https://www.e-tar.lt/rs/legalact/SAV.507866/content_files/image001.gif

 

Zarasų rajono savivaldybės ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2020 M. SPALIO 7 D. ĮSAKYMO NR.I(6.6 E)-624 „DĖL ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO IR ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m. vasario 26 d. Nr. I-63

Zarasai

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.V-757 „Dėl Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 28 punktu:

1. Keičiu Zarasų rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą, patvirtintą Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. I(6.6 E)‑624 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo ir švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“, 1.2 punktu, ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

2. Pavedu Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo skyriui paskelbti įsakymą Teisės aktų registre ir rajono Savivaldybės interneto svetainėje www.zarasai.lt.

 

 

 

Administracijos direktorius                                                                                    Aurelijus Banys

 

PATVIRTINTA

Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus

2020 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. I(6.6 E)-624

(2024 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. I-63

redakcija)

 

ZARASŲ rajono SAVIVALDYBĖS švietimo stebėsenos rodiklIAI

 

1Zarasų rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, apibūdinantys švietimo būklę ir iliustruojantys kaitą savivaldybės mastu. Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai suskirstyti grupėmis pagal tai, kurią švietimo sistemos komponentą apibūdina: švietimo kontekstą, indėlį į švietimą, švietimo procesus ar švietimo rezultatus.

 

2Švietimo konteksto rodikliai (parodo išorines sąlygas ir reikmes, darančias poveikį švietimo sistemos procesams):

2.1. Švietimo aplinka:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

duomens pavadinimas

duomens (-ų) šaltinis

2.1.1.

Gyventojų skaičiaus pokytis

Savivaldybės gyventojų skaičius ir pokytis

Bendras savivaldybės gyventojų skaičius atitinkamumų metų sausio 1 d.

Valstybės duomenų agentūros interneto svetainė (toliau – VDA)

2.1.2.

Gimstamumas

Per praėjusius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. rajone gimusių vaikų skaičius ir jo pokytis.

Gimusių vaikų skaičius atitinkamumų metų sausio 1 d.

VDA

2.1.3.

Gyventojų sudėtis pagal amžiaus grupes

Savivaldybės gyventojų skaičius ir dalis (%) metų pradžioje pagal amžiaus grupes.

Bendras savivaldybės gyventojų skaičius ir dalis (%) sausio 1 d. Iš jų:

VDA

0–5 m. gyventojų skaičius, (%)

6–16 m. gyventojų skaičius, (%)

17–19 m. gyventojų skaičius, (%)

20–34 m. gyventojų skaičius, (%)

35–64 m. gyventojų skaičius, (%)

65 m. ir vyresnių gyventojų skaičius, (%)

 

 

3Indėlio į švietimą rodikliai (parodo pastangas ir/arba išteklius, reikalingus švietimo sistemai veikti ir tikslams pasiekti):

3.1. Besimokančiųjų charakteristikos:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

duomens pavadinimas

duomens (-ų) šaltinis

 

3.1.1.

Švietimo įstaigų tinklas

Švietimo (formalaus ir neformalaus) įstaigų rajone pasiskirstymas pagal tipus, jų kaita, ugdytinių skaičius ir klasių/grupių komplektų skaičius įstaigose.

Švietimo įstaigos/padalinio pavadinimas ir jos/jo tipas

Švietimo valdymo informacinė sistema (toliau – ŠVIS)

(1-mokykla ir 4-mokykla), Mokinių registras (toliau – MR)

 

Bendras ugdytinių skaičius mokslo metų pradžiai, iš jų mokinių, priešmokyklinio ir ikimokyklinio grupėse ugdomų vaikų, specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių skaičiai

 

Klasių/grupių komplektų skaičius švietimo įstaigoje mokslo metų pradžiai

 

3.1.2.

Besimokančiųjų skaičiaus ir pasiskirstymas pagal lytį

Rajono švietimo įstaigose besimokančiųjų skaičius ir jų pasiskirstymas pagal lytį, lyginat su praėjusiais mokslo metais.

Bendras besimokančiųjų skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai

ŠVIS

(1-mokykla),

MR

 

Iš jų priešmokyklinio ugdymo ir 1–12 klasių mokinių skaičius

 

Iš jų mergaičių ir berniukų skaičius

 

3.1.3.

Besimokančiųjų pasiskirstymas pagal mokyklose vykdomas ugdymo programas

Rajono bendrojo ugdymo mokyklose besimokančiųjų skaičius pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, pradinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotas bei socialinių įgūdžių ugdymo programas mokslo metų pradžiai.

Bendras mokinių skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai. Iš jų besimokančiųjų skaičius pagal:

ŠVIS

(1-mokykla)

 

 

Priešmokyklinio ugdymo programą

 

Pradinio ugdymo programą

 

Pradinio ugdymo individualizuotą programą

 

Pagrindinio ugdymo programą

 

Pagrindinio ugdymo individualizuotą programą

 

Vidurinio ugdymo programą

 

Socialinių įgūdžių ugdymo programą

 

3.1.4.

Neformaliojo švietimo veikloje dalyvaujančių mokinių dalis

Neformaliojo vaikų švietimo veiklose, organizuojamose mokyklos ir kitų švietimo teikėjų, dalyvaujančių mokinių dalis.

Savivaldybės priklausomybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių (1–12 klasių), spalio 1 d. dalyvavusių neformaliojo vaikų švietimo veiklose mokykloje, neformaliojo vaikų švietimo mokyklose ir kitose neformaliojo vaikų švietimo veiklose už mokyklos ribų, skaičius. Jeigu mokinys dalyvauja keliose neformaliojo vaikų švietimo veiklose, jis skaičiuojamas tik vieną kartą.

ŠVIS

 

 

Savivaldybės priklausomybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių (1–12 klasių), skaičius mokslo metų pradžiai.

 

3.1.5.

Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių dalis

Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių dalis (%), lyginat su bendru mokinių skaičiumi mokyklose.

 

Bendras besimokančiųjų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose mokslo metų pradžiai

(priešmokyklinė grupė, 1–12 klasės, specialiųjų poreikių ir lavinamosios klasės). Iš jų:

ŠVIS

(1-mokykla)

 

 

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse skaičius

 

Specialiosiose, lavinamosiose klasėse ugdomų vaikų ir asmenų, ugdomų pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą, skaičius

 

3.1.6.

Švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis

Švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis (%), lyginat su visų mokinių, kuriems nustatytas švietimo pagalbos poreikis, skaičiumi.

Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių (1–12 klasių), kuriems suteikta švietimo pagalba, skaičius mokslo metų pradžiai.

ŠVIS

 

Savivaldybės mokyklų mokinių (1–12 klasės), kuriems tokios pagalbos poreikis nustatytas, skaičius moklo metų pradžiai.

 

3.1.7.

Pavežamų mokinių dalis

Iš namų į mokyklą geltonaisiais autobusiukais, maršrutiniu ir kitu transportu pavežamų mokinių skaičius ir dalis (%).

Bendras besimokančiųjų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose mokslo metų pradžiai

ŠVIS

(1-mokykla)

 

Iš jų pavežamų iš namų į mokyklą mokinių skaičius

 

3.1.8.

Nemokamai maitinamų mokinių skaičius ir dalis

Nemokamai maitinamų priešmokyklinio ugdymo ir 1–12 klasių mokinių skaičius ir dalis (%).

Bendras besimokančiųjų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose mokslo metų pradžiai

ŠVIS, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Finansų skyrius (toliau – Finansų skyrius)

 

Iš jų nemokamai maitinamų mokinių skaičius atitinkamumų metų spalio 1 d.

 

3.1.9.

Pagal privalomojo ugdymo programas nesimokančių vaikų skaičius

6–16 metų vaikų, registruotų pagal gyvenamąją vietą Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, nesimokančių (neregistruotų MR) pagal privalomojo ugdymo programas (priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas) skaičius.

6–16 metų vaikų, nesimokančių pagal privalomojo ugdymo programas (priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas), skaičius

NEMIS, ŠVIS

 

3.1.10.

Atvejų, kai Vaiko gerovės komisijos siūlymu vaikams buvo suteiktos koordinuotai teikiamos švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, dalis

Atvejų, kai Vaiko gerovės komisijos siūlymu vaikams buvo suteiktos koordinuotai teikiamos švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, dalis (%) lyginant su visų svarstytų atvejų skaičiumi.

Atvejų, kai Vaiko gerovės komisijos siūlymu buvo suteiktos koordinuotai teikiamos švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos vaikui ir/ar jo šeimai, skaičius

Savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus ataskaitos

 

Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose visų svarstytų atvejų skaičius

 

 

3.2. Pedagoginio personalo charakteristikos:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

duomens pavadinimas

duomens (-ų) šaltinis

3.2.1.

Pedagoginio personalo pasiskirstymas

 

Bendrojo ugdymo mokyklų pedagoginio personalo skaičius (duomenys apie pedagoginius darbuotojus, dirbančius pagrindinėje darbovietėje atitinkamų metų spalio 1 d.).

Čia ir kituose rodikliuose į pedagogų skaičių įeina darbuotojai, nurodyti Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąraše, patvirtintame švietimo ir mokslo

ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK‑1407.

Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų (išskyrus mokyklų vadovus), dirbančių pagrindinėje darbovietėje, skaičius, iš jų: priešmokyklinio ugdymo pedagogų, 1–4 klasių mokytojų, 5–12 (I–IV) klasių mokytojų

ŠVIS

(3-mokykla),

Pedagogų registras (toliau – PR)

Mokyklos vadovų

Mokyklos vadovo pavaduotojų ugdymo reikalams

Bendras pedagoginių darbuotojų (mokytojų, vadovų, pavaduotojų specialiųjų pedagogų, pagalbos mokiniui specialistų ir pan.), dirbančių pagrindinėje darbovietėje, skaičius.

Iš jų: logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų, socialinių pedagogų ir pan.

3.2.2.

Mokytojų pasiskirstymas pagal amžių, kvalifikacijas ir pedagoginio darbo stažą

Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų pasiskirstymas (skaičius, %) pagal amžių, kvalifikacinę kategoriją ir pedagoginio darbo stažą (skaičius).

Duomenys apie mokytojus, dirbančius pagrindinėje darbovietėje atitinkamų metų spalio 1 d.

Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų skaičius

ŠVIS

(3-mokykla),

PR

Iš jų pasiskirstymas pagal amžių (%, skaičius):

Iki 29 m.

30–39 m.

40–49 m.

50–59 m.

60 m ir vyresni

Jaunesnių nei 50 metų bei 50 ir vyresnių mokytojų skaičiaus santykis.

Iš jų pasiskirstymas pagal kvalifikacinę kategoriją (%, skaičius):

Neatestuotų mokytojų

Mokytojų

Vyresn. mokytojų

Metodininkų

Ekspertų

Iš jų pasiskirstymas pagal pedagoginio darbo stažą (%, skaičius):

Iki 4 metų

4–9 metai

10–14 metų

15 ir daugiau metų

3.2.3.

Švietimo pagalbos specialistų tenkantis 100-ui mokinių

Švietimo pagalbos specialistų, teikiančių specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę ar socialinę pedagoginę pagalbą mokiniams, skaičius tenkantis 100-ui mokinių. 

Švietimo pagalbos specialistų etatų skaičius spalio 1d.

ŠVIS

Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius mokslo metų pradžiai.

 

3.3.              Materialieji ir finansiniai ištekliai:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

duomens pavadinimas

duomens (-ų) šaltinis

3.3.1.

Savivaldybės biudžeto asignavimai švietimui

Savivaldybės biudžeto asignavimų, skirtų švietimui, dydis ir dalis (%) nuo visų asignavimų, skirtų savivaldybės programoms įgyvendinti, lyginat su praėjusiais metais

Savivaldybės biudžeto asignavimai (tūkst. Eur). Iš jų:

Finansų skyrius, Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimas (toliau ZRSTS)

Skirti švietimo programai (tūkst. Eur)

3.3.2.

Vidutinės vienam besimokančiam asmeniui tekusios lėšos

Vidutinė mokymo lėšų (toliau – ML) ir steigėjo (savivaldybės) mokyklos aplinkai (toliau – MA) skirta lėšų suma per metus, tenkanti vienam bendrojo ugdymo mokyklų mokiniui (vaikui), kuris mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

Savivaldybei skirta bendra mokymo lėšų suma (tūkst. Eur)

Finansų skyrius, ZRSTS, ŠVIS (1-mokykla)

Mokyklų aplinkai steigėjo (savivaldybės) skirta lėšų suma (tūkst. Eur)

Mokinių skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai.

3.3.3.

Mokymo lėšų suma, tenkanti vienam mokiniui

Vidutinė tikslinės dotacijos mokymo lėšų (ML) suma per metus skiriama vienam mokiniui (vaikui), kuris mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

Savivaldybei skirta mokymo lėšų suma (tūkst. Eur)

Finansų skyrius, ZRSTS, ŠVIS (1-mokykla)

Mokinių skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai.

3.3.4.

Steigėjo skirtų lėšų suma, tenkanti vienam mokiniui

Vidutinė mokyklos aplinkai (MA) steigėjo (savivaldybės) skirtų lėšų suma per metus, tenkanti vienam mokiniui (vaikui), kuris mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

Mokyklų aplinkai steigėjo (savivaldybės) skirta lėšų suma (tūkst. Eur)

Finansų skyrius, ZRSTS, ŠVIS (1-mokykla)

Mokinių skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai.

3.3.5.

Vidutinė lėšų suma, tenkanti vienam mokiniui, ugdomam pagal neformaliojo vaikų švietimo programas

Vidutinė ML ir MA lėšų suma, tenkanti vienam asmeniui, ugdomam pagal formalųjį švietimą papildančias neformaliojo vaikų švietimo programas. Mokinių, lankančiųjų neformaliojo vaikų švietimo įstaigų vykdomas programas, skaičius

ML lėšos, skirtos steigėjo neformalaus vaikų švietimo įstaigoms (tūkst. Eur)

Finansų skyrius, ZRSTS, ŠVIS (4-mokykla)

MA lėšos, skirtos steigėjo neformalaus vaikų švietimo įstaigoms (tūkst. Eur)

Mokinių, ugdomų pagal formalųjį švietimą papildančias neformaliojo vaikų švietimo programas, skaičius spalio 1 d.

 

4.    Švietimo procesų rodikliai (parodo priežastiniais ryšiais susijusių švietimo sistemos pokyčių eigą):

4.1.    Mokymas ir mokymasis:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

duomens pavadinimas

duomens (-ų) šaltinis

 

4.1.1.

Besimokančiųjų dalis amžiaus grupėje

Rajono bendrojo ugdymo mokyklose besimokančiųjų skaičius pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bei socialinių įgūdžių ugdymo programas mokslo metų pradžiai

Bendras mokinių skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai. Iš jų besimokančiųjų skaičius:

ŠVIS

(1-mokykla)

 

Pagal priešmokyklinio ugdymo programą

 

1–4 klasėse

 

5–10 klasėse

 

11–12 klasėse

 

Pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą

 

4.1.2.

Vaikų (1–6 metų), dalyvaujančių ikimokykliniame ugdome dalis

Švietimo įstaigose ugdomų 1–6 metų vaikų skaičius lyginant su bendru rajono atitinkamo amžiaus vaikų skaičiumi.

Bendras 1–6 amžiaus vaikų skaičius savivaldybėje

ŠVIS, VDA

 

Savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų 1-6 metų vaikų skaičius

 

4.1.3.

Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujantys 3–5 metų vaikų dalis

Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančių 3–5 metų vaikų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota savivaldybės teritorijoje, dalis.

3–5 metų vaikų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota savivaldybės teritorijoje, mokslo metų pradžiai ugdomų švietimo įstaigose, skaičius.

ŠVIS, VDA

 

Visų 3–5 metų vaikų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota savivaldybės teritorijoje, skaičius.

 

4.1.4.

Savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų 3–5 metų vaikų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra kitoje savivaldybėje, dalis

Savivaldybės priklausomybės švietimo įstaigose ugdomų 3–5 metų vaikų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra kitoje savivaldybėje, dalis lyginant su bendru savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų 3–5 metų vaikų skaičiumi

Švietimo įstaigose ugdomų 3-5 metų vaikų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota yra kitoje savivaldybėje, skaičius mokslo metų pradžiai.

ŠVIS

 

Savivaldybės švietimo įstaigose visų ugdomų 3–5 metų vaikų skaičius mokslo metų pradžiai.

 

4.1.5.

Besimokančiųjų Savivaldybės švietimo įstaigose kitų šalių piliečių skaičius

Rajono bendrojo ugdymo mokyklose besimokančiųjų kitų šalių piliečių skaičius pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas mokslo metų pradžiai

Bendras ugdytinių skaičius mokslo metų pradžiai. Iš jų besimokančių:

ŠVIS

(1-mokykla)

 

Pagal priešmokyklinio ugdymo programą

 

1–4 klasėse

 

5–10 klasėse

 

11–12 klasėse

 

 

 

4.2. Ugdymo procesų organizavimas ir valdymas:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

duomens pavadinimas

duomens (-ų) šaltinis

4.2.1.

Pedagogų kontaktinių darbo valandų dalis lyginant su visu pedagogų darbo laiku

Rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių pedagogų kontaktinių darbo valandų dalis (%) lyginant su visu pedagogų darbo laiku.

Rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių pedagogų visas metinis valandų skaičius. Iš jų:

Bendrojo ugdymo mokyklų tarifikacijos atitinkamų mokslo metų pradžiai

Metininis kontaktinių darbo valandų skaičius

4.2.2.

Pedagogų, dirbančių visu krūviu, dalis

Rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių pedagogų, dirbančių visu krūviu, dalis (%) lyginant su visais pedagogais, dirbančiais pagrindiniame darbe.

Bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų, dirbančių visu krūviu, skaičius

ŠVIS (3-mokykla), PR

Bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų, dirbančių pagrindiniame darbe, skaičius

4.2.3.

Vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose

Mokinių, ugdomų pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičius, tenkantis vienai sąlyginei mokytojo pareigybei.

Sąlyginis mokytojų pareigybių skaičius

ŠVIS

Bendras 1–12 klasių mokinių skaičius mokslo metų pradžiai

4.2.4.

Vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte

Mokinių, ugdomų pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičiaus vidurkis klasės komplekte.

Bendras 1–12 klasių mokinių skaičius mokslo metų pradžiai

ZRSTS dėl klasių/grupių komplektų skaičiaus, ŠVIS (1-mokykla)

Klasių komplektų skaičius

4.2.5.

Klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai dalis

Bendrojo ugdymo mokyklų klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai, dalis (%) lyginant su bendru klasių komplektų skaičiumi mokyklose.

1–12 klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai, skaičius

ZRSTS dėl klasių/grupių komplektų skaičiaus, ŠVIS (1-mokykla)

Bendras 1–12 klasių komplektų skaičius

4.2.6.

Bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis

Bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis (%) lyginant su bendru 1–8 klasių komplektų skaičiumi mokyklose.

1 – klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, skaičius

ZRSTS dėl klasių/grupių komplektų skaičiaus, ŠVIS (1-mokykla)

Bendras 1–8 klasių komplektų skaičius

4.2.7.

Komplektuojamų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosios paskirties 1 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 24 mokiniai, dalis

Komplektuojamų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosios paskirties 1 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 24 mokiniai, dalis (%) lyginant su bendru sukomplektuotų 1 klasių komplektų skaičiumi.

Sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų 1 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 24 mokiniai, skaičius

ZRSTS dėl klasių/grupių komplektų skaičiaus, ŠVIS (1-mokykla)

Bendras sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų 1 klasių komplektų skaičius

4.2.8.

Komplektuojamų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosios paskirties 5, 9 (I gimnazijos), III gimnazijos klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 30 mokinių, dalis

Komplektuojamų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosios paskirties 5, 9 (I gimnazijos) ir III gimnazijos klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 30 mokinių, dalis (%) lyginant su bendru sukomplektuotų 5, 9 (I gimnazijos) ir III gimnazijos klasių komplektų skaičiumi

Sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų 5 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 30 mokinių, skaičius

ZRSTS dėl klasių/grupių komplektų skaičiaus, ŠVIS (1-mokykla)

Bendras sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų 5 klasių komplektų skaičius

Sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų 9 (I gimnazijos) klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 30 mokinių, skaičius

Bendras sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų 9 (I gimnazijos) klasių komplektų skaičius

Sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų III gimnazijos klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 30 mokinių, skaičius

Bendras sukomplektuotų bendrojo ugdymo mokyklų III gimnazijos klasių komplektų skaičius

4.2.9.

Švietimo įstaigų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, kuriose per paskutinius ketverius metus vykdytas veiklos kokybės išorinis verinimas, dalis

Švietimo įstaigų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, kuriose per paskutinius ketverius metus vykdytas veiklos kokybės išorinis verinimas, dalis dalis (%) lyginant su bendru švietimo įstaigų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, skaičiumi

Švietimo įstaigų, vykdančių bendrojo ugdymo programą, kuriose per paskutinius ketverius metus vykdytas veiklos kokybės išorinis verinimas, skaičius

Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainė (toliau – NŠA)

Švietimo įstaigų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, skaičius

 

5.    Švietimo rezultatų rodikliai (parodo būvį pasibaigus tam tikram švietimo proceso etapui arba švietimo sukurtą produktą):

5.1. Švietimo rezultatas:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

5.1.1.

Gavusių pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus dalis

Pagrindinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius, išreikštas kaip bendro dešimtos klasės kursą išklausiusių mokinių skaičiaus dalis (%)

10 klasių ir II gimnazinių klasių mokinių, gavusių išsilavinimo pažymėjimus atitinkamais mokslo metais, skaičius

ŠVIS

(1-mokykla)

10 klasėse ir II gimnazijos klasėse mokinių, atitinkamais mokslo metais turėjusių gauti pažymėjimus, skaičius

5.1.2.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių skaičius, išreikštas kaip bendro PUPP dalyvavusių mokinių skaičiaus dalis (%)

Lietuvių kalbos PUPP metu pasiekusių bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį mokinių skaičiaus

NŠA

Matematikos PUPP metu pasiekusių bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį mokinių skaičiaus

Bendras PUPP dalyvavusių mokinių skaičius

5.1.3.

Gavusių brandos atestatą dalis

Brandos atestatą įgijusių mokinių skaičius, išreikštas kaip bendro IV gimnazijos klasės kursą išklausiusių mokinių skaičiaus dalis (%)

IV gimnazinių klasių mokinių, gavusių brandos atestatus, skaičius

ŠVIS

(1-mokykla)

IV gimnazijos klasėse mokinių, atitinkamais mokslo metais turėjusių gauti pažymėjimus, skaičius

5.1.4.

Tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių abiturientų dalis

Tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių abiturientų skaičius, išreikštas kaip bendro abiturientų skaičiaus dalis (%)

Abiturientų, išlaikiusių tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų, skaičius

NŠA

Bendras abiturientų skaičius

5.1.5.

Gabių mokinių dalis

Įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų 1–3 vietų laimėtojų dalis (%) lyginant su bendru bendrojo ugdymo mokinių skaičiumi bei 100 balų valstybiniuose brandos egzaminuose gavusių abiturientų dalis lygunant su bendru abiturientų skaičiumi

Rajono, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų 1–3 vietų laimėtojų skaičius. Skaičiuojamas tik vieną kartą konkretus mokinys, neatsižvelgiant keliose konkursuose ar varžybose užėmė prizines vietas.

Gabių mokinių skatinimo komisija, švietimo įstaigų informacija

Bendras 1–12 klasių mokinių skaičius

100 balų valstybiniuose brandos egzaminuose gavusių abiturientų skaičius.

Skaičiuojamas tik vieną kartą konkretus abiturientas.

Bendras abiturientų skaičius

 

 

6„Tūkstantmečio mokyklų“ programos rodikliai (rodiklio reikšmė skaičiuojama nuo 2023-06-30 kasmet iki mokslo metų pabaigos, bet ne ilgiau nei iki 2026 m. birželio 30 d.):

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys

Duomens pavadinimas

Duomens (-ų) šaltinis

6.1.

Aktyviai įsitraukusių į svarbių mokykai pokyčių įgyvendinimą mokytojų skaičius

Aktyviai įsitraukęs mokytojas – tai mini komandoje dirbantis mokytojas, kuris mokslo metų eigoje, organizavo bent 3 veiklas su partneriais, įgyvendino bent vieną ilgalaikę iniciatyvą, rengė ir/ar dalyvavo įgyvendinime (buvo darbo, organizacinės grupės narys) aktualų mokyklai/savivaldybei švietimo projektą, vykdė kitas panašias iniciatyvas.

Svarbus mokyklai pokytis, tai pagerėję mokinių rezultatai, pagerėjęs mikroklimatas mokykloje, išspręsta įsisenėjusi problema, pagerėjęs mokyklos įvaizdis ar/ir vertinimas, glaudesnis ir efektyvumą ugdymui nešantis bendradarbiavimas su partneriais.

Aktyviai įsitraukusių į svarbių mokyklai pokyčių įgyvendinimą mokytojų skaičius mokslo metų pabaigai.

Švietimo įstaigos

6.2.

 

Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP), įsitraukiančių į bendrojo ugdymo neformalaus ugdymo veiklas, dalis

Rodikliu vertinama savivaldybės priklausomybės bendrojo ugdymo mokyklų SUP mokinių, ugdomų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, dalyvavimo neformaliojo švietimo veikloje aprėptis.

Bendras mokinių (ugdomų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas), turinčių SUP skaičius mokslo metų pabaigai.

Švietimo įstaigos, ŠVIS

Mokinių (ugdomų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas), turinčių SUP (išskyrus atsirandančių dėl išskirtinių gabumų ir nepalankių aplinkos veiksnių), dalyvavusių neformaliojo vaikų švietimo veiklose mokykloje, skaičius mokslo metų pabaigai.

Jeigu mokinys dalyvauja keliose neformaliojo vaikų švietimo veiklose, jis skaičiuojamas tik vieną kartą.

6.3.

Mokinių, įsitraukiančių į ilgalaikes kultūrinio ugdymo veiklas, kurios atsispindi ugdymo planuose, dalis

TŪM programoje dalyvaujančių mokyklų mokslo metais vykdytose ilgalaikėse kultūrinėse – edukacinėse veiklose dalyvavusių mokinių dalis.

TŪM programoje dalyvaujančių mokyklų mokinių skaičius mokslo metų pradžiai.

Švietimo įstaigos, ŠVIS

Mokslo metais vykdytose ilgalaikėse kultūrinėse – edukacinėse veiklose dalyvavusių TŪM programoje dalyvaujančių mokyklų mokinių skaičius.

Jeigu mokinys dalyvauja keliose kultūrinėse – edukacinėse veiklose, jis skaičiuojamas tik vieną kartą.

6.4.

Mokytojų vedamų STEAM integruotų veiklų skaičius formaliame ugdyme

Mokyklose suformuojamos formaliojo ugdymo integruotos (tarpdalykinės) STEAM veiklos.

Mokslo metų pabaigai įvykdytų STEAM integruotų veiklų skaičius.

Švietimo įstaigos

 

7.  Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašas atnaujinamas ne dažniau kaip kartą per metus.

_______________________