Administracinė byla Nr. eA-1009-575/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07785-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 13.6.1.5; 13.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Detmetas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Detmetas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas)
2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 1AE-287 „Dėl UAB „Detmetas“ skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija)
2023 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 21RE-489(AG-408/03-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) perduoti Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo UAB „Detmetas“ 2023 m. balandžio 12 d. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) vyriausiosios inspektorės N. M. (toliau – ir Inspektorė) veiksmų, surašant 2023 m. kovo 17 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 3VR1000377 (toliau – ir Protokolas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuosavybės teise valdo pagal importo deklaraciją Nr. 23LTKC0100IM03DBA4 į Vilniaus TM muitinės sandėlį 2023 m. vasario 21 d. pristatytą krovinį (toliau – ir Krovinys). Vilniaus TM Inspektorė surašė Protokolą, kuriame nurodė, kad Krovinys sulaikomas neapibrėžtam laiko tarpui. Pareiškėjas pateikė skundą Muitinės departamentui dėl Inspektorės neteisėtų veiksmų surašant Protokolą, kuriame prašė Krovinį grąžinti pareiškėjui, o netenkinus šio reikalavimo, Krovinį grąžinti siuntėjui („LLC B. H. Group“, Bishek, av. Lazumyi 26, Kirgizijos Respublika), informuoti pareiškėją, kokiam terminui Krovinys sulaikytas. Muitinės departamentas Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nurodęs, kad dėl importo deklaracijoje nurodytų prekių (Krovinio) yra atliekamas tyrimas ir sprendimas dėl Protokolu sulaikytų prekių nėra priimtas. Taip pat Sprendime nurodyta, kad sprendimas dėl Protokolu sulaikytų prekių grąžinimo / konfiskavimo ar sunaikinimo jį priimančioje muitinės įstaigoje, t. y. Vilniaus TM, nėra priimtas, todėl skundo reikalavimas grąžinti prekes pareiškėjui ar prekių siuntėjui šiame etape Muitinės departamento nespręstinas.
3. Pareiškėjas atsakovo Sprendimą apskundė Komisijai – skunde Komisijos prašė panaikinti Muitinės departamento Sprendimą ir įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą bei grąžinti skundą Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo. Komisija pareiškėjo skundą atmetė konstatavusi, kad nėra duomenų, jog Vilniaus TM yra priėmusi sprendimą dėl sulaikyto Krovinio, todėl Muitinės departamentas pagrįstai atsisakė spręsti pareiškėjo prašymą dėl Krovinio grąžinimo. Komisija savo sprendime pripažino, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjui paaiškino, jog Vilniaus TM priėmus sprendimą dėl sulaikytų prekių, pareiškėjas turės teisę jį apskųsti teisės aktuose nustatyta tvarka.
4. Pareiškėjas tvirtino, kad Komisijos sprendime neatsakyta į skundo argumentus, jog Muitinės departamentas neišnagrinėjo skundo dalies dėl Inspektorės veiksmų teisėtumo ir neatsakė, ar teisėtai buvo surašytas Protokolas, nepažeidžiant teisės aktų ir pareiškėjo teisių. Komisija šio trūkumo taip pat neištaisė, t. y. Komisijos sprendimas nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir ĮAGNTĮ) 20 straipsnio 7 dalies reikalavimo motyvuoti priimamą sprendimą.
5. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiami Inspektorės veiksmai sukėlė teisines pasekmes pareiškėjui – galbūt neteisėtai buvo sulaikytas pareiškėjo Krovinys, be to, Vilniaus TM dėl Krovinio sulaikymo daugiau kaip keturis mėnesius nepriima jokio sprendimo. Pareiškėjas nurodė, kad Protokolas surašytas pažeidžiant imperatyvias Muitinės departamento generalinio direktoriaus
2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1B-8 patvirtintų Prekių sulaikymo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9.3 ir 9.4 punktuose nustatytus reikalavimus, kadangi Inspektorė Protokole nenurodė, koks yra Krovinio sulaikymo pagrindas, kokio teisės akto nuostatos galėjo būti pažeistos ir kokie dokumentai privalėjo būti pateikti muitinei įvežant Krovinį į Sąjungos muitų teritoriją, nenustatytas terminas, skirtas sureguliuoti situacijai dėl Krovinio. Pareiškėjo teigimu, Protokole duomenys apie padarytą teisės pažeidimą aprašyti abstrakčiai, tik pacituojant Krovinio gabenimo dokumentus, tačiau nenurodant, kokio teisės pažeidimo sudėtį nurodytos aplinkybės sudaro. Taigi, nesant nurodytų teisės akto nuostatų, kurios buvo pažeistos, kokie dokumentai nebuvo pateikti Vilniaus TM, nenurodant, kokios teisenos tvarka yra atliekamas galimo teisės pažeidimo tyrimas, yra ribojamos pareiškėjo teisės į gynybą, kadangi iš Protokolo neaišku, kokius trūkumus reikia pašalinti, siekiant pagrįsti Krovinio gabenimo teisėtumą.
6. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Komisija pagrįstai sprendė, jog, vadovaujantis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, Muitinės departamentas pagal kompetenciją nagrinėja skundus dėl teritorinių muitinių sprendimų pagrįstumo, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog teritorinė muitinė būtų priėmusi sprendimą dėl susiklosčiusios situacijos, susijusios su Krovinio sulaikymu, o yra tik surašytas Protokolas, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo vertinti atsakovo Sprendimą kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą.
8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Sprendime neatsakyta į esminį skundo argumentą, t. y. neįvertintas Inspektorės veiksmų teisėtumas, nespręsta, ar Protokolas surašytas teisingai. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis suinteresuotas asmuo gali skųsti pareigūnų veiksmus dėl prekių sulaikymo protokolo surašymo, o Muitinės departamentas privalo priimti sprendimus dėl pareigūno veiksmų surašant šį procesinį dokumentą.
9. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 32 straipsnio nuostatos dėl Muitinės departamento kompetencijos nagrinėti skundus dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo, taip pat Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-1074 patvirtinti Skundų pateikimo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jų nagrinėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
10. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus TM pareiškėjo skundo priėmimo metu nebuvo priėmusi sprendimo dėl Protokolu sulaikytų prekių, nesant baigtam tyrimui. Sprendimus dėl sulaikytų prekių grąžinimo, konfiskavimo ar sunaikinimo pagal kompetenciją priima teritorinės muitinės. Atsakovas pabrėžė, kad jis skundžiamame Sprendime, priešingai nei teigė pareiškėjas, pasisakė ir pagrindė, kodėl skundo reikalavimas dėl Protokolo surašymo teisėtumo ir pagrįstumo yra nenagrinėtinas. Vadovaujantis Nuostatais, Muitinės departamentas nagrinėja skundus dėl teritorinių muitinių sprendimų, tačiau nei prekių sulaikymo protokolai, nei muitinės pareigūnų veiksmai juos surašant Muitinės departamentui nėra skundžiami. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, skunde teismui nurodydamas, kad esminis klausimas, kurio reikalavo iš Muitinės departamento, yra atsakymas, ar Inspektorės veiksmai bei Protokolas yra teisėti ir pagrįsti, nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis skunde keliami reikalavimai priskirtini Muitinės departamento kompetencijai.
11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Sprendime nurodyta, jog, vadovaujantis 2013 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas, SMK) 198 straipsnio 1 dalimi, muitinė imasi visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą ar sunaikinimą, šiame straipsnyje nurodytais atvejais; pagal SMK 198 straipsnio 2 dalį, kai ne Sąjungos prekės yra perduodamos valstybės nuosavybėn, sulaikomos arba konfiskuojamos, laikoma, kad joms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, prekės įtraukiamos į muitinės sandėlio turėtojo tvarkomus apskaitos registrus, o jei prekes saugo muitinė, – į muitinės tvarkomus apskaitos registrus. Atsakovas vertino, kad muitų teisės aktai nenustato muitinio sandėliavimo procedūros terminų, taigi, atitinkamai laikytina, kad konkretus galimas prekių sulaikymo terminas nenustatytas, o sprendimas teritorinėje muitinėje turi būti priimtas įvertinus medžiagą bei atlikus būtinus tyrimo veiksmus.
12. Atsakovas tvirtino, kad Sprendime nurodyta teisės aktais pagrįsta muitinės teisė sulaikyti prekes, taip pat nurodyta, kad tyrimą dėl sulaikytų prekių atlieka Vilniaus TM, kad atliekamo tyrimo Muitinės departamentas nekontroliuoja (tam nėra teisinio pagrindo), todėl Muitinės departamentas neturėjo pagrindo pasisakyti ir vertinti pirmiau aptartų jam paduoto skundo argumentų, t. y. nepasibaigus tyrimui ir nesant teritorinės muitinės priimto sprendimo spręsti dėl prekių sulaikymo protokolo tinkamo ar netinkamo surašymo ar protokolą surašiusios muitinės pareigūnės veiksmų.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Detmetas“ skundą tenkino – panaikino Komisijos sprendimą, Muitinės departamento Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. balandžio 12 d. skundą dėl Vilniaus TM veiksmų. Teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 2 022,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
14. Teismas nustatė, kad:
14.1. Į Vilniaus TM sandėlį 2023 m. vasario 21 d. pristatytas Krovinys (deklaruota – laužas, turintis tauriųjų metalų, ir mangano rūdos ir koncentratai).
14.2. Tranzito deklaracijoje MRN 23EE4700EEN0070797 deklaruota viena prekė (mangano rūda ir koncentratai), o importo deklaracijoje Nr. 23LTKC0100IM03DBA4 – dvi prekės (laužas, turintis tauriųjų metalų, ir mangano rūdos ir koncentratai).
14.3. 2023 m. kovo 1 d. gauti laboratorinių tyrimų aktai (Nr. 23V0114, kad prekės „laužas, kuriame yra tauriųjų metalų“ kodas nesikeitė, ir Nr. 23V0113, kad prekės „mangano rūdos ir koncentratai“ prekės TARIC kodas keitėsi).
14.4. Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir Agentūra) 2023 m. kovo 14 d. sprendime Nr. (27)-A4(E), be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 10 d. raštu „Dėl importuojamos siuntos pagal importo deklaraciją Nr. 23LTKC0100IM03DBA4“ pateikė savo paaiškinimą, laboratorinių tyrimų rezultatus ir naujai užpildytą VII dokumento priedą. Pareiškėjo pateikti laboratoriniai tyrimai rodo, kad atliekas lydinčiame VII priedo dokumente atliekos identifikuotos teisingai. Remdamasi pareiškėjo paaiškinimu ir pateiktų tyrimų rezultatais, Agentūra priėmė sprendimą, kad atliekų vežimas pagal importo deklaraciją Nr. 23LTKC0100IM03DBA4 yra laikomas teisėtu ir prašė Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) siuntą išleisti. Papildomai pažymėjo, kad, vadovaujantis teisės aktais, Agentūrai nesuteikta teisė vertinti Muitinės departamento ir Lietuvos Respublikos muitinės priimamų sprendimų teisėtumo ir, pagrįstumo.
14.5. Vilniaus TM Inspektorė 2023 m. kovo 17 d. surašė prekių sulaikymo protokolą
Nr. 3VR1000377 (t. y. Protokolą), kuriame nurodoma, jog atliekant pareiškėjo gauto Krovinio muitinį tikrinimą, nustatyti neatitikimai (skiriasi tranzito deklaracijos MRN 23EE4700EEN0070797 ir importo deklaracijos Nr. 23LTKC0100IM03DBA4 duomenys, kurių pirmoje nurodyta viena prekė, o kitoje – dvi prekės, pirminėje sąskaitoje (2023 m. sausio 21 d. Nr.1/23-1) nurodoma viena prekė (mangano rūda ir koncentratai, vertė 10 000 USD), o po perpardavimo atsiranda dvi prekės pagal dvi sąskaitas (01/23MTSD 2023 m. vasario 20 d. ir 02/23MTSD 2023 m. vasario 20 d., kuriose nurodomos prekės: 1) mangano rūda ir koncentratai, 2) laužas; prekių vertė – 396 964,50 Eur), kurios deklaruojamos importo deklaracijoje. Nurodoma, jog vadovaujantis SMK 46 ir 198 straipsnių nuostatomis reikalingas patikrinimas, ar tinkamai prekės pateiktos muitinės kontrolei, ar muitinės deklaracijose pateikta informacija tiksli ir išsami, ar egzistuoja dokumentai, ar jie autentiški, tikslūs ir galiojantys.
14.6. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 12 d. pateikė skundą Muitinės departamentui dėl Inspektorės neteisėtų veiksmų, surašant Protokolą ir sulaikant Krovinį, reikalaudamas pripažinti, kad Protokolas surašytas nepagrįstai ir neteisėtai, Krovinį grąžinti pareiškėjui, o netenkinus pirmojo reikalavimo, nedelsiant leisti grąžinti sulaikytą Krovinį siuntėjui („LLC B. H. Group“, Bishek, av. Lazumyi 26, Kirgizijos Respublika), netenkinus antrojo reikalavimo, informuoti pareiškėją, kuriam laikotarpiui Krovinys sulaikytas. Skunde nurodė, kad Protokole nurodytas Krovinio sulaikymo motyvas dėl nesutapimų tranzito deklaracijoje MRN23EE4700EEN0070797 (deklaruota viena prekė) ir importo deklaracijoje Nr. 23LTKC0100IM03DBA4 (dvi prekės) nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad toks Krovinio deklaravimas visiškai atitinka Muitinės departamento pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 5 d. teiktas konsultacijas. Pareiškėjas nurodė, kad teikė paaiškinimus, adresuotus ir Vilniaus TM, ir Kauno TM, Krovinys buvo tiriamas laboratorijoje, iškraustytas iš pakuotės, su Kroviniu atlikti visi veiksmai, nurodyti SMK 46 straipsnio 1 dalyje. Skunde pažymima, kad Agentūra priėmė sprendimą, jog atliekų vežimas pagal importo deklaraciją
Nr. 23LTKC0100IM03DBA4 yra laikomas teisėtu ir prašo Kauno TM siuntą išleisti. Nurodė, jog pareiškėjas neturi galimybės atsiimti Krovinio dar nuo 2023 m. vasario 21 d., už Krovinį yra visiškai atsiskaitęs su Krovinio pardavėju. Nurodė, kad kaip jau informavo 2023 m. balandžio 4 d. paaiškinimuose muitinei, tauriųjų metalų biržoje, šių metalų kaina sumažėjo jau 30 proc. ir tik dėl nepagrįsto Krovinio sulaikymo pareiškėjas patyrė tiesioginių nuostolių (120 000 Eur).
14.7. Muitinės departamentas Sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, atsakovas vertino, kad dėl importo deklaracijoje nurodytų prekių yra atliekamas tyrimas ir sprendimas dėl Protokolu sulaikytų prekių nėra priimtas. Sprendimas grindžiamas Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsniu, Muitinės įstatymo 32 straipsniu, motyvuojamas tuo, jog sprendimus dėl sulaikytų prekių grąžinimo, konfiskavimo ar sunaikinimo pagal kompetenciją priima teritorinės muitinės, o sprendimas dėl Protokolu sulaikytų prekių grąžinimo, konfiskavimo ar sunaikinimo Vilniaus TM nėra priimtas, todėl skundo reikalavimas grąžinti prekes pareiškėjai ar prekių siuntėjui šiame etape Muitinės departamente nespręstinas. Paaiškinama, jog Vilniaus TM priėmus sprendimą, pareiškėjas, jei su juo nesutiks, galės teikti skundą Muitinės departamentui Muitinės įstatymo ir Nuostatų nustatyta tvarka.
15. Teismas nurodė, kad byloje iš esmės sprendžiamas klausimas, ar Muitinės departamentas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl Inspektorės surašyto Protokolo tuo pagrindu, jog dėl Protokolu sulaikytų prekių Vilniaus teritorinėje muitinėje vyksta tyrimas ir sprendimas nėra priimtas.
16. Teismas vadovavosi Sąjungos muitinės kodekso preambulės 22, 26 ir 27 pastraipomis, šio kodekso 22 ir 30 straipsniais, pažymėjo, kad Sąjungos muitinės kodekso 22, 23, 27, 28, 29 ir 30 straipsniai nenurodo atvejų, kuomet asmenų skundai gali būti nenagrinėjami. Teismas detalizavo šio kodekso 44 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl teisės pateikti skundą.
17. Buvo aptartas Nuostatų 5, 4–5 punktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Nuostatų 28 punkte nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet skundas Muitinės departamento sprendimu gali būti nenagrinėjamas, tačiau šiuo teisiniu pagrindu skundžiamame Sprendime atmetant pareiškėjo 2023 m. balandžio 12 d. skundą. Teismo įsitikinimu, ir Nuostatai nenumato atvejų, kuomet suinteresuotų asmenų skundai dėl muitų procedūrų, tiesiogiai darančių įtaką laisvam prekių judėjimui Sąjungoje ir vienodam muitų teisės taikymui Sąjungos muitų teritorijoje, galėtų būti iš esmės nenagrinėjami.
18. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nurodė, kad pareiškėjas Muitinės departamentui apskundė teritorinės muitinės prekių sulaikymo veiksmus (procesinį sprendimą), atliekant muitinį patikrinimą ir nustačius skirtingus krovinio tranzito deklaracijos ir importo deklaracijos duomenis dėl gabenamų prekių tipų ir vertės, įvertinus, jog, vadovaujantis SMK 46 ir 198 straipsnių nuostatomis, reikalingas patikrinimas, ar tinkamai prekės pateiktos muitinės kontrolei, ar muitinės deklaracijose pateikta informacija tiksli ir išsami, ar egzistuoja dokumentai, ar jie autentiški, tikslūs ir galiojantys.
19. Teismas nurodė, kad Protokole minėtos SMK teisės normos (46 str. 1 d. ir 198 str. ) nustato, jog muitinė gali atlikti bet kokį muitinį tikrinimą, be kita ko, tikrinant prekes, imant jų pavyzdžius, tikrinant deklaracijoje ar pranešime pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, ar egzistuoja dokumentai ir ar jie autentiški, tikslūs ir galiojantys, jog prekės gali būti sulaikomos.
20. Teismas pažymėjo, kad Muitinės įstatymo 59 straipsnis nustato pagrindines nuostatas dėl prekių sulaikymo, apskaitos, saugojimo, konfiskavimo, realizavimo ir sunaikinimo, t. y. šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais taikomos šio straipsnio nuostatos. Teismas nurodė, kad pagal Muitinės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 6 punktą muitinės pareigūnas turi teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka duoti asmenims privalomus vykdyti nurodymus ir sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
21. Išanalizavęs prekių sulaikymo tvarką nustatančias Taisyklių nuostatas (3, 5 ir 9 p.), teismas nurodė, kad prekių sulaikymas yra atskiras procesinis veiksmas prekių muitinio patikrinimo metu, prekių sulaikymas daro tiesioginę įtaką asmens nuosavybei (ją riboja) ir ūkinės veiklos laisvei, laisvam prekių judėjimui. Teismas pažymėjo, kad skundžiamuose sprendimuose nemotyvuota, kodėl šiuo atveju nesivadovauta SMK ir kitų teisės aktų aptartomis nuostatomis, nesektina išplėtota Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika, taikant ir aiškinant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnį dėl turto arešto, kuris savo ribojimais artimas prekių sulaikymui pagal muitų teisę, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pabrėžė, jog teismų praktikoje pasisakyta, kad asmenys turi teisę skųsti šį procesinį veiksmą, o institucijos ir teismas – atitinkamai turi iš esmės išnagrinėti skundus dėl procesinės prievartos priemonės teisėtumo, pagrįstumo ar proporcingumo konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1162-438/2020).
22. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas nekvestionuoja teritorinės muitinės teisės pradėti patikrinimą ar tyrimą, atlikti tyrimo veiksmus, tačiau skundžia konkretaus tyrimo metu atlikto veiksmo – prekių sulaikymo – teisėtumą ir pagrįstumą, dėl ko, teismo vertinimu, negali būti laikomi motyvuotais ginčijami atsakovo ir Komisijos sprendimai, kuriais iš esmės neišnagrinėtas pareiškėjo 2023 m. balandžio 12 d. skundas dėl prekių sulaikymo ir atmestas vien tuo motyvu, kad tyrimas nebaigtas ir nepriimtas sprendimas dėl sulaikytų prekių.
23. Teismas nurodė, kad skundžiamais atsakovo ir Komisijos sprendimais iš esmės vertinta, jog pagal teisinį reguliavimą Muitinės departamentas gali tikrinti tik galutinio muitinės priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o ne tarpinį administracinės procedūros sprendimą. Tačiau, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pagal aktualų teisinį reguliavimą tokia išvada negali būti daroma, dėl ko atsakovo Sprendimu nepagrįstai atmestas pareiškėjo 2023 m. balandžio 12 d. skundas, jo nenagrinėjant. Teismas pažymėjo, kad aukštesnės viešojo administravimo institucijos priežiūra turi būti siekiama užtikrinti, jog būtų laikomasi nustatytų asmens teisių apsaugos priemonių, garantuoti jų veiksmingumą administracinėje institucijos praktikoje, įvertinti taikomų asmenų teises ribojančių administracinių procesinių priemonių adekvatumą.
24. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas skundžiamus sprendimus panaikino kaip nemotyvuotus tuo aspektu, kad neišnagrinėtas (nurodant, kad atmestas) pareiškėjo 2023 m. balandžio 12 d. skundas dėl prekių sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės vien dėl to, kad nėra baigtas tyrimas ir nėra priimtas sprendimas dėl sulaikytų prekių (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d.). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Komisijos sprendimas, kuriuo paliktas nemotyvuotas Muitinės departamento Sprendimas galioti, neatitinka IAGNTĮ 20 straipsnio 7 dalies reikalavimų.
25. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl Protokolo teisėtumo ir pagrįstumo nėra šio administracinio ginčo dalykas, kadangi viešojo administravimo institucija jų nenagrinėjo skundžiamu sprendimu iš esmės (dėl prekių sulaikymo pagrindo, dėl prekių sulaikymo termino, dėl procedūros taikymo). Panaikinęs skundžiamus sprendimus, teismas konstatavo, kad Muitinės departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. balandžio 12 d. skundą.
III.
27. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
28. Pakartodamas faktines aplinkybes, susijusias su muitinės veiksmais ir pareiškėjo teiktų skundų išnagrinėjimu, atsakovas akcentuoja, kad teismas netinkamai interpretavo ginčui aktualias muitų teisės aktų nuostatas.
29. Muitinės departamentas, priešingai nei nurodyta teismo sprendime, iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė vieną iš Nuostatų 32 punkte nurodytų sprendimų, t. y. UAB „Detmetas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (Nuostatų 32.1 p). Minėtame sprendime Muitinės departamentas konstatavo, jog pareiškėjo skundo reikalavimai (pvz., grąžinti krovinį, suteikti informaciją apie tyrimą, pripažinti, kad Protokolas surašytas neteisėtai) yra nepagrįsti. Atsakovas Sprendime taip pat rėmėsi Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsnio 1 dalimi, išdėstė, kodėl pareiškėjo skundo Muitinės departamentui reikalavimai negali būti tenkinami, t. y. išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pagrįstai jį atmetė.
30. Atsakovas pastebi, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Sąjungos muitinės kodekso preambulės 22, 26, 27 pastraipomis ir 22, 30, 44 straipsnių nuostatomis, tačiau šių nuostatų nevertino kitų Sąjungos muitinės kodekso straipsnių (pvz., 5 straipsnio 39 punkto, kuris nuostato sprendimo apibrėžtį, 44 straipsnio 4 dalies, kuri įpareigoja Valstybes nares nustatyti skundų nagrinėjimo procedūras) bei nacionalinių teisės aktų (Muitinės įstatymo, Nuostatų), reglamentuojančių skundų nagrinėjimo procedūras, kontekste.
31. Muitinės departamentas akcentuoja, kad, vadovaujantis Muitinės įstatymo 32 straipsniu, Muitinės departamentas nagrinėja skundus dėl teritorinių muitinių sprendimų. Šio įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad muitinės įstaigų sprendimai priimami pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 (t. y. Sąjungos muitinės kodekso) 22, 23, 27, 28, 29 ir 30 straipsnius. Pažymėtina, kad Muitinės įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nustatyta, jog kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos, be kita ko, Sąjungos muitinės kodekse. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti vertinama ne tik Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, suteikiančios asmeniui teisę skųsti jam nepalankų sprendimą, bet ir nuostatos, nustatančios, kas yra laikoma muitinės sprendimu, kuris gali būti skundžiamas Sąjungos muitinės kodekso ir nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka.
32. Atsakovas taip pat nurodo, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 39 punktą sprendimas – bet kuris muitinės veiksmas, susijęs su muitų teisės aktais, kuriuo duodamas nurodymas konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes atitinkamam asmeniui ir asmenims. Taigi, sprendimu pripažįstamas ne bet koks muitinės veiksmas, o tik toks, kuris atitinka abi šio termino apibrėžtyje nurodytas sąlygas, t. y. kuriuo: 1) duodamas nurodymas; 2) nurodymas sukelia teisines pasekmes.
33. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atliekant muitinį tikrinimą pagal Sąjungos muitinės kodekso 46 straipsnio nuostatas, dėl nustatytų neatitikimų deklaruojant prekės tranzito ir importo procedūroms įforminti, prekės sulaikytos įforminus Protokolą. Šiuo procesiniu veiksmu, kurį muitinė turi teisę atlikti vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsniu, prekės sulaikytos detalesnio tyrimo atlikimo tikslais, surašius šį procesinį dokumentą, asmeniui nėra duodamas joks nurodymas, todėl akivaizdu, kad Protokolas vadovaujantis muitų teisės aktais, nelaikytinas muitinės sprendimu, kuris gali būti skundžiamas Muitinės departamentui. Priešingai, muitinei atlikus tyrimą ir priėmus sprendimą dėl ginčo prekių grąžinimo (konfiskavimo ir (ar) sunaikinimo), tokiu muitinės sprendimu bus duodamas nurodymas ir sukels asmeniui teisines pasekmes.
34. Atsakovas pakartoja, kad tyrimą dėl sulaikytų prekių atlieka Vilniaus TM, kurios Muitinės departamentas nekontroliuoja (tam nėra teisinio pagrindo), todėl Muitinės departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo 2023 m. balandžio 12 d. skundą neturėjo pagrindo spręsti nei dėl prekių sulaikymo protokolo tinkamo ar netinkamo surašymo, t. y. jo pagrįstumo, nei priimti sprendimą dėl prekių grąžinimo, ar, tuo labiau, teikti informaciją apie atliekamą tyrimą. Visi pareiškėjo skunde Muitinės departamentui keliami reikalavimai pirmiausia turėjo būti sprendžiami Vilniaus teritorinės muitinės, o tik po skundžiami Muitinės departamentui, kaip tai numato Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnis, Muitinės įstatymo 32 straipsnis bei Nuostatai.
35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į Muitinės departamento apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, Vilniaus TM nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikinto ginčijamus sprendimus ir įpareigojo Muitinės departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. balandžio 12 d. skundą dėl Vilniaus TM veiksmų, surašant Protokolą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Muitinės departamentas pagrįstai atmetė įmonės skundą dėl muitinės inspektoriaus surašyto prekių sulaikymo protokolo tuo pagrindu, jog dėl Protokolu sulaikytų prekių Vilniaus teritorinėje muitinėje vyksta tyrimas ir sprendimas nėra priimtas.
37. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad, teismo nuomone, prekių sulaikymas tiesiogiai įtakoja asmens nuosavybės teises (jas riboja) ir ūkinės veiklos laisvę, laisvą prekių judėjimą. Muitinės departamentas turi įgalinimus nagrinėti skundus dėl tokių teritorinės muitinės sprendimų ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo 2023 m balandžio 12 d. skundą, jo nenagrinėjant.
38. Apeliantas Muitinės departamentas teigia, kad jis iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė vieną iš Nuostatų 32 punkte nurodytų sprendimų, t. y. UAB „Detmetas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Prekių sulaikymas yra procesinis veiksmas ir nelaikytinas muitinės sprendimu, kurio surašymas gali būti skundžiamas Muitinės departamentui.
39. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
40. Dėl apelianto argumentų, kad prekių sulaikymas yra procesinis veiksmas ir nelaikytinas muitinės sprendimu, kurio surašymas gali būti skundžiamas Muitinės departamentui, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo skundai teikiami Muitinės departamentui; dėl Muitinės departamento sprendimų ar jų nepriėmimo – Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.
41. Įstatymų leidėjas šiuo įstatymu neapibrėžė, kas yra laikytina „muitinės sprendimu“, bet Muitinės įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodė, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) Nr. 952/2013, Reglamente (ES) 2015/2446 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2016/341, Reglamente (ES) 2015/2447, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.
42. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (nauja redakcija) 5 straipsnio 39 punkte nustatyta, kad sprendimas – bet kuris muitinės veiksmas, susijęs su muitų teisės aktais, kuriuo duodamas nurodymas konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes atitinkamam asmeniui arba asmenims.
43. Teismo nuomone, atsižvelgiant į skirtingose kalbose naudojamus prasminius akcentus (lenkų kalba – „decyzja” oznacza każdy akt wydany przez organy celne odnoszący się do przepisów prawa celnego zawierający orzeczenie w konkretnej sprawie, który pociąga za sobą skutki prawne dla zainteresowanej osoby lub zainteresowanych osób; anglų kalba – „decision“ means any act by the customs authorities pertaining to the customs legislation giving a ruling on a particular case, and having legal effects on the person or persons concerned; prancūzų kalba – „décision“: tout acte concernant la législation douanière pris par une autorité douanière statuant sur un cas donné et qui a des effets de droit sur la ou les personnes concernées) nėra pagrindo aiškinti terminą „nurodymas“ siaurinamai, t. y. taip, kaip siūlo Muitinės departamentas.
44. Todėl teismas mano, kad Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 31 straipsnyje „sprendimas“ aiškintinas kaip bet koks muitinės priimtas aktas, susijęs su muitų teisės aktais, kuriame yra nutariama konkrečiu klausimu ir sukeliamos reikšmingos teisinės pasekmės atitinkamam asmeniui ar asmenims.
45. Pareiškėjo UAB „Detmetas“ skundžiamu 2023 m. kovo 17 d. prekių sulaikymo protokolu Nr. 3VR1000377 buvo reikšmingai apribotos įmonės nuosavybės teisės. Todėl teismas mano, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 31 straipsniu tokie protokolai (teritorinės muitinės sprendimai sulaikyti prekes) gali būti skundžiami Muitinės departamentui ikiteismine tvarka ir po to Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.
46. Pažymėtina, kad prekių sulaikymo protokolas pagal savo esmę panašus į turtą areštą taikomą mokestinių nepriemokų išieškojimo procese. Teismų praktikoje yra manoma, kad paminėtas turto areštas gali būti teisminio nagrinėjimo objektas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1162-438/2020).
47. Dėl apelianto Muitinės departamento argumentų, kad jis, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą, teismas pažymi, kad išnagrinėjęs Muitinės departamento Sprendimo turinį su šiais argumentais sutinka.
48. Nuostatų 32.1 punkte nurodyta, kad Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, gali priimti sprendimą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš Sprendimo rezoliucinės dalies, būtent tokį sprendimą ir priėmė muitinės departamentas.
49. Iš pareiškėjo UAB „Detmetas“ skundo Muitinės departamentui matyti, kad pareiškėjas skundėsi dėl ilgų prekių sulaikymo terminų, dėl neaiškių prekių sulaikymo pagrindų, teigė, kad prekių sulaikymas neteisėtas ir nepagrįstas. Paminėtame skunde pareiškėjas pateikė eilę prašymų: pripažinti, kad teritorinė muitinė nepagrįstai ir neteisėtai surašė prekių sulaikymo protokolą ir grąžinti prekes pareiškėjui, grąžinti prekes siuntėjui, informuoti, kokiam terminui prekės sulaikytos.
50. Muitinės departamento priimtame Sprendime yra nurodomi prekių sulaikymo teisiniai pagrindai (Muitinės departamentas nagrinėdamas skundą žinybine tvarka iš esmės papildė sulaikymo protokolą nuorodomis į teisę). Muitinės departamentas taip pat sprendime pažymėjo, jog dėl importo deklaracijoje nurodytų prekių yra atliekamas tyrimas ir sprendimas dėl PSP Nr. 3VR1000377 sulaikytų prekių nėra priimtas bei kad sprendimus dėl sulaikytų prekių grąžinimo/konfiskavimo/sunaikinimo pagal kompetenciją priima teritorinės muitinės. Kol sprendimas Vilniaus teritorinėje muitinėje nėra priimtas, klausimas grąžinti prekes pareiškėjui ar prekių siuntėjui Muitinės departamente negalėjo būti sprendžiamas.
51. Teismo nuomone, nors Sprendimo motyvavimas stokoja išsamumo bei nuoseklumo, bet iš jo esmės matyti, kad Muitinės departamentas konstatavo, jog pareiškėjo UAB „Detmetas“ skundo reikalavimai (kaip, antai, grąžinti krovinį, suteikti informaciją apie tyrimą, pripažinti, kad PSP Nr. 3VR1000377 surašytas neteisėtai) yra nepagrįsti.
52. Taigi, pareiškėjui kreipusis į teismą dėl Muitinės departamento Sprendimo, teismui teko pareiga ne įpareigoti Muitinės departamentą iš naujo išnagrinėti UAB „Detmetas“
2023 m. balandžio 12 d. skundą, o pačiam iš esmės pasisakyti dėl prekių sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
53. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas ir neįvertino byloje esančių įrodymų dėl prekių sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).
54. Pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės pažeidimas (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių), dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.), negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan