Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl NEDISKRIMINAVIMO SKATINIMO TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO
2015 . sausio 28 d. Nr. 46
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, skyriaus „Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, rengiami arba įgyvendinami planavimo dokumentai“ poskyrio „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamą Nediskriminavimo skatinimo tarpinstitucinį veiklos planą (toliau – Planas).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 46
nediskriminavimo skatinimo TARPINSTITUCINIS VEIKLOS PLANAS
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Nediskriminavimo skatinimo tarpinstitucinio veiklos plano (toliau – Planas) tikslas – mažinti diskriminaciją Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme (toliau – Lygių galimybių įstatymas) nustatytais pagrindais, didinant visuomenės sąmoningumą ir ugdant pagarbą žmogui.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai iš esmės atitinka Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas dėl nediskriminavimo. Nors sudarytos teisinės lygybės ir apsaugos nuo nelygybės ir diskriminacijos sąlygos, neretai dėl informacijos stokos visuomenė nesuvokia, kad tam tikras elgesys ar veiksmai yra diskriminaciniai.
Lietuvoje skundus dėl diskriminacijos nagrinėja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. 2013 metais nagrinėtas 281 diskriminacijos atvejis, 2012 metais – 203 atvejai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba savo metinėse ataskaitose teikia Lietuvos Respublikos valdžios ir valdymo institucijoms pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių galimybių politikos įgyvendinimo. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos 2013 metų ataskaitoje teigiama, kad atokesnių nuo Vilniaus miestų ir miestelių gyventojai vis dar mažai susipažinę su lygiomis galimybėmis ir nediskriminavimo politika; 2013 metais daugiausia skundų (50 procentų) pateikė Vilniaus gyventojai, 12 procentų – Kauno gyventojai, 13 procentų – Panevėžio gyventojai. Nedaug regionų gyventojų skundų nereiškia, kad žmonės nesusiduria su diskriminacija. Rajonų, mažų miestelių gyventojai linkę nutylėti savo problemas ir nesikreipti į kompetentingas institucijas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 6 procentus visų nagrinėtų skundų nagrinėjo savo iniciatyva. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2014 metų lapkritį surengta apklausa atskleidė, kad apie žmogaus teisių gynėjus geriausiai žino didžiųjų miestų gyventojai (54 procentai), blogiausiai – kaimo gyventojai (11 procentų).
Europos Komisijos 2012 metais paskelbtais „Eurobarometro“ apklausos „Diskriminacija ES 2012 m.“ duomenimis, Lietuvoje labiausiai paplitusi diskriminacija dėl amžiaus ir negalios (atitinkamai 59 ir 45 procentai). Tik 13 procentų Lietuvos respondentų mano, kad šalyje padaryta pakankamai kovojant su diskriminacijos apraiškomis visuomenėje. Lygių galimybių kontrolierius 2013 metais nagrinėjo 24 skundus dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu. Diskriminacija dėl amžiaus ypač paplitusi darbo santykių srityje. Su neigiamu darbdavių požiūriu į vyresnius asmenis susiduria sulaukę 50 metų ir vyresni gyventojai. Pailginus išėjimo į pensiją amžių, žmonės susiduria su problemomis įsidarbindami ir dirbdami. Siekdamos mažinti diskriminaciją amžiaus pagrindu, institucijos, atsakingos už užimtumo politikos įgyvendinimą, turėtų nuolat aktyviai konsultuotis su darbdaviais, nevyriausybinių organizacijų, viešojo sektoriaus atstovais, ekspertais, politikais dėl priemonių, skatinančių vyresnio amžiaus asmenų įdarbinimą ir užtikrinančių lygias galimybes.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2013 metais atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų nuomonės dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu“ duomenimis, turintieji psichikos negalią – viena labiausiai diskriminuojamų visuomenės grupių. Net 46 procentai respondentų mano, kad tokie asmenys turėtų gyventi specialiai tam pritaikytuose namuose, 12 procentų yra tos nuomonės, kad psichikos negalią turintys asmenys turėtų gyventi visuomenėje, 10 procentų mano, kad jiems geriausia gyventi toliau nuo miesto, kur būtų užtikrintas jų saugumas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2013 metais atliko 33 diskriminacijos negalios pagrindu tyrimus. Tai sudarė daugiau nei 18 procentų visų atliktų tyrimų. Įgyvendinant Nediskriminavimo skatinimo tarpinstitucinį veiklos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Nediskriminavimo skatinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, 2014 metais atliktas visuomenės nuostatų kitimo ir diskriminacijos priežasčių tyrimas (Eglė Šumskienė, Margarita Jankauskaitė, Karilė Levickaitė, 2014 metais), kuris irgi parodė, kad labiausiai paplitusi diskriminacija dėl negalios. Siekiant užtikrinti, kad neįgalieji visapusiškai ir lygiai su visais naudotųsi visomis žmogaus teisėmis, o visuomenė būtų skatinama gerbti šiuos asmenis, taip pat tinkamai įgyvendinamos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, ratifikuoto 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XI-854 dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo, nuostatos, rekomenduojama plėtoti ir stiprinti nevalstybinių organizacijų gebėjimus, visuomenės pilietiškumą ir prižiūrėti neįgaliųjų teises, rinkti ir skleisti informaciją apie jų teisių pažeidimo ir diskriminacijos atvejus.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra 2013 metais paskelbė Europos Sąjungos lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų apklausos rezultatus. Beveik du trečdaliai (61 procentas) Lietuvoje apklaustų lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų teigia patiriantys diskriminaciją ar priekabiavimą dėl jų lytinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2013 metais negavo nė vieno skundo dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu, tačiau tai galėjo lemti tas faktas, kad šie asmenys stokoja teisinio sąmoningumo, nežino, kur kreiptis dėl galimos diskriminacijos, bijo neigiamos visuomenės nuomonės.
Lietuva 2013 m. gegužės 6 d. Ženevoje Jungtinių Tautų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitete gynėsi antrąją periodinę 1966 metų Jungtinių Tautų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto įgyvendinimo ataskaitą. Atsižvelgiant į šio komiteto baigiamąsias Lietuvos antrosios periodinės ataskaitos išvadas ir rekomendacijas, paskelbtas 2014 m. birželio 24 d., Lietuvoje vis dar susiduriama su tautinę neapykantą kurstančiais teiginiais, nukreiptais prieš tautines mažumas. Jungtinių Tautų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas rekomenduoja Lietuvai skirti daugiau iniciatyvų tautinių mažumų teisėms ir lygioms galimybėms užtikrinti, glaudžiau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis dėl tam tikrų diskriminacijos draudimo aspektų.
Sociologinio tyrimo „Galimų diskriminacijos apraiškų bei visuomenės tolerancijos įvairioms socialinėms grupėms įvertinimas“, 2012 metais atlikto Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, vykdant Europos Komisijos užimtumo ir socialinio solidarumo programos PROGRESS finansuojamą projektą „C.A.F.E: keisk požiūrį – siek lygybės“ (Nr. JUST/2011/PROG/AG/1927), duomenimis, šalies gyventojai labiausiai nenorėtų gyventi šalia romų (59 procentai apklaustųjų) ir asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę (57 procentai apklaustųjų). Darbo rinkoje visuomenė labiausiai toleruoja asmenų, nemokančių lietuvių kalbos, ir asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, diskriminaciją: daugiau ar mažiau diskriminaciją pateisina atitinkamai 66 procentai ir 61 procentas gyventojų. Antroje vietoje – neįgalūs ir vyresnio amžiaus asmenys (atitinkamai 45 procentai ir 41 procentas). Tyrimo duomenimis, 67 procentai Lietuvos gyventojų apie diskriminaciją sužino per televiziją, 44 procentai – skaitė laikraštyje, išgirdo iš artimiausios aplinkos, 12 procentų – patyrė patys, 24 procentai – apie diskriminaciją negirdėjo ir jos nepatyrė.
Visuomenės nuostatų kitimo ir diskriminacijos priežasčių tyrimą 2014 metais atlikę ir jo rezultatus išnagrinėję ekspertai atkreipia dėmesį, kad darbo rinka – vis dar jautri sritis, kurioje asmenys susiduria su diskriminacija, todėl būtina ypač daug dėmesio skirti darbdavių mokymui nediskriminavimo, žmogaus teisių ir pagarbos žmogui ugdymo klausimais. Prie nepalankaus jautrių grupių įvaizdžio formavimo nemažai prisideda ir žiniasklaida, todėl minėtą tyrimą atlikę ekspertai rekomenduoja ir toliau didinti visuomenės sąmoningumą nediskriminavimo skatinimo, lygių galimybių ir pagarbos žmogui klausimais, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės vaidmenį, stebėti visuomenės nuostatų kaitą – atlikti tyrimus ir situacijos vertinimo analizę.
Labiausiai diskriminacinių nuostatų formavimąsi skatina informacijos ir žinių stoka (31 procentas apklaustųjų), prietarai ir išankstinės nuostatos (30 procentų apklaustųjų), žiniasklaidos priemonių formuojančios nuomonės (28 procentai apklaustųjų). Savo žinias apie diskriminaciją gyventojai vertina vis dar vidutiniškai (apie diskriminaciją ir jos formas 31–49 procentai jų išmano mažai ar neišmano nieko).
Taigi Lietuvos visuomenės sąmoningumas vis dar per menkas, tik nedidelė dalis gyventojų žino, kur kreiptis diskriminacijos atveju. Trūksta švietėjiškų nediskriminavimo skatinimo ir lygių galimybių įtvirtinimo priemonių, mažinančių diskriminaciją visuomenėje. Stokojama tyrimų, padedančių atskleisti asmenų grupių, kurioms reikia teisinės apsaugos, padėtį, taip pat nustatyti, kokių priemonių reikia imtis norint pakeisti esamą diskriminacijos situaciją. Per mažai bendradarbiauja institucijos ir organizacijos, dirbančios lygių galimybių ir nediskriminavimo srityje.
5. Rengiant Planą atsižvelgta į:
5.2. 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims, nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 23);
5.3. 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 79);
5.4. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8);
5.5. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo, ratifikuotą Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. I-1035 „Dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo ratifikavimo“;
5.6. Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, ratifikuotą 1998 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos 1965 metų Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ratifikavimo įstatymu Nr. 108-2954;
5.7. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą, ratifikuotą 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XI-854 dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo;
6. Planas užtikrina lyčių lygybės ir nediskriminavimo horizontaliojo principo, nustatyto 2013 m. gruodžio 17 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320), įgyvendinimą. Tai reiškia, kad valstybės narės ir Europos Komisija turi užtikrinti, kad rengiant ir įgyvendinant programas, įskaitant stebėseną, atsiskaitymą ir vertinimą, būtų skatinama moterų ir vyrų lygybė, atsižvelgiama į lyčių integracijos aspektą.
7. Planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už Plano priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšų.
8. Už Plano ir jo įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Plano įgyvendinimo priemones vykdo Plano II skyriuje nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos.
9. Institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant Planą, per 25 kalendorines dienas nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos stebėsenos informacinėje sistemoje, o Lietuvos Respublikos Vyriausybei neatskaitingos institucijos – raštu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia informaciją apie Plano įgyvendinimo eigą ir rezultatus, atsižvelgdamos į patvirtintus Plano uždavinius, priemones ir jiems vykdyti Plano II skyriuje numatytus asignavimus, taip pat Plano III skyriuje nustatytus vertinimo kriterijus ir jų reikšmes.
II SKYRIUS
PLANO 2015–2017 METŲ TIKSLAS, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, ASIGNAVIMAI IR ĮGYVENDINANČIOSIOS INSTITUCIJOS
Eil. Nr. |
Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas |
2015 metų asignavimai, eurais |
2016 metų asignavimai, eurais |
2017 metų asignavimai, eurais |
Įgyvendinančioji institucija |
|||||||||
iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
|||||||||
išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
|||||||||
iš viso |
iš jų darbo užmo-kesčiui |
iš viso |
iš jų darbo užmo-kesčiui |
iš viso |
iš jų darbo užmo-kesčiui |
|||||||||
|
Tikslas – mažinti diskriminaciją Lygių galimybių įstatyme nustatytais pagrindais, didinant visuomenės sąmoningumą ir ugdant pagarbą žmogui |
192 375 |
192 375 |
0 |
0 |
652 422 |
652 422 |
0 |
0 |
654 739 |
654 739 |
0 |
0 |
|
1. |
Uždavinys – didinti visuomenės sąmoningumą nediskriminavimo skatinimo ir lygių galimybių klausimais |
192 375 |
192 375 |
0 |
0 |
634 466 |
634 466 |
0 |
0 |
637 408 |
637 408 |
0 |
0 |
|
1.1. |
Priemonė – rengti metinius nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus |
6 196 |
6 196 |
0 |
0 |
10 136 |
10 136 |
0 |
0 |
10 136 |
10 136 |
0 |
0 |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) |
Priemonės veiklos: kasmet rengiama iškilminga ceremonija, skirta žmogaus teisių gynėjams, – teikiami Metų dialogo, Metų verslo įmonės, Metų pilietiškumo, Metų žurnalisto, Metų žmogaus teisių advokato, Metų fotografijos, Metų muzikos grupės, Metų pergalės apdovanojimai, taip pat apdovanojimai už visą gyvenimą puoselėtą pagarbą žmogaus teisėms |
||||||||||||||
1.2. |
Priemonė – įgyvendinti priemones, skirtas tautinių mažumų ir migruojančių šeimų vaikų švietimui gerinti |
139 018 |
139 018 |
|
|
139 018 |
139 018 |
|
|
139 018 |
139 018 |
|
|
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau –Švietimo ir mokslo ministerija) |
Priemonės veiklos: organizuojamas nacionalinis konkursas „Būkime kartu“, skirtas mokyklų skirtingomis dėstomosiomis kalbomis bendradarbiavimo projektams, skatinantiems pažinti kitas kultūras, finansuoti; finansuojami kvalifikacijos tobulinimo seminarai; organizuojama ir finansuojama konferencija tautinių mažumų ir migruojančių šeimų vaikų švietimo klausimais |
||||||||||||||
1.3. |
Priemonė – informuoti visuomenę lygių galimybių ir nediskriminavimo klausimais |
0 |
0 |
0 |
0 |
20 000 |
20 000 |
0 |
0 |
20 000 |
20 000 |
0 |
0 |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba |
0 |
0 |
0 |
0 |
14 481 |
14 481 |
0 |
0 |
7 240 |
7 240 |
0 |
0 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija), Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – Kultūros ministerija), Švietimo ir mokslo ministerija |
||
Priemonės veiklos: rengiami straipsniai lygių galimybių, nediskriminavimo skatinimo ir pagarbos žmogui temomis, teikiama aktuali informacija apie lygių galimybių srities teisės aktus, leidžiami ir platinami leidiniai, lankstinukai, plakatai, skirti ugdyti pagarbą žmogui ir mažinti diskriminaciją, rengiamos televizijos ir radijo laidos, reklaminės kampanijos (vaizdo klipai, trumpametražiai filmai), susitikimai su nevyriausybinių organizacijų atstovais, kuriuose svarstomi tam tikri diskriminacijos draudimo aspektai, dėl kurių rekomendacijas yra pateikusios tarptautinės žmogaus teisių apsaugos institucijos |
||||||||||||||
1.4. |
Priemonė – organizuoti seminarą neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų lygių galimybių užtikrinimo problemoms spręsti |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 448 |
1 448 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Teisingumo ministerija |
Priemonės veiklos: organizuojamas seminaras, skirtas informuoti visuomenę neįgaliųjų padėties klausimais, užtikrinant, kad būtų tinkamai įgyvendinamos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo nuostatos, kurios reikalauja neįgaliuosius visais atvejais laikyti teisės subjektais (kokių veiksmų turi būti imtasi, kad pagal tarptautinę žmogaus teisę būtų užkirstas kelias diskriminacijai ir piktnaudžiavimui) |
||||||||||||||
1.5. |
Priemonė – mokyti jaunimą nediskriminavimo skatinimo ir pagarbos žmogui ugdymo klausimais, nepažeidžiant tėvų teisės auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus |
5 792 |
5 792 |
0 |
0 |
5 792 |
5 792 |
0 |
0 |
5 792 |
5 792 |
0 |
0 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
Priemonės veiklos: regionuose organizuojamas neformalus jaunimo mokymas, kurio tikslas – padėti jauniems žmonėms įvaldyti ir lavinti nediskriminacinio ir pagarbaus bendravimo būdus, ugdyti geranorišką elgesį, gerinti gebėjimą atsisakyti išankstinės nuostatos, išmokti pasirinkti tinkamas bendravimo frazes, atpažinti patyčių priežastis, išmokti kovoti su jų padariniais savo gyvenamojoje, mokymosi ar darbo aplinkoje; šiuose renginiuose pateikiama teorinė medžiaga ir interaktyviai mokoma praktinių įgūdžių |
||||||||||||||
1.6. |
Priemonė – rengti darbdaviams mokymo ir švietėjiškus renginius lygių galimybių ir nediskriminavimo skatinimo darbo rinkoje klausimais |
0 |
0 |
0 |
0 |
5 792 |
5 792 |
0 |
0 |
5 792 |
5 792 |
0 |
0 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
Priemonės veiklos: organizuojami mokymo renginiai, kuriuose darbdaviai informuojami apie labiausiai diskriminuojamų grupių padėties skirtumus darbo santykių srityje |
||||||||||||||
1.7. |
Priemonė – organizuoti renginius, skirtus skatinti nediskriminavimą tautybės, rasės ir kalbos pagrindu |
2 850 |
2 850 |
0 |
0 |
2 850 |
2 850 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Kultūros ministerija |
Priemonės veiklos: organizuojami seminarai, edukacinės stovyklos, mokymo renginiai, skirti skatinti pagarbą žmogui, nesvarbu, kokia jo rasė, tautybė ar kalba, tautinį pakantumą, plėtoti tarpkultūrinį dialogą |
||||||||||||||
1.8. |
Priemonė – vykdyti švietėjiškas veiklas, naudojant novatoriškas priemones ir metodus |
0 |
0 |
0 |
0 |
362 025 |
362 025 |
0 |
0 |
362 025 |
362 025 |
0 |
0 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba |
Priemonės veiklos: įvairios švietėjiškos, informacinės ar mokomojo pobūdžio veiklos (priemonės, renginiai) diskriminacijos Lygių galimybių įstatyme numatytais pagrindais prevencijos ir pagarbos žmogui srityje: laidos ar laidų ciklai apie žmogaus teises, įvairovę ir pagarbą žmogui ir konkrečioms asmenų grupėms, patiriančioms ar rizikuojančioms patirti diskriminaciją; veiklos skiriamos tiek plačiajai visuomenei, tiek specialistų grupėms (socialiniams darbuotojams, medikams, teisėsaugos darbuotojams ir kitiems); remiamas nevyriausybinių organizacijų, jų bendradarbiavimo stiprinimas informuojant jų narius apie Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus lygių galimybių srityje, tinkamų sąlygų sudarymą; gerosios praktikos atvejų ir įvairovės darbe įgyvendinimo metodų sklaida (paskaitos, apskritojo stalo diskusijos, informacinės medžiagos pateikimas ir kita); remiamos priemonės, skirtos informuoti plačiąją visuomenę ir konkrečias visuomenės grupes (moksleivius, jaunimą, vyresnio amžiaus asmenis, užsieniečius, neįgaliuosius ir kitus) apie lygių galimybių užtikrinimą visuomenės gyvenime, lygias galimybes vartotojų teisių apsaugos, sveikatos priežiūros, kultūros, socialinės apsaugos, švietimo, sporto ir kitose srityse, apie diskriminacijos atvejų atpažinimą, vertybinį ir teisinį jų vertinimą, teisines galimybes skųstis dėl diskriminacijos, pagarbą žmogui ir jo šeimai, šios priemonės vykdomos novatoriškais metodais (meninė raiška, agitaciniai, kultūrinio ar mokslinio pobūdžio renginiai, mugės, klubai, atviros pamokos, susitikimai su žymiais žmonėmis, išvažiuojamieji renginiai susitikti su bendruomenėmis, diskusijos ir kita) |
||||||||||||||
1.9. |
Priemonė – skatinti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių lygių galimybių ir nediskriminavimo skatinimo srityje, veiklą |
38 519 |
38 519 |
0 |
0 |
57 924 |
57 924 |
0 |
0 |
72 405 |
72 405 |
0 |
0 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
Priemonės veiklos: organizuojamas konkursas, skirtas nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms lygių galimybių ir nediskriminavimo skatinimo srityje; atrinkus prioritetus labiausiai atitinkančius projektus, kuriuos įgyvendinant siekiama ugdyti pagarbą žmogui, mažinti diskriminacijos apraiškų ir dirbti lygių galimybių užtikrinimo srityje, iš dalies finansuojama jų veikla (organizuojami seminarai, apskritojo stalo diskusijos, konferencijos ir kiti renginiai, skiriama reikiamų priemonių; organizuojamos informacinės kampanijos; rengiami ir leidžiami spaudos darbai (lankstinukai, brošiūros, knygos, plakatai ir kita), rūpinamasi kita prevencine veikla; dalyvaujama įgyvendinant projektus, taip pat ir tarptautinius, padedama išsinuomoti patalpas, kuriose vykdoma projekto veikla; kompensuojamos ryšių, transporto degalų ir komunalinių paslaugų išlaidos, darbo užmokestis) |
||||||||||||||
1.10. |
Priemonė – dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, skatinant lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimą |
0 |
0 |
0 |
0 |
15 000 |
15 000 |
0 |
0 |
15 000 |
15 000 |
0 |
0 |
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Užsienio reikalų ministerija) |
Priemonės veiklos: Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų, Lietuvos atstovybių prie tarptautinių ir regioninių organizacijų darbuotojų veikla rengiant ir teikiant rekomendacijas ir vertinimus tarptautinėms ir regioninėms organizacijoms dėl kitų valstybių lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimo; dalyvavimas Jungtinių Tautų Trečiojo Komiteto, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos, Europos Sąjungos, Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos veikloje skatinant lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimą |
||||||||||||||
2. |
Uždavinys – įvertinti asmenų grupių, kurioms reikia teisinės apsaugos, padėtį |
0 |
0 |
0 |
0 |
17 956 |
17 956 |
0 |
0 |
17 331 |
17 331 |
0 |
0 |
|
2.1. |
Priemonė – atlikti Lietuvoje gyvenančių transseksualių asmenų padėties visuomenėje ir privataus gyvenimo apsaugos srityje tyrimą ir rezultatų analizę |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
14 481 |
14 481 |
0 |
0 |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba |
Priemonės veiklos: atliekamas tyrimas, skirtas įvertinti Lietuvoje gyvenančių transseksualių asmenų padėtį visuomenėje ir privataus gyvenimo apsaugos srityje, pateikiama rezultatų analizė, siūlymai ir rekomendacijos, kaip gerinti šių asmenų padėtį visuomenėje |
||||||||||||||
2.2. |
Priemonė – atlikti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų padėties tyrimą ir rezultatų analizę |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
2 850 |
2 850 |
0 |
0 |
Kultūros ministerija |
Priemonės veiklos: renkami duomenys apie tautines mažumas Lietuvoje, atliekamas tyrimas, skirtas įvertinti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų padėtį, pateikiama rezultatų analizė, siūlymai ir rekomendacijos, kaip mažinti šių asmenų diskriminaciją |
||||||||||||||
2.3. |
Priemonė – atlikti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų ir susituokusių asmenų šeimos gyvenimo apsaugos skirtumų ir jų pagrindimo analizę |
0 |
0 |
0 |
0 |
8 978 |
8 978 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Lietuvos teisės institutas |
Priemonės veiklos: atliekama analizė, skirta įvertinti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų ir susituokusių asmenų šeimos gyvenimo apsaugos skirtumus, pateikiami analizės rezultatai, siūlymai, kaip gerinti šeimos gyvenimo padėtį |
||||||||||||||
2.4. |
Priemonė – atlikti nuteistųjų padėties visuomenėje ir privataus gyvenimo apsaugos srityje tyrimą ir rezultatų analizę |
0 |
0 |
0 |
0 |
8 978 |
8 978 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Lietuvos teisės institutas |
Priemonės veiklos: atliekamas tyrimas, skirtas įvertinti nuteistųjų padėtį visuomenėje ir privataus gyvenimo apsaugos srityje, galimą jų diskriminaciją, pateikiama rezultatų analizė, siūlymai ir rekomendacijos, kaip mažinti šių asmenų diskriminaciją |
||||||||||||||
3. |
Iš viso Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, iš jų: |
192 375 |
192 375 |
0 |
0 |
290 397 |
290 397 |
0 |
0 |
292 714 |
292 714 |
0 |
0 |
|
3.1. |
Bendrojo finansavimo lėšos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.2. |
Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
362 025 |
362 025 |
0 |
0 |
362 025 |
362 025 |
0 |
0 |
|
3.3. |
Tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4. |
Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso Planui finansuoti (3+4) |
192 375 |
192 375 |
0 |
0 |
652 422 |
652 422 |
0 |
0 |
654 739 |
654 739 |
0 |
0 |
|
III SKYRIUS
PLANO VERTINIMO KRITERIJAI
Vertinimo kriterijaus kodas |
Tikslo, uždavinio, vertinimo kriterijaus pavadinimas ir matavimo vienetai |
Vertinimo kriterijų reikšmės |
Įgyvendinančioji institucija |
||
2015 metų |
2016 metų |
2017 metų |
|||
Tikslas – mažinti diskriminaciją Lygių galimybių įstatyme nustatytais pagrindais, didinant visuomenės sąmoningumą ir ugdant pagarbą žmogui |
|||||
R-1 |
Diskriminavimo dėl amžiaus paplitimas (2012 metais – 59 procentai) |
57 |
53 |
50 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
R-2 |
Diskriminavimo dėl negalios paplitimas (2012 metais – 45 procentai) |
43 |
40 |
35 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
R-3 |
Gyventojų sąmoningumo nediskriminavimo ir lygių galimybių užtikrinimo klausimais lygis, procentais |
54 |
58 |
62 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
R-4 |
Regionų gyventojų aktyvumo kreipiantis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl diskriminacijos atvejų lygis, procentais |
12 |
15 |
20 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
Tikslo 1 uždavinys – didinti visuomenės sąmoningumą nediskriminavimo skatinimo ir lygių galimybių klausimais |
|
|
|
|
|
P-1-1-1 |
Nacionaliniuose lygybės apdovanojimų renginiuose dalyvavusių institucijų ir organizacijų skaičius, vienetais |
50 |
60 |
70 |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba |
P-1-1-2 |
Įgyvendinant švietimo ir informavimo priemones dalyvavusių asmenų skaičius, vienetais |
140 |
20 000 |
50 000 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
P-1-1-3 |
Pagrįstų skundų, pateiktų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, skaičius |
290 |
320 |
350 |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba |
P-1-1-4 |
Naudą įgyvendinant nevyriausybinių organizacijų, dirbančių žmogaus teisių srityje, projektus gavusių asmenų skaičius |
7 000 |
12 000 |
16 000 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
P-1-1-5 |
Mokytojų, patobulinusių kompetenciją tautinių mažumų ir migruojančių šeimų vaikų švietimo klausimais, skaičius |
50 |
50 |
50 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
Tikslo 2 uždavinys – ištirti ir įvertinti asmenų grupių, kurioms reikia teisinės apsaugos, padėtį |
|
|
|
|
P-1-2-1 |
Atliktų nediskriminavimo srities mokslinių tyrimų skaičius, vienetais |
0 |
2 |
2 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |