LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. KOVO 7 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-148 „DĖL KONCERTINĖS ĮSTAIGOS VALSTYBINIO PUČIAMŲJŲ INSTRUMENTŲ ORKESTRO „TRIMITAS“ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. gegužės 8 d. Nr. ĮV-399
Vilnius
1. P a k e i č i u Koncertinės įstaigos Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. ĮV-148 „Dėl Koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ nuostatų patvirtinimo“ ir juos išdėstau nauja redakcija (pridedama).
2. P a v e d u Koncertinės įstaigos Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vadovui Deividui Staponkui per 30 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Koncertinės įstaigos Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ nuostatus įregistruoti Juridinių asmenų registre.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2011 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. ĮV-148
(2018 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. ĮV-399
redakcija)
KONCERTINĖS ĮSTAIGOS VALSTYBINIO PUČIAMŲJŲ INSTRUMENTŲ ORKESTRO „TRIMITAS“ NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Koncertinė įstaiga Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ (toliau vadinama – Koncertinė įstaiga) yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje: formuoti savitą profesionaliojo scenos meno kryptį ir pristatyti Lietuvoje ir užsienyje aukštos meninės vertės klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius, ugdyti visuomenės poreikį profesionaliajam scenos menui, užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms.
2. Koncertinės įstaigos savininkė yra valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
3. Koncertinė įstaiga yra viešas juridinis asmuo, turintis nuostatus, antspaudą su savo pavadinimu, sąskaitas banke.
4. Koncertinė įstaiga turi interneto svetainę www.trimitas.lt, kurioje nurodomas Koncertinės įstaigos pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas bei registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Koncertinę įstaigą.
6. Koncertinės įstaigos veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymais, šiais nuostatais.
II SKYRIUS
KULTŪROS MINISTERIJOS KOMPETENCIJA
8. Kultūros ministerija:
8.6. skiria ir atleidžia likvidatorių arba sudaro likvidacinę komisiją ir nutraukia jos įgaliojimus;
III SKYRIUS
ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS
9. Pagrindinė Koncertinės įstaigos veiklos sritis – profesionalusis scenos menas. Scenos meno rūšis – muzika.
10. Koncertinės įstaigos vizija – būti pagrindiniu Lietuvos profesionaliu pučiamųjų instrumentų orkestru, aukščiausiu meniniu lygiu visuomenei pristatančiu muzikos kūrinius pučiamiesiems muzikos instrumentams.
11. Koncertinės įstaigos veiklos tikslai:
11.1. savo veikla bei Koncertinėje įstaigoje dirbančių kūrybinių darbuotojų kūrybine veikla aukščiausiu meniniu lygiu puoselėti, kurti ir plėtoti nacionalinį profesionalųjį scenos meną, jo tradicijas, kūrybiškai perteikti klasikinius ir šiuolaikinius Lietuvos bei užsienio šalių kompozitorių scenos meno kūrinius, pasaulio muzikinės kultūros vertybes;
11.2. sudaryti sąlygas talentingiems jauniems ir pripažintiems Lietuvos bei užsienio scenos meno kūrinių autoriams ir atlikėjams dalyvauti Koncertinės įstaigos kūrybinėje veikloje;
11.3. užtikrinti visavertę Lietuvos nacionalinės scenos meno kūrybos ir atlikimo meno sklaidą šalyje ir užsienyje;
12. Koncertinė įstaiga, įgyvendindama savo tikslus, atlieka šias funkcijas:
IV SKYRIUS
KONCERTINĖS ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS
13. Koncertinė įstaiga, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:
13.1. formuoti savitą profesionaliojo scenos meno kryptį, pasirinkti kūrybinius darbuotojus, atlikėjus, autorius ir sudaryti repertuarą, atitinkantį jos veiklos tikslus;
13.2. savarankiškai nustatyti bilietų, kitų teikiamų mokamų paslaugų kainas, įkainius, tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė ar Europos Sąjungos teisės aktai;
13.6. vadovaujantis kultūros ministro patvirtinta metine kūrybinės veiklos programa savarankiškai sudaryti repertuarą;
13.7. verstis kita menine, ūkine komercine veikla, kuri neprieštarauja įstatymams ir Koncertinės įstaigos veiklos tikslams ir uždaviniams;
13.8. teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti autorių turtines teises į kūrinius, užsakyti kūrinius ir juos viešai atlikti;
13.9. sudaryti ekspertų komisijas Koncertinės įstaigos kūrybinės ir ūkinės veiklos klausimams nagrinėti;
14. Koncertinė įstaiga, įgyvendindama savo tikslus, privalo:
14.2. teisės aktų nustatyta tvarka teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui duomenis apie šio registro objektus;
14.5. teikti Kultūros ministerijai ir kitoms teisės aktų numatytoms institucijoms veiklos ir finansines ataskaitas;
14.7. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gaunamas lėšas naudoti tik šiuose nuostatuose nurodytiems tikslams įgyvendinti;
14.8. kultūros ministro nustatyta tvarka mokėti kūrybiniams darbuotojams kompensacijas už Koncertinės įstaigos kūrybinei veiklai naudojamus asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančius muzikos instrumentus;
V SKYRIUS
KONCERTINĖS ĮSTAIGOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
16. Koncertinei įstaigai vadovauja Koncertinės įstaigos vadovas, kurį Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia kultūros ministras. Kultūros ministerija sudaro su Koncertinės įstaigos vadovu terminuotą 5 metų darbo sutartį. Koncertinės įstaigos vadovas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas kultūros ministrui.
17. Koncertinės įstaigos veikla organizuojama remiantis kultūros ministro patvirtintomis metine kūrybinės veiklos programa ir metiniu veiklos planu, rengiamu vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“.
18. Koncertinės įstaigos vadovas tvirtina Koncertinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas kultūros ministro nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus.
19. Koncertinės įstaigos vadovo ir darbuotojų darbo santykius ir darbo apmokėjimą reglamentuoja Darbo kodeksas, Profesionaliojo scenos meno įstatymas, šie nuostatai, darbo tvarkos taisyklės ir kiti teisės aktai.
20. Koncertinės įstaigos vadovas:
20.1. vadovauja Koncertinei įstaigai, organizuoja jos darbą, užtikrina tikslų įgyvendinimą, nustatytų funkcijų atlikimą, pavestų uždavinių vykdymą;
20.2. užtikrina, kad Koncertinės įstaigos veikloje būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir šių nuostatų reikalavimų;
20.3. priima į pareigas ir atleidžia iš jų darbuotojus, juos skatina bei skiria jiems drausmines nuobaudas;
20.5. tvirtina Koncertinės įstaigos darbo tvarkos taisykles, kitus vidaus administravimo tvarkomuosius dokumentus;
20.6. garantuoja pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių ir statistinių ataskaitų teisingumą;
20.7. užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą Koncertinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą;
20.8. užtikrina, kad Koncertinės įstaigos finansiniai įsipareigojimai neviršytų jos finansinių galimybių;
20.9. teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja Koncertinei įstaigai valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose bei kitose institucijose;
VI SKYRIUS
MENO TARYBOS SUDARYMAS, JOS KOMPETENCIJA IR VEIKLA
21. Koncertinėje įstaigoje trejų metų laikotarpiui sudaroma kolegiali patariamojo balso teisę turinti Meno taryba. Meno tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Koncertinės įstaigos vadovas, suderinęs su kultūros ministru.
22. Meno taryba sudaroma iš septynių narių. Du narius į Meno tarybą deleguoja Koncertinės įstaigos darbuotojų atstovai, tris narius – Koncertinės įstaigos vadovas, du narius deleguoja Kultūros ministerija. Meno tarybos nariu gali būti skiriamas ir ne Koncertinės įstaigos darbuotojas.
23. Meno tarybos kompetencija:
23.2. aptaria naujausius pastatymus, koncertines programas, kūrybinei veiklai reikšmingus kitus renginius bei kultūrinės edukacijos programas ir teikia pasiūlymus dėl jų meninės kokybės ir priežiūros;
24. Meno taryba, apsvarsčiusi 23 punkte nurodytus klausimus, teikia siūlymus Koncertinės įstaigos vadovui.
25. Meno taryba iš savo narių išsirenka pirmininką. Meno tarybos pirmininkas organizuoja Meno tarybos darbą ir atsako už jos veiklą.
27. Jeigu Meno tarybos narys atlieka savo pareigas netinkamai arba dėl pateisinamų priežasčių tinkamai jų atlikti negali, jis Koncertinės įstaigos vadovo sprendimu atšaukiamas arba atsistatydina kadencijai nepasibaigus, o į jo vietą Koncertinės įstaigos vadovo įsakymu skiriamas kitas narys likusiam kadencijos laikui.
28. Jeigu nepasibaigus kadencijai pasikeičia daugiau nei 2/3 Meno tarybos narių, tvirtinama nauja Meno tarybos sudėtis.
VII SKYRIUS
KONCERTINĖS ĮSTAIGOS TURTAS IR LĖŠOS
30. Koncertinės įstaigos turtas nuosavybės teise priklauso valstybei. Įstaiga šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka.
31. Koncertinės įstaigos lėšas sudaro:
VIII SKYRIUS
VIDAUS ADMINISTRAVIMO KONTROLĖ
33. Koncertinė įstaiga teikia Kultūros ministerijai ir kitoms teisės aktų numatytoms institucijoms veiklos ataskaitas.
34. Koncertinė įstaiga teikia Kultūros ministerijai finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas Kultūros ministerijos nustatyta tvarka.
35. Koncertinės įstaigos veiklos kontrolę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir kitos institucijos.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS