PATVIRTINTA

Lazdijų rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2022 m. rugsėjo 14 d.

įsakymu Nr. 10V-1068

LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lazdijų rajono savivaldybės švietimo stebėsena (toliau – savivaldybės švietimo stebėsena) yra savivaldybės švietimo stebėsenos subjektų vykdoma nuolatinė švietimo būklės ir kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas bei reikalingų duomenų rinkimas. Ji apima duomenų rinkimą apie švietimą: ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, suaugusiųjų mokymą, neformalųjį vaikų švietimą.

2. Lazdijų rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato savivaldybės švietimo stebėsenos paskirtį, uždavinius, objektą ir subjektus, principus, stebėsenos organizavimą ir vykdymą, rodiklius, jų atrankos kriterijus ir tvirtinimą, disponavimą stebėsenos informacija.

3. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašu, patvirtintu Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. N-2308 „Dėl būtinųjų savivaldybių ir mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ ir kitais teisės aktais.

4. Savivaldybės švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas savivaldybės švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, informuoti visuomenę apie švietimo būklę.

5. Savivaldybės švietimo stebėsenos uždaviniai:

5.1. tirti savivaldybės švietimo valdymo subjektų informacijos apie švietimą poreikius;

5.2. rinkti, kaupti ir apdoroti duomenis apie savivaldybės švietimo sistemos būklę;

5.3. analizuoti ir vertinti savivaldybės švietimo būklę bei kaitą ir jai darančius įtaką veiksnius, atsižvelgiant į švietimui keliamus tikslus ir uždavinius;

5.4. prognozuoti savivaldybės švietimo sistemos kaitą;

5.5. teikti ir skelbti savivaldybės švietimo stebėsenos duomenis ir (ar) analitinę informaciją.

6. Savivaldybės švietimo stebėsenos objektas – švietimo būklė.

7. Savivaldybės švietimo stebėsenos subjektai – savivaldybės institucijos, vykdančios švietimo stebėseną:

7.1. Lazdijų rajono savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija);

7.2. mokykla / švietimo pagalbos įstaiga (toliau – švietimo įstaiga).

8. Švietimas stebimas šiais pagrindiniais aspektais:

8.1. švietimo funkcionavimo (švietimo kontekstas, indėlis į švietimą, švietimo procesai, švietimo rezultatai, švietimo pasekmės);

8.2. švietimo rūšių ir programų (formalusis švietimas, švietimo programos, neformalusis švietimas, švietimo pagalba);

8.3. švietimo valdymo lygmenų – savivaldybės ir švietimo įstaigos;

8.4. kitais teisės aktų nustatytais teminiais-analitiniais aspektais.

9. Savivaldybės švietimo stebėsenos principai:

9.1. tikslingumas – renkami tik tie duomenys ir informacija, kurie yra reikalingi ir tinkami savivaldybės švietimo būklei vertinti bei savivaldybės švietimo valdymo subjektų sprendimams priimti;

9.2. nešališkumas – savivaldybės švietimo stebėsena vykdoma be išankstinio nusistatymo, laikantis profesinio nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių;

9.3. patikimumas – skelbiama tikrovę atitinkanti informacija;

9.4. konfidencialumas – skelbiama tik tokia informacija, kuri garantuoja fizinio asmens duomenų anonimiškumą, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus.

10. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos apraše vartojamas sąvokas.

II . ŠVIETIMO STEBĖSENOS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

11. Savivaldybės švietimo stebėsena organizuojama ir vykdoma savivaldybės ir švietimo įstaigos lygmenimis.

12. Savivaldybės švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas apima šias veiklas:

12.1. informacijos, rodiklių ir duomenų poreikių tyrimą;

12.2. rodiklių sąrašų ir rodiklių aprašų sudarymą, tvirtinimą ir atnaujinimą;

12.3. duomenų rinkimą, kaupimą ir apdorojimą;

12.4. analizių, apžvalgų, ataskaitų rengimą;

12.5. duomenų, rodiklių ir analitinės informacijos teikimą užsakovams ir (ar) skelbimą naudotojams.

13. Savivaldybės lygmens švietimo stebėseną organizuoja ir vykdo Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius.

14. Švietimo įstaiga organizuoja ir vykdo įstaigos lygmens švietimo stebėseną. Švietimo įstaigos švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas reglamentuojamas įstaigos veiklos dokumentuose.

III. ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI, JŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR

TVIRTINIMAS

15. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, apibūdinantys švietimo būklę ir kaitą savivaldybės mastu. Savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.

16. Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai yra šių grupių:

16.1. Būtinųjų savivaldybių švietimo stebėsenos rodiklių sąrašo, patvirtinto Švietimo, mokslo ir sporto ministro, rodikliai. Šių rodiklių duomenų šaltinis – Švietimo valdymo informacinė sistema (toliau – ŠVIS);

16.2. pasirenkamieji savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai.

17. Savivaldybės lygmens pasirenkamųjų švietimo stebėsenos rodiklių atrankos kriterijai:

17.1. rodiklio aiškumas ir informatyvumas;

17.2. validumas;

17.3. rodiklio naudingumas, tinkamumas švietimo valdymo, švietimo būklės analizės ir visuomenės informavimo reikmėms;

17.4. rodikliui skaičiuoti reikalingų duomenų prieinamumas ir patikimumas;

17.5. efektyvus rodiklio teikiamos naudos ir kaštų santykis.

18. Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai yra vieši, išskyrus atvejus, kai iš pateiktos informacijos galima identifikuoti asmenis ir institucijas ir tai nėra nustatyta teisės aktuose. Vieša informacija prieinama Lazdijų rajono savivaldybės internetinėje svetainėje www.lazdijai.lt.

19. Švietimo įstaigos lygmens stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, parodantys švietimo būklę ir (ar) pokyčių mastą švietimo įstaigoje. Švietimo įstaigos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą tvirtina švietimo įstaigos vadovas.

20. Bendrojo ugdymo mokyklų švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro Būtinųjų mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, švietimo stebėsenos rodiklių sąrašo, patvirtinto Švietimo, mokslo ir sporto ministro, rodikliai ir mokyklos pasirenkamieji švietimo stebėsenos rodikliai. Būtinųjų mokyklos švietimo stebėsenos rodiklių duomenų šaltinis – ŠVIS.

IV. DISPONAVIMAS ŠVIETIMO STEBĖSENOS INFORMACIJA

21. Visais savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliams skaičiuoti renkamais savivaldybės lygmens duomenimis ir informacija disponuoja Savivaldybės administracija.

22. Savivaldybės administracija disponuoja duomenimis ir informacija, gautais pagal papildomus savivaldybės poreikius organizuotą švietimo stebėseną, kai tam nėra tinkamų savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių. Papildomai surinkti duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami vadovaujantis duomenų teikimo sutartimis tarp Savivaldybės administracijos ir duomenų gavėjo.

23. Švietimo įstaiga disponuoja duomenimis ir informacija, gautais vykdant pagal papildomus švietimo įstaigos poreikius organizuotą švietimo stebėseną, kai tam nėra tinkamų švietimo įstaigos švietimo stebėsenos rodiklių. Papildomi surinkti duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami vadovaujantis duomenų teikimo sutartimis tarp švietimo įstaigos administracijos ar jos įgalioto asmens ir duomenų gavėjo.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24. Savivaldybės švietimo stebėsenos subjektai savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliams būtinus duomenis ir informaciją teikia neatlygintinai teisės aktų nustatyta tvarka.

25. Savivaldybės švietimo stebėsenos subjektai pagal papildomus savivaldybės poreikius organizuotai švietimo stebėsenai – kai tam nėra tinkamų savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių – būtinus duomenis ir informaciją teikia susitarimo būdu neatlygintinai teisės aktų nustatyta tvarka.

26. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenai naudojami ŠVIS prieinami duomenys bei kitų institucijų – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinės švietimo agentūros ir kt. – viešai skelbiami duomenys.

27. Švietimo stebėsenos organizavimo ir vykdymo savivaldybės švietimo įstaigose priežiūrą vykdo Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius.

_________________________

PATVIRTINTA

Lazdijų rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2022 m. rugsėjo 14 d. įsakymu

Nr. 10V-1068

LAZDIJŲ RAJONO SAVIVADYBĖS

švietimo stebėsenos rodikliŲ SĄRAŠAS

Lazdijų rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai suskirstyti grupėmis pagal tai, kurį švietimo sistemos komponentą apibūdina: švietimo kontekstą, indėlį į švietimą, švietimo procesus, švietimo rezultatus ar švietimo sistemos stebėjimą.

1. Švietimo konteksto rodikliai (parodo išorines sąlygas, darančias poveikį švietimo sistemos procesams):

1.1. gimusiųjų skaičius.

2. Indėlio į švietimą rodikliai (parodo pastangas ir (arba) išteklius, reikalingus švietimo sistemai veikti ir tikslams pasiekti):

2.1. personalo charakteristika:

2.1.1. jaunesnių nei 50 metų bei 50 metų ir vyresnio amžiaus mokytojų skaičiaus santykis (skaičius);

2.1.2. daugiau kaip 2 metų pedagoginio darbo stažą turinčių darbuotojų dalis;

2.1.3. aukštos kvalifikacijos (metodininkų, ekspertų) pedagoginių darbuotojų dalis;

2.1.4. užsienio kalbų mokymuose dalyvavusių švietimo srities darbuotojų dalis;

2.1.5. bent vieną iš trijų Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių) ne žemesniu kaip A2 kalbos mokėjimo lygiu mokančių švietimo srities darbuotojų dalis;

2.1.6. skaitmeninio raštingumo mokymuose dalyvavusių švietimo srities darbuotojų dalis;

2.1.7. švietimo įstaigų, kuriose nėra nuolatinio vadovo daugiau kaip 12 mėnesių, dalis nuo bendro švietimo įstaigų skaičiaus;

2.2. materialieji ir finansiniai ištekliai:

2.2.1. savivaldybės biudžeto išlaidų dalis švietimui;

2.2.2. vidutinės vienam besimokančiajam tekusios lėšos;

2.2.3. fizinių ir juridinių asmenų skiriamų lėšų švietimui dalis;

2.2.4. švietimo įstaigų, fizinę aplinką pritaikiusių asmenims su negalia, dalis:

2.2.4.1. visiškai pritaikiusių fizinę aplinką;

2.2.4.2. iš dalies pritaikiusių fizinę aplinką.

3. Švietimo procesų rodikliai (parodo priežastiniais ryšiais susijusių švietimo sistemos pokyčių eigą):

3.1. mokymas ir mokymasis:

3.1.1. mokinių, lankančių bendrojo ugdymo mokyklas, skaičius;

3.1.2. ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančių 3-5 metų amžiaus vaikų dalis;

3.1.3. neformaliojo švietimo veikloje dalyvaujančių mokinių dalis;

3.1.4. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomų integruotai bendrosios paskirties mokyklose, skaičius ir dalis;

3.1.5. negalią turinčių mokinių dalis nuo mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomų integruotai bendrosios paskirties mokyklose;

3.1.6. švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis;

3.1.7. vaikų, gyvenančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, skaičius;

3.1.8. besimokančiųjų, kurie gauna socialinę paramą dalis;

3.2. ugdymo procesų organizavimas ir valdymas:

3.2.1. pedagoginių darbuotojų, dirbančių visu krūviu, dalis;

3.2.2. vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose;

3.2.3. pareigybės dalis, tenkanti vienam pedagoginiam darbuotojui;

3.2.4. švietimo pagalbos specialistų, tenkančių 100 mokinių, skaičius;

3.2.5. bendrojo ugdymo mokyklų 1-8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis;

3.2.6. bendrojo ugdymo mokyklų klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai, dalis;

3.2.7. naujai komplektuojamų priešmokyklinio ugdymo grupių, kuriose yra ne daugiau kaip 20 mokinių, dalis;

3.2.8. naujai komplektuojamų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosios paskirties 1 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 24 mokiniai, dalis.

4. Švietimo rezultatų rodikliai (parodo būvį pasibaigus tam tikram švietimo proceso etapui arba švietimo sukurtą produktą):

4.1. švietimo rezultatas:

4.1.1. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (lietuvių kalba, matematika);

4.1.2. mokinių pasiskirstymas pagal valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatus (pasiekimų lygius);

4.1.3. mokinių pasiskirstymas pagal mokyklinių brandos egzaminų (MBE) rezultatus (pasiekimų lygius);

4.1.4. tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių abiturientų dalis;

4.2. švietimo pasekmės:

4.2.1. abiturientų, tęsiančių mokymąsi / studijas universitetinėse, neuniversitetinėse aukštosiose ar profesinėse mokyklose, dalis;

4.2.2. abiturientų, tęsiančių mokymąsi / studijas Lietuvos universitetinėse, neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose, dalis;

4.2.3. abiturientų, tęsiančių mokymąsi / studijas užsienio universitetinėse, neuniversitetinėse aukštosiose ar profesinėse mokyklose, dalis.

5. Valstybės (strateginių) švietimo stebėsenos rodiklių sąrašas atnaujinamas ne dažniau kaip kartą per metus.

__________________

PATVIRTINTA

Lazdijų rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2022 m. rugsėjo 14 d. įsakymu

Nr. 10V-1068

LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ APRAŠAS

TRUMPINIAI:

Eur – euras

ISCED – tarptautinė standartinė švietimo klasifikacija (angl. International Standard Classification of Education)

ISCED 0-3 lygmenys – ISCED 0 (ikimokyklinis ugdymas), ISCED 1 (pradinis ugdymas), ISCED 2 (pagrindinis ugdymas), ISCED 3 (vidurinis ugdymas)

MBE – mokykliniai brandos egzaminai

MR – Mokinių registras

PUPP – pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas

ŠVIS – Švietimo valdymo informacinė sistema

VBE – valstybiniai brandos egzaminai

Eil. Nr.	Rodiklis	Rodiklio aprašas	Duomenų šaltinis	Duomenų rinkimo arba fiksavimo data, dažnumas
	ŠVIETIMO KONTEKSTO RODIKLIAI
	gimusiųjų skaičius	0–1 metų vaikų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota savivaldybės teritorijoje, skaičius	Lietuvos statistikos departamentas	iki sausio 15 d.
	INDĖLIO Į ŠVIETIMĄ RODIKLIAI
	personalo charakteristika:
2.1.1.	jaunesnių nei 50 metų bei 50 metų ir vyresnio amžiaus mokytojų skaičiaus santykis (skaičius)	asmenų, jaunesnių nei 50 metų, bendrojo ugdymo mokyklose, kaip pagrindinėje darbovietėje, užimančių mokytojų pareigas ir mokančių pagal ISCED 1–3 lygmens programas, skaičius, padalytas iš 50 metų ar vyresnio amžiaus asmenų, šiose mokyklose, kaip pagrindinėje darbovietėje, užimančių mokytojų pareigas ir mokančių pagal ISCED 1–3 lygmens programas, skaičius	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
2.1.2.	daugiau kaip 2 metų pedagoginio darbo stažą turinčių darbuotojų dalis	bendrojo ugdymo mokyklose, kaip pagrindinėje darbovietėje, dirbančių pedagoginių darbuotojų, kurių pedagoginio darbo stažas ataskaitinę dieną yra didesnis nei 2 metai, skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš šiose mokyklose, kaip pagrindinėje darbovietėje, dirbančių visų pedagoginių darbuotojų skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
2.1.3.	aukštos kvalifikacijos (metodininkų. ekspertų) pedagoginių darbuotojų dalis	bendrojo ugdymo mokyklose metodininko ir eksperto kvalifikacinę kategoriją turinčių pedagoginių darbuotojų, einančių pagrindines pareigas, skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš visų pedagoginių darbuotojų skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
2.1.4.	užsienio kalbų mokymuose dalyvavusių švietimo srities darbuotojų dalis	švietimo srities darbuotojų, dalyvavusių užsienio kalbų mokymuose skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš bendro švietimo srities darbuotojų skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
2.1.5.	bent vieną iš trijų Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių) ne žemesniu kaip A2 kalbos mokėjimo lygiu mokančių švietimo srities darbuotojų dalis	švietimo srities darbuotojų, mokančių bent vieną iš trijų Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių) ne žemesniu kaip A2 kalbos mokėjimo lygiu skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš bendro švietimo srities darbuotojų skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
2.1.6	skaitmeninio raštingumo mokymuose dalyvavusių švietimo srities darbuotojų dalis	švietimo srities darbuotojų, dalyvavusių skaitmeninio raštingumo mokymuose skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš bendro švietimo srities darbuotojų skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
2.1.7.	švietimo įstaigų, kuriose nėra nuolatinio vadovo daugiau kaip 12 mėnesių, dalis nuo bendro švietimo įstaigų skaičiaus	švietimo įstaigų, kuriose daugiau kaip 12 mėnesių nėra nuolatinio vadovo, skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš viso bendrojo ugdymo mokyklų skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
2.2.	materialieji ir finansiniai ištekliai:
2.2.1.	savivaldybės biudžeto išlaidų dalis švietimui	savivaldybės biudžeto lėšos, skiriamos švietimui (Eur), ir dalis (proc.) nuo bendro savivaldybės biudžeto	Biudžeto, finansų ir turto valdymo skyrius	iki kovo 1 d.
2.2.2.	vidutinės vienam besimokančiajam tekusios lėšos	bendrojo ugdymo mokyklų vidutiniškai vienam (ISCED 0 lygmens) mokiniui tenkančios mokymo ir savivaldybės biudžeto lėšos pagal įstaigas (Eur)	Biudžeto, finansų ir turto valdymo skyrius, ŠVIS, MR	iki gruodžio 31 d.
2.2.3.	fizinių ir juridinių asmenų skiriamų lėšų švietimui dalis	fizinių ir juridinių asmenų lėšos, skiriamos švietimui (Eur), ir dalis (proc.) lyginant su savivaldybės biudžeto lėšų, skiriamų švietimui dalimi	Centralizuotos buhalterinės apskaitos skyrius, Biudžeto, finansų ir turto valdymo skyrius	iki gruodžio 31 d.
2.2.4.	švietimo įstaigų, fizinę aplinką pritaikiusių asmenims su negalia, dalis:	švietimo įstaigų, fizinę aplinką pritaikiusių asmenims su negalia, skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš visų savivaldybės švietimo įstaigų skaičiaus	Švietimo, kultūros ir sporto skyrius	Gruodžio 31 d. duomenys
2.2.4.1.	visiškai pritaikiusių fizinę aplinką	švietimo įstaigų, visiškai pritaikiusių fizinę aplinką asmenims su negalia, skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš visų savivaldybės švietimo įstaigų skaičiaus	Švietimo, kultūros ir sporto skyrius	Gruodžio 31 d. duomenys
2.2.4.2.	iš dalies pritaikiusių fizinę aplinką	švietimo įstaigų, iš dalies pritaikiusių fizinę aplinką asmenims su negalia, skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš visų savivaldybės švietimo įstaigų skaičiaus	Švietimo, kultūros ir sporto skyrius	Gruodžio 31 d. duomenys
	ŠVIETIMO PROCESŲ RODIKLIAI:
3.1.	mokymas ir mokymasis:
3.1.1.	mokinių, lankančių bendrojo ugdymo mokyklas, skaičius	mokinių, besimokančių bendrojo ugdymo mokyklose pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, skaičius	MR, ŠVIS	iki spalio 15 d.
3.1.2.	ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančių 3-5 metų amžiaus vaikų dalis	3–5 metų vaikų (ISCED 0 lygmens), kurių gyvenamoji vieta deklaruota savivaldybės teritorijoje, ugdomų švietimo įstaigose, skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš visų 3–5 metų vaikų (ISCED 0 lygmens), kurių gyvenamoji vieta deklaruota savivaldybės teritorijoje, skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
3.1.3.	neformaliojo švietimo veikloje dalyvaujančių mokinių dalis	bendrojo ugdymo mokyklų mokinių (ISCED 1–3 lygmenys), dalyvavusių neformaliojo vaikų švietimo veiklose mokykloje, neformaliojo vaikų švietimo mokyklose ir kitose neformaliojo vaikų švietimo veiklose už mokyklos ribų, skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš viso šių mokyklų mokinių (ISCED 1–3 lygmenys) skaičiaus. Jeigu mokinys dalyvauja keliose neformaliojo vaikų švietimo veiklose, jis skaičiuojamas tik vieną kartą	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
3.1.4.	mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomų integruotai bendrosios paskirties mokyklose, skaičius ir dalis	mokinių (ISCED 1–3 lygmenys), turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų ir nepalankių aplinkos veiksnių), bendrojo ugdymo bendrosiose savivaldybės priklausomybės mokyklose ugdomų integruotai (t. y. ugdomų ne specialiose klasėse / grupėse), skaičius einamųjų metų ataskaitinę dieną, padaugintas iš 100 ir padalytas iš viso mokinių (ISCED 1–3 lygmenys) skaičiaus einamųjų kalendorinių metų ataskaitinę dieną	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
3.1.5.	negalią turinčių mokinių dalis nuo mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomų integruotai bendrosios paskirties mokyklose	bendrojo ugdymo bendrosiose mokyklose integruotai ugdomų (t. y. ugdomų ne specialiose klasėse / grupėse) specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų ir nepalankių aplinkos veiksnių) turinčių mokinių, kurie priskirti mokinių, turinčių negalią, grupei, mokomų pagal ISCED 1–3 lygmens programas, skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš viso šiose mokyklose integruotai ugdomų specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų ir nepalankių aplinkos veiksnių) mokinių, mokomų pagal ISCED 1–3 lygmens programas, skaičiaus	ŠVIS, Socialinės paramos ir sveikatos skyrius	iki gruodžio 31 d.
3.1.6.	švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis	bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, mokomų pagal tam tikro (ISCED 1–3) lygmens programas, kuriems suteikta švietimo pagalba, skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš viso savivaldybės mokyklų mokinių, mokomų pagal tam tikro (ISCED 1–3) lygmens programas, kuriems tokios pagalbos poreikis nustatytas, skaičiaus	ŠVIS	Iki gruodžio 31 d.
3.1.7.	vaikų, gyvenančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, skaičius	bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, mokomų pagal tam tikro (ISCED 1–3) lygmens programas, kurie gyvena socialinę riziką patiriančiose šeimose, skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš viso savivaldybės mokyklų mokinių, mokomų pagal tam tikro (ISCED 1–3) lygmens programas, skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
3.1.8.	besimokančiųjų, kurie gauna socialinę paramą, dalis	bendrojo ugdymo mokyklų 3–IV gimnazijos klasių mokinių, gaunančių socialinę paramą skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš bendro savivaldybės mokyklų 3–IV gimnazijos klasių mokinių skaičiaus	Socialinės paramos ir sveikatos skyrius	Gruodžio 31 d. duomenys
3.2.	ugdymo procesų organizavimas ir valdymas:
3.2.1.	pedagoginių darbuotojų, dirbančių visu krūviu, dalis	pedagoginių darbuotojų, dirbančių visu krūviu, skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš visų pedagoginių darbuotojų skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
3.2.2.	vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose	bendrojo ugdymo institucijos grupės savivaldybės priklausomybės mokyklų mokinių (ISCED 1–3 lygmenys) skaičius, padalytas iš šių mokyklų sąlyginių mokytojų pareigybių skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
3.2.3.	pareigybės dalis, tenkanti vienam pedagoginiam darbuotojui	visų pedagoginių darbuotojų darbo krūvių pareigybės vienetais suma, padauginta iš 100 ir padalyta iš visų pedagoginių darbuotojų skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
3.2.4.	švietimo pagalbos specialistų, tenkančių 100 mokinių, skaičius	švietimo pagalbos specialistų etatinių vienetų skaičius, padalytas iš šių mokyklų mokinių (ISCED 0–3 lygmenys), skaičiaus ir padaugintas iš 100	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
3.2.5.	bendrojo ugdymo mokyklų 1-8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis	bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 jungtinių bendrojo tipo klasių (ISCED 1–2 lygmens) komplektų, padaugintas iš 100 ir padalytas iš viso šiose mokyklose esančių 1–8 bendrojo tipo klasių (ISCED 1–2 lygmens) komplektų skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
3.2.6.	bendrojo ugdymo mokyklų klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai, dalis	bendrojo ugdymo mokyklų tam tikro (ISCED 1–2 ) lygmens bendrojo tipo klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai, skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš viso šiose mokyklose esančių tam tikro (ISCED 1–2) lygmens bendrojo tipo klasių komplektų skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
3.2.7.	naujai komplektuojamų priešmokyklinio ugdymo grupių, kuriose yra ne daugiau kaip 20 mokinių, dalis	mokyklose naujai komplektuojamų priešmokyklinio ugdymo grupių, kuriose yra ne daugiau kaip 20 mokinių, skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš viso savivaldybės mokyklose naujai komplektuojamų priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
3.2.8.	naujai komplektuojamų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosios paskirties 1 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 24 mokiniai, dalis	bendrojo ugdymo mokyklose naujai komplektuojamų bendrojo tipo 1 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 24 mokiniai (ISCED 1 lygmens), skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš viso šiose mokyklose naujai komplektuojamų bendrojo tipo 1 klasių komplektų skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
4.	ŠVIETIMO REZULTATŲ RODIKLIAI
4.1.	švietimo rezultatas:
4.1.1.	PUPP patikrinimo metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (lietuvių kalba, matematika)	bendrojo ugdymo mokyklose matematikos pagrindinio ugdymo programos dalykų PUPP metu bent pagrindinį pasiekimų lygį (iki 2023 m. rugsėjo 1 d. – 6–10 balų, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus atnaujintoms bendrosioms programoms – 7–10 balų) pasiekusių mokinių (ISCED 2 lygmens) skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš bendro šio dalyko pagrindinio ugdymo programos dalykų PUPP patikrinime dalyvavusių šių mokyklų mokinių (ISCED 2 lygmens) skaičiaus. Bendrojo ugdymo mokyklose lietuvių k. pagrindinio ugdymo programos dalykų PUPP metu bent pagrindinį pasiekimų lygį (iki 2023 m. rugsėjo 1 d. – 6–10 balų, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus atnaujintoms bendrosioms programoms – 7–10 balų) pasiekusių mokinių (ISCED 2 lygmens) skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš bendro šio dalyko pagrindinio ugdymo programos dalykų PUPP patikrinime dalyvavusių šių mokyklų mokinių (ISCED 2 lygmens) skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
4.1.2.	mokinių pasiskirstymas pagal VBE rezultatus (pasiekimų lygius)	mokinių, įvertintų VBE nepatenkinamu, patenkinamu, pagrindinių, aukštesniuoju lygiais, skaičius pagal mokomuosius dalykus, padaugintas iš 100 ir padalytas iš bendro mokomojo dalyko VBE dalyvavusiųjų skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
4.1.3.	mokinių pasiskirstymas pagal MBE rezultatus (pasiekimų lygius)	mokinių, įvertintų MBE nepatenkinamu, patenkinamu, pagrindinių, aukštesniuoju lygiais, skaičius pagal mokomuosius dalykus, padaugintas iš 100 ir padalytas iš bendro mokomojo dalyko MBE dalyvavusiųjų skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
4.1.4.	tris ir daugiau VBE išlaikiusių abiturientų dalis	bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų (ISCED 3 lygmens), kurie einamaisiais metais baigė mokyklą ir išlaikė tris ir daugiau VBE, skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš šių mokyklų abiturientų (ISCED 3 lygmens), kurie einamaisiais mokslo metais baigė mokyklą ir laikė brandos egzaminus, skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
4.2.	švietimo pasekmės:
4.2.1.	abiturientų, tęsiančių mokymąsi / studijas universitetinėse, neuniversitetinėse aukštosiose ar profesinėse mokyklose, dalis	abiturientų, tęsiančių mokymąsi / studijas universitetinėse, neuniversitetinėse aukštosiose ar profesinėse mokyklose, skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš visų, gavusiųjų brandos atestatą skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
4.2.2.	abiturientų, tęsiančių mokymąsi / studijas Lietuvos universitetinėse, neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose, dalis	abiturientų, tęsiančių mokymąsi / studijas Lietuvos universitetinėse, neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose, skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš visų, gavusiųjų brandos atestatą skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.
4.2.3.	abiturientų, tęsiančių mokymąsi / studijas užsienio universitetinėse, neuniversitetinėse aukštosiose ar profesinėse mokyklose, dalis	abiturientų, tęsiančių mokymąsi / studijas užsienio universitetinėse, neuniversitetinėse aukštosiose ar profesinėse mokyklose, skaičius, padaugintas iš 100 ir padalytas iš visų, gavusiųjų brandos atestatą skaičiaus	ŠVIS	iki gruodžio 31 d.

__________________________