Byla Nr. 24/2013
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
NUTARIMAS
Dėl lietuvos respublikos Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. XII-488 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
2014 m. gegužės 27 d. Nr. KT19-N8/2014
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant pareiškėjos – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės atstovui Seimo nariui Vytautui Antanui Matulevičiui,
suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovui Seimo nariui Vytautui Gapšiui,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2014 m. gegužės 20 d. išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 24/2013 pagal pareiškėjos – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą (Nr. 1B-33/2013) ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. XII-488 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 7 straipsnio 1 daliai, 105 straipsnio 3 dalies 1 punktui, 107 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
1. Praėjus septyniems mėnesiams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvados „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Prezidentės paklausimų, ar per 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada) ir Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. XI-2420 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ (toliau – ir Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimas), t. y. galutinio Seimo sprendimo dėl 2012 m. Seimo rinkimų rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, priėmimo Seimas 2013 m. liepos 2 d., pakartotinai peržiūrėjęs šiuos galutinius Seimo rinkimų rezultatus, priėmė nutarimą Nr. XII-488 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ (toliau – ir Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimas), kuriuo į galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę vėl įrašė iš jos anksčiau išbrauktus Živilę Pinskuvienę (Nr. 23), Jolantą Gaudutienę (Nr. 24), Joną Pinskų (Nr. 25), Vytautą Gricių (Nr. 35) ir sudarė jiems teisines prielaidas pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (2000 m. liepos 18 d. redakcija) (toliau – Seimo rinkimų įstatymas) 97 straipsnio 2 punktą užimti atsirasiančias laisvas Seimo narių vietas. Atitinkamai pasikeitė visų šiame sąraše nurodytų kandidatų į Seimo narius eiliškumas (Nr. 26–34 vietoj buvusių Nr. 23–31, Nr. 36–140 vietoj buvusių Nr. 32–136).
2. Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimo preambulėje nurodyti teisiniai pagrindai ir aplinkybės, kuriomis Seimas pagrindė šio nutarimo priėmimą: esą toks Seimo sprendimas, be kita ko, yra priimtas „remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada“, nors būtent šioje išvadoje yra pripažinti ydingais Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. Sp-321 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“ (toliau – Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. Sp-321) 2, 3 punktai, taip pat atsižvelgus „į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad Ž. Pinskuvienė, J. Gaudutienė, J. Pinskus ir V. Gricius organizavo rinkėjų papirkimą ar kitaip dalyvavo papirkinėjant rinkėjus 2012 m. Seimo rinkimuose“, nors nei šį Seimo nutarimo projektą Nr. XIIP-492 pateikiant Seimo 2013 m. birželio 13 d. posėdyje, nei 2013 m. birželio 19 d. ir 2013 m. liepos 2 d. šį projektą svarstant pagrindiniu paskirtame Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, nei kitose Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytose įstatymų leidybos stadijose (svarstant Seimo posėdyje, komitetuose ir priimant nutarimą) nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių minėtas naujai paaiškėjusias aplinkybes. Seimo nariai, balsuodami dėl nurodyto Seimo nutarimo, galėjo pasikliauti tik šio teisės akto rengėjų ir Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo žodžiais.
3. Tokia priimto galutinio Seimo sprendimo, susijusio su Seimo rinkimų rezultatų nustatymu, peržiūros praktika, kai Seimas po Seimo rinkimų, atsižvelgdamas į politinius susitarimus ar konkrečios partijos interesus, kad galutinėje jos iškeltų kandidatų į Seimą sąrašo eilėje būtų įrašyti ir tie asmenys, kurių įrašymas į tokią eilę Konstitucinio Teismo išvadoje yra pripažintas neteisėtu, gali keisti savo jau priimtą galutinį sprendimą ir nepaisyti Konstitucinio Teismo išvadoje konstatuotų faktų bei jos teisinės reikšmės (Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalys), neatitinka Konstitucijos.
Pagal Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktą Seimas gali tik nutraukti Seimo nario įgaliojimus, jeigu jau po Seimo narių išrinkimo ir jų įgaliojimų įgijimo, t. y. po išrinkto Seimo susirinkimo į pirmąjį posėdį, rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba yra nustatomi per Seimo rinkimus padaryti šiurkštūs rinkimų įstatymo pažeidimai, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl tam tikrų Seimo narių išrinkimo teisėtumo, tačiau įmanoma nustatyti tikrąją rinkėjų valią atspindinčius rinkimų rezultatus.
4. Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimas priimtas nepaisant Konstitucijos, inter alia konstitucinių valdžių padalijimo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, ir Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvados. Šiuo nutarimu sudarytos prielaidos abejoti Seimu, pakertamas žmonių pasitikėjimas teise ir pačia valstybe.
Pagal Konstituciją tik teisminės valdžios institucija – Konstitucinis Teismas gali nustatyti, kad per Seimo rinkimus buvo padaryti rinkimų įstatymo pažeidimai. Tokio teisinio fakto (kuris nėra politinio vertinimo dalykas) pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalis, 105 straipsnio 3 dalies 1 punktą, konstitucinį teisinės valstybės principą negali nustatyti Seimas – savo prigimtimi ir esme politinio pobūdžio institucija, kurios sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia ir kurios sprendimai grindžiami politiniais susitarimais, įvairiais politiniais kompromisais ir pan.
Konstitucinio Teismo įgaliojimai spręsti, ar per Seimo rinkimus buvo padaryti rinkimų įstatymo pažeidimai, ar tie pažeidimai yra šiurkštūs ir esminiai, turintys įtakos rinkimų rezultatams, ir tai, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalį šie Konstitucinio Teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, kandidatams į Seimo narius yra konstitucinė garantija, kad Seimas nepagrįstai (be atitinkamos Konstitucinio Teismo išvados) nepripažins rinkimų rezultatų negaliojančiais ir jų nepakeis; Seimas taip pat neturi įgaliojimų pakeisti ar kvestionuoti Konstitucinio Teismo išvadoje nustatytų rinkimų įstatymo pažeidimų faktų ir spręsti, ar tokia išvada yra pagrįsta ir teisėta.
Taigi Seimas, pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį galutinai spręsdamas, kurie Seimo nariai yra išrinkti ar neišrinkti daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nustatydamas galutinę Darbo partijos iškeltų kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę ir patvirtindamas galutinį Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, sąrašą, negalėjo pakeisti ar kvestionuoti Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje nustatytų faktų, kad galutinėje Darbo partijos kandidatų sąrašo eilėje įrašant Ž. Pinskuvienę, J. Gaudutienę, J. Pinskų, V. Gricių, V. Ždanovičių, taip pat nustatant, kad J. Gaudutienė, J. Pinskus, Ž. Pinskuvienė išrinkti į Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą, buvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, kuriose įtvirtintas draudimas papirkti rinkėjus.
5. Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimu nepaisoma iš Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalių kylančio draudimo vėliau priimtais įstatymais ir kitais teisės aktais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesiderina su Konstitucinio Teismo aktuose išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata, todėl šis nutarimas negali būti laikomas teisėtu pagrindu juo į galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę įrašytiems Ž. Pinskuvienei, J. Gaudutienei, J. Pinskui, V. Griciui įgyti teisę, atsiradus laisvai Seimo nario vietai, ją užimti pagal Seimo rinkimų įstatymo 97 straipsnio 2 punktą.
II
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovo Seimo nario V. Gapšio rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovo pozicija grindžiama šiais argumentais.
1. Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje, nustačius, kad Ž. Pinskuvienės, J. Gaudutienės, J. Pinskaus, V. Griciaus, V. Ždanovič naudai iš viso gali būti nupirkta apie 3 000 balsų, ydingai konstatuota, jog šie kandidatai nėra išrinkti Seimo nariais, nes nenustatyta, kiek galinčių būti nupirktų pirmumo balsų tenka kiekvienam kandidatui, ir neatsižvelgta į sąžiningai balsavusių rinkėjų valią.
Nustatant tikruosius galutinius rinkimų rezultatus ir tikrąją rinkėjų valią pirkti rinkėjų balsai turėtų būti laikomi negaliojančiais ir atimami iš visų gautų balsų. Tai sudarytų prielaidas užtikrinti kandidatų interesus būti sąžiningai renkamiems, apsaugoti nuo galimų manipuliacijų organizuojant ir viešinant konkurentų balsų pirkimą, užtikrinti greitą, sąžiningą ir skaidrų rinkimų procesą, išsaugoti sąžiningai balsavusių rinkėjų balsus. Tais atvejais, kai būtų neįmanoma nustatyti perkamų balsų masto, turėtų būti konstatuojama, kad toks rinkėjų balsų papirkinėjimas yra šiurkštus rinkimų pažeidimas, kuris neleidžia nustatyti tikrosios rinkėjų valios ir lemia visų rinkimų ar atitinkamos jų dalies negaliojimą.
2. Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnyje nustatyta inter alia Seimo pareiga, įvertinus Konstitucinio Teismo išvadoje dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo nustatytus faktus bei atsižvelgus į kitas aplinkybes, nustatyti tikruosius galutinius Seimo rinkimų rezultatus. Šios pareigos vykdymui turėtų būti taikomi sąžiningumo, skaidrumo, tikslumo reikalavimai, nes netinkamas minėtos pareigos vykdymas sudarytų prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu, apriboti arba iš viso paneigti Tautos aukščiausios suverenios galios raišką per Tautos atstovybę – Seimą. Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio aiškinimas, kad pagal jį Seimas neturi teisės keisti galutinių Seimo rinkimų rezultatų, ir Seimo nutarimo dėl galutinių Seimo rinkimų rezultatų vertinimas kaip jokiomis aplinkybėmis negalimo koreguoti neatitiktų Konstitucijos; tai būtų Seimo rinkimų įstatymo legislatyvinė omisija ir potencialiai suteiktų Seimui galimybę nekvestionuotinai klastoti rinkimų rezultatus.
Pagal Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio 3–6 dalis naujai išrinktas Seimas, esant ypatingoms, naujai paaiškėjusioms aplinkybėms (paaiškėjus naujiems balsų pirkimo faktams, rezultatų falsifikavimo atvejams ir t. t.), gali pakoreguoti galutinius Seimo rinkimų rezultatus, kartu pagal šio straipsnio 6 dalį priimdamas nutarimą dėl neteisėtai ir teisėtai išrinktų Seimo narių, įskaitant tuos Seimo narius, kurie pagal galutinius Seimo rinkimų rezultatus nebuvo išrinkti į Seimą. Be to, bet koks Seimo nutarimas dėl galutinių Seimo rinkimų rezultatų patvirtinimo gali būti keičiamas jau vien todėl, kad yra nustatyta galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą ginčijant jo atitiktį Konstitucijai ar įstatymams. Naujai išrinktas ir per 15 dienų po išrinkimo į pirmąjį posėdį susirinkęs Seimas turėtų teisę koreguoti šio Seimo rinkimų rezultatus ir tokiu atveju, jeigu gavus Konstitucinio Teismo išvadą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymas pagal Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnį užtruktų (perskaičiuojant rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir pan.) ir baigiančiam kadenciją Seimui neužtektų laiko ir išteklių skaidriai ir pagrįstai nustatyti galutinius Seimo rinkimų rezultatus.
3. Ikiteisminiai tyrimai Ž. Pinskuvienės, J. Gaudutienės, J. Pinskaus, V. Griciaus atžvilgiu dėl galimo balsų pirkimo nebuvo pradėti, nenustačius, kad jie kokiu nors būdu pirko balsus ar organizavo jų pirkimą, vadinasi, šie kandidatai nepadarė jokių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų. Taigi Seimas turėjo pareigą atitinkamai pakeisti Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimą (kurį priimant visiškai nevertinta, ar neskaičiuojant galinčių būti nupirktų balsų Ž. Pinskuvienė, J. Gaudutienė, J. Pinskus, V. Gricius, V. Ždanovičius buvo išrinkti Seimo nariais), nes jo nepakeitus būtų iškreipta rinkėjų valia.
Nuo išrinkto naujo Seimo darbo pradžios iki tada, kai, pasak suinteresuoto asmens atstovo, paaiškėjo, kad galutiniai 2012 m. Seimo rinkimų rezultatai buvo nustatyti neteisingai, praėjo beveik aštuoni mėnesiai. Dėl galinčio prieštarauti Konstitucijai Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimo minėti kandidatai netapo Seimo nariais, bet jie sutiko, ginant pažeistus jų interesus, būti įrašyti į Darbo partijos kandidatų sąrašą. Atsižvelgdamas į tai ir paisydamas Darbo partijos kandidatų teisėtų lūkesčių, Seimas priėmė kompromisinį sprendimą, kuriuo, neatėmęs mandatų iš esamų Seimo narių (išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą), Ž. Pinskuvienę, J. Gaudutienę, J. Pinskų, V. Gricių įrašė į Darbo partijos kandidatų sąrašą (tris iš jų – kaip pirmuosius, turinčius teisę tapti Seimo nariais, jei kiti daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą išrinkti Seimo nariai atsisakytų ar kitaip netektų Seimo nario mandato). Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimas vertintinas kaip taikus ginčo šalių susitarimas.
4. Visiems asmenims, kandidatuojantiems į viešosios valdžios institucijas, turi būti užtikrinamas lygiateisiškumas ne tik registruojantis kandidatais, dalyvaujant rinkimų agitacijoje, bet ir skaičiuojant rinkimų rezultatus bei juos tvirtinant. Vienintelis būdas garantuoti kandidatų lygiateisiškumą ir teisę būti renkamiems į viešosios valdžios institucijas – užtikrinti rinkimų, kurių neatsiejama dalis yra Seimo pareiga nustatyti galutinius Seimo rinkimų rezultatus, skaidrumą ir sąžiningumą. Kiekvienas balsų pirkimo, kuris gali būti naudojamas ir kaip nesąžininga priemonė politiniams oponentams diskredituoti, atvejis turi būti nagrinėjamas ypač atidžiai, o asmenų, atsakingų už tokių neteisėtų veikų atlikimą, atsakomybė neturėtų būti tapatinama su rinkimų rezultatų nustatymu.
Nesant individualaus konstitucinio skundo galimybės ir tik Konstituciniam Teismui pagal Konstitucijos 102 straipsnį turint teisę spręsti inter alia dėl Seimo nutarimo, kuriuo nustatomi rinkimų rezultatai, atitikties Konstitucijai (tai užtruktų ilgą laiką), pakartotinis – sąžiningas, skaidrus ir teisingas – galutinių Seimo rinkimų rezultatų nustatymas Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka yra ne tik pasitikėjimo Seimu, kaip Tautos atstovybe, įtvirtinimo įrankis, bet ir bene vienintelė pažeistų kandidatų interesų gynimo ir jų teisėtų lūkesčių užtikrinimo priemonė bei būdas atkurti teisingumą.
5. Galutiniai Seimo rinkimų rezultatai ir asmens atsakomybė yra atskiri klausimai. Asmeniui (kandidatui į renkamas viešosios valdžios institucijas), kuris imasi neteisėtų veiksmų – balsų pirkimo ar balsų pirkimo organizavimo, gresianti baudžiamoji atsakomybė, taip pat apkalta, jei tokie neteisėti kandidato veiksmai išaiškėja jam laimėjus rinkimus ir tapus atitinkamos viešosios valdžios institucijos nariu, arba rinkimų pripažinimas negaliojančiais, nustačius šiurkštų rinkimų įstatymo pažeidimą, turintį esminę įtaką rinkimų rezultatams, yra pakankamai efektyvios priemonės, užtikrinančios, kad už nusikalstamas veikas asmenys atsakytų. Tačiau tokių veikų padariniai – rinkimų įstatymų pažeidimai – nustatant rinkimų rezultatus turėtų būti vertinami atsietai nuo kandidatų į renkamas viešosios valdžios institucijas atsakomybės. Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje minimas balsų pirkimas negali būti siejamas su Ž. Pinskuviene, J. Gaudutiene, J. Pinskumi, V. Griciumi, nes priešingu atveju būtų pažeista nekaltumo prezumpcija, suvaržyta jų konstitucinė teisė į teisingą procesą, nešališką teismą.
6. Seimas, priimdamas 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimą, tinkamai neįvertino Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje nustatytų aplinkybių, nesiaiškino ir nenustatė tikrųjų 2012 m. Seimo rinkimų rezultatų ir tikrųjų kandidatų Ž. Pinskuvienės, J. Gaudutienės, J. Pinskaus, V. Griciaus vietų galutinėje Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilėje, kurias jie turėtų užimti, jeigu nebūtų skaičiuojami tik už kiekvieną iš jų paduoti galintys būti nupirkti balsai. Šiame Seimo nutarime (jo 1 straipsnio 2 dalyje) buvo nustatyta nei Konstitucijoje, nei Seimo rinkimų įstatyme nenumatyta, neproporcinga, Konstitucijai, inter alia vienam iš esminių teisės principų – lex non cogit ad impossibilia (teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų), prieštaraujanti ir selektyviai tik Ž. Pinskuvienei, J. Gaudutienei, J. Pinskui, V. Griciui pritaikyta sankcija – jų išbraukimas iš Darbo partijos kandidatų sąrašo, neatsižvelgiant į tai, kad jie niekaip nesusiję su balsų pirkimo organizavimu ar vykdymu per 2012 m. Seimo rinkimus. Minėtu Seimo nutarimu buvo pažeistos šių kandidatų konstitucinės teisės būti renkamiems į Seimą, todėl, vadovaujantis konstituciniais teisinės valstybės, atsakingo valdymo, rinkimų skaidrumo ir sąžiningumo principais, buvo priimtas Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimas.
III
1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjos – Seimo narių grupės atstovas Seimo narys V. A. Matulevičius iš esmės pakartojo prašyme išdėstytus argumentus ir atsakė į suinteresuoto asmens – Seimo atstovo Seimo nario V. Gapšio ir Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus.
2. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Seimo atstovas Seimo narys V. Gapšys iš esmės pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, juos papildė remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl pasyviosios rinkimų teisės ir atsakė į pareiškėjos – Seimo narių grupės atstovo Seimo nario V. A. Matulevičiaus ir Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
1. 2012 m. spalio 14 d. daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose įvyko Seimo rinkimai. Vienmandatėse apygardose buvo išrinkti 3 Seimo nariai; Zarasų–Visagino vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 52 rinkimų rezultatai buvo pripažinti negaliojančiais. 67 iš 71 vienmandatėse rinkimų apygardose 2012 m. spalio 28 d. įvyko pakartotinis balsavimas.
2. Vyriausioji rinkimų komisija 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. Sp-321, kuris internete paskelbtas 2012 m. lapkričio 4 d., o „Valstybės žiniose“ – 2012 m. lapkričio 6 d. (Žin., 2012, Nr. 128-6462), patvirtino galutinius 2012 m. Seimo rinkimų rezultatus 67 vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose. Šio sprendimo 2 punktu buvo patvirtintos Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje galutinės kandidatų į Seimo narius sąrašų eilės, inter alia Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilė, o 3 punktu buvo nustatyti asmenys, kurie išrinkti į Seimą, inter alia daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taigi ir pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą.
Vyriausioji rinkimų komisija, išnagrinėjusi gautus skundus, tarp jų – Tautininkų sąjungos 2012 m. spalio 18 d. skundą, 2012 m. lapkričio 2 d. tyrimo išvadoje konstatavo, kad per 2012 m. Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo padaryta šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, tačiau 2012 m. lapkričio 4 d. sprendime Nr. Sp-325 pripažino, kad jie neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatų nustatymui šioje rinkimų apygardoje.
Gavę inter alia Tautininkų sąjungos 2012 m. lapkričio 5 d. skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. Sp-321 patvirtintų galutinių 2012 m. Seimo rinkimų rezultatų inter alia daugiamandatėje rinkimų apygardoje, Seimas 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2378 „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ ir Prezidentė 2012 m. lapkričio 7 d. dekretu Nr. 1K-1262 „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ kreipėsi į Konstitucinį Teismą su paklausimais dėl išvados, ar per 2012 m. Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
3. Konstitucinis Teismas, vadovaudamasis Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 2012 m. lapkričio 10 d. pateikė išvadą, kurioje inter alia pripažino, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. Sp-321 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“ 2 punktu tiek, kiek juo, nustatant Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje galutines kandidatų į Seimo narius sąrašų eiles, nuspręsta galutinėje Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilėje įrašyti Živilę Pinskuvienę (Nr. 10), Jolantą Gaudutienę (Nr. 17), Joną Pinskų (Nr. 22), Vytautą Gricių (Nr. 35), Viačeslav Ždanovič (Nr. 48), taip pat 3 punktu tiek, kiek juo nustatyta, kad Jolanta Gaudutienė, Jonas Pinskus, Živilė Pinskuvienė yra išrinkti į Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą, buvo pažeista Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis (2008 m. balandžio 15 d. redakcija), 90 straipsnis (2008 m. balandžio 15 d. redakcija).
Konstitucinis Teismas šioje išvadoje pažymėjo, jog Vyriausioji rinkimų komisija neatsižvelgė į turimą informaciją, kad buvo organizuojamas masinis balsų pirkimas bausmės vykdymo vietose skatinant paduoti pirmumo balsus už konkrečius Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąraše esančius asmenis. Nustačiusi, kad galėjo būti masiškai paperkami rinkėjai skatinant juos paduoti pirmumo balsus už Darbo partijos kandidatų sąraše įrašytus J. Pinskų, Ž. Pinskuvienę, J. Gaudutienę, V. Gricių, V. Ždanovič, Vyriausioji rinkimų komisija šio fakto nevertino, skaičiavo minėtų kandidatų reitingo balus ir nustatė Darbo partijos kandidatų sąrašo galutinę eilę, į kurią inter alia jie buvo įtraukti, nevertino nustatytų pažeidimų įtakos Seimo rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nors jie turėjo esminę reikšmę rinkimų rezultatams.
4. Seimas 2012 m. lapkričio 14 d. priėmė nutarimą, kuris pagal jo 4 straipsnį įsigaliojo nuo priėmimo. Nutarimo preambulėje nurodyta, kad Seimas jį priėmė „vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio 4, 5, 6 dalimis ir remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Prezidentės paklausimų, ar per 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas“. Šiuo nutarimu nutarta:
„1 straipsnis.
1. Nustatyti, kad, tvirtinant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje galutines kandidatų į Seimo narius sąrašų eiles, į galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę Živilė Pinskuvienė (Nr. 10), Jolanta Gaudutienė (Nr. 17), Jonas Pinskus (Nr. 22), Vytautas Gricius (Nr. 35), Viačeslav Ždanovič (Nr. 48) įrašyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalį ir 90 straipsnį.
2 straipsnis.
Nustatyti, kad Živilė PINSKUVIENĖ, Jolanta GAUDUTIENĖ, Jonas PINSKUS nėra išrinkti Lietuvos Respublikos Seimo nariais daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o pagal šio nutarimo 1 straipsnio 2 dalimi patvirtintą galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę vietoj šių asmenų Lietuvos Respublikos Seimo nariais yra išrinkti Vilija FILIPOVIČIENĖ, Gediminas JAKAVONIS, Larisa DMITRIJEVA.
3 straipsnis.
Nustatyti 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinius rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir patvirtinti galutinį Lietuvos Respublikos Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, sąrašą (pridedamas).“
Taigi šiuo nutarimu Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, kad per 2012 m. Seimo rinkimus buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, priėmė galutinį sprendimą dėl 2012 m. Seimo rinkimų rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuriuo inter alia patvirtino galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę (išbraukęs iš jos Ž. Pinskuvienę, J. Gaudutienę, J. Pinskų, V. Gricių, V. Ždanovič) bei galutinį Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, sąrašą (nustatęs, kad Ž. Pinskuvienė, J. Gaudutienė, J. Pinskus nėra išrinkti Seimo nariais daugiamandatėje rinkimų apygardoje) ir kuris reiškė, kad kartu su vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktais Seimo nariais išrinkta daugiau kaip 3/5 Seimo narių, t. y. pagal Konstitucijos 55 straipsnio 2 dalį yra išrinktas naujas Seimas. Išrinktas naujas Seimas 2012 m. lapkričio 16 d. susirinko į pirmąjį posėdį, kuriame išrinktieji Seimo nariai prisiekė ir įgijo visas Tautos atstovų teises.
5. Seimas 2013 m. liepos 2 d. priėmė šioje byloje ginčijamą nutarimą, kuris pagal jo 3 straipsnį įsigaliojo nuo priėmimo. Šį nutarimą, kaip nurodyta jo preambulėje, Seimas priėmė inter alia „remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada“ ir „pripažindamas būtinybę atsižvelgti į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad Živilė PINSKUVIENĖ, Jolanta GAUDUTIENĖ, Jonas PINSKUS ir Vytautas GRICIUS organizavo rinkėjų papirkimą ar kitaip dalyvavo papirkinėjant rinkėjus 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose“.
Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimo 1 straipsniu pakeistas Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimo 1 straipsnis ir jis išdėstytas taip:
„1. Nustatyti, kad Živilė PINSKUVIENĖ, Jolanta GAUDUTIENĖ, Jonas PINSKUS, Vytautas GRICIUS nepažeidė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies ir 90 straipsnio.
2. Įrašyti Živilę PINSKUVIENĘ, Jolantą GAUDUTIENĘ, Joną PINSKŲ, Vytautą GRICIŲ į Darbo partijos kandidatų sąrašą tokia eilės tvarka: Živilė PINSKUVIENĖ (Nr. 23), Jolanta GAUDUTIENĖ (Nr. 24), Jonas PINSKUS (Nr. 25), Vytautas GRICIUS (Nr. 35) ir patvirtinti galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę (pridedama).“
Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimo 2 straipsniu pakeistas 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimo 2 straipsnis ir jis išdėstytas taip:
„Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo nariais yra išrinkti Vilija FILIPOVIČIENĖ, Gediminas JAKAVONIS, Larisa DMITRIJEVA.“
6. Taigi Seimas 2013 m. liepos 2 d. nutarimu pakeitė galutinius 2012 m. Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nustatytus Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu, priimtu remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada: į Darbo partijos kandidatų sąrašą ir galutinę jo eilę po juose įrašytų išrinktų 22 Seimo narių įrašė Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu iš jų išbrauktus kandidatus į Seimo narius Ž. Pinskuvienę, J. Gaudutienę, J. Pinskų (atitinkamai Nr. 23–25) ir V. Gricių (Nr. 35), t. y. tuos asmenis, kurių įrašymą į galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę Konstitucinis Teismas 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje įvertino kaip Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies (2008 m. balandžio 15 d. redakcija), 90 straipsnio (2008 m. balandžio 15 d. redakcija) pažeidimą. Šiuo nutarimu buvo sudarytos prielaidos minėtiems asmenims užimti atsirasiančias laisvas Seimo narių vietas (įgyti Seimo nario įgaliojimus) pagal Seimo rinkimų įstatymo 97 straipsnio 2 punktą, kuriame nustatyta, kad, daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimus pripažinus nutrūkusiais, Seime atsiradusią laisvą Seimo nario vietą užima (Seimo nariu tampa) kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas.
Pažymėtina, jog Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas remiantis ta pačia Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, kuria remdamasis Seimas priėmė 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimą, taip pat kad jis grindžiamas būtinybe atsižvelgti į naujai paaiškėjusias aplinkybes, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad minėti kandidatai į Seimo narius „organizavo rinkėjų papirkimą ar kitaip dalyvavo papirkinėjant rinkėjus 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose“.
II
1. Pareiškėja – Seimo narių grupė prašo ištirti Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimo, kuriuo, kaip minėta, pakeisti Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu nustatyti galutiniai 2012 m. Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 7 straipsnio 1 daliai, 105 straipsnio 3 dalies 1 punktui, 107 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Taigi nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste svarbu atskleisti konstitucinius Seimo įgaliojimus priimti sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų.
2. Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas. Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Seimo narių rinkimus. Kaip Konstitucinis Teismas konstatavo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendime, Seimas, gavęs Konstitucinio Teismo išvadą, kad per Seimo narių rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, privalo priimti galutinį sprendimą.
3. Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje nustatyti Seimo įgaliojimai priimti galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų aiškintini kartu su inter alia Konstitucijos 67 straipsnio 13 punkto ir 106 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
Pagal Konstitucijos 67 straipsnio 13 punktą Seimas sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal šią nuostatą Lietuvoje turi būti suformuota universali rinkimus organizuojanti institucija – Vyriausioji rinkimų komisija (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 11 d. sprendimas, 2012 m. spalio 26 d. išvada). Pažymėtina, kad konstitucinė Vyriausiosios rinkimų komisijos paskirtis organizuoti rinkimus taip pat suponuoja jos įgaliojimus nustatyti ir paskelbti Seimo rinkimų rezultatus.
Konstitucijos 106 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo išvados, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas inter alia per Seimo narių rinkimus (Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktas), gali prašyti Seimas ir Prezidentas. Pažymėtina, kad pagrindas prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali būti abejonė, ar rinkimų įstatymas nebuvo pažeistas inter alia Vyriausiajai rinkimų komisijai įgyvendinant Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintus įgaliojimus, susijusius su galutinių Seimo rinkimų rezultatų nustatymu; pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas turi patikrinti tokios abejonės pagrįstumą.
Pabrėžtina, jog Konstituciniam Teismui pateikus išvadą, kad per Seimo narių rinkimus rinkimų įstatymas nebuvo pažeistas, nebūtų pagrindo abejoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytais Seimo rinkimų rezultatais ir Seimui priimti Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje numatytą galutinį sprendimą. Taigi pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį Seimas turi įgaliojimus priimti galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų tik tuo atveju, kai pagal Seimo ar Prezidento paklausimą Konstitucinis Teismas pateikia išvadą, kad per Seimo narių rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas.
4. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį Seimas priima galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų tik remdamasis Konstitucinio Teismo išvada. Pažymėtina ir tai, kad pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktą nustatyti, ar per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, gali tik teisminės valdžios institucija – Konstitucinis Teismas; rinkimų įstatymo pažeidimo nustatymas – tai teisinio, bet ne politinio vertinimo dalykas.
Taigi Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalies nuostata, kad, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas, negali būti aiškinama taip, esą Seimas gali iš naujo spręsti tą patį klausimą, kuriuo Konstitucinis Teismas yra pateikęs išvadą; pagal Konstituciją Seimas neturi įgaliojimų spręsti, ar Konstitucinio Teismo pateikta išvada dėl rinkimų įstatymo pažeidimo yra pagrįsta ir teisėta. Tai inter alia reiškia, kad Seimas, savo prigimtimi ir esme politinė institucija, kurios sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia ir kurios sprendimai grindžiami politiniais susitarimais bei kompromisais, negali spręsti teisės klausimo, ar rinkimų įstatymas buvo pažeistas, inter alia nepaisyti Konstitucinio Teismo išvados, kad per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas.
5. Įgyvendindamas Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje nustatytus įgaliojimus priimti galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų, Seimas turi paisyti ir konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų.
5.1. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinėje demokratijoje politinės atstovaujamosios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai; demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas; rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).
Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados).
5.2. Seimui priimant sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų esminę reikšmę turi tai, kad per rinkimus buvo padaryta šiurkščių demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimų, kuriais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia. Pažymėtina, kad tokie šių rinkimų principų pažeidimai gali būti padaryti nebūtinai pačių kandidatų į Seimo narius – juos gali padaryti ir kiti asmenys, siekiantys kandidatų į Seimo narius išrinkimo.
5.3. Konstitucinis Teismas, 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje aiškindamas iš konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo, demokratiškų, laisvų ir teisingų Seimo rinkimų principų kylančius reikalavimus, inter alia pabrėžė, kad kandidatai, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, negali įgyti Seimo nario mandato; priešingu atveju galėtų būti pakirstas Tautos pasitikėjimas savo atstovybe ir pačia valstybe.
5.4. Taigi, įgyvendindamas Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje nustatytus įgaliojimus priimti galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų ir paisydamas konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, Seimas inter alia negali sudaryti prielaidų kandidatams, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, įgyti Seimo nario mandato.
6. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, kad per Seimo narių rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, priima galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų. Pažymėtina, kad Seimas turi įgaliojimus dėl Seimo rinkimų rezultatų galutinai spręsti tiek, kiek tie rezultatai susiję su Konstitucinio Teismo išvadoje konstatuotais rinkimų įstatymo pažeidimais.
6.1. Paminėtina, jog Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja inter alia reikalavimą užtikrinti valstybės valdžios sistemos, inter alia Seimo, kaip politinės atstovaujamosios institucijos, stabilumą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį Seimo nustatyti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai negali būti keičiami, nebent tam atsirastų konstitucinis pagrindas.
6.2. Kaip antai tokį pagrindą suponuoja Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktas, pagal kurį Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas.
Konstitucinis Teismas 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje pažymėjo, kad:
– pagal Konstituciją per Seimo rinkimus padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimai gali būti nustatyti ir vėliau, kai išrinkti Seimo nariai jau yra įgiję įgaliojimus, t. y. jau po to, kai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį;
– Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkto nuostata suponuoja Seimo įgaliojimus nutraukti Seimo nario įgaliojimus, jeigu dėl jo išrinkimo teisėtumo pagrįstų abejonių keliantys šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai nustatomi tada, kai Seimo narys jau yra įgijęs įgaliojimus; pagal Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktą Seimo nario įgaliojimai gali būti nutraukti tiek pripažinus rinkimus negaliojančiais, tiek nepripažinus rinkimų negaliojančiais (pavyzdžiui, kai įmanoma nustatyti tikrąją rinkėjų valią atspindinčius rinkimų rezultatus);
– pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 106 straipsnio 5 dalį, 107 straipsnio 3 dalį Seimas gali priimti nutarimą dėl Seimo nario įgaliojimų nutraukimo pagal Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktą tik remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, kad per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, o Konstitucinis Teismas tokią išvadą gali teikti tik pagal Seimo ar Prezidento paklausimą.
6.3. Minėta, kad kandidatai, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, negali įgyti Seimo nario mandato, nes priešingu atveju galėtų būti pakirstas Tautos pasitikėjimas savo atstovybe ir pačia valstybe; taigi Seimas negali sudaryti prielaidų tokiems kandidatams įgyti Seimo nario mandato.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jeigu po to, kai buvo nustatyti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai, nustatomi šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, padaryti siekiant Seimo nario įgaliojimų neįgijusių kandidatų, kurie yra įrašyti kandidatų sąrašuose ir pretenduoja užimti atsirasiančias laisvas Seimo narių vietas, išrinkimo, ir Konstitucinis Teismas, gavęs Seimo ar Prezidento paklausimą, pateikia išvadą, kad per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, Seimas pagal Konstituciją (jos 63 straipsnio 6 punktą, aiškinamą kartu su Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 5 dalimi, 107 straipsnio 3 dalimi), remdamasis šia Konstitucinio Teismo išvada, gali pakeisti galutinius Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, inter alia išbraukdamas iš kandidatų sąrašų tuos kandidatus, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs minėtų rinkimų principų pažeidimai.
7. Sprendžiant, ar Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimas neprieštarauja inter alia Konstitucijos 107 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, pažymėtina, kad, kaip minėta, šiuo nutarimu Seimas pakeitė galutinius 2012 m. Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nustatytus Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu, priimtu remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada; į Darbo partijos kandidatų sąrašą ir galutinę jo eilę įrašyti tie asmenys, kurių įrašymą į galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę Konstitucinis Teismas 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje įvertino kaip Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pažeidimą; taigi Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu nustatyti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai pakeisti nesant kitos Konstitucinio Teismo išvados ir nepaisant Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, kad per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, sudarytos prielaidos kandidatams, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, įgyti Seimo nario mandatą.
7.1. Kaip minėta, pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį Seimas galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų priima tik remdamasis Konstitucinio Teismo išvada; Seimas negali spręsti teisės klausimo, ar rinkimų įstatymas buvo pažeistas, inter alia nepaisyti Konstitucinio Teismo išvados, kad per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas; įgyvendindamas Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje nustatytus įgaliojimus priimti galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų ir paisydamas konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, Seimas inter alia negali sudaryti prielaidų kandidatams, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, įgyti Seimo nario mandato.
Minėta ir tai, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį Seimo nustatyti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai negali būti keičiami, nebent tam atsirastų konstitucinis pagrindas; Seimo nustatyti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai, atsiradus konstituciniam pagrindui, gali būti keičiami tik tokia pačia tvarka, kokia jie buvo nustatyti, t. y. tik remiantis kita Konstitucinio Teismo išvada.
7.2. Taigi konstatuotina, kad Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarime nepaisyta iš Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų kylančių reikalavimų Seimui priimant galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų remtis Konstitucinio Teismo išvada, nesudaryti prielaidų kandidatams, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, įgyti Seimo nario mandato, nekeisti galutinių Seimo rinkimų rezultatų be konstitucinio pagrindo ir nesant kitos Konstitucinio Teismo išvados.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimas prieštarauja Konstitucijos 107 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.
8. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje toliau netirs, ar Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimas neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 7 straipsnio 1 daliai, 105 straipsnio 3 dalies 1 punktui, 107 straipsnio 2 daliai.
9. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas, be kita ko, reiškia, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei; neteisės pagrindu teisė negali atsirasti.
Pagal Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalį negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai, o pagal 107 straipsnio 1 dalį nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Seimo aktas prieštarauja Konstitucijai, toks aktas negali būti taikomas.
Taigi konstatuotina, kad Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimu, kuris buvo priimtas pažeidžiant Konstituciją, nėra pakeisti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai, jo pagrindu niekam neatsirado teisė užimti atsirasiančias laisvas Seimo narių vietas (įgyti Seimo nario įgaliojimus), o galutiniai 2012 m. Seimo rinkimų rezultatai yra nustatyti Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nutaria:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. XII-488 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ (Žin., 2013, Nr. 73-3659) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.