LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

 

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. KOVO 7 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-148 „DĖL KONCERTINĖS ĮSTAIGOS VALSTYBINIO PUČIAMŲJŲ INSTRUMENTŲ ORKESTRO „TRIMITAS“ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2018 m. gegužės 8 d. Nr. ĮV-399

Vilnius

 

 

1.  P a k e i č i u  Koncertinės įstaigos Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. ĮV-148 „Dėl Koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ nuostatų patvirtinimo“ ir juos išdėstau nauja redakcija (pridedama).

2.  P a v e d u  Koncertinės įstaigos Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vadovui Deividui Staponkui per 30 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Koncertinės įstaigos Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ nuostatus įregistruoti Juridinių asmenų registre.

 

 

 

Kultūros ministrė                                                                                        Liana Ruokytė Jonsson


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2011 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. ĮV-148

(2018 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. ĮV-399

redakcija)

 

 

KONCERTINĖS ĮSTAIGOS VALSTYBINIO PUČIAMŲJŲ INSTRUMENTŲ ORKESTRO TRIMITAS“ NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Koncertinė įstaiga Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ (toliau vadinama – Koncertinė įstaiga) yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje: formuoti savitą profesionaliojo scenos meno kryptį ir pristatyti Lietuvoje ir užsienyje aukštos meninės vertės klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius, ugdyti visuomenės poreikį profesionaliajam scenos menui, užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms.

2. Koncertinės įstaigos savininkė yra valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

3. Koncertinė įstaiga yra viešas juridinis asmuo, turintis nuostatus, antspaudą su savo pavadinimu, sąskaitas banke.

4. Koncertinė įstaiga turi interneto svetainę www.trimitas.lt, kurioje nurodomas Koncertinės įstaigos pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas bei registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Koncertinę įstaigą.

5. Koncertinės įstaigos vieši pranešimai skelbiami interneto svetainėje (www.trimitas.lt).

6. Koncertinės įstaigos veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymais, šiais nuostatais.

7. Koncertinės įstaigos buveinė: Vilnius, T. Ševčenkos g. 19A.

 

II SKYRIUS

KULTŪROS MINISTERIJOS KOMPETENCIJA

 

8. Kultūros ministerija:

8.1. tvirtina ir keičia Koncertinės įstaigos nuostatus;

8.2. priima į pareigas ir iš jų atleidžia Koncertinės įstaigos vadovą;

8.3. priima sprendimą dėl Koncertinės įstaigos buveinės pakeitimo;

8.4. priima sprendimą dėl Koncertinės įstaigos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo;

8.5. priima sprendimą dėl Koncertinės įstaigos filialo steigimo ir jo veiklos nutraukimo;

8.6. skiria ir atleidžia likvidatorių arba sudaro likvidacinę komisiją ir nutraukia jos įgaliojimus;

8.7. nustato Koncertinei įstaigai didžiausią leistiną pareigybių skaičių;

8.8. gali nustatyti Koncertinei įstaigai privalomas veiklos užduotis;

8.9. tvirtina Koncertinės įstaigos programų išlaidų sąmatas;

8.10. sprendžia kitus teisės aktų jos kompetencijai priskirtus klausimus.

 

III SKYRIUS

ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

 

9. Pagrindinė Koncertinės įstaigos veiklos sritis – profesionalusis scenos menas. Scenos meno rūšis – muzika.

10. Koncertinės įstaigos vizija – būti pagrindiniu Lietuvos profesionaliu pučiamųjų instrumentų orkestru, aukščiausiu meniniu lygiu visuomenei pristatančiu muzikos kūrinius pučiamiesiems muzikos instrumentams.

11. Koncertinės įstaigos veiklos tikslai:

11.1. savo veikla bei Koncertinėje įstaigoje dirbančių kūrybinių darbuotojų kūrybine veikla aukščiausiu meniniu lygiu puoselėti, kurti ir plėtoti nacionalinį profesionalųjį scenos meną, jo tradicijas, kūrybiškai perteikti klasikinius ir šiuolaikinius Lietuvos bei užsienio šalių kompozitorių scenos meno kūrinius, pasaulio muzikinės kultūros vertybes;

11.2. sudaryti sąlygas talentingiems jauniems ir pripažintiems Lietuvos bei užsienio scenos meno kūrinių autoriams ir atlikėjams dalyvauti Koncertinės įstaigos kūrybinėje veikloje;

11.3. užtikrinti visavertę Lietuvos nacionalinės scenos meno kūrybos ir atlikimo meno sklaidą šalyje ir užsienyje;

11.4. ugdyti, formuoti ir tenkinti visuomenės poreikį profesionaliajam muzikos ir scenos menui.

12. Koncertinė įstaiga, įgyvendindama savo tikslus, atlieka šias funkcijas:

12.1. organizuoja profesionaliojo scenos meno kūrimą bei viešą atlikimą;

12.2. vykdo kultūrinės edukacijos programas;

12.3. rengia gastroles šalyje ir užsienyje, visuomenei pristatydama profesionalųjį scenos meną;

12.4. dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose, programose;

12.5. atlieka kitas teisės aktuose numatytas funkcijas.

 

IV SKYRIUS

KONCERTINĖS ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

 

13. Koncertinė įstaiga, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:

13.1. formuoti savitą profesionaliojo scenos meno kryptį, pasirinkti kūrybinius darbuotojus, atlikėjus, autorius ir sudaryti repertuarą, atitinkantį jos veiklos tikslus;

13.2. savarankiškai nustatyti bilietų, kitų teikiamų mokamų paslaugų kainas, įkainius, tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė ar Europos Sąjungos teisės aktai;

13.3. įsigyti ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;

13.4. gauti pajamas iš turto nuomos ir paslaugų teikimo;

13.5. plėtoti kūrybinius ryšius su Lietuvos ir užsienio valstybių partneriais;

13.6. vadovaujantis kultūros ministro patvirtinta metine kūrybinės veiklos programa savarankiškai sudaryti repertuarą;

13.7. verstis kita menine, ūkine komercine veikla, kuri neprieštarauja įstatymams ir Koncertinės įstaigos veiklos tikslams ir uždaviniams;

13.8. teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti autorių turtines teises į kūrinius, užsakyti kūrinius ir juos viešai atlikti;

13.9. sudaryti ekspertų komisijas Koncertinės įstaigos kūrybinės ir ūkinės veiklos klausimams nagrinėti;

13.10. stoti į pelno nesiekiančias šalies ir tarptautines organizacijas, asociacijas;

13.11. gauti paramą.

14. Koncertinė įstaiga, įgyvendindama savo tikslus, privalo:

14.1. vykdyti šiuose nuostatuose nurodytą veiklą;

14.2. teisės aktų nustatyta tvarka teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui duomenis apie šio registro objektus;

14.3. vykdyti įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis;

14.4. kultūros ministro nustatyta tvarka atestuoti kūrybinius darbuotojus;

14.5. teikti Kultūros ministerijai ir kitoms teisės aktų numatytoms institucijoms veiklos ir finansines ataskaitas;

14.6. teikti kultūros ministrui tvirtinti Koncertinės įstaigos metinės kūrybinės veiklos programas;

14.7. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gaunamas lėšas naudoti tik šiuose nuostatuose nurodytiems tikslams įgyvendinti;

14.8. kultūros ministro nustatyta tvarka mokėti kūrybiniams darbuotojams kompensacijas už Koncertinės įstaigos kūrybinei veiklai naudojamus asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančius muzikos instrumentus;

14.9. užtikrinti žiūrovų saugumą ir saugias darbuotojų darbo sąlygas.

15. Koncertinė įstaiga gali turėti kitas teisės aktų nustatytas teises ir pareigas.

 

V SKYRIUS

KONCERTINĖS ĮSTAIGOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

 

16. Koncertinei įstaigai vadovauja Koncertinės įstaigos vadovas, kurį Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia kultūros ministras. Kultūros ministerija sudaro su Koncertinės įstaigos vadovu terminuotą 5 metų darbo sutartį. Koncertinės įstaigos vadovas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas kultūros ministrui.

17. Koncertinės įstaigos veikla organizuojama remiantis kultūros ministro patvirtintomis metine kūrybinės veiklos programa ir metiniu veiklos planu, rengiamu vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“.

18. Koncertinės įstaigos vadovas tvirtina Koncertinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas kultūros ministro nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus.

19. Koncertinės įstaigos vadovo ir darbuotojų darbo santykius ir darbo apmokėjimą reglamentuoja Darbo kodeksas, Profesionaliojo scenos meno įstatymas, šie nuostatai, darbo tvarkos taisyklės ir kiti teisės aktai.

20. Koncertinės įstaigos vadovas:

20.1. vadovauja Koncertinei įstaigai, organizuoja jos darbą, užtikrina tikslų įgyvendinimą, nustatytų funkcijų atlikimą, pavestų uždavinių vykdymą;

20.2. užtikrina, kad Koncertinės įstaigos veikloje būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir šių nuostatų reikalavimų;

20.3. priima į pareigas ir atleidžia iš jų darbuotojus, juos skatina bei skiria jiems drausmines nuobaudas;

20.4. tvirtina darbuotojų pareigybių aprašymus, nustato darbo užmokesčio dydžius;

20.5. tvirtina Koncertinės įstaigos darbo tvarkos taisykles, kitus vidaus administravimo tvarkomuosius dokumentus;

20.6. garantuoja pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių ir statistinių ataskaitų teisingumą;

20.7. užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą Koncertinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą;

20.8. užtikrina, kad Koncertinės įstaigos finansiniai įsipareigojimai neviršytų jos finansinių galimybių;

20.9. teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja Koncertinei įstaigai valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose bei kitose institucijose;

20.10. vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jam nustatytas funkcijas bei Kultūros ministerijos pavedimus.

 

VI SKYRIUS

MENO TARYBOS SUDARYMAS, JOS KOMPETENCIJA IR VEIKLA

 

21. Koncertinėje įstaigoje trejų metų laikotarpiui sudaroma kolegiali patariamojo balso teisę turinti Meno taryba. Meno tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Koncertinės įstaigos vadovas, suderinęs su kultūros ministru.

22. Meno taryba sudaroma iš septynių narių. Du narius į Meno tarybą deleguoja Koncertinės įstaigos darbuotojų atstovai, tris narius – Koncertinės įstaigos vadovas, du narius deleguoja Kultūros ministerija. Meno tarybos nariu gali būti skiriamas ir ne Koncertinės įstaigos darbuotojas.

23. Meno tarybos kompetencija:

23.1. svarsto ir vertina metines kūrybinės veiklos programas ir jų įgyvendinimo rezultatus;

23.2. aptaria naujausius pastatymus, koncertines programas, kūrybinei veiklai reikšmingus kitus renginius bei kultūrinės edukacijos programas ir teikia pasiūlymus dėl jų meninės kokybės ir priežiūros;

23.3. svarsto gastrolių planus ir repertuarą;

23.4. aptaria kūrybinių darbuotojų atestavimo klausimus;

23.5. svarsto biudžetinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą klausimą;

23.6. aptaria kitus klausimus, nustatytus Koncertinės įstaigos steigimo dokumentuose.

24. Meno taryba, apsvarsčiusi 23 punkte nurodytus klausimus, teikia siūlymus Koncertinės įstaigos vadovui.

25. Meno taryba iš savo narių išsirenka pirmininką. Meno tarybos pirmininkas organizuoja Meno tarybos darbą ir atsako už jos veiklą.

26. Meno tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių.

27. Jeigu Meno tarybos narys atlieka savo pareigas netinkamai arba dėl pateisinamų priežasčių tinkamai jų atlikti negali, jis Koncertinės įstaigos vadovo sprendimu atšaukiamas arba atsistatydina kadencijai nepasibaigus, o į jo vietą Koncertinės įstaigos vadovo įsakymu skiriamas kitas narys likusiam kadencijos laikui.

28. Jeigu nepasibaigus kadencijai pasikeičia daugiau nei 2/3 Meno tarybos narių, tvirtinama nauja Meno tarybos sudėtis.

29. Meno tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

 

VII SKYRIUS

KONCERTINĖS ĮSTAIGOS TURTAS IR LĖŠOS

 

30. Koncertinės įstaigos turtas nuosavybės teise priklauso valstybei. Įstaiga šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka.

31. Koncertinės įstaigos lėšas sudaro:

31.1. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;

31.2. valstybės investicinių programų ir valstybės investicinių projektų lėšos;

31.3. pajamos iš teikiamų kultūros ir kitų paslaugų, ūkinės veiklos ir patalpų nuomos;

31.4. lėšos, gautos pagal meno veiklos nacionalinę programą;

31.5. valstybės pinigų fondų lėšos;

31.6. tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;

31.7. lėšos, gautos kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

31.8. kitos teisėtai gautos ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos skirtos lėšos.

32. Nuostatų 31.1–31.4 papunkčiuose nurodytas lėšas Koncertinė įstaiga naudoja kultūros ministro nustatyta tvarka.

 

VIII SKYRIUS

VIDAUS ADMINISTRAVIMO KONTROLĖ

 

33. Koncertinė įstaiga teikia Kultūros ministerijai ir kitoms teisės aktų numatytoms institucijoms veiklos ataskaitas.

34. Koncertinė įstaiga teikia Kultūros ministerijai finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas Kultūros ministerijos nustatyta tvarka.

35. Koncertinės įstaigos veiklos kontrolę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir kitos institucijos.

36. Koncertinės įstaigos vidaus auditą atlieka Kultūros ministerijos Centralizuotas vidaus audito skyrius.

 

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

37. Koncertinė įstaiga gali būti pertvarkyta arba baigti savo veiklą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

______________________

part_00216b16f5ac40259be508e88ab8d2b2_end