LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽURNALISTIKOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2024 m. gegužės 13 d. Nr. V-550
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Žurnalistikos studijų krypties aprašu iki 2025 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir
sporto ministro
2024 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-550
ŽURNALISTIKOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žurnalistikos studijų krypties aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja žurnalistikos studijų krypties (J12), kuri priklauso socialinių mokslų studijų krypčių grupei (J), studijų programų specialiuosius reikalavimus. Aprašas žurnalistikos studijų kryptį (toliau – žurnalistikos kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Poligrafijos, žiniasklaidos ir reklamos sektoriaus profesiniu standartu, patvirtintu Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V1-124 „Dėl Poligrafijos, žiniasklaidos ir reklamos sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“, bei atsižvelgus į UNESCO parengtas žurnalistikos studijų programas ir žurnalistams mokyti skirtas rekomendacijas (Criteria and Indicators for Quality Journalism Training Institutions & Identifying Potential Centres of Excellence in Journalism Training in Africa [Kokybiškų žurnalistų rengimo mokymo institucijų kriterijai ir rodikliai bei potencialių žurnalistų rengimo kompetencijos centrų Afrikoje nustatymas] / by Prof Guy Berger & Corinne Matras, In association with: School of Journalism & Media Studies, Rhodes University, South Africa & École supérieure de journalisme de Lille (ESJ), France. UNESCO’s Series on Journalism Education (2007): https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000380303; Model Curricula for Journalism Education. A Compedium of New Syllabi. UNESCO Series on Journalism Education [Pavyzdinės žurnalistikos mokymo programos. Naujų mokymo programų sąvadas. UNESCO serija apie žurnalistų ugdymą] (2013): https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000221199; Journalism, ‘Fake News’ & Disinformation. Handbook for Journalism Education and Training [Žurnalistika, netikros naujienos ir dezinformacija. Žurnalistikos švietimo ir mokymo vadovas] / by Cherilyn Ireton, Julie Posetti. UNESCO Series on Journalism Education (2018): https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000265552) ir užsienio šalių patirtį.
3. Aprašo reikalavimai taikomi žurnalistikos krypties universitetinių pirmosios ir antrosios pakopų studijų programoms, kurios gali būti vykdomos nuolatine ir ištęstine studijų formomis.
4. Žurnalistikos krypties studijos gali būti vykdomos pagal dviejų krypčių studijų programas, kai žurnalistikos studijos organizuojamas kartu su informatikos, technologijų, socialinių (ekonomikos, politikos mokslų, visuomeninės geografijos), humanitarinių mokslų krypčių studijomis.
5. Studijuojant kitų studijų krypčių pirmosios pakopos studijose, žurnalistikos krypties dalykai gali būti studijuojami kaip pasirenkamieji studijų dalykai.
7. Į antrosios pakopos studijas rekomenduojama priimti asmenis:
7.1. baigusius universitetines pirmosios pakopos žurnalistikos, informacijos paslaugų, leidybos ar komunikacijos krypčių studijas;
8. Žurnalistikos krypties studijų tikslas – parengti specialistus, turinčius žurnalistikos teorijos ir žiniasklaidos tyrimų metodologijos žinių, detaliai ir giliai išmanančius žiniasklaidos sistemų tipologiją ir nacionalinės žiniasklaidos sistemos ypatumus; taip pat turinčius praktinių gebėjimų ir tarpdalykinių žinių, reikalingų savarankiškai rinkti ir skirtingos vertės informacijos sraute identifikuoti bei įvertinti visuomenei reikšmingą informaciją ir profesionaliai – kritiškai ir kūrybingai, naudojantis visų medijų raiškų galimybėmis, apie ją viešai pranešti visuomenės informavimo priemonėmis, taip pat organizuoti visuomenės interesų klausimus atspindinčias diskusijas.
9. Žurnalistikos krypties studijų programų bendrieji tikslai:
9.1. išugdyti komunikacines kompetencijas – gebėjimus rinkti, sisteminti, analizuoti, vertinti ir skleisti visuomenei reikšmingą informaciją; išmanyti medijų sistemų sąrangą bei tipologiją ir funkcionavimo ypatumus;
9.3. išugdyti gebėjimą kritiškai ir kūrybingai vertinti visų medijų raiškos galimybes ir bent vienoje iš medijų profesionaliai reikštis;
10. Žurnalistikos studijų absolventai, vadovaudamiesi moksliniais principais, gebės tirti žiniasklaidos sistemas, identifikuoti jų problemas ir siūlyti sprendinius, kompleksiškoje informacinėje aplinkoje ir priklausomai nuo specializacijos srities atpažinti procesus, darančius didelį poveikį visuomenės raidai ir paskiroms jos grupėms.
11. Baigusiesiems suteikiamas socialinių mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopas, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
12. Žurnalistika, kaip studijų objektas, apima pranešimo, kaip pagrindinio žurnalistų skleidžiamos informacijos įrankio, konstravimo teoriją ir praktiką plačiąja prasme – jo sukūrimą ir sklaidą, remiantis žurnalistikos teorijų principais ir sąveikaujant su informacijos šaltiniais, interesų grupėmis ir kitais visuomenės institutais; politinių, ekonominių, socialinių procesų pažinimą, analizę, interpretavimą ir jų poveikio bei auditorijos elgsenos vertinimą; teisės ir etikos normų pritaikymą, medijų ir sklaidos technologijų bei formatų poveikio įvertinimą, taip pat kaitos poreikį ir poveikį, atsižvelgiant į auditorijų elgseną.
13. Žurnalistikos teorijos formavosi humanitarinių ir socialinių mokslų sandūroje. Jos apima normatyvines žurnalistikos, žiniasklaidos sistemų, žiniasklaidos poveikio teorijas; organizacines, kritines ir žiniasklaidos politinės ekonomijos teorijas bei kitas tarpdalykines socialines teorijas, kurių objektas – žiniasklaidos produkcija, žiniasklaidos organizacijos, įvairios žiniasklaidos sistemos ir jų dedamosios, žurnalistikos istorija, taikomieji žurnalistinės veiklos aspektai.
14. Žurnalistika, kaip teorinė disciplina, siejasi su komunikacijos, politikos mokslų, sociologijos, ekonomikos, filosofijos, teisės, istorijos, kultūros, menų studijomis ir kitomis socialinių ir humanitarinių mokslų bei menų studijomis.
15. Žurnalistika, orientuodamasi į aukštos kokybės viešą bei nuo interesų grupių nepriklausomą visuomenės informavimą apie jai reikšmingus faktus ir procesus, remiasi taikomosios ir normatyvinės žiniasklaidos teorijų principais. Žurnalistikos praktika turi sietis su teorinėmis žiniomis.
16. Studijos turi žadinti analitinį ir kritišką požiūrį į pasaulį ir žiniasklaidos sistemas bei jų raidą, žurnalistinę veiklą bei politinius, ekonominius, socialinius procesus visuomenėje. Žurnalistikos žinių taikymas suteikia pagrindą kokybiškesniam demokratijos funkcionavimui, užtikrina visuomenės teisę į informaciją, laisvas viešąsias diskusijas, prisideda prie visuomenės politinės bei piliečių diskusijų kultūros ir medijų bei informacinio raštingumo ugdymo.
17. Žurnalistikos studijų absolventai dirba redaktoriais, prodiuseriais (ir jų komandose), laidų scenaristais, žurnalistais, reporteriais, korespondentais užsienyje, faktų tikrintojais, apžvalgininkais ir komentatoriais žiniasklaidoje – laikraščiuose, žurnaluose, naujienų agentūrose, radijuje ar televizijoje, visuomeniniame transliuotojuje ar privačiai valdomose įstaigose ar organizacijose. Žiniasklaidoje jie gali dirbti specialistais komandose ar laisvai samdomais reporteriais, apžvalgininkais, komentatoriais. Žurnalistai turi būti parengiami taip, kad galėtų bendradarbiauti su redakcijomis užsienyje teikiant informaciją apie šalies įvykius ir kitas aktualijas, siekti tarptautinės karjeros žiniasklaidos srityje, taip pat gali užsiimti profesine veikla, reikalaujančia žurnalistikos žinių ir žiniasklaidos sistemos išmanymo kitose srityse – įvairiose komunikacijos bei ryšių su visuomene įmonėse, valstybės bei savivaldybių institucijose ir nevyriausybinėse organizacijose. Jie gali dirbti ekspertais, patarėjais, konsultantais, gali užimti pareigas visų lygių valstybės valdymo institucijose, viešojo ir privataus verslo įmonėse, nevyriausybinėse organizacijose, siekti profesinės karjeros tarptautinėse organizacijose. Baigusieji antrosios pakopos studijas absolventai gali dirbti vadovaujamą darbą, savarankiškai gebančiais planuoti žiniasklaidos ir komunikacijos organizacijų ar atskirų skyrių veiklas ir jas įgyvendinti, būti žiniasklaidos ir kitų su medijomis susijusių sričių duomenų ir veiklos analitikais, siekti karjeros aukštosiose mokyklose, tampant dėstytojais ir mokslo darbuotojais, ar specializuotis neformaliojo švietimo srityje – ypač žiniasklaidos, kritinio mąstymo, medijų ir informacinio raštingumo temomis. Šios pakopos absolventai gali tęsti studijas trečiojoje studijų pakopoje.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
18. Studijos turi sudaryti sąlygas integruoti žurnalistikos ir žurnalistų specializacijos sričių žinias, jų metodų skirtumų supratimą ir praktinius gebėjimus. Studijuodami žurnalistiką, studentai turi plėtoti asmeninius, socialinius, tyrimų bei specialiuosius gebėjimus, kurių reikės, norint suvokti visuomenei reikšmingus procesus bei juos lemiančius veiksnius ir patikimos, laiku teikiamos informacijos poreikį bei svarbą; siekiant įvaldyti kritišką disponavimą informacijos šaltiniais bei jų teikiamos informacijos analizę; kuriant ir plėtojant prie visuomenės gerovės prisidedančias žurnalistines ir žiniasklaidos iniciatyvas.
19. Baigus pirmosios pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
19.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
19.1.1. suvokia ir geba paaiškinti, atpažinti ir aptarti tarpdalykinę žurnalistikos studijų specifiką socialinių ir humanitarinių mokslų kontekste, turi gretutinių socialinių ir humanitarinių mokslų disciplinų pagrindus;
19.1.2. geba apibrėžti pagrindines žurnalistikos teorijų sąvokas, išdėstyti jų prieštaringumus ir taikymo problematiką;
19.1.3. geba paaiškinti, palyginti ir apibendrinti žurnalistikos ir žurnalistikos kritikos teorijas, žiniasklaidos sistemų tipologiją ir žurnalistikos vaidmenį skirtingose žiniasklaidos sistemose ir įgytas žinias pritaiko praktikoje;
19.1.4. taiko visuomenės informavimo principus, teisės ir etikos nuostatas, pažįsta ir gali naudoti įvairias visuomenei reikšmingos informacijos identifikavimo, rinkimo bei sklaidos strategijas ir technikas;
19.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
19.2.1. įvardija ir nagrinėja žiniasklaidos sistemos problemas, remiantis žurnalistikos ir kitomis socialinėmis teorijomis bei metodologija, analizuoja jų priežastis ir pasekmes, taiko kitų mokslų (pavyzdžiui, komunikacijos, filosofijos, politologijos, ekonomikos, teisės ir kt.) žinias;
19.2.2. savarankiškai planuoja ir įgyvendina moksliniais principais pagrįstus žiniasklaidos sistemos tyrimus, taiko socialinių tyrimų metodus, remiantis žurnalistikos ir kitomis socialinėmis teorijomis, interpretuoja rezultatus ir pateikia išvadas bei rekomendacijas;
19.2.3. geba tiriamuosius gebėjimus pritaikyti praktinėje veikloje, vertinant viešosios informacijos sklaidos pobūdį ir poveikį;
19.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
19.3.1. geba rasti ir įvertinti visuomeniškai reikšmingą informaciją, taip pat ir jos patikimumą vietiniu, nacionaliniu, europiniu ir globaliu lygmenimis bei ją perteikti visuomenei;
19.3.2. geba operatyviai perprasti ir įvertinti naujų duomenų reikšmę, naudojantis informacinėmis technologijomis, apdoroti ir analizuoti jų didelius kiekius, daryti kritišką informacijos atranką;
19.3.3. geba naudotis teise gauti informaciją, ieškoti reikiamos medžiagos nacionalinėse ir tarptautinėse bei kitų šalių nacionalinėse duomenų bazėse;
19.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
19.4.1. geba diferencijuoti informacijos šaltinius pagal suteikiamos informacijos vertę, patikimumą, kompetenciją ir jais disponuoti netampant nuo jų priklausomais, kad galėtų surinkti visapusiškos ir visuomenei reikšmingos informacijos;
19.4.2. geba taktiškai kritikuoti kolegas ir atsižvelgti į kolegų ar visuomenės kritiką, ją pozityviai analizuoti ir pritaikyti profesinėje veikloje;
19.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
19.5.1. geba mąstyti kūrybiškai ir kritiškai, pasitiki savimi net krizinėmis situacijomis, geba komunikuoti viešojoje erdvėje ir veikti sąžiningai bei etiškai, įvertintindamas padarinius žiniasklaidos bei žurnalistų reputacijai ir visuomenės pasitikėjimui;
19.5.2. supranta savarankiško mokymosi visą gyvenimą svarbą, atsakingai planuoja asmeninį profesinį tobulėjimą;
20. Baigus antrosios pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
20.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
20.1.1. išmano ir analizuoja kitų socialinių ir humanitarinių mokslų poveikį žurnalistikos studijų tarpdalykiškumui;
20.1.2. išmano, analizuoja ir kritiškai vertina žurnalistikos teorijas, argumentuotai tipologizuoja žiniasklaidos sistemas, įvertina jų savitumus, kritiškai apmąsto žurnalistikos raiškos skirtingose žiniasklaidos sistemose ir dominuojančių žurnalistikos teorijų sąryšius;
20.1.3. geba argumentuotai parinkti ir pritaikyti žurnalistikos ir kitas socialines teorijas bei metodologiją suformuluotiems tyrimo tikslams ir uždaviniams bei problemoms spręsti;
20.1.4. geba kompetentingai spręsti visuomenės informavimo problemas, kylančias iš teisės ir etikos sankirtų, gali organizuoti kompleksiškus procesus, susijusius su visuomenei reikšmingos informacijos identifikavimo, rinkimo bei sklaidos strategijomis ir technikomis;
20.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
20.2.1. geba savarankiškai organizuoti ir vykdyti mokslinius ir taikomuosius žiniasklaidos sistemų tyrimus, formuluoti problemas, hipotezes ir tiriamuosius klausimus, metodiškai rinkti duomenis, atlikti duomenų analizę, pritaikant tinkamą programinę įrangą ir parenkant tinkamus metodus bei teorines prieigas;
20.2.2. geba dalyvauti mokslinėje diskusijoje, pristatyti ir kritiškai vertinti mokslinių tyrimų metodologiją bei rezultatus;
20.2.3. geba formuluoti praktinių ir teorinių problemų sprendinius, išsamias išvadas bei argumentuotas rekomendacijas;
20.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
20.3.1. geba atlikti žurnalistinius tyrimus, daryti analitines įžvalgas pagal žurnalistinės specializacijos sritį;
20.3.2. geba kurti originalias žiniasklaidos ir žurnalistinių inovacijų idėjas, jas planuoti ir vadovauti kokybiškam jų įgyvendinimui;
20.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
20.4.2. yra pasirengęs dalyvauti ir bendradarbiauti tarptautinių ir nacionalinių organizacijų, besirūpinančių žurnalistų interesais ir profesiniu tobulėjimu, veikloje, bendradarbiauti ir (arba) organizuoti tarptautinius ir nacionalinius žurnalistinius projektus bei jiems vadovauti;
20.4.3. yra pasirengęs palaikyti dalykiškus santykius su konkuruojančiais kolegomis, solidarizuotis žodžio laisvės pažeidimų atvejais, laikytis autorių teisių normų, būti nepakančiu plagiato atvejams;
20.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
20.5.1. profesinėje veikloje taiko kritinį mąstymą, informacinio raštingumo ir analitinius įgūdžius, naudojasi naujausiomis informacinėmis technologijomis, kritiškai vertina jų poveikį visuomenei;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
21. Dėstymas, studijavimas ir vertinimas turi remtis žurnalistikos studijų krypties samprata ir studijų rezultatais, taip pat turi derėti su besikeičiančiu tarptautiniu ir nacionaliniu komunikacijos ir informacijos mokslinių tyrimų kontekstu. Studijų procese turi būti integruojami mokslinių tyrimų rezultatai, atsižvelgiama į ryšius su kitomis susijusiomis studijų ir mokslo kryptimis, išnaudojamos tarpdalykiškumo (tiek mokslų, tiek studijų) galimybės.
22. Akademinis ir administracinis personalas turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją.
23. Skirtingų studijų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys studijų metodai, tačiau turi skirtis pateikiamų užduočių turinys, sudėtingumas ar studento savarankiškumo raiška. Atsižvelgiant į šiuos požymius, studijų programose turi būti planuojama kontaktinio darbo apimtis, skiriama studijuoti būtinoje studijų aplinkoje ir situacijose, reikalaujančiose tiesioginės (ne virtualiosios) sąveikos su kitais studijų proceso dalyviais.
24. Studijų procese mokymosi visą gyvenimą koncepcijai įgyvendinti studentus reikia rengti ir skatinti juos būti atsakingais už savo mokymąsi, suteikti trūkstamą informaciją apie karjeros planavimą ir įgyvendinimą. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema turi motyvuoti studentus panaudoti studijoms ir kitus galimus išteklius bei šaltinius.
25. Studijų (dėstymo ir studijavimo) metodų pasirinkimas turi užtikrinti studijų rezultatų pasiekimą, kuris grindžiamas mokėjimų bei gebėjimų rinkiniais ir jų įvertinimais. Studijų procese turi būti lanksčiai taikomas platus aktyvių studijų metodų diapazonas, sudarantis galimybes įsisavinti platų kognityvinių, tarpasmeninių bei praktinių mokėjimų spektrą. Dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai peržiūrimi ir tobulinami atsižvelgiant į pokyčius, efektyvūs ir įvairūs. Savarankiško darbo užduotys turi atitikti studijų programos studijų rezultatus, motyvuoti studentus racionaliai naudoti studentų ir dėstytojų laiką bei materialiuosius išteklius (bibliotekas, laboratorijas, įrangą ir kt.).
26. Žurnalistikos krypties studijų programų specifika reikalauja atitinkamų metodų ir lankstaus jų taikymo, derinant tradicinius (paskaita, seminaras, rašto darbai, prezentacija) ir kitus („svečio paskaita“, komandinis darbas, atvejo analizė, probleminis mokymasis, vaidmenų žaidimai ir simuliacijos, išvykstamieji vizitai) studijų metodus. Į studijas turi būti įtraukiamas ir ilgalaikis ar trumpalaikis tarptautinis atvykstamasis ir (arba) išvykstamasis akademinio personalo ir studentų mobilumas.
27. Dėstymas ir studijavimas turi būti papildytas tiriamaisiais darbais, pritaikymu praktikoje ir perkeliamųjų mokėjimų plėtote. Studijų programos struktūra ir parinkti metodai turi kryptingai vesti nuo bendrųjų sąvokų ir konceptų prie jų taikymo, gebėjimo tirti ir daryti išvadas bei taikyti praktikoje, parengti tiriamiesiems atitinkamų studijų dalykų darbams, atliekant paskirų kursų užduotis ir įgytas žinias taikant profesinės praktikos metu.
28. Praktika yra studijų programos dalis, kuri yra privaloma bakalauro studijose ir rekomenduojama magistro studijose. Praktikos (pažintinės, profesinės, mokomosios, mokslo tiriamosios) paskirtis – užtikrinti žinių ir įgūdžių, įgyjamų teorinių studijų metu, dermę su praktine veikla, kurioje studijų metu įgytos kompetencijos yra įtvirtinamos, pritaikomos ir tobulinamos praktikos vietoje. Būtina užtikrinti tinkamą praktikos organizavimą, kurį sudaro studentų parengimas ir apmokymas, užduočių parengimas, supervizijų ar nuolatinio grįžtamojo ryšio organizavimas, glaudaus ryšio su praktikos vietos vadovu palaikymas, ataskaitų išklausymas bei įvertinimas.
29. Remiantis aukštosios mokyklos patvirtinta Studijų pasiekimų vertinimo tvarka ir strategija, turi būti sudaromos individualios paskirų programų studijų dalykų ar modulių vertinimo tvarkos, nurodančios, kaip ir kokiais būdais bei metodais bus vertinamas studijų programos (studijų dalyko) tikslų įgyvendinimas (studijų rezultatai) lyginant su apibrėžtais tikslais, taip pat nurodomi vertinimo būdai. Vertinimas turi būti grindžiamas šiais principais: pagrįstumo (vertinimu turi būti matuojamas apibrėžtas studijų rezultatų pasiekimo lygis), patikimumo, aiškumo (vertinimo sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems), naudingumo (vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir prisidėti prie studijų programos tikslų įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo), nešališkumo (vertinimas turi būti objektyvus ir nepriklausyti nuo vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi būti vienodai tinkami visiems vertinamiesiems).
30. Taikoma vertinimo sistema turi leisti stebėti studijų rezultatų sekimo dinamiką, padėti stebėti pažangą bei įsivertinti, kokiu lygiu pasiekti studijų rezultatai, palaikyti grįžtamąjį ryšį, kurti prielaidas priemonėms rezultatams pasiekti tobulinti. Vertinimo sistema ir vertinimo strategija turi užtikrinti studentų orientaciją į reikalingą žinių, supratimo ir gebėjimų pusiausvyrą. Ji turi apimti įvairius vertinimo būdus (formaliuosius ir neformaliuosius), tipus (diagnostinius, formuojamuosius, individualios pažangos, apibendrinamuosius ir kt.) ir metodus (žodinius, vaizdinius, praktinius), remtis veiklos rezultatų vertinimu ir aiškiais bei objektyviais kriterijais.
31. Viešai ginamas baigiamasis žurnalistikos krypties studijų programų darbas vertintinas kaip studijų rezultatų pasiekimo įrodymas, kai dėmesys sutelkiamas į pasirinktos teorinės ar praktinės problemos sprendimą taikant kiekybinius ir kokybinius tyrimus bei jų rezultatų interpretavimą ir proceso reflektavimą.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
32. Žurnalistikos krypties studijų programas organizuojanti aukštoji mokykla turi turėti pakankamai akademinio, administracinio ir studijų pagalbinio personalo, materialinių, metodinių ir informacinių išteklių joms įgyvendinti.
33. Akademinis personalas vertinamas pagal mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, pažangių dėstymo metodų taikymą, patirtį tarptautinėje mokslinėje ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose, kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse, pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose. Iš akademinio personalo tikimasi profesinio įžvalgumo, asmeninio domėjimosi studentų studijų progresu, gebėjimo patarti studentams dėl studijų planų, profesinės karjeros ir kitų veiksmų, kuriais remiantis vertinami studijų programos rezultatai.
34. Žurnalistikos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie kvalifikaciniai reikalavimai:
34.1. pirmosios pakopos studijų programose ne mažiau kaip 50 procentų žurnalistikos krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį, atliekantys komunikacijos, informacijos, socialinių ar humanitarinių mokslų krypties tyrimus ir skelbiantys jų rezultatus;
34.2. antrosios pakopos studijų programose ne mažiau kaip 80 procentų visų studijų dalykų dėstytojų turi turėti mokslo daktaro laipsnį ir vykdyti su dėstomam dalykui (moduliui) artimomis mokslo kryptimis susijusius tyrimus, skelbiantys jų rezultatus mokslo leidiniuose. Kiti dėstytojai gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų profesinės veiklos patirtį žurnalistikos srityje. Ne mažiau kaip 20 procentų žurnalistikos krypties dalykų apimties antrosios pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai, vykdantys mokslinius tyrimus komunikacijos, informacijos, kitose socialinių, taip pat ir humanitarinių mokslų kryptyse.
35. Programai įgyvendinti svarbi bendradarbiavimu grįsta partnerystė su vidiniais ir išoriniais socialiniais dalininkais – studentais, mokiniais, absolventais, darbdaviais ir kitais socialiniais partneriais bei plačiąja visuomene. Socialiniai partneriai turi būti įtraukiami į studijų kokybės priežiūros procesą, vertinant programų aktualumą ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikių ir ateities raidos perspektyvos požiūriu. Pagal galimybes socialiniai partneriai turėtų būti įtraukiami ir į studijų procesą („svečio paskaitos“, socialinių partnerių veiklos pagrindu parengiamų atvejų analizė). Dėl žurnalistikos studijų krypties specifikos patariama į studijų procesą aktyviau įtraukti išskirtinę patirtį žurnalistikos srityje turinčius praktikus, pasitelkiant partnerystės docentų ar partnerystės profesorių pareigybes. Į studijų programos kokybės priežiūros ir studijų programos tobulinimo veiklas turi būti įtraukiami ir studentai bei absolventai.
36. Patalpos, kuriose vykdomos studijos, turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus ir jų turi pakakti. Auditorijos turi būti tinkamai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga, didelėse auditorijose turi būti įrengta įgarsinimo įranga. Studentų bendravimo gebėjimams lavinti ir komandinio darbo įgūdžiams formuoti turi būti įrengtos patalpos, pritaikytos darbui grupėmis.