvelgiant į šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) verslo vienetui ir atitinkamoms paslaugoms (produktams) faktiškai priskirtų būtinųjų sąnaudų apimtį paskutiniais trejais metais ir priežasčių, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias šių sąnaudų apimties pokyčius, pagrįstumą.
47. Einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų atveju atsižvelgiama į Metodikos 29.1, 29.3–29.5 papunkčių nuostatas. Šilumos tiekėjų planuojama einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų suma turi sutapti su valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plane numatyta vidutine metine suma. Ribojimas lyginamaisiais rodikliais netaikomas tuo atveju, jeigu Ūkio subjekto bendra planuojamų šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos, šilumos perdavimo veiklos ir mažmeninio aptarnavimo veiklos verslo vienetų pastoviųjų sąnaudų suma (toliau – Bendra planuojamų pastoviųjų sąnaudų suma) atitinka Metodikos 52.1 papunkčio nuostatas.
48. Metinis darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas šilumos gamybos, šilumos perdavimo, mažmeninio aptarnavimo ir šilumos tiekimo veiklai priskirtų bendrosios veiklos darbuotojų skaičių padauginus iš tos veiklos darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio:
48.2. vidutinis mėnesio darbo užmokestis nustatomas atsižvelgiant į Metodikos 29.1, 29.3–29.5 papunkčius, taip pat įvertinus ne didesnį, nei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prognozuojamą, vidutinio darbo užmokesčio pokytį pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Ne didesnis, nei Finansų ministerijos prognozuojamas, vidutinio darbo užmokesčio pokytis įvertinamas, jei Ūkio subjektas Reguliuojančiajai institucijai pateikia tokio pokyčio įvertinimo poreikį pagrindžiančius argumentus ir dokumentus (pavyzdžiui, savivaldybės tarybos sprendimus, įmonės vadovybės įsakymus dėl pareiginių atlyginimų didinimo, darbo sutartis ir pan.);
48.3. kai Ūkio subjekto planuojamas darbo užmokesčio fondas yra didesnis už faktinį darbo užmokesčio fondą, Ūkio subjektas turi pateikti darbo užmokesčio fondo didėjimą pagrindžiančius dokumentus;
48.4. darbo užmokesčio fondas neturi viršyti siektino darbo užmokesčio fondo sumos, suskaičiuotos siektiną darbuotojų skaičių (nustatytą vadovaujantis lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių reikšmėmis) padauginus iš šilumos bazinės kainos (kainų dedamųjų) skaičiavimo metu Lietuvos statistikos departamento paskutinio skelbiamo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo sektoriaus (šalies ūkis be individualiųjų įmonių) vidutinio darbo užmokesčio ir įvertinus ne didesnį nei Finansų ministerijos prognozuojamą vidutinio darbo užmokesčio pokytį pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Tuo atveju, jeigu vadovaujantis Metodikos 29.4.1 papunkčiu įvertintas darbuotojų skaičius yra didesnis nei nustatytas vadovaujantis lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių reikšmėmis, siektinas darbo užmokesčio fondas skaičiuojama taikant vadovaujantis Metodikos 29.4.1 papunkčiu įvertintą darbuotojų skaičius. Šis ribojimas netaikomas tuo atveju, jeigu Ūkio subjekto Bendra planuojamų pastoviųjų sąnaudų suma atitinka Metodikos 52.1 papunkčio nuostatas.
49. Su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokestinių įmokų (valstybinio socialinio draudimo įmokų ir garantinio bei ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokų) sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
50. Mokesčių sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis galiojančiais mokesčių sritį reglamentuojančiais teisės aktais.
51. Finansinės, administracinės, rinkodaros ir pardavimų, kitos personalo (be darbo užmokesčio ir privalomojo socialinio draudimo sąnaudų) sąnaudos ir kitos pastoviosios sąnaudos nustatomos atsižvelgiant į Metodikos 29.1, 29.3–29.5 papunkčių nuostatas. Ribojimas lyginamaisiais rodikliais netaikomas tuo atveju, jeigu Ūkio subjekto Bendra planuojamų pastoviųjų sąnaudų suma atitinka Metodikos 52.1 papunkčio nuostatas.
52. Darbo užmokesčio sąnaudų, einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų, kitų pastoviųjų sąnaudų (finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir privalomojo socialinio draudimo sąnaudų) ir kitų pastoviųjų sąnaudų) suma nustatoma, atsižvelgiant į Metodikos 29.1, 29.3–29.5 papunkčių nuostatas:
52.1. jeigu Ūkio subjekto Bendra planuojamų pastoviųjų sąnaudų suma neviršija sąnaudų sumos, apskaičiuotos pagal lyginamuosius rodiklius, pripažįstama planuojama darbo užmokesčio, einamojo remonto ir aptarnavimo, kitų pastoviųjų sąnaudų (finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir privalomojo socialinio draudimo sąnaudų) ir kitų pastoviųjų sąnaudų) apimtis;
52.2. jeigu Ūkio subjekto Bendra planuojamų pastoviųjų sąnaudų suma viršija sąnaudų sumą, apskaičiuotą pagal lyginamuosius rodiklius, vertinamos atskiros sąnaudų grupės:
52.2.1. jeigu atskiros sąnaudų grupės (bendrai šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą), šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo verslo vienetams) apimtis neviršija sąnaudų sumos, apskaičiuotos pagal lyginamuosius rodiklius, pripažįstama planuojama sąnaudų apimtis;
Investicijų grąža
53. Investicijų grąža apskaičiuojama atsižvelgiant į:
53.1. investicijų grąžos normą r (procentais), apskaičiuotą vadovaujantis Investicijų grąžos normos nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – WACC metodika);
53.3. šilumos bazinės kainos ataskaitinio laikotarpio paskutinių metų reguliuojamos veiklos ataskaitose atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų ilgalaikio turto vienetų likutinę vertę;
53.4. iki šilumos bazinės kainos projekto parengimo naujai pradėtų eksploatuoti atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų ilgalaikio turto vienetų likutinę vertę, atsižvelgus į Metodikos 45.4 papunktį;
53.5. iki šilumos bazinės kainos projekto parengimo atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų nenaudojamų, nusidėvėjusių ilgalaikio turto vienetų likutinę vertę;
53.6. naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų investicijų grąžos, apskaičiuotos per laikotarpį nuo naujų turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamųjų šilumos kainų dedamųjų galiojimo metų pabaigos, apimties;
53.7. investicijų grąža apskaičiuojama, pagal formulę:
|
|
|
(8) |
|
|
|
(9) |
kur:
r – investicijų grąžos norma, apskaičiuota vadovaujantis WACC metodika, proc.;
RABi – reguliuojamo turto likutinė vertė, priskirtina reguliuojamai paslaugai (produktui) (išskyrus mažmeninio aptarnavimo paslaugą), nustatoma, atsižvelgus į Metodikos 53.2–53.5 papunkčius, Eur;
ΔRABi – atitinkamai paslaugai (produktui) (išskyrus mažmeninio aptarnavimo paslaugą) priskirtos reguliuojamo turto likutinės vertės pokytis nuo naujų turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamųjų šilumos kainų dedamųjų galiojimo metų pabaigos, apskaičiuotas pagal Metodikos 53.6 papunktį, Eur;
ROIHS – investicijų grąža priskirta mažmeninio aptarnavimo paslaugai, Eur/metams;
FCHS – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų mažmeninio aptarnavimo paslaugai, apimtis, Eur/metams;
53.8. investicijų grąžos normos skaičiavimuose naudojama kapitalo apimtis apskaičiuojama kaip nuosavo ir skolinto kapitalo suma, vadovaujantis formule:
|
|
|
(10) |
kur:
K – kapitalo apimtis, Eur;
E – nuosavo kapitalas, Eur;
D – skolintas kapitalas, Eur;
A – ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, Eur;
DS – dotacijos ir subsidijos, Eur;
L – ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai, Eur;
DLLF –ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai, įskaitant ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalį, Eur.
PENKTASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS BAZINĖS KAINOS DEDAMOSIOS
54. Šilumos (produkto) gamybos bazinė kaina (kainos dedamosios) nustatoma:
54.1. Reguliuojamo NŠG ir šilumos tiekėjo, kai CŠT sistemoje veikia NŠG, vidutinė šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios):
|
|
|
(11) |
kur:
THA, PR, s – vidutinė šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina atitinkamoje CŠT sistemoje s, ct/kWh;
THA, PR, PD, s – vidutinė šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji atitinkamoje CŠT sistemoje s, ct/kWh;
THA, PR, KD, s – vidutinė šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji atitinkamoje CŠT sistemoje s, ct/kWh;
54.1.1. vidutinė šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji atitinkamoje CŠT sistemoje s:
|
|
|
(12) |
|
|
|
(13) |
kur:
FCHA, PR, s – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR s, apimtis, Eur/metams;
ROIHA, PR s – investicijų grąžos suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR s, Eur/metams;
CDA, HA, PR, s – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR, s, Eur/metams;
CM, HA, PR, s – einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR, s, Eur/metams;
CDU, HA, PR, s – darbo užmokesčio sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR, s, Eur/metams;
CSI, HA, PR, s – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR, s, Eur/metams;
CT, HA, PR, s – mokesčių sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR, s, Eur/metams;
CO, HA, PR, s – finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) sąnaudų ir kitų pastoviųjų sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR, s, Eur/metams;
54.1.2. vidutinė šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji atitinkamoje CŠT sistemoje s:
|
|
|
(14) |
|
|
|
(15) |
|
|
|
(16) |
kur:
VCHA, PR, s – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos įrenginiuose QHA, PR, s kiekiui pagaminti, apimtis atitinkamoje, Eur/metams;
CF, HA, PR, s – kintamosios sąnaudos kurui, šilumos kiekiui QHA, PR, s pagaminti Ūkio subjekto gamybos įrenginiuose, Eur/metams;
CE, HA , PR, s – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHA, PR, s pagaminti, Eur/metams;
CW, HA , PR, s – kintamosios vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos, šilumos kiekiui QHA, PR, s pagaminti, Eur/metams;
CATL, HA , PR, s – kintamosios ATL įsigijimo sąnaudos, šilumos kiekiui QHA, PR, s pagaminti, Eur/metams;
CO, HA , PR, s – kitos kintamosios sąnaudos, šilumos kiekiui QHA, PR pagaminti, Eur/metams;
qf, HA, PR, s – kuro rūšies f kiekis šilumos kiekiui QHA, PR, s kiekiui pagaminti, tne ar MWh;
pf, HA, PR, s – kuro rūšies f įsigijimo kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 81 punktą, Eur/tne ar Eur/MWh;
f – kuro rūšis;
qE, HA, PR, s – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHA, PR, s, kWh;
pE, HA, PR, s – elektros energijos kaina, ct/kWh;
qW, HA, PR, s – vandens kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHA, PR, s, m3;
pW, HA, PR, s – vandens kaina, Eur/m3;
qATL, HA, PR, s – ATL kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHA, PR, s, vnt.;
pATL, HA, PR, s – ATL kaina, Eur/vnt.;
54.2. Reguliuojamo NŠG teikiamos rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos dvinarė kaina (kainos dedamosios):
54.2.1. rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos dvinarės kainos pastovioji dedamoji:
|
|
|
(17) |
|
|
|
(18) |
kur:
THG, CR, MU – rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos kaina (mėnesio užmokestis), Eur/mėn./kW;
FCHG, CR – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų rezervinei šiluminei galiai užtikrinti, NŠG šilumos gamybos įrenginiais, apimtis, Eur/metams;
ROIHG, CR – investicijų grąžos, priskirtinos rezervinei šiluminei galiai užtikrinti, NŠG šilumos gamybos įrenginiais, apimtis, Eur/metams;
NCR – rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos kiekis, nustatomas Supirkimo tvarkoje numatyta tvarka, kW;
12 – kalendorinių metų mėnesių skaičius;
CDA, HG, CR – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, priskirtinų rezervinei šiluminei galiai užtikrinti, NŠG šilumos gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;
CM, HG, CR – einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų, priskirtinų rezervinei šiluminei galiai užtikrinti, NŠG šilumos gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;
CDU, HG, CR – darbo užmokesčio sąnaudų, priskirtinų rezervinei šiluminei galiai užtikrinti, NŠG šilumos gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;
CSI, HG, CR – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų, priskirtinų rezervinei šiluminei galiai užtikrinti, NŠG šilumos gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;
CT, HG, CR – mokesčių sąnaudų, priskirtinų rezervinei šiluminei galiai užtikrinti, NŠG šilumos gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;
CO, HG, CR – finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) ir kitų pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų rezervinei šiluminei galiai užtikrinti, NŠG šilumos gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;
54.2.2. rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos dvinarės kainos kintamoji dedamoji:
|
|
|
(19) |
|
|
|
(20) |
|
|
|
(21) |
kur:
THG,CR ,KD – rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos kintamoji dedamoji, ct/kWh;
qE, HG, CR – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms 1 kWh rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos kiekiui pagaminti, kWh;
pE, HG, CR – elektros energijos kaina, ct/kWh;
qf, HG, CR – kuro rūšies f kiekis 1 kWh rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos kiekiui pagaminti, tne ar MWh;
pf, HG, CR – kuro rūšies f įsigijimo kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 81 punktą, Eur/tne ar Eur/MWh;
qW, HG, CR – vandens kiekis technologinėms reikmėms 1 kWh rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos kiekiui pagaminti, m;
pW, HG, CR – vandens kaina, Eur/m3;
qATL, HG, CR – ATL kiekis technologinėms reikmėms 1 kWh rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos kiekiui pagaminti, vnt.;
pATL, HG, CR – ATL kaina, Eur/vnt.;
cO, HG, CR – kitos kintamosios sąnaudos 1 kWh rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos kiekiui pagaminti, kWh;
VCHG, CR – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai NŠG gamybos įrenginiuose QHG, CR kiekiui pagaminti, apimtis atitinkamoje, Eur/mėn.;
CF, HG, CR – kintamosios sąnaudos kurui, šilumos kiekiui QHG, CR pagaminti NŠG gamybos įrenginiuose, Eur/mėn.;
CE, HG, CR – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, CR pagaminti, Eur/mėn.;
CW, HG, CR – kintamosios vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, CR pagaminti, Eur/mėn.;
CATL, HG, CR – kintamosios ATL įsigijimo sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, CR pagaminti, Eur/mėn.;
CO, HG, CR – kitos kintamosios sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, CR pagaminti, Eur/mėn.;
QHG, CR – rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos šilumos kiekis, kWh.
55. Šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinė kaina nustatoma:
55.1. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) vienanarė kaina (kainos dedamosios):
|
|
|
(22) |
kur:
TH – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinė vienanarė kaina, ct/kWh;
TH, PD – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh;
TH, KD – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;
55.1.1. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji:
|
|
|
(23) |
|
|
|
(24) |
|
|
|
(25) |
|
|
|
(26) |
|
|
|
(27) |
arba
|
|
|
(28) |
kur:
FCH – pastoviųjų sąnaudų suma per metus šilumai pagaminti (įsigyti), Eur/metams;
ROIH – investicijų grąžos suma per metus šilumai pagaminti (įsigyti), Eur/metams;
FCHG,PR – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose pagal kiekį QHG,PR, apimtis, Eur/metams;
FCHG, PC&CR – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, apimtis, Eur/metams;
CDA, HG,PR – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų suma šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose pagal kiekį QHG,PR, Eur/metams;
CCR, HG,PR – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos įsigijimo iš kitų asmenų sąnaudų suma šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose pagal kiekį QHG,PR, Eur/metams;
CM, HG,PR – einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų suma šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose pagal kiekį QHG,PR, Eur/metams;
CDU, HG,PR – darbo užmokesčio sąnaudų suma šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose pagal kiekį QHG,PR, Eur/metams;
CSI, HG,PR – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų suma šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose pagal kiekį QHG,PR, Eur/metams;
CT, HG,PR – mokesčių sąnaudų suma šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose pagal kiekį QHG,PR, Eur/metams;
CO, HG,PR – finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) sąnaudų ir kitų pastoviųjų sąnaudų suma šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose pagal kiekį QHG,PR, Eur/metams;
CDA, HG, PC&CR – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;
CCR, HG, PC&CR – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos įsigijimo iš kitų asmenų sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;
CM, HG, PC&CR – einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;
CDU, HG, PC&CR – darbo užmokesčio sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;
CSI, HG, PC&CR – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;
CT, HG, PC&CR – mokesčių sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;
CO, HG, PC&CR – finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;
ROIHG,PR – investicijų grąžos suma šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose pagal kiekį QHG,PR, Eur/metams;
ROIHG, PC&CR – investicijų grąžos, priskirtinos šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, apimtis, Eur/metams;
TH, PR, PD – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose vienanarės bazinės kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh;
TH, PC&CR, PD – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos už šilumos (produkto) gamybą šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimą pastovioji dedamoji, ct/kWh;
55.1.1.1. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose vienanarė kaina:
|
|
|
(29) |
55.1.2. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji:
|
|
|
(31) |
|
|
|
(32) |
|
|
|
(33) |
|
|
|
(34) |
|
|
|
(35) |
|
|
|
(36) |
kur:
VCH – kintamųjų sąnaudų suma per metus šilumai pagaminti (įsigyti), Eur/metams;
VCHG, PR – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose QHG,PR kiekiui pagaminti, apimtis, Eur/metams;
VCHG, PC – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai šilumos poreikio piko pajėgumais QHG, PC, kiekiui pagaminti, apimtis, Eur/metams;
CHP – kintamosios sąnaudos šilumos kiekiui šilumos aukcione įsigyti, Eur/metams;
CF, HG, PR – kintamosios sąnaudos kurui, šilumos kiekiui QHG, PR pagaminti šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose, Eur/metams;
CE, HG ,PR – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PR pagaminti, Eur/metams;
CW, HG ,PR – kintamosios vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PR pagaminti, Eur/metams;
CATL, HG ,PR – kintamosios ATL įsigijimo sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PR pagaminti, Eur/metams;
CO, HG ,PR – kitos kintamosios sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PR pagaminti, Eur/metams;
qf, HG, PR – kuro rūšies f kiekis šilumos kiekiui QHG,PR kiekiui pagaminti, tne ar MWh;
pf, HG, PR – kuro rūšies f įsigijimo kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 81 punktą, Eur/tne ar Eur/MWh;
f – kuro rūšis;
qE, HG, PR – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG,PR, kWh;
pE, HG, PR – elektros energijos kaina, ct/kWh;
qW, HG, PR – vandens kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG,PR, m3;
pW, HG, PR – vandens kaina, Eur/m3;
qATL, HG, PR – ATL kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG,PR, vnt.;
pATL, HG, PR – ATL kaina, Eur/vnt.;
CF, HG, PC – kintamosios sąnaudos kurui, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose, Eur/metams;
CE, HG ,PC – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, Eur/metams;
CW, HG ,PC – kintamosios vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, Eur/metams;
CATL, HG ,PC – kintamosios ATL įsigijimo sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, Eur/metams;
CO, HG ,PC – kitos kintamosios sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, Eur/metams;
qHG, PC, f – kuro rūšies f kiekis šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, tne ar MWh;
pHG, PC, f – kuro rūšies f įsigijimo kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 81 punktą, Eur/tne ar Eur/MWh;
f – kuro rūšis, nustatoma pagal Supirkimo tvarkoje nustatytą tvarką;
qE, HG, PC – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PC, kWh;
pE, HG, PC – elektros energijos kaina, ct/kWh;
qW, HG, PC – vandens kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PC, m3;
qW, HG, PC – vandens kaina, Eur/m3;
qATL, HG, PC – ATL kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PC, vnt.;
pATL, HG, PC – ATL kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PC, vnt.;
pHP – vidutinė svertinė šilumos įsigijimo šilumos aukcione kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 36 formulę, ct/kWh;
QHP, n – šilumos aukcione iš konkretaus Ūkio subjekto supirktos šilumos kiekis, kWh;
pHP, n – šilumos aukcione iš konkretaus Ūkio subjekto supirktos šilumos kaina, ct/kWh;
55.2. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) dvinarė kaina (kainos dedamosios):
55.2.1. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) dvinarės kainos pastovioji dedamoji:
|
|
|
(37) |
|
|
|
(38) |
kur:
TH, MU – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Eur/mėn./kW;
8 760 – kalendorinių metų (12 mėnesių) trukmė valandomis;
TH, MU, PR – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Eur/mėn./kW;
TH, MU, PC&CR – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Eur/mėn./kW;
55.2.1.1. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose bazinė dvinarė kaina:
|
|
|
(39) |
56. Šilumos perdavimo bazinė kaina (kainų dedamosios) nustatoma:
56.1. šilumos perdavimo vienanarė kaina (kainos dedamosios):
|
|
|
(42) |
kur:
THT – šilumos perdavimo bazinė vienanarė kaina, ct/kWh;
THT, PD – šilumos perdavimo bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh;
THT, KD – šilumos perdavimo bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;
56.1.1. šilumos perdavimo vienanarės kainos pastovioji dedamoji:
|
|
|
(43) |
|
|
|
(44) |
kur:
FCHT – pastoviųjų sąnaudų suma šilumai CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;
ROIHT – investicijų grąžos suma šilumai CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;
CDA, HT – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų suma šilumai CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;
CM, HT – einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų suma šilumai CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;
CDU, HT – darbo užmokesčio sąnaudų suma šilumai CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;
CSI, HT – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų suma šilumai CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;
CT, HT – mokesčių sąnaudų suma šilumai CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;
CO, HT – finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) sąnaudų ir kitų pastoviųjų sąnaudų suma šilumai CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;
56.1.2. šilumos perdavimo vienanarės kainos kintamoji dedamoji:
|
|
|
(45) |
|
|
|
(46) |
|
|
|
(47) |
kur:
VCHT – kintamųjų sąnaudų suma šilumai CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;
CTL – papildomo šilumos kiekio QTL sąnaudų suma, Eur/metams;
CE, HT – elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudos, šilumos kiekiui QHT CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;
CW, HT – vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos, šilumos kiekiui QHT CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;
CO, HT – kitos kintamosios sąnaudos, šilumos kiekiui QHT CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;
qE, HT – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QH, kWh;
pE, HT – elektros energijos kaina, ct/kWh;
qW, HT – vandens kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QH, m3;
qW, HT – vandens kaina, Eur/m3;
56.2. šilumos perdavimo dvinarė kaina (kainos dedamosios):
56.2.1. šilumos perdavimo dvinarės kainos pastovioji dedamoji:
|
|
|
(48) |
kur:
THT ,MU – šilumos perdavimo bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Eur/mėn./kW;
57. mažmeninio aptarnavimo bazinė kaina:
57.1. jei vartotojas pasirinko mokėti už kiekvieną realizuotiną šilumos kilovatvalandę:
|
|
|
(50) |
|
|
|
(51) |
kur:
THS, PD –mažmeninio aptarnavimo bazinė kaina, ct/kWh;
CDA, HS – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų suma užtikrinti mažmeninį aptarnavimą, Eur/metams;
CM, HS – einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų suma užtikrinti mažmeninį aptarnavimą, Eur/metams;
CDU, HS – darbo užmokesčio sąnaudų suma užtikrinti mažmeninį aptarnavimą, Eur/metams;
CSI, HS – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų suma užtikrinti mažmeninį aptarnavimą, Eur/metams;
CT, HS – mokesčių sąnaudų suma užtikrinti mažmeninį aptarnavimą, Eur/metams;
CO, HS – finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) sąnaudų ir kitų pastoviųjų sąnaudų suma užtikrinti mažmeninį aptarnavimą Eur/metams;
58. Konkurencinių šilumos vartotojų atveju taikytina šilumos bazinė kaina (kainų dedamosios) nustatoma individualių sąnaudų principu:
58.1. kaip konkurencinio šilumos vartotojo šilumos (produkto) kainos, individualios šilumos perdavimo kainos ir mažmeninio aptarnavimo kainos suma;
58.2. jeigu konkurencinis šilumos vartotojas turi teisinę, finansinę galimybę ir ketinimus atsijungti nuo CŠT sistemos, kaip tai numatyta Šilumos vartotojų pripažinimo konkurenciniais šilumos vartotojais tvarkos apraše, patvirtintame Komisijos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. O3‑265 „Dėl Šilumos vartotojų pripažinimo konkurenciniais šilumos vartotojais tvarkos aprašo patvirtinimo“, konkurenciniam vartotojui individualių sąnaudų principu nustatoma šilumos kaina, ne žemesnė nei priimant sprendimą dėl konkurencinio vartotojo statuso suteikimo metu pagal Metodikos nuostatas apskaičiuota prognozuojama apsirūpinimo šilumos energija alternatyvos savikaina.
IV SKYRIUS
ŠILUMOS KAINŲ DEDAMŲJŲ PERSKAIČIAVIMAS IR NUSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PERSKAIČIUOTŲ ŠILUMOS KAINŲ DEDAMŲJŲ NUSTATYMO PROCEDŪRA
59. Perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų nustatymo procedūra, kai šilumos tiekėjas realizuoja ne mažiau 10 GWh šilumos per metus:
59.1. šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Metodika, parengia ir pateikia Tarybai bei atitinkamos savivaldybės institucijai perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektą. Perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektą šilumos tiekėjas privalo pateikti ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki einamųjų šilumos kainų dedamųjų galiojimo metų pabaigos;
59.2. atitinkamos savivaldybės taryba perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias nustato per 30 kalendorinių dienų;
59.3. Šilumos tiekėjas pateikia Tarybai atitinkamos savivaldybės tarybos nustatytas perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias per 10 kalendorinių dienų nuo jų nustatymo;
59.4. jei atitinkamos savivaldybės taryba:
59.4.1. perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias nustato vadovaudamasi Įstatymu bei Metodikos nuostatomis, atsižvelgdama į Metodikos 70–77 punktus, ir per ne ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą, Taryba atskiru nutarimu konstatuoja, kad šilumos kainų dedamosios nustatytos be pažeidimų;
59.4.2. perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias nustato nesivadovaudama Įstatymu bei Metodika, arba neatsižvelgdama į Metodikos 70–77 punktus, Taryba atskiru nutarimu konstatuoja padarytus pažeidimus ir nurodo 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Jei per Tarybos nutarime nurodytą terminą atitinkamos savivaldybės taryba pažeidimų nepašalina arba šilumos kainų dedamųjų nenustato per 30 kalendorinių dienų terminą, Taryba įgyja teisę perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias nustatyti vienašališkai, atskiru nutarimu. Tarybos vienašališkai nustatytos perskaičiuotos šilumos kainų dedamosios galioja, kol atitinkamos savivaldybės taryba pašalina Tarybos nurodytus pažeidimus, tačiau ne ilgiau nei 12 mėnesių;
59.5. savivaldybės tarybos ar Tarybos vienašališkai nustatytos perskaičiuotos šilumos kainų dedamosios įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos ir galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių;
60. Perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų nustatymo procedūra, kai šilumos tiekėjas realizuoja mažiau nei 10 GWh šilumos per metus teisėtai valdomoje CŠT sistemoje:
60.1. šilumos tiekėjas, vadovaudamasis šia Metodika, parengia ir pateikia atitinkamos savivaldybės institucijai perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektą. Perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektą šilumos tiekėjas privalo pateikti ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki einamųjų šilumos kainų dedamųjų galiojimo metų pabaigos;
60.2. atitinkamos savivaldybės taryba perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias nustato per 30 kalendorinių dienų;
60.3. atitinkamos savivaldybės institucija informuoja Tarybą apie nustatytas perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias per 10 kalendorinių dienų;
60.4. atitinkamos savivaldybės institucija perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias skelbia viešai. Šilumos tiekėjas jam nustatytas perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias skelbia viešai;
60.5. nustatytos perskaičiuotos šilumos kainų dedamosios įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos ir galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių;
60.6. skundus dėl savivaldybių tarybų nustatytų perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja Taryba;
60.7. jei savivaldybės institucija, vadovaudamasi Aprašo 18 punktu, yra priėmusi motyvuotą sprendimą dėl neprivalomo apskaitos atkyrimo ir sąnaudų paskirstymo konkretaus šilumos tiekėjo atžvilgiu, kasmet perskaičiuojama šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios) nustatomos neišskiriant kainos į šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) veiklos verslo vienetą (nurodytą Aprašo 10.1 papunktyje), šilumos perdavimo veiklos verslo vienetą (nurodytą Aprašo 10.2 papunktyje) ir mažmeninio aptarnavimo veiklos verslo vienetą (nurodytą Aprašo 10.3 papunktyje).
61. Perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų nustatymo procedūra Reguliuojamiems NŠG:
61.1. Reguliuojamas NŠG, vadovaudamasis šia Metodika, parengia ir pateikia Tarybai perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektą ir įstatuose nustatyta tvarka priimtą sprendimą dėl perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų. Perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektą Reguliuojamas NŠG privalo pateikti ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki einamųjų šilumos kainų dedamųjų galiojimo metų pabaigos. Kartu su perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektu Reguliuojamas NŠG pateikia įstatuose nustatyta tvarka nustatytas perskaičiuotas kainų dedamąsias;
61.2. jei Reguliuojamas NŠG:
61.2.1. perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias nustato vadovaudamasis Įstatymu bei šios Metodikos nuostatomis, atsižvelgdamas į Metodikos 70–77 punktus, ir per ne ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą, Taryba atskiru nutarimu konstatuoja, kad šilumos kainų dedamosios nustatytos be pažeidimų;
61.2.2. perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias nustato nesivadovaudamas Įstatymu bei šia Metodika, arba neatsižvelgdamas į Metodikos 70–77 punktus, Taryba atskiru nutarimu konstatuoja padarytus pažeidimus ir nurodo 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Jei per Tarybos nutarime nurodytą terminą Reguliuojamas NŠG pažeidimų nepašalina arba perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų nenustato per 30 kalendorinių dienų terminą, Taryba įgyja teisę perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias nustatyti vienašališkai, atskiru nutarimu. Tarybos vienašališkai nustatytos perskaičiuotos šilumos kainų dedamosios galioja, kol Reguliuojamas NŠG pašalina Tarybos nurodytus pažeidimus, tačiau ne ilgiau nei 12 mėnesių;
61.4. nustatytos perskaičiuotos šilumos kainų dedamosios įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos ir galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių;
ANTRASIS SKIRSNIS
PROJEKTO PATEIKIMAS IR GRĄŽINIMAS
63. Ūkio subjektas kartu su perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektu Tarybai privalo pateikti šią informaciją:
63.1. Ūkio subjekto duomenų suvestinę perskaičiuotoms šilumos kainų dedamosioms nustatyti (šilumos tiekėjams – Metodikos 8 priedas, Reguliuojamiems NŠG – Metodikos 9 priedas);
63.3. Ūkio subjekto šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui įsigyti skirtumo ataskaitą (Metodikos 11 priedas). Šį priedą teikia šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje neveikia NŠG. Šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia bent vienas NŠG, pateikia Ūkio subjekto šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti skirtumo ataskaitą (Metodikos 12 priedas);
63.4. Vidutinės faktinės dvejų paskutinių metų ir nustatytos investicijų grąžos neatitikties skaičiavimo, numatyto Metodikos 71 punkte, suvestinę (Metodikos 13 priedas). Šį priedą teikia tik šilumos tiekėjai;
63.5. Šilumos gamybos ir kuro kiekių pagal katilines suvestinę (Metodikos 7 priedas). Šį priedą teikia šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje neveikia NŠG. Šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia NŠG, šiame priede nurodo tik CŠT sistemų, kuriose nėra veikiančių NŠG, duomenis. Priedas teikiamas tuo atveju, kai šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo metu keičiama kuro struktūra;
63.7. Ūkio subjekto šilumos aukciono būdu leistinų gauti ir faktiškai gautų pajamų skirtumo skaičiavimo lentelę (Metodikos 16 priedas). Šį priedą teikia tik Ūkio subjektai, kurie vadovaudamiesi Metodikos 72 punktu, vertina faktiškai gautų ir leistinų gauti pajamų apimties skirtumo neatitikimą nustatytai investicijų grąžai;
63.8. aiškinamąjį raštą, kuriame pateikiama išsami informacija apie šilumos bazinės kainos perskaičiavimo ir koregavimo koeficientų skaičiavimą ir jų įtaką šilumos kainai, taip pat kitų sąnaudų, dėl kurių koreguojama šilumos bazinė kaina, išsamūs skaičiavimai (lentelių ar kita forma) bei jų pagrindimas, reikalingi ir pakankami Reguliuojančiajai institucijai įsitikinti sąnaudų pagrįstumu ir būtinumu.
64. Perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektas laikomas pateiktu, jei jis atitinka Metodikos 63 punkte nustatytus reikalavimus. Įvertinus projekto atitikimą Metodikos 63 punkte nurodytiems reikalavimams, per 15 kalendorinių dienų projektas gali būti grąžinamas jį tobulinti projektų rengėjui, nurodant grąžinimo priežastis, arba pateikiamas prašymas pateikti trūkstamą informaciją. Ūkio subjektas patikslintą projektą pateikia ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, o prašomą pateikti trūkstamą informaciją per prašyme nurodytą terminą.
ANTRASIS SKIRSNIS
PASTOVIŲJŲ SĄNAUDŲ PERSKAIČIAVIMAS
65. Šilumos bazinės kainos pastoviosios sąnaudos ir investicijų grąža perskaičiuojamos atsižvelgiant į:
65.1. efektyvumo koeficientą, kuris nustatomas kaip pusė Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio infliacijos dydžio, bet ne didesnis kaip 3 procentai (infliacijos dydžiu laikomas vidutinis metinis vartotojų kainų indekso pokytis):
|
|
|
(53) |
kur:
IEF, y – efektyvumo koeficientas, vnt. dalimis;
y – metai po šilumos bazinės kainos nustatymo (y = 2,...,5);
VKIy – vidutinis metinis (metai palyginti su ankstesniais metais) vartotojų kainų indekso pokytis metais y, vnt. dalimis, apskaičiuojamas kaip perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų ataskaitinio laikotarpio paskutinio mėnesio vartotojų kainų indekso ir paskutinio perskaičiavimo metu naudoto vartotojų kainų indekso santykis. Perskaičiuojant šilumos kainą pirmą kartą po šilumos bazinės kainos nustatymo efektyvumo koeficiento skaičiavimuose naudojamas šilumos bazinės kainos nustatymo mėnesio vartotojų kainų indeksas;
65.1.1. efektyvumo koeficiento įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:
|
|
|
(54) |
kur:
∆FCEF, i, y – sąnaudų pokytis, priskirtas atitinkamai paslaugai (produktui) metais y dėl efektyvumo koeficiento, Eur;
– pagal Energetikos įstatymą mokami mokesčiai, įvertinti šilumos bazinės kainos pastoviojoje dedamojoje, Eur;
65.2. realizuoto šilumos kiekio neatitikimą tarp nustatyto bazinėje kainoje (kainų dedamosiose) ir realizuoto šilumos kiekio perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų ataskaitiniu laikotarpiu, išskyrus atvejus, jei realizuoto šilumos kiekio neatitiktis susidarė dėl šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu naujai prijungtų šilumos tiekimo sistemų, dėl ko šilumos kiekis padidėjo. Šis punktas netaikomas perskaičiuojant šilumos (produkto) gamybos sąnaudas šilumos tiekėjo CŠT sistemų, kuriose veikia NŠG (išskyrus minėtų CŠT sistemų poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo sąnaudų atveju), ir Reguliuojamų NŠG atveju. Realizacijos kiekio koeficientas apskaičiuojamas:
|
|
|
(55) |
kur:
– realizacijos kiekio koeficientas, vnt. dalimis;
QHR, y – faktiškai šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu y realizuotas šilumos kiekis, kWh;
QHR, NS, y – realizuotas šilumos kiekis naujai prijungtose šilumos tiekimo sistemose, kWh;
65.2.1. realizuoto šilumos kiekio neatitikimo įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:
|
|
|
(56) |
kur:
– sąnaudų pokytis, priskirtas atitinkamai paslaugai (produktui) metais y dėl realizuoto šilumos kiekio neatitikimo, Eur;
65.3. ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokytį dėl naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų ir nenaudojamų, nusidėvėjusių ilgalaikio turto vienetų:
65.3.1. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų padidėjimą dėl:
65.3.1.1. iki perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projekto parengimo naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) metinių sąnaudų, kurios skaičiuojamos atsižvelgus į Aprašo 41.14–41.23 papunkčių ribojimus;
65.3.2. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų sumažėjimą dėl:
65.3.2.1. iki perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projekto parengimo nenaudojamų, nusidėvėjusių ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) metinių sąnaudų;
65.3.2.2. ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, apskaičiuotų per laikotarpį nuo naujų turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamųjų šilumos kainų dedamųjų galiojimo metų pabaigos, įvertintų paskutinio šilumos kainų dedamųjų nustatymo metu pagal Metodikos 45.4 papunktį arba 65.3.1.2 papunktį;
65.3.3. jei naujai pradėtas eksploatuoti ilgalaikio turto vienetas yra eksploatuojamas kogeneraciniais pagrindais, to ilgalaikio turto vieneto vertės, priskirtinos šilumos gamybos verslo vienetui, nustatymui taikoma Kogeneracinių jėgainių metodikoje numatyta tvarka. Tokiu atveju kogeneracinių jėgainių ilgalaikio turto vertė, priskirta šilumos gamybos veiklos verslo vienetui, negali būti didesnė, nei suderinto turto vertė, priskirta šilumos gamybos veiklos verslo vienetui;
65.3.4. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:
|
|
|
(58) |
kur:
– sąnaudų pokytis metais y dėl nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio, Eur;
– nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, apskaičiuotos atsižvelgus į Metodikos 65.3.1 ir 65.3.3 papunkčius, priskirtos paslaugai (produktui), metais y, Eur;
– nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, apskaičiuotos atsižvelgus į Metodikos 65.3.2 papunkčius, priskirtos paslaugai (produktui), metais y, Eur;
65.4. investicijų grąžos pokytį dėl skolinto kapitalo kainos Rd pokyčio:
65.4.1. taikant atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtą reguliuojamo turto likutinę vertę (mažmeninio aptarnavimo verslo vienetui – pastoviąsias sąnaudas), nustatytą šilumos bazinės kainos skaičiavimo ir paskutinio šilumos kainos perskaičiavimo metu;
65.4.2. taikant skolinto kapitalo kainą Rd, apskaičiuotą vadovaujantis WACC metodika, ir šilumos bazinės kainos skaičiavimo metu nustatytą nuosavo kapitalo grąžą Re ir skolinto kapitalo WD bei nuosavo kapitalo WE dalis;
65.4.3. investicijų grąžos pokyčio (dėl skolinto kapitalo kainos Rd pokyčio) įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:
|
|
|
(59) |
|
|
|
(60) |
|
|
|
(61) |
|
|
|
(62) |
kur:
– investicijų grąžos (išskyrus mažmeninio aptarnavimo paslaugą) pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos pokyčio, susijusio su skolinto kapitalo kainos Rd pokyčiu, Eur;
– priskaityta investicijų grąžos apimtis (išskyrus mažmeninio aptarnavimo paslaugą), nustatyta šilumos bazinės kainos skaičiavimo metu, priskirta paslaugai (produktui), Eur;
– investicijų grąžos apimtis (išskyrus mažmeninio aptarnavimo paslaugą) metais y, priskirta paslaugai (produktui), perskaičiuota atsižvelgiant į skolinto kapitalo kainos Rd pokyčius, Eur;
– investicijų grąžos, priskirtos mažmeninio aptarnavimo paslaugai, pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos pokyčio, susijusio su skolinto kapitalo kainos Rd pokyčiu, Eur;
– priskaityta investicijų grąžos apimtis, priskirta mažmeninio aptarnavimo paslaugai, nustatyta šilumos bazinės kainos skaičiavimo metu, priskirta paslaugai (produktui), Eur;
– investicijų grąžos apimtis, priskirta mažmeninio aptarnavimo paslaugai, metais y, priskirta paslaugai (produktui), perskaičiuota atsižvelgiant į skolinto kapitalo kainos Rd pokyčius, Eur;
ry – investicijų grąžos norma metais y, apskaičiuota pagal WACC metodiką, proc.;
RABi, – reguliuojamo turto likutinė vertė, priskirtina reguliuojamai paslaugai (produktui) (išskyrus mažmeninio aptarnavimo paslaugą), įvertinta šilumos bazinės kainos nustatymo metu, Eur;
FCHS – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų mažmeninio aptarnavimo paslaugai apimtis, įvertinta šilumos bazinės kainos nustatymo metu, Eur;
65.5. investicijų grąžos pokytį dėl naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų ir nenaudojamų, nusidėvėjusių ilgalaikio turto vienetų bei dėl mažmeninio aptarnavimo verslo vienetui priskirtų pastoviųjų sąnaudų pokyčio:
65.5.2. investicijų grąžos padidėjimą dėl:
65.5.2.1. iki perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projekto parengimo pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų vertės, atsižvelgus į Aprašo 24.4 papunktyje numatytus apribojimus;
65.5.2.2. naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų investicijų grąžos, apskaičiuotos per laikotarpį nuo naujų turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamųjų šilumos kainų dedamųjų galiojimo metų pabaigos, apimties;
65.5.3. investicijų grąžos sumažėjimą dėl:
65.5.3.1. iki perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projekto parengimo nebenaudojamų, nusidėvėjusių ilgalaikio turto vienetų metinės investicijų grąžos;
65.5.3.2. investicijų grąžos, apskaičiuotos per laikotarpį nuo naujų turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamųjų šilumos kainų dedamųjų galiojimo metų pabaigos, įvertintų paskutinio šilumos kainų dedamųjų nustatymo metu pagal Metodikos 53.6 papunktį arba 65.5.2.2 papunktį;
65.5.4. investicijų grąžos pokyčio įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:
|
|
|
(63) |
|
|
|
(64) |
kur:
– investicijų grąžos (išskyrus mažmeninio aptarnavimo paslaugą) pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos, susijusios su įvykdytais investiciniais projektais, Eur;
– investicijų grąža, apskaičiuota atsižvelgus į Metodikos 65.5.2.1 ir 65.5.2.2 papunkčius, priskirta paslaugai (produktui), metais y, Eur;
– investicijų grąža, apskaičiuota atsižvelgus į Metodikos 65.5.3.1 ir 65.5.3.2 papunkčius, priskirta paslaugai (produktui), metais y, Eur;
– investicijų grąžos pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos, susijusios su mažmeninio aptarnavimo verslo vienetui priskirtų būtinųjų sąnaudų pokyčiu, Eur;
FCHS, y – perskaičiuota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų mažmeniniam aptarnavimui apimtis metais y, Eur;
65.6. darbo užmokesčio sąnaudų ir su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokestinių įmokų sąnaudų pokytį dėl:
65.6.1. darbo užmokesčio sąnaudų pokyčio, įvertinus ne didesnį, nei Finansų ministerijos prognozuojamą, vidutinio darbo užmokesčio pokytį. Šis sąnaudų pokytis taikomas, jei Ūkio subjektas Reguliuojančiajai institucijai pateikia tokio pokyčio įvertinimo poreikį pagrindžiančius argumentus ir dokumentus. Šiuo atveju įtaka sąnaudoms nustatoma pagal formulę:
|
|
|
(65) |
kur:
– darbo užmokesčio sąnaudų pokytis metais y, priskirtas paslaugai (produktui), įvertinus Finansų ministerijos skelbiamą darbo užmokesčio pokytį, Eur;
– darbo užmokesčio sąnaudos, priskirtos paslaugai (produktui), įvertintos šilumos bazinėje kainoje, Eur;
– darbo užmokesčio sąnaudų pokytis, įvertintas praėjusių šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimų metu, Eur;
kDU(y+1) – ne didesnis nei Finansų ministerijos prognozuojamas vidutinio darbo užmokesčio pokytis ateinantiems kainos nustatymo metams, proc.
65.6.2. vadovaujantis galiojančiais teisės aktais apskaičiuoto su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokestinių įmokų (valstybinio socialinio draudimo įmokų ir garantinio bei ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokų) sąnaudų pokytį dėl darbo užmokesčio sąnaudų pokyčio, nustatomą pagal formulę:
|
|
|
(66) |
kur:
– privalomųjų su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų dydžio pokytis metais y, priskirtas paslaugai (produktui), Eur;
si – privalomųjų su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų tarifas, vnt. dalimis.
65.7. balansavimo CŠT sistemose paslaugos teikimo rezultato įtaką, kuri perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:
|
|
|
(67) |
kur:
– sąnaudų pokytis šilumos perdavimo veiklos verslo vienete metais y dėl balansavimo CŠT sistemose paslaugos teikimo rezultato įtakos, Eur;
– balansavimo CŠT sistemose paslaugos teikimo rezultatas, apskaičiuojamas Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade, patvirtintame Komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado patvirtinimo“, nustatyta tvarka, Eur;
65.8. kitus, nuo Ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtus, neišvengiamus sąnaudų pokyčius. Kitų sąnaudų pokyčio įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:
|
|
|
(68) |
kur:
– sąnaudų pokytis metais y dėl kitų sąnaudų pokyčių, nepriklausančių nuo Ūkio subjekto valios, Eur;
– nuo Ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtos pastoviosios sąnaudos, priskirtos paslaugai (produktui), Eur;
TREČIASIS SKIRSNIS
KINTAMŲJŲ SĄNAUDŲ PERSKAIČIAVIMAS
66. Šilumos bazinės kainos kintamoji dedamoji perskaičiuojama, atsižvelgiant į:
66.1. pagamintos ir įsigytos šilumos kiekių (struktūros) pokyčius (pavyzdžiui, prijungus naują CŠT sistemą, pasikeitus NŠG skaičiui konkrečioje CŠT sistemoje ir pan.), įskaitant pokyčius, įvykusius nuo perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projekto pateikimo iki šilumos kainų dedamųjų nustatymo. Ūkio subjektas informuoja Reguliuojančiąją instituciją apie minėtus pakeitimus ir jų įtaką šilumos kainai;
66.2. Ūkio subjekto faktiškai naudojamo kuro pokyčius:
66.2.1. Ūkio subjekto naudojamo kuro struktūros pokyčius dėl faktiškai atliktų investicinių projektų į šilumos gamybos įrenginius. Šiuo atveju koreguojamos šilumos bazinės kainos skaičiavimo metu nustatytos lyginamosios kuro, elektros energijos, vandens technologinėms reikmėms, ATL įsigijimo ir kitos kintamosios sąnaudos (Metodikos 66.4 papunktis) šilumos vienetui gaminti ir koreguojama šilumos kainos pastovioji dedamoji atsižvelgiant į Metodikos 65.3 ir 65.5 papunkčius;
66.3. faktinius (perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų ataskaitinio laikotarpio) elektros energijos, vandens technologinėms reikmėms, ATL kainų pokyčius (pagal bazinį arba šilumos bazinės kainos perskaičiavimo metu pagal Metodikos 66.1 papunktį koreguotą šilumos kiekį);
66.4. faktinius (perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų ataskaitinio laikotarpio) kitų kintamųjų sąnaudų (pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo), cheminių medžiagų technologijai, energijos išteklių biržos ir (ar) gamtinių dujų biržos operatoriaus teikiamų paslaugų, laboratorinių tyrimų ir pan.) kainų pokyčius (pagal bazinę arba šilumos bazinės kainos perskaičiavimo metu pagal Metodikos 66.2.1 papunktį koreguotą kuro struktūrą);
66.5. kitų, nuo Ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtus, neišvengiamus kintamųjų sąnaudų pokyčius (pagal bazinę arba šilumos bazinės kainos perskaičiavimo metu pagal Metodikos 66.2.1 papunktį koreguotą kuro struktūrą).
67. Jei šilumos kainos kintamoji dedamoji perskaičiuojama atsižvelgus į Metodikos 66.2.1 papunktyje numatytą atvejį ir šilumos kainoje įvertinamos prognozuojamos šilumos gamybos įrenginio lyginamosios kuro sąnaudos (kgne/MWh) arba šilumos bazinėje kainoje įvertinamos prognozuojamos šilumos gamybos įrenginio lyginamosios kuro sąnaudos (kgne/MWh), kito perskaičiavimo metu lyginamųjų kuro sąnaudų (kgne/MWh) rodiklis koreguojamas atsižvelgus į faktinius to šilumos gamybos įrenginio rodiklius, motyvuotus Ūkio subjekto argumentus dėl lyginamųjų kuro sąnaudų dydžio ir į Metodikos 29.4 ir 39.4 papunkčiuose numatytus ribojimus.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PERSKAIČIUOTOS ŠILUMOS KAINŲ DEDAMOSIOS
Pastoviosios dedamosios perskaičiavimas ir nustatymas
68. Bazinės sąnaudos ir šilumos bazinės kainos pastovioji dedamoji perskaičiuojama ir nustatoma pagal Metodikos 65 punktą:
68.1. perskaičiuotų šilumos (produkto) gamybos kainų dedamųjų atveju:
68.1.1. perskaičiuotų Reguliuojamo NŠG ir šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos sąnaudų ir vidutinės vienanarės kainos atveju, kai aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia NŠG:
|
|
|
(69) |
|
|
|
(70) |
|
|
|
(71) |
kur:
THA, PR, PD, y – perskaičiuota vidutinė šilumos gamybos įrenginiuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos vienanarės kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;
FCHA, PR, y – perskaičiuota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR, apimtis metais y, Eur;
ROIHA, PR, y – perskaičiuota investicijų grąžos, priskirtinos šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR, apimtis metais y, Eur;
68.1.2. Reguliuojamo NŠG teikiamos rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos kainos atveju:
|
|
|
(72) |
|
|
|
(73) |
|
|
|
(74) |
kur:
THG, CR, MU, y – perskaičiuota rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kaina (mėnesio užmokestis), metais y, Eur/mėn./kW;
FCHG, CR, y – perskaičiuota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų rezervinei galiai užtikrinti, NŠG gamybos įrenginiais, apimtis metais y, Eur;
ROIHG, CR, y – perskaičiuota investicijų grąžos, priskirtinos rezervinei galiai užtikrinti, NŠG gamybos įrenginiais, apimtis metais y, Eur;
68.2. perskaičiuotų šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) kainų dedamųjų atveju:
68.2.1. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) vienanarės kainos atveju:
|
|
|
(75) |
kur:
TH, PD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;
TH, PR, PD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;
TH, PC&CR, PD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;
68.2.1.1. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose vienanarės kainos atveju:
|
|
|
(76) |
|
|
|
(77) |
|
|
|
(78) |
kur:
FCHG, PR, y – perskaičiuota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose, apimtis, Eur/metams;
ROIHG, PR, y – perskaičiuota investicijų grąžos suma šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose, Eur/metams;
68.2.1.2. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo vienanarės kainos atveju:
|
|
|
(79) |
|
|
|
(80) |
|
|
|
(81) |
kur:
FCHG, PC&CR,y – perskaičiuota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, apimtis, Eur/metams;
ROIHG, PC&CR,y – perskaičiuota investicijų grąžos, priskirtinos šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, apimtis, Eur/metams;
68.2.2. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) dvinarės kainos atveju:
|
|
|
(82) |
kur:
TH, MU, y – perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn./kW;
TH, MU, PR, y – perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn./kW;
TH, MU, PC&CR, y – perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn./kW;
68.2.2.1. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose dvinarės kainos atveju:
|
|
|
(83) |
68.3. perskaičiuotų šilumos perdavimo kainų dedamųjų atveju:
68.3.1. šilumos perdavimo vienanarės kainos atveju:
|
|
|
(85) |
|
|
|
(86) |
|
|
|
(87) |
kur:
THT, PD, y – perskaičiuota šilumos perdavimo kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;
FCHT, y – perskaičiuota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos perdavimui apimtis metais y, Eur;
ROIHT, y – perskaičiuota investicijų grąžos, priskirtinos šilumos perdavimui apimtis metais y, Eur;
68.4. perskaičiuotų mažmeninio aptarnavimo kainų dedamųjų atveju:
68.4.1. mažmeninio aptarnavimo kainos kilovatvalandei atveju:
|
|
|
(89) |
|
|
|
(90) |
|
|
|
(91) |
kur:
THS, PD, y – perskaičiuota mažmeninio aptarnavimo kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;
ROIHS, y – perskaičiuota investicijų grąžos, priskirtinos mažmeniniam aptarnavimui apimtis metais y, Eur;
Kintamosios dedamosios perskaičiavimas ir nustatymas
69. Šilumos bazinės kainos kintamoji dedamoji perskaičiuojama ir nustatoma pagal Metodikos 66 ir 67 punktų nuostatas:
69.1. perskaičiuotos šilumos tiekėjo arba Reguliuojamo NŠG šilumos gamybos įrenginiuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos kainos atveju, kai aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia NŠG:
|
|
|
(93) |
kur:
THA, PR, KD, y – perskaičiuota šilumos gamybos įrenginiuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos kainos kintamoji dedamoji metais y, ct/kWh;
69.2. perskaičiuotos rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos dvinarės kainos atveju:
|
|
|
(94) |
kur:
THG, CR, KD, y – perskaičiuota rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos kainos kintamoji dedamoji metais y, ct/kWh;
69.3. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) vienanarės kainos atveju:
|
|
|
(95) |
kur:
TH, KD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) kainos kintamoji dedamoji metais y, ct/kWh;
69.4. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) dvinarės kainos atveju:
|
|
|
(96) |
kur:
TH, KD, dv, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) dvinarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;
69.5. šilumos perdavimo vienanarės kainos atveju:
|
|
|
(97) |
kur:
THT, KD, y – perskaičiuota šilumos perdavimo kainos kintamoji dedamoji metais y, ct/kWh.
69.6. šilumos perdavimo dvinarės kainos atveju:
|
|
|
(98) |
kur:
THT, KD, dv, y – perskaičiuota šilumos perdavimo dvinarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;
V SKYRIUS
PAPILDOMOS DEDAMOSIOS NUSTATYMAS
70. Jeigu šilumos kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti dydis per Metodikos 70.5 papunktyje nurodytą laikotarpį neatitiko šilumos tiekėjo faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti dydžio, šis skirtumas įvertinamas šilumos bazinių kainų dedamųjų nustatymo ar jų perskaičiavimo metu:
70.1. teigiamas skirtumas (kai surinkta daugiau pajamų, išskyrus pajamas pagal Metodikos 81.4 papunktį, nei patirta sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti) kompensuojamas vartotojų naudai, nustatant papildomą šilumos kainos dedamąją, mažinančią šilumos kainą, skirtumą paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui;
70.2. neigiamas skirtumas (kai surinkta mažiau pajamų, nei patirta sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti) kompensuojamas šilumos tiekėjo naudai, nustatant papildomą šilumos kainos dedamąją, didinančią šilumos kainą, išdėstant skirtumą 12 mėnesių laikotarpiui (skirtumą paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui);
70.3. jei šilumos tiekėjo atitinkamo suvartoto kuro kaina viršija Tarybos skelbiamos atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainas šalyje, įvertinus objektyvias kainų skirtumo priežastis, galima skaičiavimuose naudoti didesnę kuro kainą, tačiau ji neturi viršyti vidurkio daugiau kaip 5 proc., išskyrus Metodikos 81.6 ir 81.7 papunkčiuose nustatytus atvejus. Sprendimą dėl minėtų kuro kainų objektyvumo priima Reguliuojančioji institucija;
70.4. papildoma kuro ir pirktos šilumos sąnaudų ar pajamų neatitikimo dedamoji nustatoma pagal formulę:
|
|
|
(99) |
kur:
ΔTHG&HP, y – papildoma kuro ir šilumos įsigijimo sąnaudų neatitikimo dedamoji metams y, ct/kWh;
– šilumos kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti dydis atitinkamu laikotarpiu, Eur;
CHG,PR,F&HG,PC,F&HP,y-1 – faktiškai patirtos sąnaudos kuro ir šilumos įsigijimui atitinkamu laikotarpiu, apskaičiuotos vadovaujantis Metodikos 70.8 papunkčiu, Eur;
70.5. šilumos bazinės kainos perskaičiavimo metu įvertinamas šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai įsigyti skirtumas, susidaręs nuo ankstesniame šilumos kainos perskaičiavime vertinto laikotarpio pabaigos iki paskutinių finansinių metų už kuriuos pateiktos reguliuojamosios veiklos ataskaitos su nepriklausomo auditoriaus išvada ar reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pabaigos. Šilumos bazinės kainos nustatymo metu minėtam sąnaudų skirtumui apskaičiuoti įvertinamas laikotarpis nuo paskutiniame šilumos bazinės kainos perskaičiavime vertinto laikotarpio pabaigos iki paskutinių finansinių metų už kuriuos pateiktos reguliuojamosios veiklos ataskaitos su nepriklausomo auditoriaus išvada ar reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pabaigos;
70.6. nustatant praėjusiais kalendoriniais metais faktiškai patirtas sąnaudas kurui, įvertinama, ar šilumos tiekėjas laikėsi Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų įpareigojimų. Sąnaudų įtraukimo į šilumos kainą ribojimas pagal vidutinę biokuro biržos kainą ir (ar) vidutinę gamtinių dujų biržos kainą nėra taikomas tais atvejais, kai energijos išteklių biržoje ir (ar) gamtinių dujų biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos biokuro rūšies ir (ar) gamtinių dujų kiekio ar jo dalies;
70.7. šilumos bazinės kainos nustatymo metu apskaičiuotas šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti skirtumas įvertinamas nustatant pirmųjų šilumos bazinės kainos galiojimo metų šilumos kainą;
70.8. skaičiuojant šilumos kainoje įskaitytų ir faktinių sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti dydžio neatitikimą, faktinis sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti dydis ribojamas (mažinamas) šilumos kainoje nustatytais rodikliais: šilumos nuostolių apimtimi (Metodikos 33 papunktis), lyginamosiomis kuro sąnaudomis (Metodikos 39.4 papunktis), kuro kainomis (Metodikos 81 punktas) ir superkamos šilumos kainomis (Metodikos 82 punktas);
70.9. Metodikos 70.1 ir 70.2 papunkčiai netaikomi Reguliuojamiems NŠG ir šilumos tiekėjams CŠT sistemų, kuriose veikia bent vienas NŠG, šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos atveju. Šilumos tiekėjams tose CŠT sistemose, kuriose veikia bent vienas NŠG, įvertinamas šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugos sąnaudų kurui įsigyti dydžių skirtumas bei šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų šilumai įsigyti dydžių skirtumas.
71. Šilumos bazinės kainos ir perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų nustatymo metu vertinama šilumos tiekėjo faktinės dvejų paskutinių finansinių metų, dėl kurių yra pateiktos reguliuojamosios veiklos ataskaitos su nepriklausomo audito išvadomis ar reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaitomis ir (ar) išvadomis, investicijų grąžos ir Reguliuojančiosios institucijos nustatytos dvejų paskutinių finansinių metų investicijų grąžos neatitiktis:
71.1. faktinės dvejų paskutinių finansinių metų investicijų grąžos neatitiktis Reguliuojančiosios institucijos nustatytai dvejų paskutinių finansinių metų investicijų grąžai vertinama tų finansinių metų, kurių neatitikties vertinimas dar nėra atliktas;
71.2. faktinės dvejų paskutinių finansinių metų investicijų grąžos neatitikties šilumos tiekėjui nustatytai investicijų grąžai skaičiavimai atliekami šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą), šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo veiklų verslo vienetams bendrai, išskyrus Metodikos 71.3 papunktyje numatytą atvejį;
71.3. CŠT sistemose, kuriose veikia NŠG, faktinės dvejų paskutinių finansinių metų investicijų grąžos neatitiktis šilumos tiekėjui nustatytai investicijų grąžai, vertinama tik šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugoje bei šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo verslo vienetuose.
71.4. jeigu šilumos tiekėjo faktinė dvejų paskutinių finansinių metų, dėl kurių yra pateiktos reguliuojamosios veiklos ataskaitos su nepriklausomo audito išvadomis ar reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaitomis ir (ar) išvadomis, investicijų grąža viršija Reguliuojančiosios institucijos nustatytą dvejų paskutinių finansinių metų investicijų grąžą:
71.4.1. daugiau kaip 2 proc., bet ne daugiau kaip 6 proc. (pirmoji riba), 50 proc. investicijų grąžos skirtumo kompensuojama vartotojų naudai. Vartotojams kompensuojama suma nustatoma pagal formulę:
|
|
|
(100) |
kur:
– investicijų grąžos pokytis metais y dėl faktinės investicijų grąžos neatitikimo priskaitytajai, Eur;
– Reguliuojančiosios institucijos nustatyta investicijų grąža įvertinta priešpaskutiniais finansiniais metais galiojusioje šilumos kainoje, Eur;
– Reguliuojančiosios institucijos nustatyta investicijų grąža įvertinta paskutiniais finansiniais metais galiojusioje šilumos kainoje, Eur;
ROI(y-1) – paskutinių finansinių metų šilumos tiekimo veiklos rezultatas, pakoreguotas dėl atitinkamu laikotarpiu susidariusių nesusigrąžintų sąnaudų ir (ar) papildomai gautų pajamų bei dėl atitinkamu laikotarpiu grąžintų ankstesniais laikotarpiais gautų papildomų pajamų ir (ar) susigrąžintų ankstesniais laikotarpiais patirtų sąnaudų, Eur. Šilumos tiekėjų, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia NŠG, šilumos tiekimo veiklos rezultatas koreguojamas papildomo šilumos kiekio sąnaudomis, kaip numatyta Metodikos 72.5 papunktyje;
ROI(y-2) – priešpaskutinių finansinių metų šilumos tiekimo veiklos rezultatas, pakoreguotas dėl atitinkamu laikotarpiu susidariusių nesusigrąžintų sąnaudų ir (ar) papildomai gautų pajamų bei dėl atitinkamu laikotarpiu grąžintų ankstesniais laikotarpiais gautų papildomų pajamų ir (ar) susigrąžintų ankstesniais laikotarpiais patirtų sąnaudų, Eur. Šilumos tiekėjų, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia NŠG, šilumos tiekimo veiklos rezultatas koreguojamas papildomo šilumos kiekio sąnaudomis, kaip numatyta Metodikos 72.5 papunktyje;
71.5. šilumos tiekėjų, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia NŠG, finansinių metų šilumos tiekimo veiklos rezultatas koreguojamas (šilumos tiekimo veiklos sąnaudos yra didinamos) papildomo šilumos kiekio sąnaudomis, kurios apskaičiuojamos pagal formules:
|
|
|
(102) |
kur:
– paskutinių finansinių metų papildomo šilumos kiekio sąnaudos, Eur;
– paskutinių finansinių metų faktinės šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) sąnaudos, CŠT sistemose, kuriose veikia NŠG, Eur;
– paskutiniais finansiniais metais faktiškai į šilumos perdavimo tinklą patiektas šilumos kiekis CŠT sistemose, kuriose veikia NŠG, kWh;
– paskutinių finansinių metų faktinis papildomas šilumos kiekis CŠT sistemose, kuriose veikia NŠG, kWh;
|
|
|
(103) |
kur:
– priešpaskutinių finansinių metų papildomo šilumos kiekio sąnaudos, Eur;
– priešpaskutinių finansinių metų faktinės šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) sąnaudos CŠT sistemose, kuriose veikia NŠG, Eur;
– priešpaskutiniais finansiniais metais faktiškai į šilumos perdavimo tinklą patiektas šilumos kiekis CŠT sistemose, kuriose veikia NŠG, kWh;
– priešpaskutinių finansinių metų faktinis papildomas šilumos kiekis CŠT sistemose, kuriose veikia NŠG, kWh;
71.6. dėl faktinės dvejų paskutinių finansinių metų investicijų grąžos neatitikties šilumos tiekėjui nustatytai investicijų grąžai vartotojams kompensuojama suma šilumos kainoje įvertinama nustatant šilumos kainą mažinančią papildomą šilumos kainos dedamąją (
), apskaičiuotą sumą paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui.
72. Ūkio subjektai, dalyvaudami šilumos aukcione, negali gauti daugiau pajamų, nei leistina gauti pajamų metinė apimtis, apskaičiuota pagal Metodiką. Šilumos bazinės kainos ir perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų nustatymo metu vertinama Ūkio subjektui šilumą parduodant šilumos aukciono būdu susidaręs faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumo (toliau – Pajamų skirtumas) neatitikimas Ūkio subjektui nustatytai investicijų grąžai, įskaičiuotai į leistiną gauti pajamų apimtį:
72.1. Pajamų skirtumo ir Ūkio subjektui nustatytos investicijų grąžos, įskaičiuotos į leistiną gauti pajamų apimtį, skirtumas vertinamas už 12 mėnesių laikotarpį nuo paskutinio šilumos bazinės kainos nustatymo ar jos perskaičiavimo metu įvertinto mėnesio;
72.2. jeigu Pajamų skirtumas viršija Ūkio subjektui nustatytą investicijų grąžą, įskaičiuotą į leistiną gauti pajamų apimtį:
72.2.1. daugiau kaip 2 proc., bet ne daugiau kaip 6 proc. (pirmoji riba), 50 proc. skirtumo dydžiu mažinama leistina gauti pajamų apimtis. Leistiną gauti pajamų apimtį mažinanti suma apskaičiuojama pagal formulę:
|
|
|
(104) |
|
|
|
(105) |
|
|
|
(106) |
kur:
– Ūkio subjekto šilumos (produkto) gamybos papildomos pajamos, gautos dalyvaujant šilumos aukcione, atitinkamoje CŠT sistemoje s, Eur;
– leistina gauti pajamų apimtis, atitinkamoje CŠT sistemoje s, Eur. Šilumos (produkto) gamybos pastoviosios sąnaudos ir investicijų grąža atitinka Reguliuojančiosios institucijos nustatytą apimtį. Šilumos (produkto) gamybos kintamosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal šilumos aukciono rezultatus pagamintam šilumos kiekiui, taikant nustatytoje šilumos (produkto) gamybos kainos kintamojoje dedamojoje užfiksuotus šilumos gamybos efektyvumo rodiklius ir kuro kainas, apskaičiuotas vadovaujantis Metodikos 81 punktu;
ROIHA, PR, s, y – investicijų grąža priskirtina šilumos gamybai Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniais, atitinkamoje CŠT sistemoje s, Eur. Kai vertinamu laikotarpiu galiojo skirtingos šilumos kainų dedamosios, apskaičiuojant konkretaus mėnesio leistiną gauti pajamų apimtį, atitinkamoje šilumos kainoje įskaičiuota investicijų grąža dalinama iš 12 mėnesių;
RHA, PR, s, y – Ūkio subjekto šilumos (produkto) gamybos pajamos, gautos dalyvaujant šilumos aukcione, atitinkamoje CŠT sistemoje s, Eur;
FCHA, PR, s, y – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniais, apimtis atitinkamoje CŠT sistemoje s, Eur. Kai vertinamu laikotarpiu galiojo skirtingos šilumos kainų dedamosios, apskaičiuojant konkretaus mėnesio leistiną gauti pajamų apimtį, atitinkamoje šilumos kainoje įskaičiuotos pastoviosios sąnaudos ir investicijų grąža dalinamos iš 12 mėnesių;
VCHA, PR, s, y – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniais apimtis, apskaičiuota vadovaujantis Metodikos 81 punktu, atitinkamoje CŠT sistemoje s, Eur;
QHA, PR, s, m – Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniuose pagamintas ir pagal atitinkamo mėnesio šilumos aukciono rezultatus supirktas šilumos kiekis, atitinkamoje CŠT sistemoje s, kWh;
THA, PR, s, m – Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniuose pagamintos ir pagal atitinkamo mėnesio šilumos aukciono rezultatus supirktos šilumos kaina, atitinkamoje CŠT sistemoje s, ct/kWh;
72.3. jeigu Ūkio subjektas, dalyvaudamas šilumos aukcione, pagal aukciono rezultatus gamino ir pardavė šilumą už didesnę arba mažesnę kainą, nei nustatyta vidutinė šilumos (produkto) gamybos kaina, ir dėl to:
72.3.1. vadovaujantis Metodikos 72.2 papunkčiu apskaičiuota, kad Metodikos 72.1 papunktyje nurodytu laikotarpiu Ūkio subjektas gavo papildomų pajamų, papildomai gautos pajamos įvertinamos Supirkimo tvarkos 13.5 papunktyje nustatyta tvarka. Papildomai gautų pajamų įtaka galutinei šilumos aukcione parduodamos šilumos kainai apskaičiuojama papildomų pajamų sumą paskirstant baziniam Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniuose gamintinam ir šilumos aukciono būdu parduotinam šilumos kiekiui QHA, PR, s;
72.3.2. Metodikos 72.1 papunktyje nurodytu laikotarpiu faktiškai gautos pajamos neviršijo leistinos gauti pajamų apimties, dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje negautos pajamos apskaičiuojamos ir konstatuojamos, tačiau jos niekaip nekeičia leistinos gauti pajamų apimties ir vidutinės šilumos (produkto) gamybos kainos (kainos dedamųjų) dydžio;
72.3.3. Metodikos 73.1 papunktyje nurodytu laikotarpiu Pajamų skirtumas Ūkio subjektui nustatytą investicijų grąžą, įskaičiuotą į leistiną gauti pajamų apimtį, viršija mažiau kaip 2 proc., ši suma apskaičiuojama ir konstatuojama, tačiau ji niekaip nekeičia leistinos gauti pajamų apimties ir vidutinės šilumos (produkto) gamybos kainos (kainos dedamųjų) dydžio.
73. Jeigu nustatoma, kad Ūkio subjektas šilumos kainas apskaičiavo ir taikė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir dėl to:
73.1. gavo papildomų pajamų, gautos papildomos pajamos (RTAP, y-1) kompensuojamos vartotojų naudai, nustatant papildomą šilumos sąnaudų dedamąją (ΔTTAP, y), mažinančią šilumos kainą, skirtumą paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui;
74. Tarybos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimų, atliekamų vadovaujantis Patikrinimų tvarkos aprašu, rezultatų įtaka bei kitų Ūkio subjekto papildomai gautų pajamų ir (ar) nepadengtų sąnaudų įtaka (ΔTy) šilumos kainai nustatoma kaip papildoma dedamoji, papildomai gautas pajamas ir (ar) sąnaudas paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui.
75. Kai Metodikos 70–74 punktuose numatyta tvarka apskaičiuotų Ūkio subjekto papildomai gautų pajamų sumos grąžinimas per vienerius metus neleistų Ūkio subjektui užtikrinti patikimos šilumos gamybos ir (ar) tiekimo vartotojams, t. y. kai papildomai gautų pajamų suma viršija Ūkio subjektui nustatytą metinę investicijų grąžą ir (ar) Ūkio subjektas pateikia motyvuotus paaiškinimus, papildomai gautos pajamos gali būti grąžinamos per ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį.
76. Kai Metodikos 70–74 punktuose numatyta tvarka apskaičiuotų Ūkio subjekto papildomai gautų pajamų grąžinimas išdėstomas per ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį, įvertinama pinigų kaina:
76.1. pinigų kainos nustatymui taikoma skolinto kapitalo kainos viršutinė riba pagal Lietuvos banko skelbiamus duomenis, šilumos bazinės kainos projekto ar perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projekto pateikimo metu skelbiama Tarybos tinklalapio skiltyje „Duomenys vidutinei svertinei kapitalo kainai (WACC) skaičiuoti“, bazinės kainos ar perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projekto pateikimo metu;
76.2. pirmųjų metų palūkanos apskaičiuojamos kaip paprastosios palūkanos nuo praėjus vieneriems papildomos dedamosios taikymo metams likusios grąžinti papildomai gautų pajamų sumos, laikant, kad kiekvienais metais grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis;
76.3. antrųjų ir paskesnių metų palūkanos apskaičiuojamos taikant linijinį palūkanų skaičiavimo metodą nuo antraisiais ir paskesniais metais grąžintinos papildomai gautų pajamų sumos, laikant, kad kiekvieną mėnesį grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis;
76.4. pagal Metodikos 76.2 ir 76.3 papunkčius apskaičiuota palūkanų suma išdėstoma visam papildomai gautų pajamų grąžinimo laikotarpiui. Apskaičiuota palūkanų suma ir papildomai gautos pajamos paskirstomos baziniam realizuotinos šilumos kiekiui, nustatant šilumos kainą mažinančią papildomą dedamąją.
77. Šilumos kainoje, vadovaujantis Metodikos 70, 71, 73–77 punktais nustatyto teigiamo skirtumo kompensavimas vartotojų naudai arba neigiamo skirtumo kompensavimas Ūkio subjekto naudai, pagal Energetikos įstatymą mokami mokesčiai, taip pat kitos Ūkio subjekto gautos pajamos ar sąnaudos, kurių susidarymą lėmė teisės aktų pasikeitimai, įvertinamos šilumos bazinės kainos nustatymo arba perskaičiavimo metu, atsižvelgus į faktiškai realizuotą šilumos kiekį, pasibaigus atitinkamos dedamosios taikymo laikotarpiui. Vadovaujantis Metodikos 72 punktu apskaičiuotų Ūkio subjekto šilumos (produkto) gamybos papildomų pajamų, gautų dalyvaujant šilumos aukcione, grąžinimas įvertinamas atsižvelgus į faktiškai šilumos aukcione parduotą šilumos kiekį.
VI SKYRIUS
GALUTINĖS ŠILUMOS KAINOS SKAIČIAVIMAS
78. Galutinės šilumos kainos privalo būti keičiamos kas mėnesį, keičiantis kuro ir (ar) šilumos aukciono būdu superkamos šilumos kainoms. Šilumos tiekėjas privalo kas mėnesį apskaičiuoti ir taikyti galutines šilumos kainas, kuriose įvertintos aktualios kuro ir (ar) šilumos aukciono būdu superkamos šilumos kainos, nustatytos pagal Metodikos 81 ir 82 punktus.
79. Pirmaisiais šilumos bazinės kainos galiojimo metais taikoma galutinė šilumos kaina apskaičiuojama, atsižvelgus į Metodikos 78 punktą:
79.1. vienanarės kainos atveju kaip Metodikos 55.1, 56.1, 57.1 papunkčiuose ir 70, 71, 73–77 punktuose nurodytų dedamųjų suma;
79.2. dvinarės kainos atveju:
79.2.1. pastovioji dvinarės kainos dalis kaip Metodikos 55.2.1, 56.2.1 ir 57.2 papunkčiuose nurodytų dedamųjų suma;
79.2.2. kintamoji dvinarės kainos dedamoji kaip Metodikos 55.2.2 ir 56.2.2 papunkčiuose nurodytų dedamųjų suma;
80. Antraisiais ir vėlesniaisiais šilumos bazinės kainos galiojimo metais taikoma galutinė šilumos kaina apskaičiuojama, atsižvelgus į Metodikos 78 punktą:
80.1. vienanarės kainos atveju kaip Metodikos 68.2.1, 68.3.1, 68.4.1, 69.3, 69.5 papunkčiuose ir 70, 71, 73–77 punktuose nurodytų dedamųjų suma;
80.2. dvinarės kainos atveju:
80.2.1. pastovioji dvinarės kainos dalis kaip Metodikos 68.2.2, 68.3.2 ir 68.4.2 papunkčiuose nurodytų dedamųjų suma;
80.2.2. kintamoji dvinarės kainos dedamoji kaip Metodikos 69.4 ir 69.6 papunkčiuose nurodytų dedamųjų suma;
81. Aktualios kuro kainos apskaičiuojamos atsižvelgiant į atitinkamos kuro rūšies kainas:
81.1. gamtinių dujų kaina lygi gamtinių dujų pirkimo, akcizo, transportavimo ir balansavimo kainų sumai. Gamtinių dujų pirkimo kaina lygi paskutinio mėnesio, einančio prieš šilumos kainų skaičiavimą, gamtinių dujų pirkimo kainai, apskaičiuotai vadovaujantis Metodikos 81.2, 81.4, 81.5 ir 81.7 papunkčių nuostatomis. Gamtinių dujų transportavimo kainą sudaro gamtinių dujų perdavimo, metinių užsakomų ir vartojimo pajėgumų, saugumo dedamosios, skirstymo, nenutrūkstamo tiekimo paslaugų mokesčiai. Gamtinių dujų transportavimo kaina apskaičiuojama pagal galiojančias gamtinių dujų perdavimo, skirstymo ir kitų paslaugų sutartis;
81.2. nustatytas kaip 105 proc. vidutinės gamtinių dujų (žaliavos) rinkos kainos šalyje paskutinį mėnesį, einantį prieš šilumos kainų skaičiavimą. Vidutinė gamtinių dujų (žaliavos) rinkos kaina nustatoma vadovaujantis Tarybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. O3E-762 „Dėl Vidutinės gamtinių dujų biržos kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Vidutinės gamtinių dujų biržos kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašu. Jei Ūkio subjekto atitinkamo mėnesio faktiškai pirktų gamtinių dujų (žaliavos) kaina yra žemesnė už 105 proc. vidutinės gamtinių dujų (žaliavos) rinkos kainos, galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikoma faktinė gamtinių dujų (žaliavos) kaina;
81.3. nustatytas kaip 105 proc. vidutinės atitinkamos kuro (išskyrus gamtinių dujų) rūšies (žaliavos) rinkos kainos šalyje paskutinį mėnesį, einantį prieš šilumos kainų skaičiavimą. Vidutinė biokuro kaina ir vidutinė biokuro biržos kaina nustatoma vadovaujantis Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-759 „Dėl Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašu. Kito kuro vidutinė kaina apskaičiuojama kaip geometrinis svertinis Ūkio subjektų pirkto atitinkamos rūšies (žaliavos) kuro kainų vidurkis. Nustatant vidutinę atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainą atmetamos atitinkamo laikotarpio ekstremalios vertės (atitinkamos kuro rūšies didžiausia ir mažiausia kaina atitinkamu laikotarpiu), esant daugiau kaip 3 atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) pirkimams per laikotarpį. Jei Ūkio subjekto atitinkamo mėnesio faktiškai pirkto biokuro kaina ar kito kuro (žaliavos) kaina yra žemesnė už 105 proc. atitinkamos biokuro rūšies rinkos kainos ar kito kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainos, galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikoma faktinė biokuro kaina ar kito kuro (žaliavos) kaina. Kuro transportavimo ir kitos su kuro (išskyrus biokuro ir gamtinių dujų) įsigijimu susijusios sąnaudos nustatomos pagal faktinius duomenis;
81.4. nustatyta kaip 90 proc. vidutinės atitinkamos biokuro rūšies rinkos kainos, gamtinių dujų (žaliavos) rinkos kainos ar kito kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainos šalyje paskutinį mėnesį, einantį prieš galutinių šilumos kainų skaičiavimą, jei Ūkio subjekto faktinė (apmokėta pagal sutartis) atitinkamo biokuro, gamtinių dujų (žaliavos) ar kito kuro ištekliaus (žaliavos) įsigijimo kaina yra 10 ar daugiau procentų mažesnė už atitinkamo laikotarpio vidutinę atitinkamos biokuro rūšies rinkos kainą, gamtinių dujų (žaliavos) rinkos kainą ar kito kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainą;
81.5. jei kuro kainų nustatymo laikotarpiu atitinkamos rūšies kuro Ūkio subjektas nepirko, kuro kaina nustatoma vadovaujantis galiojančiomis kuro pirkimo sutartimis, įvertinant Metodikos 81.2 ir 81.3 papunkčiuose nustatytą ribojimą. Jei Ūkio subjektas kuro pirkimo sutarčių nėra sudaręs arba kuro pirkimo sutartyse nenumatyta fiksuota kuro įsigijimo kaina, taikoma Tarybos skelbiama paskutinio mėnesio, einančio prieš galutinių šilumos kainų skaičiavimą, vidutinė atitinkamos biokuro rūšies rinkos kaina, gamtinių dujų (žaliavos) rinkos kaina ar kito kuro rūšies (žaliavos) rinkos kaina;
81.6. nustatyta kaip faktinė Ūkio subjekto biokuro atskiro sandorio kaina, jei Ūkio subjektas biokurą įsigijo energijos išteklių biržoje. Tokiu atveju netaikomas Metodikos 81.3–81.5 papunkčių ribojimas biokuro įsigijimo kainai;
81.7. nustatyta kaip faktinė Ūkio subjekto gamtinių dujų atskiro sandorio kaina, jei Ūkio subjektas gamtines dujas įsigijo gamtinių dujų biržoje. Tokiu atveju netaikomas Metodikos 81.2–81.5 papunkčių ribojimas gamtinių dujų įsigijimo kainai;
81.8. Kai Ūkio subjektas biokurą įsigyja energijos išteklių biržoje ir (ar) gamtines dujas įsigyja gamtinių dujų biržoje, apskaičiuojant galutinę biokuro kainą ir (ar) gamtinių dujų kainą, taikomą galutinės šilumos kainos skaičiavime, įvertinamas prekybos energijos išteklių biržoje ir (ar) gamtinių dujų biržoje mokestis.
82. Aktuali šilumos aukciono būdu superkamos šilumos kaina, taikoma galutinės šilumos kainos skaičiavimuose, nustatoma:
82.1. pagal Metodikos 36 formulę, kaip vidutinė svertinė šilumos aukcione supirktos šilumos kaina, pagal to mėnesio, kuriam skaičiuojama galutinė šilumos kaina, šilumos aukciono rezultatus. Šilumos supirkimo aukcione superkamos šilumos kaina negali būti didesnė, nei vadovaujantis Supirkimo tvarka apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos;
82.2. jeigu šilumos tiekėjas šilumos aukcione atitinkamą mėnesį šilumos nesupirko, t. y. šilumos aukcione supirktas šilumos kiekis yra lygus nuliui, galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikoma superkamos šilumos kaina, lygi to mėnesio, kuriam skaičiuojama galutinė šilumos kaina, vadovaujantis Supirkimo tvarka apskaičiuotoms palyginamosios šilumos gamybos sąnaudoms.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
83. Ūkio subjektas, pažeidę Metodikos reikalavimus, taip pat už informacijos, nurodytos Metodikoje, nepateikimą ar žinomai klaidingos informacijos pateikimą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.