LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL lietuvos respublikos APLINKOS MINISTRO 2002 M. rugpjūčio 10 D. ĮSAKYMO NR. 418 „DĖL KURTUVĖNŲ regioninio PARKO APSAUGOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2017 m. sausio 3 d. Nr. D1-13

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 418 „Dėl Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:

5. Atskirose Regioninio parko dalyse yra nustatytos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos – vietovės, įtrauktos į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai (toliau – „Natura 2000“ teritorijos). Jų ribos nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo”.

Veiklą „Natura 2000“ teritorijose papildomai reglamentuoja, apsaugos ir tvarkymo režimą nustato Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“.

Planų, programų ir ūkinės veiklos projektų įgyvendinimo poveikis „Natura 2000“ teritorijoms vertinamas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.“.

2. Pakeičiu 6 punkto 16 pastraipą ir ją išdėstau taip:

„Kitos šiame Reglamente vartojamos sąvokos atitinka Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo, Statybos, Ūkininko ūkio, Medžioklės, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymuose vartojamas sąvokas.“.

3. Pakeičiu 10 punkto pirmąją pastraipą:

10. Statiniai Regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami ar planavimo dokumentai rengiami, įvertinus vietovės kraštovaizdžio ypatumus ir tradicinės Žemaitijos etnografinio regiono (toliau – Etnografinis regionas), nustatyto Etninės globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. rugsėjo 17 d. rekomendacijoje Nr. 1 „Dėl etnografinių regionų ribų nustatymo”, planavimo ir architektūros savitumus, siekiant:”.

4. Pakeičiu 10.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

10.4. išlaikyti tradicinės Etnografinio regiono architektūros pobūdį: tūrius, formas, dydžius, statybos produktus, spalvas, apdailą, puošybą;”.

5. Pakeičiu 16 punkto pirmąją pastraipą:

16. Viename žemės sklype leidžiama formuoti vieną sodybą (vieną gyvenamąjį namą su priklausiniais). Tradicinė sodyba susideda iš gyvenamojo namo ir šių priklausinių: klėties (svirno), pirties, tvarto, kluono, daržinės, klojimo, rūsio, lauko virtuvės, žardinės, malkinės. Projektuojant, rekonstruojant ar statant naują sodybą, nėra privaloma statyti visų nurodytų priklausinių. Be to, joje gali būti ir kiti sodybos pastatai (garažai, pagalbinio ūkio paskirties pastatai), architektūriniais sprendimais priderinti prie tradicinių pastatų. Naujai statomų sodybos pastatų dydis, proporcijos ir fasadų architektūriniai sprendiniai turi atitikti jų paskirtį. Sodybos planuojamos pagal šiuos reikalavimus:“.

6. Pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:

17. Dvarų (palivarkų) sodybos (būdingos Etnografiniam regionui) atstatomos ar statomos pagal buvusius analogus, pagrįstus istoriniais ir (ar) archyviniais dokumentais, remiantis fotofiksacijomis, didesniuose nei 0,5 ha ploto žemės sklypuose (Regioninio parko tvarkymo plane numatytose naujų sodybų statybos vietose). Tokiais atvejais joms netaikomi 16 punkte ir 18.2, 18.3 papunkčiuose nurodyti apribojimai.“.

7. Pakeičiu 18.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

18.2. gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 210 m2. Tradicinis gyvenamasis namas – stačiakampio ar „L“ formos plano, pločio ir ilgio santykis 1:1,5–3,2. Didžiausias gyvenamojo namo aukštis – 8 m (aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Stogo ir sienos projekcinis santykis ne mažesnis kaip 1:1,2. Stogai: dvišlaičiai, keturšlaičiai čiukuriniai, laužyti čiukuriniai, 42o -45o nuolydžio;“.

8. Pakeičiu 18.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

18.5. tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Gyvenamųjų pastatų fasaduose draudžiama naudoti apvalius rąstus ar pusrąsčius, plastikines dailylentes ir plastikinius dekoravimo elementus;“.

9. Pakeičiu 18.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

18.6. sodybų gyvenamųjų namų langų rėmai suskaidomi (vizualiai) į keturias ar daugiau dalių;“.

10. Pakeičiu 19.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

19.2. pastatų sienų spalvos: rusva, ruda, gelsva, pilkšva, žalsva ar natūrali medžio spalva. Langų rėmai, langinės, medžio raižiniai dažomi balta spalva. Rekomenduojama pastatus apkalti stačiomis medinėmis lentomis su užkalais ir dekoratyvine išpjaustyta juosta viršuje;”.

11. Papildau 20.6 papunkčiu:

20.6. stacionarūs medžioklės įrenginiai (bokšteliai, slėptuvės, priedangos), gyvūnų šėryklų įrengimo, biotechninių priemonių taikymo vietos derinamos su žemės sklypo savininkais (naudotojais) ir Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.”.

12. Pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:

28. Kraštovaizdžio draustiniuose esančių sodybų gyvenamuosiuose ir ūkiniuose pastatuose draudžiama projektuoti ir įrengti vitrininius langus.”.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                Kęstutis Navickas