LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
įsakymas
Dėl GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS VALDYTOJŲ, PAGEIDAUJANČIŲ GAUTI SAUGOS LEIDIMĄ, PRAŠYMŲ IR KARTU SU PRAŠYMAIS PATEIKTŲ DOKUMENTŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. gruodžio 29 d. Nr. 2BE-433
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 9 straipsnio 2 ir 4 dalimis, Geležinkelių įmonių (vežėjų) prašymų išduoti bendruosius saugos sertifikatus ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų prašymų išduoti saugos leidimus pateikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3-37 „Dėl Geležinkelių įmonių (vežėjų) prašymų išduoti bendruosius saugos sertifikatus ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų prašymų išduoti saugos leidimus pateikimo taisyklių patvirtinimo“, 30 ir 39 punktais bei atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2019/780 dėl saugos leidimų išdavimo infrastruktūros valdytojams praktinių taisyklių:
1. T v i r t i n u:
1.1. Geležinkelių infrastruktūros valdytojų, pageidaujančių gauti saugos leidimą, prašymų ir kartu su prašymais pateiktų dokumentų vertinimo tvarkos aprašą (pridedama);
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2007 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. V-39 „Dėl paraiškos išduoti įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje formos ir įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje formos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
4. I n f o r m u o j u, kad šis įsakymas nustatyta tvarka skelbiamas Teisės aktų registre ir Lietuvos transporto saugos administracijos interneto svetainėje.
PATVIRTINTA
Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus
2020 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 2BE-433
GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS VALDYTOJŲ, PAGEIDAUJANČIŲ GAUTI SAUGOS LEIDIMĄ, PRAŠYMŲ IR KARTU SU PRAŠYMAIS PATEIKTŲ DOKUMENTŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Geležinkelių infrastruktūros valdytojų, pageidaujančių gauti saugos leidimą, prašymų ir kartu su prašymais pateiktų dokumentų vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato geležinkelių infrastruktūros valdytojų, kurie nori pradėti eksploatuoti Lietuvos Respublikoje esančią geležinkelių infrastruktūrą (toliau – pareiškėjai), prašymų išduoti, atnaujinti, pakeisti ir (ar) papildyti saugos leidimą (toliau – prašymas) ir kartu su prašymais pateiktų dokumentų vertinimo tvarką.
2. Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Administracija) prašymų vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 9 straipsnyje, Geležinkelių įmonių (vežėjų) prašymų išduoti bendruosius saugos sertifikatus ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų prašymų išduoti saugos leidimus pateikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3-37 „Dėl Geležinkelių įmonių (vežėjų) prašymų išduoti bendruosius saugos sertifikatus ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų prašymų išduoti saugos leidimus pateikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), ir Apraše nustatyta tvarka bei atsižvelgia į 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2019/780 dėl saugos leidimų išdavimo infrastruktūros valdytojams praktinių taisyklių (toliau – Rekomendacija (ES) 2019/780).
3. Pareiškėjų pateiktus prašymus ir dokumentus administruoja, vertina ir tikrina Administracijos Paslaugų departamento atsakingas darbuotojas (toliau – atsakingas darbuotojas), o priimamus sprendimus išduoti, atsisakyti išduoti, atnaujinti, pakeisti ir (ar) papildyti saugos leidimą ar palikti prašymą nenagrinėtą pasirašo Paslaugų departamento skyriaus vedėjas arba kitas Administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo. Sprendime aiškiai nurodomas jo priėmimo pagrindas ir motyvai bei procedūra, pagal kurią pareiškėjas gali prašyti peržiūrėti sprendimą arba jį apskųsti.
II SKYRIUS
PRAŠYMŲ IŠDUOTI SAUGOS LEIDIMĄ VERTINIMAS
5. Prašymų vertinimas atliekamas vadovaujantis Rekomendacijos (ES) 2019/780 II priede nustatytu saugos vertinimo procesu.
6. Atsakingas darbuotojas, kuris vadovaudamasis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 1 punktu kreipiasi į ekspertus ir specialistus dėl reikiamos pagalbos, turi užtikrinti, kad jie pasirašytų Administracijos nustatytos formos nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus (1 ir 2 priedai). Nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus saugo Administracija.
7. Atsakingas darbuotojas Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka atlieka prašymo ir kartu su prašymu pateiktų dokumentų pirminį vertinimą (toliau – pirminis vertinimas).
8. Pirminio vertinimo metu nustatoma:
8.2. ar pateiktas 2018 m. kovo 8 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/762, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 nustatomi su saugos valdymo sistemų reikalavimais susiję bendrieji saugos būdai ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 1158/2010 ir (ES) Nr. 1169/2010 (toliau – Reglamentas (ES) 2018/762), II priedo 4.5.1.1 papunktyje nustatyto turinio Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos (toliau – SVS) aprašas;
8.3. ar pateikti kiti dokumentai, įrodantys kad SVS yra parengta vadovaujantis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais reikalavimais (teikiami, jei pareiškėjas nusprendžia, kad SVS aprašo nuostatų nepakanka tai įrodyti);
8.4. ar pateiktas taisomųjų veiksmų planas ir informacija apie plane nustatytų priemonių vykdymą (teikiamas, jei pareiškėjo parengta SVS jau buvo įvertinta ir nustatyta susirūpinimą keliančių klausimų);
8.5. ar SVS apraše ir dokumentuose, jeigu jie teikiami, informacija pateikiama su kryžminėmis nuorodomis, kuriomis parodoma SVS atitiktis jai taikomiems teisės aktų reikalavimams ir, be kita ko, pateikiama nuoroda į pareiškėjo nustatytą tvarką, kuria siekiama užtikrinti reikalavimų, nustatytų 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/773 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio sąveikos techninės specifikacijos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2012/757/ES su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/778, priede, vykdymą;
9. Atlikęs pirminį vertinimą, atsakingas darbuotojas užpildo ir į Administracijos dokumentų valdymo sistemą įkelia bei pasirašo elektroninę Prašymo ir kartu su prašymu pateiktų dokumentų saugos leidimui gauti pirminio vertinimo pažymą (toliau – pirminio vertinimo pažyma) (3 priedas) ir informuoja pareiškėją apie pirminio vertinimo rezultatus.
10. Nustačius prašymo ir (ar) pateiktų dokumentų trūkumų, pareiškėjui išsiunčiama pirminio vertinimo pažyma ir nustatomas ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą neištaiso pirminio vertinimo metu nustatytų trūkumų ir nepateikia motyvuoto prašymo pratęsti trūkumų šalinimo terminą, atsakingas darbuotojas parengia pasiūlymą palikti prašymą nenagrinėtą.
11. Nustačius, kad prašymas ir pateikti dokumentai atitinka reikalavimus, arba po to, kai pareiškėjas ištaisė pirminio vertinimo metu nustatytus trūkumus, atsakingas darbuotojas atlieka išsamų prašymo ir pateiktų dokumentų vertinimą (toliau – išsamus vertinimas) vadovaudamasis Rekomendacijos (ES) 2019/780 II priedo 4 punktu.
12. Atsakingas darbuotojas gali nuspręsti atlikti pareiškėjo veiklos patikrinimą vietoje, jeigu kyla abejonių dėl pareiškėjo parengtos SVS praktinio įgyvendinamumo arba siekdamas patikrinti, ar pareiškėjas tinkamai išsprendė ankstesnio vertinimo metu likusius neišspręstus susirūpinimą keliančius klausimus. Pareiškėjo veiklos vykdymo vietoje patikrinami dokumentai ir (ar) veiklos procesai bei kalbamasi su pareiškėjo darbuotojais, siekiant patikrinti SVS nurodytą ar kitą prašymo byloje esančią informaciją. Pareiškėjas yra informuojamas apie atvykimą į pareiškėjo faktinę veiklos vykdymo vietą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Patikrinimo metu turi dalyvauti pareiškėjo paskirtas atstovas. Pareiškėjo veiklos patikrinimo vietoje metu pateikti trūkumų pašalinimo įrodymai, informacija ir (ar) kiti dokumentai yra kaupiami vieno langelio sistemoje.
13. Atlikus patikrinimą pareiškėjo veiklos vietoje, atsakingas darbuotojas parengia ataskaitą, kurioje aprašo atliekant išsamų vertinimą nustatytus trūkumus ir nurodo, ar atlikus patikrinimą pareiškėjo veiklos vietoje buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys apie trūkumų pašalinimą bei kaip šie trūkumai buvo pašalinti. Ataskaitoje taip pat gali būti nurodomi papildomai nustatyti trūkumai, kuriuos pareiškėjas turi pašalinti per sutartą laikotarpį.
14. Atlikęs išsamų vertinimą, atsakingas darbuotojas užpildo ir į Administracijos dokumentų valdymo sistemą įkelia bei pasirašo elektroninę kartu su prašymu pateikiamų dokumentų atitikties Reglamento (ES) 2018/762 II priede (su infrastruktūros valdytojais susiję saugos valdymo sistemų reikalavimai) nustatytiems kriterijams išsamaus vertinimo pažymą (toliau – išsamaus vertinimo pažyma) (4 priedas).
15. Atsakingas darbuotojas, atlikęs išsamų vertinimą ir nustatęs, kad pateiktas SVS aprašas atitinka Reglamento (ES) 2018/762 II priedo reikalavimus, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo išsamaus vertinimo atlikimo parengia vertinimo išvadą, kurioje nurodomi vertinimo rezultatai ir pasiūlymas išduoti saugos leidimą.
16. Vertinimo išvadoje aptariami likę susirūpinimą keliantys klausimai, kurie netrukdo išduoti saugos leidimą, bei į saugos leidimą įtraukti apribojimai ir (ar) naudojimo sąlygos, jei tokių yra. Vertinimo išvadoje taip pat nurodoma taisomųjų veiksmų plano (-ų) būsena bei gali būti pateikiami siūlymai Administracijos Priežiūros departamentui nurodant, kurias pareiškėjo SVS dalis yra tikslinga patikrinti patikrinimų metu.
17. Atsakingas darbuotojas, atlikęs išsamų vertinimą ir nustatęs, kad pateiktas SVS aprašas nevisiškai atitinka Reglamento (ES) 2018/762 II priedo reikalavimus, užpildytą išsamaus vertinimo pažymą su pažymėtais trūkumais išsiunčia pareiškėjui, nustatydamas ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjui ištaisius trūkumus, iš naujo atliekamas išsamus vertinimas. Išsamus vertinimas atliekamas tol, kol ištaisomi visi pirmojo ir (ar) ketvirtojo tipo trūkumai, nurodyti Aprašo III skyriuje.
18. Jeigu pareiškėjas per nurodytą terminą neištaiso pirmojo ir (ar) ketvirtojo tipo trūkumų, nurodytų Aprašo III skyriuje, ir nepateikia motyvuoto prašymo pratęsti trūkumų šalinimo terminą, atsakingas darbuotojas parengia pasiūlymą neišduoti saugos leidimo.
19. Atsakingas darbuotojas, atlikęs išsamų vertinimą ir nustatęs, kad pateiktas SVS aprašas neatitinka Reglamento (ES) 2018/762 II priedo reikalavimų, ir (arba) jei buvo nustatytas ir prašymo vertinimo metu neištaisytas bent vienas pirmojo ir (ar) ketvirtojo tipo trūkumas, nurodytas Aprašo III skyriuje, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo išsamaus vertinimo atlikimo parengia vertinimo išvadą, kurioje nurodomi išsamaus vertinimo rezultatai ir pasiūlymas atsisakyti išduoti saugos leidimą.
20. Atsakingas darbuotojas apie visus priimtus sprendimus ir (ar) prašymus pateikti trūkstamą informaciją pareiškėją informuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
TRŪKUMŲ SKIRSTYMO Į KATEGORIJAS KRITERIJAI
22. Išsamaus vertinimo metu nustatyti trūkumai skirstomi į kategorijas vadovaujantis Rekomendacijos (ES) 2019/780 33 punktu.
23. Pirmojo tipo trūkumai – klausimai, kuriuos pareiškėjas turi paaiškinti, kad būtų galima suprasti prašymo bylą. Prie pirmojo tipo priskiriami trūkumai, kai pareiškėjo pateiktuose dokumentuose trūksta tam tikros informacijos arba ji yra neaiškiai pateikta. Tokie trūkumai gali būti ištaisyti pareiškėjui pateikus papildomus paaiškinimus, informaciją, dokumentus. Neištaisius pirmojo tipo trūkumų, atsakingas darbuotojas atlieka veiksmus, nurodytus Aprašo 19 punkte.
24. Antrojo tipo trūkumai – trūkumai, dėl kurių prašymo bylą gali tekti iš dalies pakeisti arba pareiškėjui gali tekti atlikti nedidelį veiksmą; veiksmas, kurio turi būti imtasi, paliekamas pareiškėjo nuožiūrai ir netrukdo išduoti saugos leidimo. Prie antrojo tipo priskiriami trūkumai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, tačiau sprendimą juos pašalinti jam patogiu metu priima pats pareiškėjas. Atsakingas darbuotojas tokiu atveju informuoja pareiškėją, kad šio tipo trūkumai turi būti pašalinti iki kito saugos leidimo papildymo ir (ar) atnaujinimo.
25. Trečiojo tipo trūkumai – trūkumai, dėl kurių pareiškėjas turi atlikti konkretų veiksmą, tačiau jį gali atlikti po to, kai bus išduotas saugos leidimas; trūkumo šalinimo veiksmą siūlo pareiškėjas ir dėl jo susitariama su trūkumą nustačiusiu atsakingu darbuotoju. Prie trečiojo tipo trūkumų priskiriami nedideli trūkumai arba susirūpinimą keliantys klausimai, paprastai netrukdantys išduoti saugos leidimo. Atsakingas darbuotojas aptaria nustatytą trūkumą su pareiškėju ir kartu įvertina, kiek laiko užtruks jį pašalinti. Jei trūkumo pašalinimas neįmanomas išsamaus vertinimo metu, atsakingas darbuotojas gali nuspręsti šį trūkumą perduoti priežiūrai Aprašo 17 punkte nustatyta tvarka. Bet kuriuo atveju išsamaus vertinimo metu neišspręstus trečiojo tipo trūkumus atsakingas darbuotojas pažymi išsamaus vertinimo pažymoje, nurodydamas, kad jie turi būti išspręsti kito saugos leidimo papildymo ir (ar) atnaujinimo metu. Jeigu nustatoma daug trečiojo tipo trūkumų, atsakingas darbuotojas gali pateikti siūlymą atsisakyti išduoti saugos leidimą, kol jie nebus ištaisyti.
26. Ketvirtojo tipo trūkumai – trūkumai, dėl kurių prašymo bylą reikia iš dalies pakeisti arba pareiškėjas turi imtis konkretaus veiksmo; saugos leidimas neišduodamas tol, kol trūkumas nepašalinamas, arba dėl to trūkumo į saugos leidimą įtraukiami naudojimo apribojimai ar sąlygos; trūkumo šalinimo veiksmą siūlo pareiškėjas ir dėl jo susitariama su trūkumą nustačiusiu atsakingu darbuotoju. Tai gali būti susiję su tuo, kad nebuvo pateikta esminė informacija ar dokumentai arba pateikta informacija yra visiškai neaiški.
27. Atsakingas darbuotojas po pareiškėjo paaiškinimo arba veiksmo, kurio jis ėmėsi siekdamas pašalinti trūkumą, kiekvienam nustatytam trūkumui priskiria vieną iš statusų, numatytų Rekomendacijos (ES) 2019/780 34 punkte, ir įvertina, ar galima išduoti saugos leidimą:
27.1. šalinamas trūkumas – pareiškėjo pateikti įrodymai nepatenkinami ir vis tiek reikia papildomos informacijos;
27.2. likę susirūpinimą keliančių klausimų, dėl kurių reikalinga priežiūra – susirūpinimą keliantys klausimai lieka neišspręsti;
IV SKYRIUS
PRAŠYMŲ ATNAUJINTI, PAPILDYTI IR (AR) PAKEISTI SAUGOS LEIDIMĄ, PERSVARSTYTI SPRENDIMĄ IR PRANEŠIMŲ APIE POKYČIUS VERTINIMAS
28. Atsakingas darbuotojas, gavęs prašymą pakeisti saugos leidimą, įvertina:
28.2. ar nurodyti pasikeitę saugos leidime nurodyti duomenys ir pateikti tai patvirtinantys dokumentai;
29. Prašymo pakeisti saugos leidimą atveju išsamus vertinimas neatliekamas. Atsakingas darbuotojas įvertina pareiškėjo pateiktus pakeistus duomenis ir duomenų pasikeitimą patvirtinančius dokumentus ir, jei nenustatyta trūkumų, parengia sprendimo pakeisti saugos leidimą projektą, kurį teikia pasirašyti Aprašo 3 punkte nurodyta tvarka.
30. Atsakingas darbuotojas, gavęs prašymą papildyti saugos leidimą, įvertina:
30.4. ar pateikti kiti dokumentai, įrodantys atnaujintos SVS tinkamumą užtikrinti saugų geležinkelių infrastruktūros, geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos ar energijos geležinkelių posistemių esminius pokyčius arba posistemių eksploatavimo ir techninės priežiūros principų pokyčių įgyvendinimą (teikiami, jei pareiškėjas nusprendžia, kad SVS aprašo nuostatų nepakanka tai įrodyti);
30.5. ar nurodytos pakeistos SVS priemonės, SVS aprašo nuostatos, ir jeigu pareiškėjas nusprendžia, kad SVS aprašo nuostatų nepakanka, ar pateikti dokumentai, kuriais įrodoma, kad po pakeitimo SVS atitinka jai keliamus reikalavimus, taip pat ar nurodytos pakeitimų priežastys ir pateikti pakeitimus patvirtinantys dokumentai (teikiami tuo atveju, kai SVS po paskutinio įvertinimo buvo pakeista dėl priežasčių, nesusijusių su geležinkelių infrastruktūros, geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos ar energijos geležinkelių posistemių esminių pokyčių arba posistemių eksploatavimo ir techninės priežiūros principų pokyčių įgyvendinimu);
30.6. ar pateiktas taisomųjų veiksmų planas ir informacija apie plane nustatytų priemonių vykdymą (teikiamas, jei pareiškėjo parengta SVS jau buvo įvertinta ir nustatyta susirūpinimą keliančių klausimų);
31. Atsakingas darbuotojas įvertina pareiškėjo pateiktus duomenis apie ketinamus įgyvendinti geležinkelių infrastruktūros, geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos ar energijos geležinkelių posistemių esminius pokyčius arba šių posistemių eksploatavimo ir techninės priežiūros principų pokyčius, atlikdamas atitinkamai tik tų SVS dalių, kurioms turi įtakos įgyvendinami pokyčiai, išsamų vertinimą. Išsamus visos SVS vertinimas turi būti atliekamas, jei vadovaujantis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nustatytu atveju buvo priimtas sprendimas, kad pareiškėjas turi atnaujinti savo SVS, arba atliekant priežiūros veiklą buvo nustatyta svarbių reikalavimų nesilaikymo atvejų, galinčių daryti poveikį arba sukelti didelį pavojų eismo saugai, arba kitų susirūpinimą keliančių klausimų, arba atsakingas darbuotojas atsižvelgdamas į siūlomų pakeitimų laipsnį ir pobūdį nusprendžia iš naujo įvertinti visą pareiškėjo SVS bylą.
32. Atsakingas darbuotojas, gavęs prašymą atnaujinti saugos leidimą, įvertina:
32.2. ar nurodytos pakeistos SVS priemonės ir SVS aprašo nuostatos (nurodoma, jei SVS buvo pakeista po paskutinio įvertinimo);
32.3. ar pateikti dokumentai, kuriais įrodoma, kad po pakeitimo SVS atitinka jai keliamus reikalavimus, ar nurodytos pakeitimų priežastys ir pateikti pakeitimus patvirtinantys dokumentai (teikiami, jeigu pareiškėjas nusprendžia, kad SVS aprašo nuostatų nepakanka tai įrodyti);
32.4. ar pateiktas taisomųjų veiksmų planas ir informacija apie plane nustatytų priemonių vykdymą (teikiamas, jei pareiškėjo parengta SVS jau buvo įvertinta ir nustatyta susirūpinimą keliančių klausimų);
33. Atsakingas darbuotojas įvertina su ankstesniu prašymu pateiktų įrodymų pasikeitimų pobūdį ir laipsnį, dabartinį taisomųjų veiksmų plano, jei jis turėjo būti pateiktas, statusą, priežiūros veiklos rezultatus bei atsižvelgdamas į susirūpinimą keliančius klausimus, likusius po ankstesnio prašymo vertinimo, nusprendžia dėl išsamaus vertinimo reikalingumo.
34. Jei pareiškėjas netinkamai pagrindė saugos leidimo duomenų pasikeitimą ir (ar) papildymą arba nepateikė taisomųjų veiksmų plano, atsakingas darbuotojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dokumentų vertinimo parengia rašto projektą, kuriame nurodoma informacija, kodėl pareiškėjo pateikta informacija ir (ar) dokumentai nepagrindžia duomenų pasikeitimo ir (ar) papildymo, arba kokius papildomus dokumentus privalo pateikti pareiškėjas, ir nustato 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti ir (ar) duomenims (dokumentams) pateikti.
35. Šiame Aprašo skyriuje neaptartoms prašymo atnaujinti, pakeisti ir (ar) papildyti saugos leidimą vertinimo nuostatoms mutatis mutandis taikomos Aprašo II skyriaus nuostatos.
36. Atsakingas darbuotojas, gavęs pareiškėjo prašymą persvarstyti sprendimą, jei jis vertino pareiškėjo prašymą ir dokumentus saugos leidimo išdavimui, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą, kad prašymui persvarstyti sprendimą vertinti būtų paskirtas kitas atsakingas darbuotojas. Sprendimas persvarstomas Rekomendacijos (ES) 2019/780 37–42 punktuose ir Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Prašymo persvarstyti sprendimą vertinimui mutatis mutandis taikomos Aprašo II skyriaus nuostatos.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
38. Administracijos sprendimai ir veiksmai (neveikimas), kuriais nesilaikoma Aprašo nuostatų, gali būti apskųsti Administracijos vadovui ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka arba Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus
2020 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 2BE-433
PRAŠYMAS IŠDUOTI, ATNAUJINTI, PAPILDYTI IR (AR) PAKEISTI SAUGOS LEIDIMĄ
Pateikdamas šį prašymą prašau (pažymėti reikiamą (-us)):
□ išduoti naują saugos leidimą
□ atnaujinti saugos leidimą
□ papildyti saugos leidimą
□ pakeisti saugos leidimą
Ankstesnio saugos leidimo identifikacinis Nr. ____________________________________________________
(nurodomas tik saugos leidimo atnaujinimo, papildymo ar pakeitimo atveju)
Geležinkelių infrastruktūros rūšis (pažymėti tinkamą):
□ Valstybinės reikšmės magistralinė linija (-os)
□ Regioninės reikšmės geležinkelių linija (-os)
□ Privažiuojamasis geležinkelių kelias (-iai)
□ Kita (įrašyti)____________________________________________________________
Geležinkelių infrastruktūra (pažymėti tinkamą):
□ priklauso TEN-T geležinkelių tinklui
□ nepriklauso TEN-T geležinkelių tinklui
| Geležinkelio kelio numeris / geležinkelių linijos pavadinimas |
Geležinkelio kelio unikalus numeris Nekilnojamojo turto kadastre ir registre |
Geležinkelio stotis, prie kurios / kurioje yra geležinkelio kelias |
| (įrašyti) |
(įrašyti) |
(įrašyti) |
Kita informacija (įrašyti)___________________________________________________________
Geležinkelių tinklo eksploatacija:
Numatoma paslaugų ir (arba) eksploatacijos pradžios data (nurodyti neprivaloma) _________________
(data)
Valstybė (-ės) narė (-ės), kurioje (-iose) yra infrastruktūra (įrašyti):_______________________ ________________________________________________________________________________
Pareiškėjo informacija:
1. Juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas / fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas___________________________
__________________________________________________________________________
2. Buveinės adresas ___________________________________________________
3. Telefono numeris, el. pašto adresas______________________________________
Asmens ryšiams duomenys:
1. Vardas, pavardė, pareigos _____________________________________________
2. Adresas___________________________________________________________
3. Telefono numeris, el. pašto adresas _____________________________________
4. Mokama kalba (-os)__________________________________________________
Pridedami dokumentai:
□ Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos aprašas;
□ Kiti dokumentai, kuriais įrodoma, kad pareiškėjo geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistema atitinka Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus (teikiami, jei pareiškėjo vertinimu Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos aprašo nepakanka tam įrodyti);
□ Taisomųjų veiksmų planas (-ai)*(teikiamas, jei infrastruktūros valdytojas buvo įpareigotas jį pateikti);
*Plane (-uose) nurodomas dabartinis statusas veiksmų plano (-ų), kurį (-iuos) parengė infrastruktūros valdytojas siekdamas išspręsti visus svarbius neatitikties klausimus ir problemas visose kitose susirūpinimą keliančiose srityse, nustatytus vykdant priežiūros veiklą nuo tada, kai buvo atliktas ankstesnis vertinimas, ir (arba) dabartinis statusas veiksmų plano (-ų), kurį (-iuos) parengė infrastruktūros valdytojas siekdamas išspręsti per ankstesnį vertinimą nustatytus likusius susirūpinimą keliančius klausimus.
□ Dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjas yra geležinkelių infrastruktūros savininkas arba valdo, naudoja geležinkelių infrastruktūrą bei disponuoja ja kitu teisėtu pagrindu (šis reikalavimas netaikomas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui);
□ Eismo organizavimo instrukcija (-os);
□ Valstybės rinkliavos apmokėjimą įrodantis dokumentas.
_____________________________ _________________________
(pareigų pavadinimas) (vardas, pavardė)
Data _______________________ Parašas __________________________
PATVIRTINTA
Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus
2020 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 2BE-433
PRANEŠIMAS APIE POKYČIUS
20__m._______________ d.
___________
(vieta)
Lietuvos transporto saugos administracijai
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 8 straipsnio 21 dalies 6 punktu arba 9 straipsnio 10 dalimi ir (ar) 18 dalies 4 punktu, pranešame apie (pažymėti reikiamą (-us)):
□ esminius geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos pakeitimus;
□ planuojamus įgyvendinti geležinkelių infrastruktūros, geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos ar energijos geležinkelių posistemių esminius pokyčius arba šių posistemių eksploatavimo ir techninės priežiūros principų pokyčius
Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos esminio pakeitimo atveju (aprašomos keičiamos geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos priemonės, nurodomos Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos aprašo nuostatos ir pakeitimų priežastys) ________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Stacionariųjų posistemių pakeitimo atveju (nurodomas (-i) keičiamas (-i) stacionarusis (-ieji) posistemis (-iai) ir (ar) šių posistemių eksploatavimo principai, aprašomi planuojami įgyvendinti pokyčiai bei jų priežastys)
_______________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________
Pridedami dokumentai (turi būti pridedami pakeitimus įrodantys dokumentai; dokumentai, kuriais įrodoma, kad po atnaujinimo geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistema atitiks jai keliamus reikalavimus (jeigu pareiškėjas nusprendžia, kad Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos aprašo nuostatų nepakanka) ir (ar) dokumentai, įrodantys, kad saugos leidimo turėtojo taikomų geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos priemonių užteks saugiai įgyvendinti geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos ar energijos geležinkelių posistemių esminius pokyčius arba šių posistemių eksploatavimo ir techninės priežiūros principų pokyčius):
1. ___________________________________________________________________
2.___________________________________________________________________
3. ___________________________________________________________________
Kita informacija: ______________________________________________________
_____________________________ _________________________
(pareigų pavadinimas) (vardas, pavardė, parašas)
Geležinkelių infrastruktūros valdytojų, pageidaujančių gauti saugos leidimą, prašymų ir kartu su prašymais pateiktų dokumentų vertinimo tvarkos aprašo
1 priedas
NEŠALIŠKUMO DEKLARACIJA
20__m._______________ d.
Vilnius
1. Teikdamas informaciją ir (ar) paaiškinimus savo kompetencijos klausimais pasižadu:
1.1. būti objektyvus ir nešališkas, laikytis teisės aktų reikalavimų, vadovautis profesinės etikos principais, teikti teisingą ir tikslią informaciją ir (ar) paaiškinimus, dėl kurių į mane yra kreipiamasi;
1.2. nedelsdamas raštu informuoti Lietuvos transporto saugos administraciją ir nusišalinti nuo informacijos ir (ar) paaiškinimų teikimo, paaiškėjus bent vienai iš šių aplinkybių:
1.2.1. pareiškėjas yra susijęs su manimi santuokos, artimos giminystės ar svainystės ryšiais arba toks asmuo dirba prašymą pateikusiame ūkio subjekte;
2. Man išaiškinta, kad asmenys, susiję su manimi santuokos, artimos giminystės ar svainystės ryšiais, yra: sutuoktinis, seneliai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), jų sutuoktiniai, vaikaičiai, broliai, seserys ir jų vaikai, taip pat sutuoktinio tėvai, broliai, seserys ir vaikai.
____________________ _____________________________
(parašas) (pareigos, vardas, pavardė)
Geležinkelių infrastruktūros valdytojų, pageidaujančių gauti saugos leidimą, prašymų ir kartu su prašymais pateiktų dokumentų vertinimo tvarkos aprašo
2 priedas
KONFIDENCIALUMO PASIŽADĖJIMAS
20__m._______________ d.
Vilnius
1. Teikdamas informaciją ir (ar) paaiškinimus savo kompetencijos klausimais pasižadu:
1.1. saugoti ir tik įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti visą su saugos leidimo išdavimu susijusią informaciją, kuri man taps žinoma;
1.3. man patikėtus dokumentus ir (ar) jų kopijas saugoti tokiu būdu, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės su jais susipažinti ar jais pasinaudoti;
Geležinkelių infrastruktūros valdytojų, pageidaujančių gauti saugos leidimą, prašymų ir kartu su prašymais pateiktų dokumentų vertinimo tvarkos aprašo
3 priedas
LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJA
_______________________________PRAŠYMO IR KARTU SU PRAŠYMU (Pareiškėjo teisinė forma, pavadinimas)
PATEIKTŲ DOKUMENTŲ SAUGOS LEIDIMUI GAUTI PIRMINIO VERTINIMO PAŽYMA
| Eil. Nr. |
Vertinamo dokumento pavadinimas |
Pateikta (+) / nepateikta (-) / netikrinta (N) |
Pastabos (nurodomi dokumentų trūkumai ir (ar) kt.) |
| 1. |
Prašymas išduoti, atnaujinti, papildyti ir (ar) pakeisti saugos leidimą (tikrinama, ar pateiktas patvirtintos formos ir tinkamai užpildytas prašymas) |
|
|
| 2. |
Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos (toliau – SVS) aprašas (tikrinama, ar SVS aprašas parengtas vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/762[1] II priedu; ar SVS apraše ir pridedamuose dokumentuose informacija pateikiama su kryžminėmis nuorodomis, kuriomis parodoma SVS atitiktis SVS taikomiems teisės aktų reikalavimams ir, be kita ko, pateikiama nuoroda į pareiškėjo nustatytą tvarką, kuria siekiama užtikrinti reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) 2019/773[2] priede, vykdymą) |
|
|
| 3. |
Kiti dokumentai (teikiami pareiškėjo iniciatyva, jei jo vertinimu SVS aprašo nepakanka įrodyti, kad jis parengė SVS vadovaudamasis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais reikalavimais)
|
|
|
| 4. |
Taisomųjų veiksmų planas (-ai) (teikiamas, jei pareiškėjo parengta SVS jau buvo įvertinta ir nustatyta susirūpinimą keliančių klausimų) |
|
|
| 5. |
Dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjas yra geležinkelių infrastruktūros savininkas arba valdo, naudoja geležinkelių infrastruktūrą bei disponuoja ja kitu teisėtu pagrindu (šis reikalavimas netaikomas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui)
|
|
|
| 6. |
Eismo organizavimo instrukcija (-os) |
|
|
| 7. |
Valstybės rinkliavos apmokėjimą įrodantis dokumentas |
|
|
Vertinimo išvada (nurodymas pareiškėjui nustatytu terminu ištaisyti pirminio vertinimo pažymoje nurodytus trūkumus arba patvirtinimas, kad pateikti visi reikiami dokumentai):
__________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________
Pirminį vertinimą atliko ____________________________________
(pareigos, vardas, pavardė, parašas, data)
Geležinkelių infrastruktūros valdytojų, pageidaujančių gauti saugos leidimą, prašymų ir kartu su prašymais pateiktų dokumentų vertinimo tvarkos aprašo
4 priedas
LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJA
_______________________________________________________KARTU SU PRAŠYMU PATEIKTŲ DOKUMENTŲ
(pareiškėjo pavadinimas, teisinė forma)
ATITIKTIES KOMISIJOS DELEGUOTOJO REGLAMENTO (ES) 2018/762 II PRIEDE (SU INFRASTRUKTŪROS VALDYTOJAIS SUSIJĘ SAUGOS VALDYMO SISTEMŲ REIKALAVIMAI) NUSTATYTIEMS KRITERIJAMS IŠSAMAUS VERTINIMO PAŽYMA
________________
(data)
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Kriterijus |
Vertinamo dokumento pavadinimas |
Patikrinimo rezultatas (atitinka / neatitinka / atitinka iš dalies) |
Trūkumo priskyrimas tipui pagal Aprašo III skyriuje nurodytus kriterijus |
Pastabos ir pasiūlymai dėl pateiktų dokumentų atitikties Komisijos deleguotojo reglamento[3] II priedo nustatytiems kriterijams |
||
| 1. ORGANIZACIJOS KONTEKSTAS |
|||||||
| 1.1. ORGANIZACIJA |
|||||||
| a) |
apibūdina savo veiklos pobūdį ir apimtį; |
|
|
|
|
||
| b) |
nustato, kokius didelius pavojus saugai kelia jos geležinkelių eksploatavimo veikla, nepaisant to, ar veiklą vykdo pati organizacija, ar organizacijos kontroliuojami rangovai, partneriai arba tiekėjai; |
|
|
|
|
||
| c) |
nustato geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemai (toliau – saugos valdymo sistema) svarbias suinteresuotąsias šalis (pvz., reguliavimo institucijos, valdžios institucijos, infrastruktūros valdytojai, rangovai, tiekėjai, partneriai), įskaitant ne geležinkelių sistemos suinteresuotąsias šalis; |
|
|
|
|
||
| d) |
nustato ir remia teisinius ir kitus su sauga susijusius c punkte nurodytų suinteresuotųjų šalių reikalavimus; |
|
|
|
|
||
| e) |
užtikrina, kad kuriant, įgyvendinant ir nuolat taikant saugos valdymo sistemą būtų atsižvelgta į d punkte nurodytus reikalavimus; |
|
|
|
|
||
| f) |
apibūdina saugos valdymo sistemos taikymo sritį, nurodydama, kurią verslo veiklos dalį ji apima arba ne, ir atsižvelgdama į d punkte nurodytus reikalavimus. |
|
|
|
|
||
| 2. VADOVAVIMAS |
|||||||
| 2.1. VADOVAVIMAS IR ĮSIPAREIGOJIMAS |
|||||||
| 2.1.1. Savo vadovavimą ir įsipareigojimą sukurti, įgyvendinti, nuolat taikyti ir tobulinti saugos valdymo sistemą vyresnioji vadovybė įrodo taip: |
|||||||
| a) |
prisiima bendrą atskaitomybę ir atsakomybę už saugą; |
|
|
|
|
||
| b) |
užtikrina, kad įvairių organizacijos lygmenų vadovybė, vykdydama savo veiksmus ir palaikydama ryšius su darbuotojais ir rangovais, būtų įsipareigojusi užtikrinti saugą; |
|
|
|
|
||
| c) |
užtikrina, kad saugos politika ir saugos tikslai būtų nustatyti, suprantami ir suderinami su strategine organizacijos kryptimi; |
|
|
|
|
||
| d) |
užtikrina saugos valdymo sistemos reikalavimų integravimą į organizacijos verslo procesus; |
|
|
|
|
||
| e) |
užtikrina saugos valdymo sistemai būtinus išteklius; |
|
|
|
|
||
| f) |
užtikrina, kad saugos valdymo sistema būtų veiksminga organizacijos keliamai saugos rizikai valdyti; |
|
|
|
|
||
| g) |
skatina darbuotojus remti saugos valdymo sistemos reikalavimų laikymąsi; |
|
|
|
|
||
| h) |
skatina nuolat tobulinti saugos valdymo sistemą; |
|
|
|
|
||
| i) |
užtikrina, kad į saugą būtų atsižvelgiama nustatant ir valdant organizacijos verslo riziką, ir aiškina, kaip bus pripažįstama ir sprendžiama saugos ir kitų verslo tikslų prieštara; |
|
|
|
|
||
| j) |
puoselėja teigiamą saugos kultūrą |
|
|
|
|
||
| 2.2. SAUGOS POLITIKA |
|||||||
| 2.2.1. Vyresnioji vadovybė parengia dokumentą, kuriame apibūdinama organizacijos saugos politika ir kuris: |
|||||||
| a) |
yra tinkamas atsižvelgiant į organizacijos pobūdį ir geležinkelių eksploatavimo veiklos apimtį; |
|
|
|
|
||
| b) |
patvirtinamas organizacijos generalinio direktoriaus (arba vyresniosios vadovybės atstovo (-ų)); |
|
|
|
|
||
| c) |
aktyviai įgyvendinamas, apie jį pranešama ir užtikrinama galimybė su juo susipažinti visiems darbuotojams. |
|
|
|
|
||
| 2.2.2. Saugos politika: |
|||||||
| a) |
įsipareigojama laikytis visų teisinių ir kitų su sauga susijusių reikalavimų; |
|
|
|
|
||
| b) |
joje numatoma saugos tikslų nustatymo ir organizacijos saugos veiksmingumo vertinimo pagal tuos tikslus sistema; |
|
|
|
|
||
| c) |
įsipareigojama valdyti saugos riziką, kylančią dėl savo veiklos, taip pat kitų subjektų keliamą riziką; |
|
|
|
|
||
| d) |
įsipareigojama nuolat tobulinti saugos valdymo sistemą; |
|
|
|
|
||
| e) |
įgyvendinama laikantis verslo strategijos ir atsižvelgiant į organizacijos saugos veiksmingumo vertinimą. |
|
|
|
|
||
| 2.3. ORGANIZACINIAI VAIDMENYS, PAREIGOS, ATSKAITOMYBĖ IR ĮGALIOJIMAI |
|||||||
| 2.3.1. |
Darbuotojų, kurių vaidmuo yra susijęs su sauga (įskaitant vadovybę ir kitus darbuotojus, vykdančius su sauga susijusias užduotis), pareigos, atskaitomybė ir įgaliojimai nustatomi visais organizacijos lygmenimis, dokumentuojami, paskiriami ir jiems pranešami; |
|
|
|
|
||
| 2.3.2. |
Organizacija užtikrina, kad darbuotojai, atsakingi už su sauga susijusias užduotis, turėtų įgaliojimus, gebėjimus ir tinkamus išteklius, kad galėtų vykdyti savo užduotis ir jiems nedarytų neigiamo poveikio kitų veiklos funkcijų vykdytojų veiksmai. |
|
|
|
|
||
| 2.3.3. |
Atsakomybės už su sauga susijusias užduotis perdavimas dokumentuojamas, apie jį pranešama atitinkamiems darbuotojams ir įsitikinama, kad jie ją suprato ir prisiėmė. |
|
|
|
|
||
| 2.3.4. |
Organizacija apibūdina 2.3.1 punkte nurodytų vaidmenų paskirstymą veiklos funkcijoms organizacijoje ir, kai tinkama, už jos ribų (žr. 5.3 skirsnį „Rangovai, partneriai ir tiekėjai“). |
|
|
|
|
||
|
|
2.4. KONSULTACIJOS SU DARBUOTOJAIS IR KITOMIS ŠALIMIS |
||||||
| 2.4.1. |
Kuriant, naudojant ir tobulinant saugos valdymo sistemą prireikus ir kai tinkama, konsultuojamasi su darbuotojais, jų atstovais ir išorės suinteresuotosiomis šalimis dėl atitinkamų dalių, už kurias jie atsakingi, įskaitant veiklos procedūrų saugos aspektus. |
|
|
|
|
||
| 2.4.2. |
Organizacija sudaro sąlygas konsultuotis su darbuotojais, būtent numato darbuotojų dalyvavimo būdus ir priemones, registruoja darbuotojų nuomones ir teikia atsiliepimus dėl darbuotojų nuomonės. |
|
|
|
|
||
| 3. PLANAVIMAS |
|||||||
| 3.1. RIZIKOS MAŽINIMO VEIKSMAI |
|||||||
| 3.1.1. Rizikos vertinimas |
|||||||
| 3.1.1.1. Organizacija: |
|||||||
| a) |
nustato ir išanalizuoja visą veiklos, organizacinę ir techninę riziką, svarbią atsižvelgiant į organizacijos vykdomos veiklos rūšį, apimtį ir vietą. Tokia rizika apima riziką, susijusią su žmogiškaisiais ir organizaciniais veiksniais, kaip antai darbo krūvis, darbo aplinka, nuovargis ar procedūrų tinkamumas, taip pat su kitų suinteresuotųjų šalių veikla (saugos valdymo sistemos apraše ir (ar) rizikų registre turi būti nustatytos ir išanalizuotos rizikos, taip pat susijusios su netinkamu traukinių formavimu, krovinių krovimu ir tvirtinimu, negabaritinių ir pavojingųjų krovinių vežimu) (žr. 1 dalį „Organizacijos kontekstas“); |
|
|
|
|
||
| b) |
tinkamais rizikos vertinimo metodais įvertina a punkte nurodytų rūšių riziką; |
|
|
|
|
||
| c) |
parengia ir įdiegia saugos priemones ir nustato susijusias pareigas (žr. 2.3 skirsnį „Organizaciniai vaidmenys, pareigos, atskaitomybė ir įgaliojimai“); |
|
|
|
|
||
| d) |
sukuria saugos priemonių veiksmingumo stebėjimo sistemą (žr. 6.1 skirsnį „Stebėsena“); |
|
|
|
|
||
| e) |
pripažįsta poreikį prireikus bendradarbiauti su kitomis suinteresuotosiomis šalimis (pvz., geležinkelio įmonėmis, infrastruktūros valdytojais, gamintoju, techninės priežiūros teikėju, už techninę priežiūrą atsakingu subjektu, geležinkelio transporto priemonių valdytoju, paslaugų teikėju ir perkančiuoju subjektu) dėl bendros rizikos ir tinkamų saugos priemonių įdiegimo (saugos valdymo sistemos apraše taip pat turi būti numatyta, kaip bus keičiamasi operatyvine su sauga susijusia informacija (informacija apie riedmenų gedimus, eksploatavimo sąlygas ar apribojimus ir pan.); |
|
|
|
|
||
| f) |
praneša apie riziką darbuotojams ir susijusioms išorės šalims (saugos valdymo sistemos apraše ir (ar) rizikų registre taip pat turi būti numatyti būdai kaip bus vykdomas informacijos apie rizikas apsikeitimas) (žr. 4.4 skirsnį „Informacija ir ryšiai“). |
|
|
|
|
||
| 3.1.1.2. |
Vertindama riziką, organizacija atsižvelgia į būtinumą nustatyti, užtikrinti ir išlaikyti saugią darbo aplinką, atitinkančią taikomų teisės aktų, pirmiausia Direktyvos 89/391/EEB, reikalavimus. |
|
|
|
|
||
| 3.1.2. Pakeitimų planavimas: |
|||||||
| 3.1.2.1. |
Prieš įgyvendindama pakeitimą (žr. 5.4 skirsnį „Pakeitimų valdymas“), organizacija pagal Reglamente (ES) Nr. 402/2013 nustatytą rizikos valdymo procesą nustato galimos saugos rizikos rūšis ir atitinkamas saugos priemones (žr. 3.1.1 punktą „Rizikos vertinimas“), taip pat atsižvelgia į saugos riziką dėl paties pakeitimo proceso. |
|
|
|
|
||
| 3.2. SAUGOS TIKSLAI IR PLANAVIMAS |
|||||||
| 3.2.1. |
Organizacija, siekdama išlaikyti ir kai praktiškai įmanoma, gerinti savo saugos veiksmingumą, atitinkamų lygmenų atitinkamoms funkcijoms nustato saugos tikslus. |
|
|
|
|
||
| 3.2.2. Saugos tikslai: |
|||||||
| a) |
yra suderinami su saugos politika ir organizacijos strateginiais tikslais (kai taikoma); |
|
|
|
|
||
| b) |
siejami su svarbiausia rizika, nuo kurios priklauso organizacijos saugos veiksmingumas; |
|
|
|
|
||
| c) |
yra išmatuojami; |
|
|
|
|
||
| d) |
nustatomi atsižvelgiant į taikomus teisinius ir kitus reikalavimus; |
|
|
|
|
||
| e) |
peržiūrimi, ar jie yra pasiekti, ir prireikus persvarstomi; |
|
|
|
|
||
| f) |
apie juos pranešama. |
|
|
|
|
||
| 3.2.3. |
Organizacija turi turėti planą (-us), kuriame (-iuose) apibūdinama, kaip ji pasieks savo saugos tikslus. |
|
|
|
|
||
| 3.2.4. |
Organizacija apibūdina saugos tikslų siekimo stebėjimo strategiją ir planą (-us) (žr. 6.1 skirsnį „Stebėsena“). |
|
|
|
|
||
| 4. PARAMA |
|||||||
| 4.1. IŠTEKLIAI |
|||||||
| 4.1.1. |
Organizacija užtikrina išteklius, įskaitant kompetentingus darbuotojus ir veiksmingą tinkamą naudoti įrangą, būtinus norint sukurti, įgyvendinti, prižiūrėti ir nuolat tobulinti saugos valdymo sistemą. |
|
|
|
|
||
| 4.2. KOMPETENCIJA |
|||||||
| 4.2.1. |
Organizacijos kompetencijos valdymo sistema turi užtikrinti, kad darbuotojai, kurių funkcijos yra susijusios su sauga, būtų kompetentingi vykdyti su sauga susijusias užduotis, už kurias jie yra atsakingi (žr. 2.3 skirsnį „Organizaciniai vaidmenys, pareigos, atskaitomybė ir įgaliojimai“), įskaitant bent šiuos dalykus: |
|
|
|
|
||
| a) |
gebėjimų (įskaitant žinias, įgūdžius, netechninį elgesį ir požiūrį), kurių reikia su sauga susijusioms užduotims vykdyti, identifikavimą; |
|
|
|
|
||
| b) |
atrankos principus (būtinąjį išsilavinimo lygį, psichologinį tinkamumą ir fizinį pajėgumą); |
|
|
|
|
||
| c) |
pradinį mokymą, patirtį ir kvalifikaciją; |
|
|
|
|
||
| d) |
tęstinį mokymą ir periodinį turimų gebėjimų atnaujinimą; |
|
|
|
|
||
| e) |
periodinį kompetencijos vertinimą ir psichologinio tinkamumo bei fizinio pajėgumo tikrinimą siekiant užtikrinti, kad kvalifikacija ir įgūdžiai būtų ilgainiui išlaikomi; |
|
|
|
|
||
| f) |
konkretų mokymą, susijusį su atitinkamomis saugos valdymo sistemos dalimis, kad jie galėtų atlikti su sauga susijusias savo užduotis. |
|
|
|
|
||
| 4.2.2. |
Organizacija numato su sauga susijusias užduotis vykdančių darbuotojų mokymo programą, kaip nurodyta 4.2.1 punkto c, d ir f papunkčiuose, kuri užtikrina, kad: |
|
|
|
|
||
| a) |
teikiama mokymo programa atitiktų nustatytus darbuotojų kompetencijos reikalavimus ir individualius poreikius (saugos valdymo sistemos apraše ir (ar) kompetencijų valdymo sistemoje taip pat turi būti numatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyti reikalavimai darbuotojų kompetencijų valdymui); |
|
|
|
|
||
| b) |
kai tinkama, mokymas užtikrintų, kad darbuotojai galėtų veikti visomis eksploatavimo sąlygomis (normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis); |
|
|
|
|
||
| c) |
mokymo trukmė ir kvalifikacijos kėlimo mokymo dažnumas būtų tinkami atsižvelgiant į mokymo tikslus; |
|
|
|
|
||
| d) |
visų darbuotojų mokymas būtų registruojamas (žr. 4.5.3 punktą „Dokumentuojamos informacijos valdymas“); |
|
|
|
|
||
| e) |
mokymo programa būtų reguliariai peržiūrima, atliekamas jos auditas (žr. 6.2 skirsnį „Vidaus auditas“) ir prireikus atliekami pakeitimai (žr. 5.4 skirsnį „Pakeitimų valdymas“). |
|
|
|
|
||
| 4.2.3. |
Turi būti nustatyta darbuotojų grąžinimo į darbą po avarijos / rikto ar po ilgo nebuvimo tvarka, įskaitant papildomą mokymą, jei nustatomas toks poreikis. |
|
|
|
|
||
| 4.3. INFORMUOTUMAS |
|||||||
| 4.3.1. |
Vyresnieji vadovai užtikrina, kad jie ir jų darbuotojai, kurių funkcijos yra susijusios su sauga, žinotų savo veiksmų aktualumą, svarbą ir pasekmes ir kaip jie padeda teisingai taikyti saugos valdymo sistemą ir užtikrinti jos veiksmingumą, įskaitant saugos tikslų pasiekimą (žr. 3.2 skirsnį „Saugos tikslai ir planavimas). |
|
|
|
|
||
| 4.4. INFORMACIJA IR RYŠIAI |
|||||||
| 4.4.1. |
Organizacija nustato tinkamus ryšio kanalus, siekdama užtikrinti, kad įvairiais organizacijos lygmenimis su sauga susijusia informacija būtų keičiamasi tarpusavyje ir su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant rangovus, partnerius ir tiekėjus (saugos valdymo sistemos apraše taip pat turi būti numatyta, kaip bus keičiamasi operatyvine su sauga susijusia informacija (informacija apie riedmenų gedimus, eksploatavimo sąlygas ar apribojimus ir pan.) bei kokiais būdais, įskaitant reikalingos sąveikos tarp informacinių sistemų užtikrinimą); |
|
|
|
|
||
| 4.4.2. |
Siekdama užtikrinti, kad su sauga susijusi informacija pasiektų sprendimų priėmėjus, organizacija valdo su sauga susijusios informacijos identifikavimą, priėmimą, apdorojimą, generavimą ir skleidimą. |
|
|
|
|
||
| 4.4.3. Organizacija užtikrina, kad su sauga susijusi informacija būtų: |
|||||||
| a) |
aktuali, išsami ir suprantama numatytiems naudotojams; |
|
|
|
|
||
| b) |
pagrįsta; |
|
|
|
|
||
| c) |
tiksli; |
|
|
|
|
||
| d) |
nuosekli; |
|
|
|
|
||
| e) |
valdoma (žr. 4.5.3 punktą „Dokumentais pagrįstos informacijos valdymas“) |
|
|
|
|
||
| f) |
pranešama iš anksto; |
|
|
|
|
||
| g) |
gaunama ir suprantama. |
|
|
|
|
||
| 4.5. DOKUMENTUOJAMA INFORMACIJA |
|||||||
| 4.5.1. Saugos valdymo sistemos dokumentai |
|||||||
| 4.5.1.1. Turi būti saugos valdymo sistemos aprašymas, kuriame nurodoma: |
|||||||
| a) |
su geležinkelių eksploatavimo sauga susijusių procesų ir veiksmų, įskaitant su sauga susijusias užduotis ir atitinkamas pareigas (žr. 2.3 skirsnį „Organizaciniai vaidmenys, pareigos, atskaitomybė ir įgaliojimai“), identifikavimas ir apibūdinimas; |
|
|
|
|
||
| b) |
šių procesų sąveika; |
|
|
|
|
||
| c) |
tvarkos aprašymas arba kiti dokumentai, kuriuose apibūdinama, kaip šie procesai įgyvendinami; |
|
|
|
|
||
| d) |
rangovų, partnerių ir tiekėjų identifikavimas, nurodant teikiamų paslaugų rūšį ir apimtį; |
|
|
|
|
||
| e) |
sutarčių ir kitų verslo susitarimų, būtinų organizacijos saugos rizikai ir su rangovų naudojimu susijusiai rizikai valdyti, kuriuos organizacija sudarė su kitomis d punkte nurodytomis šalimis, identifikavimas; |
|
|
|
|
||
| f) |
nuoroda į dokumentuojamą informaciją, reikalaujamą šiame reglamente. |
|
|
|
|
||
| 4.5.1.2. Organizacija užtikrina, kad pagal Direktyvos (ES) 2016/798 9 straipsnio 6 dalį atitinkamai nacionalinei saugos institucijai (ar institucijoms) būtų pateikiama metinė saugos ataskaita, kurioje nurodoma: |
|||||||
| a) |
sprendimų dėl svarbių su sauga susijusių pakeitimų rinkinys, nurodant svarbių pakeitimų santrauką pagal Reglamento (ES) Nr. 402/2013 18 straipsnio 1 dalį; |
|
|
|
|
||
| b) |
organizacijos kitų (vienų ar kelių) metų saugos tikslai ir kaip didelė saugos rizika paveikia šių saugos tikslų nustatymą; |
|
|
|
|
||
| c) |
avarijos / rikto vidaus tyrimo (žr. 7.1 skirsnį „Mokymasis iš avarijų ir riktų“) ir kitos stebėsenos veiklos (žr. 6.1 skirsnį „Stebėsena“, 6.2 skirsnį „Vidaus auditas“ ir 6.3 skirsnį „Vadovybės atliekamas vertinimas“) rezultatai pagal Reglamento (ES) Nr. 1078/2012 5 straipsnio 1 dalį |
|
|
|
|
||
| d) |
išsami informacija apie nacionalinių tyrimo įstaigų rekomendacijose nurodytų likusių neišspręstų klausimų sprendimo pažangą (žr. 7.1 skirsnį „Mokymasis iš avarijų ir riktų“); |
|
|
|
|
||
| e) |
organizacijos saugos rodikliai, pagal kuriuos vertinamas organizacijos saugos veiksmingumas (žr. 6.1 skirsnį „Stebėsena“); |
|
|
|
|
||
| f) |
kai tinkama, patarėjo saugos klausimais metinės ataskaitos išvados, kaip nurodyta reglamente dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais (RID)[4], dėl organizacijos veiklos, susijusios su pavojingų krovinių vežimu[5]. |
|
|
|
|
||
| 4.5.2. Kūrimas ir atnaujinimas |
|||||||
| 4.5.2.1. |
Organizacija užtikrina, kad kuriant ir atnaujinant dokumentuojamą su saugos valdymo sistema susijusią informaciją būtų naudojami tinkami formatai ir laikmenos. |
|
|
|
|
||
| 4.5.3. Dokumentuojamos informacijos valdymas |
|||||||
| 4.5.3.1. |
Organizacija valdo su saugos valdymo sistema susijusią dokumentuojamą informaciją, ypač jos saugojimą, platinimą ir pakeitimus, kad užtikrintų jos prieinamumą, tinkamumą ir, kai tinkama, apsaugą. |
|
|
|
|
||
| 4.6. ŽMOGIŠKŲJŲ IR ORGANIZACINIŲ VEIKSNIŲ INTEGRAVIMAS |
|||||||
| 4.6.1. Organizacija turi laikytis sisteminio požiūrio į žmogiškųjų ir organizacinių veiksnių integravimą savo saugos valdymo sistemoje. Laikantis šio požiūrio: |
|||||||
| a) |
parengiama strategija, naudojamasi žmogiškųjų ir organizacinių veiksnių srities patirtimi ir taikomi joje pripažinti būdai; |
|
|
|
|
||
| b) |
sprendžiami su įrangos konstrukcija ir naudojimu, užduotimis, darbo sąlygomis ir organizavimo tvarka susijusios rizikos klausimai, atsižvelgiant į žmogaus galimybes ir apribojimus, taip pat į poveikį žmogaus veiklos efektyvumui. |
|
|
|
|
||
| 5. VEIKLA |
|||||||
| 5.1. VEIKLOS PLANAVIMAS IR VALDYMAS |
|||||||
| 5.1.1. Planuodama, kurdama, įgyvendindama ir peržiūrėdama savo veiklos procesus, organizacija užtikrina, kad vykdant veiklą: |
|||||||
| a) |
būtų taikomi rizikos priimtinumo kriterijai ir imamasi saugos priemonių (žr. 3.1.1 dalį „Rizikos vertinimas“); |
|
|
|
|
||
| b) |
būtų nustatytas (-i) saugos tikslų pasiekimo planas (-ai) (žr. 3.2 skirsnį „Saugos tikslai ir planavimas“); |
|
|
|
|
||
| c) |
būtų renkama informacija siekiant įvertinti, ar teisingai taikoma veiklos tvarka, ir jos veiksmingumą (žr. 6.1 skirsnį „Stebėsena“). |
|
|
|
|
||
| 5.1.2. |
Organizacija užtikrina, kad jos veiklos tvarka atitiktų su sauga susijusius taikomų techninių sąveikos specifikacijų reikalavimus ir atitinkamas nacionalines taisykles, taip pat kitus aktualius reikalavimus (saugos valdymo sistemos apraše ar techninės priežiūros sistemoje taip pat turi būti numatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyti reikalavimai geležinkelio riedmenims ir jų priežiūrai, darbuotojų kompetencijų valdymui ir eismo organizavimui bei valdymui) (žr. 1 dalį „Organizacijos kontekstas“). |
|
|
|
|
||
| 5.1.3. Siekiant valdyti su veiklos sauga susijusią riziką (žr. 3.1.1 punktą „Rizikos vertinimas“), atsižvelgiama bent į šiuos dalykus: |
|||||||
| a) |
transporto saugos ribų nustatymą remiantis infrastruktūros projektinėmis charakteristikomis planuojant ir valdant eismą; |
|
|
|
|
||
| b) |
eismo planavimą, įskaitant tvarkaraštį ir traukinių linijų paskirstymą; |
|
|
|
|
||
| c) |
eismo valdymą realiuoju laiku įprastu režimu ir pablogėjusiais režimais, taikant eismo apribojimus, ir į eismo sutrikimų valdymą; |
|
|
|
|
||
| d) |
ypatingų siuntų vežimo sąlygų nustatymą. |
|
|
|
|
||
| 5.1.4. |
Siekdama užtikrinti su veiklos sauga susijusių pareigų paskirstymo valdymą, organizacija nustato pareigas, susijusias su geležinkelių tinklo planavimu ir eksploatavimu, ir kaip atitinkamos užduotys, nuo kurių priklauso visų paslaugų teikimo sauga, organizacijoje paskirstomos kompetentingiems darbuotojams (žr. 2.3 skirsnį „Organizaciniai vaidmenys, pareigos, atskaitomybė ir įgaliojimai“) ir, kai tinkama, kitoms išorės kvalifikuotoms šalims (žr. 5.3 skirsnį „Rangovai, partneriai ir tiekėjai“). |
|
|
|
|
||
| 5.1.5. |
Siekiant, kai tinkama, užtikrinti su veiklos sauga susijusios informacijos ir ryšių valdymą (žr. 4.4 skirsnį „Informacija ir ryšiai“), atitinkami darbuotojai (pvz., signalininkai) informuojami apie konkrečius su traukinių važiavimu ir transporto priemonių judėjimu susijusius nukreipimo reikalavimus, įskaitant svarbius pakeitimus, dėl kurių gali kilti pavojus arba atsirasti laikinų ar nuolatinių veiklos apribojimų (pvz., dėl geležinkelio kelio techninės priežiūros), ir, kai taikoma, ypatingų siuntų vežimo sąlygas. |
|
|
|
|
||
| 5.1.6. Siekdama užtikrinti su veiklos sauga susijusios kompetencijos valdymą (žr. 4.2 skirsnį „Kompetencija“), organizacija pagal taikomus teisės aktus užtikrina (žr. 1 dalį „Organizacijos kontekstas“), kad jos darbuotojai:
|
|||||||
| a) |
laikytųsi savo mokymo ir darbo nurodymų ir prireikus imtųsi taisomųjų veiksmų; |
|
|
|
|
||
| b) |
būtų specialiai mokomi, kai numatoma padaryti veiklos vykdymo ar jiems paskirtų užduočių pakeitimų; |
|
|
|
|
||
| c) |
po avarijų ir riktų imtųsi tinkamų priemonių. |
|
|
|
|
||
| 5.2. TURTO VALDYMAS |
|||||||
| 5.2.1. |
Organizacija valdo su fiziniu turtu susijusią saugos riziką per visą jo gyvavimo ciklą (žr. 3.1.1 punktą „Rizikos vertinimas“) nuo projektavimo iki šalinimo ir visuose gyvavimo ciklo etapuose užtikrina atitiktį su žmogiškaisiais veiksniais susijusiems reikalavimams. |
|
|
|
|
||
| 5.2.2. Organizacija: |
|||||||
| a) |
užtikrina, kad turtas būtų naudojamas pagal numatytą paskirtį ir išlaikomas saugios eksploatacinės būklės ir būtų užtikrinamas numatytas veikimo charakteristikų lygis; |
|
|
|
|
||
| b) |
valdo turtą normaliomis ir pablogėjusiomis eksploatavimo sąlygomis; |
|
|
|
|
||
| c) |
kuo greičiau, kai tai praktiškai įmanoma, aptinka eksploatavimo reikalavimų neatitikties atvejus prieš pradedant turtą naudoti ir naudojimo metu, įskaitant prireikus naudojimo apribojimų taikymą siekiant užtikrinti saugią turto eksploatacinę būklę (žr. 6.1 skirsnį „Stebėsena“). |
|
|
|
|
||
| 5.2.3. |
Organizacija užtikrina, kad kai tinkama, jos turto valdymo tvarka atitiktų visus esminius reikalavimus, nustatytus atitinkamose techninėse sąveikos specifikacijose, taip pat visus kitus atitinkamus reikalavimus (saugos valdymo sistemos apraše ar techninės priežiūros sistemoje taip pat turi būti numatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyti reikalavimai geležinkelio riedmenims ir jų priežiūrai) (žr. 1 dalį „Organizacijos kontekstas“). |
|
|
|
|
|
|
| 5.2.4. Siekiant valdyti riziką, kai tai svarbu techninei priežiūrai užtikrinti, (žr. 3.1.1 punktą „Rizikos vertinimas“) turi būti atsižvelgta bent į šiuos dalykus: |
|||||||
| a) |
techninės priežiūros poreikio nustatymą remiantis planiniu ir faktiniu infrastruktūros naudojimu ir jos projektinėmis charakteristikomis, kad būtų nuolat išlaikoma saugi eksploatacinė būklė; |
|
|
|
|
||
| b) |
turto eksploatavimo nutraukimo techninei priežiūrai atlikti, kai buvo nustatyta trūkumų arba kai turto būklė pablogėjo tiek, kad buvo peržengtos a punkte nurodytos saugios eksploatacinės būklės ribos, valdymą; |
|
|
|
|
||
| c) |
turto grąžinimo eksploatuoti po techninės priežiūros, galimai taikant naudojimo apribojimus siekiant užtikrinti, kad turtas būtų saugios eksploatacinės būklės, valdymą; |
|
|
|
|
||
| d) |
stebėsenos ir matavimo įrangos valdymą siekiant užtikrinti, kad ji būtų tinkama pagal numatytą paskirtį. |
|
|
|
|
||
| 5.2.5. Siekdama valdyti informaciją ir ryšius, kai tai svarbu saugiam turto valdymui užtikrinti, (žr. 4.4 skirsnį „Informacija ir ryšiai“) organizacija atsižvelgia į: |
|||||||
| a) |
keitimąsi svarbia informacija organizacijoje arba su išorės subjektais, atsakingais už techninę priežiūrą (žr. 5.3 skirsnį „Rangovai, partneriai ir tiekėjai“), ypač informacija apie su sauga susijusias triktis, avarijas, riktus ir galimus turto naudojimo apribojimus (saugos valdymo sistemos apraše taip pat turi būti nurodyta, kaip bus užtikrinta tinkama sąveika su krovinių vežimo ir techninės priežiūros informacinėmis sistemomis); |
|
|
|
|
||
| b) |
visos reikiamos informacijos, įskaitant su a punktu susijusią informaciją, (žr. 4.4 skirsnį „Informacija ir ryšiai“ ir 4.5.3 punktą „Dokumentuojamos informacijos valdymas“) atsekamumą; |
|
|
|
|
||
| c) |
registro sukūrimą ir tvarkymą, įskaitant visų pakeitimų, nuo kurių priklauso turto sauga, valdymą (žr. 5.4 skirsnį „Pakeitimų valdymas“). |
|
|
|
|
||
| 5.3. RANGOVAI, PARTNERIAI IR TIEKĖJAI |
|||||||
| 5.3.1. |
Organizacija nustato ir valdo saugos riziką, kylančią dėl užsakomųjų paslaugų, įskaitant veiklą ar bendradarbiavimą su rangovais, partneriais ir tiekėjais. |
|
|
|
|
||
| 5.3.2. Siekdama valdyti 5.3.1 dalyje nurodytą saugos riziką, organizacija nustato rangovų, partnerių ir tiekėjų atrankos kriterijus ir sutartinius reikalavimus, kuriuos jie turi atitikti, įskaitant: |
|||||||
| a) |
teisinius ir kitus su sauga susijusius reikalavimus (žr. 1 dalį „Organizacijos kontekstas“); |
|
|
|
|
||
| b) |
sutartyje nustatytoms užduotims atlikti būtiną kompetencijos lygį (žr. 4.2 skirsnį „Kompetencija“); |
|
|
|
|
||
| c) |
atsakomybę už vykdytinas užduotis; |
|
|
|
|
||
| d) |
nustatytą saugos veiksmingumą, kuris turi būti išlaikytas, kol galioja sutartis; |
|
|
|
|
||
| e) |
įpareigojimus dėl keitimosi su sauga susijusia informacija (žr. 4.4 skirsnį „Informacija ir ryšiai“); |
|
|
|
|
||
| f) |
su sauga susijusių dokumentų atsekamumą (žr. 4.5 skirsnį „Dokumentuojama informacija“). |
|
|
|
|
||
| 5.3.3. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1078/2012 3 straipsnyje nustatytą procesą organizacija stebi: |
|||||||
| a) |
visos rangovų, partnerių ir tiekėjų vykdomos veiklos saugos veiksmingumą, siekdama įsitikinti, kad jie laikosi visų sutartyje nustatytų reikalavimų; |
|
|
|
|
||
| b) |
rangovų, partnerių ir tiekėjų informuotumą apie su jais susijusią saugos riziką organizacijos veiklai. |
|
|
|
|
||
| 5.4. PAKEITIMŲ VALDYMAS |
|||||||
| 5.4.1. |
Organizacija įgyvendina ir valdo saugos valdymo sistemos pakeitimus, kad išlaikytų arba pagerintų saugos veiksmingumą. Tai apima sprendimus įvairiuose pakeitimų valdymo etapuose ir vėlesnę saugos rizikos peržiūrą (žr. 3.1.1 punktą „Rizikos vertinimas“). |
|
|
|
|
||
| 5.5. EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMAS |
|||||||
| 5.5.1. |
Organizacija turi atpažinti ekstremaliąsias situacijas ir laiku imtis susijusių priemonių, kad tos situacijos būtų valdomos (žr. 3.1.1 dalį „Rizikos vertinimas“) ir būtų atkurtos normalios eksploatavimo sąlygos pagal Reglamentą (ES) 2015/995. |
|
|
|
|
||
| 5.5.2. Organizacija užtikrina, kad kiekvieno tipo ekstremaliojoje situacijoje: |
|||||||
| a) |
būtų galima nedelsiant susisiekti su avarinėmis tarnybomis; |
|
|
|
|
||
| b) |
avarinėms tarnyboms būtų suteikta visa reikiama informacija tiek iš anksto, kad jos galėtų pasirengti reaguoti į ekstremaliąją situaciją, tiek pačioje ekstremaliojoje situacijoje; |
|
|
|
|
||
| c) |
vidaus priemonėmis būtų teikiama pirmoji pagalba. |
|
|
|
|
||
| 5.5.3. |
Organizacija pagal Reglamentą (ES) 2015/995 nustato ir dokumentuoja visų subjektų vaidmenis ir atsakomybę. |
|
|
|
|
||
| 5.5.4. Organizacija turi turėti veiksmų, įspėjimo ir informavimo apie ekstremaliąsias situacijas planus, kuriuose numatyta šių veiksmų tvarka: |
|||||||
| a) |
visų darbuotojų, atsakingų už ekstremaliosios situacijos valdymą, įspėjimo; |
|
|
|
|
||
| b) |
visų dalyvaujančių šalių (pvz., geležinkelio įmonių, rangovų, valdžios institucijų, avarinių tarnybų) informavimo, įskaitant skubius nurodymus keleiviams (pranešimų apie avarinius atvejus schemose turi būti pateikti aktualūs visų šalių kontaktiniai duomenys ir (ar) numatytos priemonės, užtikrinančios tinkamą informavimą); |
|
|
|
|
||
| c) |
visų sprendimų, būtinų atsižvelgiant į avarijos tipą, priėmimo. |
|
|
|
|
||
| 5.5.5. |
Organizacija apibūdina, kaip paskirstyti ekstremaliųjų situacijų valdymo ištekliai ir priemonės (žr. 4.1 skirsnį „Ištekliai“) ir kaip nustatyti mokymo reikalavimai (žr. 4.2 skirsnį „Kompetencija“). |
|
|
|
|
||
| 5.5.6. |
Ekstremaliųjų situacijų valdymo tvarka reguliariai išbandoma bendradarbiaujant su kitomis suinteresuotosiomis šalimis ir prireikus atnaujinama (saugos valdymo sistemos apraše turi būti numatyta, kaip bus organizuojamas ekstremaliųjų situacijų bandymas). |
|
|
|
|
||
| 5.5.7. |
Organizacija derina avarijos likvidavimo priemonių planus su visomis jos infrastruktūroje veiklą vykdančiomis geležinkelio įmonėmis ir su avarinėmis tarnybomis, kad būtų sudarytos sąlygos joms greitai reaguoti, ir su visomis kitomis trečiosiomis šalimis, kurios gali būti susijusios su ekstremaliąja situacija. |
|
|
|
|
||
| 5.5.8. |
Organizacijoje turi būti nustatyta tvarka prireikus nedelsiant sustabdyti veiklą ir geležinkelio eismą ir visas suinteresuotąsias šalis informuoti apie veiksmus, kurių imtasi. |
|
|
|
|
||
| 5.5.9. |
Tarpvalstybinės infrastruktūros atveju atitinkamų infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimas sudaro palankias sąlygas reikiamam kompetentingų avarinės pagalbos tarnybų abiejose sienos pusėse veiklos koordinavimui ir pasirengimui. |
|
|
|
|
||
| 6. VEIKSMINGUMO VERTINIMAS |
|||||||
| 6.1. STEBĖSENA |
|||||||
| 6.1.1. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1078/2012 organizacija vykdo stebėseną, kad: |
|||||||
| a) |
patikrintų, ar teisingai taikomi visi saugos valdymo sistemos procesai ir procedūros, įskaitant veiklos, organizacines ir technines saugos priemones; |
|
|
|
|
||
| b) |
patikrintų, ar teisingai taikoma visa saugos valdymo sistema ir ar ji užtikrina numatytus rezultatus; |
|
|
|
|
||
| c) |
ištirtų, ar saugos valdymo sistema atitinka šio reglamento reikalavimus; |
|
|
|
|
||
| d) |
prireikus nustatytų ir įgyvendintų taisomąsias priemones ir įvertintų jų veiksmingumą (žr. 7.2 skirsnį „Nuolatinis tobulinimas“), jei nustatomas bet koks neatitikties a, b ir c punktams atvejis. |
|
|
|
|
||
| 6.1.2. |
Organizacija visais savo lygmenimis reguliariai stebi su sauga susijusių užduočių vykdymą ir imasi veiksmų, jei šios užduotys atliekamos netinkamai. |
|
|
|
|
||
| 6.2. VIDAUS AUDITAS |
|||||||
| 6.2.1. Organizacija nepriklausomai, nešališkai ir skaidriai atlieka vidaus auditus, kad savo vykdomos stebėsenos tikslais surinktų ir išanalizuotų informaciją (žr. 6.1 skirsnį „Stebėsena“); ši veikla apima: |
|||||||
| a) |
planuojamų vidaus auditų tvarkaraštį, persvarstomą atsižvelgiant į ankstesnių auditų ir veiksmingumo stebėsenos rezultatus; |
|
|
|
|
||
| b) |
kompetentingų auditorių identifikavimą ir atranką (žr. 4.2 skirsnį „Kompetencija“); |
|
|
|
|
||
| c) |
auditų rezultatų analizę ir vertinimą; |
|
|
|
|
||
| d) |
taisomųjų ir tobulinimo priemonių poreikio nustatymą; |
|
|
|
|
||
| e) |
šių priemonių įgyvendinimo ir veiksmingumo patikrą; |
|
|
|
|
||
| f) |
auditų vykdymo ir rezultatų dokumentavimą; |
|
|
|
|
||
| g) |
auditų rezultatų pranešimą vyresniajai vadovybei. |
|
|
|
|
||
| 6.3. VADOVYBĖS ATLIEKAMAS VERTINIMAS |
|||||||
| 6.3.1. Vyresnioji vadovybė reguliariai peržiūri tęstinį saugos valdymo sistemos tinkamumą ir veiksmingumą, atsižvelgdama bent į šiuos dalykus: |
|||||||
| a) |
išsamią informaciją apie likusių klausimų, nustatytų per ankstesnius vadovybės atliktus vertinimus, sprendimo pažangą; |
|
|
|
|
||
| b) |
vidaus ir išorės aplinkybių kaitą (žr. 1 dalį „Organizacijos kontekstas“); |
|
|
|
|
||
| c) |
organizacijos saugos veiksmingumą, susijusį su: |
||||||
| i) |
jos saugos tikslų pasiekimu; |
|
|
|
|
||
| ii) |
stebėsenos rezultatais, įskaitant vidaus audito išvadas, taip pat vidaus avarijų ir riktų tyrimais ir su jais susijusių atitinkamų veiksmų įgyvendinimo būsena; |
|
|
|
|
||
| iii) |
atitinkamais nacionalinės saugos institucijos atliekamos priežiūros veiklos rezultatais; |
|
|
|
|
||
| d) |
tobulinimo rekomendacijas. |
|
|
|
|
||
| 6.3.2. |
Remdamasi vadovybės atlikto vertinimo rezultatais, vyresnioji vadovybė prisiima bendrą atsakomybę už būtinų saugos valdymo sistemos pakeitimų planavimą ir įgyvendinimą. |
|
|
|
|
||
| 7. TOBULINIMAS |
|||||||
| 7.1. MOKYMASIS IŠ AVARIJŲ IR RIKTŲ |
|||||||
| 7.1.1. Apie avarijas ir riktus, susijusius su organizacijos geležinkelių eksploatavimo veikla: |
|||||||
| a) |
pranešama, jie registruojami, tiriami ir analizuojami siekiant nustatyti jų priežastis; |
|
|
|
|
||
| b) |
prireikus pranešama nacionalinėms įstaigoms. |
|
|
|
|
||
| 7.1.2. Organizacija užtikrina, kad: |
|||||||
| a) |
nacionalinės saugos institucijos, nacionalinės tyrimo institucijos ir sektoriaus arba vidaus tyrimo rekomendacijos būtų įvertintos ir įgyvendintos, jei tinkama arba nurodyta; |
|
|
|
|
||
| b) |
būtų įvertintos iš kitų suinteresuotųjų šalių, pvz., geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų, už techninę priežiūrą atsakingų subjektų ir geležinkelių transporto priemonių valdytojų, gautos svarbios ataskaitos arba informacija ir į jas būtų atsižvelgta. |
|
|
|
|
||
| 7.1.3. |
Su tyrimu susijusia informacija organizacija remiasi peržiūrėdama rizikos vertinimą (žr. 3.1.1 punktą „Rizikos vertinimas“), kad pasimokytų, kaip gerinti saugą, ir, kai taikoma, imtųsi taisomųjų ir (arba) tobulinimo priemonių (žr. 5.4 skirsnį „Pakeitimų valdymas“). |
|
|
|
|
||
| 7.2. NUOLATINIS TOBULINIMAS |
|||||||
| 7.2.1. Organizacija nuolat gerina savo saugos valdymo sistemos tinkamumą ir veiksmingumą, atsižvelgdama į Reglamente (ES) 1078/2012 nustatytą sistemą ir bent šių rūšių veiklos rezultatus: |
|||||||
| a) |
stebėsenos (žr. 6.1 skirsnį „Stebėsena“); |
|
|
|
|
||
| b) |
vidaus audito (žr. 6.2 skirsnį „Vidaus auditas“); |
|
|
|
|
||
| c) |
vadovybės atliekamo vertinimo (žr. 6.3 skirsnį „Vadovybės atliekamas vertinimas“); |
|
|
|
|
||
| d) |
mokymosi iš avarijų ir riktų (žr. 7.1 skirsnį „Mokymasis iš avarijų ir riktų“). |
|
|
|
|
||
| 7.2.2. |
Organizacija užtikrina darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių motyvavimo priemones, kuriomis skatinama aktyviai gerinti saugą dalyvaujant organizacijos mokymosi procese. |
|
|
|
|
||
| 7.2.3. |
Organizacija nustato strategiją, pagal kurią būtų nuolat gerinama saugos kultūra, panaudojama šios srities patirtis ir taikomi pripažinti būdai siekiant nustatyti elgesio klausimus, veikiančius įvairias saugos valdymo sistemos dalis, ir įgyvendinamos šių klausimų sprendimo priemonės. |
|
|
|
|
||
| Eil. Nr. |
PASTABOS IR PASIŪLYMAI |
||||||
|
|
|
||||||
Atitikties įvertinimą atliko ___________________________________________
(pareigos, vardas, pavardė, parašas)
PATVIRTINTA
Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus
2020 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 2BE-433
LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJA
|
|
SAUGOS LEIDIMAS
|
|
| Šis saugos leidimas patvirtina, kad laikantis Direktyvos (ES) 2016/798 ir taikomų nacionalinės teisės aktų Europos Sąjungoje pripažįstama geležinkelių infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistema |
||
|
IDENTIFIKACINIS NUMERIS
|
|
|
1. ĮGALIOTASIS INFRASTRUKTŪROS VALDYTOJAS
| Juridinio asmens teisinė forma |
|
| Infrastruktūros valdytojo pavadinimas / fizinio asmens vardas, pavardė |
Įmonės kodas / asmens kodas |
| Nacionalinis registracijos numeris |
PVM mokėtojo kodas |
3. INFORMACIJA APIE LEIDIMĄ
| Tai: □ naujas leidimas □ atnaujintas leidimas □ papildytas leidimas □ pakeistas leidimas
|
Ankstesniojo leidimo ES identifikacinis numeris ________________
|
| Galioja nuo iki |
|
| Išsami informacija apie infrastruktūrą |
|
| Veiklos vieta |
|