KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2024 m. liepos 25 d. Nr. T2-229
Klaipėda
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktu ir 15 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 35 straipsnio 9 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Pripažinti netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. T2-357 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktą.
PATVIRTINTA
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos
2024 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. T2-229
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas, asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą bei kitas sąlygas.
2. Aprašas taikomas mokėjimams už tas socialines paslaugas, kurias teikia Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) biudžetinės socialinių paslaugų įstaigos ar kiti socialinių paslaugų teikėjai, iš kurių paslaugos perkamos viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, įstaigos, kurioms suteikta teisė teikti akredituotas ir licencijuotas socialines paslaugas, socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys, kuriems suteikta teisė teikti akredituotas socialines paslaugas ir kurias Savivaldybė finansuoja sudarydama sutartis dėl asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų ir išlaidų finansavimo (toliau – socialinių paslaugų teikėjas). Aprašo nuostatos taikomos mokėjimams už tas socialines paslaugas, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar Savivaldybės biudžetui skiriamų valstybės biudžeto dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas, taip pat tais atvejais, kai socialinių paslaugų kaina viršija Savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) nustatytą maksimalų konkrečios socialinės paslaugos išlaidų finansavimo dydį, šio dydžio ir socialinių paslaugų kainos skirtumas asmens (šeimos) pageidavimu, mokama paslaugos gavėjo, kito teisėto asmens atstovo (toliau – teisėtas atstovas) ir socialinių paslaugų teikėjo tarpusavio susitarimu.
3. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-397 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas) ir Aprašu.
4. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
5. Asmens (šeimos) mokėjimui už socialines paslaugas užtikrinti sudaroma sutartis, kurioje nustatoma paslaugos rūšis, sudėtis, paslaugos teikimo dažnumas ir trukmė, mokėjimo už socialines paslaugas tvarka, apskaičiuoto asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio keitimo atvejai ir informacija apie apskaičiuoto asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio (pinigine išraiška) pateikimo socialinių paslaugų gavėjui (ar jo teisėtam atstovui) tvarka, šalių teisės, pareigos ir kitos paslaugų teikimo ir nutraukimo sąlygos. Sudaromos šios paslaugų teikimo sutartys (toliau kartu – sutartis):
5.1. Dėl ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugų, laikino atokvėpio (kai paslauga teikiama institucijoje) sudaromos trišalės socialinės globos paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo sutartys. Jas sudaro Savivaldybės administracijos direktorius (toliau – Administracijos direktorius), paslaugos gavėjas (teisėtas atstovas) ir socialinių paslaugų teikėjas. Sutarties forma tvirtinama Administracijos direktoriaus įsakymu. Klaipėdos miesto globos namai, Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai sudaro dvišales socialinės globos paslaugų teikimo sutartis su paslaugos gavėju (teisėtu atstovu), kuriam bus teikiamos ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos, laikino atokvėpio (kai paslauga teikiama institucijoje) paslaugos. Sutarties forma tvirtinama socialinių paslaugų teikėjo įsakymu.
5.2. Dėl kitų mokamų socialinių paslaugų finansavimo sutartį sudaro socialinių paslaugų teikėjas su Administracijos direktoriumi. Sutartį su paslaugos gavėju (teisėtu atstovu) sudaro socialinių paslaugų teikėjas. Sutarties forma tvirtinama socialinių paslaugų teikėjo įsakymu. Sutartį pasirašo socialinių paslaugų gavėjas (teisėtas atstovas) ir socialinių paslaugų teikėjas.
6. Klaipėdos mieste įsteigus šeimyną, Administracijos direktorius su šeimyna sudaro šias finansavimo sutartis:
6.1. Sutartis dėl vaiko socialinės globos finansavimo sudaroma per 10 darbo dienų nuo likusio be tėvų globos vaiko apgyvendinimo šeimynoje dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta pavyzdine sutarties dėl vaiko socialinės globos finansavimo forma. Sutartyje nustatoma vaiko socialinės globos finansavimo skyrimo sąlygos, priemonės ir šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydis, nustatytas Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje.
6.2. Sutartis dėl finansinės paramos šeimynos naudojamam ar nuosavybes teise valdomam nekilnojamajam turtui, skirtam šeimynos veiklai vykdyti, rekonstruoti ar remontuoti, šeimynos dalyviui pateikus prašymą, sudaroma per 10 darbo dienų nuo sprendimo dėl finansinės paramos šiam turtui rekonstruoti ar remontuoti skyrimo priėmimo dienos. Sutartis sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta pavyzdine sutarties dėl finansinės paramos šeimynos naudojamam ar nuosavybes teise valdomam nekilnojamajam turtui, skirtam šeimynos veiklai vykdyti, rekonstruoti ar remontuoti forma. Sutartyje nustatomos finansinės paramos, kitos finansinės ir materialinės pagalbos, užtikrinančios kokybišką šeimynos veiklą, skyrimo sąlygos ir priemonės. Finansinė parama šeimynos naudojamam ar nuosavybes teise valdomam nekilnojamajam turtui, skirtam šeimynos veiklai vykdyti, rekonstruoti ar remontuoti teikiama Savivaldybės mero nustatyta tvarka.
7. Administracijos direktorius gali sudaryti socialinių paslaugų teikimo ir finansavimo sutartis su globos centrais, atrinktais teisės aktų nustatyta tvarka. Sutartyje nustatomos socialinių paslaugų teikimo sąlygos, atsiskaitymai ir mokėjimai, teisės ir įsipareigojimai, šalių atsakomybė, asmens duomenų tvarkymas, sutarties nutraukimo sąlygos.
8. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais finansinės apskaitos tvarką.
II SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ PREVENCINES IR BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
11. Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai:
12. Maitinimo organizavimo paslauga skiriama nemokamai (maitinimas valgykloje; karšti pietūs į namus; sauso maisto daviniai) asmenims (šeimoms), kurių 1 mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės kaip 2,2 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžiai ir kurie atitinka vieną iš šių sąlygų:
12.1. Maitinimas valgykloje (iki 12 mėn. per kalendorinius metus):
12.1.4. asmenys, kurių pajamos nevertinamos:
12.1.4.1. grįžę iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų bei socialinės reabilitacijos įstaigų ir yra registruoti Užimtumo tarnyboje (senyvo amžiaus asmenims Užimtumo tarnybos registracija nereikalinga) bei kreipiasi ne vėliau nei per 2 mėn. nuo išleidimo dienos;
12.1.4.3. praradę gyvenamąjį būstą, kai kreipiasi ne vėliau nei per 2 mėn. nuo teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš būsto dienos;
12.1.4.4. nukentėję nuo gaisro ar stichinių nelaimių, esant ypač ekstremalioms klimatinėms sąlygoms (žema minusinė temperatūra, potvyniai), kai kreipiasi ne vėliau nei per 3 mėn. nuo įvykusios nelaimės fakto registravimo dienos;
12.1.4.5. apgyvendinimo nakvynės namuose, laikino apnakvindinimo, intensyvios krizių įveikimo pagalbos (vaikams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą nustatyta laikinoji priežiūra, kitiems tos šeimos vaikams kartu su jų atstovais (atstovu) pagal įstatymą, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje; moterims ir moterims su vaikais, nukentėjusioms nuo smurto artimoje aplinkoje, prekybos žmonėmis, prostitucijos) paslaugų gavėjai, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai valstybės ar Savivaldybės lygiu.
12.2. Karšti pietūs į namus (iki 12 mėn. per kalendorinius metus):
12.2.1. judėjimo bei regėjimo sutrikimų turintiems asmenims, kuriems nustatytas 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis;
12.3. Sauso maisto daviniai (iki 3 mėn. per kalendorinius metus), kurių turinį tvirtina Administracijos direktorius:
12.3.1. turintiems judėjimo ar regėjimo negalią asmenims, taip pat kurių judėjimas laikinai apribotas dėl ligos;
13. Mokėjimo už transporto organizavimo paslaugą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas, nuvažiuotų kilometrų skaičių, vykstančių asmenų skaičių ir kilometro kainą:
13.1. Paslauga nemokamai teikiama asmeniui (šeimai):
13.1.1. kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės kaip 3 VRP dydžiai;
13.1.2. vykstant į Klaipėdos miesto mastu organizuojamus renginius asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, pristatant karštą maistą į namus ar techninės pagalbos priemones asmenims, kurie patys negali pasiimti ar grąžinti šių priemonių;
13.1.3. kuriam teikiama Savivaldybės lygmens pacientų pavėžėjimo paslauga, kai vykstama į toje pačioje ar besiribojančioje savivaldybėje esančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą gauti planinei pagalbai priskiriamų hemodializės paslaugų ir (ar) grįžtama iš jų į gyvenamąją vietą (įskaitant pacientus, gydomus stacionarinės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose), vadovaujantis Pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 333 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 1196 „Dėl Pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.
13.2. Asmuo (šeima), kurio (-ios) pajamos yra didesnės kaip 3 VRP dydžiai, už nuvažiuotą vieną kilometrą moka Tarybos sprendimu patvirtintą įkainį. Į transporto paslaugų kilometrus neįskaitomas kelias, nuvažiuotas nuo garažo iki paslaugos gavėjo ir atgal į garažą bei kilometrai, papildomai nuvažiuoti dėl kelio remonto, kai paslaugos teikiamos Klaipėdos mieste. Šis kelias apmokamas iš Savivaldybės biudžeto lėšų.
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
15. Socialinės priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai:
15.1. pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti;
15.9. palydėjimo paslauga jaunuoliams (jeigu ji neteikiama savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste);
16. Mokėjimo už apgyvendinimą savarankiško gyvenimo namuose paslaugą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens, kuriam buvo teikta socialinė globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje, pajamas:
16.3. Asmuo, kuris nesimoko, moka už sunaudotas dujas, vandenį ir elektros energiją pagal jo bute įrengtus dujų, elektros ir vandens skaitiklių rodmenis (dviviečiame–keturviečiame bute gyvenantiems asmenims mokestis dalijamas proporcingai visiems gyvenantiems), jų nesant – pagal vidutinį nustatytą normatyvą vienam asmeniui už sunaudotą vandens, elektros energijos kiekį bei už kitas paslaugas. Mokestis už patalpų šildymą apskaičiuojamas proporcingai kiekvieno kambario šildomam plotui, už bendro naudojimo patalpų šildymą mokama per pusę, mokestis mokamas pagal gautas sąskaitas. Asmuo, kuris mokosi, šių mokesčių nemoka, juos apmoka socialinių paslaugų teikėjas. Už būsto nuomą bei visus su būsto išlaikymu susijusius mokesčius apmoka socialinių paslaugų teikėjas.
17. Kitiems asmenims (šeimoms), nurodytiems Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakyme Nr. A1‑93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, už apgyvendinimą savarankiško gyvenimo namuose ar apgyvendinimą apsaugotame būste mokėjimo dydis neturi viršyti 20 proc. asmens pajamų ar 20 proc. šeimos pajamų, jeigu šios paslaugos teikiamos šeimai, asmenys moka už komunalines paslaugas.
18. Mokėjimo už pagalbą į namus dydis asmeniui (šeimai) nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas:
18.1. asmuo (šeima), kurio (kurios) mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) yra 2,5 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, moka neviršijantį 5 proc. asmens (šeimos) pajamų;
18.2. asmuo (šeima), kurio (kurios) mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) yra 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, moka neviršijantį 10 proc. asmens (šeimos) pajamų;
18.3. asmuo (šeima), kurio (kurios) mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) yra 4 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 5 VRP dydžiai, moka neviršijantį 15 proc. asmens (šeimos) pajamų;
18.4. asmuo (šeima), kurio (kurios) mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) yra didesnės kaip 5 VRP dydžiai, moka neviršijantį 20 proc. asmens (šeimos) pajamų;
19. Mokėjimo už apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugą dydis asmeniui nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas:
19.1. asmuo, kurio mėnesio pajamos yra mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, moka neviršijantį 5 proc. asmens pajamų;
19.2. asmuo, kurio mėnesio pajamos yra 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, moka neviršijantį 10 proc. asmens pajamų;
19.3. asmuo, kurio mėnesio pajamos yra 4 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 5 VRP dydžiai, moka neviršijantį 15 proc. asmens pajamų;
19.4. asmuo, kurio mėnesio pajamos yra didesnės kaip 5 VRP dydžiai, moka neviršijantį 20 proc. asmens pajamų;
19.5. apgyvendinimo nakvynės namuose paslauga teikiama nemokamai:
19.5.1. vieną mėnesį, kai asmuo ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gauna apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugą ir teisės aktų nustatyta tvarka gauna socialinę pašalpą;
19.6. asmuo, laikinai išvykęs ir tai raštu suderinęs su paslaugos teikėju, už vietos išsaugojimą moka (už nebūtą laiką) 10 proc. jam nustatyto mokėjimo už apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip 3 paroms, mokėjimo už paslaugą dydis nemažinamas;
20. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, teikiamas trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį, ne visą dieną ar trumpiau nei nustatyta maksimali galima socialinės priežiūros paslaugų teikimo trukmė, dydis nustatomas proporcingai teikiamų socialinės priežiūros paslaugų trukmei.
21. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, o atskaičius asmens mokėjimo už apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugą dalį, asmens mėnesio pajamos negali likti mažesnės kaip 0,8 VRP dydžiai.
22. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą (toliau – Tikslinių kompensacijų įstatymas):
22.1. asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio;
23. Kai skiriama ir teikiama socialinė priežiūra, nustatant asmens finansines galimybes, jeigu suaugęs asmuo su negalia ar vaikas su negalia gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, į jo pajamas įskaitoma tik ši individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija.
24. Mokėjimo už kartu teikiamas ne daugiau kaip 3 socialinės priežiūros ir (ar) laikino atokvėpio paslaugas ir (ar) asmeninę pagalbą, teikiamą pagal Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
IV SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
27. Dienos socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
28. Mokėjimo už dienos socialinę globą asmens namuose ar institucijoje dydis asmeniui neturi viršyti 20 proc. jo pajamų. Asmens, kurio mėnesio pajamos yra:
28.2. 2 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, dydis – neviršijantis 15 proc. asmens pajamų;
29. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą:
29.1. asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, neturi viršyti 40 proc. šios kompensacijos dydžio.
Vaikui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, gyvenančiam tik su vienu iš tėvų arba gyvenančiam šeimoje, kurioje yra trys ir daugiau vaikų, neturi viršyti 30 proc. šios kompensacijos dydžio;
29.2. asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, neturi viršyti 60 proc. šios kompensacijos dydžio.
Vaikui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, gyvenančiam tik su vienu iš tėvų arba gyvenančiam šeimoje, kurioje yra trys ir daugiau vaikų, neturi viršyti 50 proc. šios kompensacijos dydžio.
30. Kai skiriama ir teikiama dienos socialinė globa, nustatant asmens finansines galimybes, jeigu suaugęs asmuo su negalia ar vaikas su negalia gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, į jo pajamas įskaitoma tik ši individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija.
31. Mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą asmens namuose dydis asmeniui nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos asmens namuose trukmei, atsižvelgiant į maksimalią asmeniui taikomą dienos socialinės globos asmens namuose trukmę.
32. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje dydis asmeniui nustatomas proporcingai jam teikiamos dienos socialinės globos trukmei.
Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą institucijoje, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
V SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ AR ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
34. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, už ilgalaikę socialinę globą – į asmens pajamas ir turtą.
35. Asmens mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 proc.) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
36. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei. Asmeniui, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykusiam iš trumpalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos į stacionarias sveikatos priežiūros įstaigas, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis sumažinamas – už laiką, kai asmuo išvykęs, nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo išvykimo paros, asmuo moka 30 proc. jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nemažinamas. Išvykimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.
37. Asmens mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 proc.) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti. Vaikui su negalia mokėjimo dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą.
38. Asmenims, kurių turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis iki tol, kol asmens turto vertė sumažės iki nustatyto normatyvo per mėnesį, padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą (apskaitoma sutartyje).
39. Visa asmens mokama suma negali viršyti trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugos kainos, kurią nustato socialinių paslaugų teikėjas vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka.
40. Asmenys gali laikinai savo noru išvykti iš socialinės globos įstaigos svečiuotis pas globėją, rūpintoją, šeimos narius, artimus giminaičius ar pažįstamus švenčių dienomis, savaitgaliais ir ilgesniam laikotarpiui – iki 45 kalendorinių dienų per metus (dėl asmeniui svarbių priežasčių asmens (globėjo, rūpintojo, šeimos narių ar artimų giminaičių) prašymu gali būti nustatytas ir ilgesnis laikotarpis). Asmens išvykimo gydytis į sveikatos priežiūros įstaigą trukmė nėra ribojama. Asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 proc. jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas. Išvykimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros. Asmens nebuvimo socialinės globos įstaigoje laikotarpiu trumpalaikės socialinės globos paslaugas gali gauti kitas asmuo, turintis sprendimą dėl šių paslaugų skyrimo, laukiantis eilėje.
41. Vykdant apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimus, kai asmuo, kuris dėl negalios ar sveikatos būklės negali likti namuose be artimųjų pagalbos, Administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo skiria asmeniui trumpalaikę socialinę globą Klaipėdos miesto globos namuose nemokamai iki 30 kalendorinių dienų.
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ LAIKINĄ ATOKVĖPĮ
42. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis nustatomas atsižvelgiant į individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą:
42.1. neturi viršyti 40 proc. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio;
42.2. neturi viršyti 60 proc. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio.
VII SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
44. Asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas vertinamos ir apskaičiuojamos vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu ir Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, asmens (šeimos) finansinės galimybės vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam (jai) skiriamos socialinės paslaugos.
45. Asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą ir laikiną atokvėpį (kai paslauga teikiama institucijoje), vertina Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus (toliau – SPS) specialistai, užpildydami Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą Asmens finansinių galimybių mokėti už trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą ir laikino atokvėpio (kai paslauga teikiama institucijoje) įvertinimo formą.
46. Asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už kitas socialines paslaugas vertina socialinių paslaugų teikėjo socialiniai darbuotojai, užpildydami Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą formą.
47. Prevencinių socialinių paslaugų ir bendrųjų socialinių paslaugų asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su Savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
48. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (gaunančiai) socialinę pašalpą, pagalbos į namus, laikino atokvėpio, socialinės globos paslaugos teikiamos nevertinant asmens (šeimos) finansinių galimybių, paslaugos asmeniui (šeimai) teikiamos nemokamai. Socialinių paslaugų teikėjui paslaugos kaina apmokama, neviršijant Tarybos sprendimu patvirtintos paslaugos maksimalaus išlaidų finansavimo dydžio, o trumpalaikės socialinės globos, laikino atokvėpio (kai paslauga teikiama institucijoje) finansuojama visa paslaugos kaina, neatsižvelgiant į Tarybos nustatytą maksimalų išlaidų finansavimo dydį.
49. Asmens turto vertinimas atliekamas vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu ir Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.
50. Trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos socialinių paslaugų gavėjas (teisėtas atstovas) ar šių socialinių paslaugų teikėjas pagal sutartyje numatytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos praneša Savivaldybės administracijos SPS skyriui (kitų socialinių paslaugų gavėjas – socialinių paslaugų teikėjui) apie asmens (šeimos) pajamų ir turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laikotarpį ar per laikotarpį nuo asmens (šeimos) finansinių galimybių įvertinimo iki šių paslaugų suteikimo.
51. Pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam VRP dydžiui, mokėjimo dydį už socialines paslaugas reglamentuojantiems norminiams teisės aktams ar asmens (šeimos) pajamoms (turtui), socialinių paslaugų teikėjas (dėl trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos ir laikino atokvėpio (kai paslauga teikiama institucijoje) paslaugų – Savivaldybės administracijos SPS skyriaus specialistai) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šių pasikeitimų datos iš naujo vertina asmens (šeimos) finansines galimybes ir parengia sutarties papildymą. Savivaldybės administracijos SPS skyrius ar socialinių paslaugų teikėjas turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (‑ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo iniciatyva. Naujai nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas asmeniui (šeimai) dydis taikomas nuo pajamų (turto) pokyčio dienos.
52. Asmuo (šeima), kurio (kurios) pajamų dydis keičiasi kiekvieną mėnesį, privalo kartą per 3 mėnesius pateikti socialinių paslaugų teikėjui pažymą apie 3 praėjusių mėnesių asmens (šeimos) pajamas (jei tokios informacijos nėra valstybės registruose, žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose).
53. Asmens (šeimos) už paslaugas mokamas dydis skaičiuojamas pagal asmens (šeimos) gaunamas pajamas, po atskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus.
54. Jeigu tą mėnesį, kai asmuo (šeima) pradėjo gauti socialines paslaugas, asmeniui buvo išmokėtos išmokos, priskaitytos už laikotarpį, kai asmuo (šeima) paslaugų dar negavo, vertinant asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, šios pajamos į asmens (šeimos) pajamas neįskaitomos.
55. Jeigu asmens (šeimos) pajamos (turtas) tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos (turtas) finansinių galimybių vertinime apskaičiuojamos pagal to mėnesio, per kurį asmuo (šeima) pradeda gauti socialines paslaugas, pajamas (turtą).
56. Skaičiuojant asmens (šeimos), jau gaunančio (-ios) socialines paslaugas, mokėjimo dydį, kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
57. Socialinių paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas socialinės paslaugos kaina pirmiausia finansuojama asmens mokamomis pajamomis, turtu (ilgalaikei socialinei globai), o likusi dalis finansuojama iš Savivaldybės biudžeto lėšų arba Savivaldybės biudžetui skiriamų valstybės biudžeto dotacijų socialinėms paslaugoms teikti, bet ne daugiau nei Tarybos sprendimu nustatyti maksimalūs socialinių paslaugų išlaidų finansavimo dydžiai, išskyrus Aprašo 48 punkte nustatytais atvejais.
VIII SKYRIUS
MOKĖJIMO DYDŽIAI UŽ VAIKO PRIEŽIŪRĄ BUDINČIO, NUOLATINIO GLOBOTOJO ŠEIMOJE, PAGALBOS PINIGAI GLOBOJANČIAI ŠEIMAI
58. Globos centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko, globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam arba nuolatiniam globotojui. Savivaldybės administracija globos centrui už budinčio, nuolatinio globotojo prižiūrimą vaiką skiria ir moka:
58.1. atlygį budinčiam ir nuolatiniam globotojui:
58.1.1. budinčiam globotojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytos 1,5 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio per mėnesį, nepriklausomai nuo faktiškai prižiūrimų vaikų skaičiaus, ir tais atvejais, kai neperduotas prižiūrėti vaikas, ir tuo metu, kai budinčiam globotojui suteikiamas laikinas atokvėpis, nuolatiniam globotojui 2 MMA dydžiai per mėnesį už faktiškai prižiūrimą vaiką;
58.1.2. atlygis budinčiam ir nuolatiniam globotojui didinamas po 0,75 MMA per mėnesį už kiekvieną budinčio ar nuolatinio globotojo šeimoje apgyvendintą vaiką (už faktiškai suteiktas paslaugas);
58.1.3. atlygis budinčiam globotojui didinamas po 1 MMA per mėnesį už kiekvieną budinčio globotojo šeimoje apgyvendintą kūdikį arba vaiką, kuriam nustatytas vidutinis arba sunkus neįgalumo lygis (už faktiškai suteiktas paslaugas);
58.1.4. pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, jeigu asmuo ir toliau yra prižiūrimas budinčio ar nuolatinio globotojo ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, šio asmens mokymosi laikotarpiu budinčiam ir nuolatiniam globotojui mokamas atlygis, bet ne ilgiau, iki asmeniui sukaks 24 metai;
58.2. vaiko globos (rūpybos) išmokas, mokamas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – Išmokų vaikams įstatymas) nustatyta tvarka;
58.4. išmokas vaikui, mokamas Išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka, vaikui skirtą individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitas išmokas, jei teisė gauti šias išmokas vaikui ir globėjui (rūpintojui) numatyta įstatymuose;
58.5. 1,25 MMA dydžio vienkartinę įsikūrimo išmoką vaiko apgyvendinimui skirtai vietai įkurti. Išmoka naudojama vaiko gyvenimo sąlygoms pritaikyti, įsigyti būtiniausiems daiktams, namų apyvokos reikmenims, taip pat kitoms einamosioms išlaidoms, susijusioms su prižiūrimo vaiko poreikių tenkinimu. Ji mokama už kiekvieną įkurtą vaiko apgyvendinimui skirtą vietą pas budintį ar nuolatinį globotoją ir pervedama per 3 savaites nuo sutarties pasirašymo dienos. Vienkartinė įsikūrimo išmoka grąžinama, jeigu sutartis su budinčiu ar nuolatiniu globotoju nutraukiama nepraėjus trijų mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos laikotarpiui;
59. Globos centras kas mėnesį perveda 58.1, 58.2, 58.3 ir 58.4 papunkčiuose numatytas iš Savivaldybės gautas lėšas budinčiam, nuolatiniam globotojui sutartyje nustatytomis sąlygomis.
61. Pagalbos pinigai mokami pagal Materialinės paramos Įstatyme nenumatytais atvejais teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T2-342 „Dėl Materialinės paramos Įstatyme nenumatytais atvejais teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, XIV skyriuje numatytus atvejus.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
62. Savivaldybė užtikrina asmens (šeimos) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
63. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą. Asmens duomenys tvarkomi siekiant nustatyti asmens apmokėjimo už socialines paslaugas dydį, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas, asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą bei kitas sąlygas. Asmens duomenų tvarkymo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos įstaigos (Savivaldybės ar socialinių paslaugų teikėjo), į kurią kreipiamasi dėl duomenų subjektų teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka.