LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBOS 2014 M. GRUODŽIO 9 D. NUTARIMO NR. 03-324 „DĖL LIETUVOS BANKO VYKDOMŲ EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. balandžio 10 d. Nr. 03-59
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 03–324 „Dėl Lietuvos banko vykdomų Eurosistemos pinigų politikos operacijų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos banko vykdomų Eurosistemos pinigų politikos operacijų taisykles:
1.1. pakeisti 1.4.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„1.4.3. centrinis vertybinių popierių depozitoriumas – centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, kaip tai apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 1 papunktyje[1];“
1.2. papildyti 1.4.91 papunkčiu:
„1.4.91. dienos paskola – kaip tai apibrėžta Europos Centrinio Banko gairių (ES) ECB/2012/27 2 straipsnio 26 papunktyje[2];“
1.4. pakeisti 1.4.18 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„1.4.18. finansinė korporacija – finansų bendrovė, kaip tai apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priede[3];“
1.5. papildyti 1.4.181 papunkčiu:
1.6. papildyti 1.4.321 papunkčiu:
„1.4.321. netiesioginė jungtis – jungtis tarp dviejų skirtingų centrinių vertybinių popierių depozitoriumų valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų, kuriose apsikeitimai vertybinių popierių sandoriais ar pervedimai vykdomi per trečią vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą, kurią valdo kaip tarpininkas veikiantis centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, arba per keletą vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų, kurias valdo kaip tarpininkai veikiantys centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, jei šie depozitoriumai yra TARGET2-Securities dalyviai;“
1.7. papildyti 1.4.361 papunkčiu:
„1.4.361. tinkama jungtis – tiesioginė arba netiesioginė jungtis tarp vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų, kurią Eurosistema įvertino kaip atitinkančią 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairių dėl Eurosistemos pinigų politikos įgyvendinimo (ECB/2014/60) VIa priede nustatytus tinkamumo reikalavimus ir kuri yra įtraukta į ECB tinklalapyje[4] paskelbtą tinkamų jungčių sąrašą. Tinkama netiesioginė jungtis turi būti sudaryta iš tinkamų tiesioginių jungčių;“
1.8. papildyti 1.4.362 papunkčiu:
„1.4.362. tinkama vertybinių popierių atsiskaitymo sistema – centrinio vertybinių popierių depozitoriumo valdoma vertybinių popierių atsiskaitymo sistema, kurią Eurosistema įvertino kaip atitinkančią 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairių dėl Eurosistemos pinigų politikos įgyvendinimo (ECB/2014/60) VIa priede nustatytus tinkamumo reikalavimus ir kuri yra įtraukta į ECB tinklalapyje[5] paskelbtą tinkamų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų sąrašą;“
1.9. papildyti 1.4.481 papunkčiu:
„1.4.481. tiesioginė jungtis – susitarimas tarp dviejų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų, valdomų centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kai vienas centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, atsidarydamas vertybinių popierių sąskaitą kitame centriniame vertybinių popierių depozitoriume, tampa tiesioginiu to kito centrinio vertybinių popierių depozitoriumo dalyviu, kad galėtų pervesti vertybinius popierius, darant atitinkamus įrašus sąskaitose;“
1.10. pakeisti 1.4.50 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.11. pakeisti 1.4.54 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„1.4.54. vertybinių popierių atsiskaitymo sistema – vertybinių popierių atsiskaitymo sistema (VPAS), kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 10 papunktyje, kuri leidžia pervesti vertybinius popierius su apmokėjimu (angl. delivery versus payment, DVP) arba be apmokėjimo (angl. free of payment, FOP);“
1.12. papildyti 2.51 papunkčiu:
„2.51. Grįžtamieji sandoriai pasižymi šiomis savybėmis:
2.51.1. grįžtamieji sandoriai gali būti sudaromi kaip likvidumo didinimo arba likvidumo mažinimo operacijos;
2.51.2. grįžtamųjų sandorių dažnumas ir terminas priklauso nuo atvirosios rinkos operacijos, kuriai šie sandoriai naudojami, kategorijos;
2.51.3. grįžtamieji sandoriai, priskiriami atvirosios rinkos operacijoms, atliekami pagal standartinių konkursų procedūras, išskyrus koreguojamąsias operacijas, kurios atliekamos pagal konkurso arba dvišales procedūras;
2.51.4. grįžtamieji sandoriai, priskiriami ribinio skolinimosi galimybei, atliekami Taisyklių 5.1 papunktyje nustatyta tvarka;
1.13. pakeisti 3.4.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„3.4.2. Kai ECB išleidžia skolos sertifikatus, Lietuvos bankas dalyvauja juos paskirstant sandorių šalims. Išleisti ECB skolos sertifikatai registruojami ir saugomi darant įrašus nematerialiųjų vertybinių popierių sąskaitose, atidarytose valstybių narių, kurių valiuta yra euro, vertybinių popierių depozitoriumuose.“;
1.14. pakeisti 6.1.6 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.1.6. Griežti EKVS kredito kokybės reikalavimai apibrėžiami kaip kredito kokybės lygiai ir jiems nustatomi tokie didžiausi įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės per vienus metus[6] lygiai:
6.1.6.1. 0,10 proc. įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės lygis per vienus metus atitinka 2-ą kredito kokybės lygį;
6.1.6.2. 0,40 proc. įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės lygis per vienus metus atitinka 3-ią kredito kokybės lygį;
1.15. pakeisti 6.1.7 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.1.7. Visas kredito operacijoms užtikrinti tinkamas turtas turi atitikti bent 3-ią kredito kokybės lygį. Konkrečiai tinkamo turto rūšiai – antrinę rinką turinčiam turtui ir antrinės rinkos neturinčiam turtui – taikomi papildomi kredito kokybės reikalavimai, išdėstyti Taisyklių 6.12 ir 6.23 papunkčiuose.“;
1.16. pakeisti 6.1.8 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.1.8. ECB tinklalapyje skelbiama informacija apie kredito kokybės lygius pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę[7], įskaitant kredito kokybės lygių priskyrimą prie kredito vertinimų, kuriuos teikia išorinės kredito vertinimo institucijos (IKVI) ir trečiųjų šalių priemonių reitingui priskirti teikėjai (TRP).“;
1.17. pakeisti 6.2.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.2.3. ECB tinkamo turto sąrašą atnaujina kiekvieną TARGET2 darbo dieną pagal ECB tinklalapyje nurodytą metodiką. Šiame sąraše nurodytas turtas laikomas tinkamu nuo jo paskelbimo minėtame sąraše dienos. Išskirtiniais atvejais Eurosistema gali nustatyti, kad skolos vertybiniai popieriai, už kuriuos atsiskaitoma tą pačią dieną, laikomi tinkamais nuo jų išleidimo dienos. Pagal Taisyklių 6.15.1.4 papunktyje išdėstytas nuostatas įvertintas turtas ECB tinkamo turto sąraše neskelbiamas.“;
1.18. pakeisti 6.2.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.2.4. Eurosistema gali išbraukti turtą iš tinkamo antrinę rinką turinčio turto sąrašo, jei turtą išleido, kartu išleido, administruoja arba garantavo sandorio šalis arba su ja glaudžiais ryšiais susijęs subjektas, kuriam pagal Sutarties 75 straipsnį Europos Sąjunga arba ES valstybė narė pritaikė jų lėšų naudojimą ribojančias lėšų įšaldymo ir (arba) kitokias priemones ir (arba) turtą, kurį išleido, kartu išleido, administruoja arba garantavo sandorio šalis arba su ja glaudžiais ryšiais susijęs subjektas, dėl kurio ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą, sustabdantį, apribojantį arba panaikinantį jų galimybę naudotis Eurosistemos atvirosios rinkos operacijomis arba nuolatinėmis galimybėmis.“;
1.19. pakeisti 6.3.3.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.3.3.2. kintamoji atkarpa (angl. flat floating coupon), kurios struktūra yra tokia:
atkarpos dydis = (bazinė norma * l) ± x, o f ≤ atkarpos dydis ≤ c, kai
f (žemiausia riba), c (aukščiausia riba), l (įsiskolinimo didinimo / mažinimo faktorius) ir x (garantinė įmoka), jei yra, tai skaičiai, kurie yra iš anksto nustatyti emisijos metu arba laikui bėgant gali keistis emisijos metu nustatytu būdu, kai 1 yra daugiau negu nulis per visą skolos priemonės galiojimo laikotarpį. Jei skolos priemonė turi kintamąją atkarpą su infliacijos indekso bazine norma, l lygus vienetui. Bazinė norma konkrečiu momentu yra tik viena iš šių:
iii) vienos arba kelių valstybių narių Vyriausybės obligacijų, kurių terminas yra vieni metai arba trumpesnis, pelningumo norma arba indeksas;
1.20. pakeisti 6.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.4. Antrinę rinką turinčio turto emisijos vieta.
6.4.2. Jeigu nėra nefinansinės korporacijos išleistos ar garantuotos skolos priemonės emisijos, emitento arba garanto IKVI kredito kokybės įvertinimo, skolos priemonė turi būti išleista euro zonoje.
6.4.3. Skolos priemonės, išleistos per tarptautinius centrinius vertybinių popierių depozitoriumus (TCVPD), turi atitikti šiuos reikalavimus:
6.4.3.1. tarptautinės skolos priemonės (angl. international debt securities), išleistos pasauline pareikštine forma (angl. global bearer form), turi būti išleistos kaip naujieji pasauliniai skoliniai įsipareigojimai (angl. New Global Notes, NPSĮ) ir saugomos visuotinai pripažinto saugotojo, kuris yra TCVPD arba Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (CVPD) ir kuris valdo tinkamą VPAS. Šios nuostatos netaikomos pasauline pareikštine forma išleistoms tarptautinėms skolos priemonėms, išleistoms kaip klasikiniai pasauliniai skoliniai įsipareigojimai (angl. classical global notes) iki 2007 m. sausio 1 d., ir šių įsipareigojimų pakeičiamoms tęstinėms emisijoms, išleistoms su tuo pačiu ISIN, neatsižvelgiant į tęstinės emisijos datą;
6.4.3.2. tarptautinės skolos priemonės, išleistos pasaulinio registro forma (angl. global registered form), turi būti išleistos pagal tarptautinėms skolos priemonėms taikomą naująją saugojimo struktūrą (angl. new safekeeping structure). Šios nuostatos netaikomos tarptautinėms skolos priemonėms, išleistoms pasaulinio registro forma iki 2010 m. spalio 1 d.;
6.4.3.3. tarptautinės skolos priemonės, išleistos individualių skolinių įsipareigojimų forma (angl. individual note form), netinka, išskyrus tas, kurios išleistos iki 2010 m. spalio 1 d.;
1.21. pakeisti 6.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.5. Antrinę rinką turinčio turto atsiskaitymo procedūros.
6.5.1. Skolos priemonė turi būti perleidžiama darant atitinkamus įrašus vertybinių popierių sąskaitose. Ji turi būti saugoma ir už ją atsiskaitoma euro zonoje per NCB sąskaitą arba tinkamą VPAS taip, kad tinkamo turto įkeitimui įforminti ir įkaitui realizuoti būtų taikoma valstybės narės, kurios valiuta yra euro, teisė.
6.5.11. Jei skolos priemonės perleidžiamos pasinaudojant trišalio tarpininko paslaugomis, toks tarpininkas turi būti įvertintas kaip atitinkantis Eurosistemos standartus dėl trišalių tarpininkų naudojimo Eurosistemos kredito operacijoms (angl. Eurosystem standards for the use of triparty agents (TPAs) in Eurosystem credit operations), paskelbtus ECB tinklalapyje[8].
1.22. pakeisti 6.7.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.7.1. Skolos priemonių emitentais ir jų garantais gali būti valstybių narių centriniai bankai, viešojo sektoriaus subjektai, agentūros, kredito įstaigos, finansinės korporacijos, kurios nėra kredito įstaigos, nefinansinės korporacijos, daugiašaliai plėtros bankai (angl. multilateral development banks) arba tarptautinės organizacijos. Kai antrinę rinką turinčio turto emitentų yra daugiau nei vienas, šis reikalavimas taikomas kiekvienam šio turto emitentui.“;
1.23. papildyti 6.7.11 papunkčiu:
1.24. pakeisti 6.8.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.8.1. Skolos priemonės emitentas turi būti įsteigtas EEE arba vienoje iš G10 šalių, nepriklausančių EEE, atsižvelgiant į Taisyklių 6.8.3–6.8.6 ir 6.111 papunkčiuose nurodytas išimtis. Kai antrinę rinką turinčio turto emitentų yra daugiau nei vienas, šis reikalavimas taikomas kiekvienam šio turto emitentui.“;
1.27. pakeisti 6.9.18 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.9.18. Kad TUVP taptų arba išliktų tinkami Eurosistemos pinigų politikos operacijoms, reikalaujama, kad atitinkamos TUVP šalys, vadovaudamosi Taisyklių 9 priedu, teiktų išsamius ir standartizuotus paskolų lygio duomenis (angl. loan–level data) pagal Eurosistemos paskolų lygio duomenų saugykloms taikomus tinkamumo reikalavimus, nustatytus 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairių dėl Eurosistemos pinigų politikos įgyvendinimo (ECB/2014/60) VIII priede, ir viso lėšų srautą sukuriančio turto, kuriuo užtikrinti TUVP, duomenų kokybės įverčius. Vertinant tinkamumą atsižvelgiama į visus atvejus, kai duomenys nepateikiami, ir į tai, kaip dažnai atskiruose paskolos lygio duomenų laukeliuose, kurie nurodyti Taisyklių 9 priede, randama neteisingų duomenų.“;
1.28. pakeisti 6.111 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.111.Specialieji tam tikrų neužtikrintų skolos priemonių tinkamumo reikalavimai.
6.111.1. Kredito įstaigų arba investicinių įmonių, arba su jomis glaudžiais ryšiais susijusių subjektų (kaip tai nurodyta Taisyklių 6.32 papunktyje) išleistos subordinuotosios neužtikrintos skolos priemonės, atitinkančios visus šiame skyriuje nustatytus bendruosius antrinę rinką turinčio turto tinkamumo reikalavimus, išskyrus nustatytus Taisyklių 6.3.7 papunktyje, yra tinkamos iki jų termino pabaigos, jeigu šios priemonės:
6.111.1.2. nėra subordinuotos sutartiniu būdu (angl. contractual subordination) arba struktūriškai (angl. structural subordination). Subordinacija sutartiniu būdu laikoma neužtikrintos skolos priemonės emisijos sąlygomis pagrįsta subordinacija, nesvarbu, ar ši subordinacija pripažįstama pagal teisės aktus;
6.111.1.3. išleistos pripažintų agentūrų, kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko sprendimo (ES) 2015/774 (ECB/2015/10) 2 straipsnyje[9], arba turi Taisyklių 6.24 papunktyje nustatytus reikalavimus atitinkančią garantiją, suteiktą teisę rinkti mokesčius turinčio viešojo sektoriaus subjekto, įsteigto Europos Sąjungoje.
6.111.2. Neužtikrintos skolos priemonės, išleistos kontroliuojančiųjų bendrovių, įskaitant visas tarpines kontroliuojančiąsias bendroves (angl. intermediate holding companies), kurioms taikomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES įgyvendinantys nacionalinės teisės aktai arba šiuose teisės aktuose numatytai pertvarkymo sistemai prilygintina pertvarkymo sistema, yra netinkamos.
6.111.3. Neužtikrintas skolos priemones išleidusi kredito įstaiga arba investicinė įmonė, arba su ja glaudžiais ryšiais susijęs subjektas turi būti įsteigtas Europos Sąjungoje. Šis reikalavimas netaikomas daugiašaliams plėtros bankams arba tarptautinėms organizacijoms.
6.111.4. Neužtikrintos skolos priemonės, kurios buvo tinkamos iki 2018 m. balandžio 16 d., tačiau nebeatitinka Taisyklių 6.111 papunktyje nustatytų tinkamumo reikalavimų, yra tinkamos iki 2018 m. gruodžio 31 d., jeigu atitinka visus kitus Taisyklėse nustatytus antrinę rinką turinčio turto tinkamumo reikalavimus.“;
1.29. pakeisti 6.13.1.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.13.1.3. jeigu nėra emisijos reitingo (jeigu tai padengtos obligacijos, – nėra Taisyklių 122 priede nurodytus reikalavimus atitinkančio emisijos reitingo), atsižvelgiama į emitento arba garanto reitingą. Jeigu yra keli to paties emitento arba garanto reitingai, priskiriami tai pačiai emisijai, taikoma pirmojo geriausio taisyklė, t. y. atsižvelgiama į geriausią esamą IKVI emitento arba garanto reitingą;“
1.30. pakeisti 6.15 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.15. Antrinę rinką turinčio turto kredito kokybės vertinimas, kai nėra išorinių kredito vertinimo institucijų vertinimo.
6.15.1. Jeigu antrinę rinką turinčio turto (išskyrus TUVP) emisija, emitentas arba garantas neturi IKVI kredito įvertinimo, priskiriami numanomi kredito kokybės vertinimai, kurie turi atitikti Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus[10]:
6.15.1.1. jeigu skolos priemonę išleido arba garantavo regioninė valdžia, vietos valdžia arba viešojo sektoriaus subjektas, įsteigtas euro zonoje, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte (toliau – CRR viešojo sektoriaus subjektas), kurie pagal kapitalo reikalavimus ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 2 dalies, 116 straipsnio 4 dalies nuostatas vertinami taip pat kaip centrinė valdžia, kurios jurisdikcijoje yra įsteigti, šių subjektų išleistoms arba garantuotoms skolos priemonėms priskiriamas kredito kokybės lygis, atitinkantis IKVI centrinei valdžiai, kurios jurisdikcijoje šie subjektai yra įsteigti, suteiktą geriausią kredito reitingą;
6.15.1.2. jeigu emitentai arba garantai yra Taisyklių 6.15.1.1 papunktyje nenurodyta regioninė valdžia, vietos valdžia arba CRR viešojo sektoriaus subjektai, šių subjektų išleistoms arba garantuotoms skolos priemonėms priskiriamas kredito kokybės lygis, atitinkantis vienu kredito kokybės lygiu sumažintą geriausią kredito reitingą, kurį centrinei valdžiai, kurios jurisdikcijoje šie subjektai yra įsteigti, suteikė IKVI;
6.15.1.3. jeigu emitentai arba garantai yra Taisyklių 6.15.1.1 ir 6.15.1.2 papunkčiuose nenurodyti viešojo sektoriaus subjektai, numanomas kredito vertinimas nepriskiriamas ir šių emitentų išleistos ar garantuotos skolos priemonės vertinamos taip pat kaip privataus sektoriaus subjektų išleistos ar garantuotos skolos priemonės;
6.15.1.4. valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, įsteigtų nefinansinių korporacijų išleistoms arba garantuotoms skolos priemonėms taikomi tokie patys kredito kokybės reikalavimai kaip ir antrinės rinkos neturinčiam turtui (išdėstyti Taisyklių 6.23 papunktyje) ir šis turtas neįtraukiamas į antrinę rinką turinčio turto sąrašą.“;
1.31. pakeisti 6.18.6 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.18.6. Kredito reikalavimo palūkanų norma turi būti viena iš šių:
6.18.6.3. kintamoji, t. y. susieta su bazine palūkanų norma, kurios struktūra yra:
palūkanų norma = bazinė palūkanų norma ± x, kai f ≤ palūkanų norma ≤ c
kur:
f (žemiausia riba) ir c (aukščiausia riba), jei numatyta, yra skaičiai, nustatyti kredito reikalavimo atsiradimo metu arba galintys keistis kredito reikalavimo atsiradimo metu nustatytu būdu;
x (marža) gali kisti per kredito reikalavimo galiojimo laikotarpį;
bazinė palūkanų norma konkrečiu momentu yra tik viena iš šių:
ii) pastovaus termino apsikeitimo sandorių (angl. constant maturity swap) palūkanų norma (pvz., CMS, EIISDA, EUSA);
1.32. pakeisti 6.28.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.28.2. Atskiroms skolos priemonėms taikomi konkretūs įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydžiai, priklausantys nuo įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategorijos, kaip nurodyta Taisyklių 14 priede, likusio galiojimo termino arba svertinės vidutinės turto trukmės, kaip apibrėžta Taisyklių 6.28.3.1 papunktyje, atkarpos struktūros ir kredito kokybės lygio. Iš turto rinkos vertės išskaičiuojamas įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydis, atimamas iš įkeičiamo turto rinkos vertės kaip tam tikras procentas. Iš I–IV įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategorijų skolos priemonių rinkos vertės išskaičiuojami dydžiai yra nevienodi ir priklauso nuo likusio skolos priemonės galiojimo termino (nepaisant atkarpos struktūros), atkarpos struktūros ir kredito kokybės lygio, nustatyto Taisyklių 15 priede.“;
1.34. pakeisti 6.28.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.28.5. Nustatant padengtų obligacijų nuosavam naudojimui (angl. own-use covered bonds) likusį terminą, skaičiuojamas maksimalus pagal šių obligacijų emisijos sąlygas galimas išpirkimo terminas, atsižvelgiant į visas minėtose sąlygose numatytas teises pratęsti pagrindinės sumos mokėjimo terminą. Padengtų obligacijų nuosavam naudojimui taikomas:
6.28.5.1. 8 proc. papildomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte, jeigu šios obligacijos priskirtinos prie kredito kokybės 1-ojo ir 2-ojo lygių;
6.28.5.2. 12 proc. papildomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte, jeigu šios obligacijos priskirtinos prie kredito kokybės 3-ojo lygio;
6.28.5.3. padengtų obligacijų nuosavas naudojimas – sandorio šalies įkeistos padengtos obligacijos, kurias išleido arba garantavo sandorio šalis arba bet kuris kitas subjektas, su kuriuo ji susijusi glaudžiais ryšiais, kaip apibrėžta Taisyklių 6.32 papunktyje;
6.28.5.4. jei 6.28.7.1 ir 6.28.7.2 papunkčiuose nurodytas papildomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte negali būti taikomas dėl Lietuvos banko, trišalio agento įkaito valdymo sistemos ar TARGET2-Securities automatinio įkeitimo, papildomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte taikomas visai padengtų obligacijų nuosavam naudojimui emisijos vertei.“;
1.35. pakeisti 6.28.6 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.28.6. Antrinę rinką turinčioms į I–IV įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategorijas įtrauktoms skolos priemonėms taikomas iš rinkos vertės išskaičiuojamas dydis priklauso nuo skolos priemonės likutinio termino ir atkarpos struktūros. Taikant įvertinimą mažesne nei rinkos verte atsižvelgiama į turto likutinį terminą, nepaisant atkarpos struktūros. Atkarpos struktūrai taikomos šios nuostatos:
6.28.6.1. kintamųjų palūkanų atkarpos, kurių perskaičiavimo laikotarpis yra ilgesnis negu vieni metai, vertinamos kaip fiksuotųjų palūkanų atkarpos;
6.28.6.2. kintamųjų palūkanų atkarpos, kurios susietos su euro zonos infliacijos indeksu, vertinamos kaip fiksuotųjų palūkanų atkarpos;
6.28.6.3. kintamųjų palūkanų atkarpos su apatine palūkanų normos riba (angl. floor), kuri nėra lygi nuliui, ir (arba) viršutine palūkanų normos riba (angl. ceiling) vertinamos kaip fiksuotųjų palūkanų atkarpos;
6.28.6.4. skolos priemonei su daugiau negu viena atkarpos struktūra taikomas įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydis priklauso tik nuo likusį skolos priemonės galiojimo terminą taikomos atkarpos struktūros. Šiai skolos priemonei taikomas didžiausias įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydis, taikytinas tokio paties likusio galiojimo termino ir kredito kokybės lygio skolos priemonėms. Taikant šio papunkčio nuostatas gali būti atsižvelgta į bet kokiai atkarpos struktūrai taikomą likusį skolos priemonės galiojimo terminą.“;
1.36. pakeisti 6.29.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.37. pakeisti 6.29.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.29.2. Kredito reikalavimo palūkanų norma laikoma kintamųjų palūkanų norma, jeigu ji susieta su bazine palūkanų norma ir jeigu laikotarpis, kuriam ji nustatoma, nėra ilgesnis kaip vieni metai. Palūkanų norma, nustatoma ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui, laikoma fiksuotųjų palūkanų norma, o kredito reikalavimui su tokia palūkanų norma taikomas įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydis priklauso nuo likusio kredito reikalavimo galiojimo termino.“;
1.38. papildyti 6.29.21 papunkčiu:
„6.29.21. Taikant įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydį, kredito reikalavimo palūkanų norma vertinama kaip fiksuotųjų palūkanų norma, jeigu yra galimybė, kad pagal šį kredito reikalavimą bus mokamos fiksuotosios palūkanos, priklausančios nuo bazinės kintamųjų palūkanų normos vertės, ypač tada, kai bendra palūkanų norma turi aiškiai nustatytą viršutinę ribą (angl. ceiling) arba nelygią nuliui apatinę ribą (angl. non–zero floor).“;
1.39. pakeisti 6.29.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.40. pakeisti 6.32.4.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.41. pakeisti 6.33.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.33.1. Neužtikrintos skolos priemonės, kurias išleido sandorio šalis arba bet kuris su šia sandorio šalimi glaudžiais ryšiais susijęs subjektas, kaip nustatyta Taisyklių 6.32.2 papunktyje, ir kurias visapusiškai garantavo vienas arba keli EEE viešojo sektoriaus subjektai, kurie turi teisę rinkti mokesčius, sandorio šalies negali būti naudojamos kaip įkaitas tiesiogiai, taip pat netiesiogiai (kai jos patenka į padengtų obligacijų fondą (angl. cover pool of covered bonds). Išimtiniais atvejais ECB valdančioji taryba gali nuspręsti leisti laikinas šio draudimo išimtis ne ilgiau kaip trejiems metams. Prie prašymo nustatyti išimtį turi būti pridėtas finansavimo planas, kuriame nurodoma, kaip prašymą pateikusi sandorio šalis per trejus metus nuo išimties suteikimo dienos atsisakys šį turtą naudoti įkaitu. Ši išimtis suteikiama tik tada, jeigu vienos arba kelių EEE centrinių vyriausybių, regioninių vyriausybių, vietos valdžios institucijų arba kitų viešojo sektoriaus subjektų, kurie turi teisę rinkti mokesčius, suteikta garantija atitinka Taisyklių 6.24 papunktyje nustatytus garantijų reikalavimus.“;
1.42. papildyti 6.33.11 papunkčiu:
„6.33.11. Siekdamas patikrinti, ar Taisyklių 6.33.1 papunktyje nurodytos neužtikrintos skolos priemonės nėra naudojamos kaip įkaitas netiesiogiai, Lietuvos bankas turi teisę:
6.33.11.1. gauti reguliarias stebėsenos ataskaitas (angl. surveillance reports), kuriose pateikta informacija apie padengtų obligacijų fondą sudarantį turtą;
6.33.11.2. gauti sandorio šalies patvirtinimą, kad į padengtų obligacijų fondą nepatenka valstybės garantiją turinčios neužtikrintos bankų obligacijos, išleistos sandorio šalies (ar su ja glaudžiais ryšiais susijusio subjekto). Šis patvirtinimas turi būti pasirašytas sandorio šalies vadovo arba jo įgalioto asmens;
1.43. pakeisti 6.33.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.33.3. Kredito įstaigos arba bet kurio kito subjekto, su kuriuo kredito įstaiga yra susijusi glaudžiais ryšiais, išleistas neužtikrintas skolos priemones sandorio šalis gali įkeisti tik tada, jeigu šių skolos priemonių bendra sandorio šalies pateikto įkaito vertė (pritaikius įvertinimą mažesne nei rinkos verte) neviršija 2,5 proc. visos tos sandorio šalies įkeisto turto vertės (įvertinus mažesne nei rinkos verte). Jeigu tarp dviejų ar daugiau neužtikrintas skolos priemones išleidusių emitentų atsiranda glaudūs ryšiai arba jie susijungia, taikant šiame papunktyje nustatytą apribojimą, laikoma, kad šiuos emitentus sieja glaudūs ryšiai tik praėjus šešiems mėnesiams nuo glaudžių ryšių atsiradimo arba susijungimo dienos.“;
1.44. papildyti 6.33.31 papunkčiu:
„6.33.31. Taisyklių 6.33.3 papunktyje nustatytas apribojimas netaikomas turtui:
6.33.31.2. kuris turi Taisyklių 6.24 papunktyje nustatytus reikalavimus atitinkančią garantiją, suteiktą teisę rinkti mokesčius turinčio viešojo sektoriaus subjekto;
1.45. pakeisti 6.34.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.46. pakeisti 6.34.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.47. pakeisti 6.34.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.48. pakeisti 6.36 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.36. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų jungtys.
6.36.1. Be KCBM, antrinę rinką turinčio turto tarpvalstybiniam pervedimui galima naudoti tinkamas jungtis. Šių jungčių sąrašas skelbiamas ECB tinklalapyje[11].
6.36.2. Turtas, kuris laikomas naudojant tinkamas jungtis, gali būti naudojamas kredito operacijoms ir bet kuriuo kitu sandorio šalies pasirinktu tikslu.
1.49. pakeisti 6.37 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.37. KCBM kartu su tinkamomis jungtimis.
6.37.1. Sandorių šalys gali naudoti tinkamas jungtis kartu su KCBM, kad galėtų naudoti įkaitu tinkamą antrinę rinką turintį turtą tarp valstybių.
6.37.2. Naudodamos tinkamas jungtis tarp VPAS kartu su KCBM, sandorių šalys saugo emitento VPAS išleistą turtą investuotojo VPAS sąskaitoje tiesiogiai arba per saugotoją.
6.37.3. Pagal šio papunkčio nuostatas naudojamas turtas gali būti išleistas ne euro zonos EEE VPAS, kurią Eurosistema įvertino kaip atitinkančią 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairių dėl Eurosistemos pinigų politikos įgyvendinimo (ECB/2014/60) VIa priede nustatytus reikalavimus, jeigu jungtis tarp emitento VPAS ir investuotojo VPAS yra tinkama.“;
1.50. pakeisti 6.38.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.38.2. KCBM (įskaitant KCBM su tinkamomis jungtimis) gali būti naudojamas kaip pagrindas teikti trišales įkaito valdymo tarpvalstybines paslaugas. Teikiant šias trišales įkaito valdymo paslaugas dalyvauja NCB, kurio trišalės įkaito valdymo paslaugos siūlomos Eurosistemai naudoti tarp valstybių, jam veikiant kaip korespondentui NCB atžvilgiu, kurių sandorio šalys prašo naudotis šiomis tarpvalstybinėmis trišalio įkaito valdymo paslaugomis atliekant Eurosistemos pinigų politikos operacijas. Trišalis tarpininkas, pageidaudamas teikti tarpvalstybines trišales įkaito valdymo paslaugas Eurosistemoje, turi laikytis papildomų Eurosistemos nustatytų reikalavimų, nurodytų Korespondentinės centrinės bankininkystės modelio (KCBM) procedūrų Eurosistemos sandorių šalims (angl. Correspondent central banking model (CCBM) – Procedures for Eurosystem counterparties) 2.1.3 skirsnio antrojoje pastraipoje.“;
1.51. pakeisti 7.13 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„7.1.3. jiems yra taikoma kompetentingų institucijų priežiūra pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 arba jai prilygintina priežiūra. Priežiūra laikoma prilygintina, jeigu jos taikymo jurisdikcijoje yra įgyvendinti atitinkami Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtinti standartai „Bazelis III“;“
1.52. pakeisti 7.14 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„7.1.4. be kitų Lietuvos banko arba ECB konkrečiai operacijai arba priemonei taikomų reikalavimų, jie atitinka visus šiuos operacinius kriterijus:
1.53. pakeisti 8.11 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„8.11. Sandorio šaliai, per 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį tris kartus padariusiai tos pačios rūšies turto panaudojimo tvarkos pažeidimą, kai už kiekvieną sandorio šaliai buvo paskirta bauda, be Taisyklių 8.7 papunktyje numatytos baudos, Lietuvos bankas laikinai apriboja teisę dalyvauti pirmoje likvidumą didinančioje Eurosistemos atvirosios rinkos operacijoje, vykdomoje kitu privalomųjų atsargų laikotarpiu po privalomųjų atsargų laikotarpio, per kurį Lietuvos bankas sandorio šaliai pranešė apie šiame papunktyje nustatyto apribojimo taikymą. Šiame papunktyje nurodytas kiekvienas 12 kalendorinių mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo pranešimo apie paskirtą baudą už turto panaudojimo tvarkos pažeidimą išsiuntimo sandorio šaliai dienos.“;
1.54. papildyti 8.111 papunkčiu:
„8.111. Sandorio šaliai, per 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį daugiau nei tris kartus padariusiai tos pačios rūšies turto panaudojimo tvarkos pažeidimą, kai už kiekvieną sandorio šaliai buvo paskirta bauda, be Taisyklių 8.7 papunktyje numatytos baudos, Lietuvos bankas apriboja teisę dalyvauti visose likvidumą didinančiose Eurosistemos atvirosios rinkos operacijose. Šis apribojimas įsigalioja nuo pirmos likvidumą didinančios Eurosistemos atvirosios rinkos operacijos, vykdomos kitą privalomųjų atsargų laikotarpį po privalomųjų atsargų laikotarpio, per kurį Lietuvos bankas sandorio šaliai pranešė apie šiame papunktyje nustatyto apribojimo taikymą, ir galioja tol, kol sandorio šalis per 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį nepadaro naujo turto panaudojimo tvarkos pažeidimo. Šiame papunktyje nurodytas kiekvienas 12 kalendorinių mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo pranešimo apie paskirtą baudą už turto panaudojimo tvarkos pažeidimą išsiuntimo sandorio šaliai dienos.“;
1.55. pakeisti 9.7.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„9.7.3. sandorio šalis perduoda likvidumą tai pačiai grupei[12] priklausančiam subjektui, kuris yra veiklą nutraukiantis subjektas, pagal 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (ECB/2014/60) įgyvendinančiąsias nacionalinių teisės aktų arba sutartines nuostatas negalintis būti Eurosistemos pinigų politikos operacijų sandorio šalimi, arba kuriam pagal minėtas teisės aktų arba sutartines nuostatas yra taikomos diskrecinės priemonės atsargumo sumetimais (pvz., jų atžvilgiu pasinaudojama teisėmis, analogiškomis Taisyklių IX skyriuje nurodytoms teisėms).“;
1.56. pakeisti 9.9 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„9.9. Jei kompetentinga institucija arba pertvarkymo institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies a–d punktuose arba Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 4 dalies a–d punktus įgyvendinančiuose nacionaliniuose teisės aktuose numatytas sąlygas nustato, kad sandorio šalis žlunga arba gali žlugti, šios sandorio šalies teisė dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose laikoma apribota iki faktinio pasinaudojimo šiomis operacijomis lygio, kai buvo nustatyta, kad sandorio šalis žlunga arba gali žlugti. Šiame papunktyje nustatytas apribojimas sandorio šaliai įsigalioja ir yra taikomas be atskiro Lietuvos banko arba Eurosistemos sprendimo kitą dieną po tos dienos, kai nustatoma, kad sandorio šalis žlunga arba gali žlugti.“;
1.59. pakeisti 121 priedo 1.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„1.1. Bent trys iš keturių turto rūšių – neužtikrintos bankų obligacijos, įmonių obligacijos, padengtos obligacijos, TUVP – KRA, turi apimti:
1.1.1. 10 proc. viso tinkamo turto, išleisto euro zonoje, apskaičiuoto pagal reitinguotą turtą ir reitinguotus emitentus, išskyrus TUVP, kurių apimtis matuojama tik pagal reitinguotą turtą;
1.1.2. 20 proc. viso tinkamo turto, išleisto euro zonoje, apskaičiuoto pagal likusias nominaliąsias sumas;
2. Nustatyti, kad šis nutarimas, išskyrus nutarimo 1.31 ir 1.38 papunkčius, įsigalioja 2018 m. balandžio 16 d. Šio nutarimo 1.31 ir 1.38 papunkčiai įsigalioja 2018 m. spalio 1 d.