PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 46

2023–2024 METŲ Valstybinių kolegijų tinklo STIPRINIMO VEIKSMŲ PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų plane (toliau – Planas) nustatomi pagrindiniai valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo principai, ilgalaikiai tikslai iki 2029 metų bei valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmai ir įgyvendinimo terminai.

2. Plano tikslas – sudaryti sąlygas valstybinių kolegijų studijų ir mokslo taikomosios veiklos kokybei gerinti, veiksmingai sąsajai su valstybės, visuomenės, šalies ūkio poreikiais ir ilgalaikiais tikslais. Siekiama, kad, įgyvendinus Planą, valstybinių kolegijų tinklą sudarytų stiprios, konkurencingos, stabiliai veikiančios kolegijos, vykdančios kokybiškas studijas, grindžiamas atitinkamo lygio taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (toliau – MTEP) ir (arba) meno veikla, turinčios sutelktą akademinį potencialą kokybiškoms studijoms bei MTEP ir (arba) meno veiklai vykdyti, efektyviai panaudojančios mokslo ir studijų infrastruktūrą ir skiriamą valstybės finansavimą, rengiančios valstybės bei regiono darbo rinkos poreikius atitinkančius specialistus.

3. Įgyvendinant Plano tikslą siekiama ilgalaikių tikslų – kad iki 2029 metų valstybinėse kolegijose:

3.1. vienoje valstybinėje kolegijoje studentų skaičius – ne mažesnis nei 1 200 studentų;

3.2. valstybinės kolegijos absolventų, įsidarbinusių eiti atitinkamos kvalifikacijos reikalingas pareigas per 12 mėnesių po studijų baigimo, dalis nuo visų dirbančių ir netęsiančių mokslų absolventų – ne mažiau kaip 76 procentai;

3.3. užtikrintas pakankamas valstybinių kolegijų dėstytojų potencialas vykdyti kokybiškas studijas: ne mažiau kaip 50 procentų dirbančių dėstytojų dirba visu etatu, ne mažiau kaip 10 procentų dėstytojų, turinčių mokslo (meno) daktaro laipsnį, dirba bent 0,5 etato dalimi.

4. Planas parengtas įgyvendinant 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 3 strateginio tikslo „Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“ 3.4 uždavinį „Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų“, Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ 1.7.4 papunktyje nurodytą veiksmą „Atnaujinti kolegijų tinklą, įvertinus potencialą, nacionalinius ir regioninius ūkio raidos ir darbo rinkos poreikius“, 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1016 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos patvirtinimo“, pažangos priemonę Nr. 12-003-03-04-02 „Užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų sistemos valdymą“, 2021 m. liepos 28 d. Europos Sąjungos Tarybos įgyvendinimo sprendimą CM 4171/21 dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo, atsižvelgiant į Europos Tarybos rekomendaciją dėl 2019 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2019 m. Lietuvos stabilumo programos (2019/C 301/15).

5. Pasaulinio lygio mokslas ir studijos yra vienas iš pagrindinių Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Programa), siekių. Kaip prioritetas Programoje išskiriama studijų kokybė visais aukštojo mokslo lygmenimis, akcentuojant tarptautinius studijų kokybės rodiklius – tarptautiškumą, studentų ir dėstytojų judumą, absolventų įsidarbinimą, verslo aktyvų įtraukimą. Siekiama, kad aukštojo mokslo valdymo modelis skatintų mokslo ir studijų institucijas bendradarbiauti, bendrai kurti konkurencingą ir ateities darbo rinkos poreikius atitinkančią studijų ir mokslo bazę, konkuruoti tarptautinėje erdvėje.

6. Plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

PRIEŽASTYS, LEMIANČIOS POREIKĮ STIPRINTI VALSTYBINIŲ KOLEGIJŲ TINKLĄ

7. Būtinos sąlygos kokybiškai valstybinės ir nevalstybinės kolegijos (toliau kartu valstybinės kolegijos ir nevalstybinės kolegijos – kolegijos) veiklai yra nuolat profesionaliai funkcionuojantis dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų kolektyvas, jo branduolys, pajėgus įgyvendinti aukštajai mokyklai skirtą misiją, aukštojo mokslo studijoms pasirengę studentai ir atitinkama mokslo ir studijų infrastruktūra. Tik šias sąlygas tenkinančios kolegijos yra pajėgios Mokslo ir studijų įstatymu joms pavestą misiją – vykdyti kolegines studijas, grindžiamas profesionalia praktika ir MTEP ir (arba) profesionaliuoju menu, teikti aukštąjį koleginį išsilavinimą, sudaryti sąlygas asmenims mokytis visą gyvenimą ir prisiimti socialinę atsakomybę, siejamą su darniu regiono vystymu, bendradarbiaujant su vietos bendruomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti bei veikti. Kolegijos turi užtikrinti ne tik kokybišką ir efektyvų aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą, bet palaikyti glaudų ryšį su regiono įmonėmis, įstaigomis, užtikrindamos praktikos vietas studentams ir vykdydamos taikomuosius mokslinius tyrimus, spręsdamos verslui, bendruomenei svarbias problemas, taip pat pagal savo specializaciją vykdydamos perkvalifikavimo, kvalifikacijos tobulinimo veiklas, užsiimdamos kita verslo, regiono bendruomenės šviečiamąja veikla.

8. Atlikta kolegijų sektoriaus analizė rodo, kad didesnės kolegijos yra pajėgios suburti mokslininkų grupes, galinčias veiksmingai spręsti socialiniams partneriams svarbias problemas, gauti daugiau MTEP ir (arba) meno užsakymų ir būdamos pajėgios studijas grįsti moksliniais tyrimais pritraukti daugiau gabių studentų, užtikrinti efektyvesnį lėšų, gaunamų studijoms panaudojimą, organizuodamos kokybiškesnes, finansiškai rentabilias studijas.

9. Nuo studentų skaičiaus kolegijoje priklauso bazinio studijų finansavimo lėšos, studentų skaičiaus rentabilumo įtaka yra svarbi siekiant išvengti potencialių grėsmių efektyviam kolegijos valdymui ir galimybėms suformuoti tyrėjų grupes ir pasiekti reikšmingesnių MTEP ir (arba) meno veiklos rezultatų, nuo kurių priklauso studijų ir mokslo veiklos kokybė. Studentų skaičiaus pokyčiai pateikiami 1 priede.

10. Viena iš pagrindinių sąlygų, kurią turi tenkinti kolegija, užtikrindama kokybiškas kolegines studijas ir MTEP ir (arba) meno veiklą, yra akademinis personalas. Tam kolegijoje turi būti suformuotas visavertis dėstytojų, kitų pedagoginių darbuotojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų kolektyvas, užtikrinantis institucijos veiklos galimybes ir aukštą mokslinės veiklos lygį. Šiai sąlygai išpildyti svarbus nuolat aukštojoje mokykloje dirbančių dėstytojų skaičius, iš kurio yra formuojamas kolektyvo branduolys, svarbi dėstytojų, turinčių mokslo (meno) daktaro laipsnį, dalis bei jų aktyvumas MTEP ir (arba) meno veikloje. Kolegijos, gaunančios didesnes MTEP ir (arba) meno veiklos užsakymų lėšas, turi didesnę dalį dėstytojų, turinčių mokslo (meno) daktaro laipsnį ir dirbančių bent 0,5 etato bei turi didesnę dalį dėstytojų, dirbančių visu etatu. Dėstytojų skaičiaus pokyčiai pateikiami 1 priede.

11. Išsami kolegijų pagrindinių veiklos rodiklių suvestinė bei valstybinių kolegijų veiklos analizė pateikiama Plano 1 ir 2 prieduose.

III skyrius

VALSTYBINIŲ KOLEGIJŲ TINKLO STIPRINIMO principai

12. Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo principai:

12.1. siekiama pagerinti studijų kokybę, kurios viena iš pagrindinių sąlygų – taikomuoju mokslu ir praktine veikla grįstos studijos;

12.2. išsaugoti ir stiprinti aukštojo mokslo studijas šalies regionuose, siekiant atliepti regiono darbo rinkos poreikius, nebūtinai jas vykdant savarankiškose institucijose;

12.3. vengti tų pačių studijų krypčių koleginių studijų programų vykdymo dubliavimo tame pačiame regione;

12.4. sutelkti studijoms ir taikomiesiems moksliniams tyrimams reikalingus žmogiškuosius išteklius (užtikrinant galimybes didesnei dėstytojų daliai dirbti visu etatu ir taip pat gauti didesnį darbo užmokestį), infrastruktūrą, skiriamą valstybės finansavimą, taip atliepiant regiono, sektoriaus taikomųjų mokslinių tyrimų ir aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo poreikius ir galimybes;

12.5. išsaugoti binarinę aukštojo mokslo sistemą toliau vykdant koleginių studijų programas kolegijose, tik atskirų sektorių specialistų rengimą pagal koleginių studijų programas vykdant universitetuose;

12.6. užtikrinti pakankamas MTEP ir (arba) meno veiklos apimtis įgyvendinant nuo 2029 metų sausio 1 d. įsigaliosiančias Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias galimybė vykdyti konkrečios pakopos studijas siejama su kolegijų MTEP ir (arba) meno veiklos lygiu bei pakankamą studentų skaičių kokybiškoms studijoms vykdyti, veiklos stabilumui ir valdymo efektyvumui užtikrinti.

IV SKYRIUS

VALSTYBINIŲ KOLEGIJŲ TINKLO STIPRINIMO VEIKSMAI IR ĮGYVENDINIMO TERMINAI

13. Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmai ir jų įgyvendinimo terminai:

13.1. iki 2023 m. balandžio 30 d. valstybinės kolegijos, įvertinusios savo veiklos perspektyvas ir Plano 3 punkte nustatytus ilgalaikius tikslus iki 2029 metų bei valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo principus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai teikia su reorganizuojamų ir (arba) dalyvaujančių reorganizavime aukštųjų mokyklų valdymo organais suderintus sprendimus dėl kolegijos stiprinimo reorganizuojant ir (arba) dalyvaujant reorganizavimo procese kartu su sprendimą pagrindžiančia informacija pagal Plano 3 priede nustatytą Valstybinės kolegijos (kolegijų) siūlymo dėl sprendimo reorganizuoti ir (arba) dalyvauti reorganizavimo procese formą arba kolegijos stiprinimo planą, atliepiantį Plane nurodytus valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo principus ir Plano 3 punkte nustatytus ilgalaikius tikslus iki 2029 metų, tuo atveju, jei kolegija nusprendžia nedalyvauti reorganizavimo procese;

13.2. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Plano įgyvendinimo priemones ir vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis vykdomos kolegijų stiprinimo jas reorganizuojant procedūros;

13.3. iki 2024 m. gruodžio 31 d. įgyvendinami kolegijų pertvarkos projektai, finansuojami Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai tam tikslui skirtomis lėšomis;

13.4. nuo 2024 m. vykdomas priėmimas į reorganizuotas aukštąsias mokyklas.

14. 2024–2029 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kasmet atlieka Plano 3 punkte nustatytų ilgalaikių tikslų iki 2029 metų įgyvendinimo stebėseną.

15. Plano įgyvendinimą koordinuoja ir jo priežiūrą atlieka Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

_________________

2023–2024 metų valstybinių kolegijų

tinklo stiprinimo veiksmų plano

1 priedas

Kolegijų pagrindinių veiklos rodiklių suvestinė

			Aly- taus kole-gija	Šv. Ig-naco Lo-jolos kole-gija	Kau-no kole- gija	Kau-no miškų ir ap-linkos inži-ne- rijos kole- gija	Kol-pin-go kole-gija	Kau-no tech-nikos kole- gija	Klai-pė- dos vals-ty- binė kole-gija	Lie- tuvos aukš-toji jūrei- vystės mo-kykla	Lie-tuvos ver- slo kole-gija	Ma-ri-jam-polės kole-gija	Pa-ne-vėžio kole-gija	So- ciali-nių mo-kslų kole-gija	Šiau- lių valsty- binė kole-gija	Tarp- tau-tinė teisės ir verslo aukš-toji mo-kykla	Ute- nos kole-gija	Vil- niaus dizai-no kole-gija	Vil-niaus kole-gija	Vil- niaus tech-nologi-jų ir dizai-no kolegi-ja	Vil-niaus verslo kolegi-ja	Suma / vidur-kis
Studentų skaičius	Studentų skaičius 2021–2022 studijų metais (SR)		706	450	5030	897	300	1088	2498	648	1058	531	1313	4633	1304	749	1601	386	6087	1702	897	31878
	Studentų skaičiaus dinamika (SR)	Priimtų į vf studijų vietas skaičiaus kaita per 4 metus (2018–2021), proc.	–13	-	–35	–23	-	–40	–44	–61	-	8	–37	-	–46	-	–21	-	–34	–42	-	–36
	Priimtų į vf studijų vietas studentų dalis 2021–2022 studijų metais, proc. (SR),	Priimtų į valstybines kolegijas, proc.	42	-	64	43	-	79	34	35	-	50	29	-	57	-	21	-	62	60	-	52
	Pasirašyta sutarčių per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti su mažesniu negu 4,3 balu, paskaičiuo-tu pagal konkursinės eilės sudarymo tvarką, proc. (LAMA BPO)	Vidutinė dalis per metus, 2020–2022 metais, proc.	35	7	0	37	88	0	38	51	41	19	39	69	22	76	43	0	7	17	68	26
	Priimta per institucinį priėmimą proc. (ŠVIS)	2020, 2021 metų vidutinė dalis per metus, proc.	17	4	5	23	47	4	23	15	77	4	30	34	15	68	31	45	3	34	38	21
Dėstyto-jai 2018–2021 metais (PR)	Visu krūviu dirbantys dėstytojai	Vidutinė dalis per metus, proc.	11	6	17	24	5	38	32	22	34	12	31	17	45	9	20	23	40	33	17	26
Dėstyto-jai 2018–2021 metais (PR)	Dėstytojui tenkanti etato dalis	Per metus	0,48	0,35	0,62	0,65	0,33	0,72	0,77	0,59	0,86	0,44	0,54	0,54	0,83	0,31	0,57	0,74	0,70	0,77	0,54	0,64
Taikomo-sios veiklos 2015–2021 metų apimtys (ŠMSM)	Gautos lėšos iš taikomosios veiklos užsakymų, tūkst. eurų	Iš viso, tūkst. eurų	622	301	2206	731	33	910	1509	2775	301	449	664	834	868	0	316	282	3234	459	1	868
Taikomo-sios veiklos 2015–2021 metų apimtys (ŠMSM)	Gautos lėšos iš taikomosios veiklos užsakymų, tūkst. eurų	Vienam etatui vidutiniškai per metus tenkančios lėšos, tūkst. eurų	2,18	1,77	0,94	2,70	0,51	1,72	1,30	11,73	0,63	2.08	1,46	0,84	1,52	0,00	0,60	0,62	1,50	0,56	0,00	1,37
MTEP ir (arba) meno veiklos 2015–2021 metų apimtys (ŠMSM)	Gautos lėšos iš MTEP ir (arba) meno užsakymų 2015–2021 metais	Iš viso, tūkst. eurų	8	9	328	84	4	586	211	72	0	0	55	68	113	0	53	0	2229	33	0	203
		Vidutini-škai per metus etatui tenkančios lėšos, eurais	30	53	140	311	61	1108	181	304	0	0	122	68	198	0	99	0	1035	40	0	319
	Taškai už MTEP darbus 2020 ir 2021 metais	Taškai, tenkantys dėstytojo etatui	0,77	0,51	2,81	1,66	4,38	2,08	3,24	6,65	0,72	1,55	2,85	0,87	2,52	0,17	0,93	-	3,08	1,81	0,16	2,23
Vidutinis įsidarbinimas aukštos kvalifikacijos darbuose baigusiųjų 2018– 2021 metais, proc. (ŠVIS)		12 mėnesių po studijų baigimo, proc.	43	44	49	41	36	36	46	34	43	36	48	45	46	40	48	57	55	44	46	47

Vartojami trumpiniai:

LAMA BPO – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenys;

MTEP – taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra;

PR – Pedagogų registro duomenys;

proc. – procentas;

SR – Studentų registro duomenys;

ŠMSM – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys;

ŠVIS – Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenys;

vf – valstybės finansuojamas.

_____________________________________________

2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų plano

2 priedas

Valstybinių kolegijų veiklos ANALIZĖ

1. Valstybinių kolegijų veiklos analizėje (toliau – Analizė) kiekvienos valstybinės kolegijos veiklos perspektyva įvertinama atskirai atsižvelgiant į mokslo ir studijų sistemos vystymosi tendencijas bei nuo 2024 metų sausio 1 d. įsigaliosiančias Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl suvienodintų minimalių priėmimo reikalavimų stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas nepriklausomai nuo studijų finansavimo pobūdžio (toliau – Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos dėl priėmimo reikalavimų) ir nuo 2029 metų sausio 1 d. įsigaliosiančias Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias galimybė vykdyti konkrečios pakopos studijas siejama su kolegijų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) ir (arba) meno veiklos lygiu, kuris nustatomas atliekant kas 5 metus vykdomą ekspertinį MTEP ir (arba) meno veiklos vertinimą. Valstybinių kolegijų veiklos perspektyva nagrinėjama pagal kriterijus, reguliuojamus teisės aktais – priimamų studentų pasirengimą studijoms, MTEP ir (arba) meno veiklos lygį, vykdomų studijų programų rentabilumą, taip pat pagal tai, kokia dalis dėstytojų turi mokslo (meno) daktaro laipsnį bei valstybinių kolegijų dabartinių absolventų įsidarbinimą pagal įgytą kvalifikaciją:

1.1. bendro valstybinės kolegijos studentų skaičiaus galimas kitimas nagrinėjamas atsižvelgiant į 2021–2022 metų studijų metų studentų skaičius, padarius prielaidas, kad priimant į valstybės finansuojamas studijų vietas (toliau – VF vietas) išlieka pastarųjų ketverių metų (2018–2021 m.) priėmimo į VF studijų vietas kitimo tendencijos, kad per priėmimą pretenduotų būti priimtais vidutinis 2020 metų ir 2021 metų priėmimo į valstybės nefinansuojamas studijų vietas (toliau – VNF vietas) studentų skaičius, kad visi 2021–2022 m. per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (toliau – LAMA BPO) priėmimo sistemą priimti studentai, surinkę mažesnį nei švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą mažiausią stojamąjį konkursinį balą stojantiesiems į pirmosios pakopos VF studijų vietas ir pretenduojantiesiems į studijų stipendijas, paskaičiuotą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančiųjų į studijų stipendijas konkursinės eilės sudarymo tvarką (nuo 2019 metų šis balas yra 4,3) (toliau – 4,3 balas pagal KE), netenkintų nustatytų naujųjų priėmimo reikalavimų ir prognozuojamos dvi alternatyvos dėl dabar aukštųjų mokyklų savo nustatyta tvarka vykdomo priėmimo į VNF studijų vietas (toliau – institucinis priėmimas): jei visi dabar per institucinį priėmimą priimami studentai netenkintų nustatytų naujų reikalavimų; jei tik pusė dabar per institucinį priėmimą priimamų studentų netenkintų nustatytų naujų reikalavimų;

1.2. valstybinės kolegijos taikomieji MTEP ir (arba) meno veikla vertinama, atsižvelgiant į tai, kad 2028 metais turės įvykti kolegijų taikomųjų MTEP ir (arba) meno veiklos ekspertinis vertinimas pagal iki tų metų, t. y. 2027 m. ir ankstesniais metais, vykdytos veiklos rezultatus, atsižvelgiant į tai kokį dėstytojų potencialą turi valstybinė kolegija dabar (tai yra pagrindas didinti taikomųjų MTEP ir (arba) meno veiklos apimtis) ir kiek svarbu yra nedelsiant imtis priemonių ir skirti papildomą dėmesį bei kasmet didėjančius valstybės biudžeto asignavimus taikomiesiems MTEP ir (arba) meno veiklai kolegijose šiai veiklai stiprinti;

1.3. vertinant valstybinės kolegijos vykdomas studijų programas, atsižvelgiama į galimybę ateityje efektyviau naudoti valstybės skiriamas lėšas studijoms, atsižvelgiant į tai, kokioje vykdomų studijų programų dalyje studentų skaičius yra nerentabilus, lyginant su švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamu minimaliu studijų programos studijų vietų skaičiumi, priimant į valstybines aukštąsias mokyklas pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes. Suprantama, kad dažnai situacija, kai studentų skaičius yra mažesnis nei nustatytas švietimo, mokslo ir sporto ministro, susidaro dėl studentų nubyrėjimo studijų metu, bet neretai tokios grupės pasitaiko ir I kurse, nerentabilių studentų grupių dalis atspindi ir bendrą valstybinės kolegijos studentų priėmimo strategiją;

1.4. vertinant valstybinės kolegijos absolventų įsidarbinimą pagal įgytą kvalifikaciją, pateikiamas kolegijos pastarųjų metų absolventų įsidarbinimo pagal įgytą kvalifikaciją vidurkis bei absolventų įsidarbinimo dalies tendencija. Visų kolegijų atveju būtinos priemonės, kad pagal įgytą kvalifikaciją įsidarbinusių absolventų dalis augtų.

2. Visų valstybinių kolegijų nagrinėjamų veiklos rodiklių suvestinė pateikiama priede, o toliau kiekvienos valstybinės kolegijos veikla ir perspektyva apžvelgiama pagal Analizės 1 punkte įvardytus aspektus.

3. Alytaus kolegijoje 2021–2022 m. studijų metais studijavo 706 studentai. Nors nuo 2017–2018 iki 2021–2022 studijų metų studentų skaičius sumažėjo tik 2 procentais, tačiau tikėtina, kad dėl didelio priimamų studentų su mažesniu nei 4,3 balo pagal KE (Alytaus kolegija 2022 metais per LAMA BPO vykdomą priėmimą pasirašė sutartis su 45 procentais studentų, surinkusių mažiau nei 4,3 balo pagal KE) skaičiaus, Alytaus kolegija, nuo 2024 metų sausio 1 d. įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms dėl priėmimo reikalavimų, atsižvelgiant į Analizės 1.1 papunktyje įvardytas prielaidas, dar labiau nutols nuo 1 200 studentų skaičiaus ir ji išliks viena iš mažiausių valstybinių kolegijų (prognozuojama, kad studentų skaičius sumažės iki 410–460 studentų). Studijos Alytaus kolegijoje vykdomos penkiose studijų krypčių grupėse (informatikos mokslai, inžinerijos mokslai, sveikatos mokslai, technologijų mokslai, verslo ir viešoji vadyba). 12 iš 14 vykdomų studijų programų yra nerentabilių grupių, skaičiuojant visus kursus ir abi studijų formas, net 78 procentai grupių ar kursų yra nerentabilūs. Dviejose studijų programose (slauga ir akušerija bei kineziterapija) visuose kursuose studijuoja rentabilus studentų skaičius. Šiuo metu Alytaus kolegijos taikomųjų MTEP ir (arba) meno užsakymų apimtys nedidelės, taikomųjų MTEP (arba) meno užsakymų lėšų (2018–2021 m.) vienam 2021 metais etatui vidutiniškai per metus tenka tik 13 eurų, o vienai vykdomai studijų krypčių grupei vidutiniškai per metus – 103 eurai. 2018–2021 metais dėstytojui vidutiniškai teko tik 0,48 etato dalis, visu etatu vidutiniškai dirbo 11 procentų dėstytojų. 2021–2022 studijų metais mokslo (meno) daktaro laipsnį turinčių dėstytojų užimtų etatų skaičius buvo 3,7, dėstytojų su mokslo (meno) daktaro laipsniais užimtų etatų dalis tarp visų dėstytojų etatų – 8 procentai. Pastarųjų ketverių metų (2018–2021 m.) kolegijos absolventų, įsidarbinusių pagal įgytą kvalifikaciją dalis – 43 procentai. Nors 2021 metų absolventų įsidarbinimas pagal įgytą kvalifikaciją sumažėjo (iki 51 procentų) lyginant su 2020 metais (56 procentai), bet 2018 ir 2019 metais jis buvo atitinkamai tik 31 ir 37 procentai.

4. Kauno kolegija – antra pagal didžiausią studentų skaičių valstybinė kolegija (2021–2022 studijų metais studijavo 5 030 studentų). Kauno kolegija nepriima studentų su mažesniu nei 4,3 balo pagal KE. Gana didelis pastarųjų metų VF studijų vietų mažėjimas leidžia daryti prielaidą, kad studentų skaičius artimiausiais metais ir toliau gali mažėti, nors ir išliks gana didelis (3 610–3 720 studentų), t. y. gerokai didesnis nei 1 200. Studijos Kauno kolegijoje vykdomos 11 studijų krypčių grupių: humanitariniai, informatikos, inžinerijos, socialiniai, sveikatos, technologijų, ugdymo, žemės ūkio mokslai, teisė, menai, verslo ir viešoji vadyba. Šiuo metu Kauno kolegijos taikomųjų MTEP ir (arba) meno užsakymų apimtys (2018–2021 m.) skaičiuojant vienam 2021 metų etatui nedidelės – 133 eurai, bet pagal bendras apimtis per ketverius metus (44,5 tūkst. eurų vidutiniškai per metus) Kauno kolegija patenka į didžiausias taikomųjų MTEP užsakymų apimtis turinčių valstybinių kolegijų trejetuką, studijų krypčiai per metus vidutiniškai tenka 4 tūkst. eurų. 2018–2021 metais dėstytojui vidutiniškai teko tik 0,62 etato dalies, visu etatu vidutiniškai dirbo 17 procentų dėstytojų. 2021–2022 studijų metais mokslo (meno) daktaro laipsnį turinčių dėstytojų užimtų etatų skaičius buvo 67,84, dėstytojų su mokslo (meno) daktaro laipsniais užimtų etatų dalis tarp visų dėstytojų etatų – 21 procentas. Pastarųjų ketverių metų (2018–2021 m.) Kauno kolegijos absolventų, įsidarbinusių pagal įgytą kvalifikaciją dalis sudarė 49 procentus. Ji stabiliai augo ir 2021 metais absolventų įsidarbinimas pasiekė 56 procentus.

5. 2021–2022 studijų metais Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje studijavo 897 studentai. Tikėtina, kad dėl didelės dalies studentų, priimamų su mažesniu nei 4,3 balo pagal KE, per artimiausius 4 metus, po naujų Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų dėl studentų priėmimo reikalavimų įsigaliojimo, atsižvelgiant į Analizės 1.1 papunktyje įvardytas prielaidas, studentų skaičius dar sumažės (iki 480–550 studentų) ir nutols nuo 1 200. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija 2022 metais per LAMA BPO bendrą priėmimą pasirašė sutartis su 41 procentu studentų, surinkusių mažiau nei 4,3 balo pagal KE. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija studijas vykdo 2 studijų krypčių grupėse (žemės ūkio mokslai ir inžinerijos mokslai). Nors kolegijos vidutinės 2018–2021 metų taikomųjų MTEP užsakymų apimtys vidutinio lygio, lyginant su dabartinėmis kolegijų taikomųjų MTEP užsakymų apimtimis (vienam dėstytojo etatui vidutiniškai per metus tenka 515 eurai, vienai studijų krypčių grupei vidutiniškai – 10 tūkst. eurų), bet paskutinių vertintų 2021 metų taikomųjų MTEP užsakymų apimtys nulinės. Tokio bangavimo priežastis, tikėtina, yra Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dydis. Pastaraisiais ketveriais metais (2018–2021 m.) dėstytojui vidutiniškai teko 0,65 etato dalies, visu etatu vidutiniškai dirbo 24 procentai dėstytojų. 2021–2022 studijų metais mokslo (meno) daktaro laipsnį turinčių dėstytojų užimtų etatų skaičius buvo 14,42, dėstytojų su mokslo (meno) daktaro laipsniais užimtų etatų dalis tarp visų dėstytojų etatų gana didelė, lyginant su kitomis kolegijomis – 40 procentų. 2018–2021 metais Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos absolventų, įsidarbinusių pagal kvalifikaciją, dalis sudarė 41 procentą, 2021 metais absolventų įsidarbinimas pasiekė 49 procentus.

6. 2021–2022 studijų metais Kauno technikos kolegijoje studijavo 1 088 studentai. Nors Kauno technikos kolegija nepriima studentų su mažesniu nei 4,3 balo pagal KE, bet dėl pastaraisiais metais labai mažėjančio VF studijų vietų skaičiaus artimiausiais metais studentų skaičius, tikėtina, sumažės iki 700–730 studentų, t. y. nutols nuo 1 200. Kauno technikos kolegija studijas vykdo inžinerijos mokslų studijų krypčių grupėje. Šiuo metu Kauno technikos kolegija yra stipriausia valstybinė kolegija pagal taikomųjų MTEP ir (arba) meno veiklos užsakymų apimtis, tenkančias vienam dėstytojo etatui (vienam dėstytojo etatui vidutiniškai per metus tenka 1 736 eurai, studijų krypčių grupei per metus vidutiniškai – 131 tūkst. eurų) ir yra antra pagal vidutiniškai per metus gaunamų taikomųjų MTEP ir (arba) meno veiklos užsakymų bendras apimtis (131 tūkst. eurų). Pastaraisiais ketveriais metais (2018–2021 m.) dėstytojui vidutiniškai teko 0,72 etato dalies, visu etatu vidutiniškai dirbo 38 procentai dėstytojų. 2021–2022 studijų metais mokslo (meno) daktaro laipsnį turinčių dėstytojų užimtų etatų skaičius buvo 26,7, dėstytojų su mokslo (meno) daktaro laipsniais užimtų etatų dalis tarp visų dėstytojų etatų – 34 procentai. Pastarųjų ketverių metų (2018–2021 m.) Kauno technikos kolegijos absolventų, įsidarbinusių pagal įgytą kvalifikaciją, dalis sudarė 36 procentus, paskutiniais metais ji augo ir 2021 metais absolventų įsidarbinimas pasiekė 43 procentus.

7. Klaipėdos valstybinėje kolegijoje 2021–2022 studijų metais studijavo 2 498 studentai, bet per artimiausius metus po Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų dėl studentų priėmimo reikalavimų įsigaliojimo, atsižvelgiant į Analizės 1.1 papunktyje įvardytas prielaidas, studijuojančių studentų skaičius gali sumažėti iki mažiau nei 1 200 studentų (900–1150 studentų) dėl didelės dalies dabar priimamų studentų su mažesniu nei 4,3 balo pagal KE bei didelio pastaraisiais metais VF studijų vietų mažėjimo. Klaipėdos valstybinė kolegija 2022 metais per LAMA BPO vykdomą bendrąjį priėmimą pasirašė sutartis su 38 procentais studentų, surinkusių mažiau nei 4,3 balo pagal KE. Studijos Klaipėdos valstybinėje kolegijoje vykdomos 7 studijų krypčių grupėse (informatikos, inžinerijos, socialiniai, sveikatos, technologijų, ugdymo mokslai, verslo ir viešoji vadyba). Pastaraisiais ketveriais metais (2018–2021 m.) dėstytojo 2021 metų etatui vidutiniškai per metus tenkančios taikomųjų MTEP užsakymų lėšos yra nedidelės (264 eurai), nors pagal bendrą tokių užsakymų apimtį Klaipėdos valstybinė kolegija patenka į kolegijų ketvertuką (vidutiniškai per metus – 44 tūkst. eurų), vidutiniškai per metus studijų krypčių grupei tenka 6,3 tūkst. eurų. Pastaraisiais ketveriais metais (2018–2021 m.) dėstytojui vidutiniškai teko 0,77 etato dalies (pagal šį rodiklį kolegija patenka į visų valstybinių kolegijų trejetuką), visu etatu vidutiniškai dirbo 32 procentai dėstytojų. 2021–2022 studijų metais mokslo (meno) daktaro laipsnį turinčių dėstytojų užimtų etatų skaičius buvo 31,7, dėstytojų su mokslo (meno) daktaro laipsniais užimtų etatų dalis tarp visų dėstytojų etatų – 21 procentai. Pastarųjų ketverių metų (2018–2021 m.) Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventų, įsidarbinusių pagal įgytą kvalifikaciją, dalis buvo 46 procentai. Ši dalis auga ir 2021 metais absolventų įsidarbinimas siekė 56 procentus.

8. Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje 2021–2022 studijų metais studijavo 648 studentai ir artimiausiais metais po atitinkamų Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų dėl priėmimo reikalavimų įsigaliojimo, atsižvelgiant į Analizės 1.1 papunktyje įvardytas prielaidas, tikėtina, studentų skaičius labai nutols nuo 1 200 studentų skaičiaus ir sumažės (iki 150–200) dėl didelės dalies dabar priimamų studentų, surenkančių mažesnį nei 4,3 balo pagal KE (2022 metais per LAMA BPO tokių studentų priimta net 68 procentai), bei dėl didžiausio tarp kolegijų VF studijų vietų mažėjimo pastaraisiais metais. Studijos Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje vykdomos 4 studijų krypčių grupėse (informatikos, inžinerijos, technologijų mokslai, verslo ir viešoji vadyba). Kolegija pirmauja pagal taikomosios veiklos apimtis, tenkančias vienam dėstytojo etatui, tačiau šiuo metu kolegijos taikomųjų MTEP ir (arba) meno veiklos užsakymų apimtys vidutinės (vienam dėstytojo etatui vidutiniškai per metus tenka 509 eurai, vienai studijų krypčių grupei vidutiniškai – 4,3 tūkst. eurų). Pastaraisiais ketveriais metais (2018–2021 m.) dėstytojui vidutiniškai teko 0,59 etato dalies, visu etatu vidutiniškai dirbo 22 procentai dėstytojų. 2021–2022 studijų metais mokslo (meno) daktaro laipsnį turinčių dėstytojų užimtų etatų skaičius buvo 6,9, dėstytojų su mokslo (meno) daktaro laipsniais užimtų etatų dalis tarp visų dėstytojų etatų – 26 procentai. Pastarųjų ketverių metų (2018–2021 m.) Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos absolventų, įsidarbinusių Lietuvoje pagal įgytą kvalifikaciją, dalis – 34 procentai, 2021 metais absolventų įsidarbinimas pasiekė 45 procentus (duomenys atspindi tik įsidarbinimą Lietuvoje, o šios kolegijos ypatumas yra tas, kad daug studentų įsidarbina užsienio laivuose).

9. Marijampolės kolegija – pagal studentų skaičių mažiausia valstybinė kolegija Lietuvoje, 2021–2022 studijų metais joje studijavo 531 studentas – tai labai mažai, palyginus su rekomenduojamu studentų skaičiumi – 1 200. Taikomųjų MTEP ir (arba) meno veiklos užsakymų kolegija pastaraisiais metais iš viso neturėjo. Marijampolės kolegija 2022 metų priėmime per LAMA BPO pasirašė 45 procentus sutarčių su asmenimis, kurie surinko mažesnį nei 4,3 balo pagal KE. Pastaraisiais ketveriais metais (2018–2021 m.) dėstytojui vidutiniškai teko tik 0,44 etato dalies, visu etatu vidutiniškai dirbo 12 procentų dėstytojų. 2021–2022 studijų metais mokslo (meno) daktaro laipsnį turinčių dėstytojų užimtų etatų skaičius buvo 5,2, dėstytojų su mokslo (meno) daktaro laipsniais užimtų etatų dalis tarp visų dėstytojų etatų – 18 procentų. Nepaisant mažo studentų skaičiaus Marijampolės kolegija vykdo daug studijų programų (studijos vykdomos 7 studijų krypčių grupėse (humanitariniai, informatikos, inžinerijos, socialiniai, ugdymo mokslai, teisė, verslo ir viešoji vadyba)), o tai yra svarbu regionui, bet 12 iš visų 13 vykdomų (nuolatinių ir ištęstinių studijų forma) studijų programų yra daug nerentabilių grupių. Skaičiuojant visus kursus ir abi studijų formas, net 68 procentų grupių ar kursų yra nerentabilūs. Marijampolės kolegijos visos vykdomos nuolatinių studijų programų grupės yra nerentabilios. 2018–2021 metais Marijampolės kolegijos absolventų, įsidarbinusių pagal įgytą kvalifikaciją, dalis sudarė 36 procentus. Pastaraisiais metais ji po truputį auga ir 2021 metais absolventų įsidarbinimas pasiekė 41 procentą.

10. Panevėžio kolegijoje 2021–2022 studijų metais studijavo 1 313 studentų, bet dėl didelio skaičiaus priimamų su žemesniu nei 4,3 balo pagal KE studentų (2022 metais priimtų per LAMA BPO vykdomą bendrąjį priėmimą tokių studentų yra 37 procentai) bei pakankamai didelio VF studijų vietų mažėjimo, artimiausiais metais po atitinkamų Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų dėl priėmimo reikalavimų įsigaliojimo, atsižvelgiant į Analizės 1.1 papunktyje įvardytas prielaidas, studentų skaičius gali sumažėti iki 440–620, t. y. kolegijos studentų skaičius nutols nuo 1 200. Taikomųjų MTEP užsakymų apimtis nedidelės, vidutiniškai per metus vienam dėstytojo etatui tenka 187 eurų, studijų krypčių grupei vidutinės per metus tenkančios taikomųjų MTEP ir (arba) meno veiklos užsakymų lėšos sudaro 1,7 tūkst. eurų. Pastaraisiais ketveriais metais (2018–2021 m.) dėstytojui vidutiniškai teko tik 0,54 etato dalies, visu etatu vidutiniškai dirbo 31 procentas dėstytojų. 2021–2022 studijų metais mokslo (meno) daktaro laipsnį turinčių dėstytojų užimtų etatų skaičius buvo 14,2, dėstytojų su mokslo (meno) daktaro laipsniais užimtų etatų dalis tarp visų dėstytojų etatų – 24 procentai. Panevėžio kolegija 7 studijų krypčių grupėse (informatikos, inžinerijos, socialiniai, sveikatos, ugdymo mokslai, teisė, verslo ir viešoji vadyba) vykdo net 19 studijų programų, 13 iš jų yra nerentabilių studentų grupių, skaičiuojant visus kursus ir abi studijų formas, 40 procentų grupių ar kursų yra nerentabilūs. Pastarųjų ketverių metų (2018–2021 m.) Panevėžio kolegijos absolventų, įsidarbinusių pagal įgytą kvalifikaciją, dalis buvo 48 procentai – šiuo metu tai viena didesnių dalių tarp kolegijų. Pastaraisiais metais ji po truputį augo ir 2020 metais sudarė 54 procentus, bet 2021 metais absolventų įsidarbinimas sumažėjo iki 52 procentų.

11. Šiaulių valstybinėje kolegijoje 2021–2022 studijų metais studijavo 1 304 studentai, prognozuojama, kad jų skaičius po atitinkamų Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų dėl priėmimo reikalavimų įsigaliojimo, atsižvelgiant į Analizės 1.1 papunktyje įvardytos prielaidos, nutols nuo 1 200 ir sumažės (iki 720–840 studentų) dėl vieno didžiausių tarp valstybinių kolegijų VF studijų vietų skaičiaus mažėjimo pastaraisiais metais bei išaugusio priimamų su žemesniu nei 4,3 balo pagal KE studentų skaičiaus (2022 metais per LAMA BPO vykdomą bendrąjį priėmimą tokių studentų priimta net 45 procentai). Taikomųjų MTEP ir (arba) meno veiklos užsakymų apimtys (2018–2021 m.) nedidelės – vidutiniškai 2021 metų dėstytojo etatui per metus tenka 275 eurai, vykdomai studijų krypčių grupei tenkančios taikomųjų MTEP ir (arba) meno veiklos užsakymų apimtys per metus – 4,5 tūkst. eurų. Pastaraisiais ketveriais metais (2018–2021 m.) dėstytojui vidutiniškai teko 0,83 etato dalies – tai didžiausia dalis tarp valstybinių kolegijų, visu etatu vidutiniškai per metus dirbo 45 procentų dėstytojų – tai taip pat didžiausia dalis tarp visų valstybinių kolegijų. 2021–2022 studijų metais mokslo (meno) daktaro laipsnį turinčių dėstytojų užimtų etatų skaičius buvo 24,6, dėstytojų su mokslo (meno) daktaro laipsniais užimtų etatų dalis iš visų dėstytojų etatų – 29 procentai. Šiaulių valstybinėje kolegijose studijos vykdomos 5 studijų krypčių grupėse (informatikos, inžinerijos, socialiai, sveikatos mokslai, verslo ir viešoji vadyba). 15 iš 22 vykdomų studijų programų yra nerentabilių studentų grupių, skaičiuojant visus kursus ir abi studijų formas, 45 procentų grupių ar kursų yra nerentabilūs. Pastarųjų ketverių metų (2018–2021 m.) Šiaulių valstybinės kolegijos absolventų, įsidarbinusių pagal įgytą kvalifikaciją, dalis sudarė 46 procentus. Pastaraisiais metais ji auga ir 2021 metais absolventų įsidarbinimas pasiekė 54 procentus.

12. Utenos kolegijoje 2021–2022 studijų metais studijavo 1 601 studentas, bet dėl didelio skaičiaus studentų, priimamų su 4,3 balo pagal KE, tikėtina, artimiausiais metais po Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų dėl priėmimo reikalavimų įsigaliojimo, atsižvelgiant į Analizės 1.1 papunktyje įvardytas prielaidas, studentų skaičius sumažės (iki 640–870 studentų) ir nutols nuo 1 200. Utenos kolegija 2022 metais per LAMA BPO vykdomą bendrąjį priėmimą pasirašė sutartis net su 52 procentais studentų, surinkusių mažiau nei 4,3 balo pagal KE. Kolegijos taikomųjų MTEP ir (arba) meno veiklos užsakymų apimtys nedidelės – dėstytojų etatui vidutiniškai per metus tenka 163 eurai, vidutiniškai per metus studijų krypčių grupei tenkančios taikomųjų MTEP ir (arba) meno veiklos užsakymų (2018–2021 m.) lėšos sudaro 1 500 eurų. Pastaraisiais ketveriais metais (2018–2021 m.) dėstytojui vidutiniškai teko 0,57 etato dalies, visu etatu vidutiniškai per metus dirbo 20 procentų dėstytojų. 2021–2022 studijų metais mokslo (meno) daktaro laipsnį turinčių dėstytojų užimtų etatų skaičius buvo 13,3, dėstytojų su mokslo (meno) daktaro laipsniais užimtų etatų dalis iš visų dėstytojų etatų – 20 procentų. Studijos Utenos kolegijoje vykdomos 8 studijų krypčių grupėse (informatikos, inžinerijos, socialiniai, sveikatos, technologijų, žemės ūkio mokslai, teisė, verslo ir viešoji vadyba). Iš 20 vykdomų programų 17 yra nerentabilių studijų grupių, skaičiuojant visus kursus ir abi studijų formas, 54 procentų grupių ar kursų yra nerentabilūs. 2018–2021 metais Utenos kolegijos absolventų, įsidarbinusių pagal įgytą kvalifikaciją, dalis buvo 48 procentai – šiuo metu tai viena didesnių dalių tarp valstybinių kolegijų, o 2021 metais absolventų įsidarbinimas pasiekė 53 procentus.

13. Vilniaus kolegija – pagal studentų skaičių didžiausia Lietuvos kolegija, 2021–2022 studijų metais joje studijavo 6 087 studentai. Vilniaus kolegija priima labai nedidelį skaičių studentų su mažesniu nei 4,3 balo pagal KE, bet dėl pastaraisiais metais mažėjančio VF studijų vietų skaičiaus prognozuojama, kad ir šios kolegijos studentų skaičius sumažės iki 4 080–4 170 studentų, bet jis išliks gerokai didesnis nei 1 200. Vilniaus kolegija vykdo studijas 12 studijų krypčių grupių (fiziniai, humanitariniai, informatikos, inžinerijos, socialiniai, sveikatos, technologijų, ugdymo, veterinarijos, žemės ūkio mokslai, menai, verslo ir viešoji vadyba). Vilniaus kolegija išsiskiria tarp kolegijų pagal taikomųjų MTEP ir (arba) meno veiklos užsakymų vidutines apimtis per metus – jos didžiausios tarp visų kolegijų (442 tūkst. eurų) ir kartu su Kauno technikos kolegija ji pirmauja pagal šių užsakymų apimtis, tenkančias vidutiniškai per metus vienam dėstytojo etatui (1 437 eurai), vienai studijų krypčių grupei per metus tenka 36,8 tūkst. eurų. Pastaraisiais ketveriais metais (2018–2021 m.) dėstytojui vidutiniškai teko 0,7 etato dalies, visu etatu vidutiniškai per metus dirbo 40 procentų dėstytojų. 2021–2022 studijų metais mokslo (meno) daktaro laipsnį turinčių dėstytojų užimtų etatų skaičius buvo 59,2, dėstytojų su mokslo (meno) daktaro laipsniais užimtų etatų dalis tarp visų dėstytojų etatų – 20 procentų. Pastarųjų ketverių metų (2018–2021 m.) Vilniaus kolegijos absolventų, įsidarbinusių pagal įgytą kvalifikaciją, vidutinė dalis didžiausia iš visų valstybinių kolegijų – 55 procentai. Pastaraisiais metais ji auga ir 2021 metais absolventų įsidarbinimas aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose pasiekė 61 procentą.

14. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje 2021–2022 studijų metais studijavo 1 702 studentai, bet, jei išliks panašus kaip pastaraisiais metais VF studijų vietose studijuojančių studentų skaičiaus mažėjimas, tikėtina, kad studentų skaičius po atitinkamų Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų dėl priėmimo reikalavimų įsigaliojimo, atsižvelgiant į Analizės 1.1 papunktyje įvardytas prielaidas, sparčiai sumažės (iki 770–1000 studentų), t. y. nebesieks 1 200. Pastebėtina, kad Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija 2020 ir 2021 metais per LAMA BPO bendrąjį studentų priėmimą nepriiminėjo studentų, surinkusių mažiau nei 4,3 balo pagal KE, bet 2022 metais tokių studentų priėmė net 41 procentą. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje studijos vykdomos 4 studijų krypčių grupėse (informatikos, inžinerijos mokslai, menai, verslo ir viešoji vadyba). Taikomųjų MTEP ir (arba) meno veiklos užsakymų apimtys (2018–2021 m.) nedidelės (vienam 2021 metų dėstytojo etatui vidutiniškai per metus tenka 70 eurų, vienai studijų krypčių grupei vidutiniškai – 2,0 tūkst. eurų), o 2021 metais tokių užsakymų visai nebuvo. Pastaraisiais ketveriais metais (2018–2021 m.) dėstytojui vidutiniškai teko 0,77 etato dalies (pagal šią dalį kolegija patenka į visų valstybinių kolegijų trejetuką), visu etatu vidutiniškai per metus dirbo 33 procentų dėstytojų. 2021–2022 studijų metais mokslo (meno) daktaro laipsnį turinčių dėstytojų užimtų etatų skaičius buvo 22,7, dėstytojų su mokslo (meno) daktaro laipsniais užimtų etatų dalis nuo visų dėstytojų etatų – 18 procentų. 2018–2021 metais Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje absolventų, įsidarbinusių pagal įgytą kvalifikaciją, dalis siekė 44 procentus, 2021 metais absolventų įsidarbinimas pasiekė 49 procentus.

15. Analizuojant atitinkamame regione esančių valstybinių kolegijų vykdomų vienodų studijų krypčių statistiką, nustatyta, kad 2019–2021 metų duomenimis Šiaurės Rytų Lietuvos regione esančiose valstybinėse kolegijose dubliuojama apie 65 procentų visų regione vykdomų studijų krypčių, Vidurio Lietuvoje esančiose valstybinėse kolegijose – apie 35 procentų visų regione vykdomų studijų krypčių, Vakarų Lietuvoje – 4 procentai visų regione vykdomų studijų krypčių.

16. Vertinant valstybinių kolegijų regioninį aspektą, kolegijos sąveikos su regionu mastą bei kolegijos įtaką konkrečiai savivaldybei, naudojami 2021–2022 mokslo metais studijuojančių studentų duomenys pagal tai, kur jie baigė bendrojo ugdymo mokyklą:

16.1. lyginant studentų iš regiono santykį su visais valstybinės kolegijos studentais išsiskiria Panevėžio kolegija, kurios 84,2 procento studentų sudaro studentai iš Panevėžio regiono. Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje 80,1 procento studentų mokyklas baigė Klaipėdos regiono savivaldybėse. Dar trys valstybinės kolegijos, kuriose apie 80 procentų sudaro studentai iš regiono, yra Šiaulių valstybinė kolegija (81,5 procento), Klaipėdos valstybinė kolegija (79,8 procento), Marijampolės kolegija (77,2 procento). Kitose valstybinėse kolegijose regiono studentų dalis sudaro 60 procentų ir mažiau. Tarp jų yra visos Vilniaus ir Kauno valstybinės kolegijos, nes Lietuvos didmiesčiai pritraukia studentus iš visos šalies. Utenos kolegija (51,3 procento studentų), norėdama išlaikyti nemažą studentų skaičių, turi juos pritraukti iš kitų regionų, nes Utenos regione nėra pakankamai abiturientų, kad Utenos kolegija galėtų jais remtis taip, kaip atitinkamos valstybinės kolegijos remiasi Klaipėdos, Panevėžio ar Šiaulių regionais;

16.2. lyginant studentų iš savivaldybės skaičiaus valstybinėje kolegijoje santykį su savivaldybės gimnazistų skaičiumi išsiskiria mažųjų Neringos ir Rietavo savivaldybių priklausomybė nuo Klaipėdos valstybinės kolegijos (studentų ir gimnazijų mokinių santykis virš 23 procentų), tačiau būtent dėl šių savivaldybių mokinių skaičiaus mažumo jų rodikliai gali būti labai nepastovūs. Klaipėdos valstybinė kolegija labai svarbi ir Šilutės savivaldybei, kurios santykis yra 19 procentų. Utenos kolegija labai reikšminga Utenos rajono savivaldybei (28,9 procento) ir Visagino savivaldybei (22 procentai). Vilniaus kolegija ypač svarbi Varėnos rajono savivaldybei (18,7 procento) ir Ignalinos rajono savivaldybei (18,3 procento). Tuo tarpu Varėnos miesto ir rajono gyventojai menkai renkasi Alytaus kolegiją (20 studentų) lyginant su Vilniaus kolegija (101 studentas) ar net Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (24 studentai). Šiaulių valstybinė kolegija ypač svarbi Šiaulių rajono abiturientams (santykis – 20,1 procento). Panevėžio kolegija – Panevėžio miesto mokiniams (19,6 procento). Kauno kolegija pritraukia didelę Šakių rajono mokinių dalį (18,7 procento). Kai kurių savivaldybių absolventai renkasi ne jiems artimiausias valstybines kolegijas, bet Kauno kolegiją arba Vilniaus kolegiją.

17. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose pastebima tendencija, kad didelė dalis valstybinių kolegijų absolventų juose ir lieka, o mažesnių miestų valstybinių kolegijų absolventai labiau pasklinda po Lietuvą. Virš 40 procentų didžiųjų miestų valstybinių kolegijų 2020–2021 studijų metų absolventų, dirbančių samdomais darbuotojais, įsidarbino apskrityse, kuriose yra jų aukštosios mokyklos: Vilniaus kolegijos – 82 procentai, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos – 62 procentai; Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos – 48 procentai; Panevėžio kolegijos – 47 procentai; Kauno kolegijos – 45 procentai; Klaipėdos valstybinės kolegijos – 45 procentai. Kitose valstybinėse kolegijose šis rodiklis mažesnis nei 40 procentų, o dviejose valstybinėse kolegijose absolventų didžioji dalis įsidarbina net ne toje apskrityje, kurioje yra pati valstybinė kolegija: 29 procentai Alytaus kolegijos absolventų įsidarbino Alytaus apskrityje, 32 procentai – Kauno apskrityje; Utenos apskrityje įsidarbino tik 23 procentai Utenos kolegijos absolventų, kai Vilniaus apskrityje – 32 procentai. Vilniaus apskrityje įsidarbino daugiau nei 10 procentų visų valstybinių kolegijų absolventų. Kauno apskrityje, be Alytaus ir Kauno kolegijų, dar daugiau nei 10 procentų absolventų įsidarbino iš Marijampolės kolegijos bei Klaipėdos valstybinės kolegijos. Pateikiamoje informacijoje galima tam tikra paklaida, nes iš turimų duomenų apie 20 procentų įmonių priklausomybės apskričiai Nacionalinė švietimo agentūra negalėjo nustatyti.

____________________________

Valstybinių kolegijų veiklos analizės

priedas

Valstybinių kolegijų nagrinėjamų veiklos perspektyvos rodiklių suvestinė

Rodikliai		Alytaus kolegija	Kauno kolegija	Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija	Kauno technikos kolegija	Klaipėdos valstybinė kolegija	Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla	Marijam-polės kolegija	Panevėžio kolegija	Šiaulių valstybinė kolegija	Utenos kolegija	Vilniaus kolegija	Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija	Iš viso / vidurkis
Studentų skaičius
Studentų skaičiai (2021–2022 studijų metais) (SR)	iš viso	706	5030	897	1088	2498	648	531	1313	1304	1601	6087	1702	23405
	Studentų skaičiaus pokytis nuo 2017–2018 studijų metų iki 2021–2022 studijų metų, proc.	–2,4	–22,9	–2,8	–30,8	–12,2	–44,5	–24,6	–2,7	–34	–7,4	–8,3	–38,5	–
	vf studijų vietos ir studijų stipendijos	374	3446	550	822	1053	335	318	459	721	457	4268	1138	13941
	vnf studijų vietos	332	1584	347	266	1445	313	213	854	583	1144	1819	564	9464
	vnf ištęstinės studijos	98	349	144	148	137	96	183	353	283	614	254	269	2928
	vnf nuolatinės studijos	234	1235	203	118	1308	217	30	501	300	530	1565	295	6536
Priėmimas
Priėmimo į vf vietas ir vietas su studijų stipendijomis dinamika per 4 (2017–2018 – 2021–2022 studijų metais), proc. ((LAMA BPO)		–13	–35	–23	–40	–44	–61	8	–37	–42	–21	–34	–42	-
2020, 2021 metų vidurkis (LAMA BPO)	Priimtų proc. su mažesniu nei 4,3 balu pagal KE nuo visų priimtųjų į I kurso vnf vietas, jei visi instituciniai < 4,3 balo pagal KE	74	14	85	22	79	94	9	82	49	77	32	81	-
2020, 2021 metų vidurkis (LAMA BPO)	Priimtų proc. su mažesniu nei 4,3 balu pagal KE nuo visų priimtųjų į I kurso vnf vietas, jei pusė institucinių <4,3 balo pagal KE	59	7	65	11	62	80	5	61	29	56	27	40	-
Prognozuo-jamas studentų skaičiaus pokytis per 4 metus, jei skaičiuoja-ma nuo 2021–2022 studijų metų studentų skaičiaus (progno-zuojama pagal prielaidas nurodytas Analizės 1.1 papunktyje)	jei per institucinį priėmimą priimamas vidutinis 2020 metų ir 2021 metų skaičius ir visi instituciniai priimtieji surinktų mažiau nei 4,3 balo pagal KE	410	3610	480	700	900	150	540	440	720	640	4080	770	13440
	jei per institucinį priėmimą priimamas vidutinis 2020 metų ir 2021 metų skaičius ir pusė institucinių priimtųjų surinktų mažiau nei 4,3 balo pagal KE	460	3720	550	730	1150	200	550	620	840	870	4170	1000	14860
Taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) ir (arba) meno veiklos užsakymų lėšos
MTEP ir (arba) meno užsakymų lėšos, 2018–2021 metais, tūkst. eurų (ŠMSM)		2	178	80	525	176	69	0	49	90	50	1768	33	3017
MTEP ir (arba) meno užsakymų lėšos (2018–2021), tenkančios vienam 2021 metų etatui vidutiniškai, eurais (ŠMSM)		50	531	2059	6946	1057	2037	0	749	1101	654	5748	279	2205
MTEP ) ir (arba) meno užsakymų lėšos (2018–2021), tenkančios vienai studijų krypčių grupei vidutiniškai per metus, tūkst. eurų (ŠMSM)		0,1	4,0	10,0	131,1	6,3	4,3	0,0	1,7	4,5	1,5	36,8	2,0	10,3
Dėstytojai
Vidutinis dėstytojų skaičius, 2018–2021 metais (PR)		81	535	59	108	214	59	81	121	107	137	440	161	2102
Vidutinis etatų skaičius, 2018–2021 metais (PR)		39	331	38	78	164	35	36	65	88	78	307	123	1383
Vidutiniškai dėstytojui tenkanti etato dalis, 2018–2021 metais (PR)		0,48	0,62	0,65	0,72	0,77	0,59	0,44	0,54	0,83	0,57	0,70	0,77	0,66
Dėstytojų, dirbančių visu etatu, vidutinė dalis, proc., 2018–2021 metais (PR)		11	17	24	38	32	22	12	31	45	20	40	33	28
Dėstytojų, turinčių mokslo (meno) daktaro laipsnį (pripažintų menininkų), užimtų dėstytojų etatų skaičius 2021–2022 studijų metais (PR)		3,7	67,8	14,4	26,7	31,7	6,9	5,2	14,2	24,6	13,3	59,2	22,7	267,7
Dėstytojų, turinčių mokslo (meno) daktaro laipsnį, užimtų dėstytojų etatų dalis nuo visų etatų, proc., 2021–2022 studijų metais (PR)		8	21	40	34	21	26	18	24	29	20	20	18	20
Dėstytojų, turinčių mokslo (meno) daktaro laipsnį ir dirbančių bent 0,5 etatu, dalis nuo visų dėstytojų, proc., 2021–2022 studijų metais (PR)		2,4	9,7	17,2	26,2	11	10,9	10,8	7,2	23,2	11,4	12,6	12,9	-
Kolegijoje dirbančių kitų aukštųjų mokyklų dėstytojų skaičius, 2021–2022 studijų metais (PR)		VDU – 1, Kauno kolegijos – 1	LSMU – 31, VDU – 25, KTU – 16	VDU – 18, Kauno kolegijos – 2, Kauno technikos kolegijos – 2	KTU – 15, VDU – 9, Kauno kolegijos – 5	KU – 27, VDU – 4	Kauno kolegijos – 10, Klaipė-dos valstybi-nės kolegijos – 5	MRU – 3, VDU – 3	KTU – 9	VU – 4, Klaipėdos valstybinės kolegijos – 3	KTU – 4	VU – 36, LMTA – 18, MRU – 15,VGTU – 14	VGTU – 24	-
Studijų programų rentabilumas
Studijų krypčių grupių, kuriose vykdomos studijos, skaičius (ŠVIS)		5	11	2	1	7	4	7	7	5	8	12	4	-
Vykdomų studijų programų skaičius (ŠVIS)		14	49	6	8	23	7	13	19	22	20	41	16	238
Kursų (skaičiuojant atskirai nuolatines ir ištęstines studijas), kuriuose vykdomos studijų programos, skaičius (ŠVIS)		60	169	42	54	79	35	50	75	74	93	167	61	959
Nerentabilių grupių / kursų skaičius (ŠVIS)		47	20	5	16	13	10	34	30	33	50	28	6	292
Nerentabilių grupių / kursų dalis, proc.		78	12	12	30	16	29	68	40	45	54	17	10	30

Vartojami trumpiniai:

KTU – Kauno technologijos universitetas;

KU – Klaipėdos universitetas;

MRU – Mykolo Romerio universitetas;

LAMA BPO – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenys;

LMTA – Lietuvos muzikos ir teatro akademija;

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;

MTEP – taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra;

pagal KE – stojamasis konkursinis balas paskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančiųjų į studijų stipendijas konkursinės eilės sudarymo tvarką;

PR – Pedagogų registro duomenys;

proc. – procentas;

SR – Studentų registro duomenys;

ŠMSM – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys;

ŠVIS – Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenys;

VDU – Vytauto Didžiojo universitetas;

VGTU – Vilniaus Gedimino technikos universitetas;

vf – valstybės finansuojamos;

vnf – valstybės nefinansuojamos;

VU – Vilniaus universitetas.

_________________________________________________