VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS CENTRINĖS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo taikymo metodikOS PATVIRTINIMO

2017 m. birželio 20 d. Nr. 2017/8-164

Vilnius

Vadovaudamasi 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, programų ir projektų finansavimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1K-135, 371 punktu ir Vidaus saugumo fondo projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1V-683 „Dėl Vidaus saugumo fondo projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 183 punktu:

T v i r t i n u  Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo taikymo metodiką (pridedama).

Direktorė                                                                                                         Lidija Kašubienė

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo

agentūros direktoriaus 2017 m. birželio 20 d.

įsakymu Nr. 2017/8-164

Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo Taikymo metodika

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.         Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo taikymo metodika nustato 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programos bei 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondo projektų įgyvenimo metu nustatytų pažeidimų, susijusių su viešųjų pirkimų reikalavimų nesilaikymu, ištaisymo nustatant netinkamas finansuoti projekto išlaidas būdus ir tvarką vadovaujantis Finansinių pataisų, susijusių su išlaidomis, Sąjungos finansuotomis pagal pasidalijamąjį valdymą, kurias reikia atlikti dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių, patvirtintų Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527, (toliau – Gairės) nuostatomis (toliau – Finansinių pataisų taikymo metodika).

2.         Finansinių pataisų taikymo metodikos tikslas – nustatyti Gairėse rekomenduojamų finansinių pataisų dėl pažeidimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, dydžius bei jų nustatymo būdus pagal atitinkamo pažeidimo pobūdį ir sunkumą, atsižvelgiant į tarptautinių, supaprastintų ir mažos vertės viešųjų pirkimų ypatumus pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas arba VPĮ), bei finansinį pažeidimo poveikį.

3.         Finansinių pataisų taikymo metodika vadovaujasi viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros darbuotojai, atsakingi už 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programos bei Vidaus saugumo fondo projektų pažeidimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, tyrimą bei nustatymą.

4.         Finansinė pataisa (korekcija) – pažeidimo, susijusio su viešuoju pirkimu, ištaisymo būdas nustatant netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį.

5.         Kitos Finansinių pataisų taikymo metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Viešųjų pirkimų įstatyme, Institucijų, atsakingų už 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, valdymą ir kontrolę Lietuvoje, funkcijų apraše bei 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, programų ir projektų finansavimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1K-135, ir Vidaus saugumo fondo projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1V-683.

6.         Finansinių pataisų taikymo metodikoje aptariamas su klasikinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų pažeidimais susijusių finansinių pataisų taikymas, todėl pateikiamos Gairių nuorodos tik į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau - Direktyva 2004/18/EB) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (toliau - Direktyva 2009/81/EB).

7.         Finansinių pataisų taikymo metodikos priede „Finansinių pataisų nustatymo atvejai“ Gairių tekstas yra išspausdintas paryškintu šriftu, o Finansinių pataisų taikymo metodikos tekstas išspausdintas šviesiu šriftu.

8.         Finansinių pataisų taikymo metodikos priede „Finansinių pataisų nustatymo atvejai“ pateikiamos rekomenduojamos nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymo normas. Kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju atskirai sprendžiama dėl taikytinų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų.

II SKYRIUS

Finansinių pataisų nustatymo TIKSLAS ir DYdžiai

9.         Finansinių pataisų tikslas – atkurti padėtį, kai visos finansavimui gauti deklaruotos išlaidos yra teisėtos pagal taikomus Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, t. y. projekto vykdytojas įvykdo savo pareigą grąžinti dėl neteisėtos veikos gautą naudą.

10.       Finansinės pataisos gali būti taikomos nustatant tikslią netinkamai išleistą sumą, o jei tai neįmanoma – apskaičiuojant fiksuotos normos finansinę pataisą.

11.       Atsižvelgiant į pirkimų ypatumus, nustatytus Viešųjų pirkimų įstatyme, fiksuotos normos finansinės pataisos gali būti:

11.1.    tarptautinių viešųjų pirkimų atveju – 5, 10, 25 ir 100, išimtiniais atvejais 2 procentai;

11.2.    supaprastintų viešųjų pirkimų atveju – 2, 5, 10, 25, 50 ir 100 procentų;

11.3.    mažos vertės viešųjų pirkimų atveju – 2, 5, 25, 50 ir 100 procentų.

12.       Finansinės pataisos dydis nustatomas vadovaujantis proporcingumo principu ir atsižvelgiant į atitinkamo pažeidimo pobūdį, sunkumą bei finansinį poveikį.

13.       Kai nustatomi keli pažeidimai, susiję su tuo pačiu viešuoju pirkimu, finansinių pataisų normos nesudedamos, o finansinės pataisos dydis nustatomas pagal sunkiausią pažeidimą, t. y. taikoma viena didžiausia pataisos norma.

14.       100 % finansinė pataisa gali būti taikoma sunkiausiais atvejais, kai dėl pažeidimo teikiama pirmenybė tam tikram (-iems) konkurso dalyviui (-iams) ar kandidatui (-ams) arba pažeidimas susijęs su nusikalstama veika, nustatytu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

III SKYRIUS

Finansinių pataisų nustatymo Tvarka

15.       Visais atvejais nustatant finansinių pataisų dydį pirmenybė teikiama tikslios netinkamai išleistos sumos nustatymui. Dažniausiai pasitaikantys tikslių netinkamai išleistų sumų nustatymo atvejai nurodyti Finansinių pataisų taikymo metodikos priede „Finansinių pataisų nustatymo atvejai“ atitinkamo pažeidimo grafoje „Preliminarus tikslių netinkamų projekto išlaidų skaičiavimas“.

16.       Fiksuotos normos finansinė pataisa nustatoma pagal Gairėse ir Finansinių pataisų taikymo metodikos priede „Finansinių pataisų nustatymo atvejai“ pateikiamas dažniausias pažeidimų rūšis.

17.       Finansinės pataisos dydis apskaičiuojamas deklaruotai išlaidų sumai ir yra susijęs su sutartimi arba jos dalimi, kuriai pažeidimas daro poveikį. Ta pati fiksuotos pataisos norma taikoma ir bet kurioms būsimoms išlaidoms, susijusioms su ta pačia pažeidimo paveikta sutartimi arba jos dalimi, prieš patvirtinant išlaidas.

18.       Sutarties dalimi, kuriai pažeidimas daro poveikį, laikytina sutarties dalis:

18.1.    finansuojama projekto lėšomis,

18.2.    sutarties suma be pridėtinės vertės mokesčio, jei pridėtinės vertės mokestis netinkamas finansuoti;

18.3.    kitais pagrįstais atvejais.

19.       Finansinių pataisų taikymo metodika taikoma pažeidimams, nustatytiems po Finansinių pataisų taikymo metodikos įsigaliojimo dienos.

20.       Pažeidimo nustatymo diena – Pažeidimo tyrimo išvados įsigaliojimo data.

21.       Finansinių pataisų taikymo metodikoje aprašytos pažeidimų rūšys yra dažniausiai nustatomos pažeidimų rūšys. Kiti Finansinių pataisų taikymo metodikoje nenurodyti pažeidimai turėtų būti taisomi pagal proporcingumo principą ir, jei įmanoma, pagal analogiją su Gairėse ir šioje Finansinių pataisų taikymo metodikoje nustatytomis pažeidimų rūšimis.

22.       Taikant finansinę pataisą pirkimų, keliančių tarptautinį susidomėjimą, atveju taikomos finansinės pataisos, numatytos tarptautiniams pirkimams. Sprendžiant, ar pirkimas kelia tarptautinį  susidomėjimą, atsižvelgiama į pirkimo objektą, numatomą pirkimo vertę (numatomos sudaryti sutarties vertė didesnė nei 90 procentų nustatyto tarptautinio pirkimo vertės riba), atitinkamos rinkos ypatybes (dydis, struktūra ir kt.), geografinę veiklos zoną. Nustatant, ar supaprastintas pirkimas kelią tarptautinį susidomėjimą, vadovaujamasi Komisijos aiškinamojo komunikato 2006/C 179/02 2.1 skirsniu.

23.       Nustatant finansinės pataisos dydį atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, jo finansinį poveikį biudžetui.

24.       Nustatant pažeidimo sunkumą ir susijusį finansinį poveikį biudžetui atsižvelgiama į konkurencijos lygį, skaidrumą ir vienodą požiūrį įvertinant:

24.1.    pirkimo objekto sudėtingumą ir prieinamumą;

24.2.    pažeidimo įtaką tiekėjų konkurencijai, įvertinant:

24.2.1. pažeidimo įtaką tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime;

24.2.2. gautų pasiūlymų skaičių;

24.2.3. galimybes dalyvauti pirkimo procedūrose pasitelkiant kitus tiekėjus;

24.2.4. pasiūlymų atmetimo ar priėmimo priežastis;

24.2.5. informaciją apie atmestus bei priimtus pasiūlymus;

24.3.    kainą (ar racionali perkančioji organizacija naudojosi visuotinai prieinama informacija, paraiškoje nurodyta informacija, atsižvelgė į pasikeitusias rinkos sąlygas);

24.4.    su pažeidimu susijusias pretenzijas, jų nagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje, teikusių pretenzijas tiekėjų dalyvavimą pirkime;

24.5.    su pažeidimu susijusius ieškinius teismui;

24.6.    aplinkybę, ar įvykdytas tarptautinis, keliantis tarptautinį susidomėjimą, supaprastintas, mažos vertės, skelbiamas ar neskelbiamas (kreipimaisi į kelis, du ar vieną tiekėją);

24.7.    kitas svarbias aplinkybes.

25.       Nustatant pažeidimus bei finansines pataisas vadovaujamasi susijusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

IV SKYRIUS

Finansinių pataisų netaikymo atvejai

26.       Kai pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio, t. y. nėra pažeidžiami pagrindiniai pirkimų principai ir neturi jokio teisinio ar galimo finansinio poveikio, pažeidimas nenustatomas ir finansinės pataisos netaikomos.

27.       Finansinės pataisos netaikomos labai mažos ekonominės svarbos pažeidimų atvejais.

28.       Labai mažos ekonominės svarbos pažeidimais laikytini atvejai, kai pažeidimo poveikis (taikytinos finansinės pataisos dydis) ne daugiau nei 180 eurų, išskyrus atvejus, kai apmokėtos nepatirtos išlaidos (pavyzdžiui, neatlikti sutartyje numatyti ir apmokėti darbai).

____________________