ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. balandžio 2 d. Nr. 1-45
Širvintos
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, 29 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“,
1. Patvirtinti Širvintų rajono savivaldybės mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą (pridedama).
2. Laikyti netekusiu galios Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 1-168 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktą su visais vėlesniais pakeitimais.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Širvintų rajono savivaldybės tarybos
2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 1-45
ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Širvintų rajono savivaldybės mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ patvirtintu Socialinių paslaugų katalogu.
3. Mokėjimas už socialines paslaugas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu ir šiuo Aprašu.
4. Aprašas taikomas Širvintų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) gyventojams, nuolat gyvenantiems ir deklaravusiems gyvenamąją vietą Savivaldybėje bei įtrauktiems į Savivaldybės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.
5. Pagal šį Aprašą mokama už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, administruoja Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – Socialinės paramos skyrius), kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Socialinės paramos skyriaus specialistai (socialinio darbo organizatoriai) bei socialines paslaugas teikiančių įstaigų socialiniai darbuotojai, kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.
6. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ patvirtintas Socialinių paslaugų katalogas (toliau – Katalogas).
7. Mokėjimo už socialines paslaugas dydį asmeniui (šeimai) nustato Socialinės paramos skyriaus specialistas, atsakingas už socialinių paslaugų organizavimą.
8. Už gautas socialines paslaugas asmuo (šeima), globėjas, rūpintojas moka Savivaldybės tarybos nustatytą socialinių paslaugų kainą.
9. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
11. Jei asmuo (šeima) naudojasi socialinių paslaugų įstaigos teikiamomis socialinėmis paslaugomis trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį, už socialines paslaugas mokama proporcingai teikiamų paslaugų skaičiui ar trukmei.
13. Jei asmuo pageidauja socialinių paslaugų privačiai ar papildomai, už jas moka:
13.1. visą Savivaldybės tarybos nustatytą socialinės paslaugos kainą (kai socialinių paslaugų įstaigos steigėja ar steigėja-dalininkė yra Savivaldybė);
14. Jei asmuo (šeima) neturi finansinių galimybių mokėti už teikiamas socialines paslaugas, už jas moka (dalį moka) asmens artimieji giminaičiai, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo rūpintis jais ir juos išlaikyti, arba kiti suinteresuoti asmenys.
15. Socialines paslaugas Savivaldybėje teikia biudžetinė įstaiga Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras (toliau – Socialinių paslaugų centras) ir kiti Kataloge nustatyti socialinių paslaugų teikėjai. Atskirus socialinių paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas tvarkų aprašus tvirtina socialines paslaugas teikiančios įstaigos vadovas savo įsakymu.
16. Asmens (šeimos) ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine sutartimi. Sutartį pasirašo socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) ir Socialinių paslaugų centro direktorius, kai socialines paslaugas teikia Socialinių paslaugų centras. Sutartyje nustatomi konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos.
17. Savivaldybės administracija, atsižvelgdama į gyventojų interesus ir nustatytus socialinių paslaugų poreikius, viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka perka socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams tais atvejais, kai veikiančios Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos neteikia ar teikia nepakankamai socialinių paslaugų.
18. Savivaldybės administracijos direktorius (toliau – Administracijos direktorius) įsakymu tvirtina Socialinės paramos skyrimo ir Asmens (šeimos) siuntimo socialinei globai komisijų sudėtį ir nuostatus.
19. Dėl ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugų teikimo socialinės globos įstaigose, kurias pasirenka pats socialinės globos gavėjas (globėjas, rūpintojas, kiti teisėti asmens atstovai), ar socialinės globos įstaigas, kurias globėjais (rūpintojais) įstatymų tvarka patvirtina teismas, Savivaldybė jas finansuoja tiesiogiai, sudarydama socialinės globos lėšų kompensavimo sutartis tarp Savivaldybės administracijos ir paslaugas teikiančios įstaigos.
20. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
21. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Kataloge, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarime Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos apraše
II. SOCIALINĖS PASLAUGOS KAINOS APSKAIČIAVIMAS
22. Socialinių paslaugų įstaigos, kurios yra finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ir Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, rengia ir teikia Socialinės paramos skyriui socialinių paslaugų sąrašą ir kainas. Socialinės paramos skyrius teikia šias kainas tvirtinti Savivaldybės tarybai. Socialinės paslaugos kainą sudaro socialinės paslaugos teikimo vienam paslaugos gavėjui per atitinkamą laikotarpį išlaidų pinigine išraiška suma.
23. Socialinių paslaugų įstaigos socialinių paslaugų kainas apskaičiuoja pagal socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 patvirtintu „Dėl socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika“.
III. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
26. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo interesais paslaugos teikiamos nemokamai. .
27. Transporto organizavimo paslaugos mokėjimo dydžiai ir paslaugos teikimo tvarka nustatomi Savivaldybės tarybos sprendimu.
28. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
IV. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
30. Socialinė priežiūra – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, bet nuolatinės specialistų priežiūros nereikalaujanti pagalba. Socialinė priežiūra teikiama socialinių paslaugų įstaigose ar asmens namuose. Paslaugų teikimo dažnumas priklauso nuo konkrečios paslaugos ir nuo individualaus asmens (šeimos) tos paslaugos poreikio.
31. Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, intensyvios krizių įveikimo pagalbos, laikino apnakvindinimo paslaugos bei pagalbos į namus paslaugos nemokamai teikiamos:
31.5. asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra mažesnės už dvigubą VRP;
32. Pasibaigus 31.6 papunktyje nustatytam intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslaugų teikimo laikotarpiui, asmuo (šeima) gali būti atleistas (-a) nuo mokėjimo už laikino apnakvindinimo paslaugas 7 kalendorines dienas Administracijos direktoriaus įsakymu.
33. Asmuo (šeima), pageidaujantis (-i) gauti 32 punkte nurodytas paslaugas, pateikia motyvuotą laisvos formos prašymą Asmens (šeimos) socialinės globos siuntimo komisijai. Komisija, vadovaudamasi 31.6 papunktyje išvardintomis aplinkybėmis, įvertina esamą situaciją ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikia motyvuotą siūlymą Administracijos direktoriui, kuris per 1 darbo dieną priima sprendimą dėl atleidimo nuo mokesčio.
34. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas:
34.1. asmens (šeimos), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis negali būti didesnis kaip 5 procentai asmens (šeimos) pajamų;
34.2. asmens (šeimos), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP trigubą dydį, bet mažesnės už VRP keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis negali būti didesnis kaip 10 procentų asmens (šeimos) pajamų;
34.3. asmens (šeimos), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP keturgubą dydį, bet mažesnės už VRP penkiagubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis negali būti didesnis kaip 15 procentų asmens (šeimos) pajamų;
35. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už VRP dvigubą dydį, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 VRP dydžio.
36. Asmuo (šeima) moka visą pagalbos į namus kainą, kai išnaudoja Savivaldybės tarybos nustatytą socialinių paslaugų teikimo normą (vienam asmeniui arba šeimai per mėnesį) ir (ar) pageidauja socialinių paslaugų papildomai ar privačiai.
V. PAGALBOS PINIGŲ SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS
38. Širvintų rajono gyventojams nuolat gyvenantiems ir deklaravusiems gyvenamąją vietą Savivaldybėje bei įtrauktiems į Savivaldybės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą gyvenantiems atokiose kaimo vietovėse, kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais, atsižvelgiant į rajono finansines galimybes, gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.
39. Pagalbos pinigų gavėjai:
40. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus, kuriais asmuo (šeima) susimoka už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, tik asmens (šeimos) sutikimu.
41. Pagalbos pinigai gali būti skiriami, kai nustatytas pagalbos į namus paslaugų poreikis, tačiau nėra galimybės šių paslaugų teikti, šias atvejais:
42. Pagalbos pinigų suma asmeniui (šeimai) negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros paslaugų, kurioms asmeniui (šeimai) nustatytas poreikis, kainą.
43. Pagalbos pinigai skiriami asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už VRP dvigubą dydį.
44. Pagalbos pinigai neskiriami, jei asmeniui nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ir specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai ir asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją.
45. Pagalbos pinigų, skirtų asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja Socialinės paramos skyriaus atsakingas specialistas bei seniūnijose dirbantys specialistai (socialinio darbo organizatoriai).
46. Nustačiusi, kad šie pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, ar pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių pagalbos pinigai buvo paskirti, priimamas sprendimas dėl pagalbos pinigų mokėjimo nutraukimo ir (ar) pagalbos pinigų pakeitimo į socialines paslaugas, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis.
47. Pagalbos pinigai skiriami ir mokėjimo terminas nustatomas Administracijos direktoriaus įsakymu remiantis Socialinės paramos skyrimo komisijos siūlymais.
48. Prašymus dėl pagalbos pinigų, skirtų suaugusiam asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, svarsto Socialinės paramos skyrimo komisija. Remdamasis Komisijos siūlymu, dėl pagalbos pinigų asmeniui (šeimai) skyrimo ar nutraukimo per 5 darbo dienas priima Administracijos direktorius.
49. Pagalbos pinigų suma:
51. Pagalbos pinigus moka Socialinių paslaugų centras, sudarydamas dvišalę pagalbos pinigų mokėjimo sutartį su asmeniu (vienu iš suaugusiųjų šeimos nariu) ar jo globėju, rūpintoju.
VI. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
53. Dienos socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu.
54. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas:
54.1. vieno gyvenančio asmens, kurio pajamos mažesnės už VRP dvigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis negali būti didesnis kaip 10 procentų asmens pajamų;
54.2. vieno gyvenančio asmens, kurio pajamos yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis negali būti didesnis kaip 15 procentų asmens pajamų;
54.3. vieno gyvenančio asmens, kurio pajamos yra didesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą mokėjimo dydis negali būti didesnis kaip 20 procentų asmens pajamų;
54.4. asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už VRP dvigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis negali būti didesnis kaip 10 procentų asmens pajamų;
54.5. asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis negali būti didesnis kaip 20 procentų asmens pajamų;
54.6. asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už VRP trigubą dydį, bet mažesnės už VRP keturgubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis negali būti didesnis kaip 30 procentų asmens pajamų;
54.7. asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už VRP keturgubą dydį, bet mažesnės už VRP penkiagubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis negali būti didesnis kaip 40 procentų asmens pajamų;
55. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei, atsižvelgiant į valandinį ir dienos paslaugos įkainį ir gaunamas asmens pajamas. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis (reikalingas specialus maistas), mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
VII. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
56. Trumpalaikė socialinė globa nemokamai teikiama:
58. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jei asmeniui teikiama trumpalaikė socialinė globa ir jį prižiūrintiems šeimos nariams suteikiamas laikinas atokvėpis, asmens mokėjimo dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
VIII. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
60. Ilgalaikė socialinė globa nemokamai teikiama:
61. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į turtą.
62. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, kuris nustatomas pagal duomenis apie vidutinės rinkos vertes, Savivaldybės administracijos gaunamus iš valstybinės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
63. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, kuris nustatomas pagal duomenis apie vidutinės rinkos vertes, Savivaldybės administracijos gaunamus iš valstybinės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
64. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
65. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Už tris pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip trims paroms), mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
IX. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
66. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
67. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
68. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir apie turimą turtą.
69. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia Socialinės paramos skyriui kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas.
70. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą pateikiama raštu, užpildant socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą, nustatytos formos prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti, kuriame nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
71. Asmens (šeimos narių), kuriam (-iems) skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Pasikeitus asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
72. Asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina ir apskaičiuoja Socialinės paramos skyriaus atsakingas specialistas.
73. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Socialinės paramos skyrius turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
74. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
75. Asmens (šeimos narių), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
76. Asmuo gali būti atleistas nuo vieno procento turto vertės viršijančios turto vertės normatyvą, mokesčio (toliau – turto mokestis) Administracijos direktoriaus įsakymu šiais atvejais:
76.1. kai asmuo, kuriam nustatytas turto mokestis, dėl sveikatos būklės negali atlikti notarinių veiksmų sudarant turto perleidimo (pardavimo, dovanojimo ir kt.) kitam asmeniui sandorius;
76.2. kai asmuo neturi artimųjų, giminaičių ar suinteresuotų asmenų, kurie galėtų apmokėti nustatytą turto mokestį;
76.3. kai asmens pajamų likutis 20 proc., atskaičius mokėjimą už paslaugas, mažesnis už nustatyto turto mokesčio dydį (šiuo atveju, kai atitinka 76.2 papunkčio sąlygą);
76.4. kai asmens turtas yra menkavertis, nelikvidus ir nėra pirkėjo, kuris jį pirktų (šiuo atveju, kai atitinka 76.2 papunkčio sąlygą);
77. Asmuo (šeima), pageidaujantis (-i), kad jis (ji) būtų atleistas (-a) nuo turto mokesčio mokėjimo, kuriuo iš dalies apmokama už ilgalaikės socialinės globos suaugusiam asmeniui paslaugas, pateikia motyvuotą laisvos formos prašymą Asmens (šeimos) siuntimo socialinei globai komisijai. Socialinio darbo organizatorius, socialinis darbuotojas, patikrinęs paslaugų pareiškėjo gyvenimo sąlygas, surašo Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą su rekomendacijomis, teikia Asmens (šeimos) siuntimo socialinės globos komisijai vertinti.
78. Komisija vertina asmens (šeimos) esamą situaciją (turimo turto pardavimo galimybes, artimųjų galimybes sumokėti turto mokestį ir kt.), teikia motyvuotą siūlymą dėl atleidimo nuo turto mokesčio Administracijos direktoriui, kuris per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl asmens atleidimo nuo turto mokesčio ar jo sumažinimo.
79. Remiantis Aprašo 78 punktu galimi atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas ar turto mokesčio terminai: 3 mėnesiai, 6 mėnesiai, 12 mėnesių, neterminuotai. Konkretus atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas būdas ir atleidimo terminas nustatomas atsižvelgiant į visų faktų ir aplinkybių visumą. Termino pratęsimui dokumentai pateikiami iš naujo.
80. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) pageidauja socialinių paslaugų ir sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
81. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su Savivaldybės administracijos nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
82. Asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už specialiąsias socialines paslaugas vertina Socialinės paramos skyriaus darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, o už bendrąsias socialines paslaugas – socialines paslaugas teikiančios įstaigos darbuotojas, atsižvelgdamas į asmens (šeimos) pajamas.
83. Socialinės paramos skyriaus darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.
84. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pagal sutartyje numatytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos praneša paslaugas teikiančiai organizacijai ir (ar) Savivaldybės administracijai apie asmens (šeimos) pajamų, išskyrus Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6–8, 13, 18–20 punktuose nurodytas pajamas, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
85. Paslaugas teikiančios organizacijos, gavusios informaciją apie asmens (šeimos), gaunančio socialines paslaugas, kuriam nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamų ir turto pokyčius, kreipiasi į Socialinės paramos skyrių dėl finansinių galimybių mokėti už paslaugas naujo vertinimo. Naujai finansinės galimybės įvertinamos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
86. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis perskaičiuojamas gavus informaciją apie vykdomaisiais dokumentais paremtus asmens pajamų išskaičiavimus, t. y. pagal realias asmens pajamas, gaunamas po atskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus.
87. Pasikeitus asmens (šeimos), gaunančio socialines paslaugas, finansinėms galimybėms, asmuo už suteiktas paslaugas moka nuo tos datos, nuo kurios pasikeitė asmens mokėjimo už paslaugas dydis.
88. Esant asmens (šeimos) pajamų ir turto pokyčiams, Savivaldybės administracija turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.
89. Tais atvejais, kai asmuo jau gauna socialines paslaugas įstaigoje ir ten pat yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, turto normatyvas nustatomas pagal asmens tos gyvenamosios vietos, kurioje jis gyveno prieš patekdamas į socialinės globos įstaigą, nekilnojamojo turto normatyvinę vertę. Jei asmuo, prieš patekdamas į socialines paslaugas teikiančią įstaigą, buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Širvintų rajono savivaldybėje, turto normatyvas nustatomas pagal vidutinę Širvintų miesto būsto daugiabučiuose pastatuose ar būsto vieno ir dviejų butų namuose normatyvinę vertę.
X. ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
XI. ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
XII. ATSAKOMYBĖ, KONTROLĖ, SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
92. Savivaldybės administracija užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
93. Savivaldybės kontrolierius kontroliuoja Savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų socialinių paslaugų įstaigoms socialinėms paslaugoms teikti, panaudojimą.
94. Aprašo įgyvendinimo kontrolę atlieka Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.
96. Socialinės paramos skyrius atsako už teisingą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio apskaičiavimą.
97. Asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimą ir apskaičiavimą kontroliuoja Socialinės paramos skyriaus vedėjas.
98. Asmenį atleidus nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas (sumažinus mokėjimo dalį), socialinių paslaugų teikimo išlaidos yra dengiamos Savivaldybės biudžeto ar valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų Savivaldybės biudžetui lėšomis.
99. Socialinių paslaugų įstaigų vadovai atsako už lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, tinkamą panaudojimą.
100. Išvadas dėl asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio nustatymo asmuo ar jo įstatyminis atstovas gali apskųsti Administracijos direktoriui.
101. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymo ar asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už jas vertinimo išvadas, sprendimus dėl šių socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui.
102. Socialinės globos įstaigą, teikiančią netinkamą socialinę globą, asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui.
103. Ginčai dėl Savivaldybės administracijos priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.