1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato:

1) principinę kariuomenės struktūrą, tai yra kariuomenės pajėgų rūšis, nuolatinius kariuomenės junginius, dalinius ir jiems prilygintus karinius vienetus (toliau – principinė kariuomenės struktūra);

2) bendrą ribinį karių skaičių;

3) ribinius profesinės karo tarnybos karių skaičius;

4) ribinius privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius;

5) ribinius karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius;

6) ribinius kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių skaičius;

7) ribinius kariūnų skaičius;

8) ribinius kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius;

9) ribinį Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas) (toliau – kariuomenės darbuotojai), skaičių.

2 straipsnis. Principinė kariuomenės struktūra, ribiniai karių ir kariuomenės darbuotojų skaičiai

1. Principinė kariuomenės struktūra:

1) sausumos pajėgos – Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas), Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė);

2) karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas;

3) karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;

4) specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;

5) Logistikos valdyba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;

6) Mokymo ir doktrinų valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;

7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;

8) Ryšių ir informacinių sistemų batalionas;

9) Karo policija.

2. Bendras ribinis karių skaičius nustatomas nuo 20 790 iki 26 850. Iš šio skaičiaus:

1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 11 400 iki 15 600, iš jų: generolų ir admirolų – iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 66, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 262, majorų ir komandorų leitenantų – iki 963;

2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630 per metus, iš šio skaičiaus: pašaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą – nuo 3 800 iki 4 000, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 390 iki 630;

3) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 5 000 iki 6 300;

4) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320.

3. Ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių skaičius – nuo 1 500 iki 4 000.

4. Ribinis kariuomenės darbuotojų skaičius – iki 1 800.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

2. 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS, KARIŲ IR Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), RIBINIO SKAIČIAUS PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato:

2) bendrą ribinį karių skaičių;

3) ribinius profesinės karo tarnybos karių skaičius;

4) ribinius privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius;

5) ribinius karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičius;

6) ribinius kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius;

7) ribinius kariūnų skaičius;

8) ribinius kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius;

2 straipsnis. Principinė kariuomenės struktūra, ribiniai karių ir kariuomenės darbuotojų skaičiai

1. Principinė kariuomenės struktūra:

2) karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas;

3) karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;

4) specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;

5) Logistikos valdyba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;

6) Mokymo ir doktrinų valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;

7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;

8) Ryšių ir informacinių sistemų batalionas;

9) Karo policija.

2. Bendras ribinis karių skaičius nustatomas nuo 20 790 iki 26 850. Iš šio skaičiaus:

3) ribinis karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 5 000 iki 6 300;

4) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320.

3. Ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius – nuo 1 500 iki 4 000.

4. Ribinis kariuomenės darbuotojų skaičius – iki 1 800.“

3. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies redakcija:

„1. Principinė kariuomenės struktūra:

1) sausumos pajėgos – Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė);

2) karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas;

3) karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;

4) specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;

5) Logistikos valdyba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;

6) Mokymo ir doktrinų valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;

7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;

8) Ryšių ir informacinių sistemų batalionas;

9) Karo policija.“

4 straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios

Pripažinti netekusiais galios:

1) Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymą Nr. XII-997 su visais pakeitimais ir papildymais;

2) Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2021 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais ir 2021 metais patvirtinimo įstatymą Nr. XII-1837 su visais pakeitimais ir papildymais;

3) Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2017 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2022 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2017 metais ir 2022 metais patvirtinimo įstatymą Nr. XII-2425;

4) Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2018 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2023 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinio skaičiaus 2018 metais ir 2023 metais patvirtinimo įstatymą Nr. XIII-623;

5) Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 m. ir 2024 m. patvirtinimo įstatymą Nr. XIII-1210.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda