Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO NR. IX-574 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 101 STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XII-1727 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3936
2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 952
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. SV-S-1548 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo Nr. XII-1727 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3936 (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių:
1. Projekte siūlomame keisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – įstatymas) nustatyta galimybė, o ne reikalavimas ar pareiga turėti buhalterio profesionalo vardą. Įstatymas nenustato prievolės asmenims siekti buhalterio profesionalo vardo, tai priklauso nuo kiekvieno asmens apsisprendimo. Ši nuostata nereiškia ir jokių papildomų reikalavimų verslui – įmonės vadovas pats renkasi, kokiems apskaitos specialistams (turintiems buhalterio profesionalo vardą ar jo neturintiems) patikėti tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Buhalterio profesionalo apibrėžtis taip pat nenustato jokių prievolių Lietuvos buhalterius vienijančioms profesinėms organizacijoms tapti Tarptautinės buhalterių federacijos (toliau – TBF) narėmis.
2. Nacionalinė profesinė organizacija, priklausanti TBF, kelia savo nariams tam tikrus reikalavimus (profesinės organizacijos nariu gali tapti tik asmuo, atitinkantis jos nustatytus reikalavimus, narys turi laikytis TBF nustatyto etikos kodekso, kasmet kelti profesinę kvalifikaciją ir kita) ir užtikrina tų reikalavimų laikymosi priežiūrą. Taigi per profesijos savireguliaciją, o ne tam tikrus teisės aktų reikalavimus ir jų laikymosi mechanizmą (valstybinį reguliavimą) apibrėžiamas asmuo, kuris laikomas buhalteriu profesionalu. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 20 buhalterius ir (arba) auditorius vienijančių profesinių organizacijų, kurios savo nariams gali nekelti jokių reikalavimų (išskyrus reikalavimą sumokėti nario mokestį). Todėl asmens priklausymas profesinei organizacijai TBF narei laiduoja, kad asmuo turi tam tikro lygio kompetenciją. Buhalterio profesionalo apibrėžtis teisės aktuose siejant jį su naryste profesinėje organizacijoje, keliančioje savo nariams tam tikrus profesinius reikalavimus ir užtikrinančioje, kad jų bus laikomasi per profesijos savireguliaciją, ilgainiui keltų buhalterio profesijos prestižą, stiprintų nacionalines profesines organizacijas.
3. Projektas parengtas dar neįsigaliojus buhalterio profesionalo sąvokai ir nuostatoms dėl buhalterių profesionalų sąrašo sudarymo. Šios nuostatos, kurių tikslas – nustatyti, kad buhalterių egzaminavimas ir etikos kodekso laikymasis – ne privalomi, o savanoriški, per profesines organizacijas, galioja nuo 2016 m. sausio 1 dienos. Tiek buhalterio profesionalo sąvoka, tiek susijusių teisės aktų nuostatos yra buhalterinės apskaitos srities naujovė, todėl įvertinti šių nuostatų taikymo poveikį profesijai, šios profesijos atstovų darbo vieno iš rezultatų ‒ finansinių ataskaitų ‒ kokybei reikia daugiau laiko. Reikėtų pabrėžti, kad dažnas įstatymų keitimas sukelia teisinį neapibrėžtumą, gali pažeisti teisėtų lūkesčių principą.