LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2012 M. GRUODŽIO 7 D. ĮSAKYMO NR. 1K-417 „DĖL SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SKOLINIMOSI VALSTYBĖS VARDU IR SKOLINANTIS PRISIIMTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ BEI VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMU SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PATVIRTINIMO IR KOMISIJŲ SUDARYMO“ PAKEITIMO
2016 m. liepos 8 d. Nr. 1K-281
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“:
3. Papildau 3.1.8 papunkčiu:
4. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintas Valstybės piniginių išteklių valdymo taisykles ir jas išdėstau nauja redakcija (pridedama).
5. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintas Finansinių priemonių naudojimo ir finansinių operacijų vykdymo taisykles ir jas išdėstau nauja redakcija (pridedama).
6. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodiką:
6.1. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:
„9. Taupymo lakštų metinė palūkanų norma nustatoma likus 4 darbo dienoms iki platinimo pradžios. Taupymo lakštų palūkanų norma nustatoma mažėjančia linkme vieno ženklo po kablelio tikslumu. Nustatyta taupymo lakštų palūkanų norma negali būti neigiama ir (arba) didesnė kaip 0,2 procentinio punkto analogiškos trukmės paskutinį kartą, bet ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, platintų taupymo lakštų palūkanų normos.“
6.2. Papildau 111 papunkčiu:
6.3. Papildau 121 punktu:
„121. Kai bent vienos iš planuojamų platinti trukmių taupymo lakštų palūkanų norma, apskaičiuota pagal metodikos 11 punktą, yra ne didesnė nei 0 procentų, įsakymu, kuriuo patvirtinta metodika, sudaryta komisija gali siūlyti Finansų ministerijai nustatyti 0,1 procentų palūkanų normą taupymo lakštų emisijai, kuri būtų vieneriais metais trumpesnės trukmės nei trumpiausios trukmės taupymo lakštų emisija, kuriai pagal metodikos 11 punktą apskaičiuota palūkanų norma būtų didesnė už 0,1 procentų.“
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1K-281 redakcija)
VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės piniginių išteklių valdymo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato valstybės piniginių išteklių valdymo tvarką ir principus.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme.
3. Valstybės piniginiai ištekliai laikomi valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje Lietuvos banke:
3.1. valstybės biudžeto lėšos – sąskaitoje Nr. LT261010000002132402 (toliau – valstybės biudžeto lėšų sąskaita);
3.3. Europos Sąjungos (toliau – ES) finansinės paramos lėšos (visos, išskyrus nurodytas taisyklių 3.4 ir 3.5 papunkčiuose) – joms atidarytose sąskaitose;
3.4. kitos tarptautinės finansinės paramos – Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje (toliau – kita tarptautinė finansinė parama) – lėšos – joms atidarytose sąskaitose;
3.5. kitos pagal ES teisės aktus ar tarptautinius susitarimus gaunamos ir valstybės biudžetui priskiriamos lėšos – joms atidarytose sąskaitose:
3.5.1. Klimato kaitos specialiosios programos lėšos – sąskaitoje Nr. LT841010000007432408 (toliau – klimato lėšų sąskaita);
3.6. valstybės pinigų fondų lėšos – joms atidarytose sąskaitose:
3.6.1. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos – sąskaitose Nr. LT641010000000735306 eurais, Nr. LT611010000033332404 kita valiuta;
4. Valstybės piniginiai ištekliai gali būti laikomi kitose, negu taisyklių 3 punkte nurodytose, sąskaitose arba pervedami iš vienų sąskaitų į kitas taisyklėse nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
EKONOMIŠKUMO PRINCIPAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6. Ekonomiškumo principas – taupiai ir efektyviai valdyti valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje sukauptus valstybės piniginius išteklius pasirenkant optimalius valstybės piniginių išteklių laikymo sąskaitose, laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo ir valstybės piniginių išteklių išdavimo variantus.
7. Valdant valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje esančius valstybės piniginius išteklius vadovaujamasi 2015 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) sudarytos Valstybės iždo sąskaitos tvarkymo sutarties Nr. 14P-91 nuostatomis.
8. Informacija apie valstybės piniginių išteklių sąskaitų apyvartas ir likučius pasiekiama operatyviai ir realiu laiku naudojantis Lietuvos banko elektroninės bankininkystės sistema ir (arba) kitomis Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentui (toliau – Valstybės iždo departamentas) ir Lietuvos bankui prieinamomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu).
9. Laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai, atsižvelgiant į valstybės piniginių išteklių srautų prognozes, investuojami pirmenybę teikiant mažesnio rizikingumo ir didesnio likvidumo investavimo priemonėms.
10. Įplaukos įskaitomos į valstybės iždo bendrąją sąskaitą:
10.1. į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1K-169 „Dėl valstybės biudžetui priskirtų mokesčių, kitų įmokų ir rinkliavų pervedimo į valstybės iždo sąskaitą“, paskolų sutarčių nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo į valstybės biudžeto sąskaitą;
10.2. į skolintų lėšų sąskaitą vadovaujantis 2010 m. kovo 22 d. Finansų ministerijos ir Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo sudarytos Atsiskaitymų už Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius organizavimo ir tvarkymo sutarties Nr. 11K-9, skolos grąžinimo sutarčių, paskolų sutarčių ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų nuostatomis;
10.3. į ES finansinės paramos, kitos tarptautinės finansinės paramos ir kitos pagal ES teisės aktus ar tarptautinius susitarimus gaunamoms lėšoms atidarytas sąskaitas vadovaujantis Lietuvai skirtos finansinės paramos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis;
11. Sukaupti valstybės piniginiai ištekliai išduodami iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos:
11.1. iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos, ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšoms atidarytų sąskaitų, klimato lėšų sąskaitos, susitarimų lėšų sąskaitos vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“;
11.2. iš skolintų lėšų sąskaitos naudojant Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos (toliau – VBAMS) Valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo posistemio (toliau – VSPIVS) duomenis apie su valstybės skola susijusius įsipareigojimus ir vadovaujantis asignavimų valdytojų, valstybės institucijų pateiktais prašymais, paskolų sutartimis, kitais įsipareigojamaisiais skolos dokumentais. Prašymai dėl valstybės perskolinamų paskolų lėšų skyrimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymą vykdomi ne anksčiau kaip trečią darbo dieną po mokėjimo paraiškos gavimo Valstybės iždo departamente dienos;
12. Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius (toliau – Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius), kiekvieną dieną vertindamas ir tikslindamas biudžetinių metų dienos ir mėnesio ir biudžetinių metų valstybės piniginių išteklių srautų prognozes, rengia optimalius valstybės piniginių išteklių išdavimo iš sąskaitų variantus numatytoms išlaidoms pagal Valstybės iždo departamentui pateiktas mokėjimo paraiškas apmokėti, visiems reikalingiems pavedimams į ES finansinės paramos, kitos tarptautinės finansinės paramos ir kitoms pagal ES teisės aktus ar kitus tarptautinius susitarimus gaunamoms ir valstybės biudžetui priskiriamoms lėšoms atidarytas sąskaitas atlikti bei laikinai laisviems valstybės piniginiams ištekliams investuoti.
ANTRASIS SKIRSNIS
ES FINANSINĖS PARAMOS LĖŠŲ
ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų valdymas
13. Dalis lėšų, gautų į ES finansinės paramos lėšoms atidarytas struktūrinių fondų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrajam programavimo dokumentui finansuoti, 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos, 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų (išskyrus pradines išankstinio finansavimo sumas), 2000–2006 metų Sanglaudos fondo, 2007–2013 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų, 2014–2020 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų (išskyrus pradines išankstinio finansavimo sumas), Išorės sienų fondo, Europos grąžinimo fondo, Europos pabėgėlių fondo, Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (išskyrus išankstinio finansavimo sumas), Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (išskyrus išankstinio finansavimo sumas), Vidaus saugumo fondo (išskyrus išankstinio finansavimo sumas), ES transeuropinio transporto tinklo plėtros projektų, Europos infrastruktūros tinklų plėtros priemonės, Europos žemės ūkio garantijų fondo, Užkrečiamų ligų kontrolės programos, 2007–2013 metų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, 2014–2020 metų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (išskyrus pradines išankstinio finansavimo sumas), Europos žuvininkystės fondo, Žuvininkystės duomenų rinkimo ir kontrolės programos, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (išskyrus pradines išankstinio finansavimo sumas) sąskaitas, įvertinus planuojamų mokėjimų iš šių sąskaitų prognozes, gali būti naudojama grąžintinai valstybės iždo reikmėms finansuoti.
14. Kai lėšos, nurodytos taisyklių 13 punkte, gaunamos į ES finansinės paramos lėšoms atidarytas sąskaitas ir lėšų suma vienoje sąskaitoje viršija 100 eurų, kitą darbo dieną lėšos pervedamos į tarpinę ES lėšų sąskaitą, atidarytą ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų srautų subalansavimo lėšoms (toliau – tarpinė ES lėšų sąskaita).
15. Valstybės iždo departamento Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius (toliau – ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius), gavęs Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus prašymą pervesti grąžintinai valstybės iždo reikmėms taisyklių 13 punkte nurodytas visas laikinai laisvas ES finansinės paramos lėšas ar jų dalį, perveda jas iš tarpinės ES lėšų sąskaitos į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą, jei pervedus prašomą sumą lieka pakankamai lėšų ES finansinės paramos lėšoms atidarytose sąskaitose tos dienos numatytoms išlaidoms pagal pateiktas mokėjimo paraiškas, vykdomuosius raštus ir kitus dokumentus apmokėti.
16. ES finansinės paramos lėšų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų išdavimas:
16.1. Valstybės iždo departamento Finansavimo skyrius (toliau – Finansavimo skyrius), gavęs informaciją, kad asignavimų valdytojai ir jų pavaldžios įstaigos pateikė Valstybės iždo departamentui mokėjimo paraiškas dėl ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos priemonių finansavimo, iki kiekvienos darbo dienos pabaigos prieš kitą mokėjimo pavedimų ar elektroninės mokėjimų informacijos perdavimo į Lietuvos banką darbo dieną pateikia Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui ir ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyriui mokėjimų poreikio duomenis apie numatomas valstybės biudžeto išlaidas pagal asignavimų valdytojus, nurodydamas ES finansinės paramos lėšomis ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis įgyvendinamų priemonių pavadinimus, finansavimo šaltinius, šioms lėšoms atidarytas sąskaitas, iš kurių bus daromos išlaidos, ir sumas eurais arba kita valiuta dviejų skaičių po kablelio tikslumu.
16.2. ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius, atsižvelgdamas į Finansavimo skyriaus pateiktus mokėjimų poreikio duomenis, nurodytus taisyklių 16.1 papunktyje, gautus vykdomuosius raštus ir kitus dokumentus, pagal kuriuos privaloma pervesti ES finansinės paramos lėšas ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas iš ES finansinės paramos lėšoms ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšoms atidarytų sąskaitų, ir įvertinęs ES finansinės paramos lėšų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sąskaitų ir tarpinės ES lėšų sąskaitos lėšų likučius, numatomų mokėjimo pavedimų perdavimo į Lietuvos banką darbo dieną perveda trūkstamas lėšų sumas iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos į tarpinę ES lėšų sąskaitą (jeigu joje yra lėšų trūkumas), iš kurios lėšos pervedamos į atitinkamas ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšoms atidarytas sąskaitas. Valstybės biudžeto lėšos, pervestos grąžintinai iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos į tarpinę ES lėšų sąskaitą, grąžinamos į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą įvertinus gautų įplaukų į tarpinę ES lėšų sąskaitą sumas.
16.3. Jei trūkstamos lėšos yra pervedamos iš tarpinės ES lėšų sąskaitos į ES finansinės paramos lėšoms atidarytas sąskaitas, kurios nėra nurodytos taisyklių 13 punkte, ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšoms atidarytas sąskaitas, šios lėšos grąžinamos į tarpinę ES lėšų sąskaitą iškart atsiradus galimybei (kai gaunamos įplaukos iš finansavimo sumų davėjų, gaunamos palūkanos, grąžinamos išmokėtos lėšos ar gaunamos kitos įplaukos).
17. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius įvertinęs, kad, atlikus visus planuojamus mokėjimus, valstybės biudžeto lėšų sąskaitoje dar liko arba liks laikinai laisvų ES finansinės paramos lėšų, pateikia informaciją (nurodo konkrečias sumas) Valstybės iždo departamento Apskaitos ir atskaitomybės skyriui (toliau – Apskaitos ir atskaitomybės skyrius). Apskaitos ir atskaitomybės skyrius, gavęs šią informaciją, tą pačią darbo dieną nurodytas sumas perveda į tarpinę ES lėšų sąskaitą.
TREČIASIS SKIRSNIS
KITŲ PAGAL ES TEISĖS AKTUS AR KITUS TARPTAUTINIUS SUSITARIMUS GAUNAMŲ VALSTYBĖS BIUDŽETUI PRISKIRIAMŲ LĖŠŲ VALDYMAS
18. Valstybės biudžeto lėšoms priskirtos pagal ES teisės aktus ar kitus tarptautinius susitarimus gaunamos lėšos, įvertinus planuojamų mokėjimų prognozes, gali būti naudojamos grąžintinai valstybės iždo reikmėms finansuoti.
19. Kai pervedamos taisyklių 3.5. papunktyje nurodytos lėšos kita valiuta, kitą darbo dieną po jų pervedimo dienos Apskaitos ir atskaitomybės skyrius konvertuoja jas į eurus.
20. Apskaitos ir atskaitomybės skyrius, gavęs Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus prašymą grąžintinai valstybės iždo reikmėms pervesti visas pagal ES teisės aktus ar kitus tarptautinius susitarimus gaunamas lėšas ar jų dalį, perveda jas į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą.
21. Finansavimo skyrius, gavęs informaciją, kad Valstybės iždo departamentui pateikta mokėjimo paraiška išmokėti lėšas iš klimato lėšų sąskaitos, iki kiekvienos darbo dienos pabaigos pateikia Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui mokėjimų poreikio duomenis apie planuojamas išlaidas iš klimato lėšų sąskaitos, nurodydamas mokėtinas sumas eurais dviejų skaičių po kablelio tikslumu.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
LAIKINAI LAISVŲ VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ INVESTAVIMAS
22. Investuojant valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje sukauptus laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius vadovaujamasi Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytais limitais ir saugumo ir likvidumo principais, tačiau siekiama investicijų grąža turi būti ne mažesnė negu atitinkamos trukmės Vokietijos Vyriausybės vertybinių popierių pelningumas, kuris finansų rinkų dalyvių visuotinai laikomas bendru palūkanų normų etalonu, arba Lietuvos banko terminuotųjų indėlių palūkanos (imama mažesnė reikšmė).
23. Valstybės iždo departamentas, investuodamas laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius, vadovaujasi šiais apribojimais:
23.1. bendra investicijų (įskaitant valstybės pinigų fondų investuotas lėšas) į visų vienoje šalyje veiklą vykdančių komercinių bankų pinigų rinkos priemones ir indėlius suma negali būti didesnė kaip 700 mln. eurų, o sudarant sandorius, kai įkeičiamas finansinis turtas, nominali suma negali būti didesnė kaip 560 mln. eurų;
23.2. bendra investicijų į vienai komercinių bankų grupei priklausančių bankų pinigų rinkos priemones ir indėlius, kai nėra gautas finansinis užstatas, suma negali būti didesnė kaip 200 mln. eurų. Tuo atveju, kai yra gaunamas finansinis užstatas, suma negali būti didesnė kaip 160 mln. eurų;
23.3. investicijų į Lietuvos banko pinigų rinkos priemones suma išlaikoma stabilios 50–100 mln. eurų apimties, kai investavimo pelningumas yra teigiamas. Kai nėra galimybių saugiai arba priimtinomis sąlygomis laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius investuoti į kitas priemones nei Lietuvos banko pinigų rinkos priemonės, laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai investuojami į Lietuvos banko pinigų rinkos priemones didesne apimtimi, negu šiame punkte numatyta tokių investicijų suma.
24. Investavimo sprendimus dėl investicijų į konkrečias investavimo priemones ir jų priešlaikinio susigrąžinimo siūlo Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius (toliau – Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius), o priima Valstybės iždo departamento direktorius.
25. Laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai gali būti investuojami į priemones, kurių terminas ilgesnis, negu numatyta valstybės piniginių išteklių srautų prognozėse, kai yra sudarytos galimybės naudoti lanksčias valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimo priemones trumpalaikiam grynųjų pinigų stygiui padengti, o investicijų grąža yra pakankama įvertinant trumpalaikių valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimo priemonių sąnaudas. Priimant sprendimus dėl laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taip pat vadovaujamasi taisyklių 63–69 punktais.
III SKYRIUS
PROGNOZAVIMO PRINCIPAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
26. Prognozavimo principas – numatyti sudaromų valstybės piniginių išteklių srautų prognozių rūšis ir jų detalumą, sudarymo periodiškumą, optimalius prognozių ir panaudojimo variantus.
27. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro šias valstybės piniginių išteklių srautų prognozes:
27.1. biudžetinių metų dienos ir mėnesio:
27.1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio (toliau – skolinimosi poreikis) ir jo finansavimo poreikio;
27.2. biudžetinių metų skolinimosi poreikio ir jo finansavimo poreikio bei grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio;
28. Metinės valstybės piniginių išteklių srautų prognozė ir grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio prognozė sudaromos likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki metų pradžios ir pagal poreikį tikslinama. Grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio prognozė trejiems ateinantiems metams sudaroma likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki ateinančių metų pradžios.
29. Sudarant valstybės piniginių išteklių srautų prognozes, nuolat analizuojami duomenys ir rengiamos ataskaitos apie:
29.1. valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje sukauptus valstybės piniginius išteklius ir jų išmokėjimą (išmokėjimo dinamiką, pokytį) bei numatomą patvirtinto metinio Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito įvykdymą (arba viršijimą), į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimus dėl skolinimosi poreikio. Šias ataskaitas kartą per mėnesį rengia Valstybės iždo departamentas ir teikia finansų ministrui, finansų viceministrui ir vyriausiajam patarėjui, pagal veiklos sritį koordinuojantiems Valstybės iždo departamentą;
30. Rengdamas valstybės piniginių išteklių srautų prognozes, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius naudoja informaciją, gautą iš:
30.1. Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (toliau – Mokesčių politikos departamentas) – apie numatomą patvirtinto metinio biudžeto pajamų plano vykdymą, kuri turi būti pateikta Valstybės iždo departamentui iki kiekvieno mėnesio 15 dienos;
30.2. Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento (toliau – ES struktūrinės paramos valdymo departamentas) – apie planuojamus 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų mokėjimus ir galimus jų keitimus kiekvienam mėnesiui einamaisiais biudžetiniais metais, kuri turi būti pateikta Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.
31. Institucijos ir įstaigos, kurioms skirti valstybės biudžeto asignavimai, įskaitant ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, informaciją Valstybės iždo departamentui teikia vadovaudamosi Valstybės piniginių išteklių srautams prognozuoti skirtos informacijos teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1K-275 „Dėl Valstybės piniginių išteklių srautams prognozuoti skirtos informacijos teikimo taisyklių patvirtinimo“.
ANTRASIS SKIRSNIS
skolinimosi poreikių PROGNOZĖS ir grynŲjŲ skolinių įsipareigojimų pokyčiŲ PROGNOZĖS
32. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, sudarydamas trejų ateinančių metų skolinimosi poreikių prognozes, naudoja duomenis apie valstybės biudžeto balansą, grąžinamas paskolas, išperkamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius (toliau – VVP) ir kitas mokamas sumas, finansuojamas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.
33. Užsienio valiutas konvertuojant į eurus, naudojami prognozuojami euro ir užsienio valiutų santykiai, atsižvelgiant į esamą situaciją valiutų rinkoje, komercinių bankų teikiamas prognozes ir valiutų kursų kitimo tendencijas.
34. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, rengdamas trejų ateinančių metų valstybės biudžeto finansinių rodiklių projektus, skaičiuoja ir pagal poreikį tikslina skolinimosi poreikių prognozes. Metiniai skolinimosi poreikiai skaičiuojami trejiems ateinantiems metams tūkstančių eurų tikslumu.
35. Skolinimosi poreikių prognozės gali būti tikslinamos atsižvelgiant į faktinius ir planuojamus valstybės išlaidų ir grąžinamų paskolų ar išperkamų VVP, numatomų finansuoti valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis, pokyčius, taip pat į kitas valstybės piniginių išteklių srautų prognozes.
36. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui pagal kompetenciją raštu teikia šiuos duomenis apie trejų ateinančių metų skolinimosi poreikius pamečiui:
36.1. Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius (toliau – Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius):
36.1.1. apie pagal jau pasirašytas paskolų sutartis Valstybės investicijų programoje numatytiems investicijų projektams finansuoti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų neišimtų paskolų dalių bendras sumas;
36.2. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius – apie lėšų, reikalingų Valstybės investicijų programoje numatytiems investicijų projektams finansuoti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų pagal numatomas pasirašyti sutartis, metines sumas;
36.3. Fiskalinės politikos departamentas – apie projektuojamo valdžios sektoriaus balansų metines sumas, išskaidytas pagal subsektorius pinigų srautais ir kaupiamuoju būdu;
36.4. Finansų ministerijos Biudžeto departamentas (toliau – Biudžeto departamentas) – apie įstatymuose ir rengiamuose įstatymų projektuose (išskyrus dėl atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo) numatytas galimybes valstybės išlaidas finansuoti valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis;
36.5. ES struktūrinės paramos valdymo departamentas – apie projektų vykdytojams planuojamų išmokėti 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų ir valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų metines sumas;
36.6. Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas (toliau – Nacionalinio fondo departamentas) – apie Europos Komisijai einamaisiais ir kitais finansiniais metais numatomas teikti mokėjimo paraiškas;
36.7. Finansų ministerijos Turto valdymo departamentas – apie centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo skolintų lėšų poreikį valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo funkcijai įgyvendinti;
36.8. Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamentas – apie skolintų lėšų poreikį Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme numatytoms priemonėms taikyti;
37. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, naudodamas VBAMS ir jos posistemius VSPIVS ir Valstybės iždo finansų valdymo ir apskaitos (toliau – FVIS), apskaičiuoja atitinkamais biudžetiniais metais valstybės vardu paimtų vidaus ir užsienio paskolų grąžinamas sumas, vidaus ir užsienio VVP išperkamas sumas ir sumas, grąžinamas pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.
38. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, sudarydamas trejų ateinančių metų skolinimosi poreikių prognozes, apskaičiuoja prognozuojamus valstybės piniginių išteklių likučių pokyčius per trejus ateinančius metus, taip pat skolinimosi poreikius skolintis pirma laiko siekiant sumažinti perfinansavimo riziką vėlesniais metais, galimus skolinimosi poreikius valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti, susijusius su finansinio užstato pateikimu pagal išvestinių finansinių priemonių sandorius.
39. Atsižvelgdamas į numatomą biudžetinių metų skolinimosi poreikį ir numatomus valstybės skolos grąžinimus Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio prognozę ir informaciją apie grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą teikia Biudžeto departamentui, rengiančiam Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
40. Sprendimą dėl skolinimosi poreikio ir grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio dydžių, kurie turės būti nurodyti Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, priima finansų ministro įsakymu, kuriuo patvirtintos šios taisyklės, sudaryta komisija (toliau – Komisija).
TrEČIASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMŲ PROGNOZĖS
41. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, sudarydamas biudžetinių metų dienos ir mėnesio valstybės biudžeto pajamų prognozes, naudoja duomenis apie valstybės biudžeto pajamas:
42. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro biudžetinių metų dienos ir mėnesio valstybės biudžeto pajamų prognozių projektą vadovaudamasis:
42.1. Fiskalinės politikos departamento pateiktomis planuojamomis valstybės biudžeto pajamų metinėmis sumomis trejiems ateinantiems biudžetiniams metams;
42.2. Biudžeto departamento pateiktu Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu;
42.3. asignavimų valdytojų ir (arba) kitų įstaigų pateikta informacija apie planuojamas gauti ES finansinės paramos lėšas ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas;
43. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius kiekvieną dieną tikslina sudarytas einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų dienos ir mėnesio prognozes vadovaudamasis:
43.1. Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu;
43.2. finansų ministro patvirtintais einamųjų biudžetinių metų planais: valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal ketvirčius, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento administruojamų valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal ketvirčius;
43.3. finansų ministro patvirtintu einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų ir programų finansavimo (ketvirčiais) planu;
43.4. Mokesčių politikos departamento pateiktu einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal mėnesius, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento pateiktais jų administruojamų valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal mėnesius ir pajamų, gaunamų tiesiogiai į valstybės iždo sąskaitas, paskirstymu pagal mėnesius;
43.5. Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus pateikta informacija apie faktinį valstybės biudžeto pajamų surinkimą: kas mėnesį – mokesčių ir kitų įmokų į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus apyskaita, kasdien – operatyvia informacija apie į valstybės biudžetą surinktas dienos pajamas;
43.6. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento kiekvieną dieną teikiama dienos informacija apie surinktas valstybės biudžeto pajamas ir įmonėms bei gyventojams grąžintus mokesčius;
43.8. Nacionalinio fondo departamento teikiama informacija apie einamaisiais ir kitais finansiniais metais numatomas teikti Europos Komisijai 2007–2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos, 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos ir 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų mokėjimo paraiškas;
43.9. asignavimų valdytojų ir (arba) kitų įstaigų pateikta informacija apie einamaisiais biudžetiniais metais planuojamas gauti ES finansinės paramos lėšas, išskyrus taisyklių 43.8 papunktyje nurodytas lėšas, ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas (pagal ketvirčius);
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ POREIKIO PROGNOZĖS
45. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, sudarydamas biudžetinių metų dienos ir mėnesio valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozes, naudoja duomenis apie iš valstybės biudžeto asignavimų finansuojamas programas ir šioms programoms skirtas asignavimų dalis, kurias sudaro ES finansinės paramos lėšos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos.
46. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro biudžetinių metų dienos ir mėnesio valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozes vadovaudamasis:
46.1. Fiskalinės politikos departamento pateiktomis planuojamomis valstybės biudžeto išlaidų metinėmis sumomis trejiems ateinantiems biudžetiniams metams;
46.2. Biudžeto departamento pateiktu Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu;
46.3. Biudžeto departamento, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis apie savivaldybėms planuojamas mokėti dotacijas;
46.4. Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių departamento pateiktais duomenimis apie planuojamus mokesčius ES ir tarptautinėms finansų organizacijoms ir planuojamus mokėjimus į ES biudžetą;
47. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius kiekvieną dieną tikslina sudarytas einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto asignavimų poreikio dienos ir mėnesio prognozes vadovaudamasis:
47.1. finansų ministro pavirtintu einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų ir programų finansavimo (ketvirčiais) planu;
47.4. kiekvieną mėnesį ir ketvirtį ES struktūrinės paramos valdymo departamento teikiama informacija apie projektų vykdytojams planuojamas išmokėti ES finansinės paramos lėšas (2014–2020 metų ES struktūrinių fondų);
47.5. kiekvieną dieną asignavimų valdytojų į VBAMS įvestų mokėjimo paraiškų duomenimis (VBAMS MOK-04B forma);
47.6. esant poreikiui ES finansinę paramą ir kitą tarptautinę finansinę paramą administruojančių institucijų ir (ar) įstaigų pateikta informacija apie projektų vykdytojams planuojamas išmokėti lėšas;
48. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, remdamasis Finansavimo skyriaus informacija apie valstybės biudžeto, ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų mokėjimų poreikį ateinančiai darbo dienai, atitinkamos dienos prognozuojamo dydžio lėšas prilygina faktinėms išlaidoms.
49. Valstybės iždo departamentas siekia, kad ne mažesnė kaip 85 procentų valstybės biudžeto asignavimų dalis, neįtraukus ES finansinės paramos lėšų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, būtų prognozuojama ir stebima kiekvieną dieną 20 darbo dienų į priekį asignavimų valdytojų lygmeniu. Tokiu būdu siekiama gauti iš asignavimų valdytojų tikslesnius duomenis valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozėms sudaryti.
PENKTASIS SKIRSNIS
SKOLINIMOSI POREIKIO FINANSAVIMO PROGNOZĖS
50. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, sudarydamas biudžetinių metų dienos ir mėnesio, biudžetinių metų skolinimosi poreikio finansavimo prognozes, naudoja šiuos duomenis:
50.2. iš VSPIVS apie valstybės skolos grąžinimą pagal atskiras skolinimosi priemones, t. y. paskolų valstybės vardu grąžinimą, VVP išpirkimą, įsipareigojimų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus įvykdymą;
50.3. apie valstybės vardu pasiskolintų lėšų panaudojimą Lietuvos Respublikos einamųjų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytiems tikslams ir kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas;
50.6. apie galimą skolinimosi poreikį valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti, susijusį su finansinio užstato pateikimu pagal išvestinių finansinių priemonių sandorius;
51. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius siūlo planuojamas skolinimosi priemones. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius planuoja ir nuolat tikslina laikotarpiui iki einamųjų biudžetinių metų pabaigos skolinimosi valstybės vardu sumas pagal atskiras skolinimosi vidaus ir užsienio finansų rinkose priemones. Planuojant skolinimosi sumas, vadovaujamasi taisyklių 61.4 papunktyje nurodytais duomenimis.
IV SKYRIUS
FAKTINIO GRYNOJO SKOLINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYČIO APSKAIČIAVIMAS
52. Metinis grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis yra per biudžetinius metus Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir per šiuos metus įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas.
53. Mėnesio grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis yra per mėnesį Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir per šį mėnesį įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas.
54. Skaičiuojant mėnesio grynąjį skolinių įsipareigojimų pokytį, įsipareigojimai užsienio valiuta perskaičiuojami į eurus oficialiu Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų įsipareigojimų prisiėmimo ar įsipareigojimų įvykdymo dienos euro ir užsienio valiutos santykiu.
55. Metinis grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis gaunamas susumavus biudžetinių metų kiekvieno mėnesio Vyriausybės grynuosius skolinių įsipareigojimų pokyčius. Šis pokytis gali būti tikslinamas iki kitų biudžetinių metų antro ketvirčio.
56. Metinis ir mėnesio grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis apskaičiuojamas eurais cento tikslumu.
57. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius apskaičiuoja faktinį praėjusio mėnesio grynąjį skolinių įsipareigojimų pokytį iki kiekvieno mėnesio 25 dienos.
58. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius apskaičiuoja prognozuojamą patvirtinto metinio grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito įvykdymą (arba viršijimą) metų pabaigoje iki kiekvieno mėnesio 30 dienos.
V SKYRIUS
APDAIRUMO (ATSARGUMO) PRINCIPAS
60. Apdairumo (atsargumo) principas – valstybės piniginių išteklių srautų valdymo procesai ir skolinimosi poreikio ir skolos valdymo gairių įgyvendinimo procesai suderinami užtikrinant, kad valstybės iždo sąskaitose visada būtų protingumo kriterijų atitinkantis laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likutis, laikantis taisyklių 61 punkte nurodytų laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučio limitų.
61. Valstybės piniginių išteklių srautų valdymo ir skolinimosi poreikio ir skolos valdymo gairių įgyvendinimo procesų suderinimas:
61.1. užtikrinamas kuo didesnis galimų trumpalaikio valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimo priemonių pasirinkimas;
61.2. ilgalaikiai VVP vidaus rinkoje, atsižvelgiant į rinkos paklausą, taip pat išlaidų ir rizikos analizės išvadas, esant priimtinoms sąlygoms, išleidžiami tolygiomis sumomis;
61.4. sudarant einamųjų biudžetinių metų skolinimosi poreikio prognozę ir vykdant skolinimąsi, laikomasi šių didžiausią ir mažiausią mėnesio galimą laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likutį ir metų pabaigos laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučio pokytį (įskaitant laikinai laisvus investuotus valstybės piniginius išteklius) rodančių rodiklių:
61.4.1. mėnesio didžiausias galimas laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučio (įskaitant laikinai laisvus investuotus valstybės piniginius išteklius) limitas apskaičiuojamas kaip slenkančio 12 paskutinių mėnesių laikotarpio santykinių rodiklių, apskaičiuojamų kaip finansinių valstybės biudžeto, skolintų ir laikinai laisvų ir naudotinų grąžintinai valstybės iždo reikmėms ES finansinės paramos lėšų likučių mėnesio vidurkio ir ateinančių trijų mėnesių visų mokėjimų sumos vidurkis, kuris neturi būti didesnis kaip 40 procentų;
61.4.2. mėnesio mažiausias galimas laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučio (įskaitant laikinai laisvus investuotus valstybės piniginius išteklius) limitas apskaičiuojamas kaip finansinių valstybės biudžeto, skolintų ir laikinai laisvų ir naudotinų grąžintinai valstybės iždo reikmėms ES finansinės paramos lėšų likučių (papildomai įskaitant Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų, skirtų su valstybės skoliniais įsipareigojimais susijusiems mokėjimams grąžintinai finansuoti, likutį) mėnesio vidurkio ir ateinančių trijų mėnesių skolos ir palūkanų mokėjimų sumos santykis, kuris neturi būti mažesnis kaip 40 procentų;
61.4.3. Seimo rinkimų metais laikotarpiu, prasidedančiu prieš 6 mėnesius iki rinkimų datos ir pasibaigiančiu mėnesį, kai po Seimo rinkimų suformuota Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti (toliau – rinkimų laikotarpis), valstybės iždo sąskaitose gali būti sukauptas didesnis nei įprastai laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likutis, padedantis užtikrinti sklandų ir savalaikį mokėjimų atlikimą rinkimų laikotarpiu. Prognozuojant rinkimų laikotarpio laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučių, įskaitant finansų ministro nustatyta tvarka investuotus ir grąžintinai panaudotus valstybės piniginius išteklius, apimtis, įvertinama, ar mėnesio protingumo kriterijų atitinkantis laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likutis vidutiniškai ne mažesnis kaip 5 procentai atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimų, neįskaitant gautų ES finansinės paramos išankstinio finansavimo sumų, net jei taip būtų viršytas taisyklių 61.4.1 papunktyje nurodytas rodiklis;
61.4.4. kai skolinamasi pirma laiko siekiant sumažinti perfinansavimo riziką grąžinant santykinai didelės apimties skolas (200 mln. eurų ekvivalento ir didesnes), skaičiuojant taisyklių 61.4.1 ir 61.4.2 papunkčiuose nurodytus rodiklius, valstybės piniginių išteklių sumos, kurios skirtos konkrečioms skoloms grąžinti, atimamos iš laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučio ir atitinkamai prognozuojamų bendros mokėjimų sumos, bendros grąžinamos skolos ir mokamų palūkanų sumų. Tokie pirma laiko pasiskolinti valstybės piniginiai ištekliai yra investuojami į aukščiausio saugumo investavimo priemones;
61.4.5. skaičiuojant taisyklių 61.4.1 ir 61.4.2 papunkčiuose nurodytus rodiklius, į laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučius ir ateinančių mėnesių mokėjimų sumas įskaitomas Garantinio fondo lėšų likutis ir mokėjimų iš šio fondo sumos, jeigu yra gautos šio fondo piniginių išteklių srautų prognozės.
VI SKYRIUS
RIZIKOS VALDYMO PRINCIPAS
62. Rizikos valdymo principas – numatyti priemones, leidžiančias prognozuoti rizikos atsiradimo atvejus ir imtis veiksmų jiems likviduoti ar neigiamoms įvykių pasekmėms sumažinti.
63. Valdant valstybės piniginius išteklius vertinama kredito, rinkos, perfinansavimo, likvidumo ir operacinė rizika.
64. Valdant su investicijomis susijusią kredito riziką, saugiausiomis potencialiomis investavimo priemonėmis pagal emitento tipą prioriteto tvarka laikomos centrinių bankų pinigų rinkos priemonės ir skolos vertybiniai popieriai, vyriausybių vertybiniai popieriai, tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuva, skolos vertybiniai popieriai, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, sudaromi su komerciniais bankais, komercinių bankų pinigų rinkos priemonės ir skolos vertybiniai popieriai.
65. Valdant su investicijomis susijusią rinkos riziką, kai investuojama iki 9 mėnesių laikotarpiui, neinvestuojama į rinkos riziką turinčias investavimo priemones. Kai investuojama ilgesniam nei 9 mėnesių laikotarpiui į rinkos riziką turinčias investavimo priemones, investuojama į didesnį likvidumą ir mažesnę rinkos riziką turinčias investavimo priemones. Priimant sprendimus dėl investavimo į VVP, kurių likutinė trukmė ilgesnė negu investavimo perspektyvos, vertinami šie atitinkamai likvidumo ir rinkos rizikos apibūdinimo duomenys:
65.1. VVP emisijų dydžiai, VVP kainos kintamumo rodikliai, kotiruotes teikiančių ūkio subjektų skaičius ir kotiruojamos sumos, kiti prieinami likvidumą rodantys duomenys, kurių šaltiniai – informacinės sistemos Bloomberg ir Reuters, Europos biržų duomenys, finansinių tarpininkų teikiama informacija;
66. Laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius investavus į rinkos riziką turinčias investavimo priemones, rinkos rizikos ir investavimo grąžos stebėsena atliekama ne rečiau nei kartą per dvi savaites, jeigu numatomas investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo poreikis vėliau nei po 2 mėnesių, ir ne rečiau nei kartą per savaitę, jeigu numatomas investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo poreikis – iki 2 mėnesių.
67. Investuoti valstybės piniginiai ištekliai susigrąžinami anksčiau arba ieškoma ekonomiškai naudingesnių galimybių tai atlikti negu poreikis pagal piniginių išteklių srautų prognozes, kai:
67.1. turima informacijos dėl emitento kreditingumo pablogėjimo ir Valstybės iždo departamento direktorius priima sprendimą investuotus valstybės piniginius išteklius susigrąžinti;
67.2. viršijami nustatyti kredito rizikos limitai ir iki investicijų termino pabaigos lieka daugiau kaip 60 dienų. Valstybės iždo departamento direktorius priima sprendimą dėl konkrečios investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo datos, kuri yra ankstesnė, negu praėjus 60 dienų po limitų viršijimo užfiksavimo datos;
67.3. investavus į VVP, kurių terminas ilgesnis negu investavimo terminas, investicijos grąža dėl rinkos rizikos pasireiškimo sumažėja iki palūkanų normos, kuri būtų gaunama investuojant į terminuotiesiems indėliams atidarytas sąskaitas pagal terminuotųjų indėlių sutartis arba atitinkamos trukmės Vokietijos Vyriausybės vertybinius popierius (imama mažesnė investicijų grąžos norma), arba yra prognozuojamas sumažėjimas iki tokios palūkanų normos, o iki suplanuoto investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo laikotarpio lieka mažiau nei 6 mėnesiai. Valstybės iždo departamento direktorius per 7 dienas nuo analizės išvadų pateikimo dienos priima sprendimą dėl investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo;
67.4. investavus į VVP, kurių terminas ilgesnis negu planuojama investicijų susigrąžinimo data, VVP kaina, augusi ne mažiau kaip 60 dienų, rodo kainos mažėjimo tendenciją per vėlesnes 15 dienų, o atlikus išsamią investicijų vertės kitimo analizę prognozuojamas tolesnis investicijų vertės sumažėjimas, lemsiantis riziką dėl nepriimtinos investicijų grąžos, t. y. mažesnės, negu numatyta taisyklių 22 punkte, arba finansinius nuostolius. Valstybės iždo departamento direktorius per 7 dienas nuo analizės išvadų pateikimo dienos priima sprendimą dėl investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo.
68. Tais atvejais, kai valstybės piniginių išteklių, investuotų į rinkos riziką turinčias priemones, susigrąžinimas, atsižvelgiant į valstybės piniginių išteklių poreikio laikotarpį, sukeltų finansinius nuostolius, tai yra susigrąžintų investuotų valstybės piniginių išteklių vertė būtų mažesnė negu investuota valstybės piniginių išteklių suma, įvertinamos ir palyginamos galimų nuostolių ir naujo skolinimosi sąnaudos, išanalizuojamos priežastys, nulėmusios investicijų nuostolingumą, nustatomos investicijų vertės kitimo perspektyvos ir Valstybės iždo departamento direktorius priima sprendimą dėl tokių investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo nedelsiant arba atidedant iki 12 mėnesių laikotarpiui.
69. Valdant perfinansavimo riziką užtikrinama, kad valstybės piniginiai ištekliai, reikalingi su valstybės skoliniais įsipareigojimais susijusiems mokėjimams vykdyti, būtų valstybės biudžeto, skolintų lėšų joms atidarytose sąskaitose arba terminuotųjų indėlių jiems atidarytose sąskaitose pagal terminuotųjų indėlių sutartis ne vėliau kaip 4 darbo dienos iki su skoliniais įsipareigojimais susijusių mokėjimų vykdymo dienos, jeigu skoliniai įsipareigojimai yra užsienio valiuta, ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, jeigu skoliniai įsipareigojimai – eurais, kai momentinių skolinių įsipareigojimų vykdymo sumos viršija 15 mln. eurų. Papildomai įskaitomi Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų, skirtų su valstybės skoliniais įsipareigojimais susijusiems mokėjimams grąžintinai finansuoti, likučiai joms atidarytose sąskaitose arba terminuotųjų indėlių jiems atidarytose sąskaitose.
70. Valdydamas operacinę riziką, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius koordinuoja 2 kartus per metus Valstybės iždo departamento darbuotojų darbų vadovų ir procesų aprašų atnaujinimą.
71. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius atlieka šias analizes:
71.1. likvidumo ir perfinansavimo rizikos, apimančias esamus likvidžių valstybės piniginių išteklių likučius, prognozuojamus valstybės piniginių išteklių likučius ir srautus, tarp jų ir su skoliniais įsipareigojimais susijusių mokėjimų vykdymu 3 mėnesių prognozuojamam laikotarpiui, ir kartą per savaitę teikia atitinkamą ataskaitą finansų ministrui, finansų viceministrui ir vyriausiajam patarėjui, pagal veiklos sritį koordinuojantiems Valstybės iždo departamentą, ir Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams;
71.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir įstatymuose su valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis susijusių nustatytų limitų vykdymo ir kartą per mėnesį teikia limitų vykdymo ataskaitą finansų ministrui, finansų viceministrui ir vyriausiajam patarėjui, pagal veiklos sritį koordinuojantiems Valstybės iždo departamentą;
71.3. kredito ir investicijų rinkos rizikos, apimančias investicijų ir sudarytų finansinių išvestinių priemonių limitų vykdymą, sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių verčių kitimo duomenis, pagrindinių sandorių šalių kreditingumą rodančių rodiklių tendencijas, investicijų vertės kitimo riziką per atitinkamą laikotarpį, ir kartą per savaitę teikia atitinkamą ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams;
71.4. rinkos rodiklių, apimančias svarbiausių rinkos rodiklių ir jų kitimo statistiką ir galimas prognozes, ir kartą per savaitę teikia ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams;
VII SKYRIUS
PAPILDOMUMO PRINCIPAS
72. Papildomumo principas – laikinai laisvos valstybės pinigų fondų lėšos gali būti naudojamos grąžintinai valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis tais atvejais, kai:
72.1. trūksta lėšų mokėjimams atlikti ir nėra investuotų valstybės biudžeto, klimato kaitos, susitarimų, ES finansinės paramos ir skolintų lėšų arba investuotų valstybės biudžeto, klimato kaitos, susitarimų, ES finansinės paramos ir skolintų lėšų susigrąžinimas užtruktų ilgiau arba būtų įgyvendinamas mažiau palankiomis sąlygomis negu susigrąžinant investuotas iš valstybės pinigų fondų lėšas;
73. Garantinio fondo lėšų likučiai ir šio fondo piniginių išteklių srautai įskaitomi, kaip tai numatyta taisyklių 61.4.5 papunktyje, skaičiuojant taisyklių 61.4.1 ir 61.4.2 papunkčiuose nustatytus rodiklius.
74. Garantinio fondo laikinai laisvos lėšos pirmiausia naudojamos susiklosčius taisyklių 72.1 ir 72.2 papunkčiuose nurodytoms situacijoms, Rezervinio (stabilizavimo) fondo ir Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos – vėliausiai.
75. Esant poreikiui naudoti grąžintinai laikinai laisvas valstybės pinigų fondų lėšas valstybės biudžeto, klimato kaitos, susitarimų, ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti, Valstybės iždo departamento skyriai perveda pinigų fondų lėšas vadovaudamiesi tokia tvarka:
75.1. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrių nurodydamas lėšų poreikio sumą, valstybės pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą, o ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius perveda šias lėšas į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą;
75.2. kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytose sąskaitose trūksta lėšų mokėjimams atlikti, ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius informuoja Prognozavimo ir rizikos valdymo ir Apskaitos ir atskaitomybės skyrius apie mokėjimų iš valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytų sąskaitų poreikio duomenis. Apskaitos ir atskaitomybės skyrius perveda trūkstamas lėšų sumas į valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytas sąskaitas iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos, o Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad valstybės biudžeto lėšų sąskaitoje būtų pakankamas lėšų likutis pervedimams atlikti.
76. Kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir nebėra poreikio naudoti šias lėšas, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Apskaitos ir atskaitomybės skyrių, nurodydamas grąžinamų lėšų sumą, valstybės pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą. Apskaitos ir atskaitomybės skyrius perveda šias lėšas iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos į valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytas sąskaitas.
77. Esant poreikiui naudoti grąžintinai laikinai laisvas valstybės pinigų fondų lėšas skolintų valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti, Valstybės iždo departamento skyriai perveda valstybės piniginius išteklius vadovaudamiesi tokia tvarka:
77.1. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrių nurodydamas valstybės pinigų fondų lėšų poreikio sumą, valstybės pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą, o ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius šias lėšas perveda į skolintų lėšų sąskaitą;
77.2. kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytose sąskaitose trūksta lėšų mokėjimams atlikti, ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius informuoja Prognozavimo ir rizikos valdymo ir Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius apie mokėjimų iš valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytų sąskaitų poreikį. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius trūkstamas sumas perveda į valstybės pinigų fondų sąskaitas iš skolintų lėšų sąskaitos, o Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad skolintų lėšų sąskaitoje būtų pakankamas lėšų likutis pervedimams atlikti.
78. Kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamo valstybės pinigų fondo lėšos ir nebėra poreikio naudoti šias lėšas, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrių, nurodydamas grąžinamų lėšų sumą, valstybės pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius perveda šias lėšas iš skolintų lėšų sąskaitos į valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytas sąskaitas.
_______________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu
Nr. 1K-417
(Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 8 d. įsakymo
Nr. 1K-281 redakcija)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Finansinių priemonių naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato:
1.1. sandorių dėl finansinių priemonių naudojimo, valdant gautus ir (arba) gautinus valstybės piniginius išteklius (tarp jų ir laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius) (toliau – valstybės piniginiai ištekliai) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) skolinantis valstybės vardu prisiimtus ar planuojamus prisiimti įsipareigojimus, išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius (toliau – VVP), pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus (toliau – skolinantis valstybės vardu prisiimti įsipareigojimai), sudarymo, novacijos, pakeitimo, nutraukimo, garantijų ir finansinio turto (užstato) priėmimo ar pateikimo ir finansinių operacijų, naudojant finansines priemones (toliau – finansinės operacijos), vykdymo reikalavimus;
2. Finansinių priemonių naudojimo tikslas – kuo efektyviau valdyti valstybės piniginius išteklius ir skolinantis valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus, atsižvelgiant į likvidumo, rinkos, perfinansavimo ir kredito riziką.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. Ateities sandoris (angl. future) – standartinės sumos ir termino išankstinis sandoris, kuriuo jo šalys įsipareigoja nustatytu laiku ateityje pirkti arba parduoti tam tikrą kiekį finansinio turto už sandorio sudarymo dieną sutartą kainą. Šiais sandoriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje.
3.2. Atpirkimo sandoris (angl. repo agreement) – sandoris, kuriuo viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja parduoti ar įkeisti finansines priemones ar pinigus kitai šaliai (pirkėjui), o ši sumoka pirkimo kainą, ir kuriuo pardavėjas įsipareigoja nustatytu laiku ateityje atpirkti iš pirkėjo tas pačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą už sutartą kainą.
3.3. Atvirkštinis atpirkimo sandoris (angl. reverse repo agreement) – sandoris, kuriuo viena šalis (pirkėjas) perka ar priima įkaitu finansines priemones ar pinigus iš kitos šalies (pardavėjo), o ši įsipareigoja nustatytu laiku ateityje atpirkti iš pirkėjo tas pačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą už sutartą kainą.
3.4. Finansinės paslaugos – vertybinių popierių platinimas, paskolų teikimas, skolinimas arba tarpininkavimas pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus ir finansinių paslaugų pagal kitus su skolinimusi susijusius dokumentus teikimas, kitos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme nurodytos finansinės paslaugos.
3.5. Finansinis turtas – turtas, kuris yra: 1) pinigai ir pinigų ekvivalentai; 2) sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis; 3) įsigyti vertybiniai popieriai; 4) sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą 1–3 punktuose išvardytą finansinį turtą iš kito subjekto.
3.6. Finansinių paslaugų teikimo dokumentai – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir finansinių paslaugų teikėjo finansinių paslaugų pirkimo sutartys, taip pat sutartys, susitarimai, patvirtinamieji laiškai ir kiti dokumentai, reikalingi išvestinėms finansinėms priemonėms naudoti ir finansinėms operacijoms vykdyti.
3.7. Finansinių priemonių rizikos draudimas (angl. hedging) – turtinių interesų draudimas, kai parenkant vieną arba kelias finansines priemones siekiama, kad jų dabartinės vertės pasikeitimas arba sukuriami pinigų srautai iš dalies arba visiškai kompensuotų draudžiamos finansinės priemonės dabartinės vertės praradimą arba jos sukuriamų pinigų srautų pasikeitimus.
3.8. Išankstinis sandoris (angl. forward) – sandoris, kuriuo susitariama nustatytu laiku ateityje už sutartą kainą pirkti ar parduoti prekę, finansinį turtą ar finansinį įsipareigojimą.
3.9. Nevykdomų kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandoris (angl. credit default swap) –sandoris, susietas su konkretaus emitento išleistu ar pasirašytu skoliniu įsipareigojimu, pagal kurį viena sandorio šalis moka įmokas, o emitentui tapus nemokiam gauna iš kitos sandorio šalies išmoką ir, jei turi, perleidžia skolinį įsipareigojimą.
3.10. Palūkanų normų apsikeitimo sandoris (angl. interest rate swap) – sandoris, pagal kurį fiksuota palūkanų norma keičiama kintama palūkanų norma ir atvirkščiai arba kintama palūkanų norma keičiama kita kintama palūkanų norma ar fiksuota palūkanų norma keičiama kita fiksuota palūkanų norma.
3.11. Palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo sandoris (angl. cross currency swap) – sandoris, pagal kurį, fiksuotą palūkanų normą keičiant kintama palūkanų norma ir atvirkščiai arba kintamą palūkanų normą keičiant kita kintama palūkanų norma ar fiksuotą palūkanų normą keičiant kita fiksuota palūkanų norma, keičiama ir sandorio valiuta.
3.12. Pasirinkimo sandoris (angl. option) – sandoris, pagal kurį be papildomo mokesčio arba už tam tikrą mokestį ar kitokį atlygį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas ateityje su finansiniu turtu atlikti finansines operacijas sandorio sudarymo dieną sutartomis sąlygomis. Tokia teisė gali būti parduodama (tampa įsipareigojimu) mainais už tam tikrą kitą įsigyjamą teisę arba mokestį ar kitokį atlygį.
3.13. Skolinio įsipareigojimo priešlaikinis refinansavimas (toliau – refinansavimas) – anksčiau prisiimto skolinio įsipareigojimo padengimas kitu skoliniu įsipareigojimu nesuėjus skolinio įsipareigojimo įvykdymo terminui arba naujo skolinio įsipareigojimo sutarties sudarymas nutraukiant anksčiau galiojusią sutartį.
3.14. Valiutų apsikeitimo sandoris (angl. currency swap) – dviejų sandorių – šios dienos valiutų keitimo ir išankstinio valiutų keitimo – derinys, kai sandorių šalys sutaria apsikeisti valiutomis tam tikram laikotarpiui. Pagal valiutų apsikeitimo sandorį šalys neatidėliotinai perka arba parduoda sutartą vienos valiutos sumą už kitą valiutą ir sutaria parduoti arba pirkti tą pačią valiutos sumą už kitą valiutą nustatytu laiku ateityje už sandorio sudarymo dieną sutartą kainą.
3.15. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“.
4. Valstybės piniginiams ištekliams ir skolinantis valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti ir rizikai drausti (taikant finansinių priemonių rizikos draudimą) gali būti naudojamos šios finansinės priemonės:
4.3. išvestinės finansinės priemonės:
5. Valstybės piniginiams ištekliams ir skolinantis valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti gali būti vykdomos šios finansinės operacijos:
5.1. finansinio užstato, kito nei gaunamo sudarant atvirkštinius atpirkimo sandorius, priėmimas ir pateikimas;
6. Valstybės piniginiams ištekliams ir skolinantis valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti Taisyklių 26.1 papunktyje nustatytu atveju gali būti priimamos garantijos.
7. Valdant valstybės piniginius išteklius ir skolinantis valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus, finansinės priemonės netaikomos ir finansinės operacijos nevykdomos spekuliaciniais tikslais.
8. Finansinės priemonės gali būti naudojamos siekiant pakeisti skolinio įsipareigojimo:
9. Finansinės priemonės naudojamos atsižvelgiant į:
9.1. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose iškeltus tikslus ir uždavinius;
II SKYRIUS
SANDORIŲ DĖL FINANSINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMO SUDARYMO, NOVACIJOS, PAKEITIMO, NUTRAUKIMO, GARANTIJŲ IR UŽSTATO PRIĖMIMO AR PATEIKIMO IR FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
ATPIRKIMO IR ATVIRKŠTINIO ATPIRKIMO SANDORIŲ SUDARYMO REIKALAVIMAI IR KREDITO RIZIKOS BEI SANDORIO VERTĖS APSKAIČIAVIMO TVARKA
10. Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius gali sudaryti su užsienio banku, Lietuvos Respublikoje veikiančiu Lietuvos banko licenciją turinčiu komerciniu banku arba Lietuvos Respublikoje įsteigtu užsienio banko filialu ar atstovybe. Sandoriai sudaromi atsižvelgiant į bendruosius Tarptautinės vertybinių popierių asociacijos (angl. International Securities Market Association) ir Obligacijų rinkos asociacijos (angl. The Bond Market Associciation) sandorių sutarčių (angl. Global Master Repurchase Agreement) principus.
11. Sudarant atvirkštinį atpirkimo sandorį:
11.1. priimtini tik pagal Taisyklių 12 punktą tinkamais įkeisti (pirkti) pripažinti vertybiniai popieriai, nurodyti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklės), 10.1–10.3 papunkčiuose;
11.2. įkeistų (perkamų) vertybinių popierių bendros rinkos vertės ir sandorio vertės santykis negali būti mažesnis nei 100 procentų, o konkretus santykio dydis nustatomas atsižvelgiant į:
12. Sudarant atvirkštinį atpirkimo sandorį tinkamais įkeisti (pirkti) laikomi tokie skolos vertybiniai popieriai:
12.1. kurie atitinka šias sąlygas:
12.1.1. skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybos sąrašą Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijoje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, reguliuojamoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje; ir (arba)
12.2. kurie tinkamais įkeisti (pirkti) yra pripažinti Europos Centrinio Banko ir (arba) kurių antrinė apyvarta neapribota ir jie yra pakankamai likvidūs, ir (arba) kurie išleisti eurais nematerialia forma;
12.4. kurių atkarpų (jeigu tokios yra) išmokos negali tapti neigiamu pinigų srautu, o atkarpa turi būti fiksuotųjų palūkanų atkarpa arba kintamųjų palūkanų atkarpa, susieta su nuoroda į rinkoje taikomą referencinę (etaloninę) palūkanų normą arba infliaciją;
13. Sudarant atvirkštinį atpirkimo sandorį įsigyjamas finansinis turtas (užstatas) turi atitikti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, o jo vertė – neviršyti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytų limitų.
14. Atpirkimo sandorio esama sandorio šalies kredito rizika apskaičiuojama kaip pateikto finansinio turto (užstato) dabartinės vertės ir pasiskolintų lėšų skirtumas. Atvirkštinio atpirkimo sandorio esama kredito rizika apskaičiuojama kaip paskolintų lėšų ir susikaupusių gautinų palūkanų sumos ir gauto finansinio turto (užstato) dabartinės vertės skirtumas. Kai skirtumas yra lygus nuliui arba neigiamas, laikoma, kad kitos sandorio šalies kredito rizikos nėra.
15. Pateikto finansinio turto (užstato) tikėtina didžiausia galima vertė apskaičiuojama finansinio turto dabartinę vertę padidinant turto vertės istorinio kintamumo (angl. volatility) santykiniu dydžiu, padidintu 50 procentų, per laikotarpį, lygų likutinei sandorio trukmei. Gauto finansinio turto (užstato) tikėtina mažiausia galima vertė apskaičiuojama finansinio turto dabartinę vertę sumažinant turto vertės istorinio kintamumo santykiniu dydžiu, padidintu 50 procentų, per laikotarpį, lygų likutinei sandorio trukmei.
16. Atpirkimo sandorio tikėtina didžiausia galima sandorio šalies kredito rizika apskaičiuojama kaip esama kredito rizika vadovaujantis Taisyklių 14 punktu, vietoj finansinio turto (užstato) dabartinės vertės naudojant finansinio turto (užstato) didžiausią galimą vertę pagal Taisyklių 15 punktą. Atvirkštinio atpirkimo sandorio tikėtina didžiausia galima kredito rizika apskaičiuojama kaip esama kredito rizika, vietoj finansinio turto dabartinės vertės naudojant finansinio turto mažiausią galimą vertę.
17. Sandorio šalies esamoji kredito rizika atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorių galiojimo laikotarpiu, o tikėtina didžiausia galima kredito rizika – sudarant sandorius, apskaičiuojama stebint Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytų limitų vykdymą ir vertinama bendrai su rizika, kylančia iš investavimo sandorių. Sudarydama atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius, Finansų ministerija gali pirkti finansinio tarpininkavimo paslaugas siekdama sumažinti kredito riziką atliekant atsiskaitymus sandorių termino pradžioje, pabaigoje arba viso sandorio metu.
ANTRASIS SKIRSNIS
IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SANDORIŲ SUDARYMO, NOVACIJOS, PAKEITIMO AR NUTRAUKIMO IR GARANTIJŲ BEI UŽSTATO PRIĖMIMO AR PATEIKIMO REIKALAVIMAI
18. Finansų ministerija išvestinių finansinių priemonių sandorį (sandorius) gali sudaryti su užsienio banku, Lietuvos Respublikoje veikiančiu Lietuvos banko licenciją turinčiu komerciniu banku, Lietuvos Respublikoje įsteigtu užsienio banko filialu ar atstovybe arba kita finansų įstaiga, kuriai tarptautinių kredito reitingų agentūrų „Standard & Poor’s“ ir (arba) „Moody’s“, ir (arba) „Fitch Ratings“ suteiktus ilgalaikius kredito reitingus atitinkančių verčių aritmetinis vidurkis (toliau – kredito reitingo įvertis) yra ne mažesnis nei 19.
Kredito reitingo įvertis apskaičiuojamas nustatant finansų įstaigai suteiktus kredito reitingus atitinkančių verčių, nustatytų pagal Taisyklių priedą, atsižvelgiant į reitingų perspektyvas (teigiama, neigiama ar stabili), aritmetinį vidurkį. Jei finansų įstaigai suteikti tik dviejų tarptautinių kredito agentūrų reitingai, vidurkis vedamas iš dviejų; jei suteiktas tik vienas reitingas, jo vertė mažinama per pusę. Kredito reitingo perspektyvai esant teigiamai, prie reitingo vertės pridedamas 1 balas, esant neigiamai – atimamas 1 balas, kai perspektyva stabili, vertė nekeičiama.
19. Kai sandorio trukmė yra iki 2 metų, Lietuvos Respublikoje veikiančiam, Lietuvos banko licenciją turinčiam, tačiau savo reitingo neturinčiam komerciniam bankui arba kitai finansų įstaigai, turinčiai licenciją teikti finansines paslaugas, gali būti taikomi to banko ar įstaigos patronuojančiojo banko, jeigu jis įsteigtas Europos Sąjungoje, Europos ekonominės erdvės valstybėje arba Šveicarijoje, reitingai.
20. Išvestinių finansinių priemonių sandorių, sudaromų su viena sandorio šalimi, bendroji nominalioji vertė sudarant sandorį negali viršyti 25 procentų visų sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių nominalios sumos.
21. Išvestinių finansinių priemonių sandorių su viena sandorio šalimi tikėtina didžiausia grynoji bendroji dabartinė vertė sudarant sandorį negali viršyti šių kredito rizikos limitų:
21.1. 10 procentų banko kapitalo bazės, kuri yra lygi pirmojo lygio kapitalo dydžio ir nerealizuoto pelno dydžio skirtumui (jeigu susidaro nuostolis – naudojamas tik pirmojo lygio kapitalo dydis), kai kitos sandorio šalies kredito reitingo įvertis yra ne mažesnis kaip 25;
21.2. 5 procentų banko kapitalo bazės, kuri yra lygi pirmojo lygio kapitalo dydžio ir nerealizuoto pelno dydžio skirtumui (jeigu susidaro nuostolis – naudojamas tik pirmojo lygio kapitalo dydis), kai kitos sandorio šalies kredito reitingo įvertis yra mažesnis, negu nurodyta Taisyklių 21.1 papunktyje, ir ne mažesnis už 19.
22. Tikėtina didžiausia grynoji dabartinė išvestinių finansinių priemonių sandorio vertė yra grynoji dabartinė sandorio vertė, padidinta 20 procentų nominalios sandorio sumos dydžiu, kai sandorio sąlygos numato apsikeitimą pagrindine skolos dalimi, arba padidinta 5 procentų nominalios sandorio sumos dydžiu, kai sandorio sąlygos nenumato pagrindinės skolos dalies apsikeitimo, o likutinė sandorio trukmė – ilgesnė kaip 5 metai. Kai likutinė sandorio trukmė 5 metai ar trumpesnė, grynoji dabartinė sandorio vertė didinama atitinkamai 10 procentų ir 2,5 procento nominalios sandorio sumos dydžiais.
23. Išvestinių finansinių priemonių sandorių galiojimo laikotarpiu grynoji dabartinė sandorių su viena sandorio šalimi vertė turi atitikti Taisyklių 21.1 ir 21.2 papunkčiuose nustatytus reikalavimus. Sandorių sudarymo momentu pagal Taisyklių 22 punktą apskaičiuota tikėtina didžiausia grynoji dabartinė išvestinių finansinių priemonių sandorių vertė turi atitikti Taisyklių 21.1 ir 21.2 papunkčiuose nustatytus reikalavimus.
24. Finansų ministerijai sudarant nevykdomų kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandorius, grynoji dabartinė sandorio vertė ir tikėtina didžiausia dabartinė sandorio vertė yra laikomos lygiomis, o grynoji dabartinė vertė atitinka draudžiamąją nominalios skolos dalį.
25. Išvestinių finansinių priemonių sandorio pakeitimo sumažinant jo vertę (toliau – vertės sumažinimas) ir nutraukimo atvejais jo grynoji dabartinė vertė nustatoma vienu iš šių būdų:
25.2. apklausus bent tris finansinių paslaugų teikėjus. Tokiu atveju apskaičiuota grynoji dabartinė vertė yra lygi:
25.2.1. finansinių paslaugų teikėjų pateiktų grynųjų dabartinių verčių, atmetus didžiausią ir mažiausią vertes, aritmetiniam vidurkiui, jei pateiktos daugiau nei 3 vertės;
25.2.2. finansinių paslaugų teikėjų pateiktų grynųjų dabartinių verčių aritmetiniam vidurkiui, jei pateiktos dvi arba trys vertės;
26. Finansinių operacijų, naudotinų kredito rizikai valdyti ir nurodytų Taisyklių 5.1 papunktyje ir 6 punkte, vykdymo sąlygos:
26.1. už sandorio šalies įsipareigojimų vykdymą priimama garantija turi atitikti (arba būti palankesnė) garantuojamų įsipareigojimų charakteristikas – trukmę, sumą ir kitas;
26.2. sudaromų papildomų susitarimų dėl finansinio užstato pateikimo (vienpusio arba dvipusio), kurie yra susieti su išvestinių finansinių priemonių sandoriais, sąlygos, tokios kaip mažiausia pervestina finansinio užstato suma ir (arba) toleruotina kredito rizikos suma, įvertinamos skaičiuojant atitiktį kredito rizikos limitams, nustatytiems Taisyklių 21.1 ir 21.2 papunkčiuose, sandorių sudarymo ir galiojimo metu.
27. Sandorio šaliai, su kuria yra sudaryta sutartis dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo, nebeatitinkant reikalavimų dėl Taisyklių 21.1 ir 21.2 papunkčiuose nustatytų kredito rizikos limitų (toliau – reikalavimų neatitinkanti šalis), įsakymu, kuriuo patvirtintos Taisyklės, sudaryta komisija (toliau – Komisija) gali siūlyti Finansų ministerijai:
27.1. kreiptis į reikalavimų neatitinkančią šalį su pasiūlymu dėl rizikos mažinimo, t. y. dėl kito banko ar finansų įstaigos, atitinkančios kredito rizikos limitus, garantijos suteikimo už reikalavimų neatitinkančios šalies įsipareigojimų pagal sandorį vykdymą. Tokiu atveju reikalavimų neatitinkančios šalies kredito rizika būtų prilyginama garantiją suteikusio banko ar finansų įstaigos kredito rizikai; arba
27.2. novacijos būdu pakeisti reikalavimų neatitinkančią šalį nekeičiant kitų esminių sandorio sąlygų; arba
28. Kai sandorio šalis yra reikalavimų neatitinkanti šalis dėl vienašališkų Finansų ministerijos veiksmų (kitų išvestinių finansinių priemonių sandorių vertės sumažinimo, nutraukimo ar pan.), Komisija gali nuspręsti neteikti Taisyklių 27 punkte numatytų siūlymų.
29. Reikalavimų neatitinkančiai šaliai nesutikus priimti Finansų ministerijos pasiūlymo dėl rizikos mažinimo, pateikto atsižvelgus į pagal Taisyklių 27 punktą pateiktą Komisijos siūlymą, arba per Finansų ministerijos nurodytą terminą nepateikus duomenų, kad imtasi įgyvendinti pasiūlymą dėl rizikos mažinimo, Komisija gali siūlyti Finansų ministerijai priimti vieną iš šių sprendimų:
30. Kriterijai, kuriuos Komisija įvertina taikydama Taisyklių 29 punktą ir 65.3 papunktį:
31. Sandorio šaliai kreipusis į Finansų ministeriją dėl novacijos, naujoji sandorio šalis turi tenkinti šiuos reikalavimus:
32. Keičiant išvestinių finansinių priemonių sandorio sąlygas (iš sandorio be užstato į sandorį su užstatu), tačiau nekeičiant sandorio šalies, esamo sandorio vertė ir sandorio su užstatu sąlygos nustatomos vienu iš šių būdų:
32.1. esamo sandorio vertė – vertė, apskaičiuota vadovaujantis Taisyklių 25.1 papunkčiu, sandorio su užstatu sąlygos – Komisijos išrinktas geriausias pasiūlymas, gautas apklausus bent tris finansinių paslaugų teikėjus ir gautus pasiūlymus įvertinus Taisyklių III skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka;
32.2. esamo sandorio vertė – vertė, apskaičiuota vadovaujantis Taisyklių 25.2 papunkčiu, sandorio su užstatu sąlygos – Komisijos išrinktas geriausias pasiūlymas, gautas apklausus bent tris finansinių paslaugų teikėjus ir gautus pasiūlymus įvertinus Taisyklių III skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.
TREČIASIS SKIRSNIS
FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
33. Su refinansavimu susijusios finansinės operacijos (ar jų kombinacijos), numatytos Taisyklių 5.2–5.4 papunkčiuose, gali būti vykdomos šiais atvejais:
33.2. siekiant sumažinti perfinansavimo riziką arba įgyvendinant kitus Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose iškeltus tikslus ir uždavinius;
34. Finansų ministerija VVP priešlaikinį išpirkimą gali vykdyti:
34.1. priešlaikinio išpirkimo aukciono būdu per Finansų ministerijos atrinktą VVP aukciono organizatorių;
34.2. paskelbdama viešą pasiūlymą supirkti VVP per Finansų ministerijos atrinktą tarpininką (tarpininkus);
34.3. per tarpininkus antrinėje vertybinių popierių rinkoje:
34.3.1. pirkdama VVP priešlaikinio išpirkimo tikslu ir juos anuliuodama ne vėliau nei 6 mėnesiai nuo įsigijimo dienos;
35. Finansų ministerija, siekdama įsigyti santykinai nedidelę (iki 10 procentų emisijos nominaliosios vertės, bet ne daugiau nei 200 mln. eurų) VVP sumą ar VVP emisijos dalį ar gavusi investuotojo (investuotojų) pasiūlymą prieš laiką išpirkti VVP arba turėdama informacijos apie įsigijusius norimų prieš laiką išpirkti VVP, gali priešlaikinį VVP išpirkimą vidaus ir užsienio rinkose vykdyti per tarpininkus, neskelbdama priešlaikinio VVP išpirkimo aukciono ar viešo pasiūlymo supirkti VVP.
36. Jeigu VVP emisija, kurios dalis ar ji visa įsigyta priešlaikinio išpirkimo tikslu, buvo apdrausta nuo valiutos kurso ir (arba) palūkanų normos rizikos sudarant išvestines finansines priemones, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo VVP emisijos (ar jos dalies) anuliavimo tokių išvestinių finansinių priemonių nominalioji vertė turi būti sumažinta atitinkama suma vienu iš šių būdų:
36.1. sumažinant išvestinių finansinių priemonių, kurias taikant buvo apdrausta atitinkama VVP emisija, sandorio (sandorių) vertę (vertes);
36.2. nutraukiant išvestinių finansinių priemonių, kurias taikant buvo apdrausta atitinkama VVP emisija, sandorį (sandorius);
37. Refinansavimo skaičiavimai atliekami vienu iš šių būdų:
37.1. apskaičiuojamos sutaupytos lėšos (sąnaudos), kurias sudaro skirtumas tarp dabartinės refinansuotino skolinio įsipareigojimo rinkos vertės (kainos) ir skolinio įsipareigojimo išpirkimo vertės (kainos), įvertinant susijusias sąnaudas (priešlaikinio skolos grąžinimo baudas, sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorio (sandorių) vertės sumažinimo, nutraukimo ir kitas sąnaudas); arba
37.2. apskaičiuojamas skirtumas tarp refinansuotino skolinio įsipareigojimo būsimųjų mokėjimų dabartinės vertės (išpirkimo kainos, įskaičiuojant susijusias sąnaudas, įskaitant rinkos kainos ir pirkimo kainos skirtumą) ir atitinkamos apimties ir trukmės planuojamo prisiimti skolinio įsipareigojimo būsimųjų mokėjimų dabartinės vertės (įskaitant naujo skolinimosi priedo sąnaudas ir išvestinių finansinių priemonių sandorio (sandorių) sudarymo sąnaudas.
38. Dabartinė skolinių įsipareigojimų vertė (kaina) apskaičiuojama atliekant diskontavimą – remiantis VVP, denominuotų ta pačia valiuta, kuria yra denominuotas planuojamas refinansuoti skolinis įsipareigojimas, pelningumo kreive. Kai rinkoje išleistų VVP kiekis yra per mažas ir (arba) išleistų VVP trukmė yra per trumpa, dėl ko trūksta pelningumo kreivės reikšmių, kreivė papildoma taikant visuotinai pripažintos pelningumo kreivės reikšmes ir interpoliuotus ir (arba) ekstrapoliuotus Lietuvos rizikos priedus, atsižvelgiant į trukmę. Visuotinai pripažintos euro valiutos pelningumo kreivės reikšmėmis laikomos Euribor ir Eur Swap rinkos palūkanų normos, Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio valiutos pelningumo kreivės reikšmėmis –Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės vertybinių popierių pelningumai, kitų valiutų – tų šalių vyriausybių vertybinių popierių pelningumai ir (arba) tų šalių tarpbankinės rinkos palūkanų normos. Pelningumo kreivė gali būti sukuriama naudojant išvestinių finansinių priemonių skaičiuokles. Atliekant refinansavimo skaičiavimus ir diskontuojant esamų skolinių įsipareigojimų ir naujo skolinio įsipareigojimo pinigų srautus, naudojamos tos pačios pelningumo kreivės reikšmės. Dėl objektyvių priežasčių gali būti naudojami kiti dabartinės vertės skaičiavimo būdai.
39. Diskonto norma reikalingai trukmei apskaičiuojama pagal formulę:
,
kur:
r – palūkanų norma procentais;
t – trukmė metais.
40. Naujo skolinimosi palūkanų norma nustatoma pagal VVP pelningumus (arba prie visuotinai pripažintos pelningumo kreivės atitinkamos reikšmės pridedant interpoliuotus ir (arba) ekstrapoliuotus Lietuvos rizikos priedus pagal trukmę) ir pridedant Finansų ministerijos prognozuojamą naujo skolinimosi priedą. Naujo skolinimosi pagal kintamą palūkanų normą galutinė palūkanų norma nustatoma naudojant palūkanų normų prognozes.
41. Skolinis įsipareigojimas refinansuojamas laikantis šių sąlygų:
41.1. kai skolinis įsipareigojimas refinansuojamas dėl perfinansavimo rizikos sumažinimo, siekiant pakeisti skolos ar išvestinių finansinių priemonių portfelio struktūrą arba įgyvendinant kitus Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose iškeltus tikslus ir uždavinius, planuojamos sąnaudos neturi viršyti 5 procentų refinansuojamo skolinio įsipareigojimo nominalios sumos;
41.2. kai skolinis įsipareigojimas refinansuojamas dėl neparankių sutartinių apribojimų, planuojamos sąnaudos neturi viršyti 10 procentų refinansuojamo skolinio įsipareigojimo nominalios sumos;
42. Kai skolinis įsipareigojimas refinansuojamas:
42.1. siekiant ekonominio efekto (sutaupymo), naudojamas Taisyklių 37.1 papunktyje nurodytas refinansavimo skaičiavimo būdas;
42.2. įgyvendinant kitus Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose iškeltus tikslus ir uždavinius, pasirenkamas vienas iš Taisyklių 37.1 arba 37.2 papunktyje nurodytas refinansavimo skaičiavimo būdas;
43. Skolinių įsipareigojimų refinansavimo skaičiavimai atliekami ir atitiktis Taisyklių 41 punkte nustatytoms sąlygoms nustatoma atsižvelgiant į planuojamas sutaupyti refinansavimo lėšas ar sąnaudas, apskaičiuotas pagal Taisyklių 37 punktą. Komisija, siūlydama Finansų ministerijai vykdyti refinansavimą, gali siūlyti refinansavimą vykdyti prisiimant ilgesnės nei refinansuojamo skolinio įsipareigojimo trukmės naują skolinį įsipareigojimą.
III SKYRIUS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO IR FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO POREIKIO PLANAVIMAS, PASIŪLYMŲ VERTINIMAS, SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS, SANDORIŲ SUDARYMAS, NOVACIJA, PAKEITIMAS IR NUTRAUKIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO IR FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO POREIKIO PLANAVIMAS IR PRELIMINARIŲ SĄLYGŲ TVIRTINIMAS
44. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius (toliau – Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius) ir Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius (toliau – Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius), atsižvelgdami į skolinimosi valstybės vardu planus (skolinimosi poreikį, planuojamas pasiskolinti sumas ir naudotinas skolinimosi priemones, planuojamus pagal įsakymu, kuriuo patvirtintos šios Taisyklės, patvirtintas Valstybės piniginių išteklių valdymo taisykles), kitus Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose iškeltus tikslus ir uždavinius ar situaciją finansų rinkose, planuoja finansinių priemonių naudojimą ir su tuo susijusių finansinių paslaugų pirkimą ir paslaugų teikimo dokumentų pasirašymą. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius teikia Komisijai pasiūlymus dėl finansinių priemonių taikymo ir finansinių operacijų vykdymo. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius, vadovaudamasis Komisijos sprendimais, organizuoja sandorių dėl finansinių priemonių taikymo ir finansinių operacijų vykdymo sudarymą.
45. Komisija, atsižvelgdama į Prognozavimo ir rizikos valdymo bei Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrių pasiūlymus dėl konkrečių finansinių priemonių ir operacijų parinkimo, jų apimties, pagal Taisyklių 46–47 punktus atrenka finansinių paslaugų teikėjus, į kuriuos būtų kreipiamasi dėl pasiūlymų pateikimo, ir nustato pagrindines numatomo sandorio preliminarias sąlygas.
46. Atrenkant finansinių paslaugų teikėjus, į kuriuos bus kreipiamasi su prašymu pateikti pasiūlymus dėl finansinių paslaugų teikimo, atsižvelgiama į šias aplinkybes:
46.2. finansinių paslaugų teikėjų padėtį konkrečiose su atitinkamų finansinių paslaugų teikimu susijusiose rinkose (užimama rinkos dalis, aktyvumas, reputacija ir pan.);
46.4. Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojų ankstesnę patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėjais;
47. Tuo atveju, jeigu dėl techninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, finansines paslaugas teikti gali tik konkretus finansinių paslaugų teikėjas, Komisija gali siūlyti Finansų ministerijai kreiptis į konkretų finansinių paslaugų teikėją su prašymu pateikti pasiūlymą.
ANTRASIS SKIRSNIS
FINANSINIŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ APKLAUSA, JŲ PASIŪLYMŲ VERTINIMAS IR GERIAUSIŲ PASIŪLYMŲ ATRINKIMAS
48. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus valstybės tarnautojas, kuriam yra suteikta teisė naudoti tiesiogines ir išvestines finansines priemones valstybės skolinių įsipareigojimų rizikingumui mažinti (toliau – įgaliotas valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Komisijos priimtu sprendimu, nurodytu Taisyklių 45 punkte, telefonu, elektroniniu paštu ar kitais su finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus finansinių paslaugų teikėjus (išskyrus Taisyklių 48 punkte nurodytas išimtis), prašydamas per nustatytą laiką raštu arba elektroniniu paštu pateikti pasiūlymus dėl finansinių paslaugų suteikimo.
49. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymai dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo gali būti vertinami kartu su kitais finansinių paslaugų teikėjo pateiktais finansinių paslaugų pasiūlymais, susijusiais su Vyriausybės skolinimusi (toliau – bendras pasiūlymas), nevykdant atskiros finansinių paslaugų teikėjų atrankos dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo, kai pasiūlymas dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo pateikiamas kartu su bendru pasiūlymu ir tenkinamos šios sąlygos:
49.1. išvestinių finansinių priemonių sandorio nominali suma yra ne daugiau kaip 100 mln. eurų ekvivalentas;
50. Bendrų pasiūlymų ir pasiūlymų dėl finansinių operacijų, išvardytų Taisyklių 5.2–5.3 papunkčiuose, išskyrus finansines operacijas, vykdomas pagal Taisyklių 34.3 papunktį, vykdymo paslaugų pirkimo vertinimai atliekami vadovaujantis Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, ir paskolų vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis įsakymu, kuriuo patvirtintos Taisyklės.
51. Finansinių operacijų tarpininkas (tarpininkai) pagal Taisyklių 34.3 papunktį parenkamas (parenkami) apklausus ne mažiau kaip tris Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijoje licencijuotas finansų įstaigas (bankus ir finansų maklerio įmones), turinčias teisę teikti investicines paslaugas, vykdančias visus jas prižiūrinčių institucijų nustatytus reikalavimus, turinčias teisę verstis banko veikla arba turinčias finansų maklerio įmonės A kategoriją ne trumpiau kaip vienus metus, arba pagal su ne mažiau kaip trimis šio punkto sąlygas atitinkančiomis finansų įstaigomis pasirašytas atitinkamas tarpininkavimo sutartis pasirinkus geriausias sąlygas siūlančią finansų įstaigą.
52. Gautus finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus vertina Komisija, kuri gali siūlyti Finansų ministerijai prašyti finansinių paslaugų teikėjų patikslinti savo pasiūlymus.
53. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymai vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos pagrindinius kriterijus:
54. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymai pagal kriterijus vertinami šia tvarka:
54.2. apskaičiuojant balų sumą pagal kriterijus. Skaičiuojama taip:
54.2.1. B1 x 0,75, kur B1 – pasiūlymui pagal Taisyklių 53.1 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
54.2.2. B2 x 0,2, kur B2 – pasiūlymui pagal Taisyklių 53.2 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
55. Balai už kiekvieną finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymą skiriami bendru Komisijos narių susitarimu. Atsižvelgdama į kiekvieno pasiūlymo galutinį vertinimo balą, Komisija priima sprendimą dėl geriausio pasiūlymo ir nustato pagrindines numatomo sandorio sudarymo preliminarias sąlygas ir galimas šių sąlygų maksimalias kitimo ribas. Atrinkus keletą pasiūlymų, gali būti priimtas sprendimas derėtis su šiuos pasiūlymus pateikusiais finansinių paslaugų teikėjais dėl pasiūlymų sąlygų gerinimo.
56. Komisijos posėdžiui pirmininkaujantis asmuo Komisijos sprendimą dėl geriausio pasiūlymo, priimtą pagal Taisyklių 55 punktą, suderina su finansų ministru ir finansų viceministru, kuriam pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį priskirta Valstybės iždo departamento veiklos sritis (jo nesant – su finansų ministro paskirtu jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), ir suderintą sprendimą (toliau – su vadovybe suderintas sprendimas) perduoda vykdyti Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriui.
TREČIASIS SKIRSNIS
SPRENDIMO DĖL FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO IR FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO PRIĖMIMAS IR SANDORIŲ SUDARYMO TVARKA
57. Įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis su vadovybe suderintu sprendimu, telefonu, elektroniniu paštu ar kitais su finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus finansinių paslaugų teikėjus, prašydamas per nustatytą laiką pateikti konkrečias sąlygas sandoriui dėl finansinių priemonių taikymo arba finansinių operacijų vykdymo sudaryti.
58. Komisijos atrinktam finansinių paslaugų teikėjui pateikus konkrečias sąlygas sandoriui dėl finansinių priemonių taikymo arba finansinių operacijų vykdymo sudaryti, kurios atitinka Taisyklių 56 punkte nustatyta tvarka Komisijos nustatytas pagrindines numatomo sandorio sudarymo preliminarias sąlygas arba patenka į Komisijos nustatytas galimas šių sąlygų maksimalias kitimo ribas, įgaliotas valstybės tarnautojas:
58.1. jeigu su finansinių paslaugų teikėjais yra sutarta tam tikrą sandorį sudaryti telefonu ar elektroniniu paštu, sudaro sandorį telefonu ar elektroniniu paštu ir parengia sutartį ar kitus reikiamus dokumentus dėl šio sandorio patvirtinimo;
59. Komisijos atrinktam finansinių paslaugų teikėjui pateikus konkrečias sąlygas sandoriui dėl finansinių priemonių taikymo arba finansinių operacijų vykdymo sudaryti, kurios neatitinka Taisyklių 55 punkte nustatyta tvarka Komisijos nustatytų pagrindinių numatomų sandorio sudarymo preliminarių sąlygų arba nepatenka į Komisijos nustatytas galimas šių sąlygų maksimalias kitimo ribas, įgaliotas valstybės tarnautojas:
59.1. jeigu Komisija buvo atrinkusi daugiau negu vieną finansinių paslaugų teikėją, eilės tvarka kreipiasi į antrąjį ir paskesnius geriausius pasiūlymus pateikusius finansinių paslaugų teikėjus dėl atitinkamo sandorio sudarymo Taisyklių 57 punkte nustatyta tvarka;
59.2. jeigu nė vienas iš Komisijos atrinktų finansinių paslaugų teikėjų nepasiūlo sudaryti sandorio Komisijos nustatytomis preliminariomis sandorio sąlygomis ar jų pasiūlytos sąlygos nepatenka į Komisijos nustatytas galimas šių sąlygų maksimalias kitimo ribas arba sudaryti sandoriai su kitais (kai Komisija yra atrinkusi daugiau nei vieną finansinių paslaugų teikėją) finansinių paslaugų teikėjais nepatenkina viso finansinių priemonių naudojimo arba finansinių operacijų vykdymo poreikio, tą pačią dieną informuoja apie tai Komisijos pirmininką (jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotoją, o jų abiejų nesant – Komisijos narį – Valstybės iždo departamento direktorių, jo nesant – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotoją, laikinai atliekantį departamento direktoriaus funkcijas), kuris šaukia Komisijos posėdį siūlomoms sandorio sudarymo sąlygoms svarstyti arba naujai finansinių paslaugų teikėjų atrankai organizuoti.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SPRENDIMO DĖL IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SANDORIŲ NOVACIJOS, PAKEITIMO IR NUTRAUKIMO PRIĖMIMAS, IR IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SANDORIŲ NOVACIJOS, PAKEITIMO IR NUTRAUKIMO TVARKA
61. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius teikia Komisijai pasiūlymus dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio (sandorių) novacijos, pakeitimo ir nutraukimo (išskyrus pasiūlymus dėl veiksmų reikalavimų neatitinkančios šalies atžvilgiu). Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius teikia Komisijai pasiūlymus dėl Finansų ministerijos veiksmų reikalavimų neatitinkančios šalies atžvilgiu.
62. Įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis Komisijos sprendimu dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio su reikalavimų neatitinkančia šalimi vertės sumažinimo pagal Taisyklių 29.2 papunktį arba sandorio nutraukimo pagal Taisyklių 29.3 papunktį, raštu arba elektroniniu paštu kreipiasi į finansinių paslaugų teikėją, siūlydamas sumažinti sandorio vertę ar sandorį nutraukti grynąja dabartine verte, kuri nustatoma pagal Taisyklių 25.1 papunktį. Finansinių paslaugų teikėjui:
62.1. sutikus nutraukti sandorį nurodyta verte, įgaliotas valstybės tarnautojas imasi visų reikalingų veiksmų sandorio nutraukimui įforminti;
63. Sandorio šaliai raštu arba elektroniniu paštu kreipusis į Finansų ministeriją dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio vertės sumažinimo arba nutraukimo:
63.1. Komisija gali priimti sprendimą sutikti sumažinti išvestinių finansinių priemonių sandorio vertę ar sandorį nutraukti, kai pagal Taisyklių 25.1 papunktį apskaičiuota grynoji dabartinė vertė yra ne blogesnė nei sandorio šalies pateikta sandorio vertė;
63.2. sandorio šaliai nesutikus sumažinti sandorio vertę arba sandorį nutraukti pagal Taisyklių 63.1 papunktį, suderinusi su finansų ministru ir finansų viceministru, kuriam pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį priskirta Valstybės iždo departamento veiklos sritis (jo laikinai nesant – finansų ministro paskirtu jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), Komisija gali nuspręsti sutikti su sandorio šalies pasiūlytomis sandorio sąlygomis, jei pasiūlyta sandorio vertė yra ne blogesnė nei grynoji dabartinė vertė, apskaičiuota pagal Taisyklių 25.2 papunktį.
64. Komisijai nusprendus sumažinti išvestinių finansinių priemonių sandorio (sandorių) vertę, vadovaujantis Taisyklių 36.1 papunkčiu, ar sandorį nutraukti, vadovaujantis Taisyklių 36.2 papunkčiu:
64.1. įgaliotas valstybės tarnautojas raštu ar elektroniniu paštu kreipiasi į visus finansinių paslaugų teikėjus, su kuriais yra sudaryti išvestinių finansinių priemonių, kurias taikant buvo apdrausta atitinkama VVP emisija, sandoriai, su prašymu pateikti grynąsias dabartines vertes, kurios būtų priimtina sąlyga sumažinti sandorio vertę ar sandorį nutraukti;
64.2. gautus pasiūlymus Komisija vertina šio skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka ir išrenka geriausią (geriausius) pasiūlymą (pasiūlymus);
64.3. jeigu bent vienas iš apklaustų finansinių paslaugų teikėjų yra reikalavimų neatitinkanti šalis, siūloma sumažinti sandorio vertę ar nutraukti sandorį geriausiomis iš gautų pasiūlymų sąlygomis pagal Taisyklių 64.2 papunktį;
64.4. nesant reikalavimų neatitinkančios šalies ar jai nesutikus su Taisyklių 64.3 papunktyje nurodytais veiksmais, sumažinti sandorio vertę ar nutraukti sandorį siūloma geriausią pasiūlymą pateikusiam finansinių paslaugų teikėjui;
64.5. jeigu Komisija buvo atrinkusi daugiau negu vieną finansinių paslaugų teikėją, – įgaliotas valstybės tarnautojas eilės tvarka kreipiasi į antrąjį ir paskesnius geriausius pasiūlymus pateikusius finansinių paslaugų teikėjus dėl sandorio vertės sumažinimo ar nutraukimo. Jei yra reikalavimų neatitinkanti šalis ar ji nesutiko su Taisyklių 64.3 papunktyje nurodytais veiksmais, prieš kiekvieną kreipimąsi kartojamas Taisyklių 64.4 papunktyje nurodytas veiksmas.
65. Sandorio šaliai raštu arba elektroniniu paštu kreipusis į Finansų ministeriją dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio sąlygų keitimo iš sandorio be užstato į sandorį su užstatu, Komisija gali siūlyti Finansų ministerijai:
65.1. sutikti pakeisti sandorio sąlygas ne blogesnėmis sąlygomis, nei apskaičiuota pagal Taisyklių 25.1 papunktį;
65.2. sandorio šaliai nesutikus su sandorio sąlygų keitimu pagal Taisyklių 65.1 papunktį – sutikti su sandorio šalies pasiūlytomis sandorio sąlygomis, jei sandorio šalies pasiūlyta sandorio vertė yra ne blogesnė nei apskaičiuota pagal Taisyklių 25.2 papunktį;
65.3. finansinių paslaugų teikėjui nesutikus su sandorio sąlygų keitimu pagal Taisyklių 65.2 papunktį, įvertinusi Taisyklių 30 punkte nustatytus kriterijus:
66. Komisijai priėmus sprendimą dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio novacijos, pakeitimo ar nutraukimo, Komisijos posėdžiui pirmininkaujantis asmuo su vadovybe suderintą sprendimą perduoda vykdyti Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriui. Įgaliotas valstybės tarnautojas parengia sutartį ar kitus reikiamus dokumentus dėl atitinkamo sandorio novacijos, pakeitimo ar nutraukimo.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
68. Prireikus teisinių ir (arba) finansinių konsultacijų dėl pasirašomų dokumentų, Finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, gali pirkti reikiamas paslaugas iš Lietuvos Respublikos ar užsienio asmenų, teikiančių tokias paslaugas.
69. Finansinių paslaugų teikėjas, su kuriuo įgaliotas valstybės tarnautojas ketina aptarti finansinės paslaugos pirkimo ir finansinių priemonių taikymo sąlygas Taisyklių 58 punkte nustatytu būdu, prieš pokalbį turi būti įspėtas, kad pokalbis bus įrašomas, išskyrus atvejus, kai tokia nuostata yra įtraukta į su finansinių paslaugų teikėjais sudarytas sutartis.
70. Įgaliotas valstybės tarnautojas gali žodžiu kreiptis į finansinių paslaugų teikėją dėl sandorio sudarymo tik tokiu atveju, jeigu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra pateikęs savanorišką rašytinį sutikimą, kad jo pokalbiai, susiję su finansinių paslaugų pirkimu ir finansinių priemonių taikymu, būtų įrašomi.
71. Pokalbių įrašų perklausa gali būti atliekama, jeigu yra būtina pateikti įrodymus, susijusius su sandorio dėl finansinių paslaugų pirkimo sudarymu ir finansinių priemonių taikymo procedūromis.
72. Įsipareigojimų pagal sudarytus sandorius dėl finansinių priemonių ir finansinių operacijų vykdymą organizuoja ir jų apskaitą, kiek tai susiję su valstybės biudžeto lėšomis, atlieka Valstybės iždo departamento Apskaitos ir atskaitomybės skyrius ir, kiek tai susiję su valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis, – Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius.
_____________________
Finansinių priemonių naudojimo taisyklių
priedas
KREDITO REITINGŲ VERTĖS
| Moody's |
Standard & Poor's |
Fitch Ratings |
|||
| Ilgalaikis kredito reitingas (angl. „Long Term Rating“) |
Ilgalaikis kredito reitingas užsienio valiuta (angl. „Long Term Foreign Issuer Credit Rating“) |
Ilgalaikio kredito skolinimosi nemokumo reitingas (angl. „Long Term Issuer Default Rating“) |
|||
| Reitingas |
Vertė |
Reitingas |
Vertė |
Reitingas |
Vertė |
| Aaa |
32 |
AAA |
32 |
AAA |
32 |
| Aa1 |
30 |
AA+ |
30 |
AA+ |
30 |
| Aa2 |
28 |
AA |
28 |
AA |
28 |
| Aa3 |
26 |
AA- |
26 |
AA- |
26 |
| A1 |
24 |
A+ |
24 |
A+ |
24 |
| A2 |
22 |
A |
22 |
A |
22 |
| A3 |
20 |
A- |
20 |
A- |
20 |
| Baa1 |
18 |
BBB+ |
18 |
BBB+ |
18 |
| Baa2 |
16 |
BBB |
16 |
BBB |
16 |
| Baa3 |
14 |
BBB- |
14 |
BBB- |
14 |
| Ba1 |
12 |
BB+ |
12 |
BB+ |
12 |
| Ba2 |
10 |
BB |
10 |
BB |
10 |
| Ba3 |
8 |
BB- |
8 |
BB- |
8 |
| B1 |
6 |
B+ |
6 |
B+ |
6 |
| B2 |
4 |
B |
4 |
B |
4 |
| B3 |
2 |
B- |
2 |
B- |
2 |
| Caa1 |
0 |
CCC+ |
0 |
CCC+ |
0 |
| Caa2 |
0 |
CCC |
0 |
CCC |
0 |
| Caa3 |
0 |
CCC- |
0 |
CCC- |
0 |
| Ca |
0 |
CC |
0 |
CC |
0 |
| C |
0 |
C |
0 |
C |
0 |
| WR |
0 |
D |
0 |
DDD |
0 |
|
|
|
NR |
0 |
DD |
0 |
|
|
|
|
|
RD |
0 |
|
|
|
|
|
D |
0 |
|
|
|
|
|
WD |
0 |
|
|
|
|
|
PIF |
0 |
|
|
|
|
|
NR |
0 |